- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2024-05-09
- Bylos Nr.
- e2-264-912/2024
- Teisminio proceso Nr.
- 2-55-3-00156-2024-5
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Tomas Venckus
- Atsakovas
- Vilniaus miesto savivaldybės administracijos
- Ieškovas
- uždarosios akcinės bendrovės „Baltijos vaizdinė reklama“
- Kategorijos
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs civilinę bylą pagal atsakovės Vilniaus miesto savivaldybės administracijos atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2024 m. vasario 19 d. nutarties, kuria pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Baltijos vaizdinė reklama“ ieškinį atsakovei Vilniaus miesto savivaldybės administracijai dėl viešųjų konkursų sąlygų pripažinimo neteisėtomis ir konkursų nutraukimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė kreipėsi į teismą su ieškiniu, kuriuo prašė:
1.1. pripažinti neteisėtomis atsakovės 2024 m. sausio 18 d. paskelbto vidutinio formato reklaminių įrenginių įrengimo ant Vilniaus miesto savivaldybės objektų ir jų naudojimo viešo konkurso sąlygas;
1.2. pripažinti neteisėtomis atsakovės 2024 m. sausio 18 d. paskelbto didelio formato reklaminių įrenginių įrengimo ant Vilniaus miesto savivaldybės objektų ir jų naudojimo viešo konkurso sąlygas;
1.3. įpareigoti atsakovę nutraukti 2024 m. sausio 18 d. paskelbtą vidutinio formato reklaminių įrenginių įrengimo ant Vilniaus miesto savivaldybės objektų ir jų naudojimo viešą konkursą;
1.4. įpareigoti atsakovę nutraukti 2024 m. sausio 18 d. paskelbtą didelio formato reklaminių įrenginių įrengimo ant Vilniaus miesto savivaldybės objektų ir jų naudojimo viešą konkursą;
1.5. priteisti ieškovei bylinėjimosi išlaidas.
2. Ieškovė nurodė, kad pirmiau nurodytų konkursų sąlygos prieštarauja imperatyvioms įstatymų nuostatoms. Konkurso sąlygų sudėtine dalimi esančiuose Vietų sąrašuose ir Reklamos įrenginių projektuose yra neteisėtai nustatyti išorinės reklamos įrengimo ribojimai, kurie nenumatyti Bendrajame plane. Konkurso sąlygos ir jose nustatyti techniniai reikalavimai riboja konkurenciją.
3. Ieškinio reikalavimams užtikrinti ieškovė prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones – iki teismo procesinio sprendimo įsiteisėjimo šioje byloje sustabdyti atsakovės 2024 m. sausio 18 d. paskelbtus vidutinio ir didelio formato reklaminių įrenginių įrengimo ant Vilniaus miesto savivaldybės objektų ir jų naudojimo viešus konkursus.
4. Ieškovė teigia, kad preliminariai pagrindė ieškinį. Nesustabdžius konkursų procedūrų, jos bus tęsiamos. Jeigu teismas patenkintų ieškinį, įvykusių konkursų rezultatai, taip pat ir išduoti leidimai įrengti išorinę reklamą turėtų būti panaikinti. Atkurti iki teismo sprendimo buvusią situaciją (status quo), būtų sudėtinga. Dėl to kiltų konkurso dalyvių ir atsakovės nauji ginčai, būtų apsunkinta ieškovės galimybė dalyvauti konkursuose bei įgyti teisę nuomotis lauko reklamos vietas. Tokia situacija sukeltų ypač didelį neapibrėžtumą potencialiems konkursų dalyviams, taip pat ir ieškovei, atsakovei bei galimam konkurso laimėtojui.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
5. Vilniaus apygardos teismas 2024 m. vasario 19 d. nutartimi patenkino ieškovės prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones – iki teismo procesinio sprendimo šioje byloje įsiteisėjimo sustabdė atsakovės 2024 m. sausio 18 d. paskelbtus vidutinio ir didelio formatų reklaminių įrenginių įrengimo ant Vilniaus miesto savivaldybės objektų ir jų naudojimo viešuosius konkursus.
6. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad ieškovė aiškiai suformulavo ieškinio pagrindą bei dalyką, išdėstė faktines aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus, pateikė reikalavimus tikėtinai pagrindžiančius įrodymus, kurių įrodomoji vertė bus nustatyta tik nagrinėjant civilinę bylą iš esmės. Teismas ieškovės reikalavimus laikinųjų apsaugos priemonių taikymo prasme laikė tikėtinai pagrįstus.
7. Teismas įvertino, kad, netaikius laikinųjų apsaugos priemonių – nesustabdžius viešų konkursų, tikėtina, kad konkursai įvyktų, konkursų laimėtojams būtų suteikti leidimai įrengti vidutinio ir didelio formato reklaminius įrenginius ir juos naudoti, būtų sudarytos reklamos sutartys. Vėliau nustačius, kad konkursas vykdytas pagal neteisėtas sąlygas, kiltų neigiamų pasekmių šalims, naujų teisminių ginčų dėl nuostolių atlyginimo, sudarytų nuomos sutarčių ir jų galiojimo teisėtumo. Laikinųjų apsaugos priemonių pritaikymas užtikrins ginčo šalių status quo (faktinės arba teisinės padėties išsaugojimą) iki ginčo galutinio išsprendimo, eliminuos neigiamas pasekmes, jeigu teismo sprendimu būtų konstatuotas paskelbtų konkursų neteisėtumas.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai
8. Atsakovė atskirajame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2024 m. vasario 19 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – atmesti ieškovės prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Atskirasis skundas grindžiamas tokiais argumentais:
8.1. Ieškinio pateikimo faktas nesuponuoja laikinųjų apsaugos priemonių taikymo. Spręsdamas ieškinio tikėtino pagrįstumo klausimą, teismas neįvertino faktinių aplinkybių. Ieškovės ginčijami vieši konkursai paskelbti galiojančių teisės aktų pagrindu: Lietuvos Respublikos rinkliavų įstatymo (toliau – Rinkliavų įstatymas) 12 straipsnio 1 ir 2 dalimis, Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2021 m. birželio 2 d. sprendimu Nr. 1-972 patvirtintu Vilniaus miesto savivaldybės teritorijos bendruoju planu (toliau – Bendrasis planas), Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2023 m. lapkričio 22 d. sprendimu Nr. 1-284 patvirtintų Vietinės rinkliavos už leidimo įrengti išorinę reklamą Vilniaus miesto savivaldybės teritorijoje išdavimą nuostatų (toliau – Rinkliavų nuostatai) 23 punktu ir Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2023 m. lapkričio 22 d. sprendimu Nr. 1-284 patvirtintais Reklaminių įrenginių įrengimo ir naudojimo Vilniaus mieste viešų konkursų nuostatais (toliau – Konkursų nuostatai), kuriuose įtvirtintos šioje byloje ginčijamos viešų konkursų sąlygos, ir kurie, kaip administracinis norminis aktas, neginčijamas.
8.2. Ieškovei neaktualus paskelbtų konkursų teisėtumas, nes ji siekia kuo ilgiau Vilniaus mieste išlaikyti savo senuosius, 2013 m. vasario 1 d. reklamos leidimo pagrindu Vilniuje įrengtus reklaminius įrenginius, kuriems leidimą eksploatuoti ieškovė gavo laimėjusi 2012 metais įvykusį viešą konkursą. Nurodytas leidimas terminuotas, baigėsi 2023 m. vasario 1 d., bet ieškovė neišmontavo senų įrenginių. Ieškovė elgiasi nesąžiningai.
8.3. Ieškovė neįrodė grėsmės teismo sprendimo vykdymui. Teismas neištyrė ir neįvertino nė vieno tiesioginio ar netiesioginio įrodymo, kuris leistų preliminariai manyti, kad ieškovei palankaus teismo sprendimo įvykdymas galėtų pasunkėti ar iš viso tapti neįmanomu įvykdyti.
8.4. Su viešų konkursų laimėtojais reklamos ar nuomos sutartys nebūtų sudarytos. Viešų konkursų laimėtojams išduodami leidimai įrengti išorinę reklamą.
8.5. Teismas nenurodė, kokių neigiamų pasekmių kiltų ieškovei ir kaip tai susiję su grėsme teismo sprendimo vykdymui. Teismui pripažinus viešus konkursus neteisėtais, būtų panaikinti išduoti leidimai ir paskelbti nauji konkursai.
8.6. Pritaikęs laikinąsias apsaugos priemones, teismas išsaugo situaciją, kurioje ieškovė, neturėdama galiojančio teismo leidimo, eksploatuoja Vilniuje savo reklamos įrenginius ir savo nuožiūra paskaičiuoja atsakovei mokėtiną rinkliavą. Tai prieštarauja viešajam interesui.
8.7. Jeigu vieši konkursai liks sustabdyti neribotam laikui, ir galutiniu teismo sprendimu nebus pripažinti neteisėtais, atsakovės teisės ir teisėti interesai nukentės. Būsimi atsakovės ir Vilniaus miesto savivaldybės nuostoliai, priešingai negu tariamas ieškovės interesų pažeidimas, yra aiškūs ir konkretūs. ), Vilniaus miesto savivaldybės biudžete per šiuos metus nebus surinkta mažiausiai 360 824,4 Eur arba mažiausiai 463 009,08 Eur planuotų pajamų.
Atsiliepimas
9. Atsiliepime į atsakovės skundą ieškovė prašo atskirąjį skundą atmesti ir palikti nepakeistą Vilniaus apygardos teismo 2024 m. vasario 19 d. nutartį. Atsiliepimas grindžiamas tokiais argumentais:
9.1. Vertinant ieškinio prima facie pagrįstumą nėra ir neturi būti tiriamas ir vertinamas ieškinio faktiniai ir teisiniai argumentai bei juos patvirtinantys įrodymai, kadangi tai yra daroma bylos nagrinėjimo iš esmės stadijoje
9.2. Ieškovė grindžia ieškinio reikalavimus, kad konkursų sąlygos prieštarauja imperatyvioms norminių aktų nuostatoms – bendrajam planui ir Lietuvos Respublikos reklamos įstatymo 12 straipsnio 5 daliai.
9.3. Vilniaus apygardos teismo anksčiau išnagrinėtoje byloje ieškovė kėlė iš esmės tokius pačius, kaip ir nagrinėjamoje byloje, išorinės reklamos konkursų, kuriuos atsakovė paskelbė 2022 m. birželio 22 d., sąlygų neteisėtumo klausimus (civilinė byla Nr. e2-394-643/2024). Nurodyta civilinė byla nutraukta Vilniaus apygardos teismo 2024 m. vasario 8 d. nutartimi, nes atsakovė panaikino paskelbtus vidutinio ir didelio formato išorinės reklamos įrengimo konkursus, todėl išnyko bylos dalykas. Atsakovė patvirtino iš esmės panašias (tapačias) konkursų sąlygas ir skelbė naujus konkursus, kuriuos ginčija ieškovė. Dėl to atsakovė veikia nesąžiningai.
9.4. Spręsdamas dėl grėsmės teismo sprendimui įvykdyti, teismas įvertino leidimų įrengti išorinės reklamos įrenginius išdavimą. Įrenginio valdytojas sudaro sutartis su reklamos užsakovais.
9.5. Atsakovė neteisingai nurodo, kad, jeigu konkursų sąlygos būtų pripažintos neteisėtomis, ji panaikintų išduotus leidimus ir būtų atlaisvintos reklamos įrengimo vietos. Sąžiningam konkurso laimėtojui išduotas leidimas negalėtų būti panaikintas atsakovės sprendimu. Be to, konkursų sąlygose, teisės aktuose nenustatyta prievolės reklamos subjektams išmontuoti įrenginius, kai pasibaigia ar panaikinamas leidimas įrengti išorinę reklamą. Teismas turėtų priimti sprendimą dėl reklamos įrenginių nugriovimo.
9.6. Atsakovės argumentai, kad ji patirs nuostolių dėl teismo pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių, grindžiami prielaidomis. Ieškovė sumokėjo rinkliavą už 2023 metus (Vilniaus apygardos teismo 2024 m. sausio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. AN2-11-935/2024).
9.7. Atsakovė neteisingai nurodo, kad ieškovė siekia išlaikyti pozicijas rinkoje, nedalyvaudama konkursuose, prieštarauja faktinėms aplinkybėms. Be to, Lietuvos Respublikos Seimo kontrolierius pradėjo tyrimą dėl atsakovės organizuotų konkursų.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
10. Nagrinėjamoje byloje kilo klausimas, pagrįstai teismas pritaikė laikinąsias apsaugos priemones – iki teismo procesinio sprendimo šioje byloje įsiteisėjimo sustabdė atsakovės 2024 m. sausio 18 d. paskelbtus vidutinio ir didelio formatų reklaminių įrenginių įrengimo ant Vilniaus miesto savivaldybės objektų ir jų naudojimo viešuosius konkursus – ar ne.
11. Atsakovė pateikė naują rašytinį įrodymą – Lietuvos Respublikos Seimo kontrolieriaus 2024 m. vasario 8 d. raštą dėl tarpininkavimo sprendžiant skundo problemą. Apeliantė nesuformulavo prašymo priimti naują įrodymą į bylą, nepagrindė būtinybės jį pateikti vėliau. Nurodytas raštas neturės įtakos, sprendžiant teismo nutartimi pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių galiojimo klausimą. Dėl to teismas atsisako jį priimti (CPK 314, 338 straipsniai).
Dėl ieškinio prima facie (preliminaraus) pagrįstumo
12. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, apeliantės argumentai, kad pirmosios instancijos teismas nenustatė tikėtino ieškinio pagrįstumo kaip pirmosios sąlygos laikinosioms apsaugos priemonėms taikyti, nėra pagrįsti. Teismo atliekamas prima facie ieškinio įvertinimas leidžia teismui atsisakyti taikyti laikinąsias apsaugos priemones tik tais atvejais, kai ieškovų reiškiamas reikalavimas yra akivaizdžiai nepagrįstas, kai, pavyzdžiui, ieškovai pasirinko neleistiną ar aiškiai neįmanomą savo civilinių teisių gynybos būdą arba prašoma taikyti laikinąsias apsaugos priemones, užtikrinant reikalavimą, kuris iš viso nėra pagrįstas ieškinyje nurodytomis faktinėmis aplinkybėmis, ir pan., t. y. tais atvejais, kai jau ieškinio priėmimo stadijoje galima daryti prielaidą, kad reiškiamas reikalavimas teismo negalės būti tenkinamas dėl pakankamai akivaizdaus šio reikalavimo nepagrįstumo (Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. birželio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-827-370/2015; 2017 m. sausio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-8-464/2017; 2021 m. rugpjūčio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-626-1120/2021).
13. Dėl pirmiau nurodytų priežasčių pirmosios instancijos teismas neturėjo išsamiai įvertinti ieškinio reikalavimus, argumentus, įrodymus, ieškovės galimą nesąžiningumą. Ieškovė aiškiai suformulavo ieškinio reikalavimus, pridėjo, jos nuomone, faktines aplinkybes pagrindžiančius rašytinius įrodymus: atsakovės skelbimą apie konkursus, jų nuostatus, vidutinio ir didelio formato reklaminių įrenginių projektų sąrašus ir kt. Ieškinys nėra akivaizdžiai nepagrįstas. To pakanka pirmajai laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygai konstatuoti. Tik išnagrinėjęs bylą iš esmės, ištyręs rašytinius įrodymus, teismas, priimdamas galutinį procesinį sprendimą, įvertins šalių nurodytas faktines aplinkybes, ieškinio argumentacijos, įrodymų pakankamumą ir pagrįstumą.
14. Apeliantė neteisingai nurodo, kad pirmosios instancijos teismas, spręsdamas laikinųjų apsaugos taikymo klausimą, turėjo nustatyti ir įvertinti konkrečias aplinkybes, kurios būtų pagrindas patenkinti ar atmesti ieškinį. Ieškovė ginčija konkursų sąlygas, kurios, jos nuomone, prieštarauja imperatyviosioms įstatymų normoms. Ieškovė įrodinėja, kad konkursų sąlygose neteisingai nustatyti techniniai sprendiniai (techniniai apribojimai), kurie neįtvirtinti bendrajame plane, nenustatyti Reklamos įstatymo 12 straipsnio 5 dalyje. Ieškinyje taip pat nurodyta, kad konkursų sąlygose nustatyti techniniai reikalavimai riboja konkurenciją, yra netikslūs, todėl apribota galimybė pateikti konkursuose tinkamas paraiškas. Ieškovė taip pat teigia, kad konkursų sąlygose neteisėtai nustatytas reklaminių įrenginių skaidymas į dalis, nenustatyta jokių kvalifikacijos reikalavimų, nurodytos ieškovės eksploatuojamų išorinės reklamos įrenginių vietos. Aptartos aplinkybės patvirtinta, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatė, jog ieškovės ieškinys yra preliminariai pagrįstas, o šioje bylos stadijoje nėra aplinkybių, kurios būtų pagrindas daryti išvadą, kad negalėtų būti priimtas ieškovei palankus teismo procesinis sprendimas.
Dėl grėsmės būsimo teismo sprendimo vykdymui
15. Pasisakant dėl antros sąlygos laikinosioms apsaugos priemonėms taikyti, pažymėtina, kad nagrinėjamoje byloje kilo ginčas dėl viešo konkurso sąlygų. Pakeisti konkurso sąlygas arba jį atšaukti leidžiama tiktai nustatyto darbams pateikti termino pirmojoje pusėje (CK 6.948 straipsnio 1 dalis). Lietuvos apeliacinis teismas yra išaiškinęs, kad laikinųjų apsaugos priemonių taikymas iki ginčo baigties stabilizuoja esančią situaciją (Lietuvos apeliacinio teismo 2022 m. rugsėjo 8 d. nutartys civilinėse bylose Nr. e2-851-467/2022 ir Nr. e2-872-467/2022; 2024 m. gegužės 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-248-464/2024).
16. Netaikius laikinųjų apsaugos priemonių, nesustabdžius atsakovės 2024 m. sausio 18 d. paskelbtų vidutinio ir didelio formato reklaminių įrenginių įrengimo ant Vilniaus miesto savivaldybės objektų ir jų naudojimo viešų konkursų, jie įvyktų, būtų paskelbti konkurso nugalėtojai, kuriems išduoti atitinkami leidimai. Jeigu byloje būtų priimtas ieškovei palankus teismo sprendimas, atsakovė patirtų išlaidų, susijusių su išduotų leidimų panaikinimu ir naujų konkursų paskelbimu. Nurodytos išlaidos būtų kompensuojamos iš viešųjų lėšų. Dėl to apeliantės nurodyta aplinkybė, kad, teismui patenkinus ieškinį, ji gali atšaukti išduotus leidimus ir paskelbti naujus konkursus, nepaneigia poreikio taikyti laikinąsias apsaugos priemones, kurios užtikrina šalių status quo. Priešingai, nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių, viešųjų pirkimų procedūros užsitęstų, nes reikėtų imtis papildomų veiksmų, susijusių su išduotų leidimų atšaukimu, naujų konkursų organizavimu ir kt. Tai reiškia, kad tęsti jau paskelbtų konkursų procedūras būtų nebeaktualu. Dėl to apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad byloje yra grėsmė, jog galbūt ieškovei palankus teismo spendimas gali būtų neįvykdytas arba jį įvykdyti gali tapti daug sudėtingiau.
17. Apibendrinant pirmiau aptartus argumentus darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatė antrąją sąlygą laikinosioms apsaugos priemonėms taikyti – grėsmę būsimo teismo sprendimo, jeigu jis būtų priimtas ieškovės naudai, įvykdymui ateityje.
Dėl pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių vertinimo proporcingumo aspektu
18. Ekonomiškumo principas reikalauja, kad teismas taikytų tokias ir tiek laikinųjų apsaugos priemonių, kad būtų užtikrintas būsimo teismo sprendimo įvykdymas, o teisingumo principas įpareigoja teismą išlaikyti proceso šalių interesų pusiausvyrą. Proporcingumo principo taikymas sprendžiant laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą reiškia, kad teismas, taikydamas tokias priemones, turėtų įvertinti tiek ieškovo, tiek atsakovo teisėtus interesus ir nė vienam iš jų nesuteikti nepagrįsto prioriteto (Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. liepos 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1268/2014; 2014 m. spalio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1472/2014).
19. Nagrinėjamoje byloje šalių ginčas kilo dėl atsakovės paskelbtų vidutinio ir didelio formatų reklaminių įrenginių įrengimo ir naudojimo Vilniaus mieste viešų konkursų sąlygų. Pagrindinis konkurso vertinimo kriterijus – didžiausias konkurso dalyvio pasiūlytas mokėti vietinės rinkliavos dydis už 1 kv. m reklamos ploto vieneriems metams už leidimo įrengti išorinę reklamą išdavimą. Paskelbti konkursai nesusiję su paslaugų ar prekių įsigijimu, reikalingų skubiai atlikti viešąsias funkcijas ir užtikrinti svarbiausius visuomenės poreikius, todėl svarbu nuosekliai užtikrinti skaidrų, efektyvų ir teisėtą konkurso procesą. Apeliantė nepateikė įrodymų apie tai, kad dėl pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių ji patiria nuostolių, daroma žala visuomenei.
20. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs šalių argumentus, daro išvadą, kad, laikinai sustabdžius viešą konkursą, nepažeidžiama bylos šalių interesų pusiausvyra, ekonomiškumo, teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principai, viešas interesas. Nė vienai šaliai nesuteiktas nepagrįstas pranašumas, bet išsaugota esama situacija.
21. Kiti atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai neturi esminės reikšmės apskųstos nutarties pagrįstumui ir teisėtumui įvertinti, todėl dėl jų apeliacinės instancijos teismas nepasisako. Teismų praktikoje vadovaujamasi nuostata, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas išsamiai atsakyti į kiekvieną byloje dalyvaujančių asmenų pateiktą argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. balandžio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-133-823/2020, 40 punktas).
Dėl bylos procesinės baigties
22. Apeliacinės instancijos teismas, apibendrindamas pirmiau šioje nutartyje nurodytus argumentus, nustatytas aplinkybes ir padarytas išvadas, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas teisingai pritaikė proceso teisės normas, kuriose reglamentuotas laikinųjų apsaugos priemonių taikymas. Atskirojo skundo argumentai nėra pagrindas panaikinti pirmosios instancijos teismo nutartį. Dėl to atskirasis skundas netenkinamas, o apskųsta pirmosios instancijos teismo nutartis paliekama nepakeista.
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Vilniaus apygardos teismo 2024 m. vasario 19 d. nutartį palikti nepakeistą.