Kauno apylinkės teismo sprendimas

2020-07-03 · Civilinė byla Nr. e2-15065-840/2020

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apylinkės teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2020-07-03
Bylos Nr.
e2-15065-840/2020
Teisminio proceso Nr.
2-20-3-00583-2020-7
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Joana Kvaselytė
Ieškovas
uždarosios akcinės bendrovės „Sostinės kreditai“
Atsakovas
J. B.
Kategorijos
Civilinė byla Nr. e2-15065-840/2020Teisminio proceso Nr. 2-20-3-00583-2020-7Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.2.1.; 2.6.1.3.6.; 3.2.6.6.2 (S)
KAUNO APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMAS UŽ AKIŲLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2020 m. liepos 3 d.Kaišiadorys

Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų teisėja Joana Kvaselytė, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 142 straipsnio 4 dalimi, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Sostinės kreditai“ ieškinį atsakovei J. B. dėl skolos, palūkanų ir bylinėjimosi išlaidų priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

Ieškovė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „Sostinės kreditai“ kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovei J. B. prašydama priteisti iš atsakovės 578,99 Eur skolos, 74,90 proc. dydžio sutartinių palūkanų nuo 400,00 Eur kredito sumos, skaičiuojant nuo 2019 m. birželio 1 d. iki visiško kredito grąžinimo dienos, 5,00 procentų dydžio metinių palūkanų už teismo priteistą sumą nuo bylos iškėlimo iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas.

Atsakovei J. B. adresuoti ieškinio, jo priedų nuorašai ir teismo pranešimas, kuriame nustatytas 14 dienų terminas atsiliepimui į ieškinį pateikti, įteikti 2020 m. birželio 13 d. Atsižvelgiant į tai, jog atsakovė per teismo nustatytą terminą atsiliepimo į ieškinį nepateikė, o ieškovė prašo priimti sprendimą už akių, jeigu nebus pateiktas atsiliepimas į pareikštą ieškinį, teismas priima sprendimą už akių, ginčą spręsdamas pagal ieškovės pareikštą reikalavimą ir jos nurodytas aplinkybes, neinformuojant dalyvaujančių byloje asmenų apie sprendimo už akių priėmimo laiką ir vietą (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 142 straipsnio 4 dalis, 285 ir 286 straipsniai).

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas.

Priimdamas sprendimą už akių, teismas atliko formalų byloje pateiktų įrodymų vertinimą ir padarė išvadą, kad, pasitvirtinus ieškovės pateiktų dokumentų turiniui, būtų pagrindas tokį sprendimą priimti (CPK 285 straipsnio 2 dalis).

Atlikus formalų įrodymų vertinimą nustatyta, jog ieškovė UAB „Sostinės kreditai“ ir atsakovė J. B. 2020 m. vasario 12 d. sudarė vartojimo kredito sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – Sutartis), pagal kurią ieškovė suteikė atsakovei 400,00 Eur kreditą, o atsakovė įsipareigojo sutartyje nustatyta tvarka ir terminais, t. y. iki 2020 m. spalio 12 d., grąžinti kreditą ir su juo susijusias sumas. Sutarties bendrųjų sąlygų 7.5.1 straipsnis numato, jog bendrovė (ieškovė) turi teisę reikalauti, kad klientas (atsakovė) prieš kredito grąžinimo terminą sumokėtų visas pagal Sutartį ir / ar jos priedus mokėtinas įmokas, palūkanas, delspinigius bei išlaidas, susijusias su reikalavimo įvykdyti prievolę pareiškimu bei skolos administravimu, jei Klientas daugiau kaip 60 (šešiasdešimt) dienų nesumokėjo bent vienos įmokos. Iš ieškovės pateiktos skolos detalizavimo lentelės matyti, jog atsakovė nesilaiko mokėjimo grafiko ir nemoka įmokų daugiau kaip 60 dienų.

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.38 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad prievolės turi būti vykdomos tinkamai ir sąžiningai, nustatytu laiku, pagal įstatymų ar sutarties nurodymus. Šalių pareiga sutartį vykdyti sąžiningai ir tinkamai įtvirtinta CK 6.200 straipsnio 1 dalyje. Sutarties neįvykdymu laikomas bet kokios iš sutarties atsiradusios prievolės neįvykdymas, įskaitant netinkamą įvykdymą ir įvykdymo termino praleidimą (CK 6.63 straipsnio 1 dalies 2 punktas, 6.205 straipsnis).

Pirmiau aptarti įrodymai patvirtina, kad tarp ieškovės ir atsakovės susiklostė paskolos (vartojimo kredito) teisiniai santykiai (CK 6.870 straipsnio 1 dalis, 6.886 straipsnis). CK 6.873 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad paskolos gavėjas privalo grąžinti gautą paskolą paskolos davėjui sutartyje nustatytu laiku ir tvarka. Pagal Sutartį atsakovė įsipareigojo grąžinti kreditą sutartyje nustatytais terminais, tačiau ji savo įsipareigojimų neįvykdė, nustatytu laiku ir tvarka įmokų nemokėjo. Byloje nėra duomenų, kad atsakovė būtų grąžinusi vartojimo kreditą, todėl iš atsakovės ieškovei priteistina 400,00 Eur skola (Sutarties 6.1 ir 7.5.1 punktai).

Ieškovė prašo priteisti 91,07 Eur palūkanų. Iš skolos detalizavimo lentelės matyti, kad priskaičiuota 78,18 Eur mokėjimo palūkanų ir 12,89 Eur uždelsimo palūkanų, t. y. kompensuojamųjų palūkanų.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje išaiškintos palūkanų funkcijos: pirma, tai yra mokestis už pinigų skolinimą; antra, tai yra minimalių kreditoriaus nuostolių, kurių nereikia įrodyti, kompensavimas už piniginės prievolės įvykdymo termino praleidimą (CK 6.261 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. kovo 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-98/2014). Kreditoriaus reikalavimas sumokėti palūkanas už pinigų skolinimą sutarties nustatytu terminu traktuotinas ne kaip reikalavimas atlyginti dėl kreditoriaus pinigų naudojimo patirtus nuostolius, bet kaip reikalavimas prievolę įvykdyti natūra, t. y. sumokėti įstatyme ar šalių sutartyje nustatytą mokestį už naudojimąsi paskolos suma – palūkanas (CK 6.213 straipsnio 1 dalis ir 6.872 straipsnis). Pelno palūkanos yra atlyginimas, kurį skolininkas moka kreditoriui už naudojimąsi svetimais pinigais, nesvarbu, kokie to naudojimosi rezultatai. Tokios palūkanos mokamos iki piniginių prievolių įvykdymo, jeigu šalys nėra susitarusios kitaip. Kasacinis teismas taip pat yra išaiškinęs, kad tais atvejais, kai šalis sieja galiojanti paskolos sutartis ir kreditorius reikalauja sutarties įvykdymo natūra, piniginės prievolės vykdymo pažeidimo atveju mokėjimo (pelno) palūkanos gali būti mokamos kartu su kompensuojamosiomis palūkanomis. Tokia kreditoriaus teisė (reikalauti tiek pelno, tiek kompensuojamųjų palūkanų sumokėjimo) išlieka tol, kol išlieka jo teisė reikalauti prievolės pagal paskolos sutartį įvykdymo natūra, t. y. iki tol, kol šalis sieja paskolos sutartiniai teisiniai santykiai. Tuo tarpu paskolos sutartį nutraukus turi būti vadovaujamasi sutarties nutraukimą ir sutartinę atsakomybę reglamentuojančiomis CK normomis, kurios teisės reikalauti sutartinės prievolės vykdymo natūra kreditoriui nebenustato (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. gegužės 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-75-823/2020).

Sutarties specialiųjų sąlygų 1 punkte esančioje lentelėje nurodyta, kad vartojimo kredito metinės palūkanos yra 74,90 proc. Sutarties bendrųjų sąlygų 6.6 papunktis numato, kad palūkanos, kurios skaičiuojamos už kiekvieną naudojimosi kreditu dieną, nurodytos Sutartyje esančios įsipareigojimų lentelės skiltyje „Dienos palūkanų norma (proc.)“. Suėjus Sutartyje nustatytam kredito grąžinimo terminui toliau skaičiuojami tik delspinigiai, tačiau ne ilgiau kaip 180 dienų. Skolos detalizavimo grafike mokėjimo palūkanos išskirtos į atskirą skiltį ir mokamos kiekvieną mėnesį kartu su grąžinama kredito dalimi. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, ieškovei priteistinos 78,18 Eur mokėjimo palūkanos, paskaičiuotos nuo nepadengtų įmokų iki kreipimosi į teismą dienos 2020 m. birželio 1 d.

Pagal CK 6.261 straipsnį, įstatyme nustatytas kompensuojamąsias palūkanas turi teisę gauti visi kreditoriai, kuriems piniginės prievolės nebuvo įvykdytos laiku ir kurie su skolininkais sutartyse nenustatė kitokių tokio prievolės nevykdymo padarinių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gruodžio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-509/2010; 2011 m. lapkričio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-400/2011; 2017 m. lapkričio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-379-969/2017, 24 punktas). Kreditoriaus reikalavimas sumokėti kompensuojamąsias palūkanas, kitaip tariant, atlyginti dėl piniginės prievolės įvykdymo termino praleidimo atsiradusius nuostolius, laikytinas reikalavimu skolininkui taikyti civilinę atsakomybę. Kompensuojamosios palūkanos šiuo atveju laikytinos minimaliais kreditoriaus nuostoliais, patirtais dėl laiku negrąžintos skolos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. kovo 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-98/2014).

Kai kompensuojamosios palūkanos nustatytos sutartyje, taikomos būtent jos, o ne CK 6.210 straipsnyje reglamentuojamos kompensuojamosios palūkanos. Tokią išvadą patvirtina Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika, kurioje pripažįstama, kad pagal teisinį reglamentavimą kompensuojamosios palūkanos ir jų dydis gali būti nustatomi šalių susitarimu, jo nesant – pagal įstatymą (CK 6.37 straipsnio 2 dalis, 6.210 straipsnio 1 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. gruodžio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-548-248/2016).

Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad palūkanos, kurios mokamos tik esant sutarties pažeidimui, savo esme yra ne palūkanos, bet sutartinės netesybos (CK 6.71 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. rugpjūčio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-392/2012). Kita vertus, kasacinis teismas taip pat yra išaiškinęs, kad CK 6.210 straipsnyje įtvirtintos palūkanos, kurios mokamos už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas, ir praleistą prievolės vykdymo terminą, savo prigimtimi yra kompensacinės palūkanos. Kompensacinės palūkanos neatlieka mokėjimo už naudojimąsi pinigais funkcijos – jomis tik kompensuojami dėl prievolės neįvykdymo patirti nuostoliai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-29-248/2016). Taigi, tiek netesybų, tiek palūkanų, mokamų už prievolės vykdymo termino pažeidimą, prigimtis yra ta pati kompensacinė, ir jos teismų praktikoje pripažįstamos kreditoriaus minimaliais nuostoliais, kurių nereikia įrodinėti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. vasario 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-4-611/2020).

Vadovaujantis Sutarties specialiosiomis sąlygomis, atsakovė už pavėluotą įmokų mokėjimą privalo mokėti 74,90 procentų palūkanas.

Lietuvos Respublikos Vartojimo kredito įstatymo (toliau – Vartojimo kredito įstatymas) 11 straipsnio 8 dalis, kuri nustato, kad pavėluoto įmokų mokėjimo atvejais vartojimo kredito gavėjui taikomos netesybos negali būti didesnės kaip 0,05 procento pradelstos sumokėti sumos už kiekvieną pradelstą dieną. Netesybos negali būti skaičiuojamos už ilgesnį kaip 180 dienų laikotarpį. Jokios kitos netesybos ir mokesčiai už vartojimo kredito sutartyje numatytų finansinių įsipareigojimų nevykdymą vartojimo kredito gavėjui negali būti taikomi. Kasacinio teismo išplėstinės teisėjų kolegijos nurodyta, kad Vartojimo kredito įstatymo 11 straipsnio 8 dalies norma yra imperatyvi, todėl sutarties sąlyga, pažeidžianti šią įstatymo normą yra niekinė ir negalioja (CK 1.80 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. vasario 17 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-7-4-611/2020).

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išplėstinės teisėjų kolegijos išaiškinta – kadangi kompensacinių palūkanų paskirtis ir prigimtis iš esmės yra analogiška kaip ir netesybų, o Vartojimo kredito įstatymo 11 straipsnio 8 dalis riboja visų galimų netesybų ir mokesčių už vartojimo kredito sutartyje nustatytų finansinių įsipareigojimų nevykdymą taikymą vartojimo kredito gavėjui, todėl Vartojimo kredito įstatymo 11 straipsnio 8 dalyje nurodytos netesybos aiškintinos kaip apimančios ir kompensacines palūkanas, mokamas dėl vartojimo kredito gavėjo prievolių vykdymo terminų pažeidimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. vasario 17 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-7-4-611/2020). Atsižvelgiant į kasacinio teismo išaiškinimus, darytina išvada, kad vartojimo kredito gavėjui už pavėluotą piniginių prievolių vykdymą negali būti taikoma didesnė atsakomybė negu Vartojimo kredito įstatymo 11 straipsnio 8 dalyje numatyto 0,05 proc. dydžio netesybos už kiekvieną pavėluotą dieną (t. y. 18,25 proc. dydžio metinės palūkanos (0,05 proc. x 365 d.).

Pagal CK 6.228⁴ straipsnio 2 dalies 5 punktą preziumuojama nesąžininga sutarties sąlyga, kuria nustatoma neproporcingai didelė vartotojo civilinė atsakomybė už sutarties neįvykdymą ar netinkamą įvykdymą. Kasacinio teismo išaiškinta, kad, sprendžiant klausimą, ar netesybų dydis yra neproporcingai didelis, be kita ko, atsižvelgiama į įstatymuose nustatytą netesybų dydį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. liepos 19 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-289-1075/2018; 2019 m. gruodžio 3 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-374-687/2019). Bylą nagrinėjantis teismas turi pareigą vartojimo sutarčių sąlygų atitiktį nesąžiningumo kriterijams vertinti ex officio CK 6.228⁴ straipsnio 9 dalis), todėl vartotojo reikalavimas vertinti vartojimo kredito sutarties sąlygų atitikimą įstatymams nėra reikalingas.

Nagrinėjamu atveju iš skolos detalizavimo matyti, kad dalį palūkanų sudaro 12,89 Eur kompensuojamųjų palūkanų, paskaičiuotų iki 2020 m. birželio 1 d. taikant 74,90 procentų palūkanų normą. Šis palūkanų dydis viršija Vartojimo kredito įstatymo 11 straipsnio 8 dalyje įtvirtintą maksimalų dydį (18,25 procentų dydžio metinių palūkanų). Vadovaujantis aptarta kasacinio teismo praktika ir Vartojimo kredito įstatymo 11 straipsnio 8 dalimi, darytina išvada, kad Sutarties specialiųjų sąlygų sąlyga, kuria šalys susitarė dėl kompensuojamųjų palūkanų dydžio, pažeidžia Vartojimo kredito įstatymo 11 straipsnio 8 dalį, ja nustatyta neproporcingai didelė vartotojo civilinė atsakomybė už Sutartyje numatytų įsipareigojimų netinkamą vykdymą. Atsižvelgiant į tai, kad Vartojimo kredito įstatymo 11 straipsnio 8 dalyje įtvirtina norma yra imperatyvi, Sutarties sąlyga, pažeidžianti šią įstatymo normą, yra niekinė ir negalioja (CK 1.80 straipsnis).

Pagal kasacinio teismo formuojamą praktiką, pripažinus sutarties sąlygą, apibrėžiančią netesybų (nagrinėjamu atveju – kompensacinių palūkanų) dydį, kaip nustatančią neproporcingai didelę vartotojo civilinę atsakomybę ir dėl to nesąžininga bei negaliojančia, taikomas ne netesybų mažinimo institutas (CK 6.73 straipsnio 2 dalis), bet nesąžiningų sutarčių sąlygų sukeliamos teisinės pasekmės, nurodytos CK 6.228⁴ straipsnio 8 dalyje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. liepos 19 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-289-1075/2018; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. vasario 17 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-7-4-611/2020). Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, ieškovės reikalavimas priteisti 12,89 Eur kompensuojamųjų palūkanų atmestinas.

Ieškovė taip pat prašo iš atsakovės priteisti 74,90 proc. dydžio metines palūkanų nuo 400,00 Eur sumos nuo 2020 m. birželio 1 d. iki visiško prievolės įvykdymo. Sutartis tarp ieškovės ir atsakovės nėra nutraukta, o pagal Sutarties bendrųjų sąlygų 8.1 punktą, Sutartis galioja tol, kol sumokamos visos įmokos pagal Sutartį ir / ar jos priedus, į šią sumą įeina finansuojama suma, palūkanos, delspinigiai ir baudos, taip pat su kredito suteikimu, naudojimu bei administravimu susiję mokesčiai; Sutarties galiojimas pasibaigia tada, kai visos įmokos, aptartos šiame punkte, kliento yra sumokėtos, ir kreditorė įformina Sutarties nutraukimo dokumentą. Kadangi Sutartis nėra nutraukta ir galioja iki visiško įmokų sumokėjimo, remiantis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuota praktika, ieškovei iš atsakovės priteistinos 74,90 procentų dydžio metinės mokėjimo palūkanos nuo 400,00 Eur kredito sumos nuo kreipimosi į teismą dienos (2020 m. birželio 1 d.) iki prievolės visiško įvykdymo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. gegužės 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-75-823/2020).

Šalys Sutarties bendrųjų sąlygų 7.4 ir 7.6 punktais susitarė, kad klientas, praleidęs terminą sumokėti įmoką, už kiekvieną termino praleidimo dieną nuo laiku nesumokėtos sumos privalo bendrovei mokėti sutartinius 0,05 proc. dydžio delspinigius už kiekvieną uždelstą dieną. Atsakovė laiku negrąžino kredito ir nesumokėjo palūkanų, todėl iš jos ieškovei priteisiama 4,92 Eur delspinigių (CK 6.71, 6.258 straipsniai).

Be to, atsakovė už prievolės įvykdymo termino praleidimą privalo mokėti ieškovei 5,00 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2020 m. birželio 10 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.37 straipsnio 2 dalis, 6.210 straipsnio 2 dalis).

Ieškovė taip pat prašo priteisti iš atsakovės 83,00 Eur dydžio ikiteisminio išieškojimo išlaidas. Jau minėtina, kad Lietuvos Respublikos vartojimo kredito įstatymo 11 straipsnio 8 dalis numato, kad jokios kitos netesybos ir mokesčiai už vartojimo kredito sutartyje numatytų finansinių įsipareigojimų nevykdymą vartojimo kredito gavėjui negali būti taikomi. Vartojimo kredito davėjai neturi teisės taikyti jokių papildomų skolos išieškojimo, nepriklausomai nuo to, ar išieškojimą vykdo pats vartojimo kredito davėjas, ar yra pasitelkiami tretieji asmenys, pranešimo apie įsiskolinimą ir kitų mokesčių. Šie mokesčiai yra tiesiogiai susiję su vartojimo kredito gavėjo finansinių įsipareigojimų nevykdymu laiku, todėl papildomas jų nustatymas laikytinas prieštaraujančiu Vartojimo kredito įstatymo 11 straipsnio 8 dalies nuostatai (Vilniaus apygardos teismo 2014 m. birželio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2S-1482-577/2014, 2016 m. sausio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-2594-819/2016). Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, reikalavimas priteisti 83,00 Eur dydžio ikiteisminio išieškojimo išlaidas atmestinas.

Kadangi ieškovės ieškinys tenkintas iš dalies, t. y. 83,44 procentų, todėl atsižvelgiant į patenkintų reikalavimų dalį iš atsakovės priteistinos bylinėjimosi išlaidos – 12,52 Eur žyminio mokesčio (15,00 Eur x 83,44 proc.) (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 93 straipsnio 2 dalis).

Išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, iš atsakovės nepriteistinos, kadangi neviršija 5,00 Eur dydžio (Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymas Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“, CPK 96 straipsnio 6 dalis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 142 straipsnio 4 dalimi, 153 straipsnio 2 dalimi, 279 straipsnio 2 dalimi, 285–287 straipsniais, teismas

nusprendžia:

Ieškinį patenkinti.

Priteisti ieškovei UAB „Sostinės kreditai“, j. a. k. 302513887, iš atsakovės J. B., a. k. (duomenys neskelbtini) 400,00 Eur (keturis šimtus eurų 00 ct) skolos, 78,18 Eur (septyniasdešimt aštuonis eurus 18 ct) mokėjimo palūkanų, 4,92 (keturis eurus 92 ct) delspinigių, 74,90 procentų dydžio sutartinių palūkanų nuo 400,00 Eur kredito sumos, skaičiuojant nuo 2020 m. birželio 1 d. iki visiško kredito grąžinimo dienos, 5,00 procentų dydžio metinių palūkanų už teismo priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme (2020 m. birželio 10 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 12,52 Eur (dvylika eurų 52 ct) žyminio mokesčio.

Kitoje dalyje ieškinį atmesti.

Atsakovė per 20 dienų nuo šio sprendimo priėmimo dienos sprendimą už akių priėmusiems Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmams turi teisę paduoti pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo, kuris turi atitikti Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 287 straipsnio 2 ir 3 dalių reikalavimus. Atsakovę, dėl kurios priimtas sprendimas už akių, negali šio sprendimo skųsti nei apeliacine, nei kasacine tvarka.

Ieškovė per 20 dienų nuo šio sprendimo priėmimo dienos apeliacine tvarka gali skųsti šį sprendimą Kauno apygardos teismui, skundą paduodant per Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmus.

Teisėja Joana Kvaselytė