Šiaulių apylinkės teismo nutartis

rašytinio proceso tvarka, išnagrinėjo pareiškėjo A. R. skundą antstolei Vaivai Šimkienei, suinteresuotiems asmenims I. D., Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos ir AB „Šiaulių energija“ dėl antstolės Vaivos Šimkienės veiksmų.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Antstolė Vaiva Šimkienė 2019 m. rugsėjo 18 d. patvarkymu atsisakė tenkinti skundą ir skundą kartu su trejomis vykdomosiomis bylomis Nr. 0071/19/00634, Nr. 0071/19/01432 ir Nr. 0071/19/01465, kuriose skolininkas yra A. R., persiuntė teismui. Nurodė, kad antstolės Vaivos Šimkienės kontoroje yra vykdomi skolų išieškojimai iš skolininko A. R. pagal Joniškio rajono apylinkės teismo vykdomąjį raštą Nr. 1-6-874/2017, išduotą 2017 m. balandžio 26 d., dėl 9134,43 Eur išieškojimo I. D. naudai; 2018 m. spalio 30 d. Šiaulių apylinkės teismo įsakymas Nr. L2-15561-650/2018 dėl 135,59 Eur išieškojimo AB „Šiaulių energija“ naudai, taip pat, Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos nutarimas administracinių nusižengimų byloje tiek, kiek jis susijęs su turtinio pobūdžio išieškojimu Nr. (23.31-08) 483-15745, išduotas 2019 m. vasario 26 d. dėl 400 Eur išieškojimo Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos naudai. 2019 m. liepos 23 d. priimtas patvarkymas vykdyti išieškojimą iš skolininkui priklausančių lėšų, esančių laisvės atėmimo vietos įstaigos sąskaitoje, kuris išsiųstas vykdymui į (duomenys neskelbtini) koloniją, kuriame nurodyta, kad skolininkui leidžiama disponuoti Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta MMA bei kiekvieną mėnesį piniginėmis lėšomis, neviršijančios pusės Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 92 straipsnio 2 dalyje nustatytų dydžių. Nei Lietuvos Respublikos civilinio kodekso, nei Sprendimų vykdymo instrukcijos nuostatos nenumato draudimo nukreipti išieškojimo į bausmę atliekančiam nuteistajam priklausančias pinigines lėšas, esančias laisvės atėmimo įstaigos sąskaitoje.

Motyvuojamoji dalis

Skundas netenkintinas.

Iš teismui pateiktų vykdomųjų bylų Nr. Nr. 0071/19/00634, Nr. 0071/19/01432 ir Nr. 0071/19/01465 matyti, kad antstolės Vaivos Šimkienės kontoroje yra vykdomi skolų išieškojimai iš skolininko A. R. pagal Joniškio rajono apylinkės teismo 2017 m. balandžio 26 d. vykdomąjį raštą Nr. 1-6-874/2017 dėl 9134,43 Eur išieškojimo I. D. naudai (vykdomoji byla Nr. 0071/19/01432, b. l. 2); vykdomas 2018 m. spalio 30 d. Šiaulių apylinkės teismo įsakymas civilinėje byloje Nr. L2-15561-650/2018 dėl 135,59 Eur išieškojimo AB „Šiaulių energija“ naudai (vykdomoji byla Nr. 0071/19/01465, b. l. 2); vykdomas Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos 2019 m. vasario 26 d. nutarimas administracinių nusižengimų byloje tiek, kiek jis susijęs su turtinio pobūdžio išieškojimu Nr. (23.31-08) 483-15745 dėl 400 Eur išieškojimo Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos naudai (vykdomoji byla Nr. 0071/19/00634, b. l. 3-5). Antstolis priėmęs vykdyti vykdomuosius dokumentus bei nustatęs, kad skolininkas gera valia skolų nemoka, pradėjo priverstinį skolos išieškojimą (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 624 straipsnio 1 dalis). Vykdant skolų išieškojimą, nustatyta, kad skolininkas A. R. atlieka bausmę įkalinimo įstaigoje (duomenys neskelbtini) kolonijoje (vykdomoji byla Nr. 0071/19/01432, b. l. 26). 2019 m. liepos 23 d. priimtas patvarkymas vykdyti išieškojimą iš skolininkui priklausančių lėšų, esančių laisvės atėmimo vietos įstaigos sąskaitoje, kuriuo areštuota 9670,02 Eur skolos ir 1143,02 Eur vykdymo išlaidų, iš viso 10813,04 Eur iš skolininkui priklausančių lėšų, esančių (duomenys neskelbtini) kolonijos sąskaitoje, leidžiant disponuoti Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta MMA bei kiekvieną mėnesį piniginėmis lėšomis, neviršijančios pusės Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 92 straipsnio 2 dalyje nustatytų dydžių (vykdomoji byla Nr. 0071/19/01432, b. l. 48-49). Šis patvarkymas išsiųstas skolininkui ir (duomenys neskelbtini) kolonijai (vykdomoji byla Nr. 0071/19/01432, b. l. 50-51). Patikrinusi Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos duomenis, antstolė nustatė, kad skolininkas dirba (duomenys neskelbtini) kolonijoje, darbo užmokestis už 2019 m. birželio mėnesį 108,23 Eur (vykdomoji byla Nr. 0071/19/01432, b. l. 56). Iš antstolės priimto 2019 m. rugsėjo 9 d. išieškotų lėšų paskirstymo patvarkymo matyti, kad iki skundo padavimo iš skolininko A. R. išieškota 40 Eur (vykdomoji byla Nr. 0071/19/01432, b. l. 64-65).

Vykdymo proceso normose įtvirtinta, kad išieškojimas iš fizinių asmenų nukreipiamas į turtą, gaunamas pajamas (CPK 688-689 straipsniai). Nustatęs, kad skolininkas atlieka bausmę laisvės atėmimo vietoje, antstolis priima patvarkymą vykdyti išieškojimą iš skolininkui priklausančių lėšų, esančių laisvės atėmimo vietos įstaigoje, ir siunčia patvarkymą vykdyti išieškojimą (Sprendimų vykdymo instrukcijos, patvirtintos 2005 m. spalio 27 d. Lietuvos Respublikos teisingumo ministro įsakymu Nr. 1R-352, (toliau – Sprendimų vykdymo instrukcija) 2.81, 4 punktai). CPK 668 straipsnio 1 dalyje nustatytas draudimas išieškoti iš turto, kuris yra būtinas skolininko pragyvenimui, be to, išieškojimas negali būti nukreipiamas į pinigų sumą, neviršijančią Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatytos vienos minimalios mėnesinės algos. Analogiškas draudimas įtvirtintas Sprendimų vykdymo instrukcijos 93.6 punkte, draudžiantis išieškoti iš grynųjų pinigų sumos, neviršijančios 1 MMA. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2016 m. kovo 23 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-3-154-313/2016, kurioje buvo sprendžiama dėl įsiteisėjusio teismo sprendimo vykdymo ir įstatyme nustatytų apribojimų išieškoti iš fizinių asmenų turto aiškinimo ir taikymo, konstatuota, kad teisės aktuose nėra išimčių, kurios išieškojimo iš laisvės atėmimo bausmę atliekančių asmenų tvarką bei išskaitų dydžius reglamentuotų skirtingai nei išieškojimą iš kitų asmenų. Taigi, vadovaujantis kasacinio teismo formuojama praktika, vykdant išieškojimą iš fizinių asmenų, išieškojimas negali būti nukreipiamas į pinigų sumą, neviršijančią Vyriausybės nustatytos vienos MMA, nedarant jokių išimčių, kuomet išieškoma iš laisvės atėmimo bausmę atliekančių asmenų turto.

CPK LI skyriuje (CPK 733–743 straipsniai) reglamentuojamas išieškojimas iš darbo užmokesčio ir kitų pajamų – vienkartinių ar periodiškai nuo tam tikro atskaitos momento naujai gaunamų lėšų įplaukų. Išskaitų iš tokių pajamų dydis reglamentuojamas CPK 736 straipsnyje. Pagal šio straipsnio 1 dalį iš skolininko pajamų dalies, neviršijančios Vyriausybės nustatytos MMA, išskaitoma 20 procentų (jeigu kitaip nenustatyta pačiame vykdomajame rašte arba ko kita nenustato įstatymai ar teismas) (CPK 736 straipsnio 1 dalies 2 punktas); jei išieškoma pagal kelis vykdomuosius dokumentus – ne daugiau kaip 30 procentų (CPK 736 straipsnio 1 dalies 3 punktas); išieškant išlaikymą periodinėmis išmokomis, žalos, padarytos suluošinimu ar kitokiu sveikatos sužalojimu, taip pat maitintojo gyvybės atėmimu, atlyginimą – iki 30 procentų, jeigu kitaip nenustatyta pačiame vykdomajame rašte arba ko kita nenustato įstatymai ar teismas (CPK 736 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Išieškant iš darbo užmokesčio ir kitų pajamų dalies, viršijančios Vyriausybės nustatytą MMA dydį, išskaitoma 50 procentų, jeigu ko kita nenustato įstatymai ar teismas (CPK 736 straipsnio 2 dalis). CPK 736 straipsnio 3 dalyje nustatyti atvejai, kai išskaitoma dalis gali būti mažinama, CPK 738 straipsnyje – pajamos, iš kurių išieškoma išimtiniais įstatyme įvardytais atvejais, o CPK 739 straipsnyje – pinigų sumos, iš kurių išieškoti negalima. Teismas pažymi, kad pareiškėjas nepateikė jokių įrodymų, kad jo asmeninėje sąskaitoje esančios piniginės lėšos patenka į kategoriją lėšų, iš kurių yra negalimas išieškojimas pagal CPK 739 straipsnį.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išplėstinė teisėjų kolegija civilinėje byloje Nr. 3K-7-315-421/2017 suformulavo tokią vykdymo proceso teisės normų, reglamentuojančių išieškojimo iš skolininkams fiziniams asmenims priklausančių pajamų tvarką, aiškinimo ir taikymo taisyklę: skolininkui į laisvės atėmimo įstaigoje esančią sąskaitą kitų asmenų pervedamos lėšos yra priskiriamos kitų pajamų (neįskaitant darbo užmokesčio ar jam prilygintų pajamų) kategorijai, iš kurių vykdomam išieškojimui yra taikomos išieškojimą iš skolininko darbo užmokesčio ir kitų pajamų reglamentuojančios CPK LI skyriaus normos, įskaitant CPK 736 straipsnio, reglamentuojančio iškaitų dydį, nuostatas. Taigi, naujausioje kasacinio teismo formuojamoje praktikoje skolininkui į laisvės atėmimo įstaigoje esančią sąskaitą kitų asmenų pervedamos lėšos priskiriamos kategorijai pajamų, išieškojimui iš kurių yra taikomos išieškojimą iš skolininko darbo užmokesčio ir kitų pajamų reglamentuojančios CPK LI skyriaus nuostatos. Pažymėtina tai, jog CPK 668 straipsnio nuostatos, kad išieškojimas negali būti nukreipiamas į pinigų sumą, neviršijančią Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatytos 1 MMA, būtų aktualios tik išieškant iš skolininko turto, inter alia, pinigų sumų, iš kurių CPK LI skyriaus normos nereglamentuoja. Prie tokių pinigų sumų, kaip turto rūšies, priskirtinos lėšos, likusios iš darbo užmokesčio ir kitų pajamų, po CPK 736 straipsnyje nurodytų išskaitų išieškojimo. Būtent tokių lėšų bendrai sumai gali būti taikomas CPK 668 straipsnio 1 dalies nustatytas ribojimas išieškoti iš jos, jei ji neviršija MMA (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. kovo 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-154-313/2016, Kauno apygardos teismo 2016 m. spalio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr.2S-2123-390/2016, Vilniaus apygardos teismas 2016 m. rugsėjo 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr.2S-2258-392/2016).

Iš nurodyto teisinio reglamentavimo ir kasacinio teismo praktikos matyti, kad nustačius turtą ir pinigines lėšas, kurios priklauso skolininkui, yra pas skolininką ar trečiuosius asmenis, pradėjus išieškojimą negalima išieškoti iš nustatytos sumos, jeigu ji tuo metu neviršija Vyriausybės nustatytos 1 MMA. Tačiau skolininkui gavus papildomų įplaukų ateityje, iš kiekvienos atskirai gaunamos sumos daromos išskaitos pagal CPK 736 straipsnį, kurio 1 dalis numato, jog iš skolininko pajamų dalies, neviršijančios Vyriausybės nustatytos MMA, taip pat yra atliekamos išskaitos, priklausomai nuo išieškomos skolos pobūdžio (CPK 736 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

Pagal CPK 739 straipsnio 9 punktą negalima išieškoti iš sumų, kurios priklauso skolininkui kaip laisvės atėmimo vietos įstaigoje atidarytoje nuteistojo asmeninėje sąskaitoje esančios piniginės lėšos, neviršijančios pusės BVK 92 straipsnio 2 dalyje nustatytų dydžių. Skundžiamame 2019 m. liepos 23 d. patvarkyme antstolis nurodė, kad, darant išskaitas iš pareiškėjui laisvės atėmimo vietos įstaigoje atidarytoje nuteistojo asmeninėje sąskaitoje priklausančių sumų, privaloma vadovautis šioje teisės normoje įtvirtinta taisykle. CPK 739 straipsnio 9 punkte įtvirtintas ribojimas taikomas tik išieškant iš skolininko jau turimo turto, t. y. esančio laisvės atėmimo vietos įstaigoje atidarytoje nuteistojo sąskaitoje. Byloje nėra duomenų, kad būtų pažeista ši teisės norma. Pareiškėjas gavo darbo užmokestį, iš kurio buvo galimos išskaitos vadovaujantis CPK 736 straipsniu.

Įvertinus išdėstytas aplinkybes, aptartas vykdymo procesą reglamentuojančias teisės normas, aktualią kasacinio teismo praktiką, konstatuotina, kad pareiškėjo skundas dėl antstolės veiksmų yra nepagrįstas, todėl atmestinas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 510, 512-513 straipsniais, teismas

nutaria:

pareiškėjo A. R. skundo netenkinti.

Nutarčiai įsiteisėjus, vykdomąsias bylas Nr. 0071/19/00634, Nr. 0071/19/01432 ir Nr. 0071/19/01465 grąžinti antstolei.

Nutartis per 7 dienas nuo jos kopijos įteikimo dienos gali būti skundžiama atskiruoju skundu Šiaulių apygardos teismui, paduodant skundą Šiaulių apylinkės teismo Joniškio rūmuose.