Šiaulių apylinkės teismo nuosprendis

Kaltinamasis A. R. savo kaltės dėl nusikalstamos veikos nepripažino ir parodė, kad su I. D. susipažino Priklausomybės ligų centre, kur abu gydėsi nuo alkoholizmo. Žinojo apie I. D. psichikos ligas. Iki šio įvykio su I. D. bendravo apie metus laiko, savaitę kartu gyveno Norvegijoje, iki 2013-11-07 su I. D. santykiai buvo puikūs. 2013-11-03 grįžo iš Norvegijos į Lietuvą. Kelionės metu skambino nukentėjusiajai, kalbėjo, vėliau I. D. nebeatsiliepė. Pas savo seserį keturias dienas vartojo alkoholį. 2013-11-07 skambino I. D., bet ši neatsiliepė. Apie 12 val. I. D. paskambino ir paprašė atvažiuoti, nes blogai jaučiasi. Sesers draugas prašė nevažiuoti, nes išgėręs, tačiau jis norėjo „padėti tašką“, todėl išsikvietė taksi ir atvažiavo į Gataučių k. I. D. buvo išgėrusi. Jis atsivežė butelį degtinės. Abu išgėrinėjo, juokavo, klausėsi muzikos. Pritrūkę degtinės ir maisto, nuėjo į (duomenys neskelbtini) parduotuvę. Apie 15.30-16 val. jis užmigo prie stalo. Apie 18 val. jį prikėlė sesers draugo skambutis. Po to, su I. D. dar truputį išgėrė. Pastaroji pasakė einanti į miegamąjį ir pakvietė jį ateiti. Jis dar išgėrė taurę, užkando, parūkė ir nuėjo į miegamąjį. Ten vaizdas buvo klaikus – drabužiai išmėtyti, viskas išdraskyta. I. D. gulėjo nusirengusi, be liemenėlės, tik su kelnaitėmis. Nepastebėjo, kad I. D. būtų buvusi kruvina ar šlapia. Iš kur miegamajame vanduo ir šukės, neįsivaizduoja. Sužalojimų ant I. D. kūno nepastebėjo. Pastarosios elgesys buvo neadekvatus – ji blaškėsi po kambarį, rūkė. Jis klausė, kodėl ši blaškosi, atsisėdęs apkabino per pečius. Tuo metu I. D. ėmė šaukti „Gelbėkit, padėkit, prievartauja“. Ne daugiau, kaip po 2 minučių, į butą įsiveržė policijos pareigūnai. Jis tuo metu buvo apsirengęs. Jam uždėjo antrankius ir išvedė į virtuvę. Vėliau išvežė į komisariatą, o ryte paleido. Po trijų dienų buvo vėl sulaikytas. Mano, kad viską I. D. sugalvojo dėl pinigų. Kad byla būtų nutraukta, I. D. iš jo prašė 40000 Lt. Kas sužalojo I. D., nežino. Gal nukentėjusioji susižalojo pati, krisdama epilepsijos priepuolio metu. Bute be jų daugiau nieko nebuvo, nebent jam miegant nuo 15 iki 18 val. kas nors įvyko, bet durys buvo užrakintos. Kai beldėsi policijos pareigūnai, negirdėjo. Jei būtų girdėjęs, būtų atidaręs. Girdėjo tik, kad laužiamos durys, bet tai įvyko laibai greitai. Išvažiuodamas į Norvegiją, I. D. kiekvieną kartą palikdavo pinigų. Dėl I. D. jis metė šeimą, pastarajai pasipiršo, padovanojo žiedą, padėjo I. D. dukrai, pirko malkas, dovanojo telefono abonentą, pildė kitus jos norus.

Nukentėjusioji I. D. teismo posėdžio metu parodė, kad kaltinamasis nėra jos sugyventinis. Su A. R. susipažino 2012 m. Šiaulių priklausomybių ligų centre, kai gydėsi po apsinuodijimo alkoholiu. Pažinties pradžioje viskas buvo gerai, bet pamačiusi, kad A. R. yra agresyvus, nutarė santykius nutraukti. Buvo nuvykusi pas kaltinamąjį savaitei į Norvegiją, tačiau pastarasis po darbo nuolat girtavo, o ji bute buvo užrakinta. Jai grįžus į Lietuvą, prasidėjo A. R. skambučiai, grasinimai jai ir jos artimiesiems. Siekdama apsaugoti šeimą, 2013 m. pavasarį parašė pareiškimą policijai. Tai sužinojęs, A. R. grįžo iš Norvegijos, atvažiavo taikytis ir ji atsiėmė pareiškimą. Nutarusi pakeisti gyvenamąją vietą, ji išsikraustė į Šiaulius. Grįžęs iš Norvegijos 2013-11-03 A. R. vėl pradėjo jai skambinėti, siuntė SMS žinutes, prašė susitikti, susirado jos butą Šiauliuose, kėlė triukšmą laiptinėje. Išsigandusi pabėgo iš Šiaulių į Gataučius. Patikėjusi A. R. kalbomis, kad šis nori viską ramiai išsiaiškinti, 2013-11-07 įsileido pastarąjį į butą. A. R. atvažiavo taksi 15 val., buvo labai girtas. Iš pradžių bendravo ramiai, buvo nuvažiavę iki kaimo parduotuvės, nes A. R. dar trūko alkoholio. Jos bute A. R. išsitraukė savo atsivežtą degtinę. Kaltinamasis reikalavo, kad ji dėtųsi daiktus ir važiuotų su juo į Norvegiją. Jai atsisakius tai daryti, A. R. įsiuto, pradėjo ją vadinti necenzūriniais žodžiais, liepė gerti jo atsivežtą degtinę, daužė stikline į stalą. Pajutusi agresijos pavojų, bandė bėgti per duris, bet šios buvo užrakintos, o rakto spynoje nebuvo. Po to, pajuto stiprų smūgį į galvą ir prarado orientaciją. Juto, kad buvo velkama į miegamąjį. Jai bandant pabėgti per langą, A. R. ją pagavo už plaukų, įmetė į lovą, pradėjo nuo jos draskyti rūbus, daužyti. Nuo smūgių jai užtemdavo akyse, kiekvienas smūgis buvo vis smarkesnis ir žiauresnis. Ji tai prarasdavo sąmonę, tai atgaudavo. Pamena, kad ištrūkusi iš lovos, nubėgo į virtuvę. Pakėlusi dešinę ranką, kaire ranka pastūmė A. R. nuo savęs. Staiga iš rankos pasipylė kraujas, nes A. R. kažkuo sužeidė jai ranką. Po to, vėl buvo verčiama gerti degtinę. Juto, kad „atsisakė“ kojos ir rankos. Mano, kad į degtinę buvo įpilta psichotropinių medžiagų, nes anksčiau jai taip nėra buvę. A. R. nutempė ją vėl į lovą, plėšė rūbus, daužė per veidą, spardė, draskė nagais krūtinę. A. R. siekė su ja atlikti lytinį aktą, buvo įtūžęs, kad ji nutarė nutraukti santykius. Ji buvo šoke, galvojo, kad kiekvienas smūgis bus mirtinas. Mano, kad A. R. egzekuciją buvo sąmoningai suplanavęs iš anksto, nes susidoroti su ja grasino nuo balandžio mėnesio. Atgavo sąmonę miegamojo lovoje, kai A. R. ant jos pylė vandenį ir degtinę. Ji springo skysčiais, trūko oro. Vėliau vėl buvo mušama, šaukėsi pagalbos. Bandant palįsti po lova, kaltinamasis pagavo ją už plaukų ir trenkė į betonines grindis prie krosnies. Po šio smūgio atsimena tik momentą, kai pamatė dukros veidą. Kas vyko ligoninės priimamajame ir policijoje, nepamena. Pas ekspertus nelabai galėjo paaiškinti kas įvyko. Skaudėjo visą kūną, galvą. Ji pati negalėjo susižaloti. Ekspertui nepasakė apie kirstinę žaizdą galvoje ir išrautus plaukus, nes buvo šoke. Kitą dieną parašė pareiškimą policijai. Po įvykio iš karto atsigulė į psichoterapijos skyrių, nes jautėsi labai blogai. Kaltinamasis nuolat skambindavo, sakė, kad tai ne jis padarė, prašė atsiimti pareiškimą, siūlė pinigų. Po įvykio gydėsi 5 kartus stacionare, sumažėjo jos darbingumas, jautė nuolatinį nuovargį, galvos skausmą, pykinimą, tvinkčiojimą kairėje galvos pusėje. Jos dešinės rankos judesio amplitudė sutrikusi, todėl būdama kirpėja ir siuvėja, ta ranka nebegali dirbti. Dilbio žaizdos ilgai negijo, pūliavo. Baimę, nerimą, nemigą jaučia ir šiol, negali normaliai gyventi, dirbti. Ji serga epilepsija, tačiau priepuoliai nepasireiškia, nes nuolat vartoja vaistus. Gydymas yra dalinai kompensuojamas dėl epilepsijos, o dėl padaryto sužalojimo ne. Už vaistus mokėjo iš savo sąskaitos. Palaiko reikalavimą dėl turtinės ir neturtinės žalos priteisimo iš kaltinamojo.

Liudytoja G. K. posėdžio metu parodė, kad nukentėjusioji su kaltinamuoju buvo atėję į parduotuvę apsipirkti. Parduotuvėje pastarieji nesipyko, apsipirko ir išėjo. Abu buvo linksmi, atrodė išgėrę. Ką pirko, nepamena, bet gali būti, kad alkoholio ir maisto. Nepastebėjo, kad nukentėjusioji būtų sužalota.

Liudytojas Gintaras Baltramaitis posėdžio metu parodė, kad įvykio metu dirbo operatyvinėje grupėje. Prieš tai patruliai buvo iškviesti į (duomenys neskelbtini) dėl išprievartautos moters. Jis nuvyko ten iš paskos. Jam atvykus, buto durys jau buvo išlaužtos. Kaltinamasis sėdėjo svetainėje ant sofos, o nukentėjusiąją apžiūrinėjo medikai kitame kambaryje. Įtariamąjį išsivežė patruliai. Jis apklausė nukentėjusiosios mamą ir dukrą su draugu. Nukentėjusioji atvyko į komisariatą su savo draugu, dukra ir šios draugu. Pildant dokumentus nuo I. D. juto alkoholio kvapą, pastaroji buvo susijaudinusi. Matomose kūno vietose sužalojimų nepastebėjo. Nukentėjusioji pradėjo rašyti pareiškimą, bet paskui nustojo, nors dukra ir jos draugas ragino rašyti. Kadangi pareiškimo nebuvo, įtariamasis buvo paleistas.

Liudytojas N. Bačėnas posėdžio metu parodė, kad gavus iškvietimą, važiavo su kolega Gintautu Kriščiūnu į (duomenys neskelbtini) esantį daugiabutį. Juos pasitikę žmonės pasakė, kad bute galimai mušama moteris. Pabeldus, buto durų niekas neatidarė. Girdėjosi duslus moters balsas, pagalbos šauksmas, todėl nusprendė laužti duris. Viduje rado nukentėjusiąją ir kaltinamąjį. Nukentėjusioji buvo nuoga iki sėdmenų, kūnas išteptas krauju, bet matomų sužalojimų nebuvo, gulėjo ant šono. Nukentėjusioji nieko atsakyti negalėjo, dejavo, drebėjo, verkė. Kaltinamasis gulėjo ant šono už nukentėjusiosios nugaros, ją apsikabinęs. Ar kaltinamasis buvo apsirengęs, nebepamena. Nuo vyro sklido alkoholio kvapas. Paklausus, kodėl neatidarė durų, kaltinamasis pasakė, kad jam neleido nukentėjusioji. Kaltinamasis nesipriešino sulaikomas, bet sakė, jog nieko nepadarė.

Liudytojas Andrius Valuodzė posėdžio metu parodė, kad įvykio vakarą nukentėjusios bute nebuvo. Gavus patikslintą pareiškimą dėl galimo išprievartavimo ir sumušimo, su ekspertu nuvyko apžiūrėti įvykio vietą. Kambariai buvo netvarkingi. Jis bendravo su nukentėjusiąja, o ekspertė išiminėjo daiktus, kurie pridėti prie bylos. Po to, komisariate apklausė nukentėjusiąją ir pastarosios dukrą, nukreipė I. D. pas ekspertus. Nepamena ar bendraujant su nukentėjusiąja, buvo matyti sužalojimai. Pareiškėja buvo sutrikusi, sunkiai bendravo.

Liudytojas A. P. posėdžio metu parodė, kad yra nukentėjusiosios šeimos draugas. Jis su I. D. anksčiau palaikė artimus santykius, tačiau įvykio metu jau nebuvo sugyventiniai. Tą dieną, apie 20 val. jam paskambino I. D. dukra A. ir pasakė, kad I. sumušta, randasi ligoninėje. Nuvykęs į ligoninės Priėmimo skyrių pamatė, kad nukentėjusioji stipriai primušta, jai parišta apibintuota ranka. Policijos komisariate pareigūnai bandė paimti I. D. parodymus, siūlė rašyti pareiškimą. Nukentėjusioji buvo šoke, visa drebėjo. I. D. sakė, kad ją užpuolė kaltinamasis ir stipriai primušė. Ir anksčiau buvo sakiusi, kad A. R. kabinėjasi, grasina. Nukentėjusioji siekė nutraukti santykius su kaltinamuoju. Po įvykio nukentėjusiosios bute lankėsi 2013 m. lapkričio 8 ar 9 d. kartu su I. D. Viskas buvo kruvina, lova, pagalvės, ant grindų buvo kraujo. Buto durys buvo išlaužtos. Tuo metu pareigūnų nematė, ar iki to jau buvo apsilankęs ekspertas, nežino.

Liudytoja J. D. posėdžio metu parodė, kad nukentėjusioji yra jos dukra. 2013-11-07 pavakary, eidama malkų, žvilgtelėjo į dukros, gyvenančios kitoje gatvės pusėje, langus. Langai buvo tamsūs, todėl įtarusi kažką negero, užėjo pasižiūrėti. Priartėjusi išgirdo dukros klyksmą. Beldėsi, tačiau buto durų niekas neatidarė. Įtarė, kad ten gali būti A. R., nes dukra pastarojo bijojo. Skambino 112, po to, anūkei. Pastaroji atvyko su draugu. Atvykę policijos pareigūnai beldėsi į buto duris, prisistatė, kad yra iš policijos, bet durų niekas neatidarė. Vėl pasigirdo dukters klyksmas. Bijojo, kad dukters nepribaigtų, todėl prašė policijos laužti duris. Kaimynė atnešė kirvį ir pareigūnai duris išlaužė. Pamačiusi vaizdą, išsigando. Dukra buvo išrengta, likę tik nusmaukti džinsai ir batai. Džinsai buvo nusmaukti iki kelių, siauri ir šlapi, buvo labai sunku juos nutempti. Kojos džinsais buvo taip supančiotos, kad duktė negalėjo judėti. Lovoje ir šalia lovos buvo pripilta vandens. Virtuvėje taip pat pripilta vandens. Kraujas bėgo iš dukters rankos alkūnės. Kruvinas buvo ir pilvas. Dukters akys buvo užtinę nuo verksmo. A. R. gulėjo skersai lovos, irgi šonu, tik truputį toliau. Ar pastarasis buvo apsirengęs, negali pasakyti. A. R. pareigūnams sakė nieko nedaręs. Atvykę medikai apžiūrėjo dukrą ir išvežė į gydymo įstaigą. Dukra buvo įbauginta, elgėsi keistai, prisileido tik savo dukrą Agnę. Po įvykio dukra buvo šoke ir iki šiol negali atsigauti, skundžiasi ranka, kuri buvo sužalota. Duktė gražiai siuva, bet sužalojimas pakenkė dirbti pagal profesiją. Butas, kuriame vyko įvykis, priklauso jai. Buto durys buvo išlaužtos. Po įvykio duris patvarkė, kad tik užsirakintų, o paskui keitė naujomis, nes buvo nesaugu. Už naujas duris sumokėjo nukentėjusioji. Duris keitė, kai susitaupė pinigų.

Ekspertas Jurgis Sakalas posėdžio metu parodė, kad tvirtina abi išvadas, surašytas 2013-11-08 ir 2015-02-12. Iš vėliau gautų medicininių dokumentų buvo matyti, kad nukentėjusioji serga epilepsija. Iš esamų duomenų nebuvo galima nustatyti, kada nukentėjusiajai buvo paskutinis epilepsijos priepuolis. Priepuoliai gali pasireikšti įvairiai, vieni tik nugriūna, kitiems būna traukuliai. Ant nukentėjusiosios kūno rastų sužalojimų padarymo laikas atitinka įvykio laikui, bet jų padarymo eiliškumo nėra galimybių nurodyti. Psichinės sveikatos sutrikdymo klausimą spręsti nėra jo kompetencijoje. Iš dokumentų žinoma, kad nukentėjusioji epilepsija ir depresija sirgo ir iki traumos. Joniškio ligoninės priėmimo skyriaus ambulatorinėje kortelėje buvo įrašai tik dėl dešinės alkūnės sužalojimo ir girtumo. Joniškio PSPC ambulatorinėje kortelėje irgi buvo kalbama tik apie mechaninius sužalojimus. Apie nukentėjusiosios elgesį įvykio metu konkrečių duomenų neturi. Fotonuotraukos neaprašytos. Nedaro tyrimo iš savarankiškai pateiktų nuotraukų. Pirminėje išvadoje parašė, kad apžiūrint, galvos plaukuotoje dalyje sužalojimų nėra. Joniškio ligoninės priėmimo skyriaus kortelėje irgi nėra pažymėta apie sužalojimus galvoje. O lapkričio 14 d. Joniškio PSPC kortelėje parašyta, kad pakaušio srityje sugijusi žaizda. Jo supratimu tai buvo randas, žymiai senesnio sužalojimo.

Liudytoja A. D. posėdžio metu parodė, kad nukentėjusioji yra jos mama. 2013-11-07 apie 19 val. jai paskambino močiutė J. D. ir pasakė, kad girdi riksmus mamos bute, prašė atvažiuoti. Nuvažiavo su draugu L. M. Prie mamos buto girdėjo pastarosios šūksnius, beldė į buto duris, bet niekas neįleido. Atvykę policininkai taip pat prašė atidaryti duris, bet niekas neatidarė. Mama šaukė „padėkit, gelbėkit“, girdėjo A. R. kažką sakant. Močiutei leidus išplėšti duris, policininkai tai padarė. Policininkai įėjo pirmi į vidų, jie iš paskos. Mama miegamajame gulėjo lovoje nuoga, kruvina, džinsai nusmaukti iki kelių, su batais, susirietusi į kamuoliuką. Lovos čiužinys ir mama buvo šlapi. A. R. buvo šalia nukentėjusiosios, kelnės prasegtos. Mama buvo šoko būsenoje, verkė, atvykusiems medikams negalėjo pasakyti net savo vardo ir pavardės. Medikai aprengė mamą, sutvarstė žaizdą ir išvežė į ligoninę. Medikams mama nelabai ką galėjo pasakyti, nes visą laiką verkė. Po apžiūros mama buvo nuvežta į policijos komisariatą. Tyrėjas klausė mamos, ar ši rašys pareiškimą. Mama verkė, sakė bijanti. Pradėjo rašyti pareiškimą, po to, jį suglamžė, ėmė verkti, kartojo, kad nori namo. Po įvykio mama gyveno pas ją, 5-7 dienas su pastarąja buvo sunku kontaktuoti. Apie 1,5 metų mamą kamavo nemiga, baimė, vengė žmonių, važinėjo pas daktarus. A. R. negalėjo negirdėti jų ir policininkų reikalavimų atidaryti duris. Mama sakydavo, kad A. R. ją terorizuoja, negražiai apie ją šneka, šaukia. Mamai pakeitus gyvenamąją vietą, A. R. skambino jai, klausė kur mama gyvena, sakė, kad vis tiek sužinos. Nuotraukas, esančias byloje, darė ji. Fotografavo po įvykio praėjus 3-5 dienoms. Mamai ant viso kūno buvo žaizdų ir mėlynių. Tą patį vakarą, maudydama mamą, plovė galvą ir pamatė 1,5-2 cm kirstinę žaizdą. Toje vietoje net plaukų nebuvo, bet Joniškio ligoninėje to neužfiksavo. Tai buvo šviežia žaizda. Mama iki įvykio sirgo depresija ir epilepsija. Kadangi vartojo vaistus, epilepsijos priepuoliai būdavo labai retai. Po tokių priepuolių mama nebūdavo susižalojusi, nes tiesiog susmukdavo.

Liudytojas L. M. posėdžio metu parodė, kad nukentėjusioji yra jo draugės A. D. mama. 2013-11-07 paskambino Agnės močiutė ir prašė atvažiuoti. Atvykę, užlipo laiptais ir išgirdo kažką šaukiant. Jie apie 10 minučių beldėsi, daužė buto duris, bet niekas neįleido. Iš buto girdėjosi riksmai, nukentėjusiosios pagalbos šauksmas „padėkit, gelbėkit“. Atvykus policijai, J. D. davė leidimą išlaužti duris. Policininkai tą ir padarė. Kambaryje buvo tamsu, pirmi įėjo policininkai. Įėjęs į miegamąjį, pamatė kaltinamąjį ir nukentėjusiąją gulinčius lovoje. A. R. buvo pasimetęs. Pamatęs, kruviną I. D., ant žemės daug stiklų, iš karto išėjo, nes jam pasidarė baisu. I. D. buvo visiškai nuoga, o A. R. su kelnėmis, tik prasegtu „klynu“, su maike ar džemperiu. I. D. buvo šoko būsenoje, neištarė net savo vardo. Medikai išsivežė I. D. į ligoninę. A. R. sakė, kad nieko blogo nebuvo. Kitą dieną pastebėjo, kad I. D. sužeista alkūnė. Kad galva praskelta, pamatė po kelių dienų. Nukentėjusioji slėpėsi pas juos nuo A. R. I. D. pasikeitė, bijojo kur nors išeiti, kad nesusitiktų kaltinamojo. Grasinimų susidoroti iš A. R. pats negirdėjo, bet kad jų buvo iki įvykio, žino iš nukentėjusiosios pasakojimų.

Liudytoja E. S. posėdžio metu parodė, kad nukentėjusioji yra jos kaimynė. 2013-11-07 vakare išėjusi pavedžioti šuniuką, eidama pro langus, girdėjo I. D. riksmą, lyg verksmą. Pagalvojusi, kad kažkas negerai, paskambino J. D. Grįžusi rado laiptinėje policiją. Pareigūnai prašė įrankių, kad išlaužti I. D. buto duris. Davė jiems kirvį. Butas yra J. D., bet gyvena ten I. D.

2013-11-08 nukentėjusiosios I. D. pareiškime policijai nurodyta, kad 2013 m. lapkričio 7 d. apie 14 val. pas ją į namus, esančius (duomenys neskelbtini), atvyko neblaivus A. R. ir ėmė priekaištauti dėl jos draugystės su kitu vyriškiu. Ginčo metu jai nusisukus, A. R. sudavė kietu daiktu jai į galvą ir po to ji nieko nepamena. Vėliau matė ant rankų ir kojų mušimo žymes, skaudėjo visą kūną, mano, jog buvo išžaginta (1 t., b. l. 3).

2013-11-08 įvykio vietos apžiūros protokole aprašytas butas, esantis (duomenys neskelbtini), kurio 2013-11-07 vakare išlaužus duris, buvo rastas A. R. ir sužalota I. D. (1 t., b. l. 5-19).

Šiaulių AVPK Joniškio RPK vyresn. patrulio Nerijaus Bačėnino 2013-11-07 tarnybiniame pranešime nurodyta, kad pagal budėtojo pranešimą nuvykus į butą, esantį (duomenys neskelbtini), buto durų niekas neatidarė, girdėjosi moters pagalbos šauksmai. J. D. prašymu, panaudojant kirvį, išlaužė durų užraktą. Viename iš kambarių rasta lovoje gulinti nuoga, kruvinu kūnu I. D. ir šalia gulintis, ją apsikabinęs, apsirengęs A. R.. I. D. buvo labai susijaudinusi, visiškai negalėjo kalbėti, drebėjo, aimanavo (1 t., b. l. 25).

Iš nukentėjusiosios I. D. ikiteisminio tyrimo pareigūnams pateiktų dokumentų matyti, kad I. D. yra neįgali, nuo 2013-09-12 iki 2015-10-23 jai nustatytas 35 proc. darbingumo lygis (1 t., b. l. 41-44).

Valstybinės teismo medicinos tarnybos prie LR TM Šiaulių skyriaus specialisto išvadoje Nr. G 1634/13(04) nurodyta, kad 21 smūginiu kontaktu kontaktuojant su bukais kietais ribotais paviršiais, I. D. padarytos kraujosruvos kaktoje, kairiame ir dešiniame petyje, abiejuose žastuose, kairėje krūtyje, dešinėje šlaunyje, kairio kelio išoriniame paviršiuje ir kairėje blauzdoje, muštinė žaizda dešinės alkūnės ištiesiamajame paviršiuje, nubrozdinimai kaktoje, kairiame petyje, dešiniame žaste, dešinėje alkūnėje, nugaroje, abiejose šlaunyse, blauzdose, dešinio kelio vidinėje pusėje, kairės plaštakos II ir III piršte, t. y. nežymus sveikatos sutrikdymas (1 t., b. l. 49-50).

Valstybinės teismo psichiatrijos tarnybos prie SAM Šiaulių teismo psichiatrijos skyriaus 2015-04-13 Teismo psichiatrijos ekspertizės akte Nr. 86 TPK-77/2015 nurodyta, kad nukentėjusioji I. D. iki 2013-11-07 sirgo bipoliniu afektiniu sutrikimu, po minėtos datos ji buvo gydoma stacionare nuo bipolinio sutrikimo bei ūmios reakcijos į stresą; I. D. nusikalstamos prieš ją veikos metu (2013-11-07) buvo nesunkiai sutrikdyta jos psichinė būklė – ūmi reakcija į stresą (2 t., b. l. 87-90).

Valstybinės teismo psichiatrijos tarnybos prie SAM Šiaulių teismo psichiatrijos skyriaus 2016-05-09 papildomos Teismo psichiatrijos ekspertizės akte Nr. 86 TPK-117/2016 nurodyta, kad duomenų apie I. D. 2013-11-07 įvykusį epilepsijos priepuolį nėra; nukentėjusiajai I. D. psichotraumuojantis įvykis pagilino psichikos sutrikimo kliniką; išryškėjo baimės nerimas, įtampa, tremoras, pesimizmas, pykčio ir kaltės jausmas, pasimetimas, beviltiškumas, apetito, jėgų ir motyvacijos netekimas; nusikalstamos veikos prieš I. D. metu (2013-11-07) nukentėjusiajai padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymo mastas pagal sveikatos sutrikdymo masto nustatymo taisykles; ūmi reakcija į stresą galėjo pasireikšti praėjus mėnesiui laiko po įvykio (3 t., b. l. 171-174).