- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2023-02-23
- Bylos Nr.
- e2A-97-467/2023
- Teisminio proceso Nr.
- 2-59-3-00125-2021-2
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Gintaras Pečiulis, Irmantas Šulcas, Alma Urbanavičienė
- Atsakovas
- uždarosios akcinės bendrovės „Panevėžio veislininkystė“
- Ieškovas
- EKSIMGREYN LC
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Gintaro Pečiulio, Irmanto Šulco ir Almos Urbanavičienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Panevėžio veislininkystė“ apeliacinį skundą dėl Panevėžio apygardos teismo 2022 m. rugpjūčio 31 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės EKSIMGREYN LC ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Panevėžio veislininkystė“ dėl avanso grąžinimo ir nuostolių atlyginimo, trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų – N. G..
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė EKSIMGREYN LC kreipėsi į teismą su ieškiniu ir prašė priteisti iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės (toliau – ir UAB) „Panevėžio veislininkystė“ 97 040 Eur sumokėto avanso, 8 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir ieškovės patirtas bylinėjimosi išlaidas.
2. Ieškovė nurodė, kad 2021 m. rugpjūčio 15 d. tarp šalių buvo sudaryta veislinių galvijų pirkimo–pardavimo sutartis Nr. 2021.08.15 (toliau – ir sutartis), pagal kurią atsakovė įsipareigojo parduoti, o ieškovė nupirkti 112 vnt. Herefordų veislės galvijų – veislinių telyčių, kurių kilmė Vengrijos Respublika.
3. Atsakovė pateikė ieškovei ketinamų įsigyti telyčių sąrašą, tačiau nepateikė jų fotonuotraukų ir filmuotos medžiagos, kaip numatyta sutarties 4.3 punkte. Atsakovė garantavo, kad telyčių fotonuotraukos ir filmuota medžiaga bus pateiktos ieškovei jų pristatymo į karantiną metu, taip pat bus pateikti zootechniniai pažymėjimai.
4. Atsakovė prašė sumokėti visą sutarties kainą dėl didelės telyčių paklausos. Ieškovė 2021 m. rugsėjo 27 d. pervedė mokėjimo pavedimu atsakovei 103 040 Eur. Atsakovė 2021 m. spalio 29 d. elektroniniu paštu atsiuntė ieškovei karantino aktą, patvirtinantį apie 126 vnt. telyčių pristatymą į karantino vietą. Baigiantis telyčių karantino terminui, ieškovė gavo informacijos, kad telyčių zootechniniai pažymėjimai yra suklastoti. Ieškovė kreipėsi į atsakovę ir paprašė pateikti paaiškinimą bei zootechninių pažymėjimų originalus. Ieškovė taip pat kreipėsi į Vengrijoje esančią „BRIT HUSMARHAFAJTAKAT TENYESZTOK EGYESULETE“ dėl telyčių zootechninių pažymėjimų. Iš šios asociacijos ieškovė gavo atsakymą, kad telyčių zootechniniai pažymėjimai yra suklastoti. Paaiškėjus šioms aplinkybėms, ieškovė kreipėsi į atsakovę. Veislinės telyčios ieškovei nebuvo pristatytos.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
5. Panevėžio apygardos teismas 2022 m. rugpjūčio 31 d. sprendimu ieškinį patenkino: priteisė iš atsakovės ieškovei 97 040 Eur nuostolių atlyginimo, 8 procentų dydžio procesines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 3 619,44 Eur bylinėjimosi išlaidų; atsakovės prašymą dėl sprendimo vykdymo išdėstymo atmetė; paskirstė bylinėjimosi išlaidas.
6. Teismas pažymėjo, kad šalys neginčijo fakto, jog ieškovė yra pervedusi atsakovei 103 040 Eur sumą ir aplinkybės, kad veislinės telyčios ieškovei nebuvo pristatytos. Tarp šalių kilo ginčas dėl tarp šalių sudarytos sutarties sąlygų aiškinimo, t. y. ieškovės teigimu, tarp šalių buvo sudaryta pirkimo–pardavimo sutartis; atsakovės vertinimu, buvo sudaryta tarpininkavimo ar paslaugų teikimo sutartis, kuria atsakovė įsipareigojo atlikti veislinių telyčių karantiną.
7. Teismo vertinimu, byloje esančių įrodymų visuma, šalių paaiškinimai, šalių elgesys po sutarties sudarymo, suteikia pagrindą išvadai, kad tarp šalių buvo sudaryta pirkimo–pardavimo sutartis, kuria atsakovė įsipareigojo parduoti 112 vnt. veislinių telyčių, o ieškovė įsipareigojo jas nupirkti. Sutarties sudarymo metu šalys susitarė ne tik dėl veislinių telyčių pardavimo ir pirkimo, tačiau ir dėl jų pristatymo bei laikymo sąlygų.
8. Teismas nesutiko su atsakovės argumentais, kad tarp šalių sudaryta sutartis yra tarpininkavimo ar paslaugų teikimo sutartis, kuria atsakovė įsipareigojo tik suteikti karantinavimo paslaugas ieškovės perkamoms veislinėms telyčioms. Sutarties 3.3 punkte šalys aptarė karantino sąlygas, t. y. susitarė, kad atsakovė įsipareigoja ne tik užtikrinti tinkamas patalpas ir sąlygas veislinėms telyčioms laikyti, tačiau taip pat susitarė dėl 150 Eur karantino mokesčio, nustatyto už vieną galviją, o pardavimo suma buvo numatyta 920 Eur už kiekvieno galvijo galvą, pridedant laikymo karantine išlaidas.
9. Atsakovė, vykdydama sutartį, įsigijo veislines telyčias, kurių kilmės šalis buvo Vengrija. Veislinių telyčių buvimo karantine metu ieškovei tapo žinoma apie galimai suklastotus sertifikavimo pažymėjimus. Kaip nustatyta bylos nagrinėjimo metu, atsakovė yra veislininkystės įmonė, turinti patirtį eksportuojant gyvulius. Be to, su ieškove buvo bendradarbiaujama ir anksčiau. Teismas pažymėjo, kad šalių sudarytoje sutartyje jos tikslas nurodytas veislinių telyčių išrinkimas ir pardavimas ieškovei. Vertinant tarp šalių sudarytos sutarties esmę ir jos tikslą, teismas padarė išvadą, kad atsakovės įsipareigojimai pagal sutartį – atrinkti ir parengti veislinių telyčių pardavimą ir pristatymą ieškovei į Kazachstano Respubliką – atitinka pirkimo–pardavimo sutarties sąlygas ir tikruosius šalių ketinimus bei įsipareigojimus pagal šią sutartį.
10. Veislinės telyčios buvo neperduotos ieškovei, tačiau atsakovei buvo pervesta visa pirkimo– pardavimo sutartyje numatyta pirkimo suma – 103 040 Eur. Bylos nagrinėjimo metu atsakovė grąžino ieškovei 6 000 Eur sumą ir sprendimo priėmimo dienai atsakovės negrąžinta suma ieškovei yra 97 040 Eur. Teismo vertinimu, yra įrodytos atsakovės sutartinės civilinės atsakomybės sąlygos. Atsakovė savo prievolės sumokėti ieškovei 97 040 Eur dydžio nuostolius neneigia, tik šios prievolės neįvykdymą sieja su šiuo metu esama sunkia finansine padėtimi.
11. Nagrinėdamas atsakovės prašymą dėl sprendimo vykdymo išdėstymo, teismas pažymėjo, kad byloje nėra duomenų, jog iki teismo sprendimo priėmimo dienos atsakovė būtų negalėjusi vykdyti savo įsipareigojimų dalimis. Tikslių duomenų apie atsakovės finansinę būklę byloje nėra. Nors atsakovės atstovo teigimu bendrovės gaunamos pajamos yra svyruojančios ir nėra pastovios, tačiau, teismo vertinimu, tai nesudaro pagrindo išvadai, kad atsakovės finansinė padėtis tokia bloga, jog būtų pagrindas tenkinti atsakovės prašymą dėl sprendimo vykdymo tvarkos išdėstymo. Teismas pažymėjo, kad atsakovė duomenų apie savo finansinę būklę nepateikė. Vien ieškovės teikti duomenys prie ieškinio dėl atsakovės įsiskolinimų, teismo vertinimu, neatspindi tikrosios atsakovės finansinės būklės.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
12. Atsakovė UAB „Panevėžio veislininkystė“ apeliaciniame skunde prašo: panaikinti Panevėžio apygardos teismo 2022 m. rugpjūčio 31 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškovės ieškinį atmesti; apeliacinės instancijos teismui laikant, kad ieškovės ieškinys yra tenkintas pagrįstai, panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį, kuria teismas atsisakė išdėstyti pirmosios instancijos teismo sprendimo vykdymą, ir šioje dalyje priimti naują sprendimą – ieškovei galimai palankaus teismo sprendimo vykdymą išdėstyti 20 mėnesių; priteisti visas patirtas bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:
12.1. 2021 m. rugpjūčio 18 d. atsakovė su ieškovės žinia ir sutikimu sudarė sutartį su Lietuvoje registruota UAB „Baltic cattle impex“, pagal kurią UAB „Baltic cattle impex“ įsipareigojo atsakovei pristatyti 45 vnt. vengriškos kilmės Herefordų veislės telyčių, kurias atsakovė po karantinavimo turėjo pristatyti ieškovei. Atsakovė atliko tarpininko vaidmenį su interesu gauti abiejų sutarčių kainų skirtumą, o galvijai turėjo iškeliauti iš Vengrijos į Kazachstaną tuo rūpinantis UAB „Baltic cattle impex“. Ieškovei šis trišalis susitarimas buvo žinomas, ji pati aktyviai dalyvavo jo vykdyme.
12.2. 2021 m. lapkričio mėn. atsakovė sužinojo, kad UAB „Baltic cattle impex“ galimai suklastojo galvijų kilmės pažymėjimus ar dalį jų. Be to, atsakovė gavo duomenų, kad karantine Vengrijoje yra tik 51 vnt. galvijų, vietoj sutartų 126 vnt. Atsakovė 2021 m. lapkričio 17 d. raštu Nr. 62 kreipėsi į UAB „Baltic cattle impex“ nurodydama, kad atsakovei tapo žinoma apie galvijų kilmės dokumentų klastojimo faktą, bei reikalaudama grąžinti pagal sutartį sumokėtas pinigines lėšas. Į šį atsakovės reikalavimą UAB „Baltic cattle impex“ neatsakė raštu, bet telefoninių pokalbių metu prašė neinicijuoti ikiteisminių tyrimų žadėdama grąžinti sumokėtus pinigus. Ieškovės, atsakovės ir UAB „Baltic cattle impex“ santykiai turėtų būti vertinami kompleksiškai.
12.3. Atsakovė prašė į bylą trečiuoju asmeniu įtraukti UAB „Baltic cattle impex“, tačiau pirmosios instancijos teismas 2022 m. vasario 7 d. nutartimi atsisakė tai padaryti. Nors teismas atsisakė įtraukti į bylos nagrinėjimą trečiuoju asmeniu tiesioginį galvijų tiekėją UAB „Baltic cattle impex“, tačiau šio asmens dalyvavimas sandoriuose negali būti vertinamas kaip nereikšmingas, nes ieškovės vadovas aktyviai dalyvavo derinant veiksmus tiek su atsakove, tiek su UAB „Baltic cattle impex“. Aktyvus ieškovės dalyvavimas santykiuose su UAB „Baltic cattle impex“, veiksmų derinimas, nurodymų teikimas pagrindžia atsakovės ir UAB „Baltic cattle impex“ sutartinius santykius, todėl, nors atskiri sandoriai sudaryti tarp ieškovės ir atsakovės bei tarp atsakovės ir UAB „Baltic cattle impex“, tačiau iš esmės tai galima laikyti vienu trišaliu sandoriu, kur atsakovė atliko tik tarpininkės vaidmenį kartu teikiant karantinavimo paslaugą.
12.4. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai neįvertino aukščiau nurodytų aplinkybių ir neįvertino pačios ieškovės vaidmens sudarant 2021 m. rugpjūčio 18 d. sandorį bei pačios ieškovės riziką dėl galimo netinkamo sutarties įvykdymo.
12.5. Teismas nepagrįstai atsisakė išdėstyti teismo sprendimą. Atsakovė susidūrė su finansiniais sunkumais. Šiuo metu atsakovė aktyviai siekia stabilizuoti savo veiklą ir finansinę padėtį, tačiau ieškovei galimai palankaus teismo sprendimo nepajėgs įvykdyti viso iš karto. Pagal dabartines atsakovės finansines galimybes buvo prašoma ieškovei galimai palankaus teismo sprendimo vykdymą išdėstyti 20 mėnesių. Apeliantė, siekdama parodyti gerą valią ir siekį ginčą spręsti geranoriškai, 2022 m. rugpjūčio 11 d. pervedė ieškovei 6 000 Eur.
12.6. Ieškovė teismui kartu su ieškiniu pateikė atsakovės sudėtingą finansinę padėtį pagrindžiančius dokumentus – informaciją apie atsakovės turto areštą, informaciją iš www.rekvizitai.lt apie atsakovės turimas skolas – ir pirmosios instancijos teismui šios informacijos pakako 2021 m. gruodžio 21 d. nutartyje dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo konstatuoti, kad „tikėtina, jog atsakovės finansinė padėtis yra sunki ir tokiu atveju, jei būtų tenkinamas ieškovo reikalavimas, šio sprendimo įvykdymas būtų apsunkintas“. Tačiau sprendžiant klausimą dėl sprendimo vykdymo išdėstymo pirmosios instancijos teismas laikė, kad šie duomenys jau yra nepakankami konstatuoti apeliantės sudėtingą finansinę situaciją.
Atsiliepimas
13. Ieškovė EKSIMGREYN LC atsiliepime prašo apeliacinio skundo netenkinti, Panevėžio apygardos teismo 2022 m. rugpjūčio 31 d. sprendimą palikti nepakeistą; iš atsakovės priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimas grindžiamas šiais pagrindiniais atsikirtimais:
13.1. Šiuo atveju nėra svarbi šalių sudaryto sandorio rūšis, nes sutartis yra nutraukta ir atsakovė turi grąžinti jai avansu sumokėtus pinigus. Atsakovė iš ieškovės gavo pinigus pagal sutartį, kuri iš esmės ją pažeidus, šiai dienai yra pasibaigusi, todėl atsakovė turi grąžinti ieškovei viską, ką yra gavusi pagal sutartį. Pati atsakovė neneigia, kad, neįvykdžius pirkimo–pardavimo sutarties, ji turi pareigą grąžinti ieškinio sumą ieškovei.
13.2. Nei iš atsiliepimo į ieškinį, nei iš paaiškinimų bylos nagrinėjimo metu, nei iš apeliacinio skundo neaišku, kokią įtaką atsakovės sutartinei atsakomybei turėtų aplinkybė, jeigu teismas šalių sudarytą sutartį pripažintų tarpininkavimo. Apeliaciniame skunde tik deklaratyviai nurodoma, kad ieškovė turėtų prisiimti riziką, tačiau nedetalizuojama, kaip tai turėtų būti įgyvendinama. Atsakovė (ir jos atstovai) nenurodė, kokį tarpininkavimą turi omenyje, todėl šiuo atžvilgiu yra sunku atsikirsti į apeliacinio skundo argumentus, nes net pati atsakovė nenurodo, koks tai galėjo būti komercinis atstovavimas ir kodėl ji turėtų būti atleista nuo pareigos grąžinti ieškovės sumokėtus pinigus už prekes, kurių ieškovė negavo. Jeigu atsakovė būtų veikusi kaip ieškovės atstovė, tai galvijų įsigijimo sandoriai būtų sudaromi ieškovės vardu, o ne atsakovės, atitinkamai mokėjimą už prekes ieškovė būtų turėjusi atlikti ne atsakovei, o pardavėjui. Kadangi atsakovė galimai sandorius dėl galvijų pirkimo–pardavimo sudarė savo vardu, akivaizdu, kad nebuvo tarpininkavimo, o ieškovę ir atsakovę siejo išimtinai pirkimo–pardavimo sandoris.
13.3. Sutarties tekstas patvirtina, kad ieškovė ir atsakovė sudarė pirkimo–pardavimo sutartį. Ieškovė, kaip pirkėja, kainą už galvijus turėjo sumokėti būtent atsakovei. Šalys susitarė dėl kainos už įsigyjamas prekes sumokėjimo atsakovei, o ne dėl atlygio, siejamo su įvykdytu sandoriu ar jo verte. Tuo tarpu atsakovės apeliaciniame skunde nurodomas skirtumas tarp dviejų sandorių kainų yra ne atlygis už tarpininkavimo paslaugas, o atsakovės uždarbis, vykdant pirkimo–pardavimo sandorius.
Žemesnės instancijos teismas
13.4. Teismas pagrįstai atsisakė į bylą įtraukti trečiuoju asmeniu UAB „Baltic cattle impex“, nes pastarosios ir atsakovės tarpusavio santykiai neveikia ieškovės ir atsakovės sutartinių santykių, juo labiau atsakovės pareigos grąžinti avansu sumokėtas pinigines lėšas už prekes pasibaigus sutarčiai. Atsakovei neįvykdžius sutartimi prisiimtos pareigos pristatyti ieškovės užsakytus galvijus sutartyje nustatytu terminu, vienašališkai nutraukus sutartį, atsakovei kilo pareiga grąžinti viską, ką ji yra gavusi pagal sutartį, todėl teismas pagrįstai tenkino ieškinį.
13.5. Teismas pagrįstai netenkino atsakovės prašymo išdėstyti teismo sprendimo vykdymą 20 mėnesių, nes toks atsakovės prašymas yra siekis piktnaudžiauti procesinėmis teisėmis. Nesuprantama, kodėl atsakovė per visą bylinėjimosi laikotarpį sumokėjo tik 6 000 Eur ir iš esmės neginčydama savo prievolės grąžinti avansą, pasirinko geriau patirti papildomų bylinėjimosi išlaidų, o ne dengti skolą bent dalimis. Toks elgesys tik patvirtina, kad atsakovė vilkina procesą ir tyčia vengia savo įsipareigojimų vykdymo.
13.6. Atsakovė nepateikė duomenų apie jos finansinę padėtį ir negalėjimą vykdyti sprendimo. Atsakovė nepaaiškino ir nepateikė įrodymų, ar ieškovės sumokėtas 103 040 Eur avansas buvo panaudotas įsigyti galvijus, kur buvo panaudoti šie pinigai ir kad atsakovė šiai dienai nedisponuoja minėtomis lėšomis. Atsakovė nepateikė įrodymų, pagrindžiančių jos turimas pinigines lėšas banko sąskaitose, pas trečiuosius asmenis, turtines teises, valdomą turtą. Atsakovė nuosavybės teise valdo didelės vertės nekilnojamąjį turtą. Aplinkybė, kad atsakovė siekia išsaugoti turtą, užuot atsiskaičiusi su kreditoriais, negali būti pagrindu riboti atsakovės teisę atgauti jos sumokėtas atsakovei pinigines lėšas, kuriomis ji naudojasi daugiau nei metus. Atsakovė taip pat nepateikė įrodymų apie galėjimą įvykdyti sprendimą, išdėsčius sprendimo įvykdymą.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
14. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinės instancijos teismas ex officio (pagal pareigas) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.
15. Apskųsto pirmosios instancijos teismo sprendimo absoliučių negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija nenustatė (CPK 329 straipsnio 2 ir 3 dalys). Taip pat nenustatyta aplinkybių, kurios teiktų pagrindą peržengti apeliacinio skundo ribas (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Dėl to apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas apeliacinį skundą, remiasi jo teisiniais bei faktiniais pagrindais, neperžengdamas skundo ribų.
16. Apeliacinis skundas paduotas dėl pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriuo patenkintas ieškovės EKSIMGREYN LC ieškinio reikalavimas dėl sumokėto avanso priteisimo. Atsakovė UAB „Panevėžio veislininkystė“ apeliaciniame skunde kvestionuoja pirmosios instancijos teismo sprendimą, teigia, kad teismas neteisingai kvalifikavo tarp šalių susiklosčiusius sutartinius santykius, taip pat nepagrįstai atsisakė išdėstyti sprendimo vykdymą. Taigi, apeliacinės bylos nagrinėjimo dalykas – patikrinimas, ar pirmosios instancijos teismas šioje byloje susiklosčiusios faktinės ir teisinės situacijos aplinkybėmis tinkamai taikė materialiosios teisės normas, reglamentuojančias sutartinius santykius, taip pat proceso teisės normų nustatytas įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo taisykles bei sprendimo vykdymo išdėstymą.
Dėl naujai pateikiamų įrodymų
17. Apeliantė kartu su apeliaciniu skundu pateikė papildomus naujus įrodymus – atsakovės pelno–nuostolių ataskaitą, banko sąskaitos išrašą, sąskaitą už elektros energiją, išrašą iš turto arešto aktų registro, kuriais grindžia prašymą dėl atleidimo nuo dalies žyminio mokesčio ir sprendimo vykdymo išdėstymo.
18. Pagal CPK 314 straipsnį apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė juos priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Teismas priima nagrinėti tik tuos įrodymus, kurie patvirtina arba paneigia turinčias reikšmės bylai aplinkybes (CPK 180 straipsnis). Taikydamas CPK 314 straipsnyje nustatytas išimtis ir spręsdamas dėl naujai pateikiamų įrodymų priėmimo apeliacinės instancijos teismas patikrina: ar buvo objektyvi galimybė pateikti juos bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme; ar vėlesnis įrodymų pateikimas neužvilkins bylos nagrinėjimo; ar naujai prašomas priimti įrodymas (-ai) turės įtakos sprendžiant šalių ginčą; ar šalis nepiktnaudžiauja įrodymų vėlesnio pateikimo teismui teise (pvz., žr., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. spalio 7 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-237-684/2019).
19. Prašydama pridėti prie bylos medžiagos nurodytus dokumentus, apeliantė nepagrindžia, dėl kokių priežasčių jie nebuvo pateikti bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, visgi, kadangi minėtais įrodymais atsakovė grindžia prašymą dėl atleidimo nuo dalies žyminio mokesčio ir sprendimo vykdymo išdėstymo, šie įrodymai pateikti kartu su apeliaciniu skundu ir ieškovė turėjo galimybę su jais susipažinti, dokumentų apimtis nėra didelė, teisėjų kolegijos vertinimu, šie dokumentai neužvilkins bylos nagrinėjimo. Atsižvelgiant į nurodytą, atsakovės kartu su apeliaciniu skundu teikiami įrodymai priimami ir nagrinėjami kartu su visa bylos medžiaga.
Dėl šalių sutartinių santykių kvalifikavimo
20. Byloje nustatyta, kad 2021 m. rugpjūčio 15 d. ieškovė EKSIMGREYN LC ir atsakovė UAB „Panevėžio veislininkystė“ sudarė pirkimo sutartį Nr. 2021.08.15. Šia sutartimi atsakovė įsipareigojo parduoti, o ieškovė nupirkti 112 vnt. Herefordų veislės galvijų – veislinių telyčių, kurių kilmės šalis – Vengrija (sutarties 1.1 punktas). Atsakovė įsipareigojo užtikrinti veislinių telyčių gabenimą į paskirties vietą Kazachstano Respublikoje, o ieškovė kompensuoti transportavimo išlaidas (sutarties 2.1 punktas). Taip pat šalys susitarė, kad veislines telyčias atsakovė laikys savo tvarte ar kitoje vietoje, nustatant 150 Eur karantino mokestį už vieną galviją (sutarties 3.3 punktas). Bendra sutarties vertė numatyta 103 040 Eur (sutarties 4.2 punktas). Bendra sutarties suma skaičiuojama po 920 Eur už kiekvieną galviją, prie jos pridedant sutarties 3.3 punkte numatytas laikymo karantine išlaidas (sutarties 4.1 punktas). 2021 m. rugsėjo 27 d. mokėjimo pavedimu ieškovė pervedė atsakovei 103 040 Eur. Byloje nėra duomenų, kad sutarties objektas – veislinės telyčios – būtų pristatytos ieškovei.
21. Pirmosios instancijos teismas pagrįsta pripažino ieškovės poziciją ir laikė, kad šalis siejo pirkimo–pardavimo teisiniai santykiai. Atsakovės teigimu, pirmosios instancijos teismas neteisingai tarp šalių susiklosčiusius sutartinius santykius kvalifikavo kaip pirkimo–pardavimo, kadangi atsakovė atliko tik tarpininko vaidmenį tarp ieškovės ir UAB „Baltic cattle impex“, kuri buvo faktinė galvijų tiekėja ir pardavėja. Teisėjų kolegija neturi pagrindo sutikti su tokiais atsakovės apeliacinio skundo argumentais.
22. Sutarčių aiškinimo taisyklės yra įtvirtintos Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.193 straipsnyje, kuriame nustatyta, kad sutartys turi būti aiškinamos sąžiningai; aiškinant sutartį, pirmiausia turi būti nagrinėjami tikrieji sutarties šalių ketinimai, o ne vien remiamasi pažodiniu sutarties teksto aiškinimu; jeigu šalių tikrų ketinimų negalima nustatyti, tai sutartis turi būti aiškinama atsižvelgiant į tai, kokią prasmę jai tokiomis pat aplinkybėmis būtų suteikę analogiški šalims protingi asmenys (1 dalis). Visos sutarties sąlygos turi būti aiškinamos atsižvelgiant į jų tarpusavio ryšį, sutarties esmę ir tikslą bei jos sudarymo aplinkybes; aiškinant sutartį, reikia atsižvelgti ir į įprastines sąlygas, nors jos sutartyje nenurodytos (2 dalis).
23. Kasacinio teismo praktika dėl sutarčių aiškinimo taisyklių yra išsami ir išplėtota. Kai kyla šalių ginčas dėl konkrečios sutarties turinio, jos sąlygų, sutartis turi būti aiškinama nustatant tikruosius sutarties dalyvių ketinimus, atsižvelgiant į sutarties sąlygų tarpusavio ryšį, sutarties esmę, tikslą, jos sudarymo aplinkybes, į šalių derybas dėl sutarties sudarymo, šalių elgesį po sutarties sudarymo ir kitas konkrečiu atveju reikšmingas aplinkybes. Sutarties sąlygos turi būti aiškinamos taip, kad aiškinimo rezultatas nereikštų nesąžiningumo vienos iš šalių atžvilgiu. Aiškinant sutartį, būtina vadovautis ir CK 1.5 straipsnyje įtvirtintais bendraisiais teisės principais. Tačiau toks sutarties aiškinimo būdas ne visada leidžia tiksliai įvertinti sutarties turinį ir nustatyti bendrą subjektyvią kontrahentų valią sukurti atitinkamus įsipareigojimus. Sutarties šalių ketinimus lemia kiekvienos iš šalių individualios savybės ir poreikiai, taigi šalių ketinimai gali nesutapti. Be to, kilus sutarties šalių ginčui, teisme gali nepavykti nustatyti tikrųjų šalių ketinimų, ypač jei sandorio šalys laikosi priešingų pozicijų, skirtingai interpretuoja sudarant sutartį buvusią jų valią ar ją iškreipia, nesutaria dėl sutarties tikslų ar turinio. Todėl tais atvejais, kai šalys skirtingai aiškina savo ketinimus pagal sutartį ir kai neįmanoma jų nustatyti taikant subjektyvų (šalių tikrųjų ketinimų) sutarties aiškinimo būdą, prioritetas teiktinas pažodiniam sutarties teksto aiškinimui (lingvistiniam aiškinimui), kaip objektyviausiai atspindinčiam tikrąją šalių valią dėl prisiimtų įsipareigojimų turinio. Subjektyvusis sutarties aiškinimo metodas ir teksto lingvistinis aiškinimas sudaro darnią sutarčių aiškinimo metodų sistemą, kuria remiantis nustatomas šalių valios turinys (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2023 m. sausio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-65-421/2023).
24. CK 6.305 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog pirkimo–pardavimo sutartimi viena šalis (pardavėjas) įsipareigoja perduoti daiktą (prekę) kitai šaliai (pirkėjui) nuosavybės ar patikėjimo teise, o pirkėjas įsipareigoja priimti daiktą (prekę) ir sumokėti už jį nustatytą pinigų sumą (kainą). Pardavėjas privalo pagal pirkimo–pardavimo sutartį perduoti daiktus pirkėjui, t. y. jam valdyti nuosavybės (patikėjimo) teise, ir patvirtinti nuosavybės teisę į daiktus bei jų kokybę (CK 6.317 straipsnio 1 dalis). Pirkėjas privalo sumokėti daiktų kainą per sutartyje ar įstatymuose nustatytus terminus ir nustatytoje vietoje (CK 6.344 straipsnio 1 dalis).
25. Teisės doktrinoje pripažįstama, kad pirkimo–pardavimo sutartis yra konsensualinė – ji laikoma sudaryta nuo šalių valios dėl sutarties sudarymo išreiškimo. Be to, pirkimo–pardavimo sutarties sudarymas siejamas su momentu, kai šalys susitaria dėl esminių sutarties sąlygų (CK 6.162 straipsnio 2 dalis), o atlygintinumas yra vienas pirkimo–pardavimo sutartį kvalifikuojančių požymių. Sudaryta pirkimo–pardavimo sutartis yra dvišalė, nes abi sutarties šalys turi priešpriešines teises ir pareigas – pardavėjas turi pareigą perduoti daiktą, o pirkėjas priimti daiktą ir sumokėti kainą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. vasario 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-125-378/2021).
26. Šalių sudaryta sutartis atitinka aukščiau nurodytus pirkimo–pardavimo sutarties požymius, kadangi ji yra dvišalė, sutartyje aptartas pirkimo objektas (galvijai), sutarties kaina, pristatymo tvarka, nuosavybės teisės perėjimo momentas, šalių teisės ir pareigos, t. y. atsakovė įsipareigojo parduoti atitinkamos veislės, kilmės, svorio galvijus, o ieškovė įsipareigojo už juos tinkamai ir laiku atsiskaityti. Pažymėtina, kad sutartimi šalys nesusitarė dėl galvijų įsigijimo iš konkretaus tiekėjo, atsakovė taip pat nebuvo ieškovės įgaliota įsigyti konkrečius galvijus ir pan. Taigi, teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatė, kad tarp šalių susiklostė sutartiniai pirkimo–pardavimo santykiai.
27. Pritartina pirmosios instancijos teismo išvadoms, kad atsakovė neįrodė, jog šiuo atveju ji atliko tik tarpininkės vaidmenį. Kaip jau nurodyta pirmiau, atsakovė sutartimi neprisiėmė įsipareigojimo įsigyti galvijus iš konkretaus tiekėjo, be to, sutarties kaina (avansu) už įsigyjamus galvijus buvo sumokėta tiesiogiai atsakovei. Tai, kad atsakovė, prieš parduodama galvijus ieškovei turėjo juos įsigyti iš kitų tiekėjų, savaime nelaikytina tarpininkavimo teisiniais santykiais, kadangi tokie veiksmai sutartyje neaptarti, atsakovei nesuteikti įgaliojimai įsigyti galvijus ieškovės vardu, neaptartas užmokestis už tarpininkavimo paslaugas ir pan. Ieškovė atsiliepime į apeliacinį skundą teisingai nurodo, kad piniginė suma, kuri atsakovei turėjo likti įsigijus galvijus ir vėliau juos pardavus ieškovei, laikytina uždarbiu pagal pirkimo–pardavimo sutartį, tačiau ne mokesčiu už tarpininkavimą.
28. Tuo pačiu nesutiktina su atsakovės apeliacinio skundo teiginiu, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai į bylos nagrinėjimą trečiuoju asmeniu, nepareiškiančiu savarankiškų reikalavimų, neįtraukė UAB „Baltic cattle impex“, kuri buvo faktinė galvijų tiekėja.
29. CPK 37 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad dalyvaujančiais asmenimis laikomi proceso dalyviai, turintys teisinį suinteresuotumą bylos baigtimi. Taigi šioje normoje pateikta apibendrinta byloje dalyvaujančių asmenų samprata, kuri apima tuos proceso dalyvius, kuriems būdingas teisinis – materialusis ir procesinis arba tik procesinis – suinteresuotumas bylos baigtimi (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. birželio 3 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-175-1075/2020 19 punktą). Prie dalyvaujančių byloje asmenų priskiriami ir tretieji asmenys (CPK 37 straipsnio 2 dalis).
30. CPK nenustatytas asmenų, galinčių būti trečiaisiais asmenimis, nepareiškiančiais savarankiškų reikalavimų, sąrašas. Kasacinio teismo praktikoje yra išaiškinta, kad asmuo įtraukiamas į teismo procesą kaip trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, tuo atveju, kai, atsižvelgiant į to asmens ir vienos iš šalių materialiojo teisinio santykio pobūdį, procesas gali paveikti, nors ir netiesiogiai, to asmens materialiąsias subjektines teises ir pareigas. Pagrindinis trečiojo asmens dalyvavimo procese tikslas – padėti šaliai, kurios pusėje jis dalyvauja, laimėti bylą ir taip išvengti savo materialiosios teisinės padėties pablogėjimo ateityje. Taigi trečiojo asmens, nepareiškiančio savarankiškų reikalavimų, dalyvavimą procese gali pagrįsti tik atitinkamas jo ir vienos iš proceso šalių materialusis teisinis santykis ir procesinis teisinis suinteresuotumas bylos baigtimi (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. gegužės 20 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-138-381/2021 20 punktą). Kiekvienu atveju klausimas dėl įtraukimo į bylą konkretaus trečiojo asmens, nepareiškiančio savarankiškų reikalavimų, teismo turi būti sprendžiamas priklausomai nuo konkrečių bylos aplinkybių, be kita ko, įvertinant to konkretaus asmens teisinio suinteresuotumo bylos baigtimi (ne)buvimą, teismo sprendimo galimą įtaką to asmens teisėms ir pareigoms ateityje, jo santykių su kiekviena iš ginčo šalių arba ginčo objektu pobūdį, faktinį ieškinio pagrindą (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. balandžio 19 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-111-701/2018 25 punktą).
31. Šiuo atveju byloje nustatyta, kad tarp atsakovės ir UAB „Baltic cattle impex“ taip pat galimai buvo susiklostę sutartiniai pirkimo–pardavimo santykiai, kadangi, kaip teigia atsakovė, UAB „Baltic cattle impex“ buvo įsipareigojusi atsakovei pristatyti 45 vnt. vengriškos kilmės Herefordų veislės telyčių. Tačiau sutiktina su pirmosios instancijos teismo išvada, kad nagrinėjamu atveju byloje sprendžiamas ginčas tarp šalių (ieškovės ir atsakovės) dėl pardavėjos pareigos grąžinti avansą pirkėjai kai nebuvo įvykdytos pirkimo–pardavimo sąlygos. Ginčo dėl sutarties neįvykdymo nėra, todėl šiuo atveju bylos išnagrinėjimui neturi reikšmės aplinkybės, dėl kurių atsakovė neįvykdė savo įsipareigojimo perduoti ieškovei prekes, už kurias pastaroji buvo sumokėjusi visą sutarties kainą. Šiuo atveju nėra duomenų, kad ieškovę ir UAB „Baltic cattle impex“ siejo kokie nors teisiniai santykiai, o ginčas tarp atsakovės ir UAB „Baltic cattle impex“ gali būti sprendžiamas atsakovei kreipiantis į teismą ir tokiu būdu ginant savo galimai pažeistą teisę, nepriklausomai nuo ieškovės. Teisėjų kolegijos vertinimu, nagrinėjamas ginčas nėra susijęs su UAB „Baltic cattle impex“ teisėmis ir (ar) pareigomis pagal pareikštą ieškinį, todėl ji į bylos nagrinėjimą neįtraukta pagrįstai.
32. Šalių sutarties 4.3 punkte ieškovė įsipareigojo per 4 darbo dienas nuo galvijų išrinkimo pagal nuotraukas ir vaizdo medžiagą sumokėti atsakovei 25 proc. prekių kainos, t. y. 25 760 Eur, tačiau byloje nėra ginčo, kad ieškovė jau 2021 m. rugsėjo 27 d. pervedė atsakovei 103 040 Eur, t. y. visą sutarties kainą.
33. CK 6.315 straipsnio 3 dalis numato, kad kai išankstinę įmoką gavęs pardavėjas nustatytu laiku neperduoda pirkėjui daiktų, šis turi teisę reikalauti, kad pardavėjas jam perduotų daiktus arba grąžintų sumokėtą sumą. Atsižvelgiant į nurodytą, atsakovei UAB „Panevėžio veislininkystė“ neperdavus ieškovei pagal sutartį apibrėžtų prekių (galvijų), ieškovė pagrįstai reikalauja grąžinti jai atsakovei sumokėtą neperduotų daiktų kainą. Be to, 2021 m. gruodžio 14 d. pranešimu ieškovė nurodė, kad nuo 2022 m. sausio 14 d. sutartis bus laikoma vienašališkai nutraukta. Atsakovė neginčija šalių sudarytos sutarties nutraukimo fakto, taigi, tarp šalių nėra ginčo, kad sutartis yra nutraukta jos neįvykdžius. Pagal CK 6.222 straipsnio 1 dalį, kai sutartis nutraukta, šalis gali reikalauti grąžinti jai viską, ką ji yra perdavusi kitai šaliai vykdydama sutartį, jeigu ji tuo pat metu grąžina kitai šaliai visa tai, ką buvo iš pastarosios gavusi. Vadinasi, atsakovei neįvykdžius sutarties ir ieškovei ją nutraukus, atsakovė privalo grąžinti ieškovei viską, ką yra gavusi pagal sutartį, t. y. ieškinyje nurodytą sumą.
34. Atsižvelgiant į tai, kas nurodyta, pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad yra pakankamas pagrindas konstatuoti, jog atsakovė pažeidė CK 6.315 straipsnio reikalavimus, nes tinkamai ir pilnai neįvykdė sutartinių įsipareigojimų, ieškovės reikalavimu negrąžino sumokėto avanso, už kurį tinkamos kokybės reikiamo prekių kiekio ieškovei nepateikė (CK 6.249 straipsnio 1 dalis) ir dėl šių atsakovės veiksmų (neveikimo) ieškovė patyrė 97 040 Eur dydžio nuostolius (103 040 Eur – 6 000 Eur, kuriuos atsakovė sumokėjo po ieškinio pateikimo teismui dienos) (CK 6.245 straipsnis, 6.246 straipsnio 1 dalis).
Dėl teismo sprendimo įvykdymo išdėstymo
35. Apeliantė nurodo, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai netenkino atsakovės prašymo dėl sprendimo įvykdymo išdėstymo, nes atsakovės finansinė padėtis yra sudėtinga ir ji nėra pajėgi iš karto įvykdyti viso teismo sprendimo. Pasak apeliantės, šioms aplinkybėms patvirtinti ji pateikė įrodymus, kurių pirmosios instancijos teismui vienu atveju (dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo) pakako, kitu (dėl sprendimo vykdymo išdėstymo) jau nebepakako. Mano, kad tokia teismo pozicija yra nepagrįsta, pažeidžia atsakovės procesines teises.
36. Įsiteisėjusio teismo sprendimo privalomumas bei jo res judicata (teismo galutinai išspręstas klausimas) galia kartu nulemia ir jo vykdymo privalomumą (CPK 18 straipsnis), tačiau teismas, vadovaudamasis CPK 284 straipsnio 1 dalies nuostatomis, turi teisę dalyvaujančių byloje asmenų prašymu ar savo iniciatyva, atsižvelgdamas į turtinę abiejų šalių padėtį ar kitas aplinkybes, sprendimo įvykdymą atidėti ar išdėstyti, taip pat pakeisti sprendimo vykdymo tvarką.
37. Aiškindamas CPK 284 straipsnio nuostatas, kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad sprendžiant dėl teismo sprendimo įvykdymo atidėjimo ar išdėstymo aktualūs yra CK 1.2 straipsnio 1 dalyje įtvirtinti civilinių santykių subjektų lygiateisiškumo, taip pat teisinio apibrėžtumo, proporcingumo ir teisėtų lūkesčių principai. Šių civilinių teisinių santykių teisinio reglamentavimo principų taikymas reikalauja, kad, nagrinėjant teismo sprendimo įvykdymo atidėjimo ar išdėstymo klausimą, būtų atsižvelgta į abiejų bylos šalių interesus, į tai, ar atidėjus ar išdėsčius teismo sprendimo įvykdymą, bus užtikrintas tinkamas jo įvykdymas, ar nebus iš esmės pažeisti kitos šalies lūkesčiai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. lapkričio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-594/2006; 2011 m. balandžio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-61/2011).
38. Spręsdamas dėl teismo sprendimo įvykdymo atidėjimo ar išdėstymo, teismas turi atsižvelgti ne tik į abiejų šalių turtinę padėtį, bet ir į kitas svarbias aplinkybes, į tai, kad sprendimo įvykdymo atidėjimas ar išdėstymas neturi suteikti nepagrįstą pranašumą skolininkui, o išieškotojas neturi patirti nepagrįstų nuostolių, siekti išlaikyti išieškotojo ir skolininko teisėtų interesų pusiausvyrą, vadovautis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. balandžio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-61/2011; 2015 m. lapkričio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-626-378/2015).
39. Apeliantė savo prašymą išdėstyti teismo sprendimo įvykdymą grindžia sunkia finansine padėtimi, tačiau vien tokių aplinkybių nustatymas, kaip nurodoma ir kasacinio teismo praktikoje, savaime nėra pakankamas pagrindas nukrypti nuo bendrosios teismo sprendimo vykdymo tvarkos. Kiekvienu atveju, be kita ko, turi būti atsižvelgta į kitos šalies (išieškotojos) interesus ir į pagrindinius civilinės teisės principus, kurie, jeigu būtų patenkintas apeliantės prašymas, galėtų būti pažeisti.
40. Atsakovė, prašydama išdėstyti teismo sprendimo įvykdymą, turi pateikti teismui ne tik išsamius ir abejonių nekeliančius duomenis apie savo finansinę būklę, bet ir įrodyti, kad jos finansinė situacija ateityje pagerės. Šiuo atveju apeliantės į bylą pateikti duomenys nėra pakankami, kad iš jų būtų galima neabejotinai spręsti apie sunkią finansinę būklę, dėl kurios apeliantė nėra pajėgi įvykdyti teismo sprendimą iš karto, jo įvykdymo neišdėstant. Be to, apeliantė nepateikė duomenų dėl savo finansinės būklės perspektyvų (CPK 178 straipsnis).
41. Pažymėtina, kad apeliantei, kaip asmeniui, pateikusiam prašymą išdėstyti teismo sprendimo įvykdymą, tenka pareiga ne tik jį pagrįsti, bet ir pateikti įrodymus, patvirtinančius jame dėstomas faktines aplinkybes (CPK 12, 178 straipsniai). Kaip teisingai nurodė pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime, vien ieškovės prie ieškinio pateikti duomenys nepakankami atsakovės finansinei būklei objektyviai įvertinti bei jų pagrindu spręsti apie poreikį išdėstyti teismo sprendimo įvykdymą. Be to, kaip teisingai pažymi ieškovė atsiliepime į apeliacinį skundą, atsakovė nepateikia duomenų apie ieškovės sumokėto avanso panaudojimą – ar už visą šią sumą buvo įsigyti galvijai, ar buvo imtasi priemonių susigrąžinti minėtą sumą, taip pat, kodėl šios sumos negalima panaudoti atsiskaitant su ieškove. Apeliantės argumentai, kad pirmosios instancijos teismas elgiasi nenuosekliai, nes pateiktų dokumentų jam pakako nustatyti sunkią atsakovės turtinę padėtį pritaikant laikinąsias apsaugos priemones, nėra teisiškai reikšmingi ir atmestini kaip nepagrįsti. Pažymėtina, kad laikinųjų apsaugos priemonių taikymo stadijoje teismas nenagrinėja ginčo iš esmės, o tik patikrina grėsmių galimai ieškovui palankaus sprendimo įvykdymui egzistavimą. Be to, kaip jau nurodyta pirmiau, sprendžiant dėl teismo sprendimo įvykdymo išdėstymo, yra būtina nustatyti ne vien sunkią asmens finansinę padėtį, tačiau ir aplinkybę, kad ateityje ši padėtis pagerės.
42. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo padarytomis išvadomis, kad nagrinėjamu atveju nėra įrodytas pagrindas taikyti teismo sprendimo įvykdymo išdėstymo institutą – apeliantės sunki finansinė būklė ir tikėtinas jos pagerėjimas ateityje. Teismas tinkamai įvertino pateiktus įrodymus, todėl padarė teisėtą ir pagrįstą išvadą, kad iš atsakovės selektyviai pateiktų duomenų neįmanoma identifikuoti tikrosios atsakovės finansinės būklės (atsakovė nepateikė įrodymų, pagrindžiančių jos turimas pinigines lėšas banko sąskaitose, pas trečiuosius asmenis, turtines teises, valdomą turtą). Atsakovės kartu su apeliaciniu skundu naujai pateikti dokumentai nesuteikia pagrindo situacijos vertinti kitaip, juolab kad ieškovė atsiliepime nurodo, kad atsakovė turi didelės vertės nekilnojamojo turto, o apeliantė šios informacijos nepaneigė.
Dėl bylos procesinės baigties ir bylinėjimosi išlaidų
43. Apeliacinės instancijos teismas įvertino esminius apeliacinio skundo argumentus ir dėl jų pasisakė. Dėl kitų apeliacinio skundo argumentų išsamiau nepasisakytina, nes jie neturi esminės reikšmės apskųsto pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui įvertinti. Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. spalio 24 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-380-690/2018 22–26 punktus; 2020 m. balandžio 22 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K- 3-133-823/2020 40 punktą).
44. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą pagal atsakovės apeliacinį skundą, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, spręsdamas šalių ginčą dėl pirkimo–pardavimo sutarties vykdymo, tinkamai taikė materialiosios teisės normas, reglamentuojančias pirkimo–pardavimo teisinius santykius, sutarčių neįvykdymo teisines pasekmes, teisingai vadovavosi civilinio proceso teisės normų nustatytomis įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo taisyklėmis, teisingai taikė teismo sprendimo vykdymo išdėstymo teisės normas ir padarė pagrįstas išvadas dėl šalių ginčo esmės. Apibendrinant tai, kas išdėstyta, pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
45. Atsižvelgiant į tai, kad apeliacinis skundas atmestas, atsakovei jos bylinėjimosi išlaidos nepriteisiamos (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Ieškovė į bylą pateikė įrodymus, kad apeliacinės instancijos teisme patyrė 700 Eur teisinės pagalbos išlaidų.
46. CPK 98 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip Rekomendacijoje dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę paslaugą (paslaugas) maksimalaus dydžio patvirtinimo (toliau – Rekomendacija).
47. Teisėjų kolegija, įvertinusi tai, kad prašoma priteisti išlaidų suma neviršija Rekomendacijoje nustatytų maksimalių dydžių, sprendžia, jog prašoma priteisti išlaidų suma yra protinga ir pagrįsta, todėl priteistina ieškovei iš atsakovės (CPK 93 straipsnio 1 dalis).
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Panevėžio apygardos teismo 2022 m. rugpjūčio 31 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Priteisti iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Panevėžio veislininkystė“ (juridinio asmens kodas 168559278) ieškovei EKSIMGREYN LC (juridinio asmens kodas 13198-3300-???(??)) 700 Eur (septynis šimtus eurų) apeliacinės instancijos teisme patirtų bylinėjimosi išlaidų.