- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2019-11-14
- Bylos Nr.
- e2A-497-370/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 2-55-3-00127-2018-6
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Romualda Janovičienė, Jūratė Varanauskaitė, Danguolė Martinavičienė
- Ieškovas
- T. R.
- Atsakovas
- uždarajai akcinei bendrovei „SOSCREDIT“, uždarajai akcinei bendrovei PIMD
- Trečiasis asmuo
- uždaroji akcinė bendrovė „Ultra Trade“, uždaroji akcinė bendrovė „Capital vertinimas“, Vilniaus
- Kategorijos
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Romualdos Janovičienės, Danguolės Martinavičienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Jūratės Varanauskaitės,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės T. R. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2018 m. spalio 1 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. eB2-3007-866/2018 pagal ieškovės T. R. ieškinį atsakovėms uždarajai akcinei bendrovei „SOSCREDIT“, uždarajai akcinei bendrovei PIMD dėl nekilnojamųjų daiktų pirkimo–pardavimo sutarties, išperkamosios nuomos sutarties ir dalies hipotekos sutarties pripažinimo negaliojančiomis, restitucijos taikymo bei nepagrįstai įgytų sumų grąžinimo, tretieji asmenys uždaroji akcinė bendrovė „Ultra Trade“, uždaroji akcinė bendrovė „Capital vertinimas“, Vilniaus m. 10-ojo notarų biuro notaras D. P., AIG Europe Limited (Finland Branch).
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė T. R. kreipėsi į teismą su ieškiniu, kurį patikslinusi, prašė:
1.1. pripažinti negaliojančiomis ieškovės ir UAB „SOSCREDIT“ sudarytas sutartis: 2013 m. rugsėjo 13 d. nekilnojamųjų daiktų pirkimo–pardavimo sutartį Nr. DP-2340 (toliau ir – Pirkimo–pardavimo sutartis) ir 2013 m. rugsėjo 11 d. išperkamosios nuomos sutartį (toliau ir – Išperkamosios nuomos sutartis) Nr. IN20130911/1; taikyti restituciją, grąžinant perleistą nekilnojamąjį turtą, t. y. žemės sklypą, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir jame esančius statinius (unikalūs Nr. (duomenys neskelbtini)), esančius (duomenys neskelbtini), (toliau ir – Turtas), ieškovei nuosavybės teise;
1.2. nustatyti, kad 2013 m. rugsėjo 11 d. UAB „SOSCREDIT“ ir ieškovė sudarė Kreditavimo sutartį Turto išperkamosios nuomos sutarties Nr. IN20130911/1 sąlygomis;
1.3. pripažinti negaliojančia 2013 m. spalio 16 d. hipotekos sutarties Nr. DP-2711 (toliau ir – Hipotekos sutartis) dalį dėl hipotekos nustatymo Turtui, juo užtikrinant skolininkės UAB „SOSCREDIT“ prievolių įvykdymą kreditorei UAB PIMD;
1.4. priteisti iš UAB „SOSCREDIT“ ieškovės naudai nepagrįstai gautą 4 199,56 Eur sumą ir 5 proc. dydžio metines palūkanas nuo priteistino nepagrįsto praturtėjimo sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.
2. Ieškovė nurodė, kad jai iki 2013 m. rugsėjo 13 d. Turtas priklausė nuosavybės teise. Ieškovės prašymu UAB „SOSCREDIT“ suteikė ieškovei 5 792,49 Eur (20 000 Lt) kreditą, sandorį įforminant sutartimis: 1) 2013 m. rugsėjo 11 d. išperkamosios nuomos sutartimi Nr. IN20130911/1, kuria UAB „SOSCREDIT“ išnuomojo ieškovei jai nuosavybės teise priklausantį Turtą iki 2028 m. rugsėjo 12 d., su teise jį išpirkti už 8 724,80 Eur (30 125 Lt) kainą, mokant 17,5 proc. metinių palūkanų normą; pagal mokėjimų grafiką kas mėnesį sumokant po 137,37 Eur (474,34 Lt) paskolos daliai grąžinti ir palūkanoms sumokėti; 2) 2013 m. rugsėjo 13 d. nekilnojamųjų daiktų pirkimo–pardavimo sutartimi Nr. DP-2340, kuria ieškovė pardavė UAB „SOSCREDIT“ Turtą už 6 979,84 Eur (24 100 Lt), tačiau 2013 m. rugsėjo 25 d. ieškovei buvo sumokėta ne visa suma, o 5 792,49 Eur (20 000 Lt) suma. Likusi suma be pagrindo buvo sumokėta su ieškove nesusijusioms įmonėms – 1 013,67 Eur (3 500 Lt) sumokėta UAB „Baltijos valda“ (dabar UAB „Capital vertinimas“), o 173, 77 Eur (600 Lt) – UAB „Ultra Trade“.
3. Ieškovės teigimu, ji yra įvykdžiusi visus sutartinius įsipareigojimus UAB „SOSCREDIT“ (už 5 792,49 Eur kreditą, iš viso yra sumokėjusi 14 654,28 Eur sumą (2017 m. lapkričio 6 d. sumokėjo 106,49 Eur žemės mokesčio kompensacinę dalį, 2017 m. lapkričio 9 d. sumokėjo likusią 10 078 Eur kredito sumą, 50 Eur už informacijos pateikimą), tačiau Turtas nėra perduotas ieškovės nuosavybėn, UAB PIMD naudai taikyta hipoteka nepanaikinta.
4. Ieškovė nurodė, kad Išperkamosios nuomos sutartis ir Pirkimo–pardavimo sutartis yra apsimestiniai sandoriai, todėl Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 1.87 ir 1.90 straipsnių pagrindais turi būti pripažinti negaliojančiais. Sutartys neatitinka tikrosios ieškovės valios – ieškovė norėjo gauti 5 792,49 Eur paskolą turimoms skoloms padengti, neketino parduoti savo Turto. Ieškovė nesuprato, kad Turtą, kuriame ji lieka gyventi, parduoda už daugiau nei 17 kartų mažesnę rinkos kainą (VĮ Registrų centro duomenimis 2013 m. rugsėjo 5 d. įvertintas 102 743 Eur), o ne įkeičia. Ginčijami sandoriai sudaryti išimtinai UAB „SOSCREDIT“ interesais, joks protingas, atidus ir rūpestingas žmogus tokių sandorių nesudarytų tokiomis sąlygomis (nuosavybės teisės į Turtą pereina nuo sutarties sudarymo dienos, kai apmokėjimas numatytas tik per 30 kalendorinių dienų; akivaizdžiai nelygiavertės baudos, kt.). Be to, Išperkamosios nuomos sutartis de facto (faktiškai) sudaryta anksčiau (2013 m. rugsėjo 11 d.) negu Pirkimo–pardavimo sutartis (2013 m. rugsėjo 13 d.), t. y., ieškovė, dar būdama Turto savininkė, išsinuomojo šį Turtą iš atsakovės, kuri jokių teisių į Turtą kelias dienas dar neturėjo. Šiuo atveju UAB „SOSCREDIT“ laikytina verslininke ir stipresniąja sutarties šalimi, kuri neįvykdė pareigos suteikti teisingą ir visapusišką informaciją, neatskleidė sandorių esmės, pasinaudojo sunkia finansine padėtimi ir privertė ieškovę vietoj kreditavimo ir / ar hipotekos sutarčių pasirašyti ginčo sutartis. Ieškovė suklydo pasirašydama ginčo sutartis, neįsigilino į jų turinį, tačiau kaip vartotoja, ji yra prioritetiškai ginama silpnesnė šalis. Todėl yra pagrindas taikyti restituciją, grąžinant Turtą ieškovės nuosavybėn. Atitinkamai pripažinus negaliojančia Pirkimo–pardavimo sutartį, Hipotekos sutarties dalis taip pat pripažintina negaliojančia.
5. Vadovaudamasi CK 1.87 straipsnio 1 dalimi ieškovė prašė nustatyti, kad 2013 m. rugsėjo 11 d. ieškovė ir UAB „SOSCREDIT“ sudarė Kreditavimo sutartį Išperkamosios nuomos sutarties sąlygomis (tik laikytina, kad suteikta 5 792,49 Eur kredito suma, o ne 8 724, 80 Eur), visas kitas sąlygas paliekant tokias pat; bei kad Kreditavimo sutartį ieškovė visiškai įvykdė ir dėl to hipoteka Turtui turi būti išregistruota.
Šalies argumentai
6. Ieškovės teigimu, UAB „SOSCREDIT“ nepagristai ir neteisėtai praturtėjo 4 199,56 Eur, nes ieškovė už suteiktą kreditą permokėjo 2 280,86 Eur (nors atsakovė suteikė ieškovei 5 792,49 Eur (20 000 Lt) kreditą, atsakovė nepagrįstai dokumentuose nurodė 8 724,80 Eur (30 125 Lt) sumą, nuo kurios reikalavo sumokėti dideles metines palūkanas), taip pat už iš anksto grąžintą kreditą sumokėjo 1 788,7 Eur daugiau nei privalėjo (pagal Lietuvos Respublikos su nekilnojamuoju turtu susijusio kredito įstatymo (toliau – KĮ) 20 straipsnio 3 dalį turėjo mokėti 161,88 Eur, o sumokėjo 1 950,58 Eur) bei be pagrindo sumokėjo 50 Eur už informacijos apie kredito likutį suteikimą (KĮ 20 straipsnio 5 dalis).
7. Atsakovė UAB „SOSCREDIT“ su ieškiniu nesutiko, prašė jį atmesti, nurodydama, kad ginčo sutartys nėra apsimestinės, Turto Pirkimo–pardavimo sutartis buvo sudaryta siekiant užtikrinti išmokėtų pinigų grąžinimą pagal Išperkamosios nuomos sutartį, nurodant esminę sąlygą –finansavimo suteikimą. Sutarčių nėra pagrindo pripažinti negaliojančiomis CK 1.87 ir 1.90 straipsnių pagrindais, nes ieškovė siekė sau reikalingo rezultato – pasiskolinti pinigų, dėjo tam pastangas, taigi, aiškiai suvokė ir sutiko nuosavybės teise priklausantį Turtą parduoti atsakovei (kaip prievolės užtikrinimo priemonę)
8. Tretieji asmenys notaras D. P. ir notarų profesinės civilinės atsakomybės draudikas AIG Europe Limited (Finland Branch) prašė ieškinio tenkinimo klausimą spręsti teismo nuožiūra.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
9. Vilniaus apygardos teismas 2018 m. spalio 1 d. sprendimu ieškinio netenkino; priteisė iš ieškovės atsakovei UAB „SOSCREDIT“ 710 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimą, o trečiajam asmeniui AIG Europe Limited (Finland Branch) 2 625 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimą; įsiteisėjus sprendimui nusprendė panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2018 m. vasario 5 d. nutartimi taikytą laikinąją apsaugos priemonę – Turto areštą.
10. Teismas nustatė, kad tarp šalių nėra ginčo dėl to, kad ieškovė yra visiškai įvykdžiusi savo prievoles pagal Išperkamosios nuomos sutarties sąlygas, o atsakovė UAB „SOSCREDIT“ neginčija savo prievolės grąžinti ieškovei nuosavybės teises į Turtą tokia apimtimi, kokia jos buvo perduotos.
11. Teismo vertinimu, nėra pagrindo pripažinti ginčo sutarčių negaliojančiomis CK 1.90 sraipsnio pagrindu, nenustačius suklydimo dėl esminių sandorio elementų. Labiau tikėtina, kad ieškovė suprato, jog perleistą Turtą atgaus tik tuomet, kai sumokės gautos paskolos sumą ir su jos suteikimu susijusias įmokas (palūkanas, administravimo mokesčius ir kt.), nes teismo posėdžio metu ieškovė neneigė to, taip pat neginčijo, kad jos tikslas buvo pasiskolinti atitinkamą sumą lėšų, prievolių įvykdymą užtikrinant jai nuosavybės teise priklausančiu turtu. Teismas pažymėjo, kad ieškovės nurodytos aplinkybės dėl paskolos didelių palūkanų ir kitų mokesčių nepatenka į CK 1.90 straipsnio nuostatų taikymo apimtį.
12. Nustatęs, kad ieškovė nepagrindė ir neįrodė, kokį kitą sandorį buvo siekiama pridengti ginčo sutartimis, teismas padarė išvadą, jog nėra pagrindo pagal CK 1.87 straipsnį perkvalifikuoti ginčo sutartis į kreditavimo sutartį. Šalys sudarė dvi neatsiejamas sutartis, t. y. Išperkamosios nuomos ir išnuomojamo turto pirkimo–pardavimo, kurios savo esme kaip kompleksinis sandoris laikytinas alternatyva kreditavimo sutarčiai, tačiau toks alternatyvus sudaromų sandorių pasirinkimas nedaro ginčo sandorių negaliojančių, ar apsimestinių, nes bet kuriuo iš atvejų yra siekiama pasiskolinti lėšų, su tam tikromis sąlygomis. Teismo vertinimu, pagal sudarytų ginčo sutarčių esmę, sudarant Išperkamosios nuomos sutartį buvo sulygta dėl esminių sąlygų skolinant lėšas ir į šią sutartį tiesiogiai daromos nuorodos Pirkimo–pardavimo sutartyje, be to, nuosavybės perėjimas ieškovei taip pat siejamas su Išperkamosios nuomos sutarties sąlygų tinkamu įvykdymu. Taip pat, iš šalių išreikštos valios sudarant ginčo sandorius akivaizdu, kad nebuvo siekiama Turto parduoti už realią rinkos kainą ir tai ieškovė suprato, nes kitu atveju, būtų logiškai nepaaiškinamas ieškovės elgesys, jog penkerius metus negavus realios Turto pardavimo kainos, kaip kad ji teigia, būtų nesiėmus jokių veiksmų gauti realią kainą už perleistą Turtą. Taigi, ieškovė suprato kokius sandorius sudaro, aiškiai išreiškė savo valią, sudarytas sutartis įvykdė, todėl nėra jokio pagrindo išvadai dėl sandorių pripažinimo negaliojančiais tiek dėl suklydimo, tiek dėl apsimestinumo, o teisinio santykio perkvalifikavimas iš esmės įvykdžius sutartinius įsipareigojimus, nesant tam pakankamo teisinio pagrindo, teismo vertinimu, neatitiktų civilinių teisinių santykių stabilumo, sutarties laisvės, teisinio apibrėžtumo, teisingumo ir protingumo principų (CK 1.2, 1.5 straipsniai)
13. Teismas atmetė ieškovės argumentus dėl jai, kaip vartotojai, taikomos įstatymo apsaugos, neįrodžius, kad ginčo sutartys laikytinos vartojimo sutartimis, taip pat atmetė argumentus dėl KĮ nuostatų pažeidimo, konkrečiai nenurodžius pažeidimų, ir argumentus dėl nepagrįsto praturtėjimo, byloje nustačius, kad atsakovė visus mokėjimus gavo pagal sutartis, kurių teismas neturi pagrindo pripažinti negaliojančiomis ar jų perkvalifikuoti.
14. Netenkinus pagrindinių ieškinio reikalavimų, teismas sprendė, kad nėra pagrindo tenkinti ir išvestinio ieškinio reikalavimo dėl hipotekos ieškovės Turtui panaikinimo, juolab, jog panaikinti visus apribojimus perduodant ieškovei Turtą atsakovė įsipareigojo sutartimi ir šios savo pareigos neginčija.
15. Nustatę, kad atsakovės UAB „SOSCREDIT“ ir trečiojo asmens AIG Europe Limited (Finland Branch) prašomos priteisti bylinėjimosi išlaidos neviršija Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio, patvirtintose Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 „Dėl Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio patvirtinimo“, (toliau – Rekomendacijos) rekomenduojamų priteisti dydžių, teismas nusprendė priteisti visas nurodytų šalių prašomas bylinėjimosi išlaidas.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į jį argumentai
16. Apeliaciniame skunde ieškovė prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2018 m. spalio 1 d. sprendimo dalį, kuria netenkintas ieškinio reikalavimas priteisti iš atsakovės UAB „SOSCREDIT“ nepagrįstai gautas lėšas už išankstinį Turto išpirkimą ir informacijos pateikimą, ir dėl šio reikalavimo priimti naują sprendimą – priteisti ieškovei iš atsakovės 1 838,70 Eur nepagrįstai gautų lėšų ir 5 proc. metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo iki teismo sprendimo visiško įvykdymo; panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2018 m. vasario 5 d. nutartimi taikytą laikinąją apsaugos priemonę – Turto areštą; sumažinti iš ieškovės trečiojo asmens AIG Europe Limited (Finland Branch) naudai priteistas 2 625 Eur dydžio bylinėjimosi išlaidas iki 500 Eur; priteisti ieškovei bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas tokiais argumentais:
16.1. Teismas nepagrįstai nesivadovavo KĮ 20 straipsnio 3 ir 5 dalimis ir atmetė ieškovės reikalavimą priteisti iš atsakovės UAB „SOSCREDIT“ jos nepagrįstai gautas lėšas – permoką už išankstinį kredito grąžinimą ir informacijos pateikimą. Priešingai nei nurodė teismas, ieškinyje aiškiai buvo nurodyta, kad pagal KĮ 20 straipsnio 3 dalį atsakovė galėjo reikalauti iš ieškovės 161,88 Eur kompensacijos už ieškovės iš anksto grąžintą kreditą, tačiau atsakovė nepagrįstai pareikalavo 1 950,58 Eur. Pagal KĮ 20 straipsnio 5 dalį informaciją apie grąžintiną kredito dalį ir palūkanas atsakovė turėjo suteikti nemokamai, tačiau nepagrįstai pareikalavo sumokėti 50 Eur. Taigi, atsakovė, pažeisdama įstatymo nuostatas, nepagrįstai praturtėjo 1 838,70 Eur suma. Šiuo atveju turėtų būti taikomos KĮ nuostatos, saugančios skolininkų interesus.
16.2. Teismas netinkamai ištyrė byloje pateiktus rašytinius įrodymus ir nepagrįstai nustatė, kad tarp šalių susiklostė ne vartojimo teisiniai santykiai bei tokiu būdu netaikė materialinės ir procesinės teisės nuostatų, skirtų apsaugoti ieškovės, kaip vartotojos ir silpnesniosios šalies, interesus. Ieškovė kartu su ieškiniu pateikė išrašus iš banko sąskaitų (visų kredito naudojimo metų), iš kurių akivaizdžiai matosi, kad greitąjį kreditą ieškovė naudojo asmeninių poreikių tenkinimui.
16.3. Trečiojo asmens AIG Europe Limited (Finland Branch) naudai priteistas 2 625 Eur dydžio bylinėjimosi išlaidų atlyginimas neatitinka Rekomendacijose nurodytų priteistinų išlaidų dydžių. Taip pat turėtų būti atsižvelgiama į tai, kad parengiamieji posėdžiai buvo trumpi, pateiktas tik vienas didesnės apimties procesinis dokumentas (atsiliepimas į ieškinį), kurio turinys standartinio pobūdžio, nereikalaujantis daug laiko jo parengimui, be to, dalis argumentų atitinka notaro D. P. pateikto atsiliepimo į ieškinį, kuriam bylinėjimosi metu atstovavo ta pati atstovė, argumentų. Ieškovės turtinė padėtis sunki, ji nedirba, yra vyresnio amžiaus, globoja vaikaitę, vienintelės jos pajamos – socialinė pašalpa ir vaikaitės tėvo mokamas išlaikymas vaikui.
16.4. Tam, kad ieškovė galėtų atgauti, o atsakovė perduoti ieškovei nuosavybės teises į Turtą, turėtų būti panaikinta Vilniaus apygardos teismo 2018 m. vasario 5 d. nutartimi taikyta laikinoji apsaugos priemonė – Turto areštas.
Atsiliepimas
17. Atsiliepime į apeliacinį skundą atsakovė UAB „SOSCREDIT“ prašo skundo netenkinti, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepime nurodomi tokie atsikirtimai:
17.1. Priešingai nei nurodė ieškovė, atsakovė pagrįstai remiantis Išperkamosios nuomos sutarties 4.1.1 papunkčiu gavo 1 788,70 Eur mokestį už iš anksto grąžintą paskolą (turto išpirkimo). Pagal nurodytos sutarties 4.1.1 papunktį šalys susitarė, kad atsakovė turi teisę reikalauti 12 mėnesių palūkanų (skaičiuojant į priekį) sumokėjimo, kuomet nuomininkė pageidauja Turtą išpirkti prieš įmokų grafike nustatytą terminą, ieškovė su tuo sutiko ir atliko mokėjimą. Teismas pagrįstai sprendė, kad šiuo atveju KĮ 20 straipsnio 3 ir 5 dalių nuostatos netaikytinos. Šio įstatymo 20 straipsnio 3 dalyje nurodyta kompensacija siejama su kreditoriaus galimais nuostoliais dėl priešlaikinio kredito grąžinimo, bet Išperkamosios nuomos sutarties 4.1.1 papunktyje nurodyta sąlyga dėl 12 mėnesių palūkanų sumos mokėjimo yra laikytina mokesčiu (sutarties kainodaros dalis), nesietinu su kreditoriaus nuostoliais, apie kurių kompensavimą nustatyta įstatyme. 50 Eur atsakovė pagrįstai pareikalavo už papildomus administravimo veiksmus – ne kartą teiktą informaciją apie mokėtiną sumą, mokesčius, kurių neprivalo nuolat vykdyti neatlygintinai.
17.2. Sutiktina su teismo išvada, jog ginčo santykiams negali būti taikomos vartojimo santykius reglamentuojančios teisės normos. Sudarytų sutarčių pagrindu ieškovė siekė gauti finansavimą įsipareigojimų kitiems kreditoriams padengimui, skolos grąžinimo atsakovei prievolę užtikrinant nekilnojamuoju turtu, todėl santykiai tarp šalių prilygsta įkeitimo teisiniams santykiams, dėl to taikytina Lietuvos Respublikos vartojimo kredito įstatymo 3 straipsnio 2 dalies 1 ir 4 punktų išimtis, o vartojimo kredito sutarties nuostatos netaikytinos.
18. Atsiliepime į apeliacinį skundą trečiasis asmuo AIG Europe Limited (Finland Branch) prašo skundo reikalavimo dėl trečiajam asmeniui priteistų bylinėjimosi išlaidų atlyginimo sumažinimo netenkinti, dėl kito skundo reikalavimo spręsti teismo nuožiūra, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepime nurodomi tokie atsikirtimai:
18.1. Teismas tinkamai taikė ir aiškino Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 93 straipsnio 1 dalies, 98 straipsnio 1 dalies ir Rekomendacijų nuostatas, todėl pagrįstai trečiojo asmens naudai priteisė 2 625 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Atstovavimo parengiamajame teismo / teismo posėdyje trukmė neturėtų būti suprantama ir / ar prilyginama teismo posėdžio garso įrašo trukmei, turi būti įvertinti visi susiję veiksmai (pasirengimas posėdžiui, atvykimas į posėdį ir iš jo). Trečiojo asmens ir notaro D. P. atsiliepimuose į ieškinį išdėstyti argumentai sutapo, nes byloje notaro ir draudiko pozicijos byloje nagrinėjamais klausimais sutapo, be to, notaras atsiliepimą į ieškinį pateikė savarankiškai, atstovavimo sutartį su advokatų profesine bendrija sudarė vėliau.
18.2. Ieškovės argumentai, susiję su trečiojo asmens AIG Europe Limited (Finland Branch) turtine padėtimi, teisiškai nėra reikšmingi sprendžiant klausimą dėl priteistino bylinėjimosi išlaidų atlyginimo dydžio. Priteisiamų bylinėjimosi išlaidų dydis neturėtų būti mažinamas dėl byloje dalyvaujančio asmens finansinės padėties ir / ar vardo žinomumo.
18.3. Tai, kad ieškovė gauna socialinę pašalpą, nesudaro pagrindo mažinti trečiojo asmens naudai priteistino bylinėjimosi išlaidų atlyginimo. Ieškovė yra sveika ir darbingo amžiaus moteris, duomenų apie jos neįgalumą ar prarastą darbingumą byloje nėra. Be to, aplinkybės, kad ieškovė turėjo galimybę iš karto sumokėti 10 078 Eur sumą už suteiktą kreditą, ieškovei grąžintino Turto vertė yra 10 078 Eur, ieškovė nesinaudojo valstybės garantuojama teisine pagalba, paneigia ieškovės argumentą dėl sunkios turtinės padėties.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
19. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, nagrinėdama šią bylą apeliacine tvarka, nenustatė absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų ir aplinkybių, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliaciniame skunde nustatytos ribos dėl to, kad to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 329 straipsnio 2 dalis).
20. Apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis, kuria, atmestas apeliantės reikalavimas priteisti iš atsakovės 1 838,70 Eur, kaip nepagrįstai gautų lėšų už permoką dėl išankstinio Turto išpirkimo ir administravimo mokestį už informacijos pateikimą, bei 5 proc. metines palūkanas nuo šios sumos, bei sprendimo dalis, kuria trečiajam asmeniui priteistas 2 625 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimas.
Dėl nepagrįsto praturtėjimo
21. Apeliantės teigimu, pirmosios instancijos teismas, atsisakydamas tenkinti reikalavimą nepagrįsto praturtėjimo instituto pagrindu dėl lėšų priteisimo už permoką dėl išankstinio Turto išpirkimo ir informacijos pateikimą, nepagrįstai netaikė KĮ 20 straipsnio 3 ir 5 dalies, vartotojų teisių apsaugai taikomų nuostatų, kuriomis apeliantė grindė ieškinį.
22. Be teisinio pagrindo nesąžiningai praturtėjęs kito asmens sąskaita asmuo privalo atlyginti pastarajam tokio dydžio nuostolius, koks yra nepagrįstas praturtėjimas (CK 6.242 straipsnio 1 dalis). Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad CK 6.237–6.242 straipsniuose įtvirtintomis taisyklėmis įgyvendinamas vienas pagrindinių civilinės teisės principų – niekas negali praturtėti svetimo nuostolio sąskaita be įstatyme ar sutartyje numatyto pagrindo. Kartu tai reiškia teisę išreikalauti iš kito asmens tai, ką šis nepagrįstai gavo kreditoriaus sąskaita (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. liepos 3 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-369/2014). Aiškindamas nurodytą CK 6.242 straipsnio normą, kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad nepagrįsto praturtėjimo institutas taikomas ir tais atvejais, kai nepagrįstas praturtėjimas atsiranda nepagrįstai sutaupius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. kovo 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-192/2006; 2017 m. kovo 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-119-421/2017, 19 punktas).
23. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad, tenkinant ieškinį dėl nepagrįsto praturtėjimo (actio de in rem verso), turi būti nustatytos tokios prielaidos: 1) atsakovas yra praturtėjęs dėl ieškovo veiksmų; 2) atsakovo praturtėjimą atitinkantis ieškovo turto sumažėjimas (atsakovas turi būti praturtėjęs ieškovo sąskaita); nepagrįsto praturtėjimo priteisimas negalimas, kai dėl vieno asmens praturtėjimo niekas nepatiria nuostolių; 3) priežastinis ryšys tarp ieškovo turto sumažėjimo ir atsakovo praturtėjimo; 4) atsakovo praturtėjimui neturi būti teisinio pagrindo (įstatymo, sutarties ir kt.); 5) nepagrįstas praturtėjimas turi egzistuoti pareiškiant ieškinį; 6) šalis, kurios turtas sumažėjo, neturi būti prisiėmusi nuostolių atsiradimo rizikos; 7) ieškovas turi negalėti apginti savo pažeistos teisės kitais gynybos būdais, t. y. nepagrįsto praturtėjimo instituto negalima taikyti kaip priemonės, kuria būtų siekiama išvengti kitų CK normų taikymo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. balandžio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-196/2011; 2015 m. vasario 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-40-690/2015; 2017 m. vasario 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-47-248/2017, 42 punktas). Nepagrįsto praturtėjimo instituto taikymui būtinos visos šiame punkte nurodytos prielaidos.
24. Byloje nustatyta, kad apeliantė ir atsakovė sudarė 2013 m. rugsėjo 11 d. išperkamosios nuomos sutartį bei 2013 m. rugsėjo 13 d. nekilnojamųjų daiktų pirkimo–pardavimo sutartį, kuri buvo patvirtinta notaro D. P.. Byloje neginčijama, kad apeliantė, gavusi atsakovės 2017 m. lapkričio 6 d. pažymą dėl išankstinio išpirkimo kainos ir palūkanų, pasinaudojo Išperkamosios nuomos sutarties 4.1.1 papunktyje nustatyta teise ir išpirko Turtą anksčiau nei numatyta termino pabaiga (sumokėjo anksčiau termino visą mokėtinos sumos likutį). 2017 m. lapkričio 9 d. apeliantė sumokėjo atsakovei 10 078 Eur, t. y. 8 127,42 Eur likusią Turto išpirkimo sumą ir 1 950,58 Eur už išankstinį Turto išpirkimą (palūkanos už 12 mėnesių).
25. Išperkamosios nuomos sutarties 4.1.1 papunktyje šalys susitarė, kad nuomininkė (apeliantė) turi teisę išpirkti Turtą anksčiau nei numatyta nuomos termino pabaiga arba padengti visas ar dalį nuomos mokesčio įmokų anksčiau, nei Įmokų grafike numatytas terminas; nuomininkė privalo sumokėti visas įmokas, priklausančias sumokėti iki planuojamo išpirkimo dienos, jei jos nebuvo sumokėtos, ir palūkanas už 12 mėnesių į priekį pagal Įmokų grafiką, skaičiuojant nuo planuojamo Turto išpirkimo dienos.
26. Teisėtai sudaryta ir galiojanti sutartis jos šalims turi įstatymo galią, yra privaloma ir turi būti vykdoma. Pagal CK 6.189 straipsnio 1 dalį sutartis įpareigoja atlikti ne tik tai, kas tiesiogiai joje nustatyta, bet ir visa tai, ką lemia sutarties esmė arba įstatymai. Šioje teisės normoje įtvirtintas sutarties privalomumo ir vykdytinumo principas, kuriuo vadovaudamasis kiekvienas asmuo privalo tinkamai ir laiku vykdyti savo sutartines prievoles (CK 6.256 straipsnio 1 dalis).
27. Taigi, nurodyta Išperkamosios nuomos 4.1.1 sutarties nuostata šalys sudarė susitarimą dėl mokėtinos sumos – palūkanų, tuo atveju, jei apeliantė pasinaudotų teise iš anksto grąžinti visą Turto išpirkimo sumą. Ginčo, kad nuostata įvykdyta (sumokėta atitinkama palūkanų suma) nėra. Išperkamosios nuomos sutartis yra nenuginčyta, vadinasi laikytina galiojančia ir privaloma ją sudariusioms šalims – apeliantei ir atsakovei. Tam, jog atsirastų pareiga grąžinti be pagrindo įgytą turtą, visų pirma asmuo turi turtą įgyti be teisinio pagrindo, t. y. daikto ar pinigų gavimas negali būti pateisinamas nei įstatymu, nei sandoriu. Nepagrįsto praturtėjimo institutu negalima išreikalauti turto tuo atveju, jei turto įgijimas gali būti pagrindžiamas teisės aktu, sandoriu ar kitokiu civilinių teisių atsiradimo pagrindu (CK 1.136 straipsnis). Atitinkamai, kaip teisingai nustatė pirmosios instancijos teismas, esant šalių sutartinei sąlygai dėl palūkanų dydžio už išankstinį Turto išpirkimą, laikytina, kad apeliantė šiuo aspektu neįrodė nepagrįsto praturtėjimo visų sąlygų egzistavimo, nes atsakovė iš apeliantės gavo pinigus šalių sudarytos Išperkamosios nuomos sutarties pagrindu (žr. nutarties 23 punktą).
28. Nors apeliantė tiek ieškinio, tiek apeliacinio skundo reikalavimą nepagrįsto praturtėjimo pagrindu dėl permokos už išankstinį Turto išpirkimą bei nepagrįstai sumokėtą mokestį už informacijos pateikimą grindė KĮ 20 straipsnio 3 ir 5 dalimis, apeliacinės instancijos teismo vertinimu nurodytos nuostatos šiuo atveju netaikytinos. Kaip minėta, šalys sudarė du atskirus sandorius – pirkimo–pardavimo ir išperkamosios nuomos, kurių pagrindu apeliantė siekė gauti lėšų, tačiau savaime jos nekvalifikuotinos kredito sutartimi, kaip ji apibrėžta KĮ. Be kita to, apeliantė apeliaciniu skundu neginčija pirmosios instancijos teismo išvados, kad nėra pagrindo šalių susiklosčiusių teisinių santykių perkvalifikuoti į kreditavimo teisinius santykius. Tuo pagrindu, kad KĮ netaikytinas, teisėjų kolegijos vertinimu, atmestinas kaip nepagrįstas ir apeliantės argumentas dėl, jos teigimu, be pagrindo atsakovei sumokėto 50 Eur už informacijos apie mokėtinos sumos likutį pagal Išperkamosios nuomos sutartį.
29. Taip pat teisėjų kolegijos vertinimu, nėra pagrindo nepritarti pirmosios instancijos teismo išvadai, kad apeliantei netaikytinos vartotojų teisių apsaugos nuostatos.
30. Pagal CK (galiojusio ginčo sutarčių sudarymo metu, t. y. nuo 2013 m. kovo 1 d. iki 2014 m. birželio 13 d.) 1.39 straipsnio 1 dalį vartojimo sutartimi yra laikoma sutartis dėl prekių ar paslaugų įsigijimo, kurią fizinis asmuo (vartotojas) su prekių ar paslaugų pardavėju (tiekėju) sudaro su vartotojo verslu ar profesija nesusijusiu tikslu, t. y. vartotojo asmeniniams, šeimos, namų ūkio poreikiams tenkinti. Kasacinio teismo praktikoje, remiantis teisės aktuose pateikta vartojimo sutarties samprata, suformuluoti esminiai požymiai, kuriuos atitinkanti sutartis kvalifikuojama kaip vartojimo: pirma, prekes ar paslaugas įsigyja fizinis asmuo; antra, fizinis asmuo prekes ir paslaugas įsigyja ne dėl savo ūkinės komercinės ar profesinės veiklos, o savo asmeniniams, šeimos, namų ūkio poreikiams tenkinti; trečia, prekes ar paslaugas teikia verslininkas (fizinis ar juridinis asmuo, veikiantis verslo tikslais) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. spalio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-397/2011; 2012 m. kovo 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-67/2012; 2012 m. balandžio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-156/2012; 2016 m. liepos 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-358-248/2016, 31, 32 punktai). Taigi teismui konkrečiu atveju sprendžiant, ar sudaryta sutartis yra vartojimo, būtina identifikuoti sutarties šalis (vartotoją ir prekių (paslaugų) tiekėją) bei nustatyti, kokio tikslo, sudarydama sutartį, siekia viena iš sutarties šalių – vartotojas.
31. Iš byloje esančio išrašo iš apeliantės banko sąskaitos matyti, kad 2013 m. rugsėjo 25 d. atsakovei pervedus į apeliantės banko sąskaitą 20 000 Lt, apeliantė 2013 m. rugsėjo 27 d. – 2013 m. spalio 1 d. laikotarpiu iš banko sąskaitos grynais pinigais išsiėmė 17 150 Lt; 2013 m. spalio 8 d., 2013 m. spalio 9 d. apeliantė pervedė UAB „4finance“ iš viso 2 397 Lt; 2013 m. spalio 14 d., 2013 m. spalio 28 d., 2013 m. lapkričio 13 d., 2013 m. lapkričio 22 d., 2013 m. gruodžio 27 d., 2014 m. vasario 11 d., 2014 m. gruodžio 18 d. UAB „4finance“ į apeliantės banko sąskaitą iš viso pervedė 5 550 Lt (kiekvieno mokėjimo paskirtyje nurodyta kredito sutartis ir jos numeris). Nurodyti duomenys, atsižvelgiant į tai, kad apeliantė, be deklaratyvių teiginių, jog ginčo sutartis sudarė siekdama padengti skolas kitiems kreditoriams, nepateikė jokių konkrečių įrodymų, kokiu tikslu sudarė ginčo sutartis ir kam panaudojo gautas lėšas, todėl nėra pagrindo išvadai, jog apeliantei taikoma vartotojų teisių apsaugos teisinis reguliavimas.
32. Nurodytų argumentų pagrindu, vertintina, kad apeliantei nepagrindus nepagrįsto praturtėjimo instituto taikymui būtinųjų sąlygų egzistavimo, pirmosios instancijos teismas pagrįstai netenkino ieškinio reikalavimo dėl nepagrįstai gautų lėšų priteisimo.
Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo trečiajam asmeniui AI Europe Limited (Finland Barnch)
33. Apeliantė nesutikimą su trečiajam asmeniui AI Europe Limited (Finland Barnch) priteistų bylinėjimosi išlaidų dydžiu grindžia tuo, kad priteista 2 625 Eur suma viršija Rekomendacijose nustatytą priteistinų išlaidų dydį, parengiamieji posėdžiai buvo trumpi, atsiliepimas buvo standartinio turinio, argumentai atitinka notaro D. P. atsiliepimo argumentus, taip pat grindė apeliantės sunkia turtine padėtimi.
34. CPK 93 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta bendroji bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklė – šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies. Bylinėjimosi išlaidoms, be kitų, priskiriamos ir išlaidos advokato ar advokato padėjėjo pagalbai apmokėti (CPK 79 straipsnio 1 dalis, 88 straipsnio 1 dalies 6 punktas). CPK 93 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad teismas gali nukrypti nuo šio straipsnio 1, 2 ir 3 dalyse nustatytų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių, atsižvelgdamas į tai, ar šalių procesinis elgesys buvo tinkamas, ir įvertindamas priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos. Šalies procesinis elgesys laikomas tinkamu, jeigu ji sąžiningai naudojosi procesinėmis teisėmis ir sąžiningai atliko procesines pareigas.
35. Išlaidų advokato ar advokato padėjėjo pagalbai apmokėti atlyginimą reglamentuoja CPK 98 straipsnis. Pagal CPK 98 straipsnio 1 dalį šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas. Šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio (CPK 98 straipsnio 2 dalis). Nustatydamas priteistino užmokesčio už teikiamas teisines paslaugas dydį, teismas atsižvelgia į šiuos kriterijus: bylos sudėtingumą; teisinių paslaugų kompleksiškumą, specialių žinių reikalingumą; ankstesnį (pakartotinį) dalyvavimą toje byloje; būtinybę išvykti į kitą vietovę, negu registruota advokato darbo vieta; ginčo sumos dydį; teisinių paslaugų teikimo pastovumą ir pobūdį; sprendžiamų teisinių klausimų naujumą; šalių elgesį proceso metu; advokato darbo laiko sąnaudas; kitas svarbias aplinkybes (Rekomendacijų 2 punktas).
36. Byloje esantys mokėjimo dokumentai (2018 m. balandžio 17, 27 d. ir 2018 m. gegužės 9 d., 2018 m. liepos 4 d. sąskaitos faktūros, 2018 m. balandžio 23 d., 2018 m. gegužės 3, 22 d., 2018 m. liepos 10 d. mokėjimo nurodymai (kopijos)) patvirtina, kad trečiasis asmuo bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme patyrė 2 625 Eur bylinėjimosi išlaidų. Sąskaitose faktūrose pateiktose lentelėse nurodyta, kokios teisinės paslaugos suteiktos ir kokia suma mokėtina už suteiktą paslaugą – 210 Eur už susipažinimą su bylos medžiaga (2 val.); 840 Eur už atsiliepimo į ieškinį parengimą ir pateikimą; 210 Eur už pasiruošimą 2018 m. balandžio 27 d. teismo posėdžiui (2 val.); 105 Eur už dalyvavimą 2018 m. balandžio 27 d. teismo posėdyje (1 val.); 105 Eur už teisminio proceso sekimą ir administravimą, kitų procesinių dokumentų rengimą; 420 Eur už pasiruošimą ir dalyvavimą 2018 m. birželio 12 d. teismo posėdyje (4 val.); 210 Eur už atsiliepimo į patikslintą ieškinį parengimą ir pateikimą; 210 Eur už pasirengimą 2018 m. rugpjūčio 1 d. teismo posėdžiui (2 val.); 315 Eur už dalyvavimą 2018 m. rugpjūčio 1 d. teismo posėdyje (3 val.).
37. Pagal trečiajam asmeniui suteiktų ir sumokėtų bylinėjimosi išlaidų laikotarpį vadovaujantis Rekomendacijomis maksimali priteistina suma: už atsiliepimą į ieškinį – 2 212 Eur (2,5 x 884,8 Eur); už atsiliepimą į patikslintą ieškinį – 353,92 Eur (0,4 x 884,80 Eur); už pasirengimą ir atstovavimą teismo posėdžiuose – 800,48 Eur ((4 x 0,1 x 884,80 Eur) + (1 x 0,1 x 884,80 Eur) + (4 x 0,1 x 895,20 Eur)). Taigi, pagal Rekomendacijas priteistinas užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalus dydis – 3 366,40 Eur. Atsižvelgdama į tai bei įvertinusi trečiojo asmens pateiktus įrodymus, bylos medžiagą, teisėjų kolegija, daro išvadą, kad priešingai nei nurodė apeliantė, pirmosios instancijos teismo sprendimu trečiajam asmeniui AI Europe Limited (Finland Barnch) priteistas bylinėjimosi išlaidų atlyginimas už advokato teisines paslaugas neviršija Rekomendacijose nustatytų dydžių (8.2, 8.17, 8.19 papunkčiai).
38. Apeliantės reikalavimas sumažinti bylinėjimosi išlaidas, grindžiamas sunkios turtinės padėties argumentu, atmestinas kaip nepagrįstas. Vien tai, kad apeliantė gauna socialinę pašalą ir globoja vaikaitę nesudaro pakankamo pagrindo išvadai, jog apeliantė neturi kito turto, jos turtinė padėtis sunki. Kaip teisingai pažymėjo trečiasis asmuo AI Europe Limited (Finland Barnch), apeliantės argumentas dėl negalėjimo sumokėti priteistas bylinėjimosi išlaidas, nes vienintelės pajamos socialinė pašalpa ir vaikaitės tėvo mokamas išlaikymas, vertintinas kritiškai. Bylos duomenimis apeliantė turėjo galimybę iš anksto (nesuėjus terminui) 2017 m. lapkričio 9 d. sumokėti atsakovei 10 078 Eur, nors šios sumos sumokėjimo metu, kaip matyti iš byloje esančių Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Socialinių reikalų ir sveikatos departamento Socialinių išmokų skyriaus pažymų apie pajamas, apeliantė taip pat gavo socialinę pašalpą ir išmoką už globą (rūpybą) (2016-2017 m.).
39. Apibendrindama nurodytus argumentus bei atsižvelgdama į bylos sudėtingumą, trečiojo asmens teiktų procesinių dokumentų kiekį, atstovavimo teisme laiką, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas atsižvelgė į Rekomendacijų 2 punkte nustatytus kriterijus, 8 punkte nustatytus dydžius ir tinkamai juos taikė, todėl nėra pagrindo tenkinti apeliantės reikalavimo dėl trečiajam asmeniui priteisto bylinėjimosi išlaidų atlyginimo sumažinimo.
Dėl laikinųjų apsaugos priemonių
40. CPK 150 straipsnio 2 punkte nustatyta, kad teismui atmetus ieškinį, laikinosios apsaugos priemonės, kurios buvo taikytos, paliekamos iki teismo sprendimo įsiteisėjimo. Teismas laikinųjų apsaugos priemonių panaikinimo klausimą turi išspręsti sprendimu.
41. Apeliantė apeliaciniame skunde taip pat prašė panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2018 m. vasario 5 d. nutartimi taikytą laikinąją apsaugos priemonę (Turto areštą). Tačiau šį klausimą jau išsprendė Vilniaus apygardos teismas 2018 m. spalio 1 d. sprendimu, t. y. nuo sprendimo įsiteisėjimo nusprendė panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2018 m. vasario 5 d. nutartimi taikytą laikinąją apsaugos priemonę (Turto areštą). Dėl nurodytos aplinkybės nėra pagrindo tenkinti apeliacinio skundo reikalavimo dėl laikinosios apsaugos priemonės panaikinimo.
Dėl procesinės bylos baigties ir bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme
42. Teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą sprendimo dalį, kuria netenkintas ieškinio reikalavimo priteisti ieškovei iš atsakovės nepagrįstai gautas lėšas (už išankstinį Turto išpirkimą ir mokestį už informacijos pateikimą) bei išspręstas bylinėjimosi išlaidų trečiajam asmeniui priteisimo klausimas, teisingai įvertino faktines bylos aplinkybes (CPK 185 straipsnis), tinkamai taikė ir aiškino materialinės ir procesinės teisės normas, todėl iš esmės teisėtos ir pagrįstos sprendimo dalies keisti ar naikinti apeliacinio skundo argumentais nėra pagrindo (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
43. Atsižvelgiant į tai, kad paliktina galioti pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis, turėtų būti sprendžiamas atsakovės ir trečiojo asmens AI Europe Limited (Finland Barnch) patirtų išlaidų advokato pagalbai apeliaciniame teisme apmokėti atlyginimo klausimas (CPK 93 straipsnis).
44. Atsakovė prašė priteisti 350 Eur bylinėjimosi išlaidų už advokato teisines paslaugas atlyginimą, šioms išlaidoms pagrįsti pateikė įrodymus (2018 m. lapkričio 14 d. atlikto mokėjimo nurodymas). Trečiasis asmuo AI Europe Limited (Finland Barnch) prašė priteisti 446,25 Eur bylinėjimosi išlaidų už advokato teisines paslaugas atlyginimą, taip pat pateikė šias išlaidas pagrindžiančius įrodymus (2019 m. sausio 22 d. sąskaita faktūra, 2019 m. sausio 31 d. mokėjimo nurodymas).
45. Teisėjų kolegija, įvertinusi civilinėje byloje kilusio ginčo pobūdį, jo sudėtingumą, taikytas teisės normas, keltų klausimų ir įrodinėtinų aplinkybių apimtį, šalių pateiktų procesinių dokumentų skaičių, Rekomendacijose nustatytus civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalius dydžius, konstatuoja, jog atsakovės ir trečiojo asmens AI Europe Limited (Finland Barnch) prašomos priteisti sumos bylinėjimosi išlaidoms atlyginti yra pagrįstos, todėl priteistinos (CPK 98 straipsnis).
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 325-331 straipsniais,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Vilniaus apygardos teismo 2018 m. spalio 1 d. sprendimo dalį, kuria netenkintas ieškinio reikalavimas priteisti ieškovei iš atsakovės nepagrįstai gautas lėšas už išankstinį turto išpirkimą ir informacijos pateikimą bei priteistos iš ieškovės trečiajam asmeniui AI Europe Limited (Finland Barnch) bylinėjimosi išlaidos, palikti nepakeistą.
Priteisti iš ieškovės T. R. (asmens kodas (duomenys neskelbtini)) atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „SOSCREDIT“ (juridinio asmens kodas 302776742) 350 Eur (tris šimtus penkiasdešimt eurų), o trečiajam asmeniui AI Europe Limited (Finland Barnch) (juridinio asmens kodas FI24885827) 446,25 Eur (keturis šimtus keturiasdešimt šešis eurus 25 ct) bylinėjimosi išlaidoms apeliacinės instancijos teisme atlyginti.