Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Evaldas Burzdikas

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo A. L. atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2023 m. vasario 21 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje Nr. eA2-4170-1164/2023 pagal pareiškėjo A. L. pareiškimą dėl proceso atnaujinimo civilinėje byloje Nr. e2-21899-1160/2021 pagal ieškovės individualios įmonės „Aujama-credit“ ieškinį atsakovui A. L. dėl skolos ir nuostolių priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovė individuali įmonė (toliau – IĮ) „Aujama-credit“ 2021 m. rugsėjo 1 d. inicijavo civilinę bylą atsakovo A. L. atžvilgiu dėl 563,17 Eur negrąžinto kredito skolos, 465,69 Eur nuostolių, po 41,45 Eur nuostolių per mėnesį nuo 2022 m. vasario 11 d. iki kredito sumos visiško grąžinimo dienos, 51,38 Eur delspinigių, 5 procentų metinių palūkanų už priteistą (1 080,40 Eur) sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Civilinė byla iškelta 2021 m. rugsėjo 6 d., jai suteiktas Nr. e2-21899-1160/2021.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

11. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties apskųstos dalies teisėtumą ir pagrįstumą ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių nutarčių negaliojimo pagrindų nagrinėjamoje byloje apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis). Todėl toliau spręstinas klausimas dėl skundžiamos nutarties materialinių aspektų (turinio) teisėtumo / neteisėtumo, prieš tai išsprendus procesinius klausimus.

12. Pareiškėjas pateikė paaiškinimus į suinteresuoto asmens atsiliepimą į atskirąjį skundą. CPK 42 straipsnyje įtvirtinta teise teikti rašytinius paaiškinimus galima naudotis ir apeliaciniame procese, jeigu tokių paaiškinimų turinys neprieštarauja CPK 323 straipsnyje nurodytam reikalavimui (Lietuvos apeliacinio teismo 2022 m. kovo 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-273-450/2022). Pagal CPK 323 straipsnį, pasibaigus apeliacinio skundo padavimo terminui, keisti (papildyti) apeliacinį skundą yra draudžiama. Atsižvelgiant į CPK 17 straipsnyje įtvirtintą šalių procesinio lygiateisiškumo principą, pasibaigus atsiliepimo į apeliacinį skundą padavimo terminui, jį keisti (papildyti) taip pat yra draudžiama (Lietuvos apeliacinio teismo 2022 m. balandžio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-645-467/2022). Pagal CPK 338 straipsnį, atskiriesiems skundams paduoti ir nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme, išskyrus šiame skirsnyje numatytas išimtis. Pagal CPK 335 straipsnio 1 dalį, atskirieji skundai paduodami per 7 dienas nuo nutarties patvirtintos kopijos įteikimo dienos, o pagal to paties straipsnio 2 dalį, atsiliepimai į atskiruosius skundus gali būti pateikiami pirmosios instancijos teismui per 14 dienų nuo atskirojo skundo kopijų išsiuntimo dienos. CPK 323 straipsnio nuostatos lemia aiškinimą, kad šalies rašytiniai paaiškinimai, kuriuose nurodomi papildomi nesutikimo su skundžiamu pirmosios instancijos teismo procesiniu sprendimu argumentai, ar kuriuose nurodomi papildomi atsiliepimo į apeliacinį arba atskirąjį skundą argumentai, negali būti priimami, kai pasibaigia įstatymų leidėjo nustatytas terminas tokiam procesiniam veiksmui atlikti. Rašytiniai paaiškinimai, kuriuose šalis išdėsto savo atsikirtimus į priešingos šalies apeliacinės instancijos teismui adresuotus procesinius dokumentus, taip pat negali būti priimami, nes apeliaciniame procese nenumatytas apsikeitimas jokiais kitais procesiniais dokumentais, išskyrus patį skundą bei atsiliepimą į jį, kuriems pateikti, be kita ko, yra nustatyti ir konkretūs procesiniai terminai (Lietuvos apeliacinio teismo 2022 m. balandžio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-237-464/2022). Taigi, kadangi nagrinėjamu atveju apeliantas pateikė argumentus savo pozicijai pagrįsti, atsikirsti į byloje pateiktą atsiliepimą į atskirąjį skundą, taip papildydamas savo atskirojo skundo argumentus, tačiau 7 dienų terminas atskirajam skundui pateikti ir papildyti yra pasibaigęs, todėl rašytinius paaiškinimus atsisakoma priimti (CPK 314 straipsnis).

13. Šioje byloje kilęs ginčas dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria teismas netenkino pareiškėjo prašymo atnaujinti procesą, teisėtumo ir pagrįstumo.

14. Pirmosios instancijos teismas tokį sprendimą priėmė, nustatęs, kad neegzistuoja pareiškėjo nurodyti teismo proceso atnaujinimo pagrindai. Pareiškėjas, nesutikdamas su teismo nutartyje išdėstytais argumentais, atskirajame skunde nurodo, jog Kauno apygardos teismo nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e2A-1588-1043/2021, įrodo, kad ieškovė linkusi neteisėtai pasiskaičiuoti tiek skolą, tiek negautas pajamas (nuostolius), todėl tai sudaro pagrindą atnaujinti procesą civilinėje byloje Nr. e2-21899-1160/2021 ir patikrinti ar ieškovė taikos sutartimi neteisėtai neprisiteisė to, kas jai nepriklauso. Vis dėlto, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, tokie pareiškėjo argumentai nesudaro pagrindo panaikinti pirmosios instancijos teismo nutartį.

15. Iš byloje esančių duomenų matyti, kad pareiškėjas, prašydamas atnaujinti procesą, rėmėsi CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 ir 9 punktais. CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punkte numatyta, kad procesas gali būti atnaujinamas, jei naujai paaiškėja esminių bylos aplinkybių, kurios nebuvo ir negalėjo būti žinomos pareiškėjui bylos nagrinėjimo metu. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotą CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punkto aiškinimo ir taikymo praktiką pagrindas atnaujinti procesą civilinėje byloje dėl naujai paaiškėjusių aplinkybių yra tada, kai pareiškėjas įrodo, kad tokios aplinkybės: 1) buvo nagrinėjant bylą ir priimant sprendimą; 2) pareiškėjui nebuvo ir negalėjo būti žinomos; 3) pareiškėjui tapo žinomos jau įsiteisėjus teismo sprendimui; 4) turi esminę reikšmę bylai, t. y. jeigu jos būtų buvusios žinomos nagrinėjant bylą, būtų buvęs priimtas visai kitas sprendimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. rugsėjo 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-376/2005). Jeigu prašyme nurodytos aplinkybės neatitinka nors vieno iš naujai paaiškėjusių aplinkybių požymio, jos negali būti pripažintos naujai paaiškėjusiomis aplinkybėmis CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punkto prasme (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2020 m. spalio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-153-969/2020). Atsižvelgiant į tai, pareiškėjas, siekiantis atnaujinti procesą CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punkte nurodytu pagrindu, privalo įrodyti visus naujai paaiškėjusios esminės aplinkybės požymius.

16. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad Kauno apylinkės teismas 2021 m. spalio 18 d. nutartimi patvirtino šalių pasirašytą taikos sutartį ir civilinę bylą nutraukė. Tuo tarpu pareiškėjo nurodoma Kauno apygardos teismo nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-1588-1043/2021 buvo priimta 2021 m. spalio 21 d., t. y. ji neegzistavo teismui tvirtinant taikos sutartį. O tai reiškia, kad ši pareiškėjo nurodoma aplinkybė neatitinka pirmojo naujai paaiškėjusios esminės aplinkybės požymio. Juolab, kaip teisingai nurodė pirmosios instancijos teismas, minėta Kauno apygardos teismo nutartis bei joje nustatytos aplinkybės nėra susijusios su pačiu pareiškėju. Taigi, minėtoje nutartyje nustatytos faktinės aplinkybės bei teisinis jų vertinimas neturi prejudicinės galios nagrinėjamu atveju. Tuo tarpu minėtoje nutartyje pateikti teismo išaiškinimai negali būti laikomi ir precedentu, nes aukštesnės instancijos teismo išaiškinimais gali būti remiamasi tik sprendžiant panašaus pobūdžio bylas ateityje, t. y. negalioja iki tol išspręstoms byloms. Taigi, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad nėra pagrindo konstatuoti, jog po bylos išnagrinėjimo paaiškėjo kokios nors esminės bylos aplinkybės, egzistavusios taikos sutarties tvirtinimo metu, tačiau nebuvo ir negalėjo būti žinomos pareiškėjui tuo metu. Taigi, pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, jog proceso atnaujinimas CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punkto pagrindu nėra galimas.

17. CPK 366 straipsnio 1 dalies 9 punkte numatyta, kad procesas gali būti atnaujintas, jei yra padaryta aiški teisės normos taikymo klaida, kuri galėjo turėti įtakos priimant neteisėtą sprendimą (nutartį, įsakymą ar nutarimą) ir sprendimas (nutartis, įsakymas ar nutarimas) nebuvo peržiūrėtas apeliacine tvarka. Kasacinio teismo formuojamoje praktikoje pripažįstama, kad terminas „aiški klaida“ yra vertinamoji. Klaida turi būti ne tik aiški, bet ir esminė, t. y. tokia, kuri daro sprendimą (nutartį) neteisėtą. Pirmosios instancijos teismo padaryta aiški teisės normos taikymo klaida gali būti suprantama kaip konkrečioje teisės normoje esančios aiškios nuostatos, kurią reikia taikyti, netaikymas ar jai taikyti svarbių bylos aplinkybių nenustatymas, imperatyviosios teisės normos netaikymas, vienareikšmiškos teisės normos nuostatos prasmės išaiškinimas netinkamai, neginčijamai neprotingas vertinamojo pobūdžio aplinkybių įvertinimas ir panašūs atvejai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2018 m. vasario 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-31-611/2018).

18. Apeliacinės instancijos teismas atmeta kaip nepagrįstus atskirojo skundo argumentus, susijusius su teisės taikymo klaida teismo nutartyje, kuria patvirtinta taikos sutartis. Sutiktina, kad Lietuvos Respublikos vartojimo kredito įstatymo 11 straipsnio 8 dalyje numatyta, kad pavėluoto įmokų mokėjimo atvejais vartojimo kredito gavėjui taikomos netesybos negali būti didesnės kaip 0,05 procento pradelstos sumokėti sumos už kiekvieną pradelstą dieną. Netesybos negali būti skaičiuojamos už ilgesnį kaip 180 dienų laikotarpį. Jokios kitos netesybos ir mokesčiai už vartojimo kredito sutartyje numatytų finansinių įsipareigojimų nevykdymą vartojimo kredito gavėjui negali būti taikomi. Tačiau atkreiptinas dėmesys, kad nagrinėjamu atveju, kaip minėta, civilinė byla Nr. e2-21899-1160/2021 buvo baigta, teismui patvirtinus šalių sudarytą taikos sutartį ir bylą nutraukus, t. y. šiuo atveju byla nebuvo nagrinėjama iš esmės. Todėl visiškai sutiktina su skundžiamos nutarties argumentais, jog teismas turėjo vertinti tik taikos sutarties, bet ne vartojimo kredito sutarties, iš kurios kildinti ieškinio reikalavimai, nuostatas (CPK 140 straipsnio 3 dalis). Teismas šiuo atveju neturėjo pareigos vertinti faktines bylos aplinkybes, pasisakyti dėl jų teisinės reikšmės, nes būtent pačios šalys, laisva valia, atsisakydamos tam tikrų oponuojančių argumentų, nustatė abipusiškai priimtinas jų ginčo sprendimo sąlygas, t. y. tarpusavio nuolaidų būdu išsprendė kilusį teisminį ginčą taikos sutartimi. Esant tokiai civilinės bylos baigčiai, nei ginčą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimai, nei vartojimo kredito sutarties sąlygos, nebuvo ir neturėjo būti vertinamos jokia apimtimi. Todėl apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstą išvadą, jog procesas negali būti atnaujinamas ir CPK 366 straipsnio 1 dalies 9 punkto pagrindu.

19. Apibendrindamas išdėstytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas nagrinėjamu atveju tinkamai įvertino byloje susiklosčiusias aplinkybes ir pagrįstai netenkino pareiškėjo prašymo atnaujinti procesą. Pareiškėjo atskirajame skunde išdėstyti argumentai nepaneigia pirmosios instancijos teismo padarytų išvadų, todėl jo atskirasis skundas atmetamas, o pirmosios instancijos teismo nutartis paliekama nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas). O atsižvelgiant į tai, kad procesas nėra atnaujinamas, spręsti dėl baigtos bylos teismingumo nėra pagrindo, todėl šis pareiškėjo prašymas paliekamas nenagrinėtu.

Kauno apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 339 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Kauno apylinkės teismo 2023 m. vasario 21 d. nutartį palikti nepakeistą.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.