- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2022-09-08
- Bylos Nr.
- eA2-1157-657/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 2-69-3-13862-2021-5
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Žibutė Budžienė
- Pareiškėjas
- A. L.
apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo A. L. atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2022 m. gegužės 31 d. nutarties civilinėje byloje Nr. eA2-11082-1087/2022, kuria netenkintas pareiškėjo prašymas dėl proceso atnaujinimo civilinėje byloje Nr. e2-21899-1160/2021.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Pareiškėjas (atsakovas) A. L. kreipėsi į teismą, prašydamas atnaujinti procesą civilinėje byloje Nr. e2-21899-1160/2021 pagal ieškovės individualios įmonės „Aujama-credit“ ieškinį atsakovui A. L. dėl skolos ir nuostolių priteisimo.
2. Nurodė, kad byla buvo nutraukta, patvirtinus taikos sutartį, o vėliau paaiškėjus naujiems įrodymams, būtina išnagrinėti, ar ieškovė, suteikdama kreditą, tinkamai įvertino kreditingumą ir nenusižengė teisės aktams. Ieškovė kreditą atsakovui suteikė kredito gavėjui turint skolų, dėl ko jai turi būti taikoma atsakomybė už neatsakingai suteiktą kreditą bei gali būti priteista tik išduoto kredito suma, neskaičiuojant kitų ieškinyje reikalaujamų sumų. Atsakovas nuo 2016 m. gegužės 28 d. yra skolingas UAB „S. Imperija Creditor.lt“. Antstolis Giedrius Jonauskas nuo 2019 m. balandžio 24 d. iki 2021 m. vasario 22 d. atsakovo atžvilgiu vykdė 3 640,47 Eur sumos išieškojimą išieškotojo Ž. K. naudai. Atsakovo pateikti duomenys iš antstoliai.lt ir Creditinfo sistemų, įrodo, kad duomenys nebuvo tikrinami pakankamai atidžiai.
3. Ieškovė IĮ „Aujama-credit“ nuomonės dėl pareiškėjo prašymo teismui nepateikė.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
4. Kauno apylinkės teismas 2022 m. gegužės 31 d. nutartimi pareiškėjo prašymo dėl proceso atnaujinimo civilinėje byloje Nr. e2-21899-1160/2021 netenkino.
5. Teismas nurodė, kad nagrinėjamu atveju nėra konstatuotinas nė vienas iš CPK 366 straipsnio 1 dalyje numatytų proceso atnaujinimo pagrindų, jo savo prašyme nenurodė ir pareiškėjas. Iš prašyme nurodytų aplinkybių akivaizdu, kad nagrinėjamu atveju nesvarstytina proceso atnaujinimo galimybė CPK 366 straipsnio 1 dalies 1, 3, 4, 5, 6, 7, 8, 10 punktuose nurodytais atvejais, išsamiau pasisakytina dėl CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 ir 9 punktuose nurodytų proceso atnaujinimo pagrindų. Atsižvelgus, kad abu įsiskolinimai jau egzistavo vartojimo kredito sutarties sudarymo metu, apie juos atsakovui buvo žinoma tiek ieškovei kreipiantis į teismą su ieškiniu, tiek šalims sudarant taikos sutartį, nėra pagrindo konstatuoti, jog, išnagrinėjus bylą, būtų paaiškėjusios kokios nors esminės bylos aplinkybės, kurios nebuvo ir negalėjo būti žinomos pareiškėjui bylos nagrinėjimo metu, todėl proceso atnaujinimas CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punkto pagrindu nėra galimas.
6. Civilinė byla Nr. e2-21899-1160/2021 buvo nutraukta šalims sudarius taikos sutartį, t. y., šalims sutarus išspręsti ginčą abipusio sutarimo būdu. Šalims sudarius taikos sutartį, byla iš esmės nagrinėta nebuvo, taigi, teismas turėjo pagrindą pasisakyti ir vertinti tik taikos sutarties, bet ne vartojimo kredito sutarties, iš kurios kildintas ieškinio reikalavimas, nuostatas, o ne tai, ar ieškovė atliko atsakovo kreditingumo vertinimą vartojimo kredito suteikimo stadijoje.
7. Vadovaujantis VKĮ 8 straipsnio 1 dalimi (įstatymo redakcija, galiojusi nuo 2020 m. kovo 19 d. iki 2020 m. gruodžio 23 d.), vienas iš informacijos vertinant kredito gavėjo kreditingumą šaltinių yra paties kredito gavėjo pateikti duomenys. Pats atsakovas, žinodamas apie turimus įsiskolinimus, prašydamas suteikti vartojimo kreditą, turėjo pateikti kredito davėjui (ieškovei) pakankamą informaciją apie juos.
Šalies argumentai
8. Pareiškėjas nurodydamas abejones dėl tinkamai atlikto kreditingumo vertinimo, nenurodė teismui konkrečių tai patvirtinančių aplinkybių, pavyzdžiui, kad vartojimo kredito sutarties sudarymo metu jo pajamų ir įsiskolinimų balansas buvo toks, jog ieškovė neturėjo teisės jam išduoti vartojimo kredito ir, tai padarydama, būtų pažeidusi VKĮ 8 straipsnio ar kitas nuostatas.
9. Pareiškėjas tik nurodė aplinkybes, jog vartojimo kredito sutarties sudarymo metu turėjo du kreditorinius įsipareigojimus, tačiau kaip tai darė įtaką jo mokumui bei kreditingumui vartojimo kredito sutarties sudarymo metu, duomenų nepateikė. Tik subjektyvi pareiškėjo nuomonė, kad ieškovė galėjo netinkamai įvertinti / neįvertino jo kreditingumą, nesudaro pagrindo daryti išvadą apie aiškios teisės normos taikymo klaidos padarymą. Teismas darė išvadą, kad procesas negali būti atnaujinamas ir CPK 366 straipsnio 1 dalies 9 punkto pagrindu.
Žemesnės instancijos teismas
10. Civilinės bylos Nr. e2-21899-1160/2021 atnaujinimas nėra galimas nė vienu iš CPK 366 straipsnio 1 dalyje nurodytų pagrindų, todėl tenkinti pareiškėjo prašymą atsisakytina.
11. Teismas nustatė, kad atsakovas apie civilinės bylos nagrinėjimą buvo informuotas tinkamai ir laiku, todėl sprendė, kad vėliausiai atsakovas apie aplinkybes, jo manymu, sudarančias pagrindą atnaujinti procesą, galėjo sužinoti 2022 m. lapkričio 5 d., kai jam buvo įteikta nutartis patvirtinti taikos sutartį. Aplinkybių, kurios paneigtų tokią teismo išvadą, pareiškėjas nenurodė. Todėl CPK 368 straipsnio 1 dalyje numatytas 3 mėnesių senaties terminas atnaujinti procesą suėjo 2022 m. vasario 5 d. Pareiškėjui prašymą pateikus 2022 m. balandžio 14 d., terminas kreiptis dėl proceso atnaujinimo jo pateikimo dieną jau buvo suėjęs, ir, nesant prašymo dėl termino atnaujinimo, negali būti tenkinamas.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai
12. Atskirajame skunde atsakovas A. L. prašė panaikinti Kauno apylinkės teismo 2022 m. gegužės 31 d. nutartį ir klausimą perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, nes procesas neatnaujintas nepagrįstai. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:
12.1. Po šioje byloje šalių sudarytos taikos sutarties patvirtinimo Klaipėdos apylinkės teismas 2022 m. balandžio 11 d. priėmė sprendimą civilinėje byloje Nr. e2-874-904/2022, kuriame konstatavo, jog kreditorius atsakovui išdavė kreditą, tinkamai neįvertinęs jo kreditingumo, todėl kredito davėjui už kredito suteikimo metu netinkamai įvykdytą teisės aktuose įtvirtintą pareigą dėl kredituojamo asmens kreditingumo įvertinimo, pritaikius Vartojimo kredito įstatyme numatytą atsakomybę, priteista tik kredito suma, neskaičiuojant kitų pagal sutartį mokėtinų sumų. Taigi, ieškovė neturi ir neturėjo teisės į tai, kas jai pripažinta taikos sutartimi. Minėtoje nutartyje išaiškinta, kad atsakovas turėjo įsipareigojimų, todėl kreditas negalėjo būti suteiktas. Ši aplinkybė yra naujai paaiškėjusi, be to, yra prejuticinis faktas nagrinėjamoje byloje.
Žemesnės instancijos teismas
12.2. Teismo 2021m spalio 18 d. nutartimi patvirtinta taikos sutartis turi būti pripažinta negaliojančia, kaip numato CK 6.986 straipsnio 5 dalis, nes po jos sudarymo atsirado dokumentai, patvirtinantys, kad viena iš taikos sutarties šalių neturi ir neturėjo teisės į tai, kas jai yra pripažinta taikos sutartimi. Būtina įvertinti, ar pirmos instancijos teismas tinkamai išnagrinėjo ieškovės prašymą išduoti vykdomąjį raštą, ar aiškinosi taikos sutarties nevykdymo priežastis, kurios buvo nurodytos prašyme atnaujinti procesą.
Atsiliepimas
13. Ieškovė IĮ „Aujama-credit“ atsiliepime į atskirąjį skundą prašė atskirąjį skundą atmesti, Kauno apylinkės teismo 2022 m. gegužės 31 d. nutartį palikti nepakeistą. Nurodė šiuos argumentus:
Šalies argumentai
13.1. Apeliantas neginčija teismo nustatytos aplinkybės, kad jis praleido terminą prašymui dėl proceso atnaujinimo pateikti. Teismas pagrįstai nustatė, kad vėliausiai atsakovas apie aplinkybes, jo manymu, sudarančias pagrindą atnaujinti procesą, galėjo sužinoti 2022 m. lapkričio 5 d., kai jam buvo įteikta nutartis patvirtinti taikos sutartį. Aplinkybių, kurios paneigtų tokią teismo išvadą, pareiškėjas nenurodė. CPK 368 straipsnio 1 dalyje numatytas 3 mėnesių senaties terminas atnaujinti procesą suėjo 2022 m. vasario 5 d. Pareiškėjas prašymą dėl proceso atnaujinimo pateikė 2022 m. balandžio 14 d., todėl teismas padarė pagrįstą išvadą, jog terminas kreiptis dėl proceso atnaujinimo prašymo pateikimo dieną jau yra suėjęs ir, nesant prašymo dėl termino atnaujinimo, negali būti tenkinamas. Vien dėl šios priežasties atskirasis skundas turi būti atmestas.
13.2. Teismas darė pagrįstą išvadą, kad proceso atnaujinimas CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punkto pagrindu nėra galimas. Tai, jog kitoje byloje, kurioje dalyvaujančiu asmeniu nėra šios bylos ieškovė, yra pasisakyta dėl atsakovo kreditingumo netinkamo vertinimo, atlikto kito asmens, šioje byloje ieškovei nesukelia jokių teisinių pasekmių ir negali būti prejudiciniu faktu. Tiek vartojimo kredito sutarties sudarymo metu, tiek ieškovei kreipiantis į teismą, tiek šalims sudarant taikos sutartį, atsakovui buvo žinoma, kokius kreditorius ir įsiskolinimus jis turėjo vartojimo kredito sutarties su ieškove sudarymo metu, todėl nėra pagrindo daryti išvadą, jog po bylos užbaigimo paaiškėjo kokios nors esminės bylos aplinkybės, kurios nebuvo ir negalėjo būti žinomos apeliantui bylos nagrinėjimo metu.
13.3. Teismas pagrįstai konstatavo, kad subjektyvi pareiškėjo nuomonė, jog ieškovė galėjo netinkamai įvertinti/neįvertino jo kreditingumą, nesudaro pagrindo daryti išvadą apie aiškios teisės normos taikymo klaidos padarymą. Tvirtinant taikos sutartį, byla nėra nagrinėjama iš esmės, o nutraukiama, šalių nurodytos faktinės bylos aplinkybės nevertinantos ir dėl jų teisinės reikšmės teismas apskritai nepasisako. Teismas vertina tik taikos sutarties nuostatas, o ne vartojimo kredito sutarties nuostatas ar atsakovo kreditingumo vertinimą, atliktą vartojimo kredito suteikimo stadijoje. Pareiškėjas tik nurodo aplinkybes, jog vartojimo kredito sutarties sudarymo metu turėjo du kreditorinius įsipareigojimus, tačiau, kaip tai darė įtaką jo mokumui bei kreditingumui vartojimo kredito sutarties sudarymo metu, duomenų nepateikė.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
14. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų nebuvimo patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas atskirajame skunde nurodytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeisti asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 str. 1-2 dalys, 338 str.). Absoliučių skundžiamos teismo nutarties negaliojimo pagrindų nenustatyta (CPK 329 str. 2 ir 3 dalys, 338 str.), taip pat nenustatyta aplinkybių, dėl kurių būtų pagrindas peržengti atskirojo skundo ribas. Dėl to apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas atskirąjį skundą, remiasi jame nurodytais argumentais, neperžengdamas jo ribų.
15. Byloje kilo ginčas dėl civilinio proceso teisės normų, reglamentuojančių proceso atnaujinimo pagrindus, taikymo.
16. Apeliantas teigia, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai neatnaujino proceso civilinėje byloje Nr. e2-21899-1160/2021. Apeliacinės instancijos teismas, susipažinęs su bylos medžiaga, su atskirojo skundo argumentais nesutinka.
17. Nustatyta, kad civilinėje byloje Nr. e2-21899-1160/2021 pagal ieškovės IĮ „Aujama-credit“ ieškinį atsakovui A. L. ieškovė prašė priteisti iš atsakovo 563,17 Eur negrąžinto kredito skolą, 465,69 Eur nuostolius (negautas pajamas), po 41,45 Eur nuostolius (negautas pajamas) per mėnesį nuo 2022 m. vasario 11 d. iki kredito sumos visiško grąžinimo dienos, 51,38 Eur delspinigius, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą (1 080,40 Eur) sumą nuo bylos iškėlimo teise iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir visas bylinėjimosi išlaidas.
18. Kauno apylinkės teismo 2021 m. spalio 18 d. nutartimi patvirtinta ieškovės ir atsakovo sudaryta taikos sutartis, civilinė byla Nr. e2-21899-1160/2021 nutraukta. Nutartis atsakovui (pareiškėjui) buvo įteikta per EPP sistemą 2021 m. lapkričio 5 d., ji įsiteisėjo 2021 m. lapkričio 13 d.
19. Pareiškėjas 2022 m. balandžio 14 d. teismui pateikė prašymą atnaujinti procesą civilinėje byloje Nr. e2-21899-1160/2021.
20. CPK 365 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad bylos, užbaigtos nagrinėti dėl ginčo esmės įsiteisėjusiu teismo sprendimu (nutartimi, įsakymu ar nutarimu), procesas gali būti atnaujintas CPK XVIII skyriuje „Proceso atnaujinimas“ nustatytais pagrindais ir tvarka.
21. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje ne kartą pabrėžta proceso atnaujinimo instituto paskirtis ir reikšmė asmens teisių apsaugai, pažymint, kad šis institutas dažniausiai taikomas tada, kai suinteresuotas asmuo neturi galimybės apginti pažeistų teisių ir teisėtų interesų kitais teismų sprendimų teisėtumo ir pagrįstumo kontrolės, t. y. instancinės sistemos, būdais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. spalio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-505/2013). Šios civilinio proceso stadijos tikslas toks pats, kaip ir teismo sprendimų instancinės kontrolės mechanizmo – užtikrinti teisingumo vykdymą ir tinkamą teisės į teisminę gynybą įgyvendinimą, siekiant patikrinti, ar įsiteisėjęs teismo sprendimas (nutartis) nepažeidžia įstatymų saugomų asmens teisių ar teisėtų interesų. Proceso atnaujinimo institutu siekiama, kad nebūtų palikti galioti galimi neteisingi ir nepagrįsti teismų procesiniai sprendimai. Teismų praktikoje, aiškinant proceso atnaujinimo institutą, pripažįstama, kad jis neturi būti priemonė dar kartą pasibylinėti ar vilkinti priimtų teismų sprendimų vykdymą. Siekiant užtikrinti normalią civilinių santykių raidą, kuriai būtinas stabilumas, reikalingas teisinis tikrumas, pasitikėjimas įsiteisėjusiais teismo sprendimais. Atnaujinus procesą užbaigtoje byloje, atsiranda teisinis neapibrėžtumas, nes joje išspręsto šalių teisinės padėties klausimo sprendimas vėl tampa nežinomas, o dalyvavimas su ginčo dalyku susijusiuose santykiuose – rizikingas. Dėl to, proceso atnaujinimas civilinio proceso teisės doktrinoje pripažįstamas išimtiniu būdu įsiteisėjusiems teismų sprendimams peržiūrėti, prašymai dėl proceso atnaujinimo turi būti ribojami laiku ir galutinio teismo sprendimo galią įgijęs bei įvykdytas teismo sprendimas gali būti peržiūrėtas tik esant proceso atnaujinimo pagrindui bei tuos pagrindus taikant neformaliai.
22. CPK 366 straipsnio 1 dalyje numatyti konkretūs proceso atnaujinimo pagrindai, t. y. teisiškai reikšmingi faktai, kurių egzistavimas konkrečioje byloje dėl objektyvių ar subjektyvių priežasčių negalėjo būti nustatytas, peržiūrint bylą instancine tvarka.
23. Pareiškėjas savo prašyme konkrečių proceso atnaujinimo pagrindų, kuriais remiantis procesas turi būti atnaujintas, nenurodė. Iš prašyme nurodytų aplinkybių pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad proceso atnaujinimo galimybė vertintina CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 ir 9 punktuose numatytais proceso atnaujinimo pagrindais.
Dėl CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punkto pagrindo egzistavimo
24. CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punkte numatyta, kad procesas gali būti atnaujinamas, jei naujai paaiškėja esminių bylos aplinkybių, kurios nebuvo ir negalėjo būti žinomos pareiškėjui bylos nagrinėjimo metu. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotą CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punkto aiškinimo ir taikymo praktiką pagrindas atnaujinti procesą civilinėje byloje dėl naujai paaiškėjusių aplinkybių yra tada, kai pareiškėjas įrodo, kad tokios aplinkybės: 1) buvo nagrinėjant bylą ir priimant sprendimą; 2) pareiškėjui nebuvo ir negalėjo būti žinomos; 3) pareiškėjui tapo žinomos jau įsiteisėjus teismo sprendimui; 4) turi esminę reikšmę bylai, t. y. jeigu jos būtų buvusios žinomos nagrinėjant bylą, būtų buvęs priimtas visai kitas sprendimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. rugsėjo 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-376/2005). Jeigu prašyme nurodytos aplinkybės neatitinka nors vieno iš naujai paaiškėjusių aplinkybių požymio, jos negali būti pripažintos naujai paaiškėjusiomis aplinkybėmis CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punkto prasme (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2020 m. spalio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-153-969/2020). Atsižvelgiant į tai, pareiškėjas, siekiantis atnaujinti procesą CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punkte nurodytu pagrindu, privalo įrodyti visus naujai paaiškėjusios esminės aplinkybės požymius.
25. CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punktas, be kita ko, taikytinas ir tais atvejais, kai pareiškėjas suranda naujų įrodymų, patvirtinančių, kad paaiškėjo naujų esminių bylos aplinkybių. Tokie įrodymai turi atitikti reikalavimus, keliamus ir įrodymams, ir esminėms naujai paaiškėjusioms aplinkybėms. Įrodymuose įtvirtinta informacija turi turėti esminę reikšmę bylai, t. y. ji turi turėti neabejotiną teisinę svarbą jau išnagrinėtos bylos baigčiai, teismo sprendime padarytų išvadų dėl teisės normų aiškinimo ir taikymo pagrįstumui, be to, turi patvirtinti aplinkybes, kurios nebuvo ir neturėjo būti žinomos nagrinėjant bylą nei teismui, nei pareiškėjui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015 m. rugpjūčio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-473-684/2015). Tai reiškia, kad proceso atnaujinimui nepakanka pateikti naujus dokumentus, kurių nebuvo nagrinėjant bylą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. gegužės 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-192/2011; 2014 m. vasario 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-31/2014).
26. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad abu pareiškėjo nurodyti jo turėti įsiskolinimai kitiems kreditoriams (vienas – nuo 2019 m. balandžio 24 d. pradėtoje vykdomojoje byloje, kitas – nuo 2016 m. gegužės 28 d. UAB „S. Imperija Creditor.lt“) egzistavo vartojimo kredito sutarties su atsakovu sudarymo metu, apie juos atsakovui buvo žinoma tiek ieškovei teikiant teismui ieškinį, tiek šalims sudarant taikos sutartį, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad nėra pagrindo konstatuoti, jog po bylos išnagrinėjimo paaiškėjo kokios nors esminės bylos aplinkybės, kurios nebuvo ir negalėjo būti žinomos pareiškėjui bylos nagrinėjimo metu.
27. Prejudicinis faktas – tai faktas ar aplinkybė, nustatyti įsiteisėjusiu teismo sprendimu kitoje byloje, kurioje dalyvavo tie patys asmenys. Prejudicinis faktas gali būti tiek teismo nustatytas juridinę reikšmę turintis faktas, tiek bet koks kitas faktas ar aplinkybė, kurią nustatė teismas, išnagrinėjęs bylą iš esmės ir įvertinęs byloje esančius įrodymus. Prejudicinė teismo sprendimo galia reiškia, kad įsiteisėjusiu teismo sprendimu nustatytų faktų šalys nebegali ginčyti kitose bylose (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2004 m. spalio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-529/2004). Fakto prejudicijos paskirtis – išvengti pakartotinio aplinkybės nustatymo teisme, kai ji teismo jau buvo nustatyta kitoje byloje tarp tų pačių asmenų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. gruodžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-582/2012).
28. Pažymėtina, kad Klaipėdos apylinkės teismo 2022 m. balandžio 11 d. sprendime civilinėje byloje Nr. e2-874-904/2022 nustatytos aplinkybės negali būti laikomos prejudicinę reikšmę turinčiais faktais nagrinėjamoje byloje, kadangi nurodytoje Klaipėdos apylinkės teismo civilinėje byloje ieškovė IĮ „Aujama-credit“ nebuvo dalyvaujančiu byloje asmeniu. Vien tai, jog minėtoje byloje, yra pasisakyta dėl atsakovo kreditingumo netinkamo vertinimo, atlikto kito asmens, šioje byloje ieškovei nesukelia jokių teisinių pasekmių. Bylą baigiant taikos sutartimi, vartojimo kredito sutartis nevertinama, todėl po taikos sutarties patvirtinimo priimtas Klaipėdos apylinkės teismo 2022 m. balandžio 11 d. sprendimas jokių paaiškėjusių naujų esminių bylos aplinkybių nagrinėjamoje byloje neatskleidžia.
29. Apeliacinės instancijos teismas vertina, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, jog proceso atnaujinimas CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punkto pagrindu nėra galimas.
Dėl CPK 366 straipsnio 1 dalies 9 punkto pagrindo egzistavimo
30. CPK 366 straipsnio 1 dalies 9 punkte numatyta, kad procesas gali būti atnaujintas, jei yra padaryta aiški teisės normos taikymo klaida, kuri galėjo turėti įtakos priimant neteisėtą sprendimą (nutartį, įsakymą ar nutarimą) ir sprendimas (nutartis, įsakymas ar nutarimas) nebuvo peržiūrėtas apeliacine tvarka. Kasacinio teismo formuojamoje praktikoje pripažįstama, kad terminas „aiški klaida“ yra vertinamoji. Klaida turi būti ne tik aiški, bet ir esminė, t. y. tokia, kuri daro sprendimą (nutartį) neteisėtą. Pirmosios instancijos teismo padaryta aiški teisės normos taikymo klaida gali būti suprantama kaip konkrečioje teisės normoje esančios aiškios nuostatos, kurią reikia taikyti, netaikymas ar jai taikyti svarbių bylos aplinkybių nenustatymas, imperatyviosios teisės normos netaikymas, vienareikšmiškos teisės normos nuostatos prasmės išaiškinimas netinkamai, neginčijamai neprotingas vertinamojo pobūdžio aplinkybių įvertinimas ir panašūs atvejai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2018 m. vasario 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-31-611/2018).
31. Apeliacinės instancijos teismas atmeta kaip nepagrįsus atskirojo skundo argumentus, kad teismas neįsitikino, ar ieškovė atliko atsakovo kreditingumo vertinimą, jog teismas turėjo pareigą vertinti vartojimo sutarčių sąlygų atitiktį sąžiningumo kriterijams.
32. Vartojimo kredito įstatymo 8 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad prieš vartojimo kredito sutarties sudarymą vartojimo kredito davėjas, vadovaudamasis atsakingojo skolinimo principu, privalo įvertinti vartojimo kredito gavėjo kreditingumą, remdamasis pakankama informacija, gauta iš vartojimo kredito gavėjo, ir atlikęs patikrinimą kreditingumui vertinti naudojamuose registruose ir informacinėse sistemose arba pagrįsdamas vartojimo kredito gavėjo pateiktą informaciją kitais įrodymais. Tačiau nagrinėjamu atveju svarbi aplinkybė, kad, kaip minėta, civilinė byla Nr. e2-21899-1160/2021 buvo baigta, teismui patvirtinus šalių sudarytą taikos sutartį ir bylą nutraukus, byla nebuvo nagrinėjama iš esmės. Todėl visiškai sutiktina su skundžiamos nutarties argumentais, jog teismas turėjo vertinti tik taikos sutarties, bet ne vartojimo kredito sutarties, iš kurios kildintas ieškinio reikalavimas, nuostatas (CPK 140 str. 3 d.). Teismas šiuo atveju neturėjo pareigos vertinti faktines bylos aplinkybes, pasisakyti dėl jų teisinės reikšmės. Be to, kaip teisingai pažymėjo ir pirmosios instancijos teismas, pareiškėjas, reikšdamas abejones dėl kreditingumo vertinimo, jokių konkrečių duomenų, kokią įtaką jo mokumui darė vartojimo kredito sutarties sudarymo metu jo turėti kiti kreditoriniai įsipareigojimai, teismui nepateikė.
33. Apeliacinės instancijos teismo nuomone pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstą išvadą, kad procesas negali būti atnaujinamas ir CPK 366 straipsnio 1 dalies 9 punkto pagrindu.
34. Atsižvelgus į nustatytas aplinkybes ir padarytas teisines išvadas, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas teisingai aiškino ir taikė proceso atnaujinimą reglamentuojančias procesines teisės normas, priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį, kurią naikinti ar keisti atskirajame skunde nurodytais argumentais nėra pagrindo (CPK 337 str. 1 d. 1 p.).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas
nutaria:
Kauno apylinkės teismo 2022 m. gegužės 31 d. nutartį palikti nepakeistą.
Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.