Kauno apygardos teismo nutartis, e2A-1588-1043/2021

Teismas: Kauno apygardos teismas
Dokumentas: Nutartis
Data: 2021-10-21
Bylos Nr.: e2A-1588-1043/2021
Teisminio proceso Nr.: 2-69-3-09031-2021-8
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjas: Anita Sereikienė
Ieškovas: individualios įmonės „Aujama-credit“
Atsakovas: T. G.

Kategorijos

2.6.8.10pavadinimo nepavyko patikrinti
2.6.10.5.1Sutartinė atsakomybė
2.6.29.3Vartojimo kreditas
3.3.1.14Apeliacinis bylos nagrinėjimas rašytinio proceso tvarka
3.3.1.18.1Pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą

Civilinė byla Nr. e2A-1588-1043/2021Teisminio proceso Nr. 2-69-3-09031-2021-8Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.8.10; 2.6.10.5.1; 2.6.29.3; 3.3.1.14; 3.3.1.18.1 (S)

Kauno apygardos teismasNutartisLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2021 m. spalio 21 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Anita Sereikienė,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės individualios įmonės „Aujama-credit“ apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2021 m. liepos 5 d. sprendimo už akių, priimto civilinėje byloje Nr. e2-15843-812/2021 pagal ieškovės individualios įmonės „Aujama-credit“ ieškinį atsakovui T. G. dėl skolos ir nuostolių priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovė individuali įmonė (toliau – IĮ) „Aujama-credit“ 2021 m. birželio 1 d. kreipėsi į teismą su ieškiniu, kuriame prašė teismo priteisti ieškovei iš atsakovo T. G. 300,00 Eur negrąžinto kredito skolą, 105,73 Eur nuostolius (negautas pajamas) iki 2021 m. gegužės 26 d. ir po 18,48 Eur nuostolių (negautų pajamų) per mėnesį nuo 2021 m. gegužės 27 d. iki kredito visiško grąžinimo dienos, 15,11 Eur delspinigius, 5 procentų metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teise iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas.

2. Ieškovė ieškinyje nurodė, kad 2020 m. lapkričio 27 d. su atsakovu sudarė vartojimo kredito sutartį Nr. 11686 (toliau – Sutartis), kuria atsakovui buvo suteiktas 300,00 Eur dydžio kreditas, kurį atsakovas turėjo grąžinti iki 2021 m. gegužės 26 d. pagal Sutartyje nustatytą grafiką, mokėti palūkanas už naudojimąsi kredito suma (pelno palūkanas) ir administravimo mokestį. Šalys Sutartyje individualiai susitarė dėl ieškovo nuostolių, jeigu atsakovas nevykdys Sutarties (Sutarties Bendrųjų sąlygų 7.2 punktas, Specialiųjų sąlygų 12 punktas). Nuostoliai (negautos pajamos), susidarė nuo 2020 m. lapkričio 27 d. iki 2021 m. gegužės 26 d., todėl ieškovas už šį laikotarpį prašo priteisti 105,73 Eur nuostolius, o nuo 2021 m. gegužės 27 d. po 18,48 Eur nuostolių per mėnesį iki kredito visiško grąžino dienos. Ieškovas taip pat prašo priteisti 15,11 Eur delspinigius už 155 dienų laikotarpį nuo 2020 m. gruodžio 27 d. iki 2021 m. birželio 1 d. (delspinigių norma 0,05 procento už kiekvieną uždelstą dieną). Atsakovas jokių mokėjimų pagal Sutartyje nustatytą grafiką neatliko.

3. Atsakovas T. G. per teismo nustatytą terminą nepateikė atsiliepimo į ieškinį.

II. II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

4. Kauno apylinkės teismas 2021 m. liepos 5 d. sprendimu už akių ieškovės IĮ „Aujama-credit“ ieškinį tenkino iš dalies, priteisė ieškovei iš atsakovo T. G. 300,00 Eur negrąžinto kredito skolą, 105,73 Eur nuostolius (negautas pajamas), 15,11 Eur delspinigius, 5 (penkių) procentų metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teise (2021 m. birželio 2 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 153,75 Eur bylinėjimosi išlaidas, kitą ieškinio dalį atmetė.

5. Teismas nustatė, kad šalys 2020 m. lapkričio 27 d. sudarė Vartojimo kredito sutartį Nr. 11686 (toliau – Sutartis), kurios pagrindu ieškovė atsakovui suteikė 300,00 Eur kreditą 180 dienų terminui, o atsakovas įsipareigojo sutartyje nustatyta tvarka ir sąlygomis mokėti nustatyto dydžio mėnesines įmokas už suteiktą kreditą bei kitus mokesčius. Atsakovas per teismo nustatytą terminą jokių duomenų apie tai, kad būtų savalaikiai ir tinkamai atsiskaitęs su ieškove, nepateikė, todėl teismas ieškovei iš atsakovo priteisė 300,00 Eur negrąžinto kredito skolą.

6. Teismas, įvertino, kad pagal kredito sutarties specialiąsias sąlygas atsakovas įsipareigojo ieškovei mokėti 13,33 Eur administravimo mokestį bei 68,45 Eur palūkanas, iš viso 81,78 Eur. Kadangi atsakovas įsipareigojimų nevykdė – kredito negrąžino, pelno palūkanų už naudojimąsi suteiktu kreditu ir administravimo mokesčio nemokėjo, todėl iš atsakovo ieškovės naudai priteisė 105,73 Eur nuostolių (negautų pajamų) sumą, susidariusią nuo 2020 m. lapkričio 27 d. iki 2021 m. gegužės 26 d.

7. Vertindamas ieškovės reikalavimą priteisti iš atsakovo po 18,48 Eur nuostolius (negautas pajamas) per mėnesį nuo 2021 m. gegužės 27 d. iki kredito sumos visiško grąžinimo dienos, teismas nustatė, kad reikalavimas priteisti negautas pajamas, skaičiuojamas po kredito sutarties termino pabaigos, pagal savo pobūdį skiriasi nuo reikalavimo priteisti negautas pajamas, skaičiuojamas iki kredito sutarties termino pabaigos. Nepaisant to, kad ieškovei negautos pajamos priteistos iki 2021 m. gegužės 26 d., tai savaime nelemia išvados, jog turi būti patenkinta ir kita šio reikalavimo dalis. Netiesioginiai nuostoliai turi būti pagrįsti realiomis, įrodytomis, neišvengiamomis, o ne tikėtinomis pajamomis, todėl ši reikalavimo dalis neatitinka CK 6.249 straipsnio 1 dalyje įtvirtintų negautų pajamų požymių. Ginčo teisiniams santykiams taikytinos specialiosios Lietuvos Respublikos vartojimo kredito įstatymo (toliau – VKĮ) įtvirtintos normos. Po kredito sutarties termino pabaigos atsakovo sutartinė atsakomybė, jeigu jis iki tol nebūtų grąžinęs pasiskolintų lėšų, būtų ribojama VKĮ 11 straipsnio 8 dalyje apibrėžtoje apimtyje. Be to, negautas pajamas ieškovė prašo priteisti potencialiai už ilgesnį nei 180 dienų laikotarpį. Dėl to reikalavimas priteisti negautas pajamas (nuostolius) už negrąžintą kredito sumą nuo kreipimosi į teismą dienos iki kredito sumos visiško grąžino dienos akivaizdžiai prieštarauja imperatyviai VKĮ 11 straipsnio 8 dalies normai. Teismas ieškovės reikalavimą priteisti po 18,48 Eur nuostolių (negautų pajamų) per mėnesį nuo 2021 m. gegužės 27 d. iki kredito sumos visiško grąžinimo dienos atmetė kaip nepagrįstas.

8. Teismas nustatė, kad ieškovės reikalaujamų priteisti delspinigių dydis neprieštarauja imperatyvioms VKĮ 11 straipsnio 8 dalies nuostatoms, todėl priteisė ieškovei iš atsakovės 15,11 Eur delspinigius. Atsakovui praleidus terminą įvykdyti prievolę, teismas iš jo ieškovei priteisė 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Ieškinio reikalavimus tenkinęs 75,00 proc., ieškovei iš atsakovo priteisė 153,75 Eur bylinėjimosi išlaidų.

III. III. Apeliacinio skundo teisiniai argumentai

9. Apeliaciniu skundu ieškovė IĮ „Aujama-credit“ prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2021 m. liepos 5 d. sprendimo už akių dalį, kuria atmesta ieškinio reikalavimo dalis priteisti nuotolius (negautas pajamas) po 18,48 Eur per mėnesį nuo 2021 m. gegužės 27 d. (Sutarties termino pabaigos) iki kredito sumos visiško grąžinimo dienos, ir šioje dalyje priimti naują sprendimą – priteisti ieškovei iš atsakovo nuostolius (negautas pajamas) po 18,48 Eur per mėnesį nuo 2021 m. gegužės 27 d. (Sutarties termino pabaigos) iki kredito sumos visiško grąžinimo dienos bei visas bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

1.1. Pirmosios instancijos teismo išvados, kad ieškovės reikalavimui dėl nuostolių (negautų pajamų) atlyginimo už laikotarpį nuo vartojimo kredito sutarties termino pabaigos iki kredito sumos visiško grąžinimo dienos, taikytini VKĮ 11 straipsnio 8 dalyje nustatyti ribojimai nustatyti netesybų dydžiui ir laikotarpiui, už kurį jos priteisiamos, prieštarauja kasacinio teismo formuojamai praktikai. Apeliantė pažymėjo, kad reikalavimas dėl netesybų priteisimo ir reikalavimas dėl nuostolių (negautų pajamų) atlyginimo yra du savarankiški kreditoriaus pažeistų teisių gynimo būdai ir savarankiškos civilinės atsakomybės formos. Teismų praktikoje nurodoma, kad šalių teisė iš anksto susitarti dėl netesybų (kompensacinių palūkanų) skirta tam, kad kreditoriui nereikėtų įrodinėti savo patirtų nuostolių dydžio, nes sutartimi sulygtos netesybos laikomos iš anksto nustatytais būsimais kreditoriaus nuostoliais, kurie gali būti pripažinti minimaliais nuostoliais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. spalio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-304/2007; 2008 m. rugpjūčio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-401/2008).

1.2. Kai skolininkas pažeidžia piniginės prievolės, kylančios iš vartojimo kredito sutarties, įvykdymo terminą, kaip yra šiuo atveju, kreditorius įgyja teisę reikalauti netesybų (kompensacinių palūkanų), jeigu tokios yra numatytos sutartyje, tačiau jos negali viršyti VKĮ 11 straipsnio 8 dalyje nustatyti ribojimų. VKĮ 11 straipsnio 8 dalyje nustatyti ribojimai tik netesybų dydžiui, bet ne teisei reikšti savarankišką reikalavimą dėl nuostolių, apie kuriuos VKĮ 11 straipsnio 8 dalyje apskritai nekalbama, atlyginimo ar ribojimus nuostolių dydžiui. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai vadovavosi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. vasario 17 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e3K-7-4-611/2020 suformuota teisės aiškinimo ir taikymo praktika, nes nurodytos kasacinio teismo ir dabar nagrinėjamos civilinės bylos ratio decidenti nesutampa.

1.3. Pirmosios instancijos teismas, sutapatinęs du skirtingus savarankiškus kreditoriaus teisių gynimo būdus ir savarankiškas civilinės atsakomybės formas (netesybas ir nuostolius (negautas pajamas)), apskritai nevertino ieškovės reikalavimo priteisti nuostolius (negautas pajamas) už laikotarpį nuo 2021 m. gegužės 27 d. (po Sutarties termino pabaigos) iki kredito sumos visiško grąžinimo dienos pagrįstumo, taip pat nevertino ar ieškovas šį savo reikalavimą įrodė.

1.4. Pirmosios instancijos teismas nevertino, jog šalys Sutarties specialiųjų sąlygų 12 punkte individualiai aptarė, kad atsakovas supranta, jog praleidus kredito įmokos mokėjimo terminą ar kredito davėjui nutraukus Sutartį dėl kredito įmokų nemokėjimo, kredito gavėjui kyla civilinė atsakomybė atlyginti kredito davėjo patirtus nuostolius, kurie pasireiškia kredito gavėjo negautomis pajamomis (pelno palūkanomis) už laikotarpį nuo kredito įmokos mokėjimo termino praleidimo iki kredito sumos grąžinimo. Šalys Sutartyje iš anksto individualiai aptarė kas laikytina ieškovės nuostoliais negautų pajamų forma, jeigu atsakovas pažeis Sutartyje numatytus įmokų mokėjimo terminus. Tokios sutarties nuostatos dėl netiesioginių nuostolių (negautų pajamų) atlyginimo atitinka ne tik elementarius ekonomikos ir logikos dėsnius, bet ir sąžiningumo ir teisingumo principus, nes būtent tokia netiesioginių nuostolių (negautų pajamų) samprata ir jų nustatymo taisyklės suformuluotos CK 6.249 straipsnyje.

1.5. Atsakovas, negrąžinęs kredito, ne tik kad kreditu naudojasi neteisėtai, bet dar iš to gauna ir naudos, nes jam už laikotarpį nuo Sutarties termino pabaigos iki kredito sumos grąžinimo nereikia šios sumos skolintis rinkoje ir mokėti pelno palūkanas už naudojimąsi pinigais, administravimo mokestį ir pan. Atsakovas po Sutarties termino pabaigos neteisėtai naudodamasis ieškovės negrąžintu kreditu užkerta kelią ieškovei negrąžinto kredito sumą paskolinti tretiesiems asmenims ar netgi tam pačiam atsakovui ir taip už negrąžinto kredito sumą gauti pelno palūkanas nuo Sutarties termino pabaigos iki kredito sumos grąžinimo.

1.6. Nustačius, jog apeliantės ieškinio reikalavimai tenkinami visa apimtimi, teismo sprendimo dalis dėl bylinėjimosi išlaidų turėtų būti pakeista, nurodant, jog apeliantei priteisintos visos patirtos bylinėjimosi išlaidos.

10. Atsakovas T. G. per nustatytą terminą atsiliepimo į apeliacinį skundą nepateikė.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

11. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Šioje civilinėje byloje absoliučių skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta, todėl apeliacinės instancijos teismas pagal apeliacinio skundo teisiškai reikšmingus argumentus tikrina skundžiamo teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą.

12. Apeliaciniu skundu keliamas klausimas dėl negautų pajamų (nuostolių) nuo vartojimo kredito sutarties termino pabaigos iki kredito sumos visiško grąžinimo dienos priteisimo. Apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo sprendimo už akių dalies, kuria atmestas ieškovės reikalavimas dėl negautų pajamų (nuostolių) nuo vartojimo kredito sutarties pasibaigimo iki visiško kredito grąžinimo dienos, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

13. Apeliacinės instancijos teismas nustatė, kad tarp šalių susiklostė sutartiniai vartojimo kredito teisiniai santykiai (vartojimo paskola), t. y. šalys 2020 m. lapkričio 27 d. sudarė vartojimo kredito sutartį Nr. 11686, kuria atsakovui buvo suteiktas 300,00 Eur dydžio kreditas. Atsakovas įsipareigojo suteiktą kreditą grąžinti iki 2021 m. gegužės 26 d. pagal Sutartyje nustatytą grafiką, bei mokėti palūkanas už naudojimąsi kreditu (pelno palūkanas) ir mokėti administravimo mokestį. Atsakovas savo įsipareigojimų ieškovei tinkamai nevykdė ir jokių mokėjimų pagal Sutartyje nustatytą grafiką neatliko.

14. Byloje ginčas kilo dėl nuostolių (negautų pajamų) priteisimo. Pirmosios instancijos teismas skundžiamu sprendimu už akių priteisė ieškovei iš atsakovo 105,73 Eur nuostolių (negautų pajamų) sumą, susidariusią nuo 2020 m. lapkričio 27 d. iki 2021 m. gegužės 26 d., t. y. iki kredito sutarties termino pabaigos, o reikalavimą dėl nuostolių (negautų pajamų) priteisimo po sutarties pasibaigimo iki kredito visiško grąžinimo dienos atmetė.

15. Apeliantė nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimo dalimi, kuria buvo atmestas reiškinio reikalavimas dėl nuostolių (negautų pajamų) priteisimo kas mėnesį nuo sutarties pabaigos iki kredito visiško grąžinimo dienos. Apeliantė apeliacinį skundą grindžia tuo, kad pirmosios instancijos teismas sutapatino du skirtingus savarankiškus kreditoriaus teisių gynimo būdus ir savarankiškas civilinės atsakomybės formas (netesybas ir nuostolius (negautas pajamas)) ir nevertino ieškovės reikalavimo priteisti nuostolius (negautas pajamas) už laikotarpį po Sutarties termino pabaigos iki kredito sumos visiško grąžinimo dienos pagrįstumo. Be to, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai vadovavosi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. vasario 17 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e3K-7-4-611/2020 suformuota teisės aiškinimo ir taikymo praktika, nes kasacinio teismo nutartyje pasisakyta dėl netesybų (kompensuojamųjų palūkanų) priteisimo pagal Vartojimo kredito įstatymo nuostatas, bet ne dėl nuostolių (negautų pajamų) priteisimo.

16. Pažymėtina, kad kasacinio teismo nutartis yra priimta keičiant ankstesnę teisminę praktiką dėl mokėjimo (pelno) palūkanų priteisimo kredito sutarties nutraukimo atveju, kaip iš dalies varžanti teismo pareigos vykdyti teisingumą, užtikrinant paskolos teisinių santykių subjektų interesų pusiausvyrą, teisėtus lūkesčius ir neleistinumą piktnaudžiauti teise, įgyvendinimą bei neatitinkanti kasacinio teismo nuosekliai formuojamos praktikos dėl sutarties nutraukimo teisinių pasekmių ir reikalavimo dėl mokėjimo (pelno) palūkanų priteisimo, kaip kreditoriaus negautų pajamų, atlyginimo, teisinės prigimties aiškinimo (kasacinio teismo nutarties 47 punktas).

17. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su apeliantės argumentu, jog nagrinėjamu atveju bylos faktinės aplinkybės (nėra kredito sutarties nutraukimo fakto) nėra identiškos kasacinio teismo nutartyje esančioms aplinkybėms (buvo nutraukta kredito sutartis), tačiau sprendžia, kad ši kasacinio teismo nutartis, kaip keičianti ir formuojanti praktiką reikalavimo dėl mokėjimo (pelno) palūkanų priteisimo teisinės prigimties aiškinimo, yra aktuali ir taikytina nagrinėjamoje byloje. Šioje kasacinio teismo nutartyje atskleidžiama mokėjimo (pelno) palūkanų paskirtis ir tikslas, kas leidžia įvertinti prašomų priteisti mokėjimo (pelno) palūkanų, kaip kreditoriaus negautų pajamų, atlyginimo pagrįstumą ir teisėtumą.

18. Atmestini ieškovės argumentai, jog teismas nepagrįstai ieškovės negautų pajamų (nuostolių) reikalavimui pritaikė VKĮ 11 straipsnio 8 dalį, kadangi ši norma skirta tik kreditoriaus patirtų minimalių nuostolių už prievolės įvykdyti terminą praleidimą dydžiui ir skaičiavimo tvarkai nustatyti bei neapima visų ieškovės patiriamų nuostolių, kuriuos ji nurodė, pagrindė bei prašė priteisti savo ieškiniu.

19. Šalių sudarytos sutarties Bendrųjų sąlygų 7.2 punkte, taip pat Specialiųjų sąlygų 12 punkte numatyta, jog Kredito gavėjui praleidus Kredito įmokos mokėjimo terminą ar Kredito davėjui nutraukus Sutartį dėl įmokų nemokėjimo, Kredito gavėjui kyla civilinė atsakomybė atlyginti Kredito davėjo patirtus nuostolius, kurie pasireiškia Kredito gavėjo negautomis pajamomis (pelno palūkanomis) už laikotarpį nuo Kredito įmokos mokėjimo termino praleidimo iki Kredito sumos grąžinimo.

20. Nagrinėjamu atveju tarp šalių buvo sudaryta vartojimo kredito sutartis, todėl ginčui spręsti turi būti sistemiškai taikomas ir Lietuvos Respublikos vartojimo kredito įstatymas. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad kompensacinės palūkanos neatlieka mokėjimo už naudojimąsi pinigais funkcijos – jomis tik kompensuojami dėl prievolės neįvykdymo patirti nuostoliai. Kadangi kompensacinių palūkanų paskirtis ir prigimtis iš esmės yra analogiška kaip ir netesybų, o VKĮ 11 straipsnio 8 dalis riboja visų galimų netesybų ir mokesčių už vartojimo kredito sutartyje nustatytų finansinių įsipareigojimų nevykdymą taikymą vartojimo kredito gavėjui, todėl VKĮ 11 straipsnio 8 dalyje minimos netesybos aiškintinos kaip apimančios ir kompensacines palūkanas, mokamas dėl vartojimo kredito gavėjo prievolių vykdymo terminų pažeidimo. Aiškinant priešingai, būtų sudaroma vartojimo kredito davėjams galimybė apeiti VKĮ 11 straipsnio 8 dalyje įtvirtintą ribojimą. Tokiu atveju nebūtų pasiekti tiek VKĮ, tiek Direktyvos 2008/48/EB, kuri buvo įgyvendinta minėtu įstatymu, tikslai vartotojų teisių apsaugos prasme (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2020 m. vasario 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-4-611/2020).

21. VKĮ 11 straipsnio 8 dalis numato, kad pavėluoto įmokų mokėjimo atvejais vartojimo kredito gavėjui taikomos netesybos negali būti didesnės kaip 0,05 procento pradelstos sumokėti sumos už kiekvieną pradelstą dieną. Netesybos negali būti skaičiuojamos už ilgesnį kaip 180 dienų laikotarpį. Jokios kitos netesybos ir mokesčiai už vartojimo kredito sutartyje numatytų finansinių įsipareigojimų nevykdymą vartojimo kredito gavėjui negali būti taikomi. Tai reiškia, kad maksimali netesybų suma už pavėluotą kredito ar jo dalies bei kitų sutartinių įmokų grąžinimą negali būti didesnė kaip 0,05 proc. nuo pradelstos sumokėti sumos per dieną, nepaisant to, kokia forma tie mokėjimai išreikšti, o šie mokėjimai negali būti skaičiuojami už ilgiau kaip 180 dienų. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pažymėjęs, jog ši taisyklė taikytina ir kompensacinėms palūkanoms, nes pastarosios atlieka analogišką funkciją kaip ir netesybos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. birželio 9 d. vartojimo kredito santykių teisinio reglamentavimo ypatumų ir jų taikymo bei aiškinimo teismų praktikoje apžvalga, Teismų praktika Nr. 52).

22. Kredito termino pabaiga reiškia, kad pasibaigia pareiga vykdyti sutartį natūra, o atsakovui, sutartu laiku negrąžinus paskolos, atsiranda sutartinė civilinė atsakomybė, t. y. ieškovė įgyja teisę į netesybų ar nuostolių atlyginimą. Ieškovės reikalavimas priteisti negautas pajamas (nuostolius) nuo sutarties termino pabaigos iki visiško kredito grąžinimo dienos, prilyginant jų dydį mokėjimo (pelno) palūkanų numatytų sutartyje, laikytinas nepagrįstu ir neįrodytu bei neatitinkančiu teisminės praktikos tokio pobūdžio bylose. Kartu teismas pažymi, kad tokia išvada teismas neneigia ieškovės teisės į negautų pajamų (nuostolių) priteisimą, tačiau pareiga įrodyti tokių negautų pajamų (nuostolių) dydį tenka ieškovei (CPK 12, 178 straipsniai).

23. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad apie tai, ar patirti nuostoliai gali būti vertinami kaip negautos pajamos, spręstina pagal tokius kriterijus: 1) ar pajamos buvo numatytos gauti iš anksto; 2) ar pagrįstai tikėtasi jas gauti esant normaliai veiklai; 3) ar šių pajamų negauta dėl neteisėtų skolininko veiksmų. Nukentėjęs asmuo privalo įrodyti nuostolių, patirtų negautos naudos forma, realumą, dydį ir priežastinį ryšį su neteisėtais kalto asmens veiksmais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus plenarinės sesijos 2006 m. lapkričio 6 d. nutarimas civilinėje byloje Nr. 3K-P-382/2006; 2006 m. lapkričio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-585/2006). Praktikoje esminę reikšmę galimybei priteisti negautas pajamas ir užtikrinti visiško nuostolių atlyginimo (lot. restitutio in integrum) principą turi įrodinėjimo proceso specifika. Negautų pajamų įrodinėjimas reiškia aplinkybių, kurių nebuvo, tačiau kurios galėjo būti, jei nebūtų buvę neteisėtų veiksmų, įrodinėjimą. Taigi įrodinėjama negautų pajamų reali gavimo galimybė ir jų dydis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. balandžio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K- 3- 220/2014).

24. Byloje nesant įrodymų, kad ieškovė turėjo nuostolių ar galėjo pagrįstai tikėtis gauti konkretaus dydžio pajamas, ieškovei savo reikalavimą dėl negautų pajamų dydžio grindžiant Sutarties sąlyga, kurią pirmosios instancijos teismas pagrįstai pripažino prieštaraujančia imperatyviai VKĮ 11 straipsnio 8 dalies normai, ieškovės prašymas priteisti negautas pajamas, atitinkančias pelno palūkanas už laikotarpį po kredito sutarties pasibaigimo iki visiško kredito grąžinimo, negali būti tenkinamas. Nors ieškovė nurodo, kad po sutarties termino pabaigos atsakovui negrąžinus jam suteiktos vartojimo kredito sumos, ieškovė ir toliau negalės atsakovo valdomų pinigų perskolinti ir iš jų perskolinimo gauti realių pajamų, šie ieškovės argumentai laikytini nepagrįstais, kadangi ieškovės prašomos priteisti negautos pajamos (nuostoliai) yra ne realiai tikėtini, o hipotetiniai nuostoliai. Byloje nėra ir ieškovė nepateikė įrodymų, kurie patvirtintų, kad, atsakovui sutartyje nustatytu terminu grąžinus kreditą, ieškovė būtų iš karto perskolinusi visą kredito sumą su 18,48 Eur dydžio mėnesinėmis palūkanomis.

25. Apibendrinant išdėstytą konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai aiškino ir taikė nuostolių (negautų pajamų) nustatymą reglamentuojančias materialinės teisės normas (CK 6.249 straipsnio 1 dalį), nenukrypo nuo kasacinio teismo praktikos, tinkamai pritaikė procesinės teisės normas, reglamentuojančias įrodymų vertinimą (CPK 185 straipsnis), todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, kurio keisti nėra teisinio pagrindo.

26. Atmetus apeliacinį skundą ieškovei bylinėjimosi išlaidos, turėtos apeliacinės instancijos teisme, nepriteistinos (CPK 93 straipsnis).

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Kauno apylinkės teismo 2021 m. liepos 5 d. sprendimą už akių palikti nepakeistą.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėjai Anita Sereikienė