- Teismas
- Panevėžio apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2021-12-08
- Bylos Nr.
- 2S-689-425/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-26792-2021-0
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Laimantas Misiūnas
- Ieškovas
- T. Ž.
- Atsakovas
- Lietuvos Respublikai, atstovaujamai Lietuvos Respublikos Vyriausybės, Nacionalinės teismų administracijos
- Kategorijos
Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Laimantas Misiūnas, veikdamas Vilniaus apygardos teismo vardu,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės T. Ž. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. spalio 8 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2-32257-1097/2021, kuria atsisakyta priimti ieškovės T. Ž. ieškinį atsakovei Lietuvos Respublikai, atstovaujamai Lietuvos Respublikos Vyriausybės, Nacionalinės teismų administracijos, dėl pažeistų teisių gynimo bei neturtinės žalos atlyginimo priteisimo ir ieškinys grąžintas padavusiam asmeniui,
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Pirmosios instancijos teismui ieškovė pateikė ieškinį, kuriuo prašė apginti (duomenys neskelbtini) mirusios motinos I. Ž. pažeistas teises ir priteisti pareiškėjai, kaip jos motinos įpėdinei, I. Ž. padarytos 10 000 Eur dydžio neturtinės žalos atlyginimą, 5 proc. dydžio metines procesines palūkanas už priteistą sumą nuo ieškinio pateikimo dienos iki visiško teismo sprendimo įvykdymo, bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Taip pat prašė panaikinti I. Ž. nenuasmenintus duomenis iš teismo internetinio tinklapio civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) dėl teisės būti pamirštam.
2. Nurodė, kad Klaipėdos miesto apylinkės teismui išnagrinėjus civilinę bylą Nr. (duomenys neskelbtini) ir paskelbus procesinį sprendimą, internetiniame teismo tinklapyje yra paviešintas ir paskelbtas ieškovės motinos I. Ž., mirusios (duomenys neskelbtini), vardas ir pavardė. Paskelbti nenuasmeninti duomenys be mirusiosios sutikimo. Ieškovės teigimu, tuo šiurkščiai pažeista jos mirusios motinos teisė į konfidencialumą, privatumą, grubiai pažeistas asmens duomenų apsaugos įstatymas, Lietuvos Respublikos Konstitucija, ES Reglamentas būti pamirštam ir kiti. Dėl tokių tęstinių veiksmų ir tokio pažeidimo I. Ž. buvo patyrusi dvasinį sukrėtimą, nemigą, įvairius nepatogumus, fizinius skausmus, emocinę depresiją, pažeminimą, reputacijos pablogėjimą, bendravimo galimybių sumažėjimą ar net praradimą, jai teko suvartoti daug vaistų, gydytis ir kt. Visa tai turi būti įvertinta teismo pinigais ir ieškovei, kaip I. Ž. dukrai bei įpėdinei, priteistina 10 000 Eur neturtinei žalai atlyginti.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
3. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2021 m. spalio 8 d. nutartimi ieškovės T. Ž. ieškinį atsakovei Lietuvos Respublikai, atstovaujamai Lietuvos Respublikos Vyriausybės, Nacionalinės teismų administracijos, dėl pažeistų teisių gynimo bei neturtinės žalos atlyginimo priteisimo atsisakė priimti ir grąžino jį padavusiam asmeniui.
4. Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 5.1 straipsnio nuostatas asmeninės neturtinės ir turtinės teisės, neatskiriamai susijusios su palikėjo asmeniu, tarp jų – teisė į privatumą, teisė į garbę ir orumą ir kt. – nėra paveldimos. Kartu pirmosios instancijos teismas pabrėžė, jog pagal nacionalinę ir tarptautinę teismų praktiką pripažįstama, jog procesinių ir materialinių teisių perėmimas yra galimas tokiu atveju, kai ieškinys buvo pareikštas „tiesioginės“ pažeidimo aukos, o artimieji tenori tęsti jau pradėtą procesą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. rugsėjo 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-399-687/2016; 2019 m. liepos 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-242-421/2019).
5. Taigi, įvertinus tai, jog kiti asmenys, kurie nėra nukentėjusieji, teisę reikšti reikalavimą dėl neturtinės žalos atlyginimo turi tik išimtiniais atvejais, atsižvelgiant į pateiktus išaiškinimus ir formuojamą teismų praktiką, konstatavo, kad nagrinėjamoje situacijoje, kai ieškinys paduodamas ginant mirusio asmens nepaveldimas asmeninio pobūdžio teises, dėl kurių gynimo ir neturtinės žalos atlyginimo galimai nukentėjęs asmuo nebuvo kreipęsis su ieškiniu, teisė reikšti reikalavimą dėl neturtinės žalos atlyginimo nėra paveldima.
6. Ieškovė nėra subjektas, galintis reikšti reikalavimus dėl kito asmens, t. y. ne dėl savo, teisių bei teisėtų interesų pažeidimo. Dėl to ieškinys neatitinka Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 5 straipsnio 1 dalyje apibrėžto asmenų, galinčių kreiptis teisminės gynybos, apibrėžties. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, ieškinį atsisakytina priimti CPK 137 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu kaip nenagrinėtiną teisme civilinio proceso tvarka.
7. Kartu teismas nurodė, kad dėl ieškovės ieškinyje nurodomi išvestiniai reikalavimai panaikinti nenuasmenintus duomenis nagrinėjami administracine tvarka – ieškovė turi teisę dėl duomenų pašalinimo / pakeitimo kreiptis į juos tvarkantį subjektą tiesiogiai, o asmenų prašymus dėl galimų asmens duomenų pažeidimų ikiteismine tvarka nagrinėja Valstybinė duomenų apsaugos inspekcija, teismine tvarka – administraciniai teismai.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimų į jį argumentai
8. Ieškovė prašo apginti jos mirusios motinos pažeistas teises, tenkinti jos pagrįstą ieškinį visiškai ir priteisti jai 10 000 Eur tęstinės neturtinės žalos atlyginimą, taip pat priteisti 5 proc. dydžio metines procesines palūkanas už priteistą sumą nuo ieškinio pateikimo dienos iki visiško sprendimo įvykdymo, taip pat priteisti visas patirtas bylinėjimosi išlaidas ir 5 proc. procesines palūkanas, įpareigoti atsakovę nedelsiant panaikinti nenuasmenintus jos motinos duomenis iš teismo internetinio tinklalapio bei teismo sprendimą vykdyti skubiai ir priverstinai.
8.1. Nurodo, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai, šališkai ir akivaizdžiai neteisingai atsisakė priimti ieškinį taip šiurkščiai pažeisdamas teisę kreiptis į teismą dėl pažeistų teisių gynimo bei Lietuvos Respublikos Konstitucijos, CK, Lietuvos Respublikos asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymo, CPK, Europos Parlamento ir Tarybos Reglamento Nr. 2016/679 nuostatas.
8.2. Šiuo atveju pirmosios instancijos teismas, siūlydamas kreiptis į Valstybinę duomenų inspekciją bei administracinį teismą, vilkina procesą, o taip pat neįvertina to, kad civilinė byla, kurioje procesinis dokumentas buvo tyčia buvo nenuasmeninta, buvo išnagrinėta dar 2015 metais. Dėl to ieškovės mirusios motinos teisė būti pamirštam yra pažeidžiama.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
9. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Pagal CPK 338 straipsnį atskiriesiems skundams paduoti ir nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme, išskyrus CPK III dalies XVI skyriaus antrajame skirsnyje nustatytas išimtis. Nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos teismas nenustatė CPK 329 straipsnio 2 dalyje nurodytų absoliučių skundžiamos nutarties negaliojimo pagrindų.
10. Apeliacijos objektu yra pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria teismas atsisakė priimti ieškovės T. Ž. ieškinį, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
11. Iš byloje esančių duomenų matyti, kad Vilniaus miesto apylinkės teisme 2021-09-30 buvo gautas ieškovės T. Ž. ieškinys, kuriuo ieškovė prašė apginti savo mirusios motinos teises bei teisėtus interesus ir priteisti ieškovei, kaip motinos įpėdinei, neturtinės žalos atlyginimą. Neturtinės žalos priežastimi ieškovė nurodė aplinkybes, susijusias su mirusios motinos neigiamais išgyvenimais, patirtais dėl neteisėto asmeninių duomenų paviešinimo, bei pažymėjo, kad neturtinės žalos kompensacija yra paveldima, todėl jai turi būti priteisiama 10000 Eur.
12. Vertinant šioje byloje susiklosčiusią situaciją, pirmiausia pažymėtina tai, kad skundžiamoje nutartyje pirmosios instancijos teismas visiškai pagrįstai nurodė, jog pagal CK 5.1 straipsnį, paveldėjimas – tai mirusio fizinio asmens turtinių teisių, pareigų ir kai kurių asmeninių neturtinių teisių perėjimas jo įpėdiniams pagal įstatymą arba (ir) įpėdiniams pagal testamentą (1 dalis). Paveldimi materialūs dalykai (nekilnojamieji ir kilnojamieji daiktai) ir nematerialūs dalykai (vertybiniai popieriai, patentai, prekių ženklai ir kt.), palikėjo turtinės reikalavimo teisės ir palikėjo turtinės prievolės, įstatymų numatytais atvejais intelektinė nuosavybė (autorių turtinės teisės į literatūros, mokslo ir meno kūrinius, gretutinės turtinės teisės bei teisės į pramoninę nuosavybę) ir kitos įstatymų nustatytos turtinės teisės bei pareigos (2 dalis). Nepaveldimos asmeninės neturtinės ir turtinės teisės, neatskiriamai susijusios su palikėjo asmeniu (teisė į garbę ir orumą, autorystė, teisė į autorinį vardą, į kūrinio neliečiamybę, į atlikėjo vardą ir atlikimo neliečiamybę), teisė į alimentus ir pašalpas, mokamas palikėjui išlaikyti, teisė į pensiją, išskyrus įstatymų nustatytas išimtis (3 dalis). Taigi, asmeninės neturtinės ir turtinės teisės, neatskiriamai susijusios su palikėjo asmeniu, tarp jų – teisė į privatumą, teisė į garbę ir orumą ir kt. – nėra paveldimos.
13. Be kita ko, pirmosios instancijos teismas visiškai pagrįstai nurodė, jog pagal nacionalinę ir tarptautinę teisminę praktiką egzistuoja skirtumas tarp bylų, kurios buvo inicijuotos pačių pareiškėjų, o vėliau tik tęsiamos jų artimųjų po pareiškėjų mirties proceso metu, ir bylų, kurios nuo pat pradžių inicijuojamos pažeidimo aukos artimųjų (iš esmės galima teigti, kad šiuo atveju taikomi griežtesni skundo priimtinumo reikalavimai) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. rugsėjo 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-399-687/2016). Nuosekliai formuojamoje teismų praktikoje ne kartą yra išaiškinta, kad teisė reikalauti atlyginti mirusiam asmeniui padarytą asmeninio pobūdžio neturtinę žalą pereina kitiems asmenims tik tokiu atveju, kai mirusiojo artimieji iš esmės tęsia jau mirusio asmens pradėtą procesą, t. y. kai jau paties nukentėjusio asmens pradėtoje byloje sprendžiamas klausimas dėl procesinių teisių perėmimo ,šiam asmeniui mirus iki pradėto bylos nagrinėjimo proceso pabaigos. Pripažįstama, kad, mirus asmeniui, teisme pareiškusiam reikalavimą atlyginti jo patirtą neturtinės žalos atlyginimą, jo materialiųjų subjektinių ir procesinių teisių perėmimas yra galimas. Kasacinis teismas pripažįsta, kad procesinių ir materialinių teisių perėmimas yra galimas tokiu atveju, kai ieškinys buvo pareikštas „tiesioginės“ pažeidimo aukos, o artimieji tenori tęsti jau pradėtą procesą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. rugsėjo 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-399-687/2016; 2019 m. liepos 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-242-421/2019).
14. Papildomai apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais (CK 6.250 str. 1 d.). Nagrinėjamos bylos faktinių aplinkybių kontekste ieškovė nurodo, jog dėl jos mirusios motinos viešai paskelbtų duomenų – vardo, pavardės ir kitų duomenų, „yra pakirstas ir galėjo būti pakirstas I. Ž. pasitikėjimas bei atsirado skausminga, nebepataisoma neturtinė žala ir kiti neigiami padariniai, dėl kurių ji buvo priversta kentėti iki savo mirties“. Taigi nagrinėjamu atveju ieškovė tik subjektyviai nurodo konkrečius išgyvenimus, kurie yra ne tik glaudžiai susiję su mirusiosios asmeniu, tačiau tokių teiginių objektyviai patikrinti nebėra galimybės, nes I. Ž. yra mirusi
15. Savo praktikoje Lietuvos apeliacinis teismas yra tiesiogiai pasisakęs, kad teisė reikalauti atlyginti neturtinę žalą, nepereina teisių perėmėjams, kadangi neturtinė žala tokiu atveju atsiranda pažeidus asmenines neturtines vertybes, kurios yra neatsiejamai susijusios su asmeniu, patyrusiu šią žalą (Lietuvos apeliacinio teismo 2007-02-22 nutartis c. b. Nr. 2-127/2007, 2007-05-31 nutartis c. b. Nr. 2-339/2007). Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013-05-15 nutartyje, priimtoje administracinėje byloje Nr. A525-1010/2013, taip pat buvo konstatuota, kad mirus asmeniui jo neturtinės žalos reikalavimo teisė, kuri yra neatskiriamai susijusi su neturtinę žalą patyrusiu asmeniu, negali būti perimama teisių perėmėjo. Dėl to, jog draudimas paveldėti teisę į neturtinės žalos atlyginimą egzistuoja, buvo pasisakyta ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014-02-05 nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-3-4/2014. Nors teismai, akcentuodami tos bylos konkrečias aplinkybes ir jų išskirtinumą (asmeniui padarytos žalos turinį sudaro būtent tai, kad jam buvo atimta gyvybė), ir pripažino sutuoktinei ir dukrai teisę paveldėti jų sutuoktinio / tėvo dėl valstybės institucijų, pareigūnų neteisėtų veiksmų patirtą neturtinę žalą, tačiau, įvertinus minėtos kasacinio teismo nutarties turinį, matyti, jog tokį teismo sprendimą, kuriuo buvo nukrypta nuo bendros nuostatos, kad teisė reikalauti atlyginti neturtinę žalą, nepereina teisių perėmėjams, iš esmės sąlygojo tik bylos faktinių aplinkybių išskirtinumas (žala asmeniui neteisėtais kvotos, tardymo, prokuratūros ir teismo veiksmais padaryta jam esant gyvam, tačiau toks asmuo mirė tardymo izoliatoriuje - kalėjime prieš dvejus metus iki baudžiamosios bylos jam nutraukimo reabilituojančiais pagrindais, todėl nespėjo pasinaudoti savo teise pareikalauti žalos atlyginimo). Akcentuotina, kad minėtu atveju asmeniui padarytos žalos turinį sudarė būtent tai, kad jam buvo atimta gyvybė (Lietuvos apeliacinio teismo civilinių bylų skyriaus kolegijos nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-777-302/2015).
16. Taigi pirmiau nurodytų aplinkybių šioje civilinėje byloje nėra nustatyta, dėl ko galima daryti išvadą, kad darytina išvada, kad nors ir pripažįstant, jog teisė į neturtinės žalos atlyginimą išimtiniais atvejais ir gali būti perimama, tačiau ar ši teisė gali būti vertinama kaip išimtinai susijusi su asmeniu, ar būtų teisinga ir protinga ją atlyginti nukentėjusiojo įpėdiniams, turi būti visada sprendžiama kiekvienu individualiu atveju atskirai, atsižvelgiant į civilinės atsakomybės tikslus, pažeistos vertybės pobūdį, kitas teisinę reikšmę turinčias aplinkybes, siekiant teisingo žalos atlyginimo toje konkrečioje byloje. Ieškovei nenurodžius ir teismui nenustačius jokių nagrinėjamos bylos išimtinių aplinkybių, konstatuotina, kad šiuo konkrečiu atveju teisė į neturtinę žalą dėl patirtų asmeninių išgyvenimų, kurie buvo susiję su procesinio dokumento netinkamu nuasmeninimu, negalėjo būti paveldima, todėl ieškovės mamai mirus, ji negali būti toliau įgyvendinama ir tai sudaro pagrindą atsisakyti priimti pareikštą ieškinį CPK 137 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu kaip nenagrinėtiną teisme civilinio proceso tvarka.
17. Įvertinus atskirajame skunde nurodytas aplinkybes papildomai pažymėtina, kad CPK 5 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog kiekvienas suinteresuotas asmuo turi teisę įstatyme nustatyta tvarka kreiptis į teismą tam, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas. Nors asmens teisė kreiptis į teismą teisminės gynybos – tai fundamentali ir pamatinė teisė, tai nereiškia, kad įstatymų leidėjas proceso įstatymuose negali nustatyti kreipimosi į teismą tvarkos ar tam tikrų formalių reikalavimų, kuriuos turi atitikti teismui pateikiamas kreipimasis. Pažeista asmens teisė gali būti apginta teismine tvarka tik tuo atveju, jeigu egzistuoja teisės kreiptis į teismą prielaidos ir asmuo savo teisę į teisminę gynybą realizuoja nepažeisdamas šios teisės tinkamo realizavimo sąlygų. Pagal kasacinio teismo formuojamą praktiką, teisės kreiptis į teismą prielaidų ir tinkamo įgyvendinimo sąlygų buvimą ar nebuvimą teismas aiškinasi ex officio (savo iniciatyva, pagal pareigas) ieškinio priėmimo metu spręsdamas bylos iškėlimo klausimą. Teismas šios civilinio proceso stadijos metu nustato, ar ieškinį paduodantis asmuo turi teisę pareikšti ieškinį, t. y. tikrina, yra teisės kreiptis į teismą prielaidos ar ne, taip pat ar pareiškėjas tinkamai įgyvendina savo teisę kreiptis į teismą. Tuo atveju, kai nėra teisės kreiptis į teismą prielaidų, teismas atsisako priimti ieškinį pagal CPK 137 straipsnio 2 dalį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. gruodžio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-471-403/2018).
18. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas, kaip jau minėta pirmiau, visiškai pagrįstai nustatęs, jog šiuo atveju T. Ž. nėra tinkamas subjektas, galintis reikšti reikalavimus dėl kito asmens neturtinių teisių, tinkamai aiškino bei taikė CPK 5 straipsnio nuostatas bei nepažeidė ieškovės teisės kreipti į teismą teisminės gynybos.
19. Papildomai pastebėtina, jog pirmosios instancijos teismas nurodė bei paaiškino galimą ieškinio išvestinių reikalavimų pareiškimo tvarką.
20. Kiti apeliantės atskirojo skundo argumentai nėra teisiškai reikšmingi ir nedaro įtakos skundžiamos teismo nutarties teisėtumui bei pagrįstumui, todėl apeliacinės instancijos teismas atskirai dėl jų nepasisako. Teismų praktikoje įrodinėjimo bei įrodymų vertinimo klausimais pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą, o apeliacinės instancijos teismas, konstatavęs, jog pirmosios instancijos teismas visiškai atskleidė nagrinėjamos bylos esmę, atmesdamas skundą, iš esmės gali pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams, plačiau dėl skunde kitų pateiktų argumentų nepasisakydamas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010; 2010 m. gruodžio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-536/2010; 2010 m. spalio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-382/2010).
21. Įvertinęs pirmiau nurodytas teisines ir faktines aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį, kurią naikinti atskirojo skundo argumentais nėra teisinio pagrindo, todėl pirmosios instancijos teismo nutartis paliekama nepakeista, o apeliantės atskirasis skundas atmetamas (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
22. Pagal CPK 314 straipsnį, apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Nagrinėjamu atveju kartu su atskiruoju skundu apeliantė pateikė Vilniaus miesto apylinkės teismui teiktą 2021-09-28 ieškinį. Įvertinęs prašomo prijungti dokumento turinį, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad ieškovės pateikiamas dokumentas byloje jau yra, todėl jį atsisakoma priimti ir jis grąžinamas ieškovei.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. spalio 8 d. nutartį palikti nepakeistą.
Grąžinti ieškovei T. Ž. kartu su 2021-10-26 atskiruoju skundu pateiktą Vilniaus miesto apylinkės teismui adresuotą 2021-09-28 ieškinį.