Alytaus apylinkės teismo nutartis

atsakovei R. G., jos atstovei advokatei E. D.

tretiesiems asmenims A. J., R. G., Varėnos rajono 2-ajam notarų biuro notarei Laimai Muzikevičiūtei,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės I. Ž. ieškinį atsakovėms V. U., R. G., tretiesiems asmenims A. J., R. G., Varėnos rajono 2-ajam notarų biurui dėl termino palikimui priimti pagal bendrąjį sutuoktinių testamentą atnaujinimo, dėl B. B. testamentų pripažinimo negaliojančiais, dėl bendrojo sutuoktinių testamento pripažinimo galiojančiu, dėl paveldėjimo teisių dovanojimo sutarties pripažinimo negaliojančia.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Po sutuoktinio A. B. mirties B. B. 2012-05-16 sudarė Testamentą, notarinio registro Nr. l641M, pagal kurį po savo mirties visą jai priklausantį turtą, kur jis bebūtų ir iš ko besusidėtų, ji paliko vaikaitei A. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenančiai (duomenys neskelbtini). 2013-03-26 Testamentu, notarinio registro Nr. 906M, visą savo turtą, kuris jai priklausys jos mirties dieną, kur jis bebūtų ir iš ko besusidėtų, B. B. paliko savo dukroms R. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini), ir V. U., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenančiai (duomenys neskelbtini)., lygiomis dalimis.

Ieškovė nežinojo, kad ji po senelių mirties tapo likusio turto - gyvenamojo namo, ūkinio pastato ir žemės prie pastatų paveldėtoja, todėl negalėjo kreiptis į notarų biurą ir pareikšti valią dėl palikimo priėmimo. Ji nėra pirmos eilės paveldėtoja, todėl manė, kad turtą, atsiradusį po B. B. mirties, paveldės įstatyminiai įpėdiniai: atsakovės - V. U. ir R. G.. Seneliai apie jų surašytą testamentą jos neinformavo ir nebuvo jokių būdų apie tai sužinoti. Ji gyvena Šalčininkų rajone, turi keturis nepilnamečius vaikus, iš kurių D. Ž. yra neįgalus. Nei notarė, nei kiti giminaičiai apie senelių Bendrąjį sutuoktinių testamentą ir jo turinį iki 2018 m. vasario mėnesio jai nepranešė.

Bylos nagrinėjimo eigoje, 2018-09-11 teisme gauta tarp ieškovės ir atsakovių 2018-09-10 sudaryta taikos sutartis, kurią prašoma patvirtinti rašytinio proceso tvarka, grąžinti ieškovei I. Ž. 75 procentus sumokėto žyminio mokesčio, o civilinę bylą nutraukti. Šalių (ieškovės ir atsakovių), taikos sutarties sąlygos:

1. Atnaujinti I. Ž. terminą palikimui, atsiradusiam po B. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirusios (duomenys neskelbtini) mirties pagal bendrąjį sutuoktinių A. B. ir B. B. testamentą, notarinio registro Nr. 2597V, patvirtintą Varėnos rajono I-ojo notarų biuro notarės D. Kiselienės, 02120207, priimti;

2. Pripažinti negaliojančiais B. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 2012-05-16 sudarytą testamentą, notarinio registro Nr.l641M, ir 2013-03-26 sudarytą testamentą, notarinio registro Nr. 906M;

3. Pripažinti bendrąjį sutuoktinių A. B. ir B. B. testamentą, notarinio registro Nr.2597V, patvirtintą Varėnos rajono I-ojo notarų biuro notarės D. Kiselienės, 02120207, galiojančiu. Pripažinti, kad bendruoju sutuoktinių A. B. ir B. B. testamentu I. Ž. testatoriai paliko gyvenamąjį namą, ūkinius pastatus ir 1,52 ha ploto žemės sklypą, kadastro Nr(duomenys neskelbtini), nepatenka į jai testatorių paliktą turtą Bendruoju sutuoktinių testamentu. Likusioje dalyje Bendrasis sutuoktinių testamentas lieka galioti nepakeistas;

4. Šia Sutartimi I. Ž., vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau CK) 4.141 straipsniu, nustato V. U. (uzufruktorei) asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini) jos gyvenimo trukmei, o V. U. priima jai suteikiamą uzufruktoriaus teisę naudotis:

4.1. Gyvenamuoju namu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini).

4.2. V. U. yra žinoma, kad 4.1. punkte nurodytų nekilnojamųjų daiktų savininkas turi visas teises į daiktus, kaip tai nustato Civilinis kodeksas, tame tarpe kartu su uzufruktore teisę naudotis nurodytais 4.1. punkte daiktais, įstatymų nustatyta tvarka vykdyti naujų statinių statybą ir kt.

4.3. V. U. turi teisę atsisakyti uzufrukto anksčiau nustatyto termino. Uzufruktas nekilnojamųjų daiktų savininko reikalavimu gali būti panaikintas anksčiau nustatyto termino, jei uzufruktorius blogina daiktų būklę arba nesumoka už nekilnojamuosius daiktus rinkliavų ir mokesčių jiems išlaikyti. V. U. naudojimosi pastatais ir žemės sklypu laikotarpiu privalo išlaikyti nekilnojamuosius daiktus tokios būklės, kokios juos gavo, atsižvelgiant į normalų nusidėvėjimą. V. U. privalo įstatymų ir/ar sutarčių nustatytais terminais sumokėti visus mokesčius, rinkliavas ir pan. jos naudojimosi nekilnojamaisiais daiktais laikotarpiu: žemės mokestį, rinkliavas už atliekų sutvarkymą, mokesčius už sunaudotą elektrą, ir kitus, jei tokie bus reikalingi pastatų ir žemės eksploatacijai. Jei pastatai ir žemės sklypas bus naudojami taip pat ir jų savininko, mokesčiai ir rinkliavos paskirstomi bendru sutarimu, atsižvelgiant į naudojamus daiktus ir jų trukmę. Savininkui pareikalavus V. U. privalo pateikti duomenis apie mokesčių ir rinkliavų sumokėjimą. Uzufruktas gali būti panaikinamas anksčiau nustatyto termino, jei V. U. nevykdys šiame punkte nurodytų įsipareigojimų. Be nekilnojamųjų daiktų savininko sutikimo V. U. neturi teisės perleisti uzufruktoriaus teisių kitiems asmenims.

4.4. Sąlyga dėl uzufrukto nustatymo įsigalioja nuo momento, kai VĮ Registrų centras Nekilnojamojo turto registre yra įregistruojama I. Ž. nuosavybės teisė į šiame Sutarties punkte nurodytus nekilnojamojo turto objektus. Tuo atveju, jeigu I. Ž. iki nuosavybės teisių įregistravimo perleidžia savo teises į šiame sutarties punkte nurodytus nekilnojamojo turto objektus kitam asmeniui ar asmenims, sąlyga dėl uzufrukto nustatymo įsigalioja nuo šių objektų nuosavybės teisės įregistravimo trečiųjų asmenų vardu VĮ Registrų centras Nekilnojamojo turto registre. Šalims yra žinoma, kad uzufruktas gali pasibaigti Lietuvos Respublikos civiliniame kodekse numatytais pagrindais.

5. I. Ž. atsisako reikalavimo dėl paveldėjimo teisių dovanojimo sutarties, sudarytos tarp V. U. ir R. G., pripažinimo negaliojančia. V. U. ir R. G. sudaryta dovanojimo sutartis lieka galioti.

6. Šalys nereikalauja viena iš kitos patirtų bylinėjimosi išlaidų ir prašo teismą jų nepriteisti.

7. Šalys supranta ir joms yra žinoma, kad ši teismo patvirtinta Sutartis jos Šalims turi galutinio teismo sprendimo galią (CK 6.985 straipsnio 1 dalis), yra teisinis pagrindas bylai nutraukti (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 293 straipsnio 5 punktas) ir yra priverstinai vykdytinas dokumentas (CK 6.985 straipsnio 2 dalis). Šalims taip pat yra suprantamos bylos nutraukimo pasekmės ir žinoma, kad bylą nutraukus, vėl kreiptis į teismą dėl ginčo tarp tų pačių šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu neleidžiama (CPK 294 straipsnio 2 dalis).

8. Šalys konstatuoja, kad sudaryta Taikos sutartis ir jos turinys neprieštarauja imperatyvioms įstatymų nuostatoms ir viešajam interesui, bei nepažeidžia kieno nors teisių ir/ar įstatymo saugomų interesų. Šalys taip pat konstatuoja, kad tarp jų nėra ginčo nei dėl taikos sutarties sąlygų, nei dėl jos teisminio patvirtinimo.

9. Šalys kreipiasi į šioje Sutartyje nurodytą civilinę bylą nagrinėjantį teismą ir prašo patvirtinti taikos sutartį teismo nutartimi rašytinio proceso tvarka ir bylą nutraukti CPK 293 straipsnio 5 punkto pagrindu.

10. Ši Sutartis sudaryta keturiais egzemplioriais, kurių vienas pateikiamas teismui bei po vieną - Sutarties šalims ir įsigalioja kartu su ją patvirtinančios teismo nutarties įsiteisėjimu.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

prašymas tenkintinas.

Pagal CPK 140 straipsnio 3 dalį šalys bet kurioje civilinio proceso stadijoje gali baigti bylą taikos sutartimi. Taikos sutartimi šalys tarpusavio nuolaidomis išsprendžia kilusį teisminį ginčą, užkerta kelią teisminiam ginčui ateityje, išsprendžia teismo sprendimo įvykdymo klausimą arba kitus ginčytinus klausimus. Sudarydamos taikos sutartį, šalys abipusiu sutarimu sulygsta dėl jos sąlygų, nustato savo teisių ir pareigų balansą. Pateiktas tvirtinti šalių pasirašytas taikus susitarimas sudarytas šalių valia, jo turinys neprieštarauja imperatyvioms įstatymų nuostatoms, viešajam interesui, nepažeidžia dalyvaujančių byloje asmenų teisių ir teisėtų interesų (CPK 42 straipsnio 2 dalis). Taikos sutartis tvirtintina ir civilinė byla nutrauktina (CPK 140 straipsnio 3 dalis, 376 straipsnio 3 dalis). Šalims žinoma, kad sudarius taikų sutarimą ir teismui jį patvirtinus bei nutraukus bylą, vėl kreiptis į teismą dėl ginčo tarp tų pačių šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu neleidžiama (CPK 293 straipsnio 5 punktas).

Dėl termino priimti palikimą pagal bendrąjį sutuoktinių testamentą atnaujinimo

CK 5.50 straipsnio 1 dalis numato, jog tam, kad įgytų palikimą, įpėdinis turi jį priimti. Įpėdinis yra laikomas priėmusiu palikimą, kai jis faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti arba padavė palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą dėl palikimo priėmimo (CK 5.50 straipsnio 2 dalis). CK 5.50 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad palikimas turi būti priimtas per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos. CK 5.50 straipsnio 3 dalyje nustatytas terminas palikimui priimti nėra naikinamasis, todėl vadovaujantis CK 5.57 straipsnio 1 dalimi, teismas gali praleistą terminą atnaujinti, jeigu pripažįsta, jog terminas yra praleistas dėl svarbių priežasčių. Terminas palikimui priimti gali būti atnaujintas tik tokiam įpėdiniui, kuris turėjo valią palikimą priimti, tačiau dėl susidėjusių individualių gyvenimo aplinkybių negalėjo atlikti įstatymo nustatytų palikimo priėmimo veiksmų. Teismai, spręsdami klausimą dėl termino palikimui priimti atnaujinimo turi įvertinti ne tik objektyvias aplinkybes, dėl kurių terminas buvo praleistas, bet ir tai, kiek jis buvo praleistas ir kitas teisinę reikšmę turinčias priežastis, trukdžiusias asmeniui laiku kreiptis dėl palikimo priėmimo. Klausimą, ar konkrečios priežastys pripažintinos svarbiomis, teismai turi spręsti atsižvelgdami į terminų, nustatytų palikimui priimti, paskirtį, teisinius padarinius, konkrečias bylos aplinkybes, byloje dalyvaujančių šalių elgesį, asmens, prašančio pratęsti terminą, teisinį statusą, pareiškėjo elgesį bei kitas reikšmingas aplinkybes, taip pat protingumo, sąžiningumo bei teisingumo kriterijus (CK 1.5 straipsnis).

Byloje nustatytos aplinkybės, kad ieškovės senelis A. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirė (duomenys neskelbtini), o jos senelė B. B. mirė (duomenys neskelbtini) ir tokias aplinkybės patvirtina išduotas mirties liudijimas bei pareiškimai dėl palikimo priėmimo ir kiti dokumentai.

Byloje nustatytos aplinkybės, kad ieškovei I. Ž. nebuvo žinoma apie jos senelių A. B. ir B. B. 2006-04-05 sudarytą Bendrąjį sutuoktinių testamentą, notarinio registro Nr. 2597V, tai yra jai nebuvo žinoma apie Bendrojo sutuoktinių testamento egzistavimą ir testatorių valią palikti jai turtą. Jai taipogi nebuvo žinoma apie jos senelės B. B. 2012-05-16 ir 2013-03-26 sudarytus testamentus, kuriais ji pakeitė Bendrajame sutuoktinių testamente išreikštą jos senelio A. B. valią. CK 5.49 straipsnio 1 dalis numato, kad mirus vienam sutuoktiniui, kitas sutuoktinis neturi teisės pakeisti bendrojo testamento, o pergyvenęs sutuoktinis įgyja teisę sudaryti asmeninį testamentą tik tokiu atveju, jei atsisako priimti palikimą pagal bendrąjį sutuoktinių testamentą. Po sutuoktinio A. B. mirties B. B. neturėjo teisės pakeisti Bendrojo sutuoktinių testamento ir jame išreikštos abiejų sutuoktinių valios, nes vykdydama testamentą priėmė palikimą, atsiradusį po A. B. mirties. Po sutuoktinio mirties B. B. sudarė testamentus nesilaikydama CK 5.49 straipsnio 1 dalyje nustatytos tvarkos, todėl jos sudaryti asmeniniai testamentai yra niekiniai ir negaliojantys (CK 1.80 straipsniai). Remiantis CK 5.46 straipsnio 2 dalies nuostata sutuoktinio sudaryti testamentai, neatšaukus bendrojo sutuoktinių testamento, negalioja. Mirus vienam sutuoktiniui, kitas sutuoktinis neturi teisės pakeisti bendrojo testamento. Jis turi teisę atsisakyti priimti palikimą. Tokiu atveju mirusiojo sutuoktinio turtą paveldi jo įpėdiniai pagal įstatymą, o pergyvenęs sutuoktinis įgyja teisę savo nuožiūra sudaryti naują testamentą. Pergyvenusiam sutuoktiniui atsisakius priimti palikimą, bendruoju testamentu paskirtas įpėdinis, kuris turėjo paveldėti po pergyvenusio sutuoktinio mirties, netenka teisės paveldėti pagal bendrąjį sutuoktinių testamentą (CK 5.49 straipsnio 1, 3 dalys). Sutuoktinis, atsisakęs palikimo, netenka teisės į mirusiojo sutuoktinio turtą, įskaitant ir dalį, įeinančią į bendrąją jungtinę sutuoktinių nuosavybę, tačiau įgyja teisę spręsti, kaip po jo paties mirties turėtų būti paskirstytas jam priklausantis turtas. Pergyvenusio sutuoktinio, nepasinaudojusio teise atsisakyti mirusio sutuoktinio turto po šio mirties, sudaryti nauji testamentai, kaip jau minėta, neturi galios. Taigi pergyvenusiam sutuoktiniui, kuris priėmė palikimą pagal bendrąjį testamentą, mirusio sutuoktinio valia dėl tolesnio paveldėjimo, išreikšta bendrajame testamente, yra privaloma ir pergyvenęs sutuoktinis bendrajame testamente išreikštos abiejų valios keisti neturi teisės (LAT 2014-01-02 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3- 104/2014).

Byloje nustatyta, kad apie ieškovės senelių sudarytą Bendrąjį sutuoktinių testamentą bei vėliau jos senelės B. B. sudarytus 2012-05-16 ir 2013-03-26 testamentus ieškovė sužinojo iš atsakovės R. G. bei jai atvykus pas notarę pastaroji supažindino ją su senelių bendru sutuoktinių testamentu ir tada ji kreipėsi į advokatę ir vėliau (parengus dokumentus) į teismą. Ji nežinojo, kad ji yra po senelių mirties likusio turto - gyvenamojo namo, ūkinio pastato ir žemės prie pastatų paveldėtoja, negalėjo kreiptis į notarų biurą ir pareikšti valią dėl palikimo priėmimo. Ji manė, kad turtą, atsiradusį po B. B. mirties, paveldės įstatyminiai įpėdiniai atsakovės V. U. ir R. G.. Seneliai apie jų surašytą testamentą jos neinformavo ir nebuvo jokių būdų apie tai sužinoti. Paminėtina ir tai, kad ieškovė gyvena Šalčininkų rajone, turi keturis nepilnamečius vaikus, jos sūnus D. Ž. yra neįgalus. Nei notarė, nei kiti giminaičiai apie senelių Bendrąjį sutuoktinių testamentą ir jo turinį iki 2018 m. vasario mėnesio jai nepranešė.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas laikosi nuostatos, kad teismai, spręsdami klausimą dėl termino palikimui priimti atnaujinimo, turi įvertinti ne tik objektyvias aplinkybes, dėl kurių terminas buvo praleistas, ir tai, kiek jis buvo praleistas, bet ir kitas teisinės reikšmės turinčias priežastis, trukdžiusias asmeniui laiku kreiptis dėl palikimo priėmimo. Klausimą, ar konkrečios termino palikimui priimti praleidimo priežastys pripažintinos svarbiomis, ar šios yra pagrindas jį pratęsti, teismai turi spręsti atsižvelgdami į terminų, nustatytų palikimui priimti, paskirtį, teisinius padarinius, konkrečias bylos aplinkybes, byloje dalyvaujančių šalių elgesį, asmens, prašančio pratęsti terminą, teisinį statusą, pareiškėjo elgesį bei kitas reikšmingas aplinkybes, taip pat į protingumo, sąžiningumo bei teisingumo kriterijus (CK 1.5 straipsnis). Vertinant pareiškėjo (šiuo atveju ieškovės) elgesį, būtina atsižvelgti į tai, ar jis buvo pakankamai atidus, sąžiningas, ar, priešingai, savo teises įgyvendino nerūpestingai, aplaidžiai. Kiekvienu konkrečiu atveju atsižvelgtina į individualias asmens savybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. sausio 16 d. nutartis, priimta civilinėje byloje pagal pareiškėjos R. M. pareiškimą, bylos Nr. 3K-3-46/2006; 2007 m. birželio 15 d. nutartis, priimta civilinėje byloje pagal pareiškėjos M. D. pareiškimą, bylos Nr. 3K-3-258/2007; 2011 m. kovo 7 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A. N. v. B. N. ir kt.. bylos Nr. 3K-3-91/2011; 2010 m. kovo 15 d. nutartis, priimta civilinėje byloje pagal pareiškėjo I. T. pareiškimą, bylos Nr. 3K-3-115/2010; 2014 m. vasario 28 d. nutartis, priimta civilinėje byloje V. V. v. L. R., bylos Nr. 3K-3-54/2014 ir kt.). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas ne kartą yra išaiškinęs kad teismas, spręsdamas termino palikimui priimti pratęsimo klausimą, turi įvertinti, ar nebus pažeisti kitų asmenų teisėti interesai bei viešasis interesas.

Pareiškėja nurodžiusi, kad apie senelių A. B. ir B. B. testamentą, notarinio registro Nr. 2597V, patvirtintą Varėnos rajono I-ojo notarų biuro notarės D. Kiselienės, ji nieko nežinojo. Apie surašytą jos senelių Bendrąjį sutuoktinių testamentą ji sužinojo tik 2018 m. vasario mėnesį ir iš karto kreipėsi į advokatą bei į teismą dėl palikimo priėmimo. Paveldėjimo teisės liudijimai į B. B. paliktą turtą nėra išduoti. Terminas palikimui priimti pagal įstatymą pasibaigė 2017-08-18 (B. B. mirė (duomenys neskelbtini)). Teismui atnaujinus terminą palikimui priimti, jokių kitų asmenų teisės ir įstatymo saugomi interesai nebus pažeisti, šalys (ieškovė ir atsakovės) sudarė taikos sutartį bei siekia užkirsti kelią kilti teisminiams ginčams ir neteisminiams ginčams susijusiems su aplinkybėmis, sudariusiomis ieškinio pagrindą, todėl ieškovei atnaujintinas terminas palikimui, atsiradusiam po B. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirusios (duomenys neskelbtini) mirties pagal bendrąjį sutuoktinių A. B. ir B. B. testamentą, notarinio registro Nr. 2597V, patvirtintą Varėnos rajono I-ojo notarų biuro notarės D. Kiselienės, 02120207, priimti, tvirtintina šalių sudaryta taikos sutartis.

Remiantis CK 6.985 straipsnio 2 dalimi, teismo patvirtinta sutartis yra priverstinai vykdytinas dokumentas.

Šalims sudarius taikos sutartį, grąžinama 75 proc. sumokėto žyminio mokesčio sumos (CPK 87 straipsnio 2 dalis). Kreipdamasi į teismą su ieškiniu ieškovė sumokėjo 150,00 Eur žyminio mokesčio, todėl jai grąžintina 112,50 Eur žyminio mokesčio.

Šalys, sudarydamos taikos sutartį nurodė, kad nereikalauja viena iš kitos patirtų bylinėjimosi išlaidų bei prašo jų nepriteisti.

Valstybės išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu, šioje byloje sudaro – 25,15 Eur, kurios priteistinos iš ieškovės ir atsakovių lygiomis dalimis po 8,38 Eur.

Spręsdamas klausimą dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų atlyginimo, teismas pažymi, jog byla baigta taikiai, šalys taikos sutartimi susitarė, jog nereikalauja viena iš kitos patirtų bylinėjimosi išlaidų bei prašo jų nepriteisti. Atsakovė V. U. buvo atstovaujama advokato Stanislovo Raulušaičio (VGTP Tarnybos Kauno skyriaus 2018-05-07 sprendimas Nr. 2.1.(NTP-2)-18-T-2185-8380), teikusio jai antrinę teisinę pagalbą. Byloje esantys rašytiniai įrodymai patvirtina, kad valstybė teikdama valstybės garantuojamą antrinę teisinę pagalbą atsakovei V. U. patyrė 156,00 Eur dydžio išlaidas. Atsakovė nuo valstybės garantuojamos ir apmokamos teisinės pagalbos išlaidų atleista 100 procentų, todėl iš jos bylinėjimosi išlaidos už antrinės teisinės pagalbos teikimą nepriteistinos. Šiuo atveju teismas, spręsdamas išlaidų atlyginimą valstybei (už antrinės teisinės pagalbos teikimą), atsižvelgė į tai, kad atsakovės elgesys bylos procese buvo tinkamas, šalys viena kitai padarė nuolaidų, todėl atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes ir išdėstytus motyvus, teismas sprendžia, jog yra pagrindas taikyti CPK 96 straipsnio 5 dalį ir iš atsakovės V. U. bylinėjimosi išlaidų už valstybės garantuojamą antrinę teisinę pagalbą nepriteisti.

Šalys patvirtino, kad joms yra žinomos ir suprantamos taikos sutarties sudarymo ir bylos nutraukimo procesinės pasekmės, o būtent nurodė rašytinėje taikos sutartyje:

„šalys supranta ir joms yra žinoma, kad ši teismo patvirtinta Sutartis jos šalims turi galutinio teismo sprendimo galią (CK 6.985 straipsnio 1 dalis), yra teisinis pagrindas bylai nutraukti (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 293 straipsnio 5 punktas) ir yra priverstinai vykdytinas dokumentas (CK 6.985 straipsnio 2 dalis). Šalims taip pat yra suprantamos bylos nutraukimo pasekmės ir žinoma, kad bylą nutraukus, vėl kreiptis į teismą dėl ginčo tarp tų pačių šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu neleidžiama (CPK 294 straipsnio 2 dalis);

šalys konstatuoja, kad sudaryta Taikos sutartis ir jos turinys neprieštarauja imperatyvioms įstatymų nuostatoms ir viešajam interesui, bei nepažeidžia kieno nors teisių ir/ar įstatymo saugomų interesų. Šalys taip pat konstatuoja, kad tarp jų nėra ginčo nei dėl taikos sutarties sąlygų, nei dėl jos teisminio patvirtinimo;

šalys kreipiasi į šioje Sutartyje nurodytą civilinę bylą nagrinėjantį teismą ir prašo patvirtinti taikos sutartį teismo nutartimi rašytinio proceso tvarka ir bylą nutraukti CPK 293 straipsnio 5 punkto pagrindu“.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis CK 5.50 straipsniu, 5.46 straipsniu, 5.49 straipsniu, 5.57 straipsniu, CPK 140 straipsnio 3 dalimi, 293 straipsnio 5 punktu, 294 straipsnio 2 dalimi, 334, 335 straipsniais,

nutaria:

prašymą tenkinti.

Patvirtinti tarp ieškovės I. Ž., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenančios (duomenys neskelbtini), ir atsakovių V. U., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenančios (duomenys neskelbtini) bei R. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenančios (duomenys neskelbtini), sudarytą taikos sutartį civilinėje byloje Nr. e2YT-3496-445/2018, tokiomis sąlygomis:

1. Atnaujinti I. Ž. terminą palikimui, atsiradusiam po B. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirusios (duomenys neskelbtini) mirties pagal bendrąjį sutuoktinių A. B. ir B. B. testamentą, notarinio registro Nr. 2597V, patvirtintą Varėnos rajono I-ojo notarų biuro notarės D. Kiselienės, 02120207, priimti;

2. Pripažinti negaliojančiais B. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 2012-05-16 sudarytą testamentą, notarinio registro Nr. l641M, ir 2013-03-26 sudarytą testamentą, notarinio registro Nr. 906M;

3. Pripažinti bendrąjį sutuoktinių A. B. ir B. B. testamentą, notarinio registro Nr. 2597V, patvirtintą Varėnos rajono I-ojo notarų biuro notarės D. Kiselienės, 02120207), galiojančiu. Pripažinti, kad bendruoju sutuoktinių A. B. ir B. B. testamentu I. Ž. testatoriai paliko gyvenamąjį namą, ūkinius pastatus ir 1,52 ha ploto žemės sklypą, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), nepatenka į jai testatorių paliktą turtą Bendruoju sutuoktinių testamentu. Likusioje dalyje Bendrasis sutuoktinių testamentas lieka galioti nepakeistas;

4. Šia Sutartimi I. Ž., vadovaudamasi CK 4.141 straipsniu, nustato V. U. (uzufruktorei) asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini), jos gyvenimo trukmei, o V. U. priima jai suteikiamą uzufruktoriaus teisę naudotis:

4.1. Gyvenamuoju namu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) ir 1,52 ha ploto žemės sklypu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini);

4.2. V. U. yra žinoma, kad 4.1. punkte nurodytų nekilnojamųjų daiktų savininkas turi visas teises į daiktus, kaip tai nustato Civilinis kodeksas, tame tarpe kartu su uzufruktore teisę naudotis nurodytais 4.1. punkte daiktais, įstatymų nustatyta tvarka vykdyti naujų statinių statybą ir kt;

4.3. V. U. turi teisę atsisakyti uzufrukto anksčiau nustatyto termino. Uzufruktas nekilnojamųjų daiktų savininko reikalavimu gali būti panaikintas anksčiau nustatyto termino, jei uzufruktorius blogina daiktų būklę arba nesumoka už nekilnojamuosius daiktus rinkliavų ir mokesčių jiems išlaikyti. V. U. naudojimosi pastatais ir žemės sklypu laikotarpiu privalo išlaikyti nekilnojamuosius daiktus tokios būklės, kokios juos gavo, atsižvelgiant į normalų nusidėvėjimą. V. U. privalo įstatymų ir/ar sutarčių nustatytais terminais sumokėti visus mokesčius, rinkliavas ir pan. jos naudojimosi nekilnojamaisiais daiktais laikotarpiu: žemės mokestį, rinkliavas už atliekų sutvarkymą, mokesčius už sunaudotą elektrą, ir kitus, jei tokie bus reikalingi pastatų ir žemės eksploatacijai. Jei pastatai ir žemės sklypas bus naudojami taip pat ir jų savininko, mokesčiai ir rinkliavos paskirstomi bendru sutarimu, atsižvelgiant į naudojamus daiktus ir jų trukmę. Savininkui pareikalavus V. U. privalo pateikti duomenis apie mokesčių ir rinkliavų sumokėjimą. Uzufruktas gali būti panaikinamas anksčiau nustatyto termino, jei V. U. nevykdys šiame punkte nurodytų įsipareigojimų. Be nekilnojamųjų daiktų savininko sutikimo V. U. neturi teisės perleisti uzufruktoriaus teisių kitiems asmenims;

4.4. Sąlyga dėl uzufrukto nustatymo įsigalioja nuo momento, kai VĮ Registrų centras Nekilnojamojo turto registre yra įregistruojama I. Ž. nuosavybės teisė į šiame Sutarties punkte nurodytus nekilnojamojo turto objektus. Tuo atveju, jeigu I. Ž. iki nuosavybės teisių įregistravimo perleidžia savo teises į šiame sutarties punkte nurodytus nekilnojamojo turto objektus kitam asmeniui ar asmenims, sąlyga dėl uzufrukto nustatymo įsigalioja nuo šių objektų nuosavybės teisės įregistravimo trečiųjų asmenų vardu VĮ Registrų centras Nekilnojamojo turto registre. Šalims yra žinoma, kad uzufruktas gali pasibaigti Lietuvos Respublikos civiliniame kodekse numatytais pagrindais;

5. I. Ž. atsisako reikalavimo dėl paveldėjimo teisių dovanojimo sutarties, sudarytos tarp V. U. ir R. G., pripažinimo negaliojančia. V. U. ir R. G. sudaryta dovanojimo sutartis lieka galioti;

6. Šalys nereikalauja viena iš kitos patirtų bylinėjimosi išlaidų ir prašo teismą jų nepriteisti.

Nutraukti civilinę bylą Nr. e2YT-3496-445/2018 pagal ieškovės I. Ž. ieškinį atsakovėms V. U., R. G., tretiesiems asmenims A. J., R. G., Varėnos rajono 2-ajam notarų biurui dėl termino palikimui priimti pagal bendrąjį sutuoktinių testamentą atnaujinimo, dėl B. B. testamentų pripažinimo negaliojančiais, dėl bendrojo sutuoktinių testamento pripažinimo galiojančiu, dėl paveldėjimo teisių dovanojimo sutarties pripažinimo negaliojančia.

Įsiteisėjus nutarčiai, įpareigoti Valstybinę mokesčių inspekciją prie Lietuvos Respublikos Finansų ministerijos grąžinti ieškovei I. Ž., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 75 procentus, t. y. 112,50 Eur (vieną šimtą dvylika eurų 50 ct) 2018-04-16 kvitu sumokėto žyminio mokesčio.

Priteisti valstybės naudai iš ieškovės I. Ž., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 8,38 Eur (aštuonis eurus 38 euro centus) teismo turėtų pašto siuntimo išlaidų.

Priteisti valstybės naudai iš atsakovės V. U., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 8,38 Eur (aštuonis eurus 38 euro centus) teismo turėtų pašto siuntimo išlaidų.

Priteisti valstybės naudai iš atsakovės R. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 8,38 Eur (aštuonis eurus 38 euro centus) teismo turėtų pašto siuntimo išlaidų.

Bylinėjimosi išlaidos mokamos į išieškotojos – Valstybinės mokesčių inspekcijos, juridinio asmens kodas 188659752, biudžeto pajamų surenkamąsias sąskaitas, įmokos kodas 5660. Mokėjimą patvirtinantį dokumentą būtina pristatyti į Alytaus apylinkės teismo Varėnos rūmų teismo raštinę (Aušros g. 15, Varėna, 111 kab.).

Nutartis per septynias dienas nuo jos priėmimo dienos gali būti skundžiama atskiruoju skundu Kauno apygardos teismui skundą paduodant Alytaus apylinkės teismo Varėnos rūmuose.