- Teismas
- Šiaulių apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2018-10-01
- Bylos Nr.
- e2A-636-368/2018
- Teisminio proceso Nr.
- 2-12-3-00062-2018-7
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Egidijus Mockevičius, Irena Stasiūnienė, Rasa Bartašienė
- Ieškovas
- Akmenės rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus
- Atsakovas
- S. K., T. M.
- Trečiasis asmuo
- R. R., E. S.
- Kategorijos
- 2.3.4.6Tėvų valdžios apribojimas
Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija susidedanti iš teisėjų Egidijaus Mockevičiaus (pirmininko ir pranešėjo), Irenos Stasiūnienės ir Rasos Bartašienės teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo apeliantės (atsakovės) S. K. apeliacinį skundą dėl Telšių apylinkės teismo Akmenės rūmų 2018 m. gegužės 14 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo Akmenės rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus ieškinį atsakovams S. K. ir T. M. dėl neterminuoto tėvų valdžios apribojimo, vaiko gyvenamosios vietos pakeitimo, globėjo ir turto administratoriaus paskyrimo, išlaikymo priteisimo, tretieji asmenys R. R., E. S.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovas Akmenės rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius prašė: 1) neterminuotai apriboti motinos valdžią S. K. vaikų D. K., Z. M. ir S. R. atžvilgiu; 2) neterminuotai apriboti tėvo valdžią T. M. vaikų D. K., Z. M. atžvilgiu; 3) nustatyti D. K. ir Z. M. nuolatinę globą (rūpybą); 4) paskirti D. K. ir Z. M. globėja (rūpintoja) E. S.; 5) nustatyti D. K. ir Z. M. globos (rūpybos) vietą globėjos (rūpintojų) gyvenamojoje vietoje; 6) priteisti iš S. K. po 150,00 Eur periodinėmis išmokomis kas mėnesį D. K., Z. M. ir S. R. išlaikymui nuo ieškinio padavimo momento iki vaikų pilnametystės; 7) pakeisti 2014 m. liepos 10 d. Akmenės rajono apylinkės teismo sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-3-672/2014 iš atsakovo T. M. priteisto išlaikymo vaikams D. K. ir Z. M. dydį ir priteisti iš T. M. po 150 Eur periodinėmis išmokomis kas mėnesį D. K. ir Z. M. išlaikymui nuo ieškinio padavimo momento iki vaikų pilnametystės; 8) pakeisti 2014 m. liepos 10 d. Akmenės rajono apylinkės teismo sprendimu D. K. ir Z. M. priteisto išlaikymo iš tėvo T. M. tvarkytoją ir skirti D. K. ir Z. M. išlaikymui skirtų lėšų tvarkytoją uzufrukto teise E. S.; 9) pakeisti 2013 m. balandžio 2 d. Akmenės rajono apylinkės teismo nutartimi nustatytą nepilnametės S. R. gyvenamąją vietą su motina ir nustatyti S. R. gyvenamąją vietą su tėvu R. R.; 10) pakeisti 2013 m. balandžio 2 d. Akmenės rajono apylinkės teismo nutartimi S. R. priteisto išlaikymo tvarkytoją ir skirti S. R. išlaikymui skirtų lėšų tvarkytoju uzufrukto teise tėvą R. R. Nurodė, kad S. K. šeima Vaiko teisių apsaugos skyriui žinoma nuo 2011-06-02, 2015-01-08 S. K. šeima dėl piktnaudžiavimo alkoholiu įrašyta į savivaldybės socialinės rizikos šeimų, auginančių vaikus, apskaitą, šeimai teikiamos bendrosios ir socialinės priežiūros paslaugos. 2016-06-27 konstatuota, kad situacija S. K. šeimoje gerėja, tačiau nuo rugsėjo mėnesio S. K. su savo sugyventiniu D. M. vėl ėmė piktnaudžiauti alkoholiu, nesirūpinti mažamečiais vaikais, prieš juos S. K. sugyventinis D. M. naudojo fizinį smurtą. Socialinis darbas su atsakovės šeima yra nuoseklus ir nuolatinis, tačiau atsakovė nesinaudoją jai teikiamomis socialinėmis paslaugomis, toliau piktnaudžiauja alkoholiu, gyvena asocialiai su smurtaujančiu sugyventiniu, gyvenimo būdo nekeičia, nesirūpina savo mažamečiais vaikais, nesudaro jiems tinkamų, saugių sąlygų augti šeimoje, jiems neteikia išlaikymo, vengia bendrauti ir bendradarbiauti su socialiniais darbuotojais, ignoruoja siūlomą pagalbą. Atsakovas T. M. yra visiškai nusišalinęs nuo savo vaikų D. K. ir Z. M. auklėjimo bei priežiūros. Mažamečių D. K. ir Z. M. poreikiai yra išaugę, todėl 2014-07-10 teismo sprendimu priteistas išlaikymas iš tėvo yra per mažas. Pasikeitus aplinkybėms, t. y. dėl alkoholio vartojimo, vaikų nepriežiūros, nesaugios aplinkos nepilnamečiams vaikams, mažametė S. R. nebegali gyventi kartu su mama, todėl yra pagrindas nustatyti gyvenamąją vietą su vaiko tėvu, R. R.. Močiutė E. S. yra pasirengusi globoti anūkus D. K. ir Z. M., ji turi tinkamas buitines gyvenimo sąlygas, pastovias pajamas, kas labiausiai atitiktų nepilnamečių interesus.
2. Atsakovė S. K. su reikalavimu dėl neterminuoto motinos valdžios apribojimo į jos nepilnamečius vaikus D. K., Z. M. ir S. R. nesutiko. Nurodė, jog ji pati turi tinkamas sąlygas auginti vaikus, alkoholinių gėrimų kartu su sugyventiniu nevartoja, tarp jų konfliktų nebėra, atsakovė registruota darbo biržoje, aktyviai ieško darbo, gauna 187 Eur nedarbo išmoką, atsakovė dažnai lanko vaikus, kurie nori gyventi su ja, ryšiai tarp atsakovės ir vaikų nėra nutrūkę. Prašo vaikų išlaikymui iš jos priteisti ne daugiau kaip po 60 Eur kas mėnesį kiekvienam vaikui.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
3. Telšių apylinkės teismo Akmenės rūmai 2018 m. gegužės 14 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies. Apribojo neterminuotai tėvo valdžią T. M. jo vaikų D. K. ir Z. M. atžvilgiu. Apribojo neterminuotai motinos valdžią S. K. jos vaikų D. K., Z. M. ir S. R. atžvilgiu. Nustatė nepilnamečiams vaikams D. K. ir Z. M. nuolatinę globą šeimoje ir jų gyvenamąją vietą. Globėja paskyrė E. S.. Pakeitė S. K. ir R. R. taikos sutartimi patvirtintą nustatytą mažametės S. R. gyvenamąją vietą ir nustatė ją su tėvu R. R.. Priteisė iš atsakovės S. K. išlaikymą nepilnamečiams vaikams D. K. ir Z. M. mokamą periodinėmis išmokomis po 120,00 Eur kas mėnesį kiekvienam vaikui, išlaikymą priteisiant nuo ieškinio teismui padavimo dienos – 2018-01-16 iki kiekvieno vaiko pilnametystės, D. K. ir Z. M. išlaikymui skirtų lėšų tvarkytoją paskyrė globėja E. S. Pakeitė S. K. ir R. R. Akmenės rajono apylinkės teismo 2013-04-02 nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-500-440/2013, taikos sutartyje numatytą sąlygą dėl R. R. įsipareigojimo teikti išlaikymą savo nepilnametei dukrai S. R. ir priteisė iš atsakovės S. K. išlaikymą nepilnametei dukrai S. R., mokamą periodinėmis išmokomis po 120,00 Eur, išlaikymą priteisiant nuo ieškinio teismui padavimo dienos – 2018-01-16 iki dukros pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją. S. R. išlaikymui skirtų lėšų tvarkytoju paskyrė R. R. Pakeitė Akmenės rajono apylinkės tesimo 2014-07-10 sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-3-672/2014 iš T. M. priteistą išlaikymą nepilnamečiams vaikams ir priteisė iš atsakovo T. M., išlaikymą nepilnamečiams vaikams D. K. ir Z. M., mokamą periodinėmis išmokomis po 150,00 Eur kas mėnesį kiekvienam vaikui, išlaikymą priteisiant nuo ieškinio teismui padavimo dienos – 2018-01-16 iki kiekvieno vaiko pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją. D. K. ir Z. M. išlaikymui skirtų lėšų tvarkytoja paskyrė globėją E. S.
4. Teismas nurodė, jog vaikų D. K. ir Z. M. tėvas T. M. su atsakove ir vaikais nutraukė bet kokius ryšius, iki šios dienos nėra žinoma atsakovo buvimo vieta. Atsakovas visiškai nesidomi ir nesirūpina savo vaikais, neteikia jiems išlaikymo, todėl padarė išvadą, kad atsakovas T. M. yra visiškai nusišalinęs nuo tėvystės pareigų ir nėra jokių duomenų, kad padėtis gali pasikeisti.
5. Dėl atsakovės S. K., teismas pažymėjo, jog ji turėjo pakankamai laiko ir visas galimybes ne tik bendrauti su vaikais, bet ir kartu su jais gyventi, jais rūpintis, prižiūrėti, dalyvauti jų auklėjime, tačiau to sąmoningai nedarė dėl savo apsisprendimo. Kadangi teismas nenustatė jokių aplinkybių, patvirtinančių atsakovės motyvaciją ir sugebėjimą tinkamai rūpintis vaikais, užtikrinti vaikų teises ir teisėtus interesus, dėl ko atsakovės elgesį vengiant atlikti savo pareigą tinkamai prižiūrėti, rūpintis, auklėti, išlaikyti vaikus, sukurti jiems saugią aplinką, trunkantį ne vienerius metus, vertino kaip darantį ypatingą žalą vaikų vystymuisi ir kaltą. Nesant tikėtinų duomenų, kad toks atsakovės elgesys iš esmės gali pasikeisti, teismas sprendė, kad yra pagrindas atsakovei neterminuotai apriboti motinos valdžią nepilnamečių vaikų D. K., Z. M., S. R. atžvilgiu. Apribojus tėvų valdžią neterminuotai abiem atsakovams, teismas išsprendė ir kitus su neterminuotu tėvų valdžios ribojimu susijusius klausimus.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į jį teisiniai argumentai
6. Apeliaciniu skundu apeliantė atsakovė S. K. prašo pakeisti Telšių apylinkės teismo Akmenės rūmų 2018 m. gegužės 14 d. sprendimą dalyse dėl motinos valdžios ribojimo bei išlaikymo nepilnamečiams vaikams priteisimo, t. y. : 1) laikinai apriboti motinos valdžią S. K. vaikų D. K., Z. M. ir dukros S. R. atžvilgiu; 2) priteisti iš atsakovės S. K. išlaikymą nepilnamečiams vaikams D. K. ir Z. M. mokamą periodinėmis išmokomis po 60,00 Eur kas mėnesį kiekvienam vaikui, nuo 2018-01-16 iki vaikų pilnametystės; 3) Priteisti iš atsakovės S. K. išlaikymą nepilnametei dukrai S. R. mokamą periodinėmis išmokomis po 60,00 Eur nuo 2018-01-16 iki dukros pilnametystės, taip pakeičiant Akmenės rajono apylinkės teismo 2013-04-02 nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-500-440/2013 patvirtintas taikos sutarties sąlygas dėl išlaikymo dukrai S. R. teikimo. Apeliacinį skundą grindžia šiais esminiais argumentais:
6.1.Teismas padarė netinkamas išvadas dėl motinos valdžios ribojimo nepilnamečių vaikų atžvilgiu bei visų vaikų atžvilgiu neterminuotai apribojo motinos valdžią, konstatavęs, kad nesą duomenų, kad atsakovės padėtis galėtų pasikeisti. Atsakovė siekia pagerinti savo esamą padėtį, t. y., susikurti saugią ir nepilnamečiams vaikams patrauklią gyvenamosios vietos aplinką (turi asmeninės nuosavybės teise butą, sąlygas vaikams gyventi), įsidarbinti (priima visus darbo biržos siūlymus dėl darbo, tačiau priimtinų pasiūlymų šiuo metu nėra gavusi) bei gauti pastovias darbines pajamas, kurios užtikrintų tiek pačios atsakovės, tiek ir nepilnamečių vaikų būtiniausių poreikių patenkinimą. Taip pat atsakovė deda pastangas nebevartoti alkoholinių gėrimų, konsultuojasi su priklausomybės ligų specialistais (psichiatrais, psichologais), nuo 2017 m. gruodžio mėn. visiškai nebevartoja alkoholio, jos ryšys su nepilnamečiais vaikais nėra nutrūkęs, ji dažnai juos aplanko, domisi jų problemomis, sveikata, ugdymu, vaikai džiaugiasi šiais susitikimais. Teigia, jog pastoviai palaiko telefoninį ryšį su vaikais, todėl mano, kad ieškovės ieškinio patenkinimas dalyje dėl motinos valdžios neterminuoto ribojimo konkrečiu atveju neatitinka nepilnamečių vaikų interesų. Pažymi, kad jos sugyventinis D. M. taip pat pakeitė savo gyvenimo būdą, visiškai atsisakė alkoholio. Santykiai su sugyventiniu nėra konfliktiški, todėl laiko, kad šeimos aplinka yra saugi ir ateityje santykiai nepablogės. Siekia ir sieks susigrąžinti vaikus į savo šeimą. Mano, kad teismas tinkamai neįvertino pozityvių atsakovės šeimos pokyčių.
6.2.Atsakovė taip pat nesutinka su priimtu teismo sprendimu dalyje ir dėl nepilnamečiams vaikams priteisto išlaikymo dydžio, nes šiuo metu atsakovė mokėti nepilnamečiams vaikams išlaikymą kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis, kurių dydis po 120 Eur kas mėnesį kiekvienam vaikui negali. Atsakovė mano, kad jos dalis išlaikymo prievolėje yra per didelė, ir ji tokio dydžio išlaikymo nėra pajėgi teikti (šiuo metu gauna 173 Eur nedarbo išmoką).
Motyvuojamoji dalis
konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės,
teisiniai argumentai ir išvados
Apeliantės (atsakovės) S. K. apeliacinis skundas atmestinas.
7. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą tik apskųstoje dalyje ir tik analizuojant apeliaciniame skunde išdėstytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis).
8. Byloje kilo ginčas dėl teismo sprendimo, kuriuo ieškinys dėl neterminuoto tėvų valdžios apribojimo ir su tuo susijusiais teisniais padariniais tenkintas iš dalies, teisėtumo ir pagrįstumo.
Žemesnės instancijos teismas
9. Pirmosios instancijos teismas, tenkindamas ieškovės ieškinį iš dalies (tik sumažindamas prašomo priteisti išlaikymo dydį iš atsakovės) ir apribodamas tėvo ir motinos valdžią neterminuotai, atsižvelgė į šalių nurodytas faktines aplinkybes, surinktus įrodymus ir savo išvadas grindė CK 3.155 str. 2 d., 3 d., 3.165 str., 3.179 str., 3.180 str. 2 d., 3.192 str. 1 d., 2 d., 3.195 str., 3.249 str., 3.252 str. 2 d. 1 p., 3.259 str. 3 d., 3.268 str., 3.264 str. 3 d., 3.265 str. 1 d. 1 p. bei rėmėsi teismų praktika analogiškose bylose.
10. Atsakovė S. K. nesutikdama su teismo sprendimu dalyje dėl neterminuoto motinos valdžios ribojimo ir išlaikymo dydžio priteisimo, savo poziciją grindžia tuo, jog teismas padarė netinkamas išvadas dėl nesikeičiančios atsakovės padėties. Priešingai, atsakovė nurodo siekianti pagerinti savo esamą padėtį, t. y., turi asmeninės nuosavybės teise butą bei sąlygas vaikams gyventi, įsidarbinti (priimtinų pasiūlymų šiuo metu nėra gavusi) bei gauti pastovias darbines pajamas. Taip pat deda pastangas nebevartoti alkoholinių gėrimų, konsultuojasi su priklausomybės ligų specialistais (psichiatrais, psichologais), nuo 2017 m. gruodžio mėn. visiškai nebevartoja alkoholio. Laiko, jog jos ryšys su nepilnamečiais vaikais nėra nutrūkęs, ji dažnai juos aplanko, domisi jų problemomis, sveikata, ugdymu, vaikai džiaugiasi šiais susitikimais, pastoviai palaiko telefoninį ryšį su vaikais. Atsakovės teigimu, jos sugyventinis D. M. taip pat pakeitė savo gyvenimo būdą, visiškai atsisakė alkoholio, santykiai su sugyventiniu nėra konfliktiški, todėl mano, kad šeimos aplinka yra saugi ir ateityje santykiai nepablogės, tačiau teismas tinkamai neįvertino pozityvių atsakovės šeimos pokyčių ir neterminuotai apribodamas jai motinos valdžią, neatsižvelgė į nepilnamečių vaikų interesus. Be to, atsakovės nuomone, jos dalis išlaikymo prievolėje yra per didelė, ir ji 120 Eur dydžio išlaikymo nėra pajėgi teikti, nes šiuo metu gauna 173 Eur nedarbo išmoką.
11. Teisėjų kolegija pažymi, kad, atmesdamas skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo motyvams. Tokia teismo sprendimo motyvavimo pareigos tinkamo įvykdymo samprata pateikiama ne vien kasacinio teismo, bet ir Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. gegužės 27 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-219/2009; Van de Hurk v. the Netherlands, judgement of 19 April 1994, par. 61). Apeliacinės instancijos teismas iš esmės sutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimu, tačiau papildomai pasisako dėl pagrindinių apeliacinio skundo argumentų.
12. Nagrinėju atveju nustatyta, kad atsakovai S. K. ir T. M. yra D. K., gim. (data neskelbtina) ir Z. M., gim. (data neskelbtina) tėvai. Atsakovė S. K. ir R. R. yra S. R., gim. (data neskelbtina) tėvai. Atsakovės S. K. šeima Akmenės rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriui žinoma nuo 2011-06-02, kai buvo gautas Šiaulių miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus pranešimas apie tai, kad 2011-06-02 Šiaulių mieste sulaikyta neblaivi S. K., nustatytas 2.14 promilių girtumas, ji sunkiai orientuojasi aplinkoje, elgiasi agresyviai ir, būdama tokios būsenos, negali užtikrinti tinkamos vaikų priežiūros. Mažamečiai D. K. ir Z. M. paimti iš S. K. ir apgyvendinti Šiaulių miesto savivaldybės sutrikusio vystymosi kūdikių namuose. 2011-06-03 mažamečiai D. K. ir Z. M. grąžinti motinai S. K. Nuo 2011-06-10 su S. K. šeima atliekamas prevencinis darbas, Naujosios Akmenės miesto seniūnijos socialinis darbuotojas šeimai teikė socialines paslaugas. Akmenės rajono apylinkės teismas 2013-04-02 nutartimi patvirtino S. K. ir R. R. taikos sutartį, pagal kurią R. R. įsipareigojo teikti dukters S. R. išlaikymui po 200 Lt kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis, S. R. gyvenamoji vieta nustatyta su mama S. K. 2014-09-26 nuvykus pas S. K., ji namuose rasta neblaivi, vaikai pas močiutę. 2014-12-19, 13.47 val. S. K. rasta girta adresu: (duomenys neskelbtini), nustatytas 2.59 promilių girtumas. 2015-01-05 Vaiko teisių apsaugos skyriuje gautas Akmenės rajono savivaldybės administracijos Naujosios Akmenės miesto seniūnijos pranešimas, kuriame nurodoma jog S. K. po kelias paras vartoja alkoholinius gėrimus, valkatauja, nesirūpina mažamečių vaikų priežiūra, toks jos elgesys rodo neigiamą pavyzdį vaikams. Akmenės rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2015-01-08 įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini) S. K. šeima dėl piktnaudžiavimo alkoholiu įrašyta į Savivaldybės socialinės rizikos šeimų, auginančių vaikus, apskaitą. Akmenės rajono savivaldybės administracijos Naujosios Akmenės miesto seniūno 2015-01-21 sprendimu S. K. šeimai socialinė darbuotoja darbui su socialinės rizikos šeimomis teikė bendrąsias ir socialinės priežiūros paslaugas. 2015-08-13 gautas Akmenės rajono policijos komisariato pranešimas apie tai, kad 2015-08-09 18.56 val. Naujosios Akmenės mieste, prie Respublikos gatvėje esančio tvenkinio, kartu su mažamečiais vaikais sulaikyta girta S. K., jai nustatytas 2.20 promilių girtumas. 2015-11-04 organizuota Akmenės rajono savivaldybės administracijos vaiko teisių pasaugos Skyriaus socialinės rizikos šeimų, auginančių vaikus, atvejų peržiūra Nr. 58, peržiūros metu konstatuota, kad S. K. epizodiškai piktnaudžiauja alkoholiniais gėrimais, atsisako dalyvauti savivaldybės vykdomoje priklausomybės nuo alkoholio mažinimo programoje, posėdžio metu nutarta tęsti skirtų socialinių paslaugų teikimą, motyvuoti S. K. spręsti alkoholio vartojimo problemą. 2016-06-27 Naujosios Akmenės miesto seniūnijos sprendime Nr. 3 konstatuota, kad situacija S. K. šeimoje gerėja, apsilankymų metu neužfiksuota alkoholio vartojimo atvejų, S. K. įgijo virėjos profesiją, kas padidins jos galimybę įsidarbinti. 2016-09-08 gautas (miesto) lopšelio-darželio (pavadinimas neskelbtinas) pedagogės G. B. telefoninis pranešimas, kad nuo 2016-09-02 S. K. vaikus atveda ir juos pasiima būdama neblaivi (svirduliuoja, jaučiamas stiprus alkoholio kvapas). 2016-09-09 S. K. šeimos atvejo peržiūros metu, ieškovė pripažino, kad kartais su sugyventiniu D. M. alkoholinius gėrimus vartoja keletą dienų iš eilės. Išgertuvių metu, kilus konfliktams, D. M. jos atžvilgiu yra naudojęs fizinį smurtą. S. K. pripažino, kad konfliktus ir jų aplinkybes mato ir girdi mažamečiai vaikai, dėl ko vaikai jaučiasi nesaugūs. 2016-11-10 gautas Akmenės rajono policijos komisariato pranešimas apie tai, kad pagal R. R. pranešimą pradėtas ikiteisminis tyrimas baudžiamojoje byloje Nr. 01-1-38430-16 pagal Lietuvos Respublikos BK 140 straipsnio 3 dalį dėl D. M. fizinio smurto naudojimo mažametės S. R., gim. (data neskelbtina), atžvilgiu. 2016-11-12 apie 21.00 val. S. K. būdama svečiuose kartu su sugyventiniu vartojo alkoholinius gėrimus, mažamečiai vaikai buvo palikti namuose be suaugusiųjų priežiūros. Grįžus į namus, kilo konfliktas. D. M. S. K. atžvilgiu naudojo fizinį smurtą. Dėl konflikto iškviesti policijos pareigūnai, kurie S. K. nustatė 2.48 promilių girtumą. Telšių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Akmenės rajono policijos komisariate pradėtas ikiteisminis tyrimas pagal BK 140 str. 2 d. 2016-11-16 šeimos atvejo peržiūros metu S. K. įsipareigojo nevartoti alkoholinių gėrimų, nepalikti vaikų be suaugusiųjų priežiūros, tuo pačiu pasirašytinai supažindinta su teisine (administracine, civiline) atsakomybe dėl tėvų valdžios nepanaudojimo ar panaudojimo priešingai vaikų interesams. 2017-01-16 apie 11.00 val. Akmenės rajono savivaldybės patalpose pastebėti neblaivūs S. K. ir jos sugyventinis D. M.. S. K. informuota, kad kol ji išblaivės, nepilnamečiais vaikais pasirūpins močiutė E. S.. Apie 13.00 val., paskambinus darželio auklėtojai, paaiškėjo, kad S. K. vaikus pasiėmė iš darželio. Apie 14.30 val. S. K. su nepilnamečiais vaikais rasta pas G. B., gyv. (duomenys neskelbtini) (socialinės rizikos šeima). Bute rasti asmenys buvo neblaivūs, nepilnamečiai vaikai paimti iš S. K. ir perduoti močiutei E. S. 2017 m. sausio 17 d. E. S. pateikė paaiškinimą, kad ji negali užtikrinti tinkamos vaikaičių S. R. ir Z. M. priežiūros bei neprieštarauja, kad jie būtų apgyvendinti Akmenės rajono paramos šeimai centre. 2017-01-17 mažamečiai S. R. ir Z. M., neradus artimųjų, kurie galėtų pasirūpinti vaikų priežiūra ir juos globoti, apgyvendinti Akmenės rajono paramos šeimai centre. 2017-01-18 14.00 val. lankantis S. K. namuose, ji kartu su sugyventiniu rasti neblaivūs. S. K. nesiorientavo aplinkoje, nepasidomėjo, kur jos vaikai ir kaip jiems sekasi. 2017-01-18 Akmenės rajono savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojo įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini) Z. M., gim. (data neskelbtina), ir S. R., gim. (data neskelbtina), nustatyta laikinoji globa, globėju paskirtas Akmenės rajono paramos šeimai centras. 2017-02-06 Akmenės rajono savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojo įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini) D. K., gim. (data neskelbtina), nustatyta laikinoji globa. Globėju paskirta E. S., gyv. (duomenys neskelbtini). 2017-02-21 11.40 val. lankantis S. K. namuose, pastaroji rasta neblaivi, t. y. nuo jos sklido stiprus alkoholio kvapas, judesiai nekoordinuoti. 2017-04-04 S. K. įvestas Placebo preparatas „Torpedo“. 2017-04-10 gautas Akmenės rajono paramos šeimai centro pranešimas, kad S. K. nuo 2017 m. sausio 17 d. vaikus aplankė devynis kartus, vaikams atvežė lauktuvių, domėjosi vaikų sveikata. 2017-04-12 organizuotas Komisijos posėdis, kuriame buvo svarstomas klausimas dėl laikinosios globos pratęsimo S. R., Z. M. ir D. K.. Posėdžio metu S. K. paaiškino, kad jai svarbiausi yra vaikai, todėl ji įsipareigojo nevartoti alkoholio, tęsti psichologo konsultacijas, nesipykti su sugyventiniu D. M. Nutarta tęsti laikinąją globą, laikinosios globos peržiūrą organizuoti rugsėjo mėnesį. 2017-07-03 Naujosios Akmenės mieste sutikta S. K. buvo neblaivi, ant jos veido matėsi kraujosruvos (mėlynė). S. K. neigė, jog sugyventinis jos atžvilgiu naudoja fizinį smurtą. 2017-08-31 S. K. rasta sumušta sugyventinio D. M. bute. S. K. buvo neblaivi, jos teigimu išgėrė medikamentų, norėdama numirti. Iškviesti medikai, pranešta policijai. D. M. dėl fizinio smurto sulaikytas. 2017-09-04 gautas Akmenės rajono paramos šeimai centro pranešimas, kad S. K. nuo 2017 m. balandžio mėnesio vaikus aplankė šešis kartus. Vaikams atvežė lauktuvių, domėjosi vaikų sveikata. S. R., grįžęs iš užsienio, pradėjo lankyti jos tėvas R. R., kuris dukrą aplankė dešimt kartų. 2017-09-08 Akmenės rajono savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojo įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini) laikinoji globa S. R. panaikinta, mergaitė grąžinta tėvui R. R., gyv. (duomenys neskelbtini), tuo pačiu įsakymu Z. M. globėju paskirta E. S., gyv. (duomenys neskelbtini). Akmenės rajono apylinkės teismas 2013-04-02 nutartimi patvirtino S. K. ir R. R. taikos sutartį, pagal kurią R. R. įsipareigojo teikti dukters S. R. išlaikymui po 200 Lt kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis, S. R. gyvenamoji vieta nustatyta su mama S. K.. 2014-07-10 Akmenės rajono apylinkės teismo sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-3-672/2014 iš atsakovo T. M. priteistas išlaikymas nepilnamečiams vaikams: D. K. ir Z. M. periodinėmis išmokomis po 400 Lt (115,85 Eur) kiekvienam kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo 2012 m. lapkričio 11 d. iki vaikų pilnametystės. Atsakovė S. K. 2014-2016 metais administracine tvarka bausta tris kartus už tėvų valdžios panaudojimą priešingai vaikų interesams, be to, kartą bausta už girtos pasirodymą viešoje vietoje. Sodros, Lietuvos darbo biržos duomenimis atsakovė S. K. laikotarpiais nuo 2013-03-19 iki 2015-04-20 ir nuo 2015-10-12 iki 2016-03-19 buvo registruota kaip asmuo auginantis vaiką iki trejų metų, laikotarpiu nuo 2015-04-21 iki 2016-09-01 atsakovei buvo mokama nedarbo išmoka; laikotarpiu nuo 2015-10-12 iki 2016-05-01 atsakovė mokėsi profesijos, jai buvo mokama stipendija; nuo 2016-07-05 iki 2016-09-09 atsakovė dirbo ĮĮ „MVK3“, nuo 2017-05-08 iki 2017-07-04 atsakovė dirbo S. N. individualioje įmonėje; 2017-07-05 atsakovei buvo nutraukta darbo paieška be teisės 6 mėnesius registruotis darbo biržoje; nuo 2018-01-13 atsakovei mokamos socialinės išmokos. Nekilnojamojo turto registro duomenimis atsakovės vardu įregistruotas butas adresu (duomenys neskelbtini), pagal 2010-06-18 pirkimo-pardavimo sutartį.
13. CK 3.180 straipsnyje nustatyta, kad tėvų valdžia gali būti laikinai ar neterminuotai apribota šiais pagrindais: 1) kai tėvai (tėvas ar motina) vengia atlikti savo pareigas auklėti vaikus; 2) piktnaudžiauja tėvų valdžia; 3) žiauriai elgiasi su vaikais; 4) daro žalingą įtaką vaikams savo amoraliu elgesiu; 5) nesirūpina vaikais. Pažymėtina, kad bent vienos šių sąlygų buvimas yra pakankamas pagrindas taikyti laikiną ar neterminuotą tėvų valdžios apribojimą.
14. Esminis dalykas sprendžiant dėl tėvų valdžios ribojimo yra nustatyti tėvų veiksmus, kuriais dėl jų kaltės tėvų valdžia neįgyvendinama arba įgyvendinama priešingai vaiko interesams, ir įvertinti veiksmų pobūdį. Vertinant, ar yra pagrindas taikyti neterminuotą atsakovės (motinos) valdžios apribojimą, įvertintinos konkrečios aplinkybės, dėl kurių prašoma apriboti motinos valdžią, analizuojama susidariusi padėtis (faktinės aplinkybės). Pažymėtina, kad tėvų valdžios ribojimo, kaip ir kitose su šeimos teisiniais santykiais susijusiose bylose, turi būti vadovaujamasi prioritetinės vaiko teisių ir interesų apsaugos bei gynimo principu (Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 3 str. 1 d., CK 3.3 str. 1 d., Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 4 str. 1 p.), kuris reiškia, kad, sprendžiant visus su vaiku susijusius klausimus, visų pirma turi būti atsižvelgiama į jo interesus.
15. Neterminuotai tėvų valdžia gali būti apribota, kai teismas padaro išvadą, jog vienas iš tėvų daro ypatingą žalą vaiko vystymuisi ar visiškai juo nesirūpina, ir nėra duomenų, kad padėtis gali pasikeisti, tuo tarpu laikinas tėvų valdžios apribojimas dažniausiai taikomas nesant pirmiau išvardytų sąlygų ir kaip prevencinė priemonė tėvams, kad jie pakeistų savo elgesį ir gyvenimo būdą, taip pat kaip būdas apsaugoti vaiką nuo būsimos žalos, nelaukiant, kol ši jam bus padaryta. Dėl to teismai, priimdami sprendimus riboti tėvų valdžią, turi nustatyti tėvų veiksmus, kuriais dėl jų kaltės neįgyvendinama arba įgyvendinama priešingai vaiko interesams tėvų valdžia, įvertinti jų pobūdį. Atsižvelgdamas į šiuos kriterijus ir faktines bylos aplinkybes, teismas sprendžia, kokią taikyti vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo priemonę: laikiną ar neterminuotą tėvų valdžios apribojimą. Tėvų valdžios apribojimas gali turėti labai didelės įtakos vaiko psichologinei būsenai ir jo tolimesnei raidai, todėl tėvų valdžią gali apriboti tik teismas ir tik esant CK 3.180 straipsnio 1 dalyje išvardytoms sąlygoms ir tik nustačius vieno iš tėvų, kuriam prašoma apriboti valdžią, kaltę.
16. Neterminuotai tėvų valdžia gali būti apribota, kai teismas padaro išvadą, jog vienas iš tėvų daro ypatingą žalą vaiko vystymuisi ar visiškai juo nesirūpina, ir nėra duomenų, kad padėtis gali pasikeisti (CK 3.180 straipsnio 2 dalis), o laikinas tėvų valdžios apribojimas taikomas nesant pirmiau išvardytų sąlygų ir kaip prevencinė priemonė tėvams, kad jie pakeistų savo elgesį ir gyvenimo būdą, taip pat kaip būdas apsaugoti vaiką nuo būsimos žalos, nelaukiant, kol ši jam bus padaryta (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2015-05-14 nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-310-915/2015). Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad neterminuotas tėvų valdžios apribojimas yra kraštutinė priemonė, todėl gali būti taikoma tik tuo atveju, kai teismui nėra abejonių dėl tėvų daromos žalos vaikui ir nėra duomenų apie tai, kad padėtis gali pasikeisti.
17. Teisėjų kolegija, įvertinusi apeliacinio skundo argumentus bei išanalizavusi elektroninėje byloje esančią medžiagą, susijusią su S. K. elgesiu ir veiksmais nepilnamečių vaikų atžvilgiu, sutinka su pirmosios instancijos teismo pozicija, kad byloje nėra pakankamai duomenų, jog padėtis gali pasikeisti. Atsakovė nuo 2011 metų piktnaudžiauja alkoholiu, nuo 2015-01-08 dėl piktnaudžiavimo alkoholiu įrašyta į socialinės rizikos šeimų sąrašą, jai teikiamos socialinės paslaugos. Negana to, atsakovė nuo 2015 metų gyvendama su sugyventiniu D. M., ne tik piktnaudžiavo alkoholiu, tačiau neužtikrino savo mažamečiams vaikams saugios aplinkos, neužkirto kelio prieš vaikus naudojamam fiziniam smurtui. Nustačius nuo 2017 metų sausio mėnesio atsakovės mažamečiams vaikams D., S. ir Z. laikinąją globą ir jiems paskyrus skirtingus globėjus, o teismui priėmus apkaltinamąjį nuosprendį dėl atsakovės sugyventinio naudoto fizinio smurto mažamečių vaikų atžvilgiu, atsakovė jai priklausančiame bute ir toliau gyvena su sugyventiniu, kuriam teismas yra skyręs ne vieną įpareigojimą, tame tarpe ir gydytis nuo priklausomybės alkoholiui. Nors atsakovė ir nurodo, kad paskutiniu metu ji alkoholio nevartojanti, tačiau pačios atsakovės paaiškinimas pirmosios instancijos teismo posėdžio metu, sudaro pagrindą pripažinti, jog atsakovė jo nevartojanti tik siekiant solidarizuotis su sugyventiniu, nes jam uždrausta tai daryti, o ne dėl to, kad pati sąmoningai siektų jo nevartoti dėl savęs ir savo mažamečių vaikų bei norėtų kardinaliai keisti įprastinį nuo 2011 metų susiformavusį gyvenimo būdą.
18. Iš byloje esančių duomenų matyti, kad atsakovė savo mažamečius vaikus D. ir Z., gyvenančius su močiute E. S. visai šalia atsakovės būsto, aplanko labai retai, maždaug du kartus per mėnesį, su jais praleidžia nedaug laiko, mažai bendrauja, nesidomi vaikų mokslais ir pasiekimais, nedalyvauja jų kasdieniniame gyvenime. Dukros S., gyvenančios pas tėvą R. R. nelanko visiškai, jai neskambina ir nesidomi. Tik tėvui R. R. nuvežus S. R. pas močiutę, atsakovė retsykiais ją aplanko. Šios aplinkybės, teisėjų kolegijos vertinimu, leidžia daryti išvadą, kad atsakovė turėdama visas galimybes, t. y. turėdama savo būstą ir niekur nedirbdama, turėdama daug laisvo laiko bendrauti, auklėti ir rūpintis vaikais, kasdien dalyvauti jų gyvenime ir įprastinėje kasdieninėje veikloje, to nedaro sąmoningai, vengia dėl savo apsisprendimo, kas reiškia, jog atsakovė nededa jokių pastangų vaikus susigrąžinti. Apeliacijos instancijos teismas pažymi, kad epizodiškas vaikų lankymas, jais nesidomint, neauklėjant, nedalyvaujant jų įprastinėje kasdieninėje veikloje ir neteikiant išlaikymo, ką atsakovė privalėtų daryti vaikams gyvenant su ja, negali būti laikomas pakankamu pozityviu pokyčiu atsakovės šeimoje, ką apeliaciniame skunde atsakovė pabrėžia.
19. Akcentuotina ir tai, jog nors atsakovės ryšys su mažamečiais vaikais nėra visiškai nutrūkęs, tačiau vertinant atsakovės elgesį, jis nėra pakankamas. Juo labiau, bylos duomenimis nustatyta, kad atsakovės vaikai nenori kartu su atsakovės sugyventiniu D. M. gyventi, jo nemėgsta, tačiau atsakovė į vaikų norus, jų nuomonę nereaguoja ir toliau gyvena, priešingai vaikų interesams, su prieš jos mažamečius vaikus smurtavusiu sugyventiniu. Reikšminga tai, jog mažamečių vaikų gyvenamosios vietos ir globėjų kaitaliojimas patiems vaikams yra labai žalingas, tokiu būdu neužtikrinamas jų nei emocinis, nei socialinis stabilumas. Teisėjų kolegija pritaria pirmosios instancijos teismo nuomone, jog byloje nenustatyta jokių aplinkybių, patvirtinančių atsakovės motyvaciją ir sugebėjimą tinkamai rūpintis vaikais, užtikrinti vaikų teises ir teisėtus interesus, sukurti vaikams saugią aplinką, dėl ko atsakovės elgesys vengiant atlikti savo pareigą tinkami prižiūrėti, rūpintis, auklėti, išlaikyti vaikus, sukurti jiems saugią aplinką, trunkantis ne vienerius metus, vertintinas kaip darantis ypatingą žalą vaikų vystymuisi ir kaltas (CK 3.180 str.). Juo labiau, kad nėra jokių labiau tikėtinų duomenų, kad toks atsakovės elgesys iš esmės pasikeitė ar gali pasikeisti. Parinkti konkrečiu atveju tinkamiausią tėvų valdžios apribojimo būdą yra teismo teisė, atsižvelgiant į vaikų interesus (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2009 m. kovo 3 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-95/2009). Atsižvelgdama į tai, teisėjų kolegija konstatuoja, kad neterminuotas motinos valdžios apribojimas atsakovei S. K. nepilnamečių vaikų D. K., Z. M. ir S. R. atžvilgiu, šiuo atveju, yra proporcinga priemonė ir užtikrina būtent nepilnamečių vaikų interesus.
20. Apeliante taip pat nesutinka su priteisto išlaikymo vaikams dydžiu, nurodydama, kad ji nėra pajėgi teikti po 120 Eur kas mėnesį kiekvienam vaikui išlaikymą ir prašo priteisti po 60 Eur kiekvienam vaikui kas mėnesį mokamą išlaikymą.
21. Atsakant į šį atsakovės argumentą, teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad tėvai privalo materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus (CK 3.192 str.). Sprendžiant dėl priteistino išlaikymo vadovaujamasi CK 3.192 straipsnio 2 dalyje įtvirtintais kriterijais: išlaikymo dydis turi būti proporcingas vaikų poreikiams ir tėvų turtinei padėčiai bei užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Įstatymai nenustato jokio išlaikymo dydžio, kurį vaikui turi teikti tėvai, o teismų praktika gali suvienodinti tik parenkamus išlaikymo dydžiui ir formai nustatyti svarbius kriterijus bei proporcingumo principo tarp vaiko poreikių ir tėvų turtinės padėties bei galimybių taikymą (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 3 d. nutartį priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-16-706/2016). Tėvų turtinė padėtis turi būti vertinama atsižvelgiant į faktinių aplinkybių visumą: tėvų gaunamas pajamas, turimą kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą, investicijas, sveikatą, išlaikytinių skaičių, taip pat į tėvų elgesį siekiant uždirbti, gauti pajamų vaikams išlaikyti. Tėvų pareiga teikti vaikams išlaikymą yra imperatyvi ir jos nevykdymas negali būti pateisinamas gaunamomis minimaliomis pajamomis, juolab išlaikymo teikėjo nerūpestingu elgesiu. Nustatant vieno iš tėvų turtinę padėtį vertintinas ne tik jo turimas turtas ir gaunamos pajamos, bet ir tai, kokių priemonių jis ėmėsi, kad gautų atitinkančias savo amžių bei profesines galimybes pajamų, iš kurių būtų teikiamas išlaikymas vaikams. Tik ta aplinkybė, kad atsakovė, būdama darbingo amžiaus nedirba, laukia priimtinų pasiūlymų atitinkančių jos lūkesčius ir gyvena iš nedarbo išmokos, savaime nėra teisinis pagrindas mažinti išlaikymą nepilnamečiam vaikui, nes ši aplinkybė nepateisina nuolatinių pajamų iš darbo teisinių santykių neturėjimo (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. gruodžio 19 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-528/2011).
22. Byloje nėra jokių įrodymų, kad apeliantė būtų nepajėgi uždirbti lėšas, reikalingas vaikų išlaikymui (apie galimus atsakovės sveikatos sutrikimus ar kitas aplinkybes, dėl kurių ji negalėtų dirbti ar jos darbingumas būtų ribotas), ar kad ji ėmėsi kokių nors pastangų užsitikrinti pakankamą pajamų šaltinį. Atsakovė yra jauna (33 metų), darbingo amžiaus moteris ir, jei jos netenkina šiuo metu gaunamos pajamos ar esama turtinė padėtis, ji privalo dėti visapusiškas pastangas susirasti kuo geriau apmokamą darbą ir taip garantuoti savo nepilnamečiams vaikams būtiną aprūpinimą. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, jog tėvų turtinės padėties kriterijus yra reikšmingas, bet ne lemiantis, sprendžiant dėl priteistino išlaikymo dydžio, nes išlaikymas visų pirma turi užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. kovo 28 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-209/2013). Vaiko išlaikymas yra turtinė asmeninė prievolė, todėl jos negalima atsisakyti arba perleisti kitiems asmenims (CK 3.192 str. 1 d.). Šios pareigos nevykdymas ar netinkamas vykdymas negali būti pateisinamas bloga turtine padėtimi, darbo neturėjimu ar kitomis priežastimis (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartį priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-P-186/2010). Atsižvelgus į nurodytas aplinkybes, į suformuotą kasacinio teismo praktiką, apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, jog apeliantė S. K. yra pajėgi dirbti ir pajėgi finansiškai teikti 120 Eur dydžio išlaikymą kiekvienam vaikui, o mažinti priteistą sumą nėra jokio pagrindo.
23. Remdamasis tuo, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad apeliacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo pakeisti ar panaikinti teisėtą ir pagrįstą skundžiamą teismo sprendimą, kadangi pirmosios instancijos teismas tinkamai pritaikė tiek materialinės, tiek procesinės teisės normas, nepažeidė prioritetinių vaiko teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principų, objektyviai ir visapusiškai ištyrė ir įvertino byloje esančius įrodymus, todėl sprendimas paliekamas nepakeistas, o skundas atmetamas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Telšių apylinkės teismo Akmenės rūmų 2018 m. gegužės 14 d. sprendimą palikti nepakeistą.