Kauno apygardos teismo nutartis

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovų A. L., E. Č. ir K. Č. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2019 m. sausio 29 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-233-285/2019 pagal ieškovo E. V. ieškinį atsakovams A. L., E. Č., K. Č. dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Kauno apskrities VPK Kauno rajono policijos komisariatas 2018 m. kovo 2 d. priėmė nutarimą Nr. 65-ANR_N-259-2018 administracinio nusižengimo byloje, kuriuo E. Č. nubaustas 100 Eur bauda už tai, kad jis 2017 m. birželio 21 d., apie 22 val., (duomenys neskelbtini), būdamas savo gyvenamojo namo kieme, ne mažiau kaip tris kartus įsibėgėjęs tyčia savo kūnu trenkėsi į kaimyno E. V. du profiliuotos skardos lakštus, bendros 84 Eur vertės, juos sulankstydamas ir taip juos nepataisomai sugadindamas, tokiais veiksmais padarydamas administracinį nusižengimą, numatytą Administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 115 straipsnio 1 dalyje (b. l. 15). Kauno apylinkės teismas 2018 m. balandžio 23 d. nutarimu panaikino minėtą 2018 m. kovo 2 d. nutarimą ir bylą E. Č. atžvilgiu nutraukė, kadangi padaryta veika neturi administracinio nusižengimo požymių. Kauno apygardos teismo 2018 m. birželio 14 d. nutartimi prieš tai minėtas teismo nutarimas paliktas nepakeistas (b. l. 11–23).

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

13. CPK 320 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė.

14. Byloje kilo ginčas dėl žalos, kurią ieškovas kildina dėl neteisėtų atsakovų veiksmų ir kurie yra konstatuoti administracinio nusižengimo bylose, atlyginimo.

Dėl turtinės žalos atlyginimo

15. Apeliantai nurodo, kad teismai dėl E. Č. ir K. Č. neteisėtų veiksmų nebuvo pasisakę, be to, žala nukentėjusiajam padaryta 84 Eur ir 54,60 Eur, tačiau pirmosios instancijos teismas priteisė 285 Eur, nors žalos dydį patvirtinančių neginčijamų įrodymų byloje nėra.

16. Bylos duomenimis nustatyta, kad Kauno apylinkės teismas administracinio nusižengimo byloje Nr. II-156-1049/2018, išnagrinėjęs E. Č. skundą dėl jam paskirtos 100 Eur baudos panaikinimo už ieškovo turto sugadinimą, 2018 m. balandžio 23 d. nutarime nurodė, kad nutarimo administracinio nusižengimo byloje išvados dėl E. Č. faktinių veiksmų yra objektyvios ir nešališkai pagrįstos tyrimo metu ištirtų duomenų kompleksine analize, tačiau administracinio nusižengimo bylą nutraukė dėl akivaizdžios įstatymo spragos (b. l. 16–23).

17. Kauno apygardos teismo 2018 m. birželio 14 d. nutartyje, priimtoje administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-273-327/2018, kurioje atsakovo E. Č. atžvilgiu nutraukta administracinio nusižengimo byla, yra nurodyta, kad sugadinto turto – skardinių tvoros lakštų vertė yra 84 Eur, tai yra padaryta žala viršija 1 MGL, tačiau neviršija 3 MGL ir jokia atsakomybė už tokius veiksmus nėra numatyta, dėl to laikė esant įstatymo spraga. Teismas taip pat nurodė, kad toks teisinis reglamentavimas, kai už teisei priešingus veiksmus kaltam asmeniui nenumatyta jokia atsakomybė, yra ydingas.

18. Kauno apylinkės teismas administracinio nusižengimo byloje Nr. II-181-926/2018 kito atsakovo K. Č. atžvilgiu 2018 m. birželio 21 d. nutarime konstatavo, kad institucijos ne teismo tvarka priimtas nutarimas administracinio nusižengimo byloje yra teisėtas, laikantis administracinio nusižengimo kodekso nuostatų bei kitų norminių teisės aktų, nutarimas pagrįstas, jame padarytos išvados dėl įvykio, jo teisinio įvertinimo, nusižengimo sudėties požymių, pagrįstos išsamiai ir nešališkai ištirtais ir teisingai įvertintais dokumentais ir jų analize. <...> K. Č. faktiniai veiksmai ir elgesys įvykio metu aprašyti tinkamai ir nėra pagrindo abejoti byloje nustatytomis aplinkybėmis. <...> Visgi, skundžiamas nutarimas yra naikinamas ir administracinio nusižengimo teisena nutrauktina dėl byloje susidariusios individualios situacijos, susijusios su įstatymo spraga. <...> Nors K. Č. faktiniai veiksmai įvykio vietoje nekelia abejonių ir yra patvirtinti byloje ištirtų įrodymų analize, tačiau tokie veiksmai negali būti kvalifikuojami kaip administracinis nusižengimas dėl įstatymo spragos. Byloje nustatyta, kad sugadinto turto – skardinių tvoros lakštų bendra vertė yra 54,60 Eur. <...> taip pat nurodyta, kad teismas neturi pagrindo abejoti, jog nukentėjusiajam E. V. turtui buvo padaryta žala K. Č. veiksmais, todėl teismas išaiškino, kad E. V. dėl jam padarytos žalos atlyginimo turi teisę kreiptis į teismą Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka (b. l. 40).

19. CPK 182 straipsnio 2 punkte nustatyta, kad bylos šalims nereikia įrodinėti aplinkybių, nustatytų įsiteisėjusiu teismo sprendimu kitoje civilinėje ar administracinėje byloje, kurioje dalyvavo tie patys asmenys, išskyrus atvejus, kai teismo sprendimas sukelia teisines pasekmes ir nedalyvaujantiems byloje asmenims. Pažymėtina, kad administracinio nusižengimo byloje analizuotos ir vertintos faktinės aplinkybės civilinės bylos kontekste neturi prejudicinės galios, kadangi administracinės atsakomybės traukiamo ieškovo veiksmai administracinio pažeidimo byloje buvo tiriami ir vertinami administracinio proceso ir administracinių įstatymų taikymo aspektu, o šioje byloje atsakovų veiksmai vertinami pagal civilinio proceso ir civilinių įstatymų reikalavimus.

20. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nors administracinio nusižengimo bylos teismine tvarka atsakovų E. Č. ir K. Č. atžvilgiu nutrauktos dėl įstatymo spragos, nes nukentėjusiajam padaryta žala neviršija trijų bazinių bausmių ir nuobaudų dydžių, tačiau nėra abejonių, kad minėtų atsakovų veiksmai ieškovo atžvilgiu buvo neteisėti, atsakovai sąmoningai apgadino ieškovo E. V. turtą, dėl ko ieškovas patyrė nuostolius (žalą).

21. Trečiojo atsakovo A. L. atžvilgiu 2018 m. kovo 9 d. priimtas nutarimas administracinio nusižengimo byloje nebuvo panaikintas, dėl jo panaikinimo atsakovas A. L. į teismą nesikreipė, tačiau atsakovas gera valia ieškovui atlygino visą nustatytą žalą, 2018 m. rugpjūčio 25 d. pervesdamas ieškovui 33 Eur (b. l. 44–45). Ši aplinkybė patvirtina, kad atsakovas A. L. savo kaltę pripažino, ieškovui padarytą turtinę žalą atlygino.

22. Deliktinė atsakomybė kyla, kai nustatomos visos deliktinės atsakomybės sąlygos: neteisėti veiksmai, žala, priežastinis ryšys ir kaltė, išskyrus atvejus, kai įstatyme numatyta atsakomybė be kaltės, tai – vadinamoji griežtoji deliktinė atsakomybė. Taikant civilinę atsakomybę pirmiausia nustatomi neteisėti veiksmai, kuriais deliktinės atsakomybės aspektu gali būti pripažinti ir tokie veiksmai, kurie nors ir nepažeidžia imperatyviųjų teisės normų ir yra formaliai teisėti, tačiau pažeidžia bendrąją rūpestingumo pareigą. Žala yra būtina civilinės atsakomybės sąlyga, ji gali būti padaroma turtui arba asmeniui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. lapkričio 16 d. Atskiri griežtosios deliktinės atsakomybės atvejai Lietuvos kasacinėje jurisprudencijoje Nr. AC-48-1. Teismų praktika. 2018, 48, p. 409-454).

23. Taigi, byloje nustatytos aplinkybės patvirtina, kad atsakovai savo neteisėtais veiksmais sąmoningai apgadino ieškovo turtą, todėl darytina išvada, kad atsakovų neteisėti veiksmai, kaltė, priežastinis ryšys ir žala yra nustatyti, tačiau atsakovai nesutinka su žalos dydžiu.

24. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad CK 6.249 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta taisyklė, jog tais atvejais, kai šalis nuostolių dydžio negali tiksliai įrodyti, jų dydį nustato teismas, reiškia, kad tuo atveju, kai žalos padarymo faktas, kaip pagrindas prievolei dėl žalos atlyginimo atsirasti, yra įrodytas, ieškinys dėl žalos atlyginimo negali būti atmestas tik tuo pagrindu, kad suinteresuota šalis tinkamai neįrodė patirtų nuostolių dydžio (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. balandžio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-220-916/2015).

26. Kasacinis teismas, pasisakydamas dėl turto sunaikinimu ar sugadinimu atsiradusios žalos atlyginimo, yra išaiškinęs, kad pagrindas prievolei dėl žalos atlyginimo atsirasti yra žalos padarymo faktas, todėl turto sunaikinimo ar sugadinimo atveju žalą patyręs asmuo turi teisę reikalauti žalos atlyginimo nepriklausomai nuo to, ar yra turėjęs realių turto atkūrimo išlaidų, ir ar iš viso ketina prarastą turtą atkurti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. balandžio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-166/2009; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2017 m. birželio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-286-313/2017).

27. Ieškovas tvoros taisymo darbus įrodinėja jo ir UAB „Plieno grupė“ 2017 m. liepos 14 d. pasirašyta statybos rangos sutartimi Nr. 2017/04, kurioje objektas nurodytas gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), tvoros remonto darbai (b. l. 33); 2017 m. liepos 17 d. UAB „Plieno grupė“ išrašyta PVM sąskaita faktūra, kurioje už tvoros remonto darbus, skardos lakštus, transporto išlaidas ieškovas E. V. turėjo sumokėti 285 Eur (b. l. 30); šios sąskaitos apmokėjimu 2017 m. liepos 17 d. (b. l. 31). UAB „Plieno grupė“ pateiktas mokėjimo nurodymų registravimo žurnalas patvirtina, kad ieškovas E. V. pagal 2017 m. liepos 17 d. išrašytą PVM sąskaitą faktūrą PLG 10 bendrovei sumokėjo 285 Eur (b. l. 111).

28. Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo abejoti ieškovo pateiktais įrodymais, nes tvoros remonto darbai atlikti netrukus po įvykio, yra apmokėjimą patvirtinantys dokumentai, šie įrodymai nėra nuginčyti įstatymų nustatyta tvarka ir nepaneigti kitais įrodymais, todėl nėra pagrindo abejoti, jog tvoros remonto išlaidos siekė 285 Eur. Tai reiškia, kad ieškovo įrodinėjamos aplinkybės dėl žalos dydžio yra pagrįstos ir įrodytos žalos dydį patvirtinančiais rašytiniais įrodymais (CPK 178 str.).

29. Apeliantų argumentai, kad teismas nepagrįstai priteisė 285 Eur dydžio žalą, nes surašant administracinių nusižengimų protokolus ieškovas E. Č. atžvilgiu padarytos žalos dydį nurodė 84 Eur, o K. Č. atžvilgiu – 54,60 Eur, nepaneigia šios nutarties 27-28 punktuose nurodytų aplinkybių, kurios yra būtent nagrinėjamos civilinės bylos, o ne administracinio teisės pažeidimo bylos tyrimo objektas ir dalykas.

30. Teismas, taikydamas CK 6.249 straipsnio 1 dalį, turi paisyti rungimosi civiliniame procese principo (CPK 12 straipsnis). Pateikti nuostolių dydį patvirtinančius ar paneigiančius įrodymus yra ginčo šalių pareiga (CPK 12, 178 straipsniai) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. lapkričio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-460/2008; 2010 m. kovo 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-118/2010; 2018 m. birželio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-227-916/2018). Šiuo atveju atsakovai, neigdami padarytos žalos dydį, įrodymų, paneigiančių ieškovo nurodytas aplinkybes, teismui nepateikė. Todėl teismas atmeta kaip nepagrįstus ir neįrodytus apeliantų argumentus, kad ieškovas patyrė galimai mažesnę turtinę žalą, nei bandoma prisiteisti iš atsakovų.

31. Teismas taip pat priteisė ieškovui iš atsakovo E. Č. 200 Eur žalos, susidariusios dėl turėtų advokato išlaidų administracinio nusižengimo byloje, atlyginimą. Apeliantas E. Č. nesutinka su tokia teismo išvada ir nurodo, kad administracinio nusižengimo byloje šalies turėtos teisinės pagalbos išlaidos negali būti priteisiamos civiline tvarka nagrinėjamoje byloje dėl žalos atlyginimo.

32. Taigi, nagrinėjamojoje byloje keliamas klausimas dėl galimybės atlyginti išlaidas už advokato pagalbą, kurios susidarė nagrinėjant administracinio nusižengimo bylą. Pirmosios instancijos teismo vertinimu, tuo atveju, kai asmens patirtos bylinėjimosi išlaidos neatlygintos administracinio nusižengimo proceso teisės normų nustatyta tvarka ir asmuo kreipiasi su civiliniu ieškiniu, tokios išlaidos gali būti turtinės žalos sudėtinė dalis.

33. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad CPK normos, nustatančios bylų dėl privatinių teisinių santykių bei ypatingosios teisenos bylų nagrinėjimo tvarką, inter alia (be kita ko), I dalies VIII skyriaus nuostatos dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo administracinio teisės pažeidimo teisenos santykiams įstatymo analogijos pagrindu negali būti taikomos dėl iš esmės skirtingos reglamentuojamų teisinių santykių prigimties (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gruodžio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-637-469/2015). Tai reiškia, kad bylinėjimosi išlaidų, patirtų nagrinėjant administracinio teisės pažeidimo bylą, atlyginimas civiline tvarka pateikiant ieškinį nėra galimas. Dėl šių išlaidų atlyginimo turi būti sprendžiama nagrinėjant administracinio teisės pažeidimo bylą pagal atitinkamas baudžiamojo proceso teisės normas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2017 m. spalio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-361-686/2017).

34. Bylos duomenimis nustatyta, kad ieškovas administracinio nusižengimo byloje Nr. II-224-888/2017 buvo atstovaujamas advokato A. T., už kurio suteiktas paslaugas sumokėjo advokatui 200 Eur. Šių išlaidų administracinio nusižengimo byloje nebuvo prašoma atlyginti ir jos nebuvo atlygintos. Iš nustatytų aplinkybių matyti, kad ieškovas prašo atlyginti išlaidas už advokato teisines paslaugas, kuriomis jis naudojosi nagrinėjant administracinio nusižengimo bylą, kai pats ieškovas pateikė skundą dėl administracinės nuobaudos E. Č. palikimo.

35. Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad tarp turto sugadinimo ir ieškovo patirtų išlaidų už advokato pagalbą kitoje byloje nėra priežastinio ryšio, kadangi dėl atsakovo E. Č. neteisėtų veiksmų atsiradusi žala laikytini tiesioginiai įvykio padariniai, t. y. apgadinta tvora. Asmens patirtos išlaidos už advokato pagalbą administracinio nusižengimo byloje, teismo nuomone, negali būti pripažintos dėl įvykio atsiradusia žala.

36. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2001 m. lapkričio 8 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-7-861/2001 suformavo praktiką, jog negalima naujoje civilinėje byloje reikšti ieškinio Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 98 straipsnio pagrindu dėl išlaidų advokato ar advokato padėjėjo pagalbai apmokėti atlyginimo, nes šis klausimas turi būti išnagrinėtas toje pačioje byloje, kurioje priimtas procesinis sprendimas dėl ginčo esmės. Nors šioje byloje ieškovas prašo priteisti žalos atlyginimą, šio reikalavimo esmė yra bylinėjimosi išlaidų, patirtų administracinio nusižengimo byloje, atlyginimo priteisimas ir reikalavimas kildinamas ne iš įvykio, o iš kreipimosi į teismą.

37. Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad bylą nagrinėjęs pirmosios instancijos teismas neteisingai sprendė, jog tokio pobūdžio išlaidos yra sudėtinė šioje civilinėje byloje turtinės žalos atlyginimo dalis, nes prašydamas patirtas bylinėjimosi išlaidas atlyginti kaip patirtą žalą ieškovas turėjo įrodyti visas deliktinės atsakomybės sąlygas: neteisėtus veiksmus, žalą, priežastinį ryšį tarp neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos, kaltę (CK 6.246–6.249 straipsniai). Šiuo gi atveju, ieškovas neįrodinėjo deliktinės civilinės atsakomybės pagrindų, todėl teismas nepagrįstai tenkino ieškinio reikalavimo dalį dėl 200 Eur turtinės žalos iš E. Č. priteisimo.

Dėl neturtinės žalos priteisimo

38. Ieškovas ieškiniu prašė iš atsakovų solidariai priteisti 1000 Eur neturtinės žalos atlyginimo, skundžiamu sprendimu teismas šią sumą sumažino ir iš atsakovų solidariai priteisė 450 Eur neturtinės žalos atlyginimą. Atsakovai su šia teismo sprendimo dalimi taip pat nesutinka, nurodydami, kad atsakovai E. Č. ir K. Č. nėra pripažinti padarę administracinius nusižengimus, todėl visų trijų atsakovų atžvilgiu neturtinės žalos atlyginimas neįmanomas vien dėl to, kad analogijos su BPK 109 straipsnio nuostatomis taikyti neleidžiama.

39. Apeliacinės instancijos teismas nesutinka su apeliantų argumentais. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad asmeniui padarytos turtinės ir neturtinės žalos atlyginimą nustato įstatymai. Taigi, būtinumas atlyginti asmeniui padarytą turtinę ir neturtinę žalą – konstitucinis principas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014-03-03 nutartis c. b. Nr. 3K-7-144/2014). Paprastai už nusikalstama veika padarytą žalą materialiai atsako pats kaltinamasis. Pažymėtina, kad baudžiamojoje ir civilinėje teisėje asmens veiksmų neteisėtumas ir kaltė vertinami pagal skirtingus kriterijus. Dėl to baudžiamosios teisės požiūriu asmens veiksmai gali būti teisėti, o civilinės teisės – neteisėti. Tai reiškia, kad nors baudžiamosios teisės požiūriu asmens veiksmai gali nesukelti baudžiamojoje teisėje nurodytų teisinių padarinių, tačiau gali sukelti civilinius teisinius padarinius (Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. balandžio 14 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2A-757/2014). Tai reiškia, kad esant nustatytam žalos padarymo faktui, neteisėtiems asmenų veiksmams ir jų kaltei, nepriklausomai nuo administracinio nusižengimo bylos baigties, nukentėjęs asmuo turi teisę tiek į turtinės, tiek į neturtinės žalos atlyginimą.

40. Neturtinė žala kompensuoja ne turtinius praradimus, bet pažeistus asmens interesus, kurie neturi ekonominės vertės. Pagal CK 6.250 straipsnio 1 dalį neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Bendra žala kyla dėl vieno asmens tiesioginio veiksmo ir antrojo asmens neveikimo (sąlygų sudarymo žalai kilti), šiuo atveju netiesioginis priežastinis ryšys nustatomas tarp sudariusio sąlygas žalai kilti asmens veiksmų ir žalos, o nustačius tokį ryšį bendrininkams kyla solidarioji atsakomybė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. lapkričio 16 d. Atskiri griežtosios deliktinės atsakomybės atvejai Lietuvos kasacinėje jurisprudencijoje Nr. AC-48-1. Teismų praktika. 2018, 48, p. 409-454).

41. Bylos duomenimi, visi trys atsakovai 2017 m. birželio 21 d. veikė išvien prieš ieškovą, kiekvienas iš atsakovų siekė tyčia apgadinti ieškovo turtą, todėl laikytina, kad jiems veikiant bendrai, apeliantams kyla solidari civilinė atsakomybė. Nors padarytos turtinės žalos dydis nėra didelis, tačiau akivaizdu, jog dėl atsakovų neteisėtų veiksmų, ieškovas patyrė dvasinius išgyvenimus, nepatogumus, dvasinį sukrėtimą ir pažeminimą, todėl pirmosios instancijos teismo priteista 450 Eur neturtinės žalos suma atitinka teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijus (CK 1.5 straipsnis), o teisinių pagrindų, sudarančių pagrindą mažinti ar visai nepriteisti ieškovui neturtinės žalos atlyginimo, nagrinėjamu atveju nenustatyta.

42. Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas priėmė iš dalies pagrįstą ir teisėtą sprendimą, kuris keistinas dalyje dėl 200 Eur turtinės žalos iš atsakovo E. Č. priteisimo šioje nutartyje 33 – 37 punktuose nurodytais argumentais, t. y. teismo sprendimo dalis, kuria ieškovui iš atsakovo E. Č. priteista 200 Eur turtinės žalos atlyginimo pakeistina, o ieškinio reikalavimas šioje dalyje atmestinas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

43. Apeliacinės instancijos teismui iš dalies pakeitus pirmosios instancijos teismo sprendimą, atitinkamai perskirstytinos bylinėjimosi išlaidos (CPK 93 str. 5 d.).

44. Ieškinio suma yra 1485 Eur (285 Eur + 200 Eur + 1000 Eur). Apeliacinės instancijos teismas nusprendė, kad ieškovo ieškinys tenkintinas 49,5 proc. (735 Eur x 100 proc. / 1485 Eur), atmestų – 50,5 proc.

45. Ieškovo pirmosios instancijos teisme turėtos bylinėjimosi išlaidos sudarė 330 Eur (300 Eur atstovavimo išlaidų ir 30 Eur žyminis mokestis), atsakovų bendrai turėtos pirmosios instancijos teisme išlaidos sudarė 800 Eur (b. l. 119-120, 126-127).

46. Atitinkamai ieškovas turi teisę į 163,35 Eur (330 Eur x 49,5 proc./100 proc.) bylinėjimosi išlaidų atlyginimą iš atsakovų, o atsakovai turi teisę į 404 Eur (800 Eur x 50,5 proc. / 100 proc.) bylinėjimosi išlaidų iš ieškovo atlyginimą.

47. Atsižvelgus į tai, kad atsakovai yra solidariai atsakingi ieškovui, tačiau priteistos sumos dydžiai yra skirtingi, todėl atitinkami ieškovui iš atsakovų E. Č. ir K. Č. priteistina po 39,8 proc. (po 65 Eur iš kiekvieno) bylinėjimosi išlaidų, o iš atsakovo A. L. – 20,4 proc. (33,35 Eur).

48. Atitinkamai iš ieškovo atsakovams priteistinos bylinėjimosi išlaidų atmestų reikalavimų daliai: E. Č. – 45,51 proc. (183,86 Eur), K. Č. – 32,04 Eur (129,44 Eur), A. L. – 22,45 proc. (90,70 Eur).

49. Atlikus priešpriešinių vienarūšių reikalavimų įskaitymą, iš ieškovo E. V. atsakovui E. Č. priteistina 118,86 Eur (183,86 Eur – 65 Eur), K. Č. – 64,44 Eur (129,44 Eur – 65 Eur), A. L. – 57,35 Eur (90,70 Eur – 33,35 Eur) pirmosios instancijos teisme turėtų bylinėjimosi išlaidų.

50. Atsakovų apeliacinės instancijos teisme turėtos bylinėjimosi išlaidos sudaro 21 Eur (kiekvienam atsakovui tenka po 7 Eur) žyminio mokesčio, sumokėto už apeliacinį skundą. Nei viena iš šalių nepateikė teismui duomenų apie jų turėtas apeliacinės instancijos teisme atstovavimo išlaidas (CPK 98 str.).

51. Apeliacinės instancijos teismui apeliacinį skundą atsakovų K. Č. ir A. L. atžvilgiu atmetus, jų turėtos apeliacinės instancijos teisme bylinėjimosi išlaidos neatlyginamos. Atsakovo E. Č. atžvilgiu priteistą sumą sumažinus 200 Eur, kas sudaro jo atžvilgiu 40,61 proc. patenkintos skundo dalies, atitinkamai šiam atsakovui iš ieškovo priteistina 2,84 Eur žyminio mokesčio (CPK 93 straipsnis).

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 331 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Kauno apylinkės teismo 2019 m. sausio 29 d. sprendimą pakeisti ir jo rezoliucinę dalį išdėstyti taip:

„Priteisti ieškovui E. V. (a. k. (duomenys neskelbtini) solidariai iš atsakovų K. Č. (a. k. (duomenys neskelbtini) ir E. Č. (a. k. (duomenys neskelbtini) 285 Eur (du šimtus aštuoniasdešimt penkis eurus) turtinės žalos atlyginimo.

Priteisti ieškovui E. V. (a. k. (duomenys neskelbtini) solidariai iš atsakovų K. Č. (a. k. (duomenys neskelbtini) E. Č. (a. k. (duomenys neskelbtini) ir A. L. (a. k. (duomenys neskelbtini) 450 Eur (keturis šimtus penkiasdešimt eurų) neturtinės žalos atlyginimo.

Priteisti atsakovui E. Č. (a. k. (duomenys neskelbtini) iš ieškovo E. V. (a. k. (duomenys neskelbtini) 118,86 Eur (vieną šimtą aštuoniolika eurų 86 ct) pirmosios instancijos teisme turėtų bylinėjimosi išlaidų.

Priteisti atsakovui K. Č. (a. k. (duomenys neskelbtini) iš ieškovo E. V. (a. k. (duomenys neskelbtini) 64,44 Eur (šešiasdešimt keturis eurus 44 ct)pirmosios instancijos teisme turėtų bylinėjimosi išlaidų.

Priteisti atsakovui A. L. ( a. k. (duomenys neskelbtini) iš ieškovo E. V. (a. k. (duomenys neskelbtini) 57,35 Eur (penkiasdešimt septynis eurus 35 ct) pirmosios instancijos teisme turėtų bylinėjimosi išlaidų.

Priteisti atsakovui E. Č. (a. k. (duomenys neskelbtini) iš ieškov E. V. (a. k. (duomenys neskelbtini) 2,84 Eur (du eurus 84 ct) bylinėjimosi išlaidų, turėtų apeliacinės instancijos teisme.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.