Kauno apygardos teismo sprendimas

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Viktoras Preikšas apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą pagal pareiškėjo E. V. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teis­mo Kauno rūmų 2018 m. balandžio 23 d. nutarimo E. Č. administracinio nusižengimo byloje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kauno rajono policijos komisariato 2-ojo veik­los skyriaus 2018 m. kovo 2 d. nutarimu E. Č. už nusižengimo, numatyto Lietuvos Res­publikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 115 straipsnio 1 dalyje pa­darymą skirta 100 eurų bauda už tai, kad jis 2017 m. birželio 21 d., apie 22 val., (duomenys neskelbtini), būdamas savo gyvenamojo namo kieme, ne mažiau kaip tris kartus įsibėgėjęs tyčia savo kūnu trenkėsi į (duomenys neskelbtini) gyvenančio kaimyno E. V. tvoros du profiliuotos skardos lakštus, bendros 84 eurų vertės, juos sulankstydamas, taip juos nepataisomai sugadindamas. Šiais savo veiksmais E. V. tiesiogiai padarė 84 eurų dydžio turtinę žalą.Kauno apylinkės teismas 2018 m. balandžio 23 d. nutarimu bylą E. Č. atžvilgiu nutraukė. Teismas sprendė, kad byloje surinkta pakankamai įrodymų, iš kurių darytina išvada, jog ad­mi­nis­tracine nuobauda nubausto E. Č. veiksmai negali būti kvalifikuotini kaip administracinis nusižengimas dėl įstatymo spragos, o juos vertinti kaip nusikalstamus taip pat nėra pagrindo. ANK 591 straipsnyje numatyta, kad administracinių nusižengimų teisena negali būti pradėta, o pradėtoji turi būti nutraukta, kai padaryta veika neturi administracinio nusižengimo požymių.Apeliaciniame skunde E. V. prašo Kauno apylinkės teismo 2018 m. balandžio 23 d. nutarimą panaikinti ir palikti galioti Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kauno rajono policijos komisariato 2-ojo veiklos skyriaus nutarimą Nr. (duomenys neskelbtini). Skunde teigiama, kad skundžiamas nutarimas yra nepagrįstas ir naikintinas, įstatymo spraga yra valstybės atsakomybė ir sprendimas nutraukti bylą prieštarauja teisingumo ir protingumo principams. Teis­mas pripažino, kad E. Č. sunaikino pareiškėjo turtą, todėl turėjo ne atsisakyti pradėti administracinių nusižengimų teiseną, o esant spragai įstatyme, taikyti teisės normą artimiausią pažeistą teisę reglamentuojančiai teisės normai, arba, vadovaujantis ANK 592 straipsnio 1 dalimi, surinktą medžiagą perduoti ikiteisminio tyrimo institucijai ar prokurorui.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

E. V. apeliacinis skundas atmetamas.Apeliaciniame skunde pareiškėjas nesutinka su pirmosios instancijos teismo padarytomis išva­do­mis, kad E. Č. veiksmai neturi administracinio nusižengimo požymių.E. Č. administracinio teisės pažeidimo protokolas buvo surašytas pagal ANK 115 straipsnį. Šioje normoje numatyta atsakomybė už tyčinį turto sunaikinimą ar sugadinimą, kai nu­kentėjusiajam padaryta žala neviršija vieno bazinio bausmių ir nuobaudų dydžio (įstatymo re­dak­cija, galiojusi iki 2017 m gruodžio 1 d.). Byloje nustatyta, kad įvykio data yra 2017 m. birželio 21 d., o E. V. priklausančio sugadinto turto vertė – skardinių tvoros lakštų bendra vertė yra 84 eurai. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2014 m. rugsėjo 3 d. nutarimu Nr. 897 „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2008 m. spalio 14 d. nutarimo Nr. 1031 „Dėl bazinio bausmių ir nuobaudų dydžio patvirtinimo“ pakeitimo“ patvirtintas bazinis bausmių ir nuobaudų dydis – 37,66 Eur. Lietuvos Respublikos minimaliojo darbo užmokesčio dydžių, socialinės apsaugos išmokų ir bazinio bausmių ir nuobaudų dydžio indeksavimo įstatymo 4 straipsnio 2 dalyje nu­ro­dy­ta, kad „teisės aktuose, reglamentuojančiuose nusikalstamų veikų ir administracinių teisės pa­žeidimų kvalifikavimą bei bausmių ir nuobaudų dydžių apibrėžimą ir apskaičiavimą, vartojamas rodiklis „minimalusis gyvenimo lygis“ arba „MGL“ yra tapatus ir lygus baziniam bausmių ir nuo­baudų dydžiui“, t. y. 37,66 Eur. Kaip teisingai nurodyta skundžiamame nutarime, E. V. priklausančio sugadinto turto vertė šia išraiška yra 2,23 MGL, tokiu būdu viršijanti ANK 115 straipsnyje (įstatymo redakcija, galiojusi iki 2017 m. gruodžio 1 d.) įtvirtintą 1 MGL dydžio ribą, tačiau nesiekianti 3 MGL dydžio ribos, kuomet vadovaujantis jau Baudžiamojo kodekso nuos­tatomis, konkrečiai – BK 190 straipsnio 1 dalimi, nedidelė vertė apima vertę nuo 3 MGL iki 5 MGL. Ir tai galėtų būti kvalifikuojama pagal BK 187 straipsnio 3 dalį, kaip baudžiamasis nu­sižengimas. Nagrinėjamoje byloje nustatytos tokios aplinkybės, kad E. Č. padaryta žala viršija 1 MGL, tačiau neviršija 3 MGL ir jokia atsakomybė už tokius veiksmus nėra numatyta.Aukštesnysis teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad įstatymų leidėjo sukurta situacija, kai tyčia sunaikinto ar sugadinto turto vertė viršija 1 MGL, tačiau neviršija 3 MGL, neuž­traukia jokios atsakomybės, laikytina įstatymo spraga. Sutinkama ir su tuo, kad toks teisinis reglamentavimas, kai už teisei priešingus veiksmus kaltam asmeniui nenumatyta jokia atsa­ko­my­bė, yra ydingas. Tačiau įstatymų leidėjo padaryta klaida šioje situacijoje negali lemti neteisėto asmens padėties pasunkinimo ir bylos perdavimo ikiteisminio tyrimo institucijai.Aukštesnysis teismas daro išvadą, jog pirmosios instancijos teismas išsamiai ištyrė visas bylos ap­linkybes, tinkamai, pagal vidinį įsitikimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų by­los aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone, įvertino byloje esančius įrodymus ir priėmė teisingą procesinį sprendimą. Atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes, E. V. apeliacinis skundas netenkinamas, o Kauno apylinkės teismo 2018 m. balan­džio 23 d. nutarimas pa­liekamas nepakeistas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straips­nio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2018 m. balandžio 23 d. nutarimą administracinio nusi­žen­gimo byloje palikti nepakeistą ir E. V. apeliacinio skundo netenkinti.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną ir yra neskundžiama.