Kauno apylinkės teismo nutarimas

dalyvaujant institucijos, ne teismo tvarka priėmusios nutarimą atstovei – Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kauno rajono policijos komisariato 2-ojo veiklos skyriaus vyriausiajai tyrėjai Anetai Laimutei Lazaravičiūtei,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo E. Č. skundą dėl Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kauno rajono policijos komisariato 2-ojo veiklos skyriaus vyriausiosios tyrėjos 2018 m. kovo 2 d. nutarimo Nr. 65-ANR_N-259-2018, administracinio nusižengimo byloje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kauno rajono policijos komisariato 2-ojo veiklos skyriaus 2018 m. kovo 2 d. nutarimu E. Č. už nusižengimo, numatyto Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 115 straipsnio 1 dalyje padarymą skirta 100 eurų bauda už tai, kad jis 2017 m. birželio 21 d., apie 22 val., (duomenys neskelbtini) , būdamas savo gyvenamojo namo kieme, ne mažiau kaip tris kartus įsibėgėjęs tyčia savo kūnu trenkėsi į (duomenys neskelbtini) kaimyno E. V. tvoros du profiliuotos skardos lakštus, bendros 84 eurų vertės, juos sulankstydamas, taip juos nepataisomai sugadindamas. Šiais savo veiksmais E. V. tiesiogiai padarė 84 eurų dydžio turtinę žalą.

Iš (duomenys neskelbtini) vado pateiktos jaunesniojo eilinio E. Č. charakteristikos matyti, kad jis aukščiau nurodytame dalinyje nuolatinę privalomąją karo tarnybą pradėjo 2017 m. spalio 2 d. , šauliu. Kars tarnybos eigoje rodo didelę motyvaciją, norą tobulėti, paskirtas užduotis įvykdo gerai ir laiku. Karys yra pareigingas, draugiškas su kitais būrio kariais. Fiziškai pasirengęs vidutiniškai.

Skundą pateikęs ir administracine nuobauda nubaustas asmuo – E. Č. į teismo posėdį neatvyko, apie teismo posėdžio vietą ir laiką pranešta tinkamai, ir nors buvo gautas jo prašymas atidėti bylos nagrinėjimą, tačiau įvertinus jo paties nurodytas aplinkybes dėl to, kad privalomąją karo tarnybą baigs 2018 m. liepos 2 d., tai pat byloje surinktus įrodymus ir teismo įsitikinimu susidariusią ypatingo pobūdžio situaciją dėl atsiradusios teisės spragos, vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 629 straipsnio 1 dalimi, byla nagrinėjama, skundą pateikusiam asmeniui nedalyvaujant.

Motyvuojamoji dalis

Skundas tenkintinas.

Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 641 straipsnio pagrindu teismas, nagrinėdamas skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo bylą, patikrina institucijos priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą, dėl to išdėsto motyvuotas išvadas, tačiau pažymėtina, kad to nereikia suprasti kaip reikalavimo pateikti detalų atsakymą į kiekvieną skundo argumentą, jei tai neturi esminės reikšmės sprendimo teisėtumo vertinimui. Teismas patikrina nutarimo pagrįstumą, neviršydamas skundo ribų, o teisėtumą visoje jo apimtyje.

Institucijos ne teismo tvarka priimtas nutarimas administracinio nusižengimo byloje yra teisėtas, kai priimtas ir surašytas, laikantis administracinių nusižengimų kodekso nuostatų bei kitų teisės norminių aktų. Nutarimas yra pagrįstas, kai jame padarytos išvados dėl įvykio, jo teisinio įvertinimo, nusižengimo sudėties požymių, kitų nutarime sprendžiamų klausimų, pagrįstos išsamiai ir nešališkai ištirtais ir teisingai įvertintais duomenimis ir jų analize.

Nagrinėjamu atveju, skundžiamu Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kauno rajono policijos komisariato 2-ojo veiklos skyriaus vyriausiosios tyrėjos A. L. Lazaravičiūtės 2018 m. kovo 2 d. nutarimu Nr. 65-ANR_N-259-2018, administracinio nusižengimo byloje, E. Č. pripažintas padariusiu administracinį nusižengimą numatytą ANK 115 straipsnyje, jam paskirta nuobauda – 100 eurų dydžio bauda.

Susipažinęs su administracinio nusižengimo bylos medžiaga teismas konstatuoja, kad tyrimas dėl ANK 115 straipsnyje numatyto nusižengimo E. Č. atžvilgiu buvo atliktas išsamiai ir objektyviai. Skundžiamo institucijos ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje išvados dėl E. Č. faktinių veiksmų yra objektyvios ir nešališkai pagrįstos tyrimo metu ištirtų duomenų kompleksine analize. Administracinio nusižengimo bylos nagrinėjimo ne teismo tvarka metu buvo atsižvelgta į visas esmines duomenų, turinčių reikšmės nusižengimui tirti ir nagrinėti, rinkimo aplinkybes, išnaudotos visos įmanomos, taip pat tikslingos, adekvačios ir ekonomiškos procesinių veiksmų atlikimo galimybės, taigi, E. Č. faktiniai veiksmai ir elgesys įvykio metu aprašyti tinkamai ir nėra pagrindo abejoti byloje nustatytomis aplinkybėmis, kadangi teismo posėdžio metu šias aplinkybes visiškai pavirtino nukentėjusysis E. V., apklausti liudytojai M. P. bei E. Č., kurie patvirtino, kad atvykus pagal iškvietimą adresu (duomenys neskelbtini). Ir aiškinantis įvykio aplinkybes jų pačių akivaizdoje E. Č. kelis kartus tyčia kūnu trenkėsi į metalinę tvorą, taip ją sugadindamas, šias aplinkybes patvirtino ir V. V. (nusižengimo bylos b. l. 61), sugadinti metaliniai tvoros lakštai užfiksuoti atliekant įvykio vietos apžiūrą (nusižengimo bylos b. l. 9–12), faktines aplinkybes vietoje konstatavo antstolė (nusižengimo bylos b. l. 36–40), tuo tarpu liudytojas S. K. tikina įvykio nematęs (nusižengimo bylos b. l. 19), o A. L., kuris kitoje administracinio nusižengimo byloje pats buvo nubaustas pagal ANK 115 straipsnį, dėl medinių lentų nuo E. V. tvoros sugadinimo, nurodė įvykio aplinkybių tiksliai nepamenantis ir kas galėjo sugadinti E. V. tvoros metalinę dalį nežino (nusižengimo bylos b. l. 50–51).

Visgi skundžiamas nutarimas yra naikintinas ir administracinio nusižengimo teisena nutrauktina dėl byloje susidariusios individualios teisinės situacijos, susijusios su įstatymo spraga.

Nors kaip jau ir buvo nurodyta aukščiau šiame nutarime, E. Č. faktiniai veiksmai įvykio vietoje nekelia abejonių ir yra patvirtinti kompleksine byloje ištirtų įrodymų analize, tačiau tokie jo veiksmai negali būti kvalifikuotini kaip administracinis nusižengimas dėl įstatymo spragos, t. y. situacijos, kai būtina teisiškai (su)reguliuoti visuomeninius santykius, tačiau nėra tinkamos įstatymo normos, taikytinos konkrečiam atvejui. Būtent tokia situacija susiklostė ir šioje administracinio nusižengimo byloje.

ANK 115 straipsnyje numatyta atsakomybė už tyčinį turto sunaikinimą ar sugadinimą, kai nukentėjusiajam padaryta žala neviršija vieno bazinio bausmių ir nuobaudų dydžio (įstatymo redakcija, galiojusi iki 2017 m gruodžio 1 d.).

Byloje nustatyta, kad įvykio data yra 2017 m. birželio 21 d., o nukentėjusiajam E. V. priklausančio sugadinto turto vertė – skardinių tvoros lakštų bendra vertė yra 84 eurai. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2014 m. rugsėjo 3 d. nutarimu Nr. 897 „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2008 m. spalio 14 d. nutarimo Nr. 1031 „Dėl bazinio bausmių ir nuobaudų dydžio patvirtinimo“ pakeitimo“ patvirtintas bazinis bausmių ir nuobaudų dydis – 37,66 eurai. Lietuvos Respublikos minimaliojo darbo užmokesčio dydžių, socialinės apsaugos išmokų ir bazinio bausmių ir nuobaudų dydžio indeksavimo įstatymo 4 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad „teisės aktuose, reglamentuojančiuose nusikalstamų veikų ir administracinių teisės pažeidimų kvalifikavimą bei bausmių ir nuobaudų dydžių apibrėžimą ir apskaičiavimą, vartojamas rodiklis „minimalusis gyvenimo lygis“ arba „MGL“ yra tapatus ir lygus baziniam bausmių ir nuobaudų dydžiui“, t. y. 37,66 eurai, taigi nukentėjusiajam E. V. priklausančio sugadinto turto vertė šia išraiška yra 2,23 MGL, tokiu būdu viršijanti ANK 115 straipsnyje (įstatymo redakcija, galiojusi iki 2017 m gruodžio 1 d.) įtvirtintą 1 MGL dydžio ribą, tačiau nesiekianti 3 MGL dydžio ribos, kuomet vadovaujantis jau baudžiamojo kodekso nuostatomis, konkrečiai – BK 190 straipsnio 1 dalimi, nedidelė vertė apima vertę nuo 3 MGL iki 5 MGL. Ir tai galėtų būti kvalifikuojama pagal BK 187 straipsnio 3 dalį, kaip baudžiamasis nusižengimas. Nors 2017 m. rugsėjo 19 d. Kauno apylinkės teismo nutartimi (nusižengimo bylos b. l. 29–30) gražinus administracinio nusižengimo bylą papildyti buvo atlikti papildomi proceso veiksmai ir nustatyta, jog už sugadintos tvoros taisymą nukentėjusysis E. V. iš viso sumokėjo 285 eurus, tačiau tai nėra pagrindas pripažinti, kad sugadinto turto vertė būtent dėl šio įvykio yra didesnė nei 3 MGL, ar nukentėjusiojo patirta žala mažesnė nei 1 MGL. Svarbu yra tai, kad ANK 115 straipsnio (tyčinis turto sunaikinimas ar sugadinimas) bei BK 187 straipsnio (turto nusiakinimas ar sugadinimas) dispozicijose vartojamos skirtingos sąvokos, t. y. ANK kalbama apie žalą, o BK apie turto vertę, todėl akivaizdu, kad šiuo atveju dviejų sugadintų tvoros skardinių lakštų vertė yra 84 eurai ir nesiekia baudžiamosios atsakomybės ribos, kai tuo tarpu E. V. dėl to padaryta žala yra ne mažesnė nei 84 eurai, taigi viršija 1 MGL dydį, iki kurio pagal ANK 115 straipsnį (įstatymo redakcija, galiojusi iki 2017 m gruodžio 1 d.) kyla administracinė atsakomybė, taigi byloje susiklosčiusi situacija yra tam tikrame vakuume, kuomet dėl sugadinto turto padarius didesnės nei 1 MGL dydžio žalą, tačiau, tačiau sugadinto turto vertei esant mažiau nei 3 MGL dydžio, nei administracinė, nei baudžiamoji atsakomybė netaikytina ir tai akivaizdi įstatymo spraga. Įstatymo (ar kito teisės akto) spragą galima pašalinti tik specialiai tam išleidus įstatymą (ar kitą teisės aktą), o tai gali padaryti tik įstatymų leidėjas (ar kitas teisėkūros subjektas). Ir nors šiuo metu Lietuvos Respublikos 2017 m. lapkričio 16 d. įstatymu Nr. XIII-753, išgaliojusiu 2017 m. gruodžio 1 d. (TAR 2017-11-28, 2017-18803) tokia įstatymo spraga pašalinta ANK 115 straipsnyje įtvirtinant atsakomybę už turto sugadinimą ar sunaikinimą, kuomet nukentėjusiajam padaryta žala neviršija trijų bazinių bausmių ir nuobaudų dydžių, tačiau tai neturi įtakos E. Č. veiksmų vertinimui ir neturi atgalinio veikimo galios, nes sunkina administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens teisinę padėtį. Šiuo konkrečiu atveju teisės spraga negali būti pašalinama jokio teismo precedento taikymu ar analogiją, kuri kriminalinio pobūdžio teisniuose santykiuose yra netoleruotina ir šiuo atveju teismo galimybės užpildyti teisinę spragą yra ribotos, teismui neleidžiama taikyti analogijos ir užpildyti teisės spragų, kai tai yra susiję su pagrindinių žmogaus teisių ir laisvių ribojimu, kurie galimi tik įstatymo pagrindu.

Šiame kontekste atkreiptinas dėmesys dar ir į tai, kad dėl to paties įvykio, t. y. nukentėjusiajam E. V. priklausančios tvoros apgadinimo Kauno apylinkės teisme šiuo metu nagrinėjamos dar dvi administracinių nusižengimų bylos, kurių Nr. II-182-1049/2018, bei Nr. II-181-926/2018, pirmuoju atveju dėl tvoros medinių lentų apgadinimo, o antruoju dėl tvoros metalinių stulpelių apgadinimo. Nei administracinio nusižengimo bylos nagrinėjimo institucijoje metu, nei šios bylos nagrinėjimo teisme metu nukentėjusysis E. V. negalėjo nurodyti kiek konkrečiai kainavo tvoros skardinių lakštų atstatymo darbai, nei kiek konkrečiai kainavo tvoros metalinių stulpelių suvirinimo darbai, tačiau patikino, kad tvoros medines lentas taisys pats. Šių konkrečių dydžių negalima nustatyti ir pagal byloje esančią medžiagą, t. y. UAB „(duomenys neskelbtini)“ paaiškinamojo rašo (nusižengimo bylos b. l. 49), statybos rangos sutarties (nusižengimo bylos b. l. 52–53), PVM sąkaitos-faktūros (nusižengimo bylos b. l. 54), ar kitų duomenų, kai tuo tarpu bet kokios abejonės turi būti vertinamos kaltinamojo naudai (in dubio pro reo) ir įrodinėjimo naštos negalima perkelti administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui. Kita vertus svarbi aplinkybė ir tai, kad ši administracinio nusižengimo byla Kauno apylinkės teisme nagrinėjama pagal administracine nuobauda nubausto asmens – E. Č. skundą, todėl teismas neturi galimybės pabloginti jo teisinės padėties ne tik visas abejones vertindamas šio asmens naudai, tačiau ir gražindamas administracinio nusižengimo bylą vien tam, kad spręsti klausimą dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo.

Apibendrinant tai, kad aukščiau išdėstyta, darytina išvada, kad byloje surinkta pakankamai įrodymų, iš kurių darytina išvada, jog administracine nuobauda nubausto E. Č. veiksmai negali būti kvalifikuotini kaip administracinis nusižengimas dėl įstatymo spragos, o juo vertinti kaip nusikalstamus taip pat nėra pagrindo. ANK 591 straipsnyje numatyta, kad administracinių nusižengimų teisena negali būti pradėta, o pradėtoji turi būti nutraukta, kai padaryta veika neturi administracinio nusižengimo požymių. Atsižvelgiant į tai, skundžiamas nutarimas naikintinas ir administracinio nusižengimo byla E. Č. atžvilgiu nutrauktina, nesant jo veikoje administracinio nusižengimo, numatyto ANK 115 straipsnyje, sudėties.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 642 straipsnio 1 dalies 2 punktu, teismas

nutaria:

E. Č. skundą tenkinti.

Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kauno rajono policijos komisariato 2018 m. kovo 2 d. nutarimą Nr. 65-ANR_N-259-2018, panaikinti ir bylą E. Č. atžvilgiu nutraukti.

Nutarimas per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus.