- Teismas
- Kauno apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2014-02-12
- Bylos Nr.
- 2-1849-748/2014
- Teisminio proceso Nr.
- 2-69-3-19808-2013-2
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Snieguolė Vilutienė
- Ieškovas
- R. P.
- Atsakovas
- A. B.
- Trečiasis asmuo
- UAB DK „PZU Lietuva“
Procesinio sprendimų kategorija: 43.2.; 73.2.6.; 73.2.6.1.; 99.; 99.5.; 116.
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2014 m. vasario 12 d.
Kauno apylinkės teismo teisėja Snieguolė Vilutienė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo R. P. ieškinį atsakovui A. B., trečiajam asmeniui UAB DK „PZU Lietuva“ dėl turtinės žalos atlyginimo, ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
ieškovas pateikė teismui ieškinį, kuriuo prašo priteisti iš atsakovo 2218,98 Lt žalos atlyginimo, 5 proc. dydžio metines palūkanas bei bylinėjimosi išlaidas – 72 Lt žyminio mokesčio. Ieškinyje nurodė, kad 2013-01-06 Kaune, Vytauto pr., įvyko eismo įvykis, kurio metu buvo apgadinta ieškovui priklausanti transporto priemonė Nissan Bluebird, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Dėl autoįvykio kaltas atsakovas A. B.. R. P. už suteiktus motorinės transporto priemonės remonto darbus sumokėjo 2654,98 Lt. Dėl žalos atlyginimo buvo kreiptasi į atsakovo civilinę atsakomybę apdraudusią draudimo kompaniją „PZU Lietuva“. Žala paskaičiuota remiantis teisės aktais numatyta metodika, pagal kurią Turtas laikomas sunaikintu, kai jį remontuoti ekonomiškai netikslinga. Remonto (atstatymo kaštai) sudaro 2654,98 Lt, o atstatymo kaštai viršija 75 proc. transporto priemonės vidutinės rinkos vertės, todėl draudimo bendrovė vadovaudamasi poįstatyminiais teisės aktais ieškovui išmokėjo 436 Lt žalos atlyginimo. Kadangi draudimo kompanija nesutinka ieškovui padengti visos jo patirtos žalos, neatlygintos žalos dalį turėtų atlyginti atsakovas. (b.l. 3-5).
Atsiliepimas
Atsakovas pateikė byloje atsiliepimą į ieškinį, kuriame nurodė, kad ieškinys yra nepagrįstas, todėl atmestinas. Nurodė, kad nukentėjusio asmens reikalavimo teisės į atsakingą už žalą asmenį ir draudiką atsiranda civilinės atsakomybės draudimo sutarties pagrindu. Atsakovais tokiose bylose ieškovo pasirinkimu turi būti traukiamas draudikas, šiuo atveju UAB DK „PZU Lietuva", arba draudikas UAB DK „PZU Lietuva" ir transporto priemonės valdytojas. Atsakovas su draudiku UAB DK „PZU Lietuva" yra sudaręs transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomąjį draudimą, todėl draudimo sutarties pagrindų, susijusių su transporto priemonės remontu, kompensavimo pareiga kyla ne transporto priemonės valdytojui, o draudėjui. Ieškovo transporto priemonės atkūrimo kaštai viršija transporto priemonės rinkos vertę iki avarijos. Ieškovas, remontuodamas transporto priemonę, elgėsi neprotingai, arba nesąžiningais veiksmais siekė pasipelyti atsakovo ar draudėjo sąskaita. Be to, ieškovas nepateikė dokumento įrodančio, jog ieškovas PVM sąskaitoje faktūroje nurodytą sumą yra sumokėjęs (b.l. 27-30).
Trečiasis asmuo UAB DK „PZU Lietuva“ pateikė atsiliepimą į ieškinį, kuriuo prašo ieškinį atmesti. Atsiliepime nurodo, kad R. P. už motorinės transporto priemonės remonto darbus sumokėjo 2654,98 Lt. Uždaroji akcinė bendrovė „NNSA Assistance", įmonė atlikusi sugadintos transporto priemonės remonto darbus, elektroniniu paštu buvo informuota, kad automobilio vertė įvykio dienai yra 730 litų su PVM, atsižvelgiant į tai, remontas galimas iki 547 litų su PVM sumos ir nurodyta, kad pateikta sąmata laikoma nesuderinta, o automobilio remontas nėra tikslingas. Autoserviso sąmatoje nurodyti atlikti darbai atitinka transporto priemonės sugadinimus, tačiau sąmata buvo suderinta tik toje apimtyje, kuri neviršiją 75 °/o transporto priemonės rinkos vertės. Jeigu būtinos turto remonto išlaidos yra lygios 75 procentams turto rinkos vertės iki eismo įvykio arba didesnės, turtą remontuoti ekonomiškai netikslinga ir jis pripažįstamas sunaikintu. Tokiu atveju žalos dėl turto sunaikinimo dydis nustatomas pagal sunaikinto turto rinkos vertę iki sunaikinimo ir likutinę vertę po eismo įvykio. Jeigu draudimo atlyginimo nepakanka žalai visiškai atlyginti, draudimo atlyginimo ir faktinės žalos dydžio skirtumą atlygina apdraustasis asmuo, atsakingas už žalos padarymą. Ši nuostata yra taikoma tik tais atvejais, kai padaryta žala viršija įstatyme ar draudimo sutartyje numatytą draudimo sumą, o šiuo atveju taip nėra, todėl ieškovas negali nukreipti reikalavimo atlyginti žalą į civilinę atsakomybę apsidraudusi kaltininką (b.l. 54-72).
Teismas byloje nustatė pasirengimo nagrinėti bylą paruošiamaisiais dokumentais būdą (b.l. 31).
Šalies argumentai
Ieškovas pateikė byloje dubliką, kuriame nurodė, kad ieškovas tinkamai kreipėsi į draudimo bendrovę, tačiau adekvataus nuostolių atlyginimo patirtos žalos atžvilgiu nesulaukė, todėl įgijo teisę kreiptis dėl tinkamo žalos atlyginimo į teismą. Atsakovo pasirinkimas ir ieškinio reikalavimų jam pareiškimas yra ieškovo teisė ir ji negali būti apribota. Trečiojo asmens atsiliepime pateikti duomenys patvirtina ieškovo turėtų išlaidų sumą. Tiek draudimo bendrovė, tiek ir atsakovas turėjo galimybes natūroje apžiūrėti ginčo automobilį tačiau turima teise nepasinaudojo. Transporto priemonės rinkos vertės nustatymui rėmėsi tik VŠĮ „Emprekis" 2013 m. sausio mėn. duomenimis, kurie yra orientacinio pobūdžio informacija, tačiau nėra atsižvelgiama į konkrečios transporto priemonės nusidėvėjimą, eksploatacines savybes bei likutinę vertę. Trečiojo asmens nurodyti motyvai dėl negalimumo iš atsakovo reikalauti visiško žalos atlyginimo yra teisiškai nepagrįsti ir atmestini (b.l.77-82)
Atsiliepimas
Atsakovas pateikė byloje tripliką, kuriame nurodė, kad su ieškovo dublike išdėstytomis aplinkybėmis ir reikalavimais nesutinka, mano, kad jie yra visiškai nepagrįsti. Nurodė, kad civilinės atsakomybės draudimu siekiama užtikrinti ne tik žalą patyrusio trečiojo asmens nuostolių atlyginimą nukentėjusiajam asmeniui, bet taip pat ir užtikrinti transporto priemonės valdytojo turtinių interesų apsaugą, kai nustatoma jo kaip transporto priemonės valdytojo civilinė atsakomybė. Nukentėjusysis savo reikalavimą turi tenkinti iš draudimo ir tik jeigu draudimo atlyginimo nepakanka žalai visiškai atlyginti, draudimo atlyginimo ir faktinės žalos skirtumą atlygina transporto priemonės valdytojas. Remontuodamas transporto priemonę ieškovas patyrė 2654,98 Lt dydžio žalą. Draudikas ieškovui atlygino dalį žalos, t.y. 436,00 Lt. Ieškovo patirtos žalos dydis - 2654,98 Lt, neviršija transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sumos, t.y. 1000000 Eur, todėl ieškovas neturi teisės iš atsakovo reikalauti draudėjo neišmokėtos dalies žalos atlyginimo. Ieškovas neginčija draudiko nustatytos likutinės transporto priemonės vertės bei paskaičiuotos išmokėtinos sumos dydžio, o kreipiasi į teismą dėl turtinės žalos atlyginimo iš atsakovo, ir tokiais nesąžiningai veiksmais ketina praturtėti. Draudikas teisingai nustatė ieškovo sunaikintos transporto priemonės likutinę vertę ir žalos atlyginimo dydį. Ieškovas nepateikia jokių įrodymų, patvirtinančių, kad jo turto vertė prieš autoįvykį buvo didesnė nei nustatė draudikas ir, kad tokią transporto priemonę buvo tikslinga ir naudinga remontuoti. Be to ieškovas nepateikė dokumentų, įrodančių žalos dydį ir tai, jog tokią žalą patyrė pats ieškovas. Į bylą ieškovo pateikta PVM sąskaita faktūra neįrodo ieškovo patirtų nuostolių, nes nėra pateikta jokių dokumentų, patvirtinančių jog šią PVM sąskaitą faktūrą ieškovas yra apmokėjęs (b.l. 97-100).
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys atmestinas.
Byloje esančiais rašytiniais įrodymais nustatyta, kad 2013-01-06 Vytauto pr., Kaune, įvyko eismo įvykis, kurio metu atsakovo A. B. vairuojama transporto priemonė Opel Vectra, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), atsitrenkė į ieškovui priklausančios transporto priemonės Nissan Bluebird, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), dešinį šoną (Eismo įvykio deklaracija, b.l. 9, 10). Kadangi eismo įvykio metu atsakovui priklausanti transporto priemonė UAB DK „PZU Lietuva" buvo drausta privalomuoju transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės draudimu (draudimo liudijimas AYAS 01 8511435, b.l. 54), apie įvykį buvo informuota draudimo kompanija (b.l. 13). Nustačius ieškovui priklausančios transporto priemonės rinkos vertę eismo įvykio metu (UAB DK „PZU Lietuva" įvykio Nr. 121983, b.l. 15, 17), apskaičiavus ieškovo transporto priemonės likutinę vertę (b.l. 16), įvertinus tai, kad transporto priemonės atkūrimo (remonto) kaštai viršija 75 procentus vidutinės rinkos vertės (b.l. 18), remiantis 2004 m. birželio 23 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu Nr. 795 patvirtintų Eismo įvykio metu padarytos žalos nustatymo ir išmokos mokėjimo taisyklių (toliau – Taisyklės) 14 p., ieškovui išmokėta 436 Lt draudimo išmoka, atitinkanti skirtumą tarp nustatytos transporto priemonės rinkos vertės (730 Lt) ir likutinės vertės (294 Lt). 2013-01-18 UAB „NNSA Assistance", atstovui elektroniniu paštu išsiųsta UAB DK „PZU Lietuva" Masinių žalų eksperto Algimanto Daugirdo išvada apie transporto priemonės Nissan Bluebird, valst. Nr. HKG 147, likutinę vertę (b.l. 18). UAB „NNSA Assistance" informavo trečiąjį asmenį, kad remontas jau atliktas (b.l. 41). 2013-07-22 elektroniniu paštu UAB DK „PZU Lietuva" masinių žalų ekspertas patvirtino, kad autoserviso pateiktoje sąmatoje remontuojamų ir keičiamų dalių sugadinimai atitinka esamus transporto priemonės sugadinimus, tačiau pabrėžė, kad remontas nėra tikslingas ir maksimali galima mokėti suma yra 547 Lt su PVM (b.l. 42).
Dėl visiško nuostolių atlyginimo principo ir žalos atlyginimo
Padaryti nuostoliai turi būti atlyginti visiškai, išskyrus atvejus, kai įstatymai ar sutartis nustato ribotą atsakomybę (CK 6.251 str. 1 d.). Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo santykius reglamentuoja Lietuvos Respublikos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymas (toliau - TPVCAPDĮ). Atsakingas asmuo moka draudimo išmoką, neviršydamas TPVCAPDĮ 11 str. nustatytų draudimo sumų, jeigu transporto priemonės valdytojui dėl padarytos žalos nukentėjusiam trečiajam asmeniui kyla civilinė atsakomybė (Taisyklių 18 p.). Taisyklių 14 p. numato, kad jeigu būtinos turto remonto išlaidos yra lygios 75 procentams turto rinkos vertės iki eismo įvykio arba didesnės, turtą remontuoti ekonomiškai netikslinga ir jis pripažįstamas sunaikintu. Tokiu atveju žalos dėl turto sunaikinimo dydis nustatomas pagal sunaikinto turto rinkos vertę iki sunaikinimo ir likutinę vertę po eismo įvykio.
Transporto priemonė laikoma sunaikinta, kai jos atkūrimas (remontas) yra ekonomiškai netikslingas. Išvada apie tai daroma atsižvelgiant į apgadinimo mastą ir pobūdį, transporto priemonės vertę, atkūrimo kaštus bei kitas konkrečios bylos aplinkybes. Žalos atlyginimo dydis dėl transporto priemonės sunaikinimo nustatomas pagal sunaikintos transporto priemonės rinkos vertę iki sunaikinimo. Ji apskaičiuojama pagal transporto priemonės sunaikinimo metu esančią rinkos vertę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2012 m. gegužės 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-215/2012 ).
Byloje esantys įrodymai patvirtina, kad draudimo kompanijoje gavus duomenis apie eismo įvykį, buvo nustatyta transporto priemonės rinkos vertė – 730 Lt. Ši vertė nustatyta naudojantis VšĮ „Emprekis“ duomenimis, atsižvelgiant į transporto priemonės kuro tipą, variklio darbinį tūrį, variklio galią, pagaminimo metus bei analogiškų transporto priemonių vidutines rinkos kainas. Ieškovas nurodo, kad jam priklausančio automobilio rinkos vertė pagal VšĮ „Emprekis" duomenis 2013 m. sausio mėn., buvo nustatyta imant ne visai analogišką automobilį (ieškovo automobilio kategorija – M1-AB, pasirinktos transporto priemonės rinkos vertei nustatyti – M1-AA, b.l. 10, 62), nevertinant konkretaus automobilio stovio ir investicijų. Ieškovas byloje nepateikė įrodymų, kuo ieškovo automobilio techninė charakteristika skiriasi nuo pasirinktojo rinkos vertei nustatyti, ar kokių ypatingų, rinkos vertę ypač padidinančių investicijų, tobulinant ar pritaikant šią transporto priemonę, buvo atlikta. Transporto priemonės nustatyta likutinė vertė – 294 Lt. Nustatytas skirtumas tarp vardinės (rinkos) vertės ir likutinės vertės – 436 Lt (Išvada apie Transporto priemonės likutinę vertę, b.l. 39). Tokiu būdu nustatyta ieškovui išmokėtina draudimo suma – 436 Lt.
Ieškovas nurodo, kad nei draudimo bendrovė, nei atsakovas prieš įvertinant transporto priemonės rinkos vertę nepasinaudojo teise apžiūrėti ginčo automobilį. Nukentėjusio trečiojo asmens turtui padarytos žalos dydį nustato atsakingas draudikas ar Biuras, vadovaudamasis atsakingo draudiko ar Biuro įgaliotų asmenų (ekspertų) ir (ar) turto vertintojų ataskaitomis ar išvadomis, įmonės, kurioje remontuojamas sugadintas turtas, pateiktais šio turto remonto išlaidų skaičiavimais ir (ar) atsižvelgdamas į įmonės, kuri turi teisę remontuoti sugadintą turtą, pateiktus šio turto remonto išlaidų skaičiavimus ar remonto išlaidų pagrindimo dokumentus, taip pat į nukentėjusio trečiojo asmens pateiktus žalos dydį įrodančius dokumentus (Taisyklių 13 p). Byloje esantys duomenys patvirtina, kad UAB „NNSA Asssistance“ draudimo kompanijai pateikė transporto priemonės remonto sąmatą 2194,20 Lt plius PVM, viso 2654,98 Lt sumai (b.l. 45, 46). Draudimo kompanijos atstovai 2013 m. liepos 17 d. informavo UAB „NNSA Asssistance“, kad automobilio Nissan Bluebird vertė įvykio dienai yra 730 Lt. Ieškovas tokios transporto priemonės rinkos vertės neginčijo. Draudikas UAB „NNSA Asssistance“ nurodė, kad sąmata laikoma nesuderinta, nes automobilio remontas nėra tikslingas, nes viršija taisyklėse nustatytą 75 proc. ribą (b.l. 40-43). Ieškovas 2013-07-11 raštu bei 2013-10-21 raštu dėl žalos atlyginimo buvo informuotas apie nurodyto dydžio išmokos išmokėjimą, tačiau pretenzijų dėl to nepareiškė (b.l 8, 9). Ginčai tarp draudiko ar Biuro ir nukentėjusio trečiojo asmens sprendžiami teismo tvarka (Taisyklių 68 p.). Ieškovas byloje nepateikė duomenų, kad jis kreipėsi į teismą dėl išmokėtinos žalos dydžio, ar kitų reikalavimų.
Atsižvelgiant į byloje nustatytas aplinkybes ir pateiktus įrodymus, nustatyta, kad 2013-01-06 eismo įvykio metu ieškovui padaryta žala, nepažeidžiant visiško nuostolių atlyginimo principo, atlyginta pilnai. Ieškovas įrodymų, patvirtinančių, kad automobilio remonto kaštai viršija 75 proc. turto rinkos vertės, todėl jis yra netikslingas, nepaneigė.
Pažymėtina, kad asmens teisė į turtinės ir neturtinės (materialinės ir moralinės) žalos atlyginimą yra garantuota Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 2 dalyje, ji turi būti įgyvendinama įstatymų nustatyta tvarka, nepažeidžiant bendrųjų teisinės valstybės principų, inter alia – teisingumo principo. Teisingas žalos atlyginimas reiškia ir tai, kad sprendžiant ginčus dėl žalos atlyginimo teismo turi būti nustatytas tikrasis žalos dydis; kai priteisiamas mažesnis už tikruosius nuostolius žalos atlyginimas, lieka iš dalies neapgintos nukentėjusio asmens teisės, kai priteisiamas žalos atlyginimas viršija tikruosius nuostolius, nukentėjęs asmuo nepagrįstai praturtėja skolininko sąskaita – abiem atvejais teisingumo principas yra pažeidžiamas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2009 m. balandžio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-166/2009). Šiuo atveju, ieškovo reikalaujama atlyginti suma daugiau nei tris kartus viršija turto rinkos vertę (įvykio metu), todėl ieškovo reikalavimo tenkinimas pažeistų ne tik visiško nuostolio atlyginimo principą, bet ir atliktų atsakovo baudimo funkciją, kuri nėra suderinama su civilinės atsakomybės tikslais.
Dėl tinkamo atsakovo
Civilinė atsakomybė – tai turtinė prievolė, kurios viena šalis turi teisę reikalauti atlyginti nuostolius (žalą) ar sumokėti netesybas (baudą, delspinigius), o kita šalis privalo atlyginti padarytus nuostolius (žalą) ar sumokėti netesybas (baudą, delspinigius). Civilinė atsakomybė gali būti draudžiama sudarant civilinės atsakomybės draudimo sutartį. Su civilinės atsakomybės draudimu susijusius santykius reglamentuoja Civilinis kodeksas ir kiti įstatymai (CK 6.245 str. 1 d., 6.254 str. 1 d.). Pagal TPVCAPDĮ 4 str. 1 d. Lietuvos Respublikos teritorijoje naudojamos transporto priemonės privalo būti apdraustos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu. Civilinės atsakomybės draudimu siekiama užtikrinti ne tik žalą patyrusio trečiojo asmens nuostolių atlyginimą nukentėjusiajam asmeniui, bet taip pat ir užtikrinti transporto priemonės valdytojo turtinių interesų apsaugą, kai nustatoma jo kaip transporto priemonės valdytojo civilinė atsakomybė. Tokiu atveju draudėjo neigiamų turtinių padarinių, kylančių dėl savo veiksmų, rizika perkeliama draudikui, t. y. visiškai ar iš dalies išvengiant savo turto (aktyvų) sumažėjimo. Todėl įvykus draudžiamajam įvykiui dėl kurio transporto priemonės valdytojui atsiranda civilinė atsakomybė, pareiga išmokėti draudimo išmoką nukentėjusiam asmeniui kyla draudikui pagal draudėjo privalomai sudarytą civilinės atsakomybės draudimo sutartį. Nukentėjusysis savo reikalavimą turi tenkinti iš draudimo ir tik jeigu draudimo atlyginimo nepakanka žalai visiškai atlyginti, draudimo atlyginimo ir faktinės žalos dydžio skirtumą atlygina apdraustasis asmuo, atsakingas už žalos padarymą (CK 6.254 str. 2 d.). Analogiška nuostata įtvirtinta ir TPVCAPDĮ 13 str. 2 d., kurioje nurodoma, kad atsakingam draudikui išmokėjus išmoką atlyginama ne visa nukentėjusiam trečiajam asmeniui padaryta žala dėl to, kad žala viršija draudimo sumas, nukentėjęs trečiasis asmuo turi teisę kreiptis į kaltininką, kad jis atlygintų likusią žalos dalį.
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje pripažįstama, kad įvykus draudžiamajam įvykiui, dėl kurio transporto priemonės valdytojui kyla civilinė atsakomybė, draudiko kaip skolininko statusas grindžiamas ne civilinės deliktinės atsakomybės teisiniais santykiais, o sutartiniais (privalomojo civilinės atsakomybės draudimo) santykiais. Iš privalomojo civilinės atsakomybės draudimo sutarties atsiradusi prievolė yra vykdytina pirmiau nei deliktinė prievolė. Dėl to nukentėjusysis, turėdamas dvi savarankiškais pagrindais atsiradusias teises, pirmiausia savo reikalavimą turi tenkinti iš draudiko, o jeigu draudimo išmokos nepakanka žalai visiškai atlyginti, draudimo išmokos ir faktinės žalos skirtumą atlygina transporto priemonės valdytojas. Atsakovais tokiose bylose ieškovo pasirinkimu trauktinas draudikas arba draudikas ir transporto priemonės valdytojas (Klaipėdos apygardos teismo nutartis civ. b. Nr. 2S-1835-253/2011; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-12-29 Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo reglamentavimo ir teismų praktikos apžvalga Nr. AC-34-1, Teismų praktika Nr. 34). TPVCAPDĮ 11 str. 1 d. nustatyta, kad transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo suma dėl vieno eismo įvykio, nepaisant to, kiek yra nukentėjusiųjų trečiųjų asmenų, yra 500 000 Eur dėl žalos asmeniui bei 100 000 Eur dėl žalos turtui. Šiais dydžiais privalomojo draudimo atveju ribojama draudiko prievolė atlyginti trečiųjų asmenų padarytą žalą (2009 m. vasario 5 d. Lietuvos apeliacinio teismo nutartis civilinėje byloje Nr. 2-130/2009, 2013 m. spalio 30 d. Lietivos Aukščiausiojo Teismo nutartis civ. b. Nr. 3K-3-525/2013, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2012 m. spalio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-368/2012 ). Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, kad CK 6.254 bei TPVCAPDĮ 13 str. 2 d. nuostatos taikomos tik esant šioms sąlygoms: įstatyme ar draudimo sutartyje numatoma draudimo išmoka yra ribota; antra, tretysis asmuo patiria žalos daugiau, nei įstatyme ar draudimo sutartyje numatyta draudimo suma.
Byloje nustatyta, kad trečiojo asmens UAB DK „PZU Lietuva" atsakomybė dėl eismo įvykio padarytos žalos atlyginimo, remiantis TPVCAPDĮ nuostatomis yra ribota, tačiau ieškovo R. P. patirti nuostoliai – 2654,98 Lt neviršija TPVCAPDĮ numatytos žalos turtui dydžio. Byloje nėra duomenų, kad atsakovo su trečiuoju asmeniu sudaryta transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutartis neatitiktų TPVCAPDĮ nuostatų. Todėl CK 6.254 bei TPVCAPDĮ 13 str. 2 d. nuostatos negali būti taikomos ir reikalavimo atlyginti žalą ieškovas negali nukreipti į civilinę atsakomybę apsidraudusi kaltininką.
Teismas konstatuoja, kad aplinkybės, būtinos tam, kad būtų patenkintas ieškinys dėl žalos atlyginimo nėra įrodytos. Atsižvelgiant į tai ir apibendrinus išdėstytus argumentus, teismas daro išvadą, kad ieškovas neįrodė, kad žala, kilusi dėl autoįvykio, nėra pilnai atlyginta, bei, kad atsakovas turi pareigą atlyginti ieškovo nurodytus , todėl ieškinys atmestinas (CPK 185 straipsnis).
Atmetus ieškinį, reikalavimas dėl palūkanų priteisimo netenkintinas.
Atmetus ieškinį, iš atsakovo ieškovo turėtos bylinėjimosi išlaidos - 72 Lt žyminio mokesčio, nepriteistinos (CPK 88 str. 1 d., 93 str. 1 d.).
Atmetus ieškinį, išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu valstybei 28,68 Lt priteistinos iš ieškovo (CPK 96 str. 2 d.).
Teismas sprendžia, kad dėl visų, byloje reikšmingų argumentų pasisakė.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 270 straipsniais,
nusprendžia:
ieškinį atmesti.
Priteisti iš ieškovo R. P., gim. (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini), valstybei teismo procesinių dokumentų įteikimo išlaidas – 28,68 Lt (dvidešimt aštuonis litus šešiasdešimt aštuonis centus). Ši suma turi būti įmokėta Valstybinei mokesčių inspekcijai prie LR FM (į.k. 188659752) į biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. LT 247300010112394300, esančią AB “Swedbank”, banko kodas 73000, įmokos kodas – 5660.
Sprendimas per 30 dienų nuo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui apeliaciniu skundu per Kauno apylinkės teismą.