- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2011-12-07
- Bylos Nr.
- 2S-1835-253/2011
- Teisminio proceso Nr.
- 2-06-3-05486-2011-8
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Albina Pupeikienė
- Ieškovas
- M. K., Ž. K., K. K.
- Atsakovas
- A. T.
- Trečiasis asmuo
- „BTA Insurance Company“ SE
Pranešėja Albina Pupeikienė Civilinė byla Nr. 2S-1835-253/2011
2011 m. gruodžio 7 d.
Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Albina Pupeikienė rašytinio proceso apeliacine tvarka išnagrinėjusi ieškovų M. K., Ž. K. ir K. K. atskirąjį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2011-08-25 nutarties civilinėje byloje pagal ieškovų M. K., Ž. K., K. K. ieškinį atsakovui A. T. (A. T.) su trečiuoju asmeniu „BTA Insurance Company“ SE dėl žalos atlyginimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
ieškovai kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydami priteisti iš atsakovo A. T. kiekvienam ieškovui po 15 000 Lt neturtinės žalos, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, taip pat priteisti 110 Lt turtinės žalos atlyginimo ieškovui M. K.. Nurodė, kad 2010-12-09 autoįvykio metu dėl atsakovo kaltės ieškovai patyrė įvairias traumas, iš kurių kildina jiems padarytą neturtinę žalą.
Žemesnės instancijos teismas
Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2011-08-25 nutartimi ieškinį paliko nenagrinėtą. Teismas nustatė, kad ieškovų teigimu, eismo įvykio metu dėl atsakovo kaltės jam vairuojant trečiojo asmens draudimo bendrovėje apdraustą transporto priemonę, ieškovams buvo padaryta neturtinė žala. Teismas taip pat nustatė, kad, kaip pripažino ieškovų atstovas bei patvirtino draudimo bendrovė, ieškovai į draudimo bendrovę dėl žalos atlyginimo nesikreipė, pretenzijos nepareiškė ir dar turi galimybę pasinaudoti minėtame įstatyme nustatyta išankstine bylos sprendimo ne teisme tvarka, todėl teismas rėmėsi LR CPK 296 str. 1 d. 1 p. ir ieškinį paliko nenagrinėtą
Šalies argumentai
Atskiruoju skundu ieškovai prašo panaikinti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2011-08-25 nutartį. Apeliantai nurodo, kad LR Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo pakeitimo įstatymo 15 str. 7 d. imperatyviai neįpareigoja ieškovų kreiptis būtent į draudiką dėl žalos atlyginimo, šia teise jie gali laisvai disponuoti. Taip pat pažymi, kad LR CPK 296 str. 1 d. 1 p. ieškovams imperatyvios pareigos spręsti ieškinyje keliamų klausimų kitokia tvarka iki kreipimosi į teismą nenumato. Apeliantų teigimu, atsakovo pasirinkimas yra ieškovo diskrecija ir tik ieškovas gali pasirinkti, kas tokio pobūdžio byloje turėtų būti atsakovu. Pažymi, kad ieškovai nežino draudiko su atsakovu sudarytos sutarties sąlygų, nėra jos šalimi, todėl kreipiasi su reikalavimu priteisti žalą iš ją sukėlusio asmens.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į atskirąjį skundą ieškovas, remdamasis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo pateiktu Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo aiškinimu, nurodo, kad iš privalomojo civilinės atsakomybės draudimo sutarties atsiradusi prievolė vykdytina pirmiau už deliktinę prievolę, todėl nukentėjusysis pirmiausia savo reikalavimą turi tenkinti iš draudiko, kadangi šis pripažintas pagrindiniu skolininku, o transporto priemonės valdytojas – papildomu. Draudiko ir transporto priemonės valdytojo prievolė atlyginti žalą nukentėjusiam asmeniui nelaikytina solidariąją. Transporto priemonės valdytojo atsakomybės prieš nukentėjusįjį apimtis priklauso nuo to, ar draudimo išmoka padengia visą nukentėjusio asmens patirtą žalą. Nurodo, kad „BTA Insurance Company“ SE neatsisako išnagrinėti ieškovų pretenzijų dėl draudimo išmokos išmokėjimo.
Motyvuojamoji dalis
Atskirasis skundas tenkintinas.
Iš bylos duomenų nustatyta, kad ieškovai ieškinį pareiškė atsakovui A. T. dėl 45 000 Lt neturtinės žalos bei 110 Lt turtinės žalos, patirtos atsakovo sukelto autoįvykio metu, atlyginimo. Taip pat nustatyta, kad atsakovas A. T. buvo sudaręs transporto priemonės valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutartį su trečiuoju asmeniu „BTA Insurance Company“ SE (UAB „BTA draudimas“ teisių ir pareigų perėmėja) (b. l. 54). 2009-12-11 į trečiąjį asmenį kreipėsi ieškovas M. K. dėl autoįvykio metu patirtos žalos dėl transporto priemonės sugadinimo. Papildomų prašymų, pretenzijų ar reikalavimų iš autoįvykio metu nukentėjusių asmenų draudimo bendrovė negavo (b. l. 66-67). Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2011-06-02 nutartimi „BTA Insurance Company“ SE įtraukta į bylą trečiuoju asmeniu, nepareiškiančiu savarankiškų reikalavimų (b. l. 57-58).
LR Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo 13 str. 1 d. reglamentuoja nukentėjusio trečiojo asmens pretenzijos dėl padarytos žalos pareiškimą ir numato, kad nukentėjęs trečiasis asmuo pretenziją dėl padarytos žalos gali pateikti atsakingam už padarytą žalą asmeniui (kaltininkui), tiesiogiai draudimo įmonei, apdraudusiai kaltininko civilinę atsakomybę (atsakingam draudikui), atsakingo draudiko atstovui pretenzijoms nagrinėti arba – šio įstatymo 17 ir 18 str. nurodytais atvejais – Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biurui (toliau – Draudikų biurui) ar jo atstovui. LR Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo 15 str., reglamentuojančio žalos nustatymą, 7 d. taip pat numato, kad nukentėjęs trečiasis asmuo turi teisę pateikti pretenzijas atsakingam draudikui arba šio įstatymo 17 str. nurodytais atvejais – Draudikų biurui taip pat ir dėl patirtos neturtinės žalos. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje pripažįstama, kad įvykus draudžiamajam įvykiui, dėl kurio transporto priemonės valdytojui kyla civilinė atsakomybė, draudiko kaip skolininko statusas grindžiamas ne civilinės deliktinės atsakomybės teisiniais santykiais, o sutartiniais (privalomojo civilinės atsakomybės draudimo) santykiais. Iš privalomojo civilinės atsakomybės draudimo sutarties atsiradusi prievolė yra vykdytina pirmiau nei deliktinė prievolė. Dėl to nukentėjusysis, turėdamas dvi savarankiškais pagrindais atsiradusias teises, pirmiausia savo reikalavimą turi tenkinti iš draudiko, o jeigu draudimo išmokos nepakanka žalai visiškai atlyginti, draudimo išmokos ir faktinės žalos skirtumą atlygina transporto priemonės valdytojas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-12-29 Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo reglamentavimo ir teismų praktikos apžvalga Nr. AC-34-1, Teismų praktika Nr. 34).
Apeliacinės instancijos teismas sutinka su apeliantų skundo argumentais dėl ieškovo teisės pasirinkti atsakovą. Minėtas teisinis reglamentavimas neužkerta galimybės nukentėjusiam asmeniui pasinaudoti teise į teisminę gynybą ir reikšti ieškinį tiesiogiai eismo įvykio kaltininkui dėl žalos atlyginimo. Ši ieškovo teisė numatyta LR CPK 45 str. 3 d., nustatant, kad atsakovas gali būti pakeistas kitu asmeniu tik esant ieškovo sutikimui, o tokio ieškovo sutikimo nesant, byla nagrinėtina iš esmės. Teismų praktikoje pripažįstama, kad atsakovais tokiose bylose ieškovo pasirinkimu trauktinas draudikas arba draudikas ir transporto priemonės valdytojas. Jei reikalavimas pareikštas tik transporto priemonės valdytojui, teismas pasirengimo nagrinėti bylą metu imasi priemonių, kad procesinė byloje dalyvaujančių asmenų padėtis atitiktų materialinius teisinius ginčo santykius (LR CPK 230 str.). Paaiškėjus, kad ieškinio reikalavimas draudikui nėra pareikštas, teismas ieškovo prašymu patraukia draudiką atsakovu (LR CPK 43 str. 2 d.). Ieškovas gali pasirinkti, kokiu procesiniu statusu – atsakovu ar trečiuoju asmeniu, į bylą traukti atsakingą už žalą asmenį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-12-29 Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo reglamentavimo ir teismų praktikos apžvalga Nr. AC-34-1, Teismų praktika Nr. 34).
Apeliacinės instancijos teismas taip pat sutinka su skundo argumentais, kad nagrinėjamoje byloje nėra pagrindo ieškinį palikti nenagrinėtą remiantis LR CPK 296 str. 1 d. 1 p. LR CPK 296 str. 1 d. 1 p. numato, kad teismas pareiškimą palieka nenagrinėtą atvejais, kai ieškovas ar pareiškėjas, kurie kreipėsi į teismą, nesilaikė tos kategorijos byloms nustatytos išankstinio bylos sprendimo ne teisme tvarkos ir dar galima pasinaudoti šia tvarka. LR Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymas numato, kad siekdamas pasinaudoti civilinės atsakomybės draudimo suteikiama apsauga nukentėjusysis pateikia pretenziją (reikalavimą). LR Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo 13 str. 1 d. nuostatos nustato alternatyvius subjektus, kuriems galimas pretenzijos dėl padarytos žalos (taip pat ir neturtinės žalos) pareiškimas. Pretenzijos pateikimas laikomas tinkamu, nepriklausomai nuo to, kam ji pateikta (transporto priemonės valdytojui, draudikui ar Draudikų biurui), taip pat nepriklausomai nuo to, ar atsakingas už žalos padarymą transporto priemonės valdytojas įvykdė savo pareigą, numatytą LR Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo 12 str. 1 d. 6 p., 3 d., per 5 darbo dienas raštu pranešti draudikui ar Draudikų biurui apie pateiktą pretenziją atlyginti žalą ar teisme pareikštą ieškinį dėl žalos atlyginimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-12-29 Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo reglamentavimo ir teismų praktikos apžvalga Nr. AC-34-1, Teismų praktika Nr. 34). Taigi ieškovams pateikus reikalavimą (pretenziją) dėl žalos atlyginimo transporto priemonės valdytojui, net ir šiam apie teisme pareikštą ieškinį nepranešus draudikui, ieškovų pretenzijos pateikimas laikytinas tinkamu nuo momento, kai draudikui „BTA Insurance Company“ SE tapo žinoma apie šiuos ieškovų reikalavimus, t. y. nuo įtraukimo į civilinę bylą trečiuoju asmeniu, nepareiškiančiu savarankiškų reikalavimų, 2011-06-02. Esant tokioms aplinkybėms ir nesant LR Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo 13 str. 3 d. bei 17 str. 1 d. taikymo sąlygų, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai vertino, kad ieškovai pretenzijos nepareiškė ir dar turi galimybę pasinaudoti išankstine bylos sprendimo ne teisme tvarka bei nepagrįstai ieškinį paliko nenagrinėtą LR CPK 296 str. 1 d. 1 p. pagrindu.
Atsižvelgdamas į nurodytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad Klaipėdos miesto apylinkės teismas, priimdamas skundžiamą nutartį, netinkamai aiškino ir taikė procesinės teisės normas ir nepagrįstai ieškovų ieškinį dėl žalos atlyginimo paliko nenagrinėtą, dėl to byla išspręsta neteisingai. Esant tokioms aplinkybėms, skundžiama nutartis naikinama ir byla grąžinama nagrinėti pirmosios instancijos teismui (LR CPK 337 str. 1 d. 3 p.).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336-339 straipsniais, teismas
nutaria:
Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2011-08-25 nutartį panaikinti ir bylą perduoti Klaipėdos miesto apylinkės teismui nagrinėti iš naujo.