Kauno apygardos teismo sprendimas

dalyvaujant ieškovo PlusPlus Capital AS, veikiančio per PlusPLus Baltic OU Lietuvos filialą, atstovui V. G.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo PlusPlus Capital AS, veikiančio per PlusPLus Baltic OU Lietuvos filialą, ieškinį atsakovams uždarajai akcinei bendrovei „Dimensum“ ir J. O. dėl skolos priteisimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas iš dalies.

Byloje surinktais įrodymais nustatyta 2015 m. gegužės 26 d. UAB „Mogo LT“ bei atsakovė UAB „Dimensum“ sudarė Lizingo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini). Lizingo sutartimi UAB „Mogo LT“ įsipareigojo įsigijusi atsakovės nurodytą turtą, suteikti teisę atsakovei lizingo termino metu valdyti ir naudotis turtu, o atsakovė įsipareigojo mokėti lizingo mokėjimus, nustatytus mokėjimų grafike. Ginčas, kad transporto priemonė (duomenys neskelbtini), kėbulo Nr. (duomenys neskelbtini), pagaminimo metai 2005 buvo perduota atsakovei byloje nekyla. 2015 m. gegužės 26 d. Laidavimo sutartimi atsakovas J. O. įsipareigojo atsakyti solidariai kartu su pagrindiniu skolininku – atsakove, ta pačia apimtimi kaip ir atsakovė (2.1., 2.2 p.). Laidavimo sutartis galioja iki visiško prievolių pagal Lizingo sutartį įvykdymo (7.2 p.).

Prievolių įvykdymo užtikrinimas – tai civilinė teisinė priemonė, kuri suteikia kreditoriui papildomų garantijų, kad jo reikalavimas bus patenkintas, tai taip pat skatina skolininką tinkamai įvykdyti prievolę. Prievolių įvykdymo užtikrinimo esmė ta, kad, skolininkui neįvykdžius arba netinkamai įvykdžius prisiimtą prievolę, kreditoriui atsiranda papildoma turtinio pobūdžio priemonė paveikti skolininką ar kitą asmenį, kad jis tinkamai įvykdytų tai, ką skolininkas privalo įvykdyti pagal įstatymą arba sandorį.

Laidavimo kaip prievolių įvykdymo užtikrinimo būdo samprata pateikta CK 6.76 straipsnio 1 dalyje, kurioje nustatyta, kad laidavimo sutartimi laiduotojas už atlyginimą ar neatlygintinai įsipareigoja atsakyti kito asmens kreditoriui, jeigu tas asmuo, už kurį laiduojama, neįvykdys visos ar dalies savo prievolės. Taigi laidavimas atsiranda sutarties, nors gali atsirasti ir įstatymo ar teismo sprendimo pagrindu (CK 6.77 straipsnio 1 dalis). Laidavimas yra asmeninis prievolių įvykdymo užtikrinimo būdas. Skirtingai negu daiktinių prievolių įvykdymo užtikrinimo būdų atveju, laidavimas dėl jo asmeninio pobūdžio sieja kreditorių su įsipareigojimą patenkinti laidavimu užtikrintą reikalavimą prisiėmusiu subjektu (laiduotoju), bet ne konkrečiu turtu, o kreditoriaus reikalavimas skolininkui gali būti patenkinamas iš viso laiduotojo turto. Laidavimas padidina tikimybę, kad prievolė kreditoriui bus įvykdyta, nes, skolininkui jos neįvykdžius, kreditorius gali savo reikalavimą pareikšti laiduotojui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų plenarinės sesijos 2011 m. Gruodžio 29 d. nutartis, priimta c. b. Nr. 3K-P-537/2011).

CK 6.81 straipsnio 1 dalyje yra nurodyta, kad kai prievolė neįvykdyta, skolininkas ir laiduotojas atsako kreditoriui kaip solidariąją prievolę turintys bendraskoliai. Laidavimo sutartyje numatyta, jog kai prievolės pagal lizingo sutartį neįvykdytos, atsakovė ir laiduotojas atsako kaip solidariąją prievolę vykdantys bendraskoliai. UAB „Mogo LT“ ir atsakovas J. O. sutarė, kad laiduotojas už UAB „Dimnesum“ įsipareigojimus pagal lizingo sutartį atsako ieškovui visu savo turtu, ta pačia apimtimi, kaip ir UAB „Dimensum“. Laidavimo sutarties 7.2 punkte nurodyta, kad ši sutartis galioja iki momento, kol bus tinkamai įvykdytos Lizingo sutartyje ir laidavimo sutartyje numatytos sąlygos.

UAB „Mogo LT“ 2016 m. gruodžio 2 d. pranešimu, atsakovei netinkamai vykdant sutartimi prisiimtus įsipareigojimus, sutartį nutraukė, informavo skolininkę, kad įsiskolinimas sutarties nutraukimo dieną sudarė 6 234,42 Eur sumą bei pareikalavo grąžinti transporto priemonę. Tarp šalių kilo ginčas dėl ieškovo patirtų nuostolių dydžio dėl lizingo sutarties nutraukimo, dėl tenkančios pareigos ginčo transporto priemonę atgabenti į Lietuvą, laiduotojo atsakomybės.

Lizingas yra finansinių paslaugų teikimo veikla, kai lizingo davėjas teikia finansavimo paslaugas lizingo gavėjui, kad pastarasis galėtų valdyti ir naudoti daiktą, gaudamas iš to naudos ir prisiimdamas su tuo susijusią riziką. Lizingo sutarties esmė – lizingo davėjo lizingo gavėjui teikiamas finansavimas, kurio forma yra ne piniginė, bet suteikta galimybė lizingo gavėjui valdyti ir naudotis jo verslui reikalingu daiktu, specialiai tam įsigytu lizingo davėjo, mokant už tai lizingo davėjui periodines įmokas, kurių dydis priklauso nuo konkrečios sutarties sąlygų, bet kurios visais atvejais skirtos kompensuoti lizingo davėjo praradimus įsigyjant daiktą (įvertinami sutarties administravimo kaštai, daikto amortizacija jo naudojimo procese ir kt.) bei atlyginti jam už suteiktas finansavimo paslaugas (mokant palūkanas). CK 6.567 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad pagal lizingo (finansinės nuomos) sutartį viena šalis (lizingo davėjas) įsipareigoja įgyti nuosavybės teise iš trečiojo asmens kitos šalies (lizingo gavėjo) nurodytą daiktą ir perduoti jį lizingo gavėjui valdyti ir naudoti verslo tikslais už užmokestį su sąlyga, kad sumokėjus visą lizingo sutartyje numatytą kainą daiktas pereis lizingo gavėjui nuosavybės teise, jeigu sutartis nenumato ko kita. Taigi, lizingo davėjas visą sutarties laikotarpį išlaiko nuosavybės teisę į daiktą, neatsižvelgiant į tai, ar lizingo gavėjas sėkmingai veikia ar bankrutuoja.

Pagal CK 6.574 straipsnį, kai lizingo gavėjas iš esmės pažeidžia sutartį, lizingo davėjas turi raštu pareikalauti, kad per protingą terminą lizingo gavėjas šį pažeidimą pašalintų, jeigu atsižvelgiant į konkrečias aplinkybes tai yra įmanoma. Jeigu lizingo gavėjas to nepadaro, lizingo davėjas turi teisę reikalauti sumokėti periodines įmokas prieš terminą arba nutraukti lizingo sutartį. Kai lizingo sutartis nutraukta, lizingo davėjas turi teisę reikalauti grąžinti jam sutarties dalyką bei išieškoti iš lizingo gavėjo tokio dydžio nuostolius, kad jie lizingo davėją grąžintų į tokią padėtį, kokia būtų buvusi, jeigu lizingo gavėjas būtų tinkamai įvykdęs sutartį. Lizingo sutarties nutraukimo atveju CK 6.574 straipsnio normoje įtvirtinta lizingo gavėjo civilinės atsakomybės apimtis, kuri apibrėžiama aiškiai: lizingo gavėjas turi atlyginti lizingo davėjui tiek nuostolių, kad jie grąžintų šį į tokią padėtį, kokia būtų buvusi tinkamai įvykdžius sutartį. Ši taisyklė reiškia, kad lizingo gavėjas turi atlyginti lizingo davėjo išlaidas, patirtas vykdant lizingo sutartį (t. y. susijusias su lizingo dalyko įgijimu, pristatymu ir pan.), kaip jos būtų atlygintos, jeigu sutartis būtų įvykdyta tinkamai, be to, sumokėti atlyginimą (palūkanas) lizingo davėjui už suteiktą finansavimą (teisę naudotis daiktu). Lizingo davėjo nuostoliai turi būti apskaičiuojami atsižvelgiant į tai, kad, nutraukus lizingo sutartį, jis kaip savo nuosavybę pasilieka lizingo dalyką. Kasacinio teismo formuojamoje praktikoje išaiškinta, kad lizingo davėjo nuostolius dėl netinkamo sutarties vykdymo sudaro skirtumas tarp lizingo gavėjo sumokėtų įmokų ir lizingo dalyko vertės kartu paėmus bei visos sumos, kurią lizingo davėjas būtų gavęs lizingo gavėjui tinkamai įvykdžius sutartį, t.y. lizingo davėjas iš lizingo gavėjo gali reikalauti tiek nuostolių, kad jie padengtų lizingo davėjo išlaidas, susijusias su lizingo sutarties dalyko įsigijimu, bei lizingo gavėjui suteiktą finansavimą, atėmus iš lizingo sutarties iki jos nutraukimo gautą naudą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. sausio 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-1/2012; 2012 m. lapkričio 12 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-472/2012; 2013 m. balandžio 19 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-237/2013; 2013 m. birželio 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-367/2013; ir kt.). Kasacinis teismas savo praktikoje yra pažymėjęs, jog lizingo sutartyje šalys gali susitarti dėl kitokios nuostolių nustatymo tvarkos, bet jos negali susitarti dėl nuostolių dydžio, kuris gerokai viršytų CK 6.574 straipsnio normoje nustatytą nuostolių sumą.

Byloje ginčas dėl vienašališko lizingo sutarčių nutraukimo teisėtumo ir pagrįstumo nekyla, todėl pripažintina, kad Lizingo sutartis nutraukta pagrįstai ir teisėtai. Lizingo sutarčių nuostatų atsakovai neužginčijo. UAB „Mogo LT“ 2016 m. gruodžio 2 d. pranešimu bei 2017 m. kovo 1 d. reikalavimo perleidimo sutartimi Nr. (duomenys neskelbtini) kreditoriui Risk Management Services OU perleidus kreditorinio reikalavimo teises PlusPlus Capital AS, kurią Lietuvoje atstovauja PlusPlus Baltic OU Lietuvos filialas, pranešimu atsakovė UAB „Dimensum“ bei laiduotojas J. O. buvo informuoti apie prievolę įvykdyti prisiimtus įsipareigojimus.

Byloje pateikti įrodymai, kad ieškovas patyrė 5,00 Eur išlaidas korespondencijos siuntimui, 194,91 Eur transporto priemonės paieškos išlaidas, 2 178,00 Eur transporto priemonės transportavimo išlaidas, 181,50 Eur transporto priemonės pardavimo išlaidas, 39,00 Eur transporto priemonės saugojimo išlaidas bei priskaičiavo 216,45 Eur delspinigius po sutarties nutraukimo, tokiu būdu 2017 m. sausio 26 d. atsakovės bendra įsiskolinimo suma sudarė 9 049,28 Eur, iš jų nesumokėta finansavimo suma pagal Sutartį sudarė 5 866,23 Eur. Transporto priemonė parduota už 5 000,00 Eur. Sumą, gautą pardavus transporto priemonę ir paskirsčius vadovaujantis CK 6.54 straipsnio nuostatomis, atsakovės įsiskolinimas po transporto priemonės pardavimo sudaro 4 049,28 Eur. Nors atsakovas nurodo, kad galimai transporto priemonė parduoda už mažesnę kainą nei jos yra reali rinkos vertė, tačiau šių argumentų atsakovo J. O. pateiktos įrodinėjimo priemonės nepatvirtina (CPK 178 straipsnis). Ieškovei pateikus pirkimo-pardavimo sutartį, kuria buvo parduotas ginčo objektas ir kurioje buvo identifikuota lizingo dalyko būklė jo pardavimo metu, atsakovo pateikti duomenys iš internetinės svetainės apie panašių parduodamų transporto priemonių vertę, nekeliant klausimo dėl specialių žinių poreikių byloje, nesudaro pagrindo abejoti transporto priemonės kaina, nurodyta pirkimo-pardavimo sutartyje, todėl teismas, nustatydamas lizingo dalyko vertę vadovaujasi byloje pateikta ginčo transporto priemonės pardavimo sutartimi.

Sutarties 7.1. punktas numatė, jog lizingo gavėjas moka lizingo (išperkamosios nuomos) įmokas, t. y. fiksuotą įmokų dalį ir palūkanas, nuo neišmokėtos lizingo (išperkamosios nuomos) sumos per visą lizingo terminą. Sutarties pagrindinių nuostatų 5 punkte numatyta, jog atsakovė įsipareigojo mokėti 32,13 procentus metinių mokėjimo funkciją atliekančių palūkanų. CK 6.37 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad palūkanas pagal pinigines prievoles gali nustatyti įstatymai arba šalys susitarimu. Esant paskolos santykiams mokėjimo funkciją atliekančios palūkanos nustatytos CK 6.872 straipsnio 1 dalyje, pagal kurią palūkanų dydį už naudojimąsi paskolos suma ir jų mokėjimo tvarką nustato šalys susitarimu. Minėta, kad atsakovai neginčijo sutarties sąlygų, todėl dėl palūkanų dydžio šalims susitarus sutartyje, teismas neturi pagrindo revizuoti sutartimi prisiimtų įsipareigojimų bei taikyti kitą, nei sutartyje numatytą palūkanų dydį. Atsakovė negrąžino lizingo (finansavimo) sumos, t. y. atsakovė pinginės prievolės tinkamai neįvykdė. Lizingo gavėjas negali būti atleistas nuo palūkanų kaip atlyginimo už naudojimąsi lizingo (išperkamosios nuomos) suma mokėjimo tuo atveju, jei lizingo davėjas nutraukia lizingo sutartį lizingo gavėjui pažeidus įsipareigojimus grąžinti suteiktą lizingo sumą ir mokėti sutartas palūkanas nustatytu terminu, išskyrus atvejus, jei tai nustatyta lizingo sutartyje.

Mokėjimo funkciją atliekančios palūkanos skaičiuojamos nuo likusios nesumokėtos finansavimo sumos (4 049,28 Eur) nuo 2016 m. gruodžio 2 d. (sutarties nutraukimo data) iki 2017 . rugsėjo 29 d. (bankroto bylos iškėlimo skolininkei). 2017 m. rugsėjo 29 d. mokėjimo funkciją atliekančios palūkanos sudaro 1 072,91 Eur (4 049,28 Eur x 32,13 proc. x 301 d. (nuo 2016 m. gruodžio 2 d. iki 2017 m. rugsėjo 29 d.).

CK nuostatos leidžia už piniginės prievolės įvykdymo termino praleidimą reikalauti sumokėti delspinigius, jeigu šalys taip susitarė sudarydami sutartį. CK 6.258 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog įstatymai ar sutartis gali nustatyti, kad už prievolės neįvykdymą ar netinkamą įvykdymą kaltoji šalis privalo sumokėti netesybas (baudą, delspinigius). Pagal Civilinio kodekso 6.71 straipsnio 1 dalį netesybos – tai įstatymų, sutarties ar teismo nustatyta pinigų suma, kurią skolininkas privalo sumokėti kreditoriui, jeigu prievolė neįvykdyta ar netinkamai įvykdyta (bauda, delspinigiai). Sutarties 13.2. numatyta, jog lizingo gavėjui laiku nesumokėjus Sutartyje numatytų mokėjimų lizingo gavėjas privalo mokėti 0,05 procentus dydžio netesybas nuo laiku nesumokėtos sumos už kiekvieną pavėluotą dieną, tokiu būdu delspinigiai 2017 m. rugsėjo 29 d. sudaro 364,44 Eur (4 049,28 Eur x 0,05 proc. x 180 d.).

Ieškovas taip pat reikalauja priteisti kompensacinę funkciją atliekančias palūkanas, skaičiuojamos nuo bylos iškėlimo momento iki visiško teismo sprendimo įvykdymo (CK 6.37 straipsnio 2 dalis). Byloje nustatyta, kad atsakovei UAB „Dimensum“ Kauno apygardos teismo 2017 m. rugsėjo 18 d. nutartimi iškelta bankroto byla. Kai dėl ĮBĮ įtvirtinto teisinio reglamentavimo modifikuojasi (sumažėja) laidavimu užtikrinta skolininko prievolė, tai atitinkamai modifikuojasi (sumažėja) ir solidarioji laiduotojo akcesorinė prievolė, kylanti iš laidavimo sutarties, nes laiduotojas negali laiduoti didesne apimtimi (už didesnę sumą), negu skolininkas skolingas (CK 6.76 straipsnis, 6.78 straipsnio 2 dalis, 6.81 straipsnio 2 dalis). Laiduotojo prievolės apimtis yra tokia pati, kaip ir užtikrintos skolininko prievolės apimtis, nepaisant to, į ką nukreipiamas reikalavimas – į skolininką bankroto procese ar į laiduotoją atskiroje civilinėje byloje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus plenarinės sesijos 2011 m. gruodžio 29 d. nutarimas, priimtas civilinėje byloje AB DNB bankas v. A. J. ir kt., bylos Nr. 3K-P-537/2011; teisėjų kolegijos 2014 m. balandžio 30 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „Swedbank“ v. T. S., bylos Nr. 3K-3-248/2014).

Bankroto bylos skolininkui iškėlimo faktas ir jo nulemtas palūkanų bei netesybų skaičiavimo nutraukimas nekvalifikuotinas kaip teisė, kurios įgyvendinimas išimtinai susijęs su skolininko asmeniu (CK 6.82 straipsnio 3 dalis). Jeigu kreditorius neturi teisės reikalauti iš skolininko palūkanų ir netesybų nuo bankroto bylos iškėlimo, tai neįgis teisės to reikalauti ir iš laiduotojo, nes iš laidavimo atsirandanti prievolė yra priklausoma nuo juo užtikrinamos pagrindinės prievolės, ir tai yra jo, kaip akcesorinės prievolės, pagrindinis požymis. Atsižvelgdamas į tai, teismas sprendžia, kad bylą iškėlus teisme 2017 m. spalio 17 d. kompensacinę funkciją atliekančios palūkanos nepriteistinos.

CPK 284 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas turi teisę dalyvaujančių byloje asmenų prašymu ar savo iniciatyva, atsižvelgdamas į turtinę abiejų šalių padėtį ir kitas aplinkybes, sprendimo įvykdymą atidėti ar išdėstyti, taip pat pakeisti sprendimo vykdymo tvarką. Atsakovas J. O. prašo išdėstyti teismo sprendimą 48 mėnesiams.

Nagrinėjamoje byloje kreditorius pasinaudojo teise reikalauti, kad prievolę įvykdytų abu bendraskoliai. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad kiekvienu konkrečiu atveju sprendžiant, ar yra pagrindas atidėti teismo sprendimo įvykdymą ar jį išdėstyti, svarbu įvertinti, ar teismo sprendimo įvykdymo atidėjimas ar išdėstymas nesuteiks nepagrįsto pranašumo skolininkui, ar bus išlaikyta šalių teisėtų interesų pusiausvyra, ar nebus iš esmės paneigtas teismo sprendimas ir jo privalomas pobūdis, pažeisti bendrieji teisės principai – teisingumo, protingumo ir sąžiningumo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2011 m. balandžio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-61/2011; teisėjų kolegijos 2015 m. lapkričio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-626-378/2015; 2016 m. gegužės 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-260-313/2016). Taigi, šios nuostatos suponuoja, kad net ir labai sunki turtinė atsakovo padėtis negali savaime lemti sprendimo įvykdymo privalomo atidėjimo. Sprendžiant šį klausimą, taip pat vertintina aplinkybė, ar, atidėjus teismo sprendimo vykdymą atsakovo nurodytu būdu, bus užtikrintas tinkamas teismo sprendimo įvykdymas, ar nebus iš esmės paneigtas pats teismo sprendimas ir ar nebus pažeisti ieškovo lūkesčiai (žr., pvz., Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. balandžio 6 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2-660-178/2017; kt.).

Atsakovas prašymą išdėstyti sprendimo įvykdymą argumentuoja sunkia materialine padėtimi, pateikė duomenis, kad jis nuo 2017 m. lapkričio 24 d. įregistruotas darbo biržoje. Išanalizavęs atsakovo argumentus bei jiems pagrįsti pateiktus dokumentus, teismas sprendžia, kad atsakovui nepateikus duomenų apie turimo turto masę, išlaikytinių skaičių, šiuo konkrečiu atveju nėra pagrindo pripažinti, jog atsakovo turtinė padėtis yra tokia, kad būtų pateisinamas išimtinės priemonės – sprendimo vykdymo atidėjimo – taikymas. Patenkinus prašymą dėl teismo sprendimo vykdymo atidėjimas bus suteiktas nepagrįstas pranašumas skolininkui, kuris laidavo už skolininko periodinių įmokų mokėjimą, dėl bankroto bylos iškėlimo nutraukus palūkanų bei delspinigių mokėjimą, išdėstant priteistas sumas išieškotojas galimai patirs nepagrįstus nuostolius.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 268-270 straipsniais,

nusprendžia:

ieškinį tenkinti iš dalies.

Priteisti solidariai ieškovui PlusPlus Capital AS, veikiančiam per PlusPLus Baltic OU Lietuvos filialą, j. a. k. 11919806, iš atsakovų uždarosios akcinės bendrovės „Dimensum“, j. a. k. 235716470, ir J. O., a. k. (duomenys neskelbtini) 4 049,28 Eur nesumokėtą finansavimo sumą, 1 072,91 Eur palūkanas bei 364,44 Eur delspinigius.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos apeliaciniam teismui per Kauno apygardos teismą.