- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2017-06-29
- Bylos Nr.
- 2A-1057-436/2017
- Teisminio proceso Nr.
- 2-28-3-04853-2016-4
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Rūta Palubinskaitė, Algimantas Kukalis, Arūnas Rudzinskas
- Atsakovas
- Lietuvos Respublikos, atstovaujamos Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, Lietuvos Respublikos Generalinės prokuratūros
- Trečiasis asmuo
- Muitinės departamento prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos
- Ieškovas
- A. I.
- Kategorijos
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Algimanto Kukalio, Rūtos Palubinskaitės ir Arūno Rudzinsko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės Lietuvos Respublikos, atstovaujamos Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos ir Lietuvos Respublikos Generalinės prokuratūros, bei trečiojo asmens Muitinės departamento prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos apeliacinius skundus dėl Marijampolės rajono apylinkės teismo 2016 m. gruodžio 30 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-5612-571/2016 pagal ieškovo A. I. ieškinį atsakovui Lietuvos Respublikai, atstovaujamai Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, Lietuvos Respublikos Generalinės prokuratūros, trečiajam asmeniui Muitinės departamentui prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos dėl ikiteisminio tyrimo institucijų ir teismo veiksmais padarytos turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
Ginčo esmė
Ieškovas A. I. ieškiniu prašė priteisti iš atsakovės Lietuvos Respublikos 17 286,05 Eur negauto darbo užmokesčio, 12,10 Eur delspinigių, 494,19 Eur turtinės žalos, 5000 Eur neturtinės žalos atlyginimo, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas.Ieškinį grindė argumentais, kad jam dirbant Kauno teritorinės muitinės posto inspektoriaus pareigose, 2014 m. vasario 17 d. jam buvo pareikštas įtarimas padarius nusikaltimą numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 228 straipsnio 1 dalyje ir 229 straipsnyje, dėl to, kad vykdydamas Muitinės departamento Kauno teritorinės muitinės posto inspektorius funkcijas ir pareigas, jas panaudojo priešingai tarnybos interesams, piktnaudžiavo tarnybine padėtimi ir dėl tokių veiksmų didelės neturtinio pobūdžio žalos patyrė juridinis asmuo Lietuvos Respublikos muitinė, tuo pačiu ir valstybė. Kauno apylinkės teismo 2014 m. vasario 18 d. nutartimi prokuroro prašymu ieškovas buvo nušalintas nuo Kauno teritorinės muitinės posto inspektoriaus pareigų, kuris tęsėsi iki tol, kol Kauno apygardos teismas 2015 m. lapkričio 13 d. nuosprendžiu baudžiamojoje byloje Nr. 1-113-238/2015 ieškovą išteisino, nes nebuvo padaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių bei paskirta procesinė prievartos priemonė – ieškovo laikinas nušalinimas nuo Muitinės departamento Kauno teritorinės muitinės posto inspektoriaus pareigų panaikintas nuo nuosprendžio paskelbimo dienos. Ieškovas grąžintas į pareigas nuo 2015 m. lapkričio 13 d. Ieškovas taip pat nurodė, kad baudžiamasis persekiojimas prieš jį buvo pradėtas nepagrįstai, kadangi prieš jam pareiškiant įtarimus, ikiteisminio tyrimo pareigūnai turėjo galimybę įvertinti žalos padarymo mastą. Iki įtarimo pareiškimo jau buvo žinomos aplinkybės, kurios buvo pranešimo apie įtarimą pagrindas, o tai reiškia, kad veiką kvalifikuojantis požymis - didelės žalos padarymas valstybei, šiuo atveju Muitinei - turėjo būti įrodinėjamas nuo pirmų įtarimų pareiškimų. Ieškovas mano, kad jam padaryta turtinė ir neturinė žala, kuri privalo būti atlyginta. Taip pat ieškovas nurodo, kad patyrė turtinę žalą ginantis nuo nepagrįstai vykdyto baudžiamojo persekiojimo - išlaidas advokato pagalbai apmokėti baudžiamojoje byloje, dokumentų kopijavimo išlaidas, transporto išlaidas.Atsakovė Lietuvos Respublika, atstovaujama Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos ir Lietuvos Respublikos Generalinė prokuratūra, su ieškiniu nesutiko ir prašė jį atmesti kaip nepagrįstą, nes ieškovas nepateikė duomenų, jog vykdant baudžiamąjį persekiojimą ikiteisminio tyrimo pareigūnai, prokurorai ar teismas padarė klaidą, turėjusią esminę ir lemiamą reikšmę ieškovo teisių pažeidimui baudžiamajame procese.
Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
Marijampolės rajono apylinkės teismas 2016 m. gruodžio 30 d. sprendimu ieškinį patenkino iš dalies ir priteisė iš atsakovės Lietuvos Respublikos, atstovaujamos Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos 5185,82 Eur negauto darbo užmokesčio, 3,63 Eur delspinigių, 438,34 Eur turtinės žalos atlyginimo, 1000 Eur neturtinės žalos atlyginimo, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme (2016-09-29) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 600 Eur advokato išlaidų ieškovo A. I. naudai. Teismas nurodė, kad baudžiamojoje byloje nustatyta, jog tyčia nevykdydamas tarnybos pareigų priešingai tarnybos interesams, ieškovas piktnaudžiavo tarnybine padėtimi siekdamas asmeninės naudos, gavo apie 470 Lt, sudarė sąlygas per postą gabenti nedeklaruotas prekes, nesumokant mokesčių, tuo pažemino ir diskreditavo muitinės pareigūno vardą, sudarė sąlygas formuotis neigiamai visuomenės nuomonei apie muitinės kontrolės nebuvimą, pareigūnų bejėgiškumą ir nebaudžiamumo toleravimą, sumenkino juridinio asmens – Lietuvos Respublikos muitinės autoritetą ir prestižą ir dėl tokių jo veiksmų didelės, neturtinio pobūdžio žalos patyrė juridinis asmuo Lietuvos Respublikos muitinė, tuo pačiu ir valstybė (baudžiamoji byla 5 tomas lapas 19–21).Nuosprendžiu teismas konstatavo, kad A. I. padarytas neveikimas atitinka piktnaudžiavimo veikos požymius, tačiau piktnaudžiavimas yra teisės pažeidimas, už kurį nustatyta ne tik baudžiamoji, bet ir drausminė atsakomybė. Didelės turtinės ar neturtinės žalos padarymo valstybei požymis yra vienas iš nusikalimo atribojimo nuo drausminio nusižengimo kriterijų. Teismas sprendė, kad A. I. piktnaudžiavo tarnyba ir tai laikė drausminiu nusižengimu, tačiau dėl tokių jo veiksmų nebuvo padaryta didelė žala valstybei, muitinei. BPK 157 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad procesinė prievartos priemonė – laikinas nušalinimas nuo pareigų ar laikinas teisės užsiimti tam tikra veikla sustabdymas taikomas įtariamajam tik tais atvejais, jei tai yra būtina, kad būtų greičiau ir nešališkiau ištirta nusikalstama veika ar užkista įtariamajam (kaltinamajam) galimybė daryti naujas nusikalstamas veikas.Procesinės prievartos priemonė – nušalinimas nuo pareigų buvo paskirta ir pratęsiama tuo pagrindu, kad A. I. inkriminuojamam nusikalstama veika yra susijusiu su jo užimamomis pareigomis, tuo pačiu manant, kad toliau eidamas šias pareigas, jis gali ir toliau daryti pats ar per kitus asmenis organizuoti tokio pat pobūdžio nusikalstamas veikas. Pažymėtina, kad A. I. išteisintas konstatavus, kad jis, būdamas valstybės tarnautoju, piktnaudžiavo tarnybine padėtimi, tai yra neatliko muitinio patikrinimo taip, kaip liepia pareiginės instrukcijos. Paties ieškovo veiksmai suteikė pagrindą pradėti ikiteisminį tyrimą, pareikšti įtarimus jo atžvilgiu, o ikiteisminio tyrimo atlikimo metu, taikyti procesines prievartos priemones, tai yra nušalinimą nuo pareigų. Todėl ikiteisminio tyrimo ir baudžiamojo persekiojimo veiksmai negali būti vertinami kaip neteisėti vien dėl to, kad BPK numatytais pagrindais pasibaigė be asmens nubaudimo baudžiamąja tvarka. Be to baudžiamosios bylos medžiaga ne tik patvirtino, kad ikiteisminis tyrimas buvo pradėtas pagrįstai, bet ir suteikė pakankamą pagrindą įteikti ieškovui pranešimą apie įtarimą piktnaudžiavus tarnyba. Pažymėtina, kad pagal Europos Žmogaus Teisių Teismo praktiką tai, kad asmuo galiausiai išteisintas, savaime nereiškia, jog jo baudžiamasis persekiojimas buvo neteisėtas ar kitaip „sukompromituotas“.Teismas padarė išvadą, kad ikiteisminio tyrimo pareigūnai ir/ar prokuroras, vertindami pirminius duomenis apie ieškovą nebuvo pakankamai atidūs, rūpestingi ir profesionalūs, ko pagrįsta tikėtis ir reikalauti iš tokias pareigas valstybėje atliekančių bei valstybinį kaltinimą baudžiamosiose bylose palaikančių valstybės pareigūnų, ir tokiu būdu padarė lemiamą klaidą, turėjusią esminę reikšmę ieškovo teisių pažeidimui baudžiamajame procese. Iš to seka, kad neteisėtų veiksmų, pasireiškiančių bendrosios rūpestingumo ir atidumo pareigos pažeidimu, atvejis ir civiline teisine prasme yra reikšmingas bei sukeliantis civilinę atsakomybę atsakovui. Teismas sprendė, kad ieškovui pakankama kompensacija yra 30 procentų jo prašomos negautų darbo pajamų sumos už priverstinės pravaikštos laikotarpį jį laikinai nušalinus nuo darbo ir tai sudaro 5185,82 Eur (17 286,05 Eur x 30 procentų).Teismas pažymėjo, kad buvo išspausdintas straipsnis apie A.I. atžvilgiu pradėtą ikiteisminį tyrimą, kad atlikta krata, tačiau konkrečiai ieškovo pavardė ir vardas nebuvo įvardinti. Teismas sutiko su ieškovo pozicija, kad jis patyrė sukrėtimą, jaudulį, kad sutriko sveikata, nes dėl šių priežasčių kreipėsi į medikus. Teismas sutiko, kad atliekant ikiteisminio tyrimo veiksmus, nagrinėjant bylą teisme ieškovas patyrė įtampą, stresą, kas galėjo turėti įtakos jo sveikatai bei reputacijai, dėl to ieškovo reikalavimą tenkino ir ieškovui priteisė 1000 Eur neturtinės žalos atlyginimo.
Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai
Apeliaciniu skundu atsakovė Lietuvos Respublika, atstovaujama Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, prašo Marijampolės rajono apylinkės teismo 2016 m. gruodžio 30 d. sprendimo dalį, kuria ieškinys patenkintas, panaikinti, priimti naują sprendimą ir ieškovo ieškinį atmesti. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:Skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo argumentai bei išvados, kurių pagrindu teismas tenkino dalį reikalavimų, yra prieštaringi ir paneigiantys vienas kitą, kai kurias aplinkybes teismas nustatė apskritai nesiremdamas jokiais įrodymais, todėl sprendimas negali būti pripažintas pagrįstu ir teisėtu. Teismas nekonstatavo pažeidimų ir dėl galimai per ilgo baudžiamojo proceso, nurodydamas, jog susipažinus su baudžiamąja byla seka, kad byla buvo didelės apimties, kad tyrimas buvo atliekamas ne dėl vieno ieškovo veiksmų teisėtumo. Teismas aiškiai konstatavo, kad pagrindas pradėti ikiteisminį tyrimą ieškovo atžvilgiu egzistavo ir baudžiamasis procesas buvo pradėtas pagrįstai. Teismas nenustatė baudžiamojo persekiojimo pradėjimo ir prievartos priemonių taikymo neteisėtumo. Taip pat nebuvo konstatuota ir pažeidimų dėl baudžiamojo proceso trukmės.Teisingumo ministerijos nuomone, teismo argumentas, kad neteisėtų veiksmų, pasireiškiančių bendrosios rūpestingumo ir atidumo pareigos pažeidimu, atvejis ir civiline teisine prasme yra reikšmingas bei sukeliantis civilinę atsakomybę atsakovui, prieštarauja kitiems argumentams, kuriais konstatuota, kad pagrindas pradėti ikiteisminį tyrimą ieškovo atžvilgiu egzistavo. Be to, pagrindas pradėti ikiteisminį tyrimą iš dalies atsirado ir dėl paties ieškovo neteisėtų veiksmų bei piktnaudžiavimo tarnyba.Teisingumo ministerija nurodo, kad iš esmės pritaria Kauno apygardos prokuratūros atsiliepime į ieškinį išdėstytiems argumentams. Įrodymai bei teisiniai argumentai rodo, kad ieškovo ieškinys turėjo būti atmestas, nenustačius valstybės deliktinės atsakomybės sąlygų.Apeliaciniu skundu atsakovė Lietuvos Respublika, atstovaujama Lietuvos Respublikos Generalinės prokuratūros, prašo Marijampolės rajono apylinkės teismo 2016 m. gruodžio 30 d. sprendimo dalį, kuria ieškinys patenkintas, panaikinti, priimti naują sprendimą ir ieškovo ieškinį atmesti. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:A. I. buvo kaltinamas tuo, kad piktnaudžiavo tarnybine padėtimi ir padarė didelę neturtinę žalą Muitinės departamentui ir valstybei. Kauno apygardos teismas 2015 m. lapkričio 13 d. nuosprendžiu konstatavo, jog baudžiamosios bylos nagrinėjimo teisme metu buvo įrodytos ne visos kaltinime nurodytos aplinkybės. Teismas konstatavo, jog ieškovo padaryta veika atitinka piktnaudžiavimo požymius ir pažemino bei diskreditavo valstybės tarnautojo vardą, tačiau ja nebuvo padaryta didelės žalos valstybei ar muitinei, todėl nesant būtino BK 228 straipsnyje numatytos nusikalstamos veikos požymio – didelės žalos padarymo, ieškovą išteisino. Priimdamas išteisinamąjį nuosprendį, teismas didelės žalos nebuvimą iš esmės motyvavo tuo, kad A. I. piktnaudžiaudamas tarnyba sudarė kitiems asmenims sąlygas daryti administracinius teisės pažeidimus, o ne kriminalinio pobūdžio nusikaltimus, ir nors tokie pareigūno veiksmai ir sumenkino, diskreditavo ir pažemino valstybės tarnautojo vardą, tačiau nesukėlė tokių padarinių, kurie galėtų būti vertinami kaip didelė žala.Ikiteisminio tyrimo stadijoje apie veiką ir ją galimai padariusį asmenį gali būti daromos tik preliminarios išvados, formuluojamos kaip prognozės apie galimybę, kad toks asmuo teismo gali būti pripažintas kaltu. Kadangi sprendimui dėl bylos atidavimo į teismą su kaltinamuoju aktu nebuvo ir nėra taikomi tokie aukšti įrodymų pakankamumo ir neteisėtos veikos vertinamųjų požymių įvertinimo kriterijai kaip priiminėjant nuosprendį, prokuroro sprendimą perduoti bylą teismui, kad šis įvertintų ar buvo padarytas nusikaltimas ir ar pakanka duomenų asmenį pripažinti kaltu, Marijampolės rajono apylinkės teismas ginčijamu sprendimu nepagrįstai vertino kaip nepakankamą rūpestingumą ir atidumą.Apeliaciniu skundu trečiasis asmuo Muitinės departamentas prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos prašo Marijampolės rajono apylinkės teismo 2016 m. gruodžio 30 d. sprendimo dalį, kuria ieškinys patenkintas, panaikinti, priimti naują sprendimą ir ieškovo ieškinį atmesti. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:Nėra konstatuota, jog iš esmės buvo pažeistos A. I. teisės baudžiamajame procese – atvirkščiai, bylos medžiaga patvirtina, jog pareigūnas visomis jam Baudžiamojo proceso kodekso suteiktomis teisėmis aktyviai naudojosi (įskaitant teisę apskųsti procesinės prievartos priemonės – laikinojo nušalinimo nuo užimamų pareigų – taikymą), ir teismai A. I. atžvilgiu vykdytame baudžiamajame procese nekonstatavo, kad dėl pareigūnų veiksmų jis negalėjo pasinaudoti tam tikromis Baudžiamojo proceso kodekso nustatytomis teisėmis. Be to, Kauno apygardos teismas konstatavo, jog A. I. neveikime buvo piktnaudžiavimo požymių, tačiau tai nėra nusikalstama veika tik dėl to, jog tokiu neveikimu nebuvo padaryta didelės žalos.Teismas skundžiamu sprendimu iš esmės prieštarauja nuosekliai susiklosčiusiai teismų praktikai, kad didelės žalos kriterijų vertina vienintelis subjektas – tik teismas, ir nepagrįstai nustatė, kad didelės vertės kriterijų turėjo įvertinti ikiteisminio tyrimo pareigūnai ir/ar prokuroras, vertindami pirminius duomenis apie ieškovą. Marijampolės rajono teismas, prieštaraudamas išdėstytai teismų praktikai nustatė, jog būtent tokiu būdu ikiteisminio tyrimo pareigūnai ir/ar prokuroras padarė lemiamą klaidą, turėjusią esminę reikšmę ieškovo teisių pažeidimui baudžiamajame procese. Pažymėtina, kad ikiteisminio tyrimo stadijoje apie veiką ir ją galimai padariusį asmenį gali būti daromos tik preliminarios išvados, kad kaltinamasis teismo gali būti pripažintas kaltu ir tik išimtinai teismas, kuriam pagal Konstitucijos 109 straipsnį pavesta vykdyti teisingumą Lietuvos Respublikoje, šias išvadas gali patvirtinti arba paneigti.Muitinės departamentas laiko, kad skundžiamas sprendimas yra nenuoseklus, neturi loginių ryšių, skirtingose sprendimo vietose iš esmės tos pačios aplinkybės yra ir teigiamos ir paneigiamos, tuo padarant nepagrįstas išvadas, todėl neaišku, kokiu pagrindu Marijampolės rajono apylinkės teismas priėmė ginčijamą sprendimą. Pažymėtina, kad priėmęs tokį sprendimą Marijampolės rajono apylinkės teismas neišsprendė klausimo dėl laikinojo nušalinimo nuo užimamų pareigų įskaitymo į tarnybos Lietuvos valstybei stažą, t. y. proceso šalims neaišku, ar į tarnybos Lietuvos valstybei stažą, pripažinus, kad ikiteisminio tyrimo veiksmai buvo neteisėti, tačiau kartu priteisus tik 30 procentų negautų pajamų (darbo užmokesčio) sumos, turi būti įskaitytas visas laikotarpis, ar tik 30 procentų nušalinimo nuo užimamų pareigų laikotarpio.Kadangi nušalinimas nuo pareigų gali būti panaikinamas tik prokuroro (tardytojo) nutarimu, nušalinimo trukmė ir nušalinimo pasekmės pareigūno tarnybos santykiams nepriklauso nuo darbdavio valios. Šios aplinkybės leidžia pagrįstai konstatuoti, kad ginčui išspręsti turėjo būti taikomos ne tarnybos santykius reglamentuojančios Valstybės tarnybos 341 straipsnio, o Lietuvos Respublikos žalos, atsiradusios dėl valdžios institucijų neteisėtų veiksmų, atlyginimo ir atstovavimo valstybei ir Lietuvos Respublikos Vyriausybei įstatymo nuostatos, kurios delspinigių nenustato.Marijampolės rajono apylinkės teismui konstatavus, jog iš dalies ikiteisminis tyrimas buvo pradėtas dėl paties A. I. veiksmų, Muitinės departamento nuomone, nepagrįstai priteista 1000 eurų neturtinės žalos, kadangi visi nepatogumai ir išgyvenimai, sveikatos problemos, kilo dėl jo paties veiksmų ir dėl šių veiksmų kilusių pasekmių, t. y. visos pasekmės, įskaitant ikiteisminio tyrimo pradėjimą ir patį baudžiamąjį procesą, kilo dėl paties ieškovo kaltės.Atsiliepimu į apeliacinį skundą ieškovas A. I. prašo apeliacinius skundus atmesti, Marijampolės rajono apylinkės teismo 2016 m. gruodžio 30 d. sprendimą palikti nepakeistą. Atsiliepimas į apeliacinį skundą grindžiamas argumentais:Pagrindinis apeliantų argumentas yra tas, kad nei ikiteisminio tyrimo pareigūnui, nei prokurorui nėra suteikta teisė konstatuoti, kad buvo padaryta nusikalstama veika ir kad ją padarė konkretus asmuo bei BK ar kituose teisės aktuose nepateikta universalių kriterijų žalos mastui nustatyti, todėl kiekvienu konkrečiu atveju apie žalos dydį sprendžia teismas. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad esant pranešimams apie galimą nusikalstamą veiką, buvo pagrindas pradėti ikiteisminį tyrimą, tačiau nurodė, jog ikiteisminį tyrimą vykdantys pareigūnai privalėjo atsižvelgti į tai, kad piktnaudžiavimas pagal BK 228 straipsnio 1 dalį yra valstybės tarnautojo ar jam prilyginto asmens piktnaudžiavimas tarnybine padėtimi arba įgaliojimų viršijimas, jeigu dėl to didelės žalos patyrė valstybė. Taigi, būtina piktnaudžiavimo sudėtinė dalis yra didelė žala valstybei. Ikiteisminio tyrimo pareigūnai, prieš pareikšdami įtarimus ieškovui turėjo įvertinti galimos žalos padarymo mastą. Įtarimų pareiškimo metu buvo konstatuota, kad dėl ieškovo veiksmų didelės neturtinio pobūdžio žalos patyrė juridinis asmuo Lietuvos respublikos muitinė ir tuo pačiu valstybė, tačiau šie teiginiai nebuvo argumentuoti, neaišku, kokiu pagrindu kilo didelė žala valstybei. Teismas pagrįstai rėmėsi Valstybės tarnybos įstatymo 34¹ straipsniu ir pagrįstai paskaičiavo 30 procentų delspinigių sumos. Teismo sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, nes įvertinti visi rašytiniai įrodymai. Atsiliepimuose į apeliacinius skundus atsakovė Lietuvos Respublika, atstovaujama Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros, ir trečiasis asmuo Muitinės departamentas prie Lietuvos respublikos finansų ministerijos prašo patenkinti jų apeliacinius skundus juose išdėstytais motyvais.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų, patikrino pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrino ar nėra absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 320 straipsnis). Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, numatytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, apeliacinės instancijos teismas nenustatė. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad vadovaujantis Valstybinės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Pagėgių rinktinės Kriminalinės veiklos skyriaus raštu 2013 m. gegužės 7 d. ieškovo atžvilgiu buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas, įtarimai ieškovui pareikti pagal BK 228 straipsnio 2 dalyje ir 229 straipsnyje numatytas veikas. 2014 m. vasario18 d. ieškovui A. I. paskirta kardomoji priemonė rašytinis pasižadėjimas neišvykti (baudžiamosios bylos tomas 5, lapai 28-30). Kauno apylinkės teismo 2014 m. vasario 18 d. nutartimi prokuroro prašymu ieškovas A. I. 2 mėnesiams nušalintas nuo Muitinės departamento Kauno teritorinės muitinės posto inspektoriaus pareigų (baudžiamosios bylos 5 tomas, lapai 32-34). Šis nušalinimas buvo pratęstas ne vieną kartą, ieškovas teismo nutartis skųsdavo apeliacine tvarka, tačiau apeliacinės instancijos teismas nutartimis A. I. skundus dėl nušalinimo nuo pareigų atmesdavo. Teismas nustatė, kad ieškovo nušalinimas nuo pareigų tęsėsi iki 2015 m. lapkričio 13 d., kai Kauno apygardos teismo nuosprendžiu ieškovas A. I. buvo išteisintas dėl kaltinimo padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 228 straipsnio 2 dalyje, nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių, ir panaikintos kardomosios bei procesinės prievartos priemonės. Baudžiamojoje byloje priimdamas išteisinamąjį nuosprendį, teismas konstatavo, kad A. I. padarytas neveikimas atitinka piktnaudžiavimo veikos požymius, tačiau piktnaudžiavimas yra teisės pažeidimas, už kurį nustatyta ne tik baudžiamoji, bet ir drausminė atsakomybė. Didelės turtinės ar neturtinės žalos padarymo valstybei požymis yra vienas iš nusikalimo atribojimo nuo drausminio nusižengimo kriterijų. Prokuroro prašymu 2015 m. balandžio 14 d. kaltinimas pakeistas patikslinant faktines aplinkybes. Teismas padarė išvadą, kad A. I. piktnaudžiavo tarnyba ir tai laikė drausminiu nusižengimu, tačiau dėl tokių jo veiksmų nebuvo padaryta didelė žala valstybei, muitinei. Ieškovas teismui pateiktu ieškiniu prašė teismo priteisti iš Lietuvos valstybės dėl nepagrįsto nušalinimo nuo pareigų negautą darbo užmokestį, turtinę ir neturtinę žalą. Teismas ieškovo prašymą tenkino iš dalies. Apeliantai su tokiu teismo sprendimu nesutinka ir prašo ieškinį atmesti, apeliaciniuose skunduose nurodydami, kad ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nustatyti žalos dydį nėra galimybės, nes konkretus žalos dydis nustatomas tik bylą nagrinėjant iš esmės teisme, dėl to ieškovas buvo pagrįstai nušalintas viso atliekamo ikiteisminio tyrimo laikotarpiu ir nėra jokio pagrindo tenkinti ieškovo ieškinio.Valstybės pareiga atlyginti žalą, padarytą teisėsaugos institucijų pareigūnų veiksmais (neveikimu) baudžiamojo proceso srityje, įtvirtinta CK 6.272 straipsnio 1 dalyje. Kasacinis teismas yra konstatavęs, kad tai yra specialus civilinės deliktinės atsakomybės atvejis, kai valstybės civilinė atsakomybė kyla nepaisant ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuratūros pareigūnų ir teismo kaltės, todėl civilinės atsakomybės teisiniam santykiui atsirasti pakanka trijų sąlygų: neteisėtų pareigūnų veiksmų (neteisėto neveikimo), šiais veiksmais (neveikimu) padarytos žalos fakto ir priežastinio neteisėtų veiksmų (neveikimo) bei atsiradusios žalos ryšio (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. vasario 4 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje M. T. v. Lietuvos valstybė, bylos Nr. 3K-3-5/2009; 2010 m. gegužės 24 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje A. Š. v. Lietuvos valstybė, bylos Nr. 3K-3-219/2010; 2013 m. gruodžio 4 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje BUAB „Nordic investicija“ v. Lietuvos Respublika, bylos Nr. 3K-3-634/2013; kt.)Nurodytoje kasacinio teismo jurisprudencijoje laikomasi nuostatos, kad neteisėtais veiksmais, kaip valstybės civilinės atsakomybės sąlyga, gali būti teismo pripažinti ir tokie veiksmai, kurie nors ir atitiko atitinkamas baudžiamojo proceso teisės normas, tačiau kuriais pažeistos pareigūnų bendrosios rūpestingumo ir atidumo pareigos (CK 6.246 straipsnio 1 dalis, BPK 1, 2 straipsniai).Ieškovas nurodė, kad jo nušalinimas nuo pareigų buvo paskirtas tuo pagrindu, jog būtina greičiau ir nešališkiau ištirti nusikalstamą veiką ir užkirsta galimybė asmeniui daryti naujas nusikalstamas veikas, tačiau 9 mėnesius, kai jis vykdė savo tiesiogines pareigas, nuo ikiteisminio tyrimo pradėjimo iki įtarimo pareiškimo, jo veiksmai nekėlė grėsmės tarnybos interesams ir nebuvo jokios būtinybės imtis procesinių prievartos priemonių. Nustatyta, kad visą laikotarpį nuo įtarimų pareiškimo (2013 m. gegužės 7 d.) iki ieškovo nušalinimo nuo pareigų (2014 m. vasario 18 d.) ieškovas vykdė muitinės kelio posto inspektoriaus pareigas. Iš baudžiamosios bylos medžiagos matyti, kad ikiteisminis tyrimas pradėtas ne tik ieškovo, bet ir kitų asmenų atžvilgiu. Atliekant ikiteisminį tyrimą buvo surinkta eilė įrodymų, ir tik surinkus pakankamai įrodymų, prokuratūra sprendė, kad yra pakankamas pagrindas pareikšti A. I. įtarimą padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 228 straipsnio 2 dalyje ir 229 straipsnyje, bei skirti procesinę privartos priemonę. Piktnaudžiavimas, numatytas BK 228 straipsnyje, yra valstybės tarnautojas ar jam prilygintas asmuo, piktnaudžiavęs tarnybine padėtimi arba viršijęs įgaliojimus, sukėlęs padarinius – didelę žalą valstybei, Europos sąjungai, tarptautinei viešajai organizacijai, juridiniam ar fiziniam asmeniui. Taigi, minėtos normos dispozicijoje yra numatyti nusikalstamos veikos padariniai – didelė žalą. Nagrinėjamu atveju, nors atliekant ikiteisminį tyrimą buvo nustatyti pagrindai pareikšti įtarimus ieškovui piktnaudžiavimu tarnyba, tačiau, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, ikiteisminio tyrimo pareigūnai nebuvo pakankamai atidūs ir rūpestingi, neįvertindami ieškovo padarytos žalos masto. Teisėjų kolegijos vertinimu, jau pradedant ikiteisminį tyrimą buvo žinomos aplinkybės, kad V. T. ir I. T. per Kauno teritorinės muitinės Ramoniškių kelio postą nuo 2013 m. vasario 1 d. iki 2013 m. gegužės 6 d. į Rusijos Federaciją vyko kelis kartus, buvo žinoma, kad neteisėtai buvo gabenamas dyzelinis kuras, dėl to nesumokėti privalomi mokėti mokesčiai, taip pat buvo gabenamos kitos nedeklaruotos prekės, tačiau ieškovas, pažeisdamas Muitinės įstatymo nuostatas, Valstybės tarnybos įstatymo nuostatas, tyčia nevykdė tarnybos pareigų, veikė priešingai tarnybos interesams, piktnaudžiavo tarnybine padėtimi, siekdamas asmeninės naudos, ją gavo apie 470 Lt, sudarė sąlygas per postą gabenti nedeklaruotas prekes, nesumokant mokesčių, tuo pažemino ir diskreditavo muitinės pareigūno vardą, sudarė sąlygas formuotis neigiamai visuomenės nuomonei apie muitinės kontrolės nebuvimą, pareigūnų bejėgiškumą ir nebaudžiamumo toleravimą, sumenkino juridinio asmens – Lietuvos Respublikos muitinės autoritetą ir prestižą ir dėl tokių jo veiksmų didelės, neturtinio pobūdžio žalos patyrė juridinis asmuo Lietuvos Respublikos muitinė, tuo pačiu ir valstybė (baudžiamosios bylos 5 tomas, lapai 19–21). Iš minėtų duomenų matyti, kad pagal ieškovui pareikštą įtarimą ikiteisminio tyrimo metu ieškovo padarytos žalos dydis nebuvo nustatytas. Ieškovui taikyta procesinė prievartos priemonė nustatyta BPK 157 straipsnyje, kurio 1 dalyje įtvirtintas šios priemonės taikymo pagrindas: nusikalstamos veikos tyrimo metu ikiteisminio tyrimo teisėjas, gavęs prokuroro prašymą, nutartimi turi teisę laikinai nušalinti įtariamąjį nuo pareigų ar laikinai sustabdyti teisę užsiimti tam tikra veikla, jei tai būtina, kad būtų greičiau ir nešališkiau ištirta nusikalstama veika ar užkirsta įtariamajam galimybė daryti naujas nusikalstamas veikas. Šios procesinės prievartos priemonės taikymo pagrindai ir tikslingumas nulemti įtariamo (kaltinamo, teisiamo) asmens einamų pareigų ir nusikaltimo, kuriuo jis įtariamas (kaltinamas), pobūdžio: jeigu galimai įvykdyta nusikalstama veika yra susijusiu su įtariamo (kaltinamo) asmens tarnybos įgaliojimų panaudojimu, ši aplinkybė gali suponuoti nušalinimo nuo pareigų poreikį. Kartu kasacinio teismo praktikoje pažymima, kad baudžiamojo persekiojimo faktas savaime nepateisina procesinių prievartos priemonių taikymo: BPK 11 straipsnyje įtvirtintas proporcingumo principas nustato atsakingų teisėsaugos pareigūnų pareigą procesines prievartos priemones taikyti tik tais atvejais, kai be jų negalima pasiekti reikiamų proceso tikslų, ir bet kokios procesinės prievartos priemonės taikymą nedelsiant nutraukti, kai tai tampa nereikalinga, šis principas įtvirtintas ir BPK 157 straipsnio 5 dalyje, kurioje nustatyta, kad ikiteisminio tyrimo metu prokuroras, o perdavus bylą teismui – teismas privalo panaikinti laikiną nušalinimą nuo pareigų ar laikiną teisės užsiimti tam tikra veikla sustabdymą, kai ši priemonė pasidaro nebereikalinga, t. y. išnyksta jos taikymo būtinybė (BPK 157 straipsnio 1 dalis, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015 m. birželio 19 d. nutartis byloje L. J. v. Lietuvos Respublika, bylos Nr. 3K-3-395-469/2015).Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nežiūrint, jog apeliacine tvarka peržiūrėtos teismo nutartys dėl ieškovo nušalinimo nuo pareigų ir paliktos nepakeistos, tačiau akivaizdu, kad nusikaltimas, kuriuo buvo įtariamas (kaltinamas) ieškovas (dėl piktnaudžiavimo tarnybine padėtimi), nors tiesiogiai susijęs su jo tarnybos galimybių (įgaliojimų bei priemonių) panaudojimu, tačiau ieškovui paskirta procesinė prievartos priemonė nebuvo tikslinga ir būtina. Tokia išvada darytina įvertinus baudžiamosios bylos medžiagą, kadangi 2014 m. vasario 17 d. pranešime apie įtarimą, pareikštą ieškovui, yra nurodoma, kad įtarimai ieškovui pareikšti už tai, kad 2013 m. gegužės 6 d. piktnaudžiavo tarnybine padėtimi, netikrindamas per muitinės postą važiavusio automobilio, kuris gabeno nedeklaruotus daiktus. Iki pareikšto įtarimo ieškovui, ikiteisminio tyrimo pareigūnams minėto įvykio metu visos aplinkybės buvo žinomos, tačiau įtarimams pareikšti papildomai rinko informaciją, klausė telefoninių pokalbių, sekė automobilius. Sutiktina su ieškovo argumentais, kad iki pareiškiant įtarimus visos įvykio aplinkybės buvo žinomas, tačiau pagrindų ieškovą nušalinti nuo pareigų ikiteisminio tyrimo pareigūnai nematė. Šios aplinkybės teismo vertinimu sudaro pagrindą daryti išvadą, kad ikiteisminio tyrimo pareigūnai nebuvo pakankamai atidūs ir rūpestingi, nes nušalinimas nuo pareigų šiuo atveju vertinamas kaip be pakankamo pagrindo pritaikyta procesinės prievartos priemonė. Be to, prieš pareiškiant įtarimus ieškovui, ikiteisminio tyrimo pareigūnai turėjo galimybę įvertinti žalos padarymo mastą. Tai reiškia, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatė vieną iš valstybės civilinės atsakomybės sąlygų – neteisėtus pareigūnų veiksmus (neveikimą).Kitos būtinosios sąlygos valstybės civilinei atsakomybei kilti – priežastinis neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir atsiradusios žalos ryšio buvimas. Teismų praktikoje pabrėžiama, kad civilinėje atsakomybėje pripažįstamas atsakomybės pagrindu ir netiesioginis priežastinis ryšys, kai žala atsiranda ne tiesiogiai iš neteisėtų veiksmų, bet yra pakankamai susijusi su žalingomis pasekmėmis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2002 m. balandžio 17 d. nutartis, priimta civilinėje byloje B. L. ir kt. v. Vilniaus miesto 5-asis notarų biuras ir kt., bylos Nr. 3K-3-614/2002; 2007 m. gegužės 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „Baldų rojus“ v. G. O., bylos Nr. 3K-3-197/2007). Taikant deliktinę atsakomybę, netiesioginis priežastinis ryšys pripažįstamas tinkama civilinės atsakomybės sąlyga, jeigu neteisėti veiksmai padėjo žalai (nuostoliams) atsirasti ar jiems padidėti Apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs civilinėje byloje surinktą medžiagą apeliaciniame skunde išdėstytų motyvų kontekste, sutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis ir pakartotinai teismo nustatytų aplinkybių ir ištirtų įrodymų neanalizuoja. Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Apeliacinės instancijos teismo pareiga motyvuoti savo procesinį sprendimą yra apibrėžiama kaip pareiga atsakyti į pagrindinius (esminius) bylos faktinius ir teisinius aspektus, turinčius esminę reikšmę bylai teisingai išnagrinėti. Apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010).Apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs civilinėje byloje surinktą medžiagą apeliaciniame skunde išdėstytų motyvų kontekste, sutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis ir pakartotinai teismo nustatytų aplinkybių ir ištirtų įrodymų neanalizuoja. Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Apeliacinės instancijos teismo pareiga motyvuoti savo procesinį sprendimą yra apibrėžiama kaip pareiga atsakyti į pagrindinius (esminius) bylos faktinius ir teisinius aspektus, turinčius esminę reikšmę bylai teisingai išnagrinėti. Apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010).Apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo argumentais, kad dėl nustatytų neteisėtų ikiteisminio tyrimo pareigūnų veiksmų, ieškovui buvo padaryta žala, jis negavo darbo užmokesčio, tačiau atsižvelgė į tai, kad CK 6.282 straipsnio 1 dalies nuostata, kai paties nukentėjusiojo asmens didelis neatsargumas padėjo atsirasti žalai arba jai padidėti, todėl žalos atlyginimą nusprendė sumažinti. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad turėtas išlaidas būtina įrodyti, todėl priteistos žalos dydis nustatytas, įvertinus bylos medžiagą. Teismas, vertindamas priteistinos neturtinės žalos dydį, įvertino tai, kad ieškovas patyrė sukrėtimą, jaudulį, kad sutriko sveikata, nes dėl šių priežasčių kreipėsi į medikus, nagrinėjant bylą teisme ieškovas patyrė įtampą, stresą, kas galėjo turėti įtakos jo sveikatai bei reputacijai.Esant nustatytoms aplinkybėms, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino byloje esančių įrodymų visumą, jų pakankamumą, sąsajumą, leistinumą, patikimumą ir įrodomąją reikšmę nepažeisdamas įrodymų vertinimo taisyklių (CPK 177, 185 straipsniai), vadovavosi CPK 185 straipsnio 1 dalyje nustatytomis taisyklėmis, todėl sprendžia, kad skundžiamas Marijampolės rajono apylinkės teismo 2016 m. gruodžio 30 d. sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, jis paliekamas nepakeistas, o atsakovų ir trečiojo asmens apeliaciniai skundai atmetami kaip nepagrįsti (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo
CPK 93 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Ieškovo apeliacinės instancijos teisme tyrėtos teisinės pagalbos išlaidos sudarė 200 Eur, todėl teismui nusprendus netenkinti atsakovų ir trečiojo asmens apeliacinių skundų, šios išlaidos priteistinos iš jų po lygiai (66,67 Eur) ieškovo naudai (CPK 93 straipsnio 1 dalis).
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 93 straipsniu, 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Marijampolės rajono apylinkės teismo 2016 m. gruodžio 30 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Priteisti iš atsakovų Lietuvos Respublikos, atstovaujamos Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, (j. a. k. 188604955), Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros (j. a. k. 288603320), trečiojo asmens Muitinės departamento prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (j. a. k. 188656838), po 66,67 Eur (šešiasdešimt šešis eurus 67 ct) teisinės pagalbos išlaidų, turėtų apeliacinės instancijos teisme, ieškovo A. I. (a. k. (duomenys neskelbtini) naudai.
Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.