Kauno apygardos teismo nuosprendis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Danguolė Šiugždinytė, sekretoriaujant Viktorijai Akelienei, Vilmai Marčiukaitytei, Audronei Stankevičiūtei, dalyvaujant prokurorams Ričardui Gailevičiui, Genei Ramanauskienei, kaltinamajam A. I., jo gynėjui Audriui Bandzaičiui, viešame teismo posėdyje nagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje A. I., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, nevedęs, aukštojo išsilavinimo, dirbantis (duomenys neskelbtini), laikinai nušalintas nuo pareigų, neteistas, gyvenantis (duomenys neskelbtini), kaltinamas padaręs nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 228 straipsnio 2 dalyje.

Aprašomoji dalis

nustatė:

A. I. kaltinamas tuo, kad būdamas valstybės tarnautoju – dirbdamas (duomenys neskelbtini) kelio posto inspektoriumi (posto trumpinys (duomenys neskelbtini)), piktnaudžiavo tarnybine padėtimi – savo įgaliojimų nepanaudojo priešingai tarnybos interesams siekdamas turtinės naudos sau, nesant kyšininkavimo požymių, ir ją gavo bei tuo padarė didelės neturtinės žalos juridiniam asmeniui – Muitinės Departamentui, tuo pačiu ir valstybei, o būtent:

Vykdydamas tarnybines pareigas ir tyčia pažeisdamas Valstybės tarnybos įstatymo 3 straipsnio 2 dalies 2, 3, 4, 6, 8 punktuose numatytus teisingumo, nesavanaudiškumo, padorumo, atsakomybės, pavyzdingumo principus, to paties įstatymo 15 straipsnio 1 dalies 1, 4, 5, 6, 9 punktų reikalavimus, įpareigojančius valstybės tarnautojus laikytis Lietuvos Respublikos Konstitucijos ir kitų teisės aktų, tinkamai atlikti pareigybės aprašyme nustatytas funkcijas ir laiku atlikti pavedamas užduotis, laikytis šiame Įstatyme, kituose teisės aktuose nustatytų valstybės tarnautojų veiklos etikos principų ir taisyklių, nepiktnaudžiauti tarnyba, laikytis valstybės ir įstaigų vidaus tvarkos taisyklių, nesinaudoti ir neleisti naudotis tarnybine ar su tarnyba susijusia informacija kitaip, negu nustato įstatymai ar kiti teisės aktai, taip pat tyčia pažeisdamas Muitinės įstatymo II skyriaus ketvirto skirsnio 20 str. 3 p. 1, 2, 6 papunkčių reikalavimus, kurie suteikia teisę: 1) reikalauti iš asmenų deklaruoti ir pateikti muitiniam tikrinimui į Bendrijos muitų teritoriją importuojamas, iš jos eksportuojamas arba tranzitu per šią teritoriją gabenamas prekes, su jų gabenimu susijusius dokumentus ir kitą muitiniam tikrinimui reikalingą informaciją bei paaiškinimus, 2) stabdyti, apžiūrėti ir tikrinti transporto priemones, gabenamas prekes bei su jų gabenimu susijusius dokumentus ir jas gabenančius asmenis, jeigu sprendžiant pagal teisės aktuose nustatytus rizikos požymius yra pagrindo manyti, kad gabenamoms prekėms taikomos ar taikytinos muitinės priežiūros priemonės, 3) sulaikyti asmenis, gabenamas prekes, su jų gabenimu susijusius dokumentus ir jas gabenančias transporto priemones visoje Lietuvos Respublikos muitinių teritorijoje, grubiai pažeisdamas Kauno teritorinės muitinės viršininko 2005-12-24 įsakymu Nr.3B-373 patvirtinto Kauno teritorinės muitinės kelio posto inspektoriaus, atliekančio pareigas (duomenys neskelbtini) poste pareigybės aprašymo V skirsnio (posto inspektoriaus pareigos) 34.1., 34.3., 34.4., 34.5., 34.8, 34.12, 34.14, 34.18, 34.26 punktuose numatytus reikalavimus, numatančius, kad posto inspektorius privalo atlikti per postą gabenamų ar poste deklaruojamų prekių, dokumentų, transporto priemonių, keleivių ir bagažo muitinį tikrinimą bei įforminimą vadovaujantis teisės aktais; taikyti importo, eksporto ir tranzito draudimus bei apribojimus; vykdyti kontrabandos, muitų taisyklių pažeidimų prevenciją; išaiškinus kontrabandos, kitus muitinės veiklą reglamentuojančių teisės aktų pažeidimų faktus, surašyti administracinio teisės pažeidimo protokolą, prekių sulaikymo protokolą, daiktų (prekių) ir dokumentų paėmimo protokolą; laikytis įstatymų ir kitų teisės aktų numatytos muitinės informacijos apsaugos, tvarkymo, naudojimo bei teikimo tvarkos; laikytis Lietuvos Respublikos muitinės pareigūnų etikos kodekso reikalavimų; teisės aktuose nurodytą informaciją nustatyta tvarka ir laiku registruoti poste pildomuose žurnaluose; nustatyta tvarka ir laiku tvarkyti muitiniam įforminimui pateiktus ir įformintus dokumentus; vykdyti kitas įstatymų ir kitų teisės aktų numatytas pareigas pagal savo kompetenciją; tyčia nevykdė posto (duomenys neskelbtini) vidaus darbo taisyklių, patvirtintų Kauno teritorinės muitinės viršininko 2012-01-20 įsakymu Nr. 3B-29 III dalyje numatytų reikalavimų, kurios įpareigoja vertinti keleivio pateiktos žodinės ar rašytinės deklaracijos duomenis dėl jos priėmimo vizualiai apžiūrėjus keleivį, automobilį, kuriuo vykstama, imtis priemonių pastebėjus riziką keliančius veiksnius ir tyrimo metu nenustatytoje vietoje, iki 2013 metų vasario 1 d., susitarė su pažįstama V. T. už atlygį piktnaudžiauti tarnybine padėtimi ir sistemingai leisti jai vykti į Rusijos Federaciją ir iš ten, jo tarnybos dienomis per (duomenys neskelbtini) kelio postą gabenti akcizais apmokestinamas prekes – atskirose talpose dyzelinį kurą ir benziną, vaistinius preparatus, alkoholinius gėrimus, jų nepateikiant muitinės kontrolei, ir netikrinti jos ir su ja kartu vykstančių pažįstamų asmenų gabenamų prekių, jų neapmokestins, apsiribojant žodinėmis deklaracijomis apie gabenamą leistiną neapmokestinamą prekių kiekį, o ši už tai jam parduos atgabentą kontrabandinį kurą už savikainą, tai yra už tiek, kiek pirks Rusijos Federacijoje. Tokiu būdu susitarė su V. T. leisti jai ir jos pažįstamiems asmenims sistemingai daryti administracinius teisės pažeidimus, numatytus ATPK 210 straipsnyje, - kontrabandą, neapmokestinti gabenamų prekių ir šią neteisėtą veiklą dangstyti.

Tokio susitarimo pagrindu, laikotarpiu nuo 2013 m. vasario 1 d. iki 2013 m. gegužės 6 d., V. T., A. I. tarnybos metu - dirbant (duomenys neskelbtini) kelio poste įvažiuojančiųjų į Lietuvos Respubliką iš trečiųjų šalių lengvųjų transporto priemonių ir asmenų tikrinimo kanale, 4 (keturis) kartus – 2013-02-01, 2013-04-16, 2013-04-20, 2013-04-28, o I. T. 3 (tris) kartus - 2013-04-16, 2013-04-20, 2013-04-28 vyko per (duomenys neskelbtini) kelio postą į Rusijos Federaciją, o grįždamos jam (A. I.) pateikė žodines deklaracijas, kad gabena neapmokestinamą kiekį cigarečių, degtinės, kurą bake, o 2013-04-28 V. T. nurodė, kad prekių negabena išvis, tačiau nurodytu laikotarpiu V. T. ne mažiau kaip per du kartus savo automobiliu ,,VW Passat“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), atskirose talpose (ne automobilio bake) iš Rusijos Federacijos į Lietuvą pergabeno apie 160 litrų dyzelinio kuro, kurio vertė yra apie 278,26 eurų, nesumokėjusi apie 89,27 eurų privalomų sumokėti mokesčių, ir nenustatytą kiekį kitų nedeklaruotų prekių, o jis (A. I.), žinodamas, kad V. T. daro administracinius teisės pažeidimus, numatytus ATPK 210 straipsnyje, - kontrabandą, tyčia netikrino įvežamų prekių bei jų dokumentų ir tyčia neužtikrino, kad vadovaujantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1997 m. kovo 6 d. nutarimu Nr. 199 „Dėl muito režimo keleiviams, vykstantiems per Lietuvos Respublikos valstybės sieną”, už šias įvežtas prekes būtų nustatyti bei sumokėti importo muitai ir mokesčiai, o vėliau (duomenys neskelbtini) kelio poste pagalbiniu darbininku dirbančiam V. B. ne mažiau kaip du kartus davė nurodymus vykti jo asmeniniu automobiliu ,,Audi 100“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) į V. T. gyvenamąją vietą ir perpilti neteisėtai pergabentą kontrabandinį dyzelinį kurą į jam priklausančio automobilio baką, tokiu būdu jis įgijo apie 160 litrų dyzelinio kuro iš V. T. už savikainą ir jį naudojo savo asmeninėms reikmėms.

Tęsdamas nusikalstamą veiką, žinodamas, kad 2013 m. gegužės 6 d. V. T., I. T. ir jų pažįstamos I. S., O. K. atskirais automobiliais grįš iš Rusijos Federacijos ir gabens akcizais apmokestinamas prekes ir jų nedeklaruos, būdamas darbo vietoje - (duomenys neskelbtini) kelio poste, įvažiuojančiųjų į Lietuvos Respubliką iš trečiųjų šalių lengvųjų transporto priemonių ir asmenų tikrinimo kanale, apie 19.52 val. iš VSAT Pagėgių rinktinės pareigūnų gavęs informaciją, kad iš Rusijos Federacijos Kaliningrado srities įvažiuojančiais į Ramoniškių pasienio kontrolės punktą automobiliais ,,VW Passat“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), ir ,,VW Passat“ valst., Nr. (duomenys neskelbtini), kurių vairuotojos V. T. ir I. T. gali bandyti pergabenti nedeklaruotus daiktus, dėl ko privaloma atlikti automobilių ir daiktų detalų patikrinimą, žinodamas, kad minėtais automobiliais V. T. ir I. T. atskirose talpose gabena apie 115 litrų dyzelinio kuro, iš kurio dalį jo gabena asmeniškai jam, taip pat būdamas įspėtas, jog VSAT Pagėgių rinktinės pareigūnai atvyksta tikrinti šių automobilių, leido V. T. ir I. T. suprasti, kad gabenamų daiktų nedeklaravus šįkart jų nepraleis (iš V. T. dokumentus paėmė išėjęs iš tarnybinių patalpų, prie tualeto), gabenamas prekes būtina deklaruoti arba perdėti į kitų kartu vykstančių asmenų automobilius.

Tuo tikslu, pažeisdamas pasienio kontrolės punktų veiklos taisyklių 47.5., 47.6 punktuose numatytus reikalavimus – kad draudžiama krauti gyvūnus, prekes (daiktus) iš vienų transporto priemonių į kitas, sandėlius, aikšteles ar kitur patikrinimo zonoje ir kitose patikrinimą atliekančių valstybės institucijų padalinių prižiūrimose vietose be atitinkamų patikrinimą atliekančių valstybės institucijų leidimo; draudžiama išlaipinti iš transporto priemonės arba įlaipinti į ją žmones, iškrauti iš jos arba krauti į ją gyvūnus, prekes (daiktus) be Valstybės sienos apsaugos tarnybos ir muitinės pareigūnų leidimo, tyčia leido V. T., I. T., I. S., O. K. vaikščioti posto teritorijoje, taip sudarė sąlygas V. T. ir I. T. iš savo automobilių išimti ir išnešti deklaruotinus daiktus – nenustatytą kiekį ir rūšių vaistinių preparatų, alkoholinių gėrimų, slėpti juos posto pagalbinėse patalpose (tualete), iš savo automobilių perkrauti į automobilius ,,Renault Espace“ valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vairuojamą I. S., ir ,,Renault Espace“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vairuojamą O. K., apie šiuos riziką keliančius veiksnius posto vyresniųjų tyčia neinformavo, o atlikus šiuos veiksmus davė nurodymą I. S. ir O. K. pervažiuoti į sunkvežimių patikros kanalą ir su nedeklaruotomis prekėmis, perimtomis iš V. T. ir I. T., iš posto teritorijos leido joms išvažiuoti. Po to V. T. (kuri buvo priversta atlikti muitinės procedūras) žodžiu deklaravus gabenamas prekes, deklaraciją priėmė ir detaliai neapžiūrėjęs automobilio salono, neapžiūrėjęs bagažinės ir gabenamo deklaruojamo krovinio natūroje, ignoruodamas kolegų iš VSAT Pagėgių rinktinės prašymą neišleisti šio automobilio iš posto, leido V. T. iš patikros kanalo išvažiuoti.

Tęsdamas nusikalstamą veiką ir susitarimą su V. T., 2013 m. gegužės 7 d. ryte (duomenys neskelbtini) kelio poste pagalbiniu darbininku dirbančiam darbininkui V. B. davė nurodymą jo asmeniniu automobiliu ,,Audi 100“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) nuvykti į V. T. gyvenamąją vietą ir perpilti atvežtą dyzelinį kurą į jam priklausančio automobilio baką. V. B. įvykdžius šį nurodymą, jis piktnaudžiavimo pagrindu iš V. T. už savikainą (1000 Rusijos rublių, atitinkančių 18,10 eurų) įgijo apie 75 litrus dyzelinio kuro ir kurą naudojo savo asmeninėms reikmėms.

Tyčia nevykdydamas tiesioginės muitinės tarnautojo pareigos užtikrinti, kad vykstantys per sieną asmenys sumokėtų muito mokesčius į valstybės biudžetą, o paskutinį kartą tai atliko žinodamas, jog V. T. ir I. T. automobilius VSAT Pagėgių rinktinės pareigūnai detaliai tikrins - priverstas objektyvių aplinkybių, ignoravo savo tiesioginę pareigą ir sistemingai veikė bei ketino veikti prieš savo institucijos tikslus – apsaugoti Lietuvos visuomenę, rinką, aplinką ir finansinius interesus nuo neteisėta prekybos daromos žalos, sudarė sąlygas per postą gabenti nedeklaruotas prekes, nesumokant mokesčių, taip piktnaudžiavo tarnybine padėtimi priešingai tarnybos interesams, siekdamas asmeninės naudos, jos gavo apie 137,26 eurų, tyčia pažeidė kaltinime nurodytas teisės normas ir sudarė įspūdį, kad valstybės institucijos nevykdo savo funkcijų, t. y. sumenkino Lietuvos Respublikos muitinės autoritetą ir prestižą, iškraipė jos funkcijas ir veiklos principus, tuo pažemino ir diskreditavo muitinės pareigūno vardą, sudarė sąlygas formuotis neigiamai visuomenės nuomonei apie muitinės kontrolės nebuvimą, pareigūnų bejėgiškumą ir nebaudžiamumo toleravimą ir dėl tokių jo veiksmų didelės, neturtinio pobūdžio žalos patyrė juridinis asmuo Lietuvos Respublikos muitinė, tuo pačiu ir valstybė.

Taip kaltinamas padaręs nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 228 straipsnio 2 dalyje.

Teisminio nagrinėjimo metu kaltinamasis A. I. kaltu neprisipažino. Paaiškino, kad 2013 m. gegužės 6 d. jis dirbo Ramoniškių pasienio poste, atliko muitininko pareigas. Matė, kad atvyko V. T., I. T., jų dokumentus paėmė ir tikrino pasienietė E. B.. E. B. nenurodė, kad reikia atlikti detalų automobilių patikrinimą, nesakė, kad moterys veža kurą. Buvusiems poste asmenims (V. T. ir I. T.) pasakė, kad reikia deklaruoti gabenamas prekes, jos deklaravo gabenančios kurą, sumokėjo mokesčius. Kai priėmė žodinę deklaraciją iš V. T., suvedė duomenis į kompiuterį, jai davė nurodymą sustoti prie angaro, jai išrašė pranešimą, kad ji pasirašytų, o ji kažkodėl nuvažiavo prie užkardo. I. T. pasakė, kad ji skambintų V. T. ir ši sugrįžtų. Taip ją susigrąžino. I. S., O. K., V. R. automobilius nukreipė į kitą kanalą, nes jie deklaravo leistiną prekių kiekį, ir jis turėjo teisę juos išleisti.

Raseinių rajono apylinkės teismo 2014 m. liepos 14 d. nutarimu O. K. už LR ATPK 44¹ straipsnyje numatytą pažeidimą ir padarytą 2014-02 (09-17 laikotarpiu) nubausta 500 Lt bauda be vaistinių preparatų konfiskavimo. (t. 3, b. l. 99-100)

Motyvuojamoji dalis

Teismas, išnagrinėjęs baudžiamąją bylą, įvertinęs byloje surinktus ir teisminio nagrinėjimo metu patikrintus įrodymus, daro išvadą, kad nėra įstatyminio pagrindo priimti apkaltinamojo nuosprendžio, nes byloje esantys įrodymai nepatvirtina A. I. kaltumo padarius kaltinime nurodytą nusikaltimą (piktnaudžiavimas). Teismas daro išvadą, kad A. I. atžvilgiu turi būti priimtas išteisinamasis nuosprendis, kadangi nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių. Šią išvadą teismas daro dėl šių aplinkybių.

Taikant LR BK 228 straipsnį, žala suprantama kaip turtinio ar kitokio pobūdžio žala, dėl kurios nukenčia valstybės, tarptautinės viešosios organizacijos, juridinio ar fizinio asmens turtinė padėtis arba (ir) padaromas neigiamas poveikis jų neturtiniams interesams. Turtinė žala yra turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negauta nauda ar negautos pajamos, kurios būtų gautos, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų (ar neveikimo). Kitokio pobūdžio žala yra fizinė, moralinė, organizacinė ar kito neturtinio pobūdžio žala, padaryta teisės ginamoms ir saugomoms nematerialioms vertybėms (asmens sveikatai, garbei, orumui, juridinio asmens reputacijai, valstybės tarnybos autoritetui ir pan.). Didelės žalos požymis, būtinas baudžiamajai atsakomybei kilti, yra vertinamasis, todėl kiekvienu atveju nustatomas atsižvelgiant į konkrečias bylos aplinkybes, t. y. į žalos pobūdį, kokiais teisės aktais ginami interesai pažeisti, nukentėjusiųjų skaičių, nusikalstamos veikos laiką, trukmę, kaltininko einamų pareigų svarbą ir pan. Sprendžiant klausimą, ar turtinė žala yra didelė, atsižvelgiama ne tik į žalos piniginės išraiškos dydį, bet ir į tai, kiek ji reikšminga tokią žalą patyrusiam asmeniui (pvz., nukentėjusiajam, kurio materialinė padėtis yra sunki, didelė žala pripažįstama ir tokia žala, kuri pagal jos piniginę išraišką nėra didelė). Kitokio, t. y. neturtinio, pobūdžio žala paprastai pripažįstama didele, jeigu ji patiriama dėl Lietuvos Respublikos Konstitucijoje įtvirtintų teisių ir laisvių pažeidimo arba piktnaudžiaujant tarnyba dar ir kitos nusikalstamos veikos padarymo. Lietuvos Respublikos Konstitucijoje įtvirtintų teisių ir laisvių pažeidimas, valstybės tarnybos autoriteto sumenkinimas ar kiti esmingai žalingi padariniai paprastai pripažįstami didele žala ne tik tarnybai ar asmeniui, bet ir valstybei.

A. I. pareikštas kaltinimas dėl to, kad būdamas valstybės tarnautoju – dirbdamas Muitinės departamento (duomenys neskelbtini) kelio posto inspektoriumi (posto trumpinys (duomenys neskelbtini)), piktnaudžiavo tarnybine padėtimi – savo įgaliojimų nepanaudojo priešingai tarnybos interesams siekdamas turtinės naudos sau, nesant kyšininkavimo požymių, ir ją gavo bei tuo padarė didelės neturtinės žalos juridiniam asmeniui – Muitinės Departamentui, tuo pačiu ir valstybei, o būtent:

Vykdydamas tarnybines pareigas ir tyčia pažeisdamas Valstybės tarnybos įstatymo 3 straipsnio 2 dalies 2, 3, 4, 6, 8 punktuose numatytus teisingumo, nesavanaudiškumo, padorumo, atsakomybės, pavyzdingumo principus, to paties įstatymo 15 straipsnio 1 dalies 1, 4, 5, 6, 9 punktų reikalavimus, įpareigojančius valstybės tarnautojus laikytis Lietuvos Respublikos Konstitucijos ir kitų teisės aktų, tinkamai atlikti pareigybės aprašyme nustatytas funkcijas ir laiku atlikti pavedamas užduotis, laikytis šiame Įstatyme, kituose teisės aktuose nustatytų valstybės tarnautojų veiklos etikos principų ir taisyklių, nepiktnaudžiauti tarnyba, laikytis valstybės ir įstaigų vidaus tvarkos taisyklių, nesinaudoti ir neleisti naudotis tarnybine ar su tarnyba susijusia informacija kitaip, negu nustato įstatymai ar kiti teisės aktai, taip pat tyčia pažeisdamas Muitinės įstatymo II skyriaus ketvirto skirsnio 20 str. 3 p. 1, 2, 6 papunkčių reikalavimus, kurie suteikia teisę: 1) reikalauti iš asmenų deklaruoti ir pateikti muitiniam tikrinimui į Bendrijos muitų teritoriją importuojamas, iš jos eksportuojamas arba tranzitu per šią teritoriją gabenamas prekes, su jų gabenimu susijusius dokumentus ir kitą muitiniam tikrinimui reikalingą informaciją bei paaiškinimus, 2) stabdyti, apžiūrėti ir tikrinti transporto priemones, gabenamas prekes bei su jų gabenimu susijusius dokumentus ir jas gabenančius asmenis, jeigu sprendžiant pagal teisės aktuose nustatytus rizikos požymius yra pagrindo manyti, kad gabenamoms prekėms taikomos ar taikytinos muitinės priežiūros priemonės, 3) sulaikyti asmenis, gabenamas prekes, su jų gabenimu susijusius dokumentus ir jas gabenančias transporto priemones visoje Lietuvos Respublikos muitinių teritorijoje, grubiai pažeisdamas Kauno teritorinės muitinės viršininko 2005-12-24 įsakymu Nr.3B-373 patvirtinto Kauno teritorinės muitinės kelio posto inspektoriaus, atliekančio pareigas (duomenys neskelbtini) poste pareigybės aprašymo V skirsnio (posto inspektoriaus pareigos) 34.1., 34.3., 34.4., 34.5., 34.8, 34.12, 34.14, 34.18, 34.26 punktuose numatytus reikalavimus, numatančius, kad posto inspektorius privalo atlikti per postą gabenamų ar poste deklaruojamų prekių, dokumentų, transporto priemonių, keleivių ir bagažo muitinį tikrinimą bei įforminimą vadovaujantis teisės aktais; taikyti importo, eksporto ir tranzito draudimus bei apribojimus; vykdyti kontrabandos, muitų taisyklių pažeidimų prevenciją; išaiškinus kontrabandos, kitus muitinės veiklą reglamentuojančių teisės aktų pažeidimų faktus, surašyti administracinio teisės pažeidimo protokolą, prekių sulaikymo protokolą, daiktų (prekių) ir dokumentų paėmimo protokolą; laikytis įstatymų ir kitų teisės aktų numatytos muitinės informacijos apsaugos, tvarkymo, naudojimo bei teikimo tvarkos; laikytis Lietuvos Respublikos muitinės pareigūnų etikos kodekso reikalavimų; teisės aktuose nurodytą informaciją nustatyta tvarka ir laiku registruoti poste pildomuose žurnaluose; nustatyta tvarka ir laiku tvarkyti muitiniam įforminimui pateiktus ir įformintus dokumentus; vykdyti kitas įstatymų ir kitų teisės aktų numatytas pareigas pagal savo kompetenciją; tyčia nevykdė posto (duomenys neskelbtini) vidaus darbo taisyklių, patvirtintų Kauno teritorinės muitinės viršininko 2012-01-20 įsakymu Nr. 3B-29 III dalyje numatytų reikalavimų, kurios įpareigoja vertinti keleivio pateiktos žodinės ar rašytinės deklaracijos duomenis dėl jos priėmimo vizualiai apžiūrėjus keleivį, automobilį, kuriuo vykstama, imtis priemonių pastebėjus riziką keliančius veiksnius ir tyrimo metu nenustatytoje vietoje, iki 2013 metų vasario 1 d., susitarė su pažįstama V. T. už atlygį piktnaudžiauti tarnybine padėtimi ir sistemingai leisti jai vykti į Rusijos Federaciją ir iš ten, jo tarnybos dienomis per (duomenys neskelbtini) kelio postą gabenti akcizais apmokestinamas prekes – atskirose talpose dyzelinį kurą ir benziną, vaistinius preparatus, alkoholinius gėrimus, jų nepateikiant muitinės kontrolei, ir netikrinti jos ir su ja kartu vykstančių pažįstamų asmenų gabenamų prekių, jų neapmokestins, apsiribojant žodinėmis deklaracijomis apie gabenamą leistiną neapmokestinamą prekių kiekį, o ši už tai jam parduos atgabentą kontrabandinį kurą už savikainą, tai yra už tiek, kiek pirks Rusijos Federacijoje. Tokiu būdu susitarė su V. T. leisti jai ir jos pažįstamiems asmenims sistemingai daryti administracinius teisės pažeidimus, numatytus ATPK 210 straipsnyje, - kontrabandą, neapmokestinti gabenamų prekių ir šią neteisėtą veiklą dangstyti.

Tokio susitarimo pagrindu, laikotarpiu nuo 2013 m. vasario 1 d. iki 2013 m. gegužės 6 d., V. T., A. I. tarnybos metu - dirbant (duomenys neskelbtini) kelio poste įvažiuojančiųjų į Lietuvos Respubliką iš trečiųjų šalių lengvųjų transporto priemonių ir asmenų tikrinimo kanale, 4 (keturis) kartus – 2013-02-01, 2013-04-16, 2013-04-20, 2013-04-28, o I. T. 3 (tris) kartus - 2013-04-16, 2013-04-20, 2013-04-28 vyko per (duomenys neskelbtini) kelio postą į Rusijos Federaciją, o grįždamos jam (A. I.) pateikė žodines deklaracijas, kad gabena neapmokestinamą kiekį cigarečių, degtinės, kurą bake, o 2013-04-28 V. T. nurodė, kad prekių negabena išvis, tačiau nurodytu laikotarpiu V. T. ne mažiau kaip per du kartus savo automobiliu ,,VW Passat“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), atskirose talpose (ne automobilio bake) iš Rusijos Federacijos į Lietuvą pergabeno apie 160 litrų dyzelinio kuro, kurio vertė yra apie 278,26 eurų, nesumokėjusi apie 89,27 eurų privalomų sumokėti mokesčių, ir nenustatytą kiekį kitų nedeklaruotų prekių, o jis (A. I.), žinodamas, kad V. T. daro administracinius teisės pažeidimus, numatytus ATPK 210 straipsnyje, - kontrabandą, tyčia netikrino įvežamų prekių bei jų dokumentų ir tyčia neužtikrino, kad vadovaujantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1997 m. kovo 6 d. nutarimu Nr. 199 „Dėl muito režimo keleiviams, vykstantiems per Lietuvos Respublikos valstybės sieną”, už šias įvežtas prekes būtų nustatyti bei sumokėti importo muitai ir mokesčiai, o vėliau (duomenys neskelbtini) kelio poste pagalbiniu darbininku dirbančiam V. B. ne mažiau kaip du kartus davė nurodymus vykti jo asmeniniu automobiliu ,,Audi 100“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) į V. T. gyvenamąją vietą ir perpilti neteisėtai pergabentą kontrabandinį dyzelinį kurą į jam priklausančio automobilio baką, tokiu būdu jis įgijo apie 160 litrų dyzelinio kuro iš V. T. už savikainą ir jį naudojo savo asmeninėms reikmėms.

Tęsdamas nusikalstamą veiką, žinodamas, kad 2013 m. gegužės 6 d. V. T., I. T. ir jų pažįstamos I. S., O. K. atskirais automobiliais grįš iš Rusijos Federacijos ir gabens akcizais apmokestinamas prekes ir jų nedeklaruos, būdamas darbo vietoje - (duomenys neskelbtini) kelio poste, įvažiuojančiųjų į Lietuvos Respubliką iš trečiųjų šalių lengvųjų transporto priemonių ir asmenų tikrinimo kanale, apie 19.52 val. iš VSAT Pagėgių rinktinės pareigūnų gavęs informaciją, kad iš Rusijos Federacijos Kaliningrado srities įvažiuojančiais į Ramoniškių pasienio kontrolės punktą automobiliais ,,VW Passat“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), ir ,,VW Passat“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kurių vairuotojos V. T. ir I. T. gali bandyti pergabenti nedeklaruotus daiktus, dėl ko privaloma atlikti automobilių ir daiktų detalų patikrinimą, žinodamas, kad minėtais automobiliais V. T. ir I. T. atskirose talpose gabena apie 115 litrų dyzelinio kuro, iš kurio dalį jo gabena asmeniškai jam, taip pat būdamas įspėtas, jog VSAT Pagėgių rinktinės pareigūnai atvyksta tikrinti šių automobilių, leido V. T. ir I. T. suprasti, kad gabenamų daiktų nedeklaravus šįkart jų nepraleis (iš V. T. dokumentus paėmė išėjęs iš tarnybinių patalpų, prie tualeto), gabenamas prekes būtina deklaruoti arba perdėti į kitų kartu vykstančių asmenų automobilius.

Tuo tikslu, pažeidžiant pasienio kontrolės punktų veiklos taisyklių 47.5., 47.6 punktuose numatytus reikalavimus – kad draudžiama krauti gyvūnus, prekes (daiktus) iš vienų transporto priemonių į kitas, sandėlius, aikšteles ar kitur patikrinimo zonoje ir kitose patikrinimą atliekančių valstybės institucijų padalinių prižiūrimose vietose be atitinkamų patikrinimą atliekančių valstybės institucijų leidimo; draudžiama išlaipinti iš transporto priemonės arba įlaipinti į ją žmones, iškrauti iš jos arba krauti į ją gyvūnus, prekes (daiktus) be Valstybės sienos apsaugos tarnybos ir muitinės pareigūnų leidimo, tyčia leido V. T., I. T., I. S., O. K. vaikščioti posto teritorijoje, taip sudarė sąlygas V. T. ir I. T. iš savo automobilių paimti ir išnešti deklaruotinus daiktus – nenustatytą kiekį ir rūšių vaistinių preparatų, alkoholinių gėrimų, slėpti juos posto pagalbinėse patalpose (tualete), iš savo automobilių perkrauti į automobilius ,,Renault Espace“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vairuojamą I. S., ir ,,Renault Espace“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vairuojamą O. K., apie šiuos riziką keliančius veiksnius posto vyresniųjų tyčia neinformavo, o atlikus šiuos veiksmus davė nurodymą I. S. ir O. K. pervažiuoti į sunkvežimių patikros kanalą ir su nedeklaruotomis prekėmis, perimtomis iš V. T. ir I. T., iš posto teritorijos leido joms išvažiuoti. Po to V. T. (kuri buvo priversta atlikti muitinės procedūras) žodžiu deklaravus gabenamas prekes, deklaraciją priėmė ir detaliai neapžiūrėjęs automobilio salono, neapžiūrėjęs bagažinės ir gabenamo deklaruojamo krovinio natūroje, ignoruodamas kolegų iš VSAT Pagėgių rinktinės prašymą neišleisti šio automobilio iš posto, leido V. T. iš patikros kanalo išvažiuoti.

Tęsdamas nusikalstamą veiką ir susitarimą su V. T., 2013 m. gegužės 7 d. ryte (duomenys neskelbtini) kelio poste pagalbiniu darbininku dirbančiam darbininkui V. B. davė nurodymą jo asmeniniu automobiliu ,,Audi 100“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) nuvykti į V. T. gyvenamąją vietą ir perpilti atvežtą dyzelinį kurą į jam priklausančio automobilio baką. V. B. įvykdžius šį nurodymą, jis piktnaudžiavimo pagrindu iš V. T. už savikainą (1000 Rusijos rublių, atitinkančių 18,10 eurų) įgijo apie 75 litrus dyzelinio kuro, kurį naudojo savo asmeninėms reikmėms.

Tyčia nevykdydamas tiesioginės muitinės tarnautojo pareigos užtikrinti, kad vykstantys per sieną asmenys sumokėtų muito mokesčius į valstybės biudžetą, o paskutinį kartą tai atliko žinodamas, jog V. T. ir I. T. automobilius VSAT Pagėgių rinktinės pareigūnai detaliai tikrins - priverstas objektyvių aplinkybių, ignoravo savo tiesioginę pareigą ir sistemingai veikė ir ketino veikti prieš savo institucijos tikslus – apsaugoti Lietuvos visuomenę, rinką, aplinką ir finansinius interesus nuo neteisėta prekybos daromos žalos, sudarė sąlygas per postą gabenti nedeklaruotas prekes, nesumokant mokesčių, taip piktnaudžiavo tarnybine padėtimi priešingai tarnybos interesams, siekdamas asmeninės naudos, jos gavo apie 137,26 eurų, tyčia pažeidė kaltinime nurodytas teisės normas ir sudarė įspūdį, kad valstybės institucijos nevykdo savo funkcijų, t. y. sumenkino Lietuvos Respublikos muitinės autoritetą ir prestižą, iškraipė jos funkcijas ir veiklos principus, tuo pažemino ir diskreditavo muitinės pareigūno vardą, sudarė sąlygas formuotis neigiamai visuomenės nuomonei apie muitinės kontrolės nebuvimą, pareigūnų bejėgiškumą ir nebaudžiamumo toleravimą ir dėl tokių jo veiksmų didelės, neturtinio pobūdžio žalos patyrė juridinis asmuo Lietuvos Respublikos muitinė, tuo pačiu ir valstybė.

Taigi apibendrinant galima konstatuoti, kad A. I. kaltinamas tuo, kad piktnaudžiavo tarnybine padėtimi ir padarė didelę neturtinę žalą Muitinės departamentui ir valstybei. Piktnaudžiavimas pasireiškė tuo, kad jis susitarė su V. T. leisti jai ir jos pažįstamiems asmenims sistemingai daryti administracinius teisės pažeidimus, numatytus LR ATPK 210 straipsnyje (kontrabandą), neapmokestinti gabenamų prekių (dyzelinio kuro, benzino, vaistinių preparatų, alkoholinių gėrimų) ir šią neteisėtą veiklą dangstyti. Taip V. T. laikotarpiu nuo 2013-02-01 iki 2013-05-06 du kartus savo automobiliu talpose iš Rusijos Federacijos į Lietuvą pergabeno apie 160 litrų dyzelinio kuro, kurio vertė 278,26 Eur, nesumokėjo 89,27 Eur privalomų sumokėti mokesčių ir nenustatytą kiekį kitų nedeklaruotų prekių, o šį kurą už savikainą A. I. įgijo sumokėjęs pinigus. Be to, kaltinamas tuo, kad 2013-05-06 iš VSAT Pagėgių pareigūnų gavęs informaciją, kad V. T. ir I. T. gali bandyti iš Rusijos Federacijos į Lietuvą pergabenti nedeklaruotus daiktus, leido joms suprasti, kad nedeklaravus daiktų, jų nepraleis, gabenamas prekes reikia deklaruoti arba perdėti į kitų asmenų automobilius, ir tyčia leido joms vaikščioti posto teritorijoje, sudarė sąlygas paimti iš automobilių ir išnešti deklaruotinus daiktus (nenustatytą kiekį vaistinių preparatų, alkoholinių gėrimų), juos slėpti, perkrauti į kitus automobilius ir juos leido išvažiuoti iš posto teritorijos. V. T. deklaravus kurą, kitą dieną (2013-05-07) už savikainą iš V. T. įgijo 75 litrus dyzelinio kuro, sumokėdamas pinigus. Taip siekdamas asmeninės naudos, jos gavo apie 137, 26 Eur.

Teismas, išnagrinėjęs baudžiamąją bylą ir įvertinęs byloje surinktus įrodymus, daro išvadą, kad nustatytos šios aplinkybės. Nustatyta, kad kaltinime minimu laikotarpiu A. I. dirbo (duomenys neskelbtini) kelio posto inspektoriumi. Kaltinamasis A. I. neigia piktnaudžiavęs tarnybine padėtimi. Taip pat neigia susitarimą su V. T., jog leis jai ir kitiems asmenims daryti administracinius pažeidimus ir vykdyti kontrabandą, neapmokestinti gabenamų prekių, ir tą daręs. Neigia, kad iš V. T. įgijo dyzelinio kuro. Taip pat neigia kaltinime nurodytas aplinkybes dėl 2013-05-06 įvykio, kad leido perkrauti ir išgabenti nedeklaruotas prekes.

Įvertinus byloje surinktus įrodymus, daroma išvada, kad A. I. parodymai, kuriais jis neigia kaltę, nėra teisingi. Kaltinamojo A. I. parodymai paneigiami anksčiau paminėtais liudytojų parodymais ir kitais išvardintais įrodymais.

Liudytojos V. T. parodymais patvirtinama aplinkybė, kad ji dažnai vykdavo į Rusijos Federaciją (Kaliningrado srt.) parsivežti dyzelinio kuro ir vaistų. Liudytoja V. T. patvirtino ir nurodė, jog A. I. yra gabenusi kurą už paslaugą, kad šis tikrintų ne visas gabenamas prekes. 2013-05-06 ji gabeno dyzelinį kurą A. I., jo nebūtų deklaravusi, bet kai sužinojo, kad bus detalus patikrinimas, jį deklaravo, sumokėjo mokesčius. Pargabentą kurą kitą dieną A. I. nupirko V. B., jis buvo atvykęs A. I. automobiliu. Taip pat liudytoja V. T. patvirtino aplinkybę, kad 2013-05-06 ji ir dukra gabeno degtinę, vaistus, bet sužinojusi, kad bus detalus patikrinimas, šiuos daiktus perdavė O. K. ir I. S.. Tą dieną pasienio darbuotojai E. B. pasakė, kad kuras gabenamas A. I..

Taigi V. T. parodymai patvirtina aplinkybę, kad tarp jos ir A. I. buvo susitarimas, kad ji gabens prekes, o A. I. jų neapmokestins. Du kartus (laikotarpiu nuo 2013-02-01 iki 2013-05-06) per muitinę ji gabeno kurą, jo nedeklaravo su kaltinamojo žinia, mažesne nei rinkos kaina jį pardavė A. I.. Kaltinamasis žinojo, kad kuras nelegalus.

Teismas daro išvadą, kad yra pagrindas tikėti V. T. parodymais, nes jos parodymai atitinka kitų liudytojų parodymus ir kitus bylos duomenis. Nenustatyta priežasčių, dėl kurių ji galėtų duoti neteisingus parodymus kaltinamojo A. I. atžvilgiu.

Liudytoja I. T. paaiškino, kad tikrai ji ir motina V. T. 2013-05-06 automobiliais važiavo iš Rusijos į Lietuvą, vežė vaistus, alkoholį, kurą. Kuomet E. B. pasakė, kad bus detalus patikrinimas, daiktus perdavė O. K. ir I. S..

Liudytoja E. B. patvirtino aplinkybę, kad 2013-05-06 ji dirbo sienos apsaugos tarnyboje, o tuo pačiu metu muitinėje dirbo A. I.. Iš pareigūnų gavusi informaciją apie tai, kad jie atvyks atlikti detalų patikrinimą atvykstantiems automobiliams „VW Passat“ (V. T. ir I. T.), apie tai informavo A. I., bet jis atsakė, kad patikrinimo neatliks. Atvykus V. T., ji pasakė, kad kurą (dyzeliną) gabena muitininkui. Muitininką A. I. informavo apie tai, kad ji gabena dyzelinį kurą. Vėliau iš V. T. pasakojimo sužinojo, kad kuras buvo parduotas A. I., už jį sumokėti pinigai.

Liudytojai L. U. patvirtino aplinkybę, kad iš D. P. gavo informaciją apie tai, kad per Ramoniškių punktą automobiliais „VW Passat“ galimai gabenamos akcizais apmokestinamos prekės, kurių vairuotojos nedeklaruos, todėl bus reikalinga atlikti automobilių detalų patikrinimą. Apie tai pranešė Ramoniškių punkte tuo metu dirbusiai E. B.. Vykstant sužinojo, kad automobilis išvažiavo iš patikrinimo zonos, bet buvo grąžintas. Atvykęs sužinojo, kad prekes V. T. ir I. T. deklaruoja. Atlikus detalų patikrinimą , neapmokestintų prekių nerasta.

Liudytojas R. A. patvirtino aplinkybę, kad 2013-05-06 jis dirbo Ramoniškių pasienio kontrolės punkte, matė ten V. T. ir I. T.. Užkardos pamainos vyresnysis L. U. jį informavo, kad E. B., kurią jis turėjo pakeisti, jam perduos du automobilius, kuriuos reikia sulaikyti iki L. U. atvykimo. Tuomet muitininkui A. I. pasakė, kad reikia palaukti atvykstant L. U., o V. T., I. T. neišleisti iš posto teritorijos. O E. B. jam pasakė, kad muitininkas apie tai jau žino. Pamatęs, kad V. T. išvažiavo iš patikrinimo zonos, dėl to priekaištavo I. T. ir A. I., kad šis leido jai išvykti.

Liudytojas D. P. patvirtino aplinkybę, kad tyrėjas A. K. informavo apie būtinumą patikrinti automobilius „VW Passat“, o jis apie pasakė L. U..

Liudytojos O. K., I. S. patvirtino aplinkybę, kad V. T., I. T. perdavė joms prekes, kurios turėjo būti deklaruotos. Tačiau jos prekių nedeklaravo ir išvyko. Kokios tai buvo prekės ir koks jų kiekis, nežino. Tą aplinkybę, kad buvo perkraunamos prekės, patvirtino liudytojo V. R. parodymai.

Iš minėtų liudytojų V. T., I. T., E. B., L. U., R. A. parodymų nustatytas faktas, kad 2013-05-06 V. T., I. T. vyko iš Rusijos į Lietuvą, gabeno prekes, kurias privalu deklaruoti.

Nustatyta, kad pasienio tarnybos pareigūnai informavo A. I. apie tai, kad V. T., I. T. galimai gabena akcizais apmokestinamas prekes ir jų automobilius reikia detaliai patikrinti.

Liudytojos V. T. parodymais nustatyta, kad ji neketino prekių deklaruoti iki tol, kol buvo informuota apie tai, jog bus atliekamas detalus patikrinimas. Kurą gabeno muitininkui A. I.. Deklaravo gabenanti kurą, sumokėjo mokesčius, o kitas prekes ji ir dukra I. T. perdavė kitiems asmenims (O. K., I. S.), kurios tas prekes išgabeno ir mokesčių nesumokėjo, prekių nedeklaravo. Tos prekės buvo vaistai, alkoholis, tačiau jų kiekis nenustatytas.

Byloje nustatyta, kad patikrinimo zonoje V. T., I. T. veiksmai buvo netinkami ir pažeidžiantys nustatytą tvarką, tačiau muitinės inspektorius A. I. tam neužkirto kelio. Kuomet buvo perduotos ir perkrautos prekės iš V. T., I. T. automobilių į O. K., I. S. automobilius, A. I. juos nukreipė į kitą kanalą ir leido šiems automobiliams išvykti. Taip prekės nebuvo deklaruotos ir apmokestintos. Teismas daro išvadą, kad neįtikinamas kaltinamojo A. I. aiškinimas, jog jis nematė V. T., I. T. veiksmų, kuomet jos perdavė prekes O. K., I. S.. Tokį aiškinimą paneigia ta aplinkybė, kad iš jo darbo vietos yra gerai matoma patikros zona, kurioje stovėjo V. T., I. T. automobiliai. Bylos duomenys patvirtina tą aplinkybę, kad V. T., I. T. delsė deklaruoti prekes ir patikrinimo zonoje užtruko tam tikrą laikotarpį, jos toje zonoje judėjo, vaikščiojo, atliko aktyvius (prekių perdavimo) veiksmus, o kaltinamasis A. I. nukreipė O. K. ir I. S. automobilius jau tuomet, kai prekės buvo perkrautos. Todėl muitinės darbuotojas A. I. turėjo pakankamai laiko užkirsti kelią neteisėtiems V. T. ir I. T. veiksmams, ir už tai jis buvo atsakingas, nes tą daryti jį įpareigoja darbo instrukcijos.

Įvertinus tą aplinkybę, kad prekės gabentos lengvuoju automobiliu, teismui yra pagrindas konstatuoti, kad tai nebuvo didelis kiekis ar didelės vertės prekių kiekis. Tai leidžia manyti, tą patvirtina ir vaizdo medžiaga (įrašai), jog perkraunami daiktai nebuvo didelio tūrio ar didelės apimties.

Tą aplinkybę, kad 2013-05-07 iš V. T. buvo nupirktas kuras A. I., ir būtent tas kuras, kurį 2013-05-06 ji pargabeno iš Rusijos Federacijos į Lietuvą, patvirtino V. B. parodymai. Teismas neturi pagrindo abejoti V. B. parodymais apie tai, kad jis A. I. paprašytas automobiliu „Audi“ vyko pas V. T. pirkti dyzelinio kuro, nes V. B. parodymai atitinka V. T. parodymus, kuriais patvirtinama aplinkybė, kad kaltinamojo baltos spalvos automobiliu „Audi“ atvažiavo V. B., jis sumokėjo pinigus ir kurą supylė į A. I. automobilį. Juo labiau kad byloje yra įrodytas faktas, kad 2013-05-06 V. T. gabeno kurą per Ramoniškių kelio postą iš Rusijos į Lietuvą, jį deklaravo, todėl jį tikrai turėjo. Teismas konstatuoja, kad svarbi ta aplinkybė, jog V. T., V. B. neturi pagrindo apkalbėti A. I., jie nėra turėję konfliktų, taigi daroma išvada, kad jų parodymai yra teisingi. Todėl įtikinamas šių liudytojų aiškinimas, kad V. B. paprašytas A. I., jo automobiliu vyko pas V. T. pirkti kuro, jį supylė į automobilio baką ir tai darė 2013-05-07 bei du kartus prieš tai, tai yra laikotarpiu nuo 2013-02-01 iki 2013-05-06.

Teismas konstatuoja, kad byloje nenustatytas kiekis prekių (išskyrus deklaruotą kurą), kurias 2013-05-06 gabeno V. T., I. T. ir kurias jos perdavė O. K., I. S.. Tačiau iš V. T., Trumpaitytės parodymų nustatyta, kad tai buvo vaistai ir alkoholis. Tačiau, kaip minėta anksčiau, iš bylos duomenų matyti, kad tai nebuvo didelis prekių kiekis.

Kaltinime nurodyta, kad laikotarpiu nuo 2013-02-01 iki 2013-05-06, A. I. tarnybos metu, V. T. keturis kartus, o I. T. tris kartus vyko per Ramoniškių kelio postą iš Rusijos Federacijos į Lietuvą, pateikė žodines deklaracijas, kad gabena neapmokestinamą kiekį cigarečių, degtinę, kurą bake, o 2013-04-28 V. T. nurodė, kad išvis prekių negabena, tačiau nurodytu laikotarpiu du kartus talpose gabeno 160 litrų dyzelinio kuro, kurio vertė 278,26 Eur, nesumokant 89,27 Eur privalomų sumokėti mokesčių, ir nenustatytą kiekį kitų nedeklaruotų prekių, o A. I., tai žinodamas, tyčia netikrino įvežamos prekės (kuro) ir neužtikrino, kad už įvežtą kurą būtų nustatyti ir sumokėti importo mokesčiai, o po to už savikainą iš V. T. nupirko 160 litrų dyzelinio kuro.

Teismas daro išvadą, kad ši kaltinimo dalis pasitvirtino nevisiškai.

Teismas laiko įrodytu ir nustatytu faktą, kad V. T. minimu laikotarpiu vyko per Ramoniškių kelio postą, vežė dyzelinį kurą ir jį pardavė A. I.. Šio kuro nedeklaravo ir mokesčių nesumokėjo, taip daryti buvo sutarusi su A. I.. Šioje kaltinimo dalyje apklausta liudytoja V. T. nurodė, kad du kartus gabeno kurą A. I., šis jį pirko ir tai darė už tai, kad jis tikrintų ne visas gabenamas prekes. Tačiau iš liudytojos V. T. parodymų nėra aišku, ar tai ji darė už netikrinimą prekių ateityje, ar gabentų tuo metu. Nei ikiteisminio tyrimo metu, nei teisme liudytojos V. T., I. T. nepatvirtino fakto, kad laikotarpiu nuo 2013-02-01 iki 2013-05-06 jos gabeno cigaretes, alkoholį ar kitas prekes, išskyrus kurą. Tą aplinkybę, kad kurą iš V. T. nupirko A. I., patvirtino V. B. parodymai.

Taigi teismas daro išvadą, kad byloje nėra surinkta įrodymų, kad laikotarpiu nuo 2013-02-01 iki 2013-05-06 V. T., I. T. gabeno kitas prekes (be kuro). Aplinkybių, kad būtų gabentos kitos prekės (be kuro) liudytojų V. T., I. T. parodymais nepatvirtinama. Kitų įrodymų, kurie patvirtintų, jog V. T. ar I. T. būtų gabenusios kitas prekes 2013-02-01 - 2013-05-06 laikotarpiu, o A. I. būtų netikrinęs įvežamų prekių ir neužtikrinęs jų apmokestinimo, byloje nėra. Net ir pačiame kaltinime pateikiamas abstraktus kaltinimas, kad minimu laikotarpiu V. T., I. T. per Ramoniškių punktą gabeno „nenustatytą kiekį kitų nedeklaruotų prekių“.

Taip teismas laiko įrodytu faktą, kad laikotarpiu nuo 2013-02-01 iki 2013-05-06 V. T. du kartus talpose gabeno 160 litrų dyzelinio kuro, kurio vertė 278,26 Eur, nesumokant 89,27 Eur privalomų sumokėti mokesčių, o A. I., tai žinodamas, tyčia netikrino įvežamos prekės (kuro) ir neužtikrino, kad už įvežtą kurą būtų nustatyti ir sumokėti importo mokesčiai, o po to už savikainą iš V. T. nupirko 160 litrų dyzelinio kuro. Taip pat įrodyta, kad V. T., I. T. 2013-05-06 gabeno prekes (vaistus, alkoholį), jas perdavė kitiems asmenims (O. K., I. S.), jos prekių, kurių kiekis nenustatytas, nedeklaravo, mokesčių nesumokėjo, o tai daryti sąlygas sudarė A. I..

Iš bylos medžiagos nustatyta, o tas teigiama ir kaltinime, jog V. T. ir A. I. buvo sutarę, kad V. T. per postą veš ir nedeklaruos prekių, nebus apmokestinta, tai yra ji darys administracinius teisės pažeidimus. Vienu atveju buvo pergabenta 160 litrų dyzelinio kuro, kurio vertė 278,26 Eur, nesumokant 89,27 Eur privalomų sumokėti mokesčių. Kitu atveju buvo pergabentos prekės, kurių kiekis nenustatytas, taip pat nenustatyta, kokia žala padaryta.

Iš kaltinimo matyti, kad A. I. kaltinamas tuo, kad jis susitarė su A. T., kad ji darys administracinius teisės pažeidimus, o jis neapmokestins gabenamų prekių, dangstys neteisėtą veiklą, taip nefiksavo A. T. daromų administracinių teisės pažeidimų, sudarė sąlygas per postą gabenti nedeklaruotas prekes ir, siekdamas asmeninės naudos, iš V. T. įgijo akcizais apmokestinamų prekių (kuro).

Vertinant A. I. atliktų veiksmų pobūdį, intensyvumą bei šių veiksmų pasekmes, teismas daro išvadą, kad A. I. veiksmuose nėra būtino LR BK 228 straipsnio numatyto sudėties požymio-didelės žalos padarymo. Ši išvada daroma dėl šių aplinkybių.

Piktnaudžiavimas pagal BK 228 straipsnio 1 dalį yra valstybės tarnautojo ar jam prilyginto asmens piktnaudžiavimas tarnybine padėtimi arba įgaliojimų viršijimas, jeigu dėl to didelės žalos patyrė valstybė, Europos sąjunga, tarptautinė viešoji organizacija, juridinis ar fizinis asmuo Nusikaltimo sudėtis yra materiali, taigi baudžiamajai atsakomybei nepakanka veikų, priešingų tarnybos interesams, padarymo, būtini padariniai, t. y. didelė žala valstybei, Europos sąjungai, tarptautinei viešajai organizacijai, kitiems juridiniams ar fiziniams asmenims. Pažymėtina, kad LR BK 228 straipsnis numato atsakomybę tiek už turtinės, tiek ir neturtinės žalos padarymą. Tačiau įstatyme aiškiai apibrėžta, kad žala, nesvarbu, ar ji turtinė ar neturtinė, turi būti didelė. Visais atvejais žala turi būti, nes žala yra vienas piktnaudžiavimo nusikaltimo požymių. Pagal didelės žalos požymį vyksta piktnaudžiavimo nusikaltimo atribojimas nuo drausminio nusižengimo.

Didelės žalos požymis yra vertinamasis. Kadangi įstatymas nepateikia universalių kriterijų žalos mastui nustatyti, teisminėje praktikoje išaiškinta, kad kiekvienu konkrečiu atveju apie žalos dydį sprendžia teismas, atsižvelgdamas į konkrečias bylos aplinkybes: kokio pobūdžio, kokiais teisės aktais ginami interesai yra pažeidžiami, nukentėjusiųjų skaičių, jų vertinimą pareigūno padarytos nusikalstamos veikos trukmę, kaltininko einamų pareigų svarbą, rezonansą visuomenėje dėl padarytos veikos ir įtaką valstybės tarnautojo bei valstybės institucijos autoritetui, pažeistų interesų ir kaltininko einamų pareigų svarbą, padarytos veikos neigiamą poveikį institucijos, kurioje dirba kaltininkas, reputacijai, valstybės autoritetui ir pan. (kasacinės nutartys Nr. 2K-16/2010, 2K-100/2014). Pagal teisminę praktiką neturtinio pobūdžio žala paprastai pripažįstama didele, jeigu ji patiriama dėl Lietuvos Respublikos Konstitucijoje įtvirtintų teisių ir laisvių pažeidimo, valstybės institucijų autoriteto sumenkinimo, jų darbo sutrikdymo. Lietuvos Respublikos Konstitucijoje įtvirtintų teisių ir laisvių pažeidimas, valstybės tarnybos autoriteto sumenkinimas ar kiti esmingai žalingi padariniai paprastai pripažįstami didele žala ne tik tarnybai ar asmeniui, bet ir valstybei (pvz., kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-512/2004, 2K-7-638/2005, 2K-108/2009, Nr.2K-232/2012, Nr. 2K-573/2012, 2K-190/2013, 2K-7-335/2013, 2K-325/2014, 2K-98/2014).

Teisminėje praktikoje formuojama ir laikomasi nuostatos, kad vertinant LR BK 228 straipsnio numatyto didelės žalos pažymį atsižvelgiama į padarytas pasekmes ir žalos dydį. Antai 2014-06-17 kasacinėje nutartyje Nr. 2K-325/2015 aukščiausiojo teismo kolegija pripažino, kad valstybės tarnybos pareigūno veiksmais (neveikimu) suteikiant galimybę kitam asmeniui daryti administracinį teisės pažeidimą gabenant kontrabandą, nebuvo padaryta didelės žalos. Vadovaujantis LR BPK 3 straipsnio 1 dalies 1 punktu, baudžiamąją bylą nutraukė asmenims nepadarius veikos, turinčios nusikalstamos veikos požymių.

2014-01-07 kasacinėje nutartyje Nr. 2K–98/2014 išteisinant asmenį pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 228 straipsnio 2 dalį ir vertinant didelės žalos požymį konstatuota, kad „Nagrinėjamoje byloje įtarimai ir kaltinimai dėl BK 228 straipsnyje numatyto nusikaltimo padarymo reikšti darant išvadas, kad patraukti baudžiamojon atsakomybėn valstybės tarnautojai norminius teisės aktus pažeidė organizuodami V. K. įdarbinimą į Nacionalinės žemės tarnybos Kėdainių žemėtvarkos skyriaus vedėjo pareigas. Vertinant apeliacinės instancijos teismo nuosprendyje nurodytas V. K. įdarbinimo aplinkybes, nėra pagrindo daryti išvadą, kad dėl šio įvykio būtų padaryta ne bet kokia, o didelė žala. Tokia išvada darytina įvertinus tai, kad: 1) nėra pagrindo teigti, jog dėl nagrinėjamo įvykio buvo padarytas Lietuvos Respublikos Konstitucijoje įtvirtintų teisių ir laisvių pažeidimas; 2) byloje nėra nukentėjusiųjų; 3) kaltinamųjų veiksmai, siekiant įdarbinti asmenį tikėtina pažeidžiant nustatytą tvarką, nesukėlė ypatingo rezonanso visuomenėje; 4) veikomis kažkaip ypatingai nebuvo pakenkta valstybės tarnybos autoritetui; 5) negali būti konstatuota, jog veiksmai truko ilgą laiką, buvo sistemingi, nes buvo nukreipti tik į vieno asmens įdarbinimą; 6) dėl veikų nekilo kiti esmingai žalingi padariniai.

Analogiškos praktikos dėl didelės žalos požymio laikosi ir Lietuvos Apeliacinis teismas (nutartis 1A-426-197/2015).

Pažymėtina, kad kasacinės instancijos teismas ne kartą pasisakė, kad nepritartina praktikai, kai bet kokie teisės aktų, reglamentuojančių valstybės tarnautojų atliekamas funkcijas, pažeidimai kvalifikuojami kaip nusikalstamas piktnaudžiavimas neanalizuojant, ar pakankamas padarytų veiksmų pavojingumas, ar pakankamai yra duomenų išvadai apie didelės žalos padarymą, neįvertinant kitų teisės šakų normų veiksmingumo atkuriant pažeistas teises ir nubaudžiant teisės aktų reikalavimus pažeidusius asmenis. Tokia praktika neatitinka baudžiamųjų įstatymų paskirties (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-512/2004, 2K-263/2010, 2K-161/2012, 2K-205/2012, 2K-98/2014). Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 1997 m. lapkričio 13 d., 2005 m. lapkričio 10 d. nutarimuose pažymėta, kad siekiant užkirsti kelią neteisėtoms veikoms ne visuomet yra tikslinga tokią veiką pripažinti nusikaltimu, taikyti pačią griežčiausią priemonę – kriminalinę bausmę. Nusikalstamos veikos – tai teisės pažeidimai, kuriais itin šiurkščiai pažeidžiamos žmonių teisės ir laisvės, kitos Konstitucijos saugomos ir ginamos vertybės. Todėl kiekvieną kartą, kai reikia spręsti, pripažinti veiką nusikaltimu ar kitokiu teisės pažeidimu, labai svarbu įvertinti, kokių rezultatų galima pasiekti kitomis, nesusijusiomis su kriminalinių bausmių taikymu, priemonėmis (administracinėmis, drausminėmis, civilinėmis sankcijomis ar visuomenės poveikio priemonėmis ir pan.). Be to, Konstitucinis Teismas, aiškindamas konstitucinį teisinės valstybės principą, ne kartą yra konstatavęs, kad nustatant teisinius apribojimus bei atsakomybę už teisės pažeidimus privalu paisyti protingumo reikalavimo, taip pat proporcingumo principo, pagal kurį nustatytos teisinės priemonės turi būti būtinos demokratinėje visuomenėje ir tinkamos siekiamiems teisėtiems bei visuotinai svarbiems tikslams (tarp tikslų ir priemonių turi būti pusiausvyra), jos neturi varžyti asmens teisių labiau, negu reikia šiems tikslams pasiekti. Konstituciniu teisinės valstybės principu turi būti vadovaujamasi ir taikant teisę, šis principas įpareigoja teisę taikančias institucijas nenukrypti nuo bendrųjų teisės principų, įtvirtintų demokratinių teisinių valstybių jurisprudencijoje (Konstitucinio Teismo 2004 m. gruodžio 13 d., 2004 m gruodžio 29 d., 2005 m. rugsėjo 29 d., 2006 m. sausio 16 d. nutarimai).

Teismas daro išvadą, kad nagrinėjamoje byloje nėra pagrindo konstatuoti, kad A. I. veiksmais buvo padaryta didelė žala. Nenustatyta, kad jo veiksmais buvo ypatingai pakenkta valstybės tarnybos interesui. Yra pagrindas konstatuoti, kad jo veiksmais nebuvo pažeisti kitų asmenų Lietuvos Respublikos Konstitucijoje įtvirtintos teisės, laisvės, byloje nėra nukentėjusiųjų, nebuvo padaryta didelė turtinė žala, dėl jo veiksmų nekilo kokių nors kitų esminių žalingų padarinių, jo veiksmai nesukėlė rezonanso visuomenėje. Kaip pasisakyta anksčiau, jo veiksmai netruko ilgą laiką ir nebuvo sistemingi.

Konstatuojama, kad teismas nustatė faktines aplinkybes, kad A. I. padarytas neveikimas atitinka piktnaudžiavimo veikos požymius. Tačiau, kaip jau minėta, piktnaudžiavimas yra toks teisės pažeidimas, už kurį nustatyta ne tik baudžiamoji, bet ir drausminė atsakomybė. Didelės turtinės ar neturtinės žalos padarymo valstybei požymis yra vienas iš nusikaltimo atribojimo nuo drausminio nusižengimo kriterijų. Kaltinime teigiama, kad dėl A. I. veiksmų didelę neturtinio pobūdžio žalą patyrė Lietuvos Respublikos muitinė ir valstybė. Su šia kaltinimo dalimi teismas nesutinka ir daro išvadą, kad didelės neturtinės žalos požymis neįrodytas ir nepasitvirtino.

Kaltinime teigiama, kad „A. I. tyčia nevykdydamas tiesioginės muitinės tarnautojo pareigos užtikrinti, kad vykstantys per sieną asmenys sumokėtų muito mokesčius į valstybės biudžetą, o paskutinį kartą tai atliko žinodamas, jog V. T. ir I. T. automobilius VSAT Pagėgių rinktinės pareigūnai detaliai tikrins - priverstas objektyvių aplinkybių, ignoravo savo tiesioginę pareigą ir sistemingai veikė bei ketino veikti prieš savo institucijos tikslus – apsaugoti Lietuvos visuomenę, rinką, aplinką ir finansinius interesus nuo neteisėta prekybos daromos žalos, sudarė sąlygas per postą gabenti nedeklaruotas prekes, nesumokant mokesčių, taip piktnaudžiavo tarnybine padėtimi priešingai tarnybos interesams, siekdamas asmeninės naudos, jos gavo apie 137,26 eurų, tyčia pažeidė kaltinime nurodytas teisės normas ir sudarė įspūdį, kad valstybės institucijos nevykdo savo funkcijų, t. y. sumenkino Lietuvos Respublikos muitinės autoritetą ir prestižą, iškraipė jos funkcijas ir veiklos principus, tuo pažemino ir diskreditavo muitinės pareigūno vardą, sudarė sąlygas formuotis neigiamai visuomenės nuomonei apie muitinės kontrolės nebuvimą, pareigūnų bejėgiškumą ir nebaudžiamumo toleravimą ir dėl tokių jo veiksmų didelės, neturtinio pobūdžio žalos patyrė juridinis asmuo Lietuvos Respublikos muitinė, tuo pačiu ir valstybė“.

Teismas pažymi, kad valstybės tarnautojo vardas sumenkinamas, diskredituojamas ar pažeminamas padarant bet kokį piktnaudžiavimą tarnyba, taip pat ir drausminį nusižengimą. Tačiau ne visada pažeminat valstybės tarnautojo vardą padaroma didelė žala. Valstybės tarnautojo vardo pažeminimas automatiškai dar nereiškia didelės žalos, kaip nusikalstamo piktnaudžiavimo požymio. Kaip jau buvo minėta, didelės žalos požymis reikalauja motyvacijos, kad dėl kaltininko veikos buvo pažeistos kitų žmonių teisės, sutriko institucijos veikla, veika sukėlė neigiamą rezonansą visuomenėje, dėl to nukentėjo institucijos prestižas visuomenės akyse. Nieko panašaus dėl A. I. padarytos veikos neatsitiko, to nenurodyta ir kaltinime. Taigi kaltinimo pateiktos išvados dėl didelės žalos nėra pagrįstos ir argumentuotos.

Kaip matyti iš bylos medžiagos, A. I. neatliko muitinio patikrinimo taip, kaip liepia pareiginės instrukcijos. Tai rodo, kad A. I. aplaidžiai atliko savo pareigas ir susitaręs V. T. prašymu piktnaudžiavo jomis. Jis žinojo, kad bus vykdoma kontrabanda, sutarė netikrinti ir praleisti neapmokestintas prekes. Tačiau teismas daro išvadą, kad neįrodyta, jog dėl to valstybei ir Lietuvos Respublikos muitinei padaryta didelė žala (neturtinio pobūdžio). Nustatyta, kad V. T., I. T. vežė kurą, cigaretes, alkoholį, šios prekės nebuvo slepiamos specialiose saugyklose, šių prekių kiekiai nebuvo dideli. Prekės gabentos lengvuoju automobiliu, kur labai didelis kiekis fiziškai negali būti patalpintas. Nenustatyta, kad prekių vertė didelė ar nesumokėti mokesčiai dideli. Asmenys, gabenę prekes, tik nepateikė jų muitiniam patikrinimui ir dėl to galėjo būti išvengta valstybei priklausančio muito mokesčio. Gabentos prekės nesiekė baudžiamosios kontrabandos masto. Buvo gabenami vaistai, kuras, alkoholis, o ne ginklai ar narkotinės medžiagos arba kitos ribotos apyvartos prekės. Įvertinama ir ta aplinkybė, kad kaltinamojo susitarimas buvo ne su daug asmenų, o tik su vienu asmeniu (V. T.) ir kad ji darys administracinius teisės pažeidimus, o ne kriminalinio pobūdžio nusikaltimus. Teismas įvertina tą aplinkybę, kad veikos trukmė buvo neilga, rezonanso visuomenėje nesukėlė, muitinės darbas nesutriko, esmingai žalingi padariniai nekilo, o nesumokant mokesčių padaryta materialinė žala valstybei nėra didelė. Teismas daro išvadą, kad kaltinamojo 2013-05-07 įgytas kuras negali būti vertinama kaip nusikalstama veika, nes byloje nustatyta, kad šis kiekis kuro buvo muitinėje deklaruotas ir už jį sumokėti mokesčiai.

Todėl teismas daro išvadą, kad A. I. veika, kuria buvo pažemintas valstybės tarnautojo vardas, nepadarė didelės žalos valstybei, muitinei, o kaltinimas dėl šio piktnaudžiavimo požymio neįtikinamas, neįrodytas. A. I. veika laikytina drausminiu nusižengimu ir dėl jos turi būti sprendžiamas klausimas dėl drausminės atsakomybės. Baudžiamoji atsakomybė negalima, nes nepadaryta veika, turinti nusikalstamos veikos požymių.

Teismas daro išvadą, kad išnaudojus visas įrodinėjimo priemones bei galimybes nebuvo surinkta neginčijamų įrodymų, patikimai patvirtinančių kaltinime nurodytos A. I. tyčinės veikos padarymą, todėl priimamas išteisinamasis nuosprendis.

Teismas pažymi, jog LR BK 2 straipsnio 4 dalyje numatyta, kad pagal baudžiamąjį įstatymą atsako tas asmuo, kurio padaryta veika atitinka baudžiamojo įstatymo numatytą nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo sudėtį. Nusikalstamos veikos sudėtis – tai baudžiamojo įstatymo numatytų objektyviųjų ir subjektyviųjų požymių, kurie apibūdina pavojingą veiką kaip tam tikrą nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą, visuma. Apkaltinamasis nuosprendis negali būti grindžiamas prielaidomis, o tik patikimais įrodymais, kurie turi būti neprieštaringi, nuoseklūs, tarpusavyje susiję, iš jų analizės turi logiškai išplaukti kaltinamojo kaltę bei kitas svarbias aplinkybes patvirtinančios išvados ir turi būti paneigti kaltinimui prieštaraujantys duomenys. Baudžiamosios atsakomybės pagrindas – nusikalstamos veikos sudėties buvimas kaltinamo asmens veiksmuose (LR BK 2 straipsnio 4 dalis). Konkrečių nusikalstamos veikos požymių buvimą asmens veikoje teismas gali konstatuoti tik juos pagrindęs abejonių nekeliančių, patikimų, tiesiogiai teisiamajame posėdyje ištirtų ir teisingai įvertintų įrodymų visuma. Iš Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 1 dalyje įtvirtinto nekaltumo prezumpcijos principo kyla draudimas grįsti nuosprendį abejonėmis. Europos Žmogaus Teisių Teismas ne kartą yra konstatavęs, jog abejonės aiškinamos kaltinamojo naudai (Barbera, Messegue and Jabardo v. Spain judgment of 6 December 1988, Series A no. 146; Tefner v. Austria, no. 33501/9620,20 March 2001 ir kt.), o nacionalinėje teismų praktikoje laikomasi nuomonės, kad apkaltinamasis nuosprendis negali būti grindžiamas prielaidomis – teismo išvados turi būti pagrįstos įrodymais, neginčijamai patvirtinančiais kaltinamojo kaltę padarius nusikalstamą veiką bei kitas svarbias bylos aplinkybes (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-251/2010, 2K-363/2013, 2K-476/2013, 2K-446/2013).

Teismas daro išvadą, kad A. I. dėl kaltinimo padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 228 straipsnio 2 dalyje, turi būti išteisintas, kadangi nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių (LR BPK 303 straipsnio 5 dalies 1 punktas).

Kadangi priimamas išteisinamasis nuosprendis, todėl procesinės prievartos priemonės (kardomoji priemonė-rašytinis pasižadėjimas neišvykti ir laikinas nušalinimas nuo Muitinės departamento Kauno teritorinės muitinės posto inspektoriaus pareigų) turi būti panaikintos nuo nuosprendžio priėmimo dienos.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297, 301–303 straipsniais,

nusprendė:

A. I. dėl kaltinimo padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 228 straipsnio 2 dalyje, išteisinti, kadangi nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių (LR BPK 303 straipsnio 5 dalies 1 punktas).

A. I. paskirtą kardomąją priemonę- rašytinį pasižadėjimą neišvykti panaikinti nuo nuosprendžio paskelbimo dienos.

A. I. paskirtą procesinę prievartos priemonę - laikiną nušalinimą nuo Muitinės departamento Kauno teritorinės muitinės posto inspektoriaus pareigų panaikinti nuo nuosprendžio paskelbimo dienos.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui per Kauno apygardos teismą.