Šiaulių apygardos teismo nutartis

Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Jurga Kramanauskaitė-Butkuvienė

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo R. S. apeliacinį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2022 m. vasario 22 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-1000-841/2022 pagal ieškovo A. B. patikslintą ieškinį atsakovui R. S. dėl skolos, baudos, palūkanų ir bylinėjimosi išlaidų priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Apeliacinis skundas netenkinamas.

11. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau - ir CPK) 320 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatomis, bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Teismas, apeliacine tvarka išnagrinėjęs civilinę bylą, sprendžia, kad CPK 329 straipsnio 2 dalyje numatytų absoliučių šio sprendimo negaliojimo pagrindų nagrinėjamoje byloje nėra, taip pat nėra pagrindo peržengti apeliacinio skundo ribas.

Dėl faktinių bylos aplinkybių

12. Ieškovas A. B. ir atsakovas R. S. 2021-04-26 sudarė nuomos sutartį, pagal kurią ieškovas įsipareigojo perduoti atsakovui nuomos teise valdyti ir naudotis dalimi patalpų, esančių (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), nuomojamo pastato dalies indeksas: (duomenys neskelbtini), 8 patalpa, 31,92 m². Patalpų nuomos terminas - nuo 2021-04-30 iki 2022-05-01 (sutarties 2.2. punktas). Atsakovas už nurodytas patalpas įsipareigojo mokėti 120 Eur mokestį už kiekvieną mėnesį, pradedant nuo 2021-05-01, mokestį už patalpų nuomą apmokant pirmoje einamojo mėnesio pusėje, t. y. iki 15 dienos (sutarties 4.1., 4.2. punktai). Atsakovas nurodyta sutartimi taip pat įsipareigojo sutartį nutraukti prieš terminą tik šalims susitarus (sutarties 5.1. punktas). Šalys sutarė, kad jei atsakovas nesilaiko sutarties sąlygų, vieną mėnesį vėluoja mokėti nuomos mokestį arba komunalinius mokesčius, ieškovas gali nutraukti sutartį iš karto ir reikalauti, kad jam būtų padengta skola ir sumokėta 6.3 punkte numatyta bauda (sutarties 5.3. punktas). Ieškovui anksčiau laiko, numatyto 2.2. punkte, nutraukus sutartį, remiantis 5.3. punktu, atsakovas moka 360 Eur baudą. Sutarties 5.6 punktas numatė, jog atsakovui vienašališkai norint nutraukti sutartį anksčiau laiko, nepriklausomai nuo priežasčių, atsakovas privalo sumokėti už visą nuomos laikotarpį, numatytą sutarties 2.2. punkte, tai galioja ir tada, kai atsakovas nutraukia sutartį pagal 5.3 ar 6.3 punktus, jei jis pasibaigęs ir sutartis prasitęsusi neribotam laikotarpiui, atsakovas privalo sumokėti 3 mėnesių dydžio nuomą, terminas pradedamas skaičiuoti nuo sekančio mėnesio.

Dėl šalių sudarytos sutarties kvalifikavimo vartojimo sutartimi

15. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.228¹ straipsnio 1 dalį, vartojimo sutartimi verslininkas įsipareigoja perduoti vartotojui prekes nuosavybės teise arba suteikti paslaugas vartotojui, o vartotojas įsipareigoja priimti prekes ar paslaugas ir sumokėti jų kainą. CK nustatytais atvejais vartojimo sutartimis laikomos ir kitos verslininko ir vartotojo sudarytos sutartys. Vartotoju pripažįstamas fizinis asmuo, su savo verslu, prekyba, amatu ar profesija nesusijusiais tikslais (vartojimo tikslais) siekiantis sudaryti ar sudarantis sutartį, o verslininku pripažįstamas fizinis ar juridinis asmuo ar kita organizacija, ar jų padalinys, savo prekybos, verslo, amato arba profesijos tikslais siekiantys sudaryti ar sudarantys sutartis, įskaitant asmenis, veikiančius verslininko vardu arba jo naudai (CK 6.228¹ straipsnio 2 ir 3 dalys).

16. Kasacinio teismo praktikoje, remiantis teisės aktuose pateikta vartojimo sutarties samprata, suformuluoti esminiai požymiai, kuriuos atitinkanti sutartis kvalifikuojama kaip vartojimo: pirma, prekes ar paslaugas įsigyja fizinis asmuo; antra, fizinis asmuo prekes ir paslaugas įsigyja ne dėl savo ūkinės komercinės ar profesinės veiklos, o savo asmeniniams, šeimos, namų ūkio poreikiams tenkinti; trečia, prekes ar paslaugas teikia verslininkas (fizinis ar juridinis asmuo, veikiantis savo verslo (plačiąja prasme) tikslais) (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. balandžio 11 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-156/2012; 2018 m. liepos 25 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-274-403/2018 29 punktą kt.). Teismui konkrečiu atveju sprendžiant, ar sudaryta sutartis kvalifikuotina kaip vartojimo, būtina identifikuoti sutarties šalis (vartotoją ir prekių (paslaugų) tiekėją) bei nustatyti, kokio tikslo, sudarydama sutartį, siekia viena iš sutarties šalių – vartotojas (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. balandžio 16 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-206/2014; 2019 m. spalio 29 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-321-687/2019 26 punktą; 2020 m. spalio 1 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3k-3-242-684/2020 29 punktą).

17. Taigi, įvertinus aukščiau nurodytą teisinį reglamentavimą ir kasacinio teismo išaiškinimus, matyti, kad specialios taisyklės, skirtos vartotojui kaip silpnesniajai šaliai apsaugoti, taikomos tik sutartims, kurios buvo sudarytos siekiant patenkinti privačius asmens poreikius ir kurios niekaip nėra susijusios su jo verslu ar profesija, o ši apsauga nėra pateisinama, dėl to netaikoma, tuomet, kai sutartis sudaryta siekiant pelno. Kartu pažymėtina, kad kvalifikuojant sutartį kaip vartojimo sutartį, turi būti vertinamas konkretus teisinis sandoris, t. y. sutarties sudarymo tikslas bei su šia sutartimi susijusios faktinės aplinkybės.

18. Nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos teismui išklausius pirmosios instancijos teisme 2022-02-22 vykusio teismo posėdžio garso įrašą nustatyta, jog teismo posėdžio metu ieškovo atstovė nurodė, kad ieškovas, kaip fizinis asmuo, nuomoja garažą (nuomoja ir daugiau objektų), nevykdo veiklos pagal verslo liudijimą, nuo gautų nuomos pajamų moka gyventojų pajamų mokestį. Nors ieškovas turi ir nekilnojamojo turto agentūrą, tačiau agentūra vykdo veiklą ne tik susijusią su nuoma. Be to, nagrinėjamu atveju sutartis buvo sudaryta ne su įmone, o su ieškovu kaip fiziniu asmeniu.

19. Iš viešai prieinamų duomenų apeliacinės instancijos teismas nustatė, kad ieškovas A. B. vadovauja A. B. įmonei „(duomenys neskelbtini)“, kuri veikia kaip nekilnojamojo turto agentūra. Šios įmonės veikla susijusi su nekilnojamo turto prekyba, valdymo sritimi, investicine veikla, finansiniu tarpininkavimu. Nurodyta įmonės veikla patvirtina apelianto ieškovo atstovės argumentą, jog ši nekilnojamojo turto agentūra vykdo veiklą ne tik susijusią su nuoma.

20. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. spalio 1 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e3K-3-242-684/2020 buvos sprendžiamas klausimas dėl gyvenamųjų patalpų (buto) nuomos sutarties kvalifikavimo kaip vartojimo sutarties, buvo suformuluoti išaiškinimai dėl verslininko sampratos, kurie svarbūs nagrinėjamoje byloje. Nurodytoje nutartyje civilinėje byloje Nr. e3K-3-242-684/2020 kasacinis teismas pažymėjo, kad prekybininkas (verslininkas) gali būti fizinis arba juridinis asmuo, reglamentuojamas viešosios arba privatinės teisės, kuris su vartotoju užmegztuose santykiuose veikia vykdydamas komercinę ar profesinę veiklą, o tai leidžia daryti prielaidą, kad jis vykdo nuolatinę veiklą, kuria siekia pelno (žr. generalinio advokato Y. B. (Y. B.) išvados byloje BKK M. O. Körperschaft des öffentlichen Rechts prieš Zentrale zur Bekämpfung unlauteren Wettbewerbs eV, C 59/12, 41 ir 42 punktus). Atitinkamai Teisingumo Teismo praktikoje išaiškinta, kad Sąjungos teisės aktų leidėjas prekybininko (verslininko) sąvoką apibrėžė ypač plačiai; ji apima bet kurį fizinį arba juridinį asmenį, jeigu jis vykdo atlygintiną veiklą (žr. ESTT 2013 m. spalio 3 d. sprendimo byloje BKK M. O. Körperschaft des öffentlichen Rechts prieš Zentrale zur Bekämpfung unlauteren Wettbewerbs eV, C 59/12, 32 punktą; 2018 m. spalio 4 d. sprendimo byloje Komisia za zashtita na potrebitelite prieš E. K., C-105/17, 30 punktą). Kita vertus, ESTT, spręsdamas klausimą, ar interneto svetainėje paskelbti aštuoni skelbimai apie parduodamas įvairias prekes reiškia verslo veiklą, sprendime byloje Kamenova atkreipė dėmesį į tai, kad savaime nei pelno siekimas, nei skelbimų skaičius nėra pagrindas automatiškai pripažinti, jog asmuo vykdo verslo veiklą (žr. minėto ESTT 2018 m. spalio 4 d. sprendimo byloje Komisia za zashtita na potrebitelite prieš E. K., C-105/17, 38, 40 punktus).

21. Nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos teismas pritaria ieškovo atsiliepime į apeliacinį skundą nurodytiems argumentams, jog bylos duomenys patvirtina, kad atsakovui išnuomotų patalpų savininkas yra ieškovas. Nuomos sutartis sudaryta tarp atsakovo ir ieškovo, kaip patalpų savininko. Tai, kad skelbimas buvo patalpintas nekilnojamojo turto agentūros „(duomenys neskelbtini)“ internetiniame puslapyje, visiškai nesudaro pagrindo patį ieškovą laikyti juridiniu asmeniu – nekilnojamojo turto agentūra. Ieškovas atsakovui išnuomojo savo, kaip fizinio asmens, patalpas. Įvertinęs nurodytą bei atsižvelgęs į aukščiau nurodytą kasacinio tesimo praktiką, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad tai, jog ieškovas yra nekilnojamojo turto agentūros vadovas bei tai, jog skelbimas dėl nuomojamojo garažo buvo patalpintas nekilnojamojo turto agentūros puslapyje, nesuponuoja išvados, kad ieškovas, kaip fizinis asmuo nuomodamas sau asmeninės nuosavybės teise priklausantį garažą, vykdo verslo veiklą. Todėl nėra pagrindo ginčo atveju ieškovą laikyti verslininku CK 6.228¹ straipsnio 3 dalies prasme.

22. Tuo tarpu atsakovas pirmosios instancijos teismo posėdžio metu nurodė, kad į nuomojamą garažą važiuodavo pavirinti draugui suoliukus. Atsakovo atstovė, pasinaudodama replikos teise, pirmosios instancijos teismo posėdžio metu nurodė, kad suoliukų virinimas nėra susijęs nei su atsakovo darbu, nei su atsakovo profesija, be to, atsakovas neturi verslo liudijimo.

23. Įvertinęs nustatytas aplinkybes apeliacinės instancijos teismas sprendžia, jog atsakovas, teigdamas, kad garaže virindavo draugui suoliukus, neįrodė, kad trečiojo asmens (atsakovo draugo) naudai vykdoma veikla susijusi su atsakovo asmeninių, šeimos, namų ūkio poreikių tenkinimu. Pažymėtina, kad visi byloje dalyvaujantys asmenys turi būti aktyvūs, bendradarbiauti su teismu ir teikti jų pozicijos pagrįstumą patvirtinančius įrodymus. Atsakovas nei pirmosios instancijos teisme, nei kartu su apeliacinio skundu teigdamas, kad nuomojamas garažas buvo nuomojamas asmeniniais, su verslu ar veikla nesusijusiais, tikslais, nenurodė, kokia buvo nuomojamojo garažo paskirtis, neįskaitant suvirinimo įrangos laikymo ir suoliukų virinimo draugui. Taigi, apeliacinės instancijos vertinimu, atsakovo teismo posėdžio metu duoti paaiškinimai pirmosios instancijos teismui pagrįstai leido daryti išvadą, kad atsakovas nuomojamame garaže pažįstamam asmeniui už atlygį virino suoliukus, t. y. vykdė komercinę veiklą, todėl nėra pagrindo atsakovą laikyti vartotoju CK 6.228¹ straipsnio 2 dalies prasme ir šalių sudarytą nuomos sutartį pripažinti vartojimo sutartimi.

24. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog ta aplinkybė, kad šalių sudarytoje nuomos sutartyje nurodyta, jog patalpas atsakovas gali naudoti tik savo reikmėms (sutarties 3.2.2. punktas), o norėdamas pradėti veiklą atsakovas privalo tai raštu suderinti su ieškovu (sutarties 3.2.9 punktas), savaime nekeičia šalių sudarytos sutarties teisinio vertinimo ir neleidžia jos kvalifikuoti kaip vartojimo sutarties.

25. Skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvų analizė neleidžia daryti išvados, jog kažkurios reikšmingos aplinkybės arba su jomis susiję įrodymai, pagrindžiantys ieškovo ieškinio ir atsakovo atsikirtimo į ieškinį argumentus kvalifikuojant šalių sudarytą sutartį, teismo nebuvo įvertinti. Skundžiamo teismo sprendimo motyvuojamoje dalyje yra pateiktas argumentuotas įrodymų vertinimas, o apeliantas teismo išvadų teisėtumo ir pagrįstumo apeliacinio skundo argumentais nepaneigė. Nesant duomenų, jog teismas pažeidė įrodymų vertinimą reguliuojančias nuostatas, apeliacinės instancijos teismui nėra pagrindo abejoti pirmosios instancijos teismo išvadomis, kurios pagrįstos byloje esančių įrodymų visetu.

Dėl nesąžiningų sutarties sąlygų

26. Apeliantas nurodo, jog pirmosios instancijos teismas, priimdamas sprendimą, neatliko nesąžiningos sutarties kontrolės, nors sutarties sąlygos akivaizdžiai yra nesąžiningos – numatančios išimtinai tik ieškovo interesų apsaugą. Teismas nevertino aplinkybių, jog atsakovas neturėjo galimybės derėtis dėl sutarties sąlygų, sutarties sąlygos nebuvo individualiai aptartos, sutarties sąlygos iš esmės pažeidžia šalių interesų pusiausvyrą.

27. Apeliacinės instancijos teismas nesutinka su šiais apelianto argumentais. Pažymėtina, kad apeliantas neįrodinėjo, jog ieškovas turėjo pranašumą derybų srityje ar kad ieškovas nesąžiningai pasinaudojo atsakovu dėl jo silpnesnės ekonominės padėties ar kitų aplinkybių, išvardytų CK 6.228 straipsnio 1 dalyje, taip pat kad dėl sudarytos sutarties sąlygų atsakovas neturėjo galimybės derėtis, ar kad dėl jų teikė pastabas, jas ginčijo. Priešingai, atsakovas pirmosios instancijos teismo posėdžio metu nurodė, kad nesusipažino su sutarties turiniu ją pasirašydamas, tik sugrįžęs į namus susipažino su sutarties sąlygomis, nereiškė jokių pretenzijų ieškovui dėl sutarties sąlygų. Dėl sutartyje numatytos baudos suprato, kad bauda gali būti mokama dėl sutarties pažeidimo.

28. Šiuo aspektu, kaip pagrįstai nurodė pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime, byloje nėra duomenų, kad atsakovas sutartį dėl patalpų nuomos būtų sudaręs ne savo laisva valia, jog ieškovas būtų taikęs spaudimą ar kitaip vertęs ją sudaryti, atsakovo nerūpestingumas ar neatsakingumas prieš sudarant sutartį negali būti vertinamas kaip priežastis teisėtai sudarytos ir galiojančios sutarties nevykdymui. Be to, atsakovas, pasirašydamas terminuotą garažo nuomos sutartį, jos nuostatų neginčijo, su visomis sąlygomis sutiko. Taigi, nors atsakovas ir kreipėsi į ieškovą dėl nuomos sutarties nutraukimo, tačiau šiam geranoriškai nesutikus to padaryti, pats neinicijavo sutarties nutraukimo teismine tvarka, todėl turėjo pareigą vykdyti sutartimi prisiimtus įsipareigojimus.

29. Apeliacinės instancijos teismas kartu pažymi, kad padaręs išvadą, jog šalių nuomos sutartis negali būti kvalifikuojama kaip vartojimo sutartis, pirmosios instancijos teismas neįgijo teisės ir pareigos ex officio vertinti šalių sudarytos nuomos sutarties sąlygų sąžiningumo aspektu.

30. Bylos nagrinėjimo ribas apibrėžia į teismą besikreipiančio asmens dispozityvumo principu pasirinktas ir ieškinyje nurodytas pagrindas bei dalykas. Teismas, priimdamas sprendimą, negali peržengti ieškinio ribų, t. y. negali keisti nei ieškinio dalyko (pvz., negali priteisti šaliai to, ko ji neprašo, arba priteisti daugiau, nei šalis prašo), nei ieškinio pagrindo (negali savo sprendime remtis tokiais faktais, kurių šalys teismui nenurodė, ir įrodymais, kurių byloje nėra). Apeliantas nagrinėjamu atveju priešieškiniu neginčijo nuomos sutarties nutraukimo ir/ar šios sutarties sąlygų teisėtumo. Kadangi šioje byloje ieškiniu buvo apspręstos ginčo nagrinėjimo ribos, pirmosios instancijos teismas priėmė sprendimą neperžengdamas ieškinio ribų, todėl nepripažinus šalių sudarytą nuomos sutartį vartojimo sutartimi, visi apelianto argumentai dėl šalių sudarytos sutarties sąlygų nesąžiningumo nesudaro pagrindo naikinti pirmosios instancijos teismo sprendimo.

Dėl atsakovo sumokėto avanso

31. Apeliantas apeliaciniame skunde nurodo, kad visą sutarties laikotarpį ieškovas nuomos mokestį ir kitus mokesčius buvo nurodęs mokėti tik grynaisiais pinigais, kvitai už sumokėtas sumas išduoti nebuvo. Atsakovas taip pat nurodė, kad buvo sumokėjęs ieškovui 240 Eur avansą. Ieškovas nei karto neišdavė atsakovui gautus mokėjimus patvirtinančių dokumentų, todėl, apelianto vertinimu, pirmosios instancijos teismas netinkamai interpretavo byloje buvusius duomenis ir neatsižvelgė į ieškovo elgesį priimant mokėjimus iš atsakovo. Teismas rėmėsi ieškovo, kuris patvirtino pinigus ėmęs grynaisiais ir neišdavęs kvitų, paaiškinimais, kurie neatitinka faktinių aplinkybių.

32. Apeliacinės instancijos teismas, atmesdamas nurodytus apelianto argumentus, pritaria pirmosios instancijos teismo išvadai, jog atsižvelgiant į tai, kad šalių sudarytoje sutartyje nuostatų apie atsakovo pareigą sumokėti depozitą nėra, o atsakovas savo poziciją dėl depozito įrodinėjo tik savo paaiškinimais, labiau tikėtina, kad atsakovas 240 Eur depozito už patalpų nuomą ieškovui nesumokėjo.

33. Dėl nuomos mokesčio mokėjimo grynaisiais pinigais sutiktina su ieškovo atsiliepime į apeliacinį skundą nurodytu argumentu, kad šalių sudarytoje nuomos sutartyje nurodytas ieškovo banko sąskaitos numeris (paskutiniame sutarties lape prie šalių rekvizitų – a/s (duomenys neskelbtini)), todėl atsakovas turėjo galimybę mokėjimus atlikti į banko sąskaitą, kas leidžia daryti išvadą, jog pats atsakovas pasirinko atsiskaitymo grynaisiais būdą.

34. Pinigų priėmimo ir pinigų išmokėjimo kvitų naudojimo, išrašymo ir apskaitos taisyklių 4 punkte nurodyta, kad kvitai naudojami asmenims su ūkio subjektu atsiskaitant už prekes (paslaugas) arba ūkio subjektui perkant iš asmenų prekes (paslaugas) ir atsiskaitant su jais grynaisiais pinigais tik nustatytais atvejais, kai neprivaloma naudoti kasos aparatų. Taip pat kvitai gali būti naudojami priimant išankstines (avansines) įmokas. Kvitai nepakeičia kasos pajamų ar kasos išlaidų orderių ir negali būti išrašomi įnešant pinigus į ūkio subjekto kasą ar juos iš šios kasos išmokant. Ūkio subjektas – fizinis ar juridinis asmuo arba kita organizacija, juridinio asmens ar kitos organizacijos filialas, Lietuvos Respublikos teritorijoje vykdantis teisės aktų reglamentuojamą ūkinę veiklą, kurią prižiūri subjektai (priežiūros institucijos), įstatymų nustatyta tvarka įgalioti atlikti viešąjį administravimą. Nagrinėjamu atveju ieškovas, kaip fizinis asmuo, nevykdo ūkinės veiklos, todėl priešingai nei nurodo apeliantas, neturi pareigos išrašyti kvitų už grynaisiais pinigais gautą nuomos mokestį.

Dėl sutarties nevykdymo pasekmių

35. Apeliantas nurodo, jog pirmosios instancijos teismas sprendimu nurodė, kad atsakovas turi sumokėti ieškovui 600 Eur nesumokėtą nuomos mokestį, t. y. įvykdyti prievolę, taip pat sumokėti 360 Eur baudą, t. y. sumokėti netesybas, tačiau pagal CK 6.73 straipsnio 1 dalies nuostatas, negalima reikalauti iš skolininko kartu ir netesybų, ir realiai įvykdyti prievolę, išskyrus atvejus, kai skolininkas praleidžia prievolės įvykdymo terminą. Apeliacinės instancijos teismas nesutinka su šiuo apeliacinio skundo argumentu.

36. Iš šalių sudarytos nuomos sutarties turinio nustatyta, jog šalys sutarė, kad jei atsakovas nesilaiko sutarties sąlygų, vieną mėnesį vėluoja mokėti nuomos mokestį arba komunalinius mokesčius, ieškovas gali nutraukti sutartį iš karto ir reikalauti, kad jam būtų padengta skola ir sumokėta 6.3 punkte numatyta bauda (sutarties 5.3. punktas). Ieškovui anksčiau laiko, numatyto 2.2. punkte, nutraukus sutartį, remiantis 5.3. punktu, atsakovas moka 360 Eur baudą. Sutarties 5.6 punktas numatė, jog atsakovui vienašališkai norint nutraukti sutartį anksčiau laiko, nepriklausomai nuo priežasčių, atsakovas privalo sumokėti už visą nuomos laikotarpį, numatytą sutarties 2.2. punkte, tai galioja ir tada, kai atsakovas nutraukia sutartį pagal 5.3 ar 6.3 punktus, jei jis pasibaigęs ir sutartis prasitęsusi neribotam laikotarpiui, atsakovas privalo sumokėti 3 mėnesių dydžio nuomą, terminas pradedamas skaičiuoti nuo sekančio mėnesio.

37. Netesybos – tai įstatymų, sutarties ar teismo nustatyta pinigų suma, kurią skolininkas privalo sumokėti kreditoriui, jeigu prievolė neįvykdyta arba netinkamai įvykdyta (bauda, delspinigiai) (CK 6.71 straipsnio 1 dalis). Sutartinės netesybos yra nuostoliai, todėl kai jos nustatytos sutartimi, kreditoriui nereikia įrodinėti nuostolių dydžio. Jos apibrėžia šalių atsakomybės ribas už prievolės neįvykdymą sutarties sudarymo momentu ir suteikia teisę į jas konstatavus prievolės neįvykdymo faktą (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. spalio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-304/2007; kt.). Šioje byloje netesybos atsirado iš šalių sutartinių santykių, taigi, sutarties šalys nustatė sutartines netesybas.

38. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad atsakovo prievolė sumokėti tiek nuomos mokestį, tiek baudą kilo iš šalių sudarytos nuomos sutarties. Teisėtai sudaryta ir galiojanti sutartis jos šalims turi įstatymo galią, todėl nuomininko (atsakovo) prievolė sumokėti nuomos mokestį ir baudą netinkamu sutarties vykdymo atveju yra šalių sulygta ir neginčytina (CK 6.189 straipsnis). CK 6.59 straipsnyje nustatytas draudimas vienašališkai atsisakyti vykdyti prievolę ar vienašališkai pakeisti jos vykdymo eigą. Baudinės sutartinės netesybos gali būti taikomos tik nustačius sutarties nevykdymo ar netinkamo vykdymo faktą. CK 6.258 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad jeigu nustatytos netesybos, tai kreditorius negali reikalauti iš skolininko kartu ir netesybų, ir realiai įvykdyti prievolę, išskyrus atvejus, kai skolininkas praleidžia prievolės įvykdymo terminą. Pagal CK 6.73 straipsnio 1 dalies nuostatas, kurios reglamentuoja netesybų ir realaus prievolės įvykdymo teisinius santykius, yra taip pat numatyta, kad, jeigu nustatytos netesybos, kreditorius negali reikalauti iš skolininko kartu ir netesybų, ir realiai įvykdyti prievolę, išskyrus atvejus, kai skolininkas praleidžia prievolės įvykdymo terminą. Taigi, šiuo atveju bylos duomenys patvirtina, kad atsakovas už laikotarpį nuo 2021-08-01 nemokėjo nuomos mokesčio, kas vertinama prievolės įvykdymo termino praleidimu, atsakovui nevykdant sutartinių įsipareigojimų, ieškovas šalių sudarytą nuomos sutartį nutraukė nuo 2021-11-01, todėl ieškovas turi teisę reikalauti ne tik sutartinės prievolės įvykdymo, bet ir sutartyje nustatytų netesybų (baudos).

39. Taigi, kaip pagrįstai nurodė pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime, nors atsakovas ir kreipėsi į ieškovą dėl nuomos sutarties nutraukimo, tačiau šiam geranoriškai nesutikus to padaryti, pats neinicijavo sutarties nutraukimo teismine tvarka, todėl turėjo pareigą vykdyti sutartimi prisiimtus įsipareigojimus, tačiau to nedarė, todėl yra pagrindas iš jo ieškovui priteisti 600 Eur (6 mėnesiai x 120 Eur) nesumokėtą nuomos mokestį už laikotarpį nuo 2021-08-01 iki 2021-12-31. Taip pat yra pagrindas, remiantis sutarties 6.3. punktu, priteisti iš atsakovo 360 Eur baudą už pirmalaikį sutarties nutraukimą.

40. Apeliantas nurodo, kad CK 6.218 straipsnio 1 dalis numato, jog apie sutarties nutraukimą privaloma iš anksto pranešti kitai šaliai per sutartyje nustatytą terminą, o jeigu sutartyje toks terminas nenurodytas, - prieš trisdešimt dienų. Atsakovas ieškovą apie sutarties nutraukimą informavo dar 2021 m. birželio mėnesį. Ieškovas, gavęs pranešimą apie sutarties nutraukimą, 2021-07-15 paskelbė, kad atsakovo nuomojamas garažas yra išnuomojamas. Atsakovas, vadovaudamasis tuo, kad sutartyje nebuvo numatyta, prieš kiek laiko jis turi informuoti atsakovą apie sutarties sutraukimą, vadovaudamasis protingumo principu informavo ieškovą prieš mėnesį. Teismas į šias faktines aplinkybes neatsižvelgė ir priteisė atsakovui sumokėti baudą bei įpareigojo įvykdyti prievolę – sumokėti visą sutarties kainą.

41. Atmesdamas minėtus apelianto apeliacinio skundo argumentus, apeliacinės instancijos visų pirmą pažymi, kad apelianto pranešimo apie sutarties nutraukimą terminas neturi reikšmės vertinant ieškovo prašomos priteisti skolos už nesumokėtą nuomos mokestį ir baudos už netinkamą sutarties vykdymą pagrįstumą, nes, kaip pagrįstai konstatavo pirmosios instancijos teismas, nors atsakovas ir kreipėsi į ieškovą dėl nuomos sutarties nutraukimo, tačiau šiam geranoriškai nesutikus to padaryti pats neinicijavo sutarties nutraukimo teismine tvarka, todėl turėjo pareigą vykdyti sutartimi prisiimtus įsipareigojimus. Kartu pažymėtina, kad priešingai nei teigia apeliantas, pirmosios teismas neįpareigojo atsakovo sumokėti visą sutarties kainą, kadangi ieškovas patikslintu ieškiniu atsisakė reikalavimo priteisti skolą (dėl savo iniciatyva susirastų naujų patalpų nuomininkų) iš atsakovo už laikotarpį nuo 2022-01-01 iki 2022-05-01 (už 4 mėnesius – 480 Eur).

42. Apeliantas taip pat nurodo, kad kaip nuostolių atlyginimą ieškovas iš atsakovo yra gavęs 360 Eur – vieno mėnesio nuomos mokestį, ir 240 Eur depozitą. CK 6.258 straipsnio 3 dalis numato, kad jeigu netesybos neprotingai didelės, taip pat jeigu skolininkas įvykdė dalį prievolės, teismas gali netesybas sumažinti. Teismo priteista netesybų suma - 960 Eur, yra neprotingai didelė, todėl turėjo būti mažinama, taip pat turėjo būti atsižvelgiama į tai, kad didelė netesybų suma ieškovui jau buvo sumokėta.

43. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad šalių sutartimi sulygtos netesybos laikomos iš anksto nustatytais būsimais kreditoriaus nuostoliais, kurių jam nereikia įrodinėti kai skolininkas neįvykdo ar netinkamai įvykdo sutartinę prievolę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. rugpjūčio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-401/2008). Taigi, šalių sutartyje sulygtos netesybos yra jų suderinta valia nustatyta sutarties sąlyga, kuri saisto šalis tuo atveju, jeigu sutartis neįvykdoma ar netinkamai įvykdoma, ir įpareigoja sutartį pažeidusią šalį sumokėti kitai šaliai sutartas netesybas, o šiai nereikia įrodinėti patirtų nuostolių dydžio (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. sausio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-71/2013). Nepaneigiant sutarties laisvės ir privalomumo šalims principų, ginčą nagrinėjančiam teismui suteikta tam tikra netesybų kontrolės funkcija: tais atvejais, kai netesybos yra aiškiai per didelės arba prievolė yra iš dalies įvykdyta, teismas gali netesybas sumažinti iki protingos sumos (CK 6.73 straipsnio 2 dalis, 6.258 straipsnio 3 dalis). Įstatyme įtvirtinti tik du netesybų mažinimo pagrindai: mažinamos aiškiai per didelės (neprotingai didelės) netesybos arba kai prievolė iš dalies įvykdyta (CK 6.73 straipsnio 2 dalis, 6.258 straipsnio 3 dalis). Kasacinio teismo praktikoje taip pat pažymėta, kad teismo kišimasis į šalių suderėtas netesybas galimas kai netesybų dydžio neprotingumas yra akivaizdus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. sausio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-95-313/2017).

44. Nagrinėju atveju, visų pirma, pažymėtina, kad teismo skundžiamu sprendimu priteista 600 Eur skola už nesumokėtą nuomos mokestį nelaikytina netesybomis, todėl skundžiamu sprendimu priteistos netesybos sudaro 360 Eur sumą, o ne 960 Eur sumą, kaip teigia apeliantas. Antra, byloje konstatuota, jog apeliantas neįrodė, kad ieškovui yra sumokėjęs 240 Eur depozitą, todėl nėra pagrindo sutikti su apeliantu, jog priteista netesybų suma yra neprotingai didelė.

45. Sudarydamas garažo nuomos sutartį atsakovas sutiko su tuo, kad turės mokėti netesybas (baudą), kompensuojančias ieškovui praradimus (minimalius nuostolius) dėl nevykdomos ar netinkamai vykdomos prievolės. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, ieškovo ieškiniu prašoma priteisti 360 Eur bauda nėra pernelyg didelė, tokio dydžio baudos priteisimas neprieštarauja pagrindiniams bei esminiams civilinės teisės principams (teisingumo, protingumo, sąžiningumo) ir yra adekvati sankcija atsakovo padarytam pažeidimui. Atsižvelgdamas į nurodytas aplinkybes apeliacinės instancijos teismas sprendžia, jog pirmosios instancijos teismui nebuvo teisinio pagrindo savo iniciatyva spręsti sutartimi nustatytų netesybų mažinimo klausimo.

Dėl bylos procesinės baigties

46. Kiti apeliaciniame skunde nurodyti argumentai neturi esminės reikšmės vertinant pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą, todėl apeliacinės instancijos teismas dėl jų nepasisako.

47. Remdamasis išdėstytu, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismo sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, priimtas nepažeidžiant materialinės ir procesinės teisės normų, todėl pirmosios instancijos teismo sprendimo apeliacinio skundo argumentais keisti ar naikinti nėra pagrindo. Apeliacinis skundas atmetamas, o skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme

48. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Netenkinus apeliacinio skundo, iš atsakovo ieškovui priteisiamos 300 Eur bylinėjimosi išlaidos už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2022 m. vasario 22 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti iš atsakovo R. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ieškovui A. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 300 Eur (trijų šimtų eurų) bylinėjimosi išlaidas, patirtas apeliacinės instancijos teisme.

Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.