- Teismas
- Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmai
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2022-02-22
- Bylos Nr.
- e2-1000-841/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 2-70-3-06220-2021-7
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Instancija
- I-a instancija
- Rezultatas
- Ieškinys patenkintas (visiškai).
- Teisėjas
- Gražina Mataitienė (pirm.)
- Ieškovas
- A. B.
- Atsakovas
- R. S.
- Kategorijos
- 2.6.16.5Negyvenamųjų patalpų nuoma
viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo A. B. patikslintą ieškinį atsakovui R. S. dėl skolos, baudos, palūkanų ir bylinėjimosi išlaidų priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
ieškovas kreipėsi į teismą su patikslintu ieškiniu, kuriuo prašė priteisti iš atsakovo 600,00 Eur skolą, 360,00 Eur dydžio baudą, 5 procentų dydžio metines palūkanas, skaičiuojant jas nuo teismo sprendimu priteistos sumos už laikotarpį nuo civilinės bylos iškėlimo dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas.
Ieškovo atstovė teismo posėdyje ieškinį palaikė ir paaiškino, kad atsakovas su ieškovu sutartį pasirašė gera valia, ji atitiko šalių interesus, sutarties sąlygos, galiojimo terminas buvo aiškus. Sutartis buvo sudaryta tarp fizinių asmenų, jos nėra pagrindo vertinti kaip vartojimo. Atsakovas sumokėjo tik 360,00 Eur už gegužės, birželio ir liepos mėnesį, daugiau jokių įmokų iš jo gauta nebuvo. Sutarties atsakovas vienašališkai be pasekmių nutraukti neturėjo teisės.
Atsiliepimas
Atsakovas ir jo atstovė teismo posėdyje su ieškiniu nesutiko ir paaiškino, kad sutartis nesąžininga, turėtų būtų vertintina kaip vartojimo. Sudarydamas sutartį atsakovas sumokėjo 240,00 Eur užstatą. Be to už tris mėnesius sumokėjo dar 360,00 Eur nuomos mokestį. Nuomojamame garaže draugui virino suoliukus, tačiau birželio mėnesį sužinojęs, kad draugė laukiasi, nutarė išvykti į užsienį ir norėjo nutraukti sutartį, tačiau ieškovas nesutiko. Visi mokėjimai buvo atliekami grynais pinigais.
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys tenkintinas.
Iš byloje esančių dokumentų, dalyvaujančių asmenų paaiškinimų nustatyta, kad ieškovas ir atsakovas 2021-04-26 sudarė nuomos sutartį, pagal kurią ieškovas įsipareigojo perduoti atsakovui nuomos teise valdyti ir naudotis dalimi patalpų, esančių (duomenys neskelbtini), nuomojamo pastato dalies indeksas: 7F1p, 8 patalpa, 31,92 kv. m. Patalpų nuomos terminas nuo 2021-04-30 iki 2022-05-01 (sutarties 2.2. punktas). Atsakovas už nurodytas patalpas įsipareigojo mokėti 120,00 Eur mokestį už kiekvieną mėnesį, pradedant nuo 2021-05-01, mokestį už patalpų nuomą apmokant pirmoje einamojo mėnesio pusėje, t. y. iki 15 d. (sutarties 4.1., 4.2. punktai). Atsakovas nurodyta sutartimi taip pat įsipareigojo sutartį nutraukti prieš terminą tik šalims susitarus (sutarties 5.1. punktas). Šalys sutarė, kad jei atsakovas nesilaiko sutarties sąlygų, vieną mėnesį vėluoja mokėti nuomos mokestį arba komunalinius mokesčius, ieškovas gali nutraukti sutartį iš karto ir reikalauti, kad jam būtų padengta skola ir sumokėta 6.3 punkte numatyta bauda (sutarties 5.3. punktas). Ieškovui anksčiau laiko, numatyto 2.2. punkte, nutraukus sutartį, remiantis 5.3. punktu atsakovas moka 360,00 Eur baudą. Sutarties 5.6 punktas numatė, jog atsakovui vienašališkai norint nutraukti sutartį anksčiau laiko, nepriklausomai nuo priežasčių, atsakovas privalo sumokėti už visą nuomos laikotarpį numatytą sutarties 2.2. punkte, tai galioja ir tada, kai atsakovas nutraukia sutartį pagal 5.3 ar 6.3 punktus, jei jis pasibaigęs ir sutartis prasitęsusi neribotam laikotarpiui, atsakovas privalo sumokėti 3 mėn. dydžio nuomą, terminas pradedamas skaičiuoti nuo sekančio mėnesio.
2021-09-16 ieškovas įspėjo atsakovą, kad nuo 2021 m. rugpjūčio mėnesio negauna nuomos mokesčio ir jei iki 2021-10-01 jis nebus gautas, bus priverstas nutraukti nuomos sutartį ir kreiptis į teismą dėl skolos, nuostolių ir baudos priteisimo. 2021-10-08 ieškovas informavo atsakovą, kad šiam nevykdant sutartinių įsipareigojimų, šalių sudaryta nuomos sutartis yra nutraukiama nuo 2021-11-01. Be to reikalaujama sumokėti skola už laikotarpį nuo 2021-08-01 iki 2022-05-01 ir 360,00 Eur dydžio baudą.
Nagrinėjamu atveju atsakovas ir jo atstovė, tiek atsiliepime į ieškinį, tiek teismo posėdžio metu, šalių sudarytą nuomos sutartį prašė pripažinti vartojimo sutartimi ir atsakovui taikyti įstatyme numatytą vartotojo, kaip silpnesnės šalies, teisių apsaugą. Nurodė, kad nors ieškovas sutartį su atsakovu sudarė kaip fizinis asmuo, tačiau yra verslininkas, siekdamas pelno užsiima nekilnojamojo turto nuoma, be to veikia per nekilnojamojo turto agentūrą (duomenys neskelbtini.
Pagal CK 6.228¹ straipsnio 2 dalį vartotoju pripažįstamas fizinis asmuo, su savo verslu, prekyba, amatu ar profesija nesusijusiais tikslais (vartojimo tikslais) siekiantis sudaryti ar sudarantis sutartį, o verslininku pripažįstamas fizinis ar juridinis asmuo ar kita organizacija, ar jų padalinys, savo prekybos, verslo, amato arba profesijos tikslais siekiantys sudaryti ar sudarantys sutartis, įskaitant asmenis, veikiančius verslininko vardu arba jo naudai (šio straipsnio 3 dalis).
Kasacinio teismo praktikoje, remiantis teisės aktuose pateikta vartojimo sutarties samprata, suformuluoti esminiai požymiai, kuriuos atitinkanti sutartis kvalifikuojama kaip vartojimo: pirma, prekes ar paslaugas įsigyja fizinis asmuo; antra, fizinis asmuo prekes ir paslaugas įsigyja ne dėl savo ūkinės komercinės ar profesinės veiklos, o savo asmeniniams, šeimos, namų ūkio poreikiams tenkinti; trečia, prekes ar paslaugas teikia verslininkas (fizinis ar juridinis asmuo, veikiantis savo verslo (plačiąja prasme) tikslais) (žr., pvz., Lietuvos A. T. 2012 m. kovo 1 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-67/2012; 2018 m. liepos 25 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-274-403/2018 29 punktą, kt.). Teismui konkrečiu atveju sprendžiant, ar sudaryta sutartis kvalifikuotina kaip vartojimo, būtina identifikuoti sutarties šalis (vartotoją ir prekių (paslaugų) tiekėją) bei nustatyti, kokio tikslo, sudarydama sutartį, siekia viena iš sutarties šalių– vartotojas (žr. Lietuvos A. T. 2014 m. balandžio 16 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-206/2014; 2019 m. spalio 29 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-321-687/2019 26 punktą). Taigi tam, kad asmuo būtų laikomas vartotoju, turi būti įvykdytos abi kumuliatyvios sąlygos, t. y. vartotojas turi būti fizinis asmuo ir jis turi veikti siekdamas tikslo, nesusijusio su jo verslu, prekyba ar profesija.
Teismas atkreipia dėmesį į tai, kad teismo posėdžio metu atsakovas pripažino, kad nuomojamame garaže pažįstamam asmeniui už atlygį virino suoliukus, t. y. vykdė komercinę veiklą, todėl nėra pagrindo išvadai, kad minėtą patalpą jis naudojo savo asmeniniams, šeimos ar namų ūkio poreikiams tenkinti. Įvertinus šią aplinkybę, nėra pagrindo atsakovą laikyti vartotoju CK 6.228¹ straipsnio 2 dalies prasme ir 2021-04-26 šalių sudarytą nuomos sutartį pripažinti vartojimo sutartimi.
CK 6.477 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad pagal nuomos sutartį viena šalis (nuomotojas) įsipareigoja duoti nuomininkui daiktą laikinai valdyti ir naudotis juo už užmokestį, o kita šalis (nuomininkas) įsipareigoja mokėti nuomos mokestį. Pagrindinė nuomininko pareiga pagal nuomos sutartį yra mokėti nuomos mokestį (CK 6.477 straipsnis, 6.487 straipsnio 1 dalis, 6.583 straipsnio 1 dalis). Šalių sudarytos sutarties 4.1. punktas numatė, jog mėnesio nuomos mokesčio suma yra 120,00 Eur, o nuomos mokestis turi būti sumokamas ieškovui pirmoje einamojo mėnesio pusėje, t. y. iki 15 dienos. Ieškovas nurodė, jog atsakovas 2021 m. gegužės, birželio ir liepos mėnesiais įsipareigojimus vykdė tinkamai, nuomos mokestį mokėjo, tačiau liko skolingas 600,00 Eur nuomos mokesčio už 2021 m. rugpjūčio, rugsėjo, spalio, lapkričio ir gruodžio mėnesius. Jo teigimu, nuo 2022-01-01 susirado naują nuomininką, todėl geranoriškai neprašo iš atsakovo skolos už laikotarpį nuo 2022-01-01 iki 2022-05-01. Atsakovo teigimu, jis neplanuotai buvo priverstas išvykti iš Lietuvos, todėl garažu naudotis negalėjo, kelis mėnesius dar mokėjo, nors jame jokios veiklos nevykdė, prašė ieškovo nutraukti nuomos sutartį, tačiau šis nesutiko.
Bendrasis civilinių teisinių santykių principas – sutarčių reikia laikytis (lot. pacta sunt servanda), įpareigoja sutarties šalis vykdyti abipusius įsipareigojimus, nustatytus jų suderinta valia (sutartimi) (CK 6.200 ir 6.256 straipsniai), išskyrus įstatyme išvardytus atvejus, kai šalis gali vienašališkai nutraukti sutartį arba inicijuoti nutraukimą teismine tvarka.
Nagrinėjamu atveju nėra duomenų, kad atsakovas sutartį dėl patalpų nuomos būtų sudaręs ne savo laisva valia, jog ieškovas būtų taikęs spaudimą ar kitaip vertęs ją sudaryti. Pažymėtina, jog nerūpestingumas ar neatsakingumas prieš sudarant sutartį negali būti vertinamas kaip priežastis teisėtai sudarytos ir galiojančios sutarties nevykdymui. Be to, atsakovas pasirašydamas terminuotą garažo nuomos sutartį, jos nuostatų neginčijo, su visomis sąlygomis sutiko, kas suponuoja išvadą, kad ir joje numatytas nuomos terminas nuo 2021-04-30 iki 2022-05-01, jam jokių klausimų nekėlė. Taigi, nors atsakovas ir kreipėsi į ieškovą dėl nuomos sutarties nutraukimo, tačiau šiam geranoriškai nesutikus to padaryti, pats neinicijavo sutarties nutraukimo teismine tvarka, todėl turėjo pareigą vykdyti sutartimi prisiimtus įsipareigojimus, tačiau to nedarė, todėl iš jo ieškovui priteistinas 600,00 Eur (6 mėn. x 120,00 Eur) nesumokėtas nuomos mokestis už laikotarpį nuo 2021-08-01 iki 2021-12-31.
CK 6.245 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad sutartinė civilinė atsakomybė yra turtinė prievolė, kuri atsiranda dėl to, kad neįvykdoma ar netinkamai įvykdoma sutartis, kurios viena šalis turi teisę reikalauti nuostolių atlyginimo ar netesybų (sumokėti baudą, delspinigius), o kita šalis privalo atlyginti dėl sutarties neįvykdymo ar netinkamo įvykdymo padarytus nuostolius arba sumokėti netesybas (baudą, delspinigius). Skiriamos dvi netesybų formos: bauda ir delspinigiai (CK 6.71 straipsnio 1 dalis). Netesybas, mokamas baudos forma, reglamentuoja CK 6.71 straipsnio 2 dalis, kurioje įtvirtinta, kad netesybos gali būti nurodytos konkrečia pinigų suma arba užtikrinamosios prievolės sumos procentu.
Nagrinėjamu atveju ieškovas prašo taikyti atsakovui sutarties 6.3. punkte numatytą sankciją- anksčiau laiko nutraukus sutartį iš jo priteisti 360,00 Eur baudą. Teismas, įvertinęs šį reikalavimą ir bylos aplinkybes sprendžia, jog nagrinėjamu atveju ieškovas turi teisę į netesybų priteisimą, todėl iš atsakovo priteisina 360,00 Eur bauda už pirmalaikį sutarties nutraukimą (CK 6.73 straipsnio 2 dalis).
(duomenys neskelbtini) straipsnis nurodo, kad šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus. Įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir įvertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja ((duomenys neskelbtini) straipsnio 1 dalis).
Teismo posėdžio metu atsakovas teigė, kad sudarant sutartį ieškovui sumokėjo 240,00 Eur depozitą. Ieškovas šių aplinkybių nepripažįsta. Šalių sudarytoje sutartyje nuostatų apie atsakovo pareigą sumokėti depozitą nėra. Šiuo atveju atsakovas savo poziciją dėl depozito įrodinėja tik savo paaiškinimais. Nors kasacinio teismo praktikoje pažymėta, kad bylos šalių paaiškinimai yra įrodinėjimo priemonė ((duomenys neskelbtini) 2 dalis), tačiau juose išdėstyti faktiniai duomenys, ypač kai jie yra pagrindinis įrodymų šaltinis nustatant įrodinėjamą aplinkybę, teismo turi būti kruopščiai pasverti – ar jie detalūs, nuoseklūs ir patikimi. Vienas iš paaiškinimų patikimumo kriterijų yra tai, ar tokio įrodymo duomenis gali patvirtinti kiti byloje surinkti leistini įrodymai, kurių duomenys turi būti palyginti ir įvertinti kartu su šalių paaiškinimais. Jų įrodomąją vertę teismas turi nustatyti juos įvertinęs kartu su byloje surinktų įrodymų visetu ((duomenys neskelbtini)straipsnis) (Lietuvos A. T. 2017 m. gruodžio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-429-701/2017).
Taigi, teismas, įvertinęs šalių sudarytos sutarties turinį, šalių, jų atstovų parodymus, sprendžia, jog labiau tikėtina, kad atsakovas 240,00 Eur depozito už patalpų nuomą ieškovui nesumokėjo (CPK 12, 178, 185 straipsniai).
Ieškovas ieškiniu prašo priteisti iš atsakovo 5 procentų dydžio metines procesines palūkanas, skaičiuojant jas nuo teismo sprendimu priteistos sumos už laikotarpį nuo civilinės bylos iškėlimo dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.
CK 6.261 straipsnis numato, kad praleidęs piniginės prievolės įvykdymo terminą skolininkas privalo mokėti už termino praleidimą sutarčių ar įstatymų nenustatytas palūkanas, kurios yra laikomos minimaliais nuostoliais. Įstatymas numato, kad terminą įvykdyti prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti 5 proc. dydžio metines palūkanas už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas, jeigu įstatymai ar sutartis nenumato kitokio palūkanų dydžio (CK 6.210 straipsnio 1 dalis), todėl iš atsakovo ieškovui priteisiamos 5 procentų dydžio metinės palūkanos už priteistą 960,00 Eur sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2021-11-16) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.
Bylos duomenimis nustatyta, jog ieškovas byloje patyrė šias bylinėjimosi išlaidas: 22,00 Eur žyminio mokesčio išlaidų ir 210,00 Eur išlaidų advokato pagalbai apmokėti, viso ieškovo patirtos bylinėjimosi išlaidos sudaro 232,00 Eur. Ieškinį patenkinus, iš atsakovo ieškovui priteistina 232,00 bylinėjimosi išlaidų suma (CPK 79 straipsnis, 93 straipsnio 2 dalis, 98 straipsnis).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 260 straipsniu, 263-267 straipsniais, 268-270 straipsniais, teismas
nusprendžia:
ieškinį tenkinti.
Priteisti iš atsakovo R. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ieškovui A. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 600,00 Eur (šešių šimtų eurų) nesumokėtą nuomos mokestį, 360,00 Eur (trijų šimtų šešiasdešimt eurų) baudą, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos 960,00 Eur sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2021-11-16) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei 232,00 Eur (du šimtus trisdešimt du eurus) bylinėjimosi išlaidų.
Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui, skundą paduodant Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmuose.