- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2023-04-27
- Bylos Nr.
- 1-805-716/2023
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-01059-2023-5
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Mindaugas Striaukas
- Kaltinamasis
- V. L.
- Advokatai
- Lina Sakalauskienė
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamą bylą, kurioje V. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, (duomenys neskelbtini), gyvenantis (duomenys neskelbtini), vidurinio išsilavinimo, (duomenys neskelbtini), nedirbantis, neteistas (teistumas išnykęs), kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau ir – BK) 281¹ straipsnio 1 dalį.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Teismo nustatytos aplinkybės
V. L. 2023 m. sausio 8 d., apie 2.51 val., Žirmūnų ir Kareivių g. sankryžoje, Vilniuje, pažeisdamas Kelių eismo taisyklių (toliau ir – KET) 14 punkto reikalavimą, numatantį draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, būdamas neblaivus nuo alkoholio, vairavo automobilį „Alfa Romeo“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kai pareigūnai tikrinimo metu nustatė, kad jos iškvėptame ore yra 2,15 promilės etilo alkoholio koncentracija.
II. Byloje surinkti duomenys
V. L. teisme kaltę pripažino visiškai ir parodė, kad prieš (duomenys neskelbtini) mėnesius išsiskyrė su ilgamete drauge, kuri jį išdavė, po ko pranešė, kad (duomenys neskelbtini). Tai jis labai išgyveno. Draugai pakvietė pažaisti biliardo. Jie išgėrė alkoholio. Kilo konfliktas, nes kažkokie asmenys koneveikė merginas. Atėjusi apsauga užlaužė rankas, jam trenkė su lazda į veidą. Jis buvo kruvinas. Tokioje būsenoje jo nenorėjo vežti taksi. Jis nenorėjo skambinti sūnui, nes šis dėl jo išgyvenimų irgi labai pergyveno. Tada jis nusprendė sėsti už vairo. Sprendimas buvo labai kvailas. Važiuodamas jis atsitrenkė į kitą automobilį prie šviesoforo. Kitas žmogus iškvietė policiją. Jis buvo išgėręs 3 alaus bokalus ir brendžio. Nustatyto neblaivumo jis neginčijo, galėjo būti 2,15 promilės. Važiavau su sūnaus automobiliu, kurį reikėjo šiek tiek pataisyti. Dėl to automobilis buvo paliktas pas jį daugiabučio namo kieme. Automobilio raktus turėjo jis ir sūnus.
Įrodymų tyrimas teisme buvo nutrauktas vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau ir – BPK) 273 straipsniu, nes kaltinamasis nebuvo kaltinamas labai sunkaus nusikaltimo padarymu, prisipažino kaltu ir sutiko, kad kiti įrodymai nebūtų tiriami, nusikalstamos veikos padarymo aplinkybės nekėlė abejonių ir su tokiu sutrumpinimu sutiko visi proceso dalyviai.
Tirdamas įrodymus teismas nustatė šiuos duomenis.
Žemesnės instancijos teismas
Liudytoja K. V. tyrimo metu parodė, kad 2023 m. sausio 7 d., apie 3.14 val., Žirmūnų g., Vilniuje, važiuodama automobiliu „Volvo S60“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), pastebėjo priekyje važiuojantį automobilį „Alfa Romeo“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kurį vairuotojas įtartinai vairavo, kadangi „Alfa Romeo“ vairuotojas važiavo tarp pirmos ir antros eismo juostos, o pats kelias sudarytas iš šešių eismo juostų, trys eismo juostos leidžia važiuoti į vieną pusę, trys kitos eismo juostos į priešingą pusę. Kai buvo prie Žirmūnų ir Kareivių g. sankryžos bei sankryžoje jiems degė raudonos spalvos šviesoforo signalas, priekyje jos važiavęs „Alfa Romeo“ automobilio vairuotojas nesustodamas atsitrenkė į sankryžoje antroje eismo juostoje stovintį kitą automobilį „Škoda“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), automobilio galą ir ji suprato, kad įvyko avarija. Ji pamatė, kad „Alfa Romeo“ automobilio vairuotojo durelės atsidarė ir ji, sustabdžiusi savo automobilį, priėjo prie „Alfa Romeo“ automobilio, matė, kad automobilyje sėdėjo tik vairuotojas be keleivių. „Alfa Romeo“ vairuotojas iš išvaizdos atrodė neblaivus, nes iš jo burnos sklido stiprus alkoholio kvapas. Minėto automobilio vairuotojas, išlipęs iš automobilio, svirduliavo, valėsi kraują nuo veido. Ji, priėjusi nuo kito automobilio, į kurios automobilį „Alfa Romeo“ vairuotojas atsitrenkė, paklausė jo „kur tu žiūrėjai?“, pastarasis atsakė kad valėsi kraują, nepastebėjo, taip pat pasakė, kad kraujas atsirado, nes gėrė bare ir ten susimušė. „Alfa Romeo“ vairuotojas neneigė, kad vairavo neblaivus automobilį bei padarė eismo įvykį, tą patį paaiškino ir policijos pareigūnams, kurie atvyko į šį įvykį. Gali paminėti, kad apie įvykį policijai pranešė „Škoda“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), automobilio vairuotoja, šiame automobilyje važiavo vairuotoja ir keleivė, jie nesiskundė sumušimais (b. l. 37).
Liudytojas E. L. (E. L.) tyrimo metu parodė, kad automobilis „Alfa Romeo“, kurio valst. Nr. (duomenys neskelbtini), priklauso jam, jis jį nusipirko 2022 m. spalio 26 d. iš asmens, vardu J. P., automobilį deklaravo „Regitra“ duomenų sistemoje, tačiau iki šiol jo neregistravo, kadangi jam šis pasiūlymas pasitaikė gana netikėtai, už gerą kainą, todėl nebuvo labai planuotas pirkinys ir vis nerasdavo laiko jo registravimui. Automobilį laikė prie tėvo namų, kieme, turi du šio automobilio raktus, todėl, kai jam reikia, jis pasiima automobilį, o kai reikia tėvui, automobilį pasiima jis. Minėtą automobilį tėvas kartais pataisydavo, kadangi jis moka taisyti automobilius, bet jis gali juo naudotis ir savo reikmėms, jeigu jam labai reikia. Tėtį paskutinį kartą matė sausio 3 arba sausio 4 d., nežino, ką jis veikė šių metų sausio 7 ir sausio 8 d. Savo automobiliu paskutinį kartą naudojosi seniai, negali nurodyti, kada tiksliai, kaip ir minėjo, turi dar vieną automobilį, šis pirktas, nes pasitaikė pasiūlymas už gerą kainą, kiek jam žinoma, automobilis sausio 7 ir 8 d. turėjo stovėti prie tėvo namų, jis nežino, ar jis tomis dienomis kažkur su juo važiavo, tomis dienomis išvis su juo gyvai nebendravo, nebuvo laiko. Su juo kalbėjo telefonu sausio 7 d., apie pietus, pokalbio metu jis jam pasirodė blaivas, vėliau jis jam jau sausio 8 d., naktį, gal apie 3.00 val., paskambino ir pranešė, kad vairavo išgėręs ir padarė eismo įvykį, iš pokalbio suprato, kad jis buvo streso būsenoje, labai pergyveno. Nežino, kokiomis aplinkybėmis jo tėvas sausio 7 ir 8 d. vairavo jo automobilį, nežino, ar jis buvo blaivas, ar ne. Jis neprisimena atvejo, kad tėvas girtas vairuotų automobilį, jeigu ir būdavo kokia šventė, tai visada palikdavo automobilį ir grįždavo su taksi (b. l. 42-43).
Liudytojas M. Ž. tyrimo metu parodė, kad 2023 m. sausio 8 d., apie 3.00 val., kartu su S. R. važiavo savo automobiliu „Škoda“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kurį vairavo jis. Jam sustojus Žirmūnų ir Kareivių g. sankryžoje, Vilniuje, degant draudžiamam šviesoforo signalui, pajuto, kad į jo automobilio galą, tiksliau į kairįjį galinį sparną, atsitrenkė kitas automobilis. Jis išlipo apžiūrėti automobilio, išlipęs pamatė, kad į jo automobilį atsitrenkė automobilis „Alfa Romeo“, kurį vairavo vyras. Tas vyras iš automobilio iš karto neišlipo, jo manymu, tas vyras buvo užsnūdęs už vairo. Vyras automobilyje buvo vienas. Po kurio laiko vyrui išlipus iš automobilio, pamatė, kad tas vyras svirduliuoja, vyro nosis buvo kruvina. Tuomet, jis vyro paklausė, ar tu neblaivus, vyras jam tikrai linktelėjo galvą pritardamas, galimai ir atsakė, kad taip, bet gali ir klysti dėl žodžio taip. Jis paprašė, kad S. R. paskambintų bendruoju pagalbos numeriu. Atvykę policijos pareigūnai nustatė tam vyrui neblaivumą. Jo akivaizdoje vairuotojas alkoholio nevartojo, bet jis daug laiko praleido savo automobilyje, kadangi buvo labai šalta, todėl jo po eismo įvykio visą laiką nestebėjo. To vyro automobilio neapžiūrinėjo, todėl nežino, ar jame buvo alkoholinių gėrimų. „Alfa Romeo“ vairuotojo vairavimą faktą matė jis ir S. R. (b. l. 48-49).
Liudytojas E. U. (E. U.) tyrimo metu parodė, kad 2023 m. sausio 8 d., apie 3.00 val., iš Operatyvaus valdymo skyriaus budėtojo gavo pranešimą, kad Žirmūnų ir Kareivių g. sankryžoje, Vilniuje, susidūrė automobiliai „Škoda“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), ir „Alfa Romeo“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Įtaria, kad kitas vairuotojas neblaivus, nes vingiuoja. Praneša keleivė. 3.18 val. atvykus nurodytu adresu, juos pasitiko liudytoja K. V., kuri paaiškino, kad važiuodama pastebėjo, jog automobilis „Alfa Romeo“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), įtartinai manevravo, važiavo vidury antros juostos ir atsitrenkė į stovintį automobilį „Škoda“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Kai „Alfa Romeo“ vairuotojas išlipo, K. V. pastebėjo, jog pastarasis yra akivaizdžiai neblaivus, nes svirduliavo. Nustatė, kad automobilį „Alfa Romeo“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vairavo V. L.. Automobilį „Škoda“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vairavo M. Ž.. Kartu su M. Ž. važiavo S. R.. Bendraujant su V. L., jautėsi stiprus alkoholio kvapas, kuris sklido iš jo burnos. V. L. buvo akivaizdžiai neblaivus, judesiai buvo nekoordinuoti, kalbėjo nerišliai. Pasiteiravus, prieš kiek laiko asmuo vartojo alkoholinius gėrimus, pastarasis atsakė, kad apytiksliai prieš 30 min. Vairavimo fakto neneigė, aiškino, kad važiuoja iš baro „(duomenys neskelbtini)“. Alkoholio kiekio matuokliu „Alcotest 7510“ 3.18 val. pirmu pūtimu V. L. nustatytas 2,33 prom. girtumas, o antru pūtimu 3.35 val. – 2,15 prom. girtumas. Su parodymais V. L. sutiko, situacijos nekomentavo. Bendraujant su „Škoda“ vairuotoju, pastarasis paaiškino, kad sustojo sankryžoje degant draudžiamam šviesoforo signalui ir pajuto smūgį į automobilio galinę dalį. Išlipęs iš automobilio pastebėjo, kad į jo valdomą automobilį įvažiavo minėtas „Alfa Romeo“ automobilis, kurio vairuotojas buvo akivaizdžiai neblaivus, todėl keleivė iškvietė policijos pareigūnus. Keleivė S. R. situaciją aiškino analogiškai kaip ir M. Ž.. Į vietą buvo iškviestas papildomas ekipažas, kuris įformino eismo įvykį. Kitas pareigūnų ekipažas atliko procesinius veiksmus su neblaiviu vairuotoju, priėmė paaiškinimus iš M. Ž., S. R. ir K. V.. Į vietą taip pat buvo iškviesta priverstinio nuvežimo transporto priemonė, kuri automobilį „Alfa Romeo“ išvežė į automobilių saugomą aikštelę, esančią Minsko pl. 21, Vilniuje. Jie vairavimo fakto nematė. Jų akivaizdoje V. L. alkoholinių gėrimų nevartojo (b. l. 53).
Iš policijos įvykių registro išrašo matyti, kad 2023 m. sausio 8 d. 3.13 val. buvo gautas pranešimas, kad gatvėje susidūrė automobiliai „Škoda“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir „Alfa Romeo“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Įtaria, kad „Alfa Romeo“ vairuotojas neblaivus (b. l. 4-6).
Iš tarnybinio pranešimo matyti liudytojo E. U. tyrimo metu nurodytos analogiškos įvykio aplinkybės (b. l. 10-11).
Iš neblaivumo nustatymo akto ir alkotesterio kvitų matyti, kad iš V. L. burnos jautėsi sklindantis alkoholio kvapas, jo judesiai buvo nekoordinuoti. Alkotesteriu „Alcotest 7510“ Nr. ARKL-0672 (patikros sertifikatas Nr. 1887309, galioja iki 2023 m. birželio 18 d.) pirmu pūtimu 2023 m. sausio 8 d. 3.18 val. V. L. buvo nustatytas 2,33 promilių girtumas, o antru pūtimu 3.34 val. nustatytas 2,15 promilių girtumas. Su alkotesterio rezultatais V. L. sutiko (b. l. 13-16).
Iš transporto priemonės techninės būklės patikrinimo ir apžiūros protokolo bei fotonuotraukų matyti tyrimo metu apžiūrėtas automobilis „Alfa Romeo“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Apžiūros metu nustatyti išoriniai automobilio apgadinimo požymiai: sugadintas kėbulas, priekinis dešinės pusės sparnas, žibintas, variklio dangtis, priekinis bamperis, kėbulas turi smulkių nubrozdinimų.(b. l. 17-24).
Iš VĮ „Regitra“ duomenų bazės išrašo matyti, kad automobilio „Alfa Romeo“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), savininkas-valdytojas J. P., tačiau nuo 2022 m. lapkričio 14 d. nurodyta, kad transporto priemonė išregistruota (b. l. 27).
Iš VšĮ „Emprekis“ pažymos matyti, kad automobilio „Alfa Romeo“ vidutinė rinkos kaina Lietuvoje su PVM yra 2 548 eurų (b. l. 28).
Iš pirkimo-pardavimo sutarties matyti, kad 2022 m. spalio 26 d. 19.15 val. pardavėjas J. P. pardavė pirkėjui E. L. automobilį „Alfa Romeo“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), už 1 700 eurų (b. l. 31-33).
Motyvuojamoji dalis
III. Veikos kvalifikavimas
Pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį atsako tas, kas vairavo motorinę transporto priemonę, traktorių ar savaeigę mašiną arba mokė praktinio vairavimo būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, arba vengė neblaivumo patikrinimo, kai jam buvo nustatyti neblaivumo požymiai, arba vartojo alkoholį po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo ir jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas. Lietuvos Respublikos vyriausybės nutarimu patvirtintų Kelių eismo taisyklių 14 punkte numatyta, kad draudžiama vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims.
Žemesnės instancijos teismas
Teismas, įvertinęs baudžiamojoje byloje surinktus ir teisme ištirtus įrodymus, pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu pripažįsta, kad V. L. vairavo kelių transporto priemonę – lengvąjį automobilį – būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jam po įvykio buvo nustatytas daugiau negu 1,51 promilės neblaivumas. Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymo pagrindu transporto priemonės vairavimu pripažįstami transporto priemonėje ar ant jos esančio asmens veiksmai, kuriais valdoma transporto priemonė.
Aukščiau minėtų įrodymų visuma, o būtent paties V. L. parodymai ir prisipažinimas dėl alkoholio vartojimo bei automobilio vairavimo, liudytojų E. U., M. Ž., K. V., E. L. tyrimo metu nurodytos aplinkybės, taip pat kita byloje esanti rašytinė medžiaga, t. y. policijos registro išrašo duomenys, tarnybinis pranešimas, transporto priemonės techninės būklės patikrinimo ir apžiūros protokolas, neblaivumo nustatymo aktas, alkotesterio kvitai, VĮ „Regitra“ pažyma ir pirkimo-pardavimo sutartis patvirtina, kad V. L. vairavo automobilį „Alfa Romeo“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kai buvo vartojęs alkoholį ir nuo jo apsvaigęs, ir jam netrukus po įvykio buvo nustatytas ne mažesnis nei 2,15 promilių neblaivumas. Kaltininko nurodyta aplinkybė dėl negalėjimo grįžti namo taksi automobiliu ar nenoro kviestis kitų asmenų pagalbos V. L. atsakomybės nepašalina, nes būdamas aiškiai apsvaigęs nuo alkoholio ir vidutinio neblaivumo laipsnio jis savarankiškai vairuoti automobilio neturėjo tesiės dėl tai daryti draudžiančių teisės normų nuostatų.
Teismas įvertinęs kaltininko veiksmų kvalifikacijai reikšmingus požymius pripažįsta, kad byloje surinkti duomenys neabejotinai patvirtina, jog V. L. vairavo transporto priemonę kai jo neblaivumas atitiko vidutinio apsvaigimo laipsnį ir padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje.
IV. Baudžiamosios atsakomybės motyvai
V. L. baudžiamąją atsakomybę lengvinančia aplinkybe teismas pripažįsta tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir dėl to nuoširdžiai gailėjosi, ką patvirtina jo nuoseklūs parodymai tiek tyrimo metu, tiek teisme (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Kaltininko baudžiamąją atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta, nes apsvaigimas alkoholiu yra nusikalstamą veiką kvalifikuojantis požymis.
Nagrinėjant bylą teisme buvo gautas E. L. prašymas (b. l. 96), taip pat kaltinamojo ir jo gynėjos prašymas dėl baudžiamosios bylos nutraukimo BK 40 straipsnio pagrindu (b. l. 101-104). Vėliau teismo posėdžio metu buvo gauti patikslintas kaltinamojo V. L. ir A. V. prašymai dėl kaltinamojo atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės ir jo perdavimo pagal laidavimą (be užstato).
BK 40 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad asmuo, padaręs baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, teismo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu yra asmens, kuris vertas teismo pasitikėjimo, prašymas perduoti kaltininką jo atsakomybei pagal laidavimą. Laiduotojais gali būti kaltininko tėvai, artimieji giminaičiai ar kiti teismo pasitikėjimo verti asmenys (BK 40 straipsnio 3 dalis). Šio straipsnio 2 dalyje nustatytos kitos būtinos atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimo sąlygos, susijusios su nusikalstamą veiką padariusiu asmeniu: 1) asmuo pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką; 2) visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką; 3) bent iš dalies atlygino ar pašalino padarytą žalą arba įsipareigojo ją atlyginti, jeigu ji buvo padaryta; 4) yra pagrindo manyti, kad jis visiškai atlygins ar pašalins padarytą žalą, laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. Pažymėtina, kad asmuo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą tik esant visų BK 40 straipsnio 1–3 dalyse nurodytų sąlygų visumai.
Teismas nustatė ir pripažino, kad V. L. padarė tyčinį nesunkų nusikaltimą, šią nusikalstamą veiką padarė pirmą kartą (BK 40 straipsnio 2 dalies 1 punktas), visiškai pripažino savo kaltę ir nuoširdžiai dėl to gailėjosi (BK 40 straipsnio 2 dalies 2 punktas).
V. L. praeityje neteistas (teistumas išnykęs) (b. l. 68), per paskutinių trejų metų laikotarpį vieną kartą bausta administracine tvarka už Kelių eismo taisyklių pažeidimą, paskirtą piniginę baudą yra sumokėjęs (b. l. 70-71). V. L. yra (duomenys neskelbtini), nedirbantis. Turimais duomenimis naujų nusikalstamų veikų V. L. nėra padaręs, jo netinkamo elgesio faktų po nusikaltimo padarymo neužfiksuota.
Atsižvelgus į išdėstytas aplinkybes ir įvertinus atsitiktinį padaryto nusikaltimo pobūdį yra pagrindas manyti, kad V. L. ateityje laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų (BK 40 straipsnio 2 dalies 4 punktas). Teismo vertinimu yra visos sąlygos, kurios sudaro pagrindą nusikaltimą padariusį V. L. atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą.
BK 40 straipsnio 1 ir 3 dalyse taip pat įtvirtinta būtina atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą sąlyga, susijusi su laiduotoju, t. y. laiduotoju gali būti skiriamas tik vertas teismo pasitikėjimo, galintis daryti teigiamą įtaką kaltininkui asmuo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-160/2010). Pripažįstant asmenį turinčiu pasitikėjimą ir galinčiu būti laiduotoju, atsižvelgiama į asmenines laiduotojo savybes ar veiklos pobūdį ir galimybę daryti teigiamą įtaką kaltininkui, taip pat jo charakteristiką ir kitus duomenis, pavyzdžiui, argumentus, kuriais grindžiamas laidavimo prašymas. Be to, pagal teismų praktiką dėl BK 40 straipsnio taikymo laiduotojui, be kita ko, keliami reikalavimai atskleisti savo požiūrį į kaltininko padarytą veiką, įvertinti veikos pavojingumą, nurodyti savo būsimos teigiamos įtakos pobūdį atleidžiamam nuo baudžiamosios atsakomybės asmeniui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-P-82/2010).
Teisme apklaustas A. V. parodė, kad buvo šoke sužinojęs, kas nutiko. Jis nėra matęs V. L. išgėrusio. Šis atvažiuodavo pas jį į kaimą, į (duomenys neskelbtini), pasiūlius visada atsisakydavo išgerti. Šį kartą apie įvykį, kad šis vairavo neblaivus, jis sužinojo prieš dvi savaites. Apie tai jam pasakė pats V. L.. Jie yra kaimynai, bendrauja. Gyvena viename name, vienoje laiptinėje. Jie padeda vienas kitam. Kaimynas padeda, kai sugenda jo automobilis. Jis taip pat esu jam yra padėjęs šioje srityje. Dabar bendrauja mažiau, nes jis daug dirba, (duomenys neskelbtini). Tačiau jie dažnai susiskambina. Jis supranta, kad tenkinus laidavimo prašymą jie bendraus daugiau, nes jo gyvenime atsirastų atsakomybė, reikės daugiau kalbėtis, prižiūrėti. Šiuo metu jis dirba (duomenys neskelbtini), keturis metus prieš tai dirbo (duomenys neskelbtini) darbą. Dėl pažeidimų yra gavęs 6 eurų baudą už greičio viršijimą. Nuobaudos yra sumokėtos.
Prie A. V. prašymo pridėti duomenys patvirtina, kad jis praeityje neteistas, tik du kartus baustas dėl Kelių eismo taisyklių, susijusių su leistino greičio viršijimu, darbdavio UAB „(duomenys neskelbtini)“ administracijos charakterizuojamas tik teigiamai. Įvertinus A. V. charakterizuojančius duomenis nustatyta, kad laiduotojas yra kaltininko pažįstamas ir jam artimas asmuo, susijęs su juo tiek draugystės, tiek kaimynystės santykiais. Abu asmenys nuolat bendrauja, kartu sprendžia problemas dėl eksploatuojamo turto, santykius grindžia abipuse pagarba. Teismas nustatė, kad V. L. ir A. V. santykiai yra nuolatiniai, artimi, nuoširdūs ir tamprūs tiek, kad laiduotojas galėtų daryti pakankamą ir teigiamą įtaką kaltininkui. Pasitikėjimas ir tarpusavio pagalba yra tie požymiai, kuriuos įvertinęs kaltininkas turėtų jausti laiduotojo įtaką ir kontrolę bei atsakomybę už savo veiksmus.
Teismo vertinimu minėtos aplinkybės sudaro pagrindą daryti išvadą, kad laiduotojas A. V. yra vertas teismo pasitikėjimo asmuo, kadangi yra nepriekaištingos reputacijos, nuolat bendrauja su V. L., kritiškas kaltininko elgesiui šiam neblaiviam vairuojant automobilį, jo pozityvi vertybinė orientacija ir ryšys su kaltininku yra pagrindas ir veiksniai, kurie gali daryti kaltininkui teigiamą įtaką (BK 40 straipsnio 1, 3 dalys).
Įvertinęs visas reikšmingas aplinkybes dėl padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo, nusikaltimo trukmę, pasekmes, kaltininko asmenybę, gautus prašymus, teismas mato pagrindą atleisti V. L. nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, perduodant jį laiduotojo A. V. atsakomybei.
Įvertinus kaltininko asmenybę, padarytas išvadas ir jau suformuotus asmenybės pokyčius dėl neteisėto elgesio, baudžiamojo proceso poveikį kaltininkui, laiduotojo norą ir ryžtą būti atsakingu už kaltininką, teismas mato pagrindą skirti kiek ilgesnį nei minimalus laidavimo terminą be užstato. Tinkamam baudžiamosios atsakomybės tikslų realizavimui teismas taip pat mato pagrindą kaltininką atleidus nuo atsakomybės V. L. skirti baudžiamojo poveikio priemones, kaip tai numatyta BK 67 straipsnio 2 dalyje (pilnamečiam asmeniui, atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės, gali būti skiriamos baudžiamojo poveikio priemonės).
V. Baudžiamojo poveikio priemonių skyrimo motyvai
Teismas įvertinęs padaryto nusikaltimo pobūdį ir turinį pripažįsta, kad V. L. turi būti skirta baudžiamojo poveikio priemonė – teisės vairuoti kelių transporto priemones atėmimas – kadangi jis nusikalto neleistinai ir neteisėtai naudodamasi minėta įgyta specialia teise, ja be pagrindo piktnaudžiaudamas, sukeldamas pavojų sau, kitiems ir aplinkai, kuris buvo realizuotas kilusiu eismo įvykiu. Tinkamam tokio neteisėto elgesio turinio įvertinimui kaltininkui reikalingos atitinkamo pobūdžio pasekmės, kurios sulaikytų asmenį nuo tokio ar panašaus elgesio pažeidžiant teisės reikalavimus ir draudimus.
BK 68 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad teismas uždraudžia naudotis specialiomis teisėmis nuo vienerių iki penkerių metų. Už šio kodekso 281 straipsnio 2, 4, 6 dalyse ar 281¹ straipsnyje numatytas nusikalstamas veikas gali būti uždraudžiama naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones nuo vienerių iki septynerių metų asmeniui, kuriam šių nusikalstamų veikų padarymo metu šio kodekso nustatyta tvarka jau buvo uždrausta naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones dėl nusikalstamos veikos, jo padarytos neblaivaus ar apsvaigusio nuo narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų (aktuali įstatymo redakcija nuo 2022 m. lapkričio 1 d.).
Atsižvelgiant į tai, kad V. L. pirmą kartą padarė nesunkų nusikaltimą, savo kaltę visiškai pripažino, nuoširdžiai gailėjosi, praeityje neteistas (teistumas jo atžvilgiu yra išnykęs), piktnaudžiavo specialia teise vairuoti kelių transporto priemones būdamas vidutinio neblaivumo laipsnio. V. L. ne tik kėlė, bet ir sukėlė grėsmę ir pasekmes aplinkiniams ir saugiam eismui, praeityje jis yra kartą baustas administracine tvarka dėl KET pažeidimo, dėl ko teismo vertinimu jam turi būti skirtas ne minimalus, tačiau mažesnis nei įstatyme numatyto vidurkio dydžio minėtos baudžiamojo poveikio priemonės taikymo terminas. Termino pradžia skaičiuotina nuo vairuotojo pažymėjimo paėmimo ir specialios teisės sustabdymo dienos, t. y. nuo 2023 m. sausio 9 d. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. gegužės 29 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-144-628/2018).
Baudžiamajame įstatyme įtvirtinta ir kita baudžiamojo poveikio priemonė – turto konfiskavimas (BK 67 straipsnio 2 dalies 7 punktas), t. y. priverstinis neatlygintinas konfiskuotino bet kokio pavidalo turto, esančio pas kaltininką ar kitus asmenis, paėmimas valstybės nuosavybėn (BK 72 straipsnio 1 dalis). Pagal BK 72 straipsnio 2 dalį, konfiskuotinu turtu laikomas šio kodekso uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas. Teismų praktikoje ne kartą išaiškinta, kad automobilis, kurį vairuojant padaromas BK 281¹ straipsnio 1 dalyje nustatytas nusikaltimas yra šios nusikalstamos veikos padarymo priemonė ir atitinka BK 72 straipsnio 2 dalyje nustatyto konfiskuotino turto požymius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-392-699/2017). BK 72 straipsnio 5 dalyje taip pat nustatyta, kad tais atvejais, kai konfiskuotinas turtas priklauso tretiesiems asmenims, teismas iš kaltininko išieško konfiskuotino turto vertę atitinkančią pinigų sumą.
Nagrinėjamu atveju V. L. nėra nuteisiamas dėl padaryto nusikaltimo ir jam nėra skiriama bausmė, nes jis yra atleidžiamas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą. Tai yra svarbi aplinkybė sprendžiant aptariamos baudžiamojo poveikio priemonės taikymo klausimą. Spręsdamas dėl turto konfiskavimo kaip poveikio priemonės taikymo kaltininkui teismas atsižvelgia į teismų praktiką, kurioje pripažįstama, kad nuteisiamo ir atleidžiamo nuo baudžiamosios atsakomybės asmens atvejais turto konfiskavimo taikymo teisinis pagrindas skiriasi. Nuteistam asmeniui turto konfiskavimas kaip baudžiamojo poveikio priemonė skiriama kartu su bausme (BK 42 straipsnio 6 dalis, 67 straipsnio 3 dalis), yra privalomas (BK 72 straipsnis) ir nuo teismo nuožiūros nepriklauso. Išimtis iš šios taisyklės galėtų būti tik tokie išskirtiniai atvejai, kai turto konfiskavimo taikymas būtų akivaizdžiai neproporcinga teisinė priemonė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-83/2010, 2K-7-130-699/2015, 2K-7-304-976/2016).
Kita vertus, atleidus asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės, turto konfiskavimo kaip baudžiamojo poveikio priemonės taikymo teisinis pagrindas nurodytas BK 67 straipsnio 2 dalyje. Tokiais atvejais šios baudžiamojo poveikio priemonės, kaip ir kitų poveikio priemonių, taikymo ir pasirinkimo klausimas paliekamas teismo nuožiūrai. Teismas įvertina tai, kad V. L. nusikaltimo padarymo metu vairuotas automobilis „Alfa Romeo“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), atitinka konfiskuotino turto sąvoką. Remiantis byloje esančia pirkimo-pardavimo sutartimi, minėtas automobilis nuosavybės teise priklauso trečiajam asmeniui, t. y. E. L. (b. l. 31-33). Esant tokioms aplinkybėms, svarstytinas klausimas dėl BK 72 straipsnio 5 dalies taikymo ir automobilio vertę atitinkančios pinigų sumos išieškojimo iš kaltinamojo. Pagal VšĮ „Emprekis“ pažymą vidutinė automobilio „Alfa Romeo“ kaina Lietuvoje su PVM 2 548 eurai (b. 1. 28). Atkreiptinas dėmesys, kad konfiskuotino turto vertė (taikant BK 72 straipsnio 5 dalį) turi būti nustatoma su PVM (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-12-495/2020).
Teismų praktikoje pažymėta turto konfiskavimo ar jo vertės išieškojimo – kaip baudžiamojo poveikio priemonės – taikymas turėtų būti individualizuotas, t. y. įvertinus ar toks taikymas atitinka turto konfiskavimo tikslus, taip pat ar turto vertės išieškojimas kiekvienu konkrečiu atveju yra proporcingas baudžiamosios atsakomybės taikymo prasme (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-186-942/2018, Nr. 2K-262-489/2017). Be to, ir Konstitucinio teismo praktikoje ne kartą akcentuota, jog konstituciniai teisingumo, teisinės valstybės principai suponuoja, jog už teisės pažeidimus valstybės nustatomos poveikio priemonės turi būti proporcingos (adekvačios) pačiam teisės pažeidimui, jos turi atitikti siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, neturi varžyti asmens akivaizdžiai labiau negu reikia šiems tikslams pasiekti; tarp siekiamo tikslo nubausti teisės pažeidėjus ir užtikrinti teisės pažeidimų prevenciją ir pasirinktų priemonių šiam tikslui pasiekti turi būti teisinga pusiausvyra (Konstitucinio Teismo 2000 m. gruodžio 6 d., 2004 m. sausio 26 d., 2009 m. balandžio 10 d. nutarimai). Teismų praktikoje išaiškinta, kad atsižvelgus į visas nusikalstamos veikos padarymo bei baudžiamosios atsakomybės taikymui reikšmingas aplinkybes, taikant BK 72 straipsnio 5 dalies nuostatas ir vadovaujantis teisingumo ir proporcingumo kriterijais, gali būti išieškoma ne visa konfiskuotino turto vertę atitinkanti pinigų sumą, o jos dalis (Vilniaus apygardos teismo nuosprendžiai baudžiamosiose bylose Nr. 1A-560-312/2017, Nr. 1A-108-851/2018).
Kaip minėta, nagrinėjamu atveju V. L. vairuojamas automobilis „Alfa Romeo“, nuosavybės teise priklauso ne jam, o jo sūnui E. L., kuris nurodė, kad perkant automobilį prie to prisidėjo ir jo tėvas. Atsižvelgiant į tai ir įvertinus kaltinamojo turtinę padėtį, teismas nenustatė aplinkybių, kurios leistų spręsti, kad transporto priemonės vertę įvykio metu atitinkančios pinigų sumos išieškojimas iš kaltinamojo V. L. būtų neproporcinga (neadekvati) poveikio priemonė jo padarytam teisės pažeidimui ar asmenybei. Teismo vertinimu ši baudžiamojo poveikio priemonė atitinka įstatymo leidėjo siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus užtikrinti visuomenės saugumą kelių eismo srityje, efektyviai kovoti su asmenimis, kurie transporto priemones vairuoja būdami neblaivūs, formuoti vairuotojų įpročius bei visuomenės požiūrį, kad alkoholio vartojimas ir transporto priemonių vairavimas yra nesuderinami dalykai, ir nevaržo V. L. teisių akivaizdžiai labiau negu reikia šiems tikslams pasiekti.
VI. Kiti klausimai
V. L. tyrimo metu paskirtos kardomosios priemonės – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, specialiosios teisės sustabdymas ir dokumento (vairuotojo pažymėjimo Nr. (duomenys neskelbtini)) paėmimas (b. l. 64-66). Šios priemonės, kaip tinkamai įgyvendinančios savo paskirtį, paliktinos iki nuosprendžio įsiteisėjimo, po ko naikintinos kaip nebereikalingos.
Nuosprendžiui įsiteisėjus dėl byloje esančių daiktų, turinčių reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, teismas nusprendžia pagal BPK 94 straipsnio nuostatas: V. L. vairuotojo pažymėjimą Nr. (duomenys neskelbtini) tikslinga perduoti Valstybės įmonei „Regitra“.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297-298, 301-305, 307 straipsniais,
nusprendė:
V. L. (V. L.) pritaikius Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 40 straipsnį atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalį bei perduoti jį A. V. atsakomybei pagal laidavimą 1 (vieneriems) metams 6 (šešiems) mėnesiams be užstato, ir bylą nutraukti.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 2 dalies 1 punktu, 68 straipsniu V. L. paskirti baudžiamojo poveikio priemonę – draudimą naudotis specialia teise vairuoti kelių transporto priemones 2 (dvejiems) metams, šį terminą skaičiuojant nuo 2023 m. sausio 9 d.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 72 straipsnio 5 dalimi iš V. L. konfiskuoti automobilio „Alfa Romeo“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), vertę atitinkančią 2 548 Eur (dviejų tūkstančių penkių šimtų keturiasdešimt aštuonių eurų) sumą.
Kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, specialiosios teisės sustabdymą ir dokumentų paėmimą – palikti iki teismo nuosprendžio įsiteisėjimo, po ko jas panaikinti.
Nuosprendžiui įsiteisėjus V. L. vairuotojo pažymėjimą Nr. (duomenys neskelbtini) perduoti Valstybės įmonei „Regitra“.
Nuosprendis per 20 (dvidešimt) dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.
- jeigu laidavimo metu ji padarys baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų nusikaltimą, teismas gali panaikinti sprendimą dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės ir spręsti klausimą dėl jos baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas;
- jeigu laidavimo metu ji padarys naują tyčinį nusikaltimą, ankstesnis sprendimas atleisti ją nuo baudžiamosios atsakomybės nustoja galioti ir bus sprendžiamas klausimas dėl jos baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas.
Išaiškinti laiduotojui A. V., kad jis, būdamas laiduotoju, turi teisę atsisakyti nuo laidavimo. Tokiu atveju teismas, atsižvelgdamas į laidavimo atsisakymo priežastis, sprendžia dėl asmens baudžiamosios atsakomybės už padarytą nusikalstamą veiką, kito laiduotojo paskyrimo ar asmens atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės.
Išaiškinti nagrinėjimo teisme dalyviams, kad byla apeliacine tvarka nagrinėjama tik esant apeliacinių skundų, paduotų nustatyta tvarka ir terminais. Apeliacinės instancijos teismas bylas nagrinėja žodinio proceso tvarka, išskyrus Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 325¹ straipsnyje nurodytus atvejus, kai byla apeliacine tvarka nagrinėjama rašytinio proceso tvarka. Apeliacinės instancijos teisme byla negali būti nagrinėjama rašytinio proceso tvarka, kai: 1) apeliacinis skundas paduotas nuteistojo, išteisintojo ar asmens, kuriam byla nutraukta, padėtį bloginančiais pagrindais; apeliacinis skundas paduotas dėl nuosprendyje išdėstytos teismo išvados neatitikimo bylos aplinkybių arba dėl nuosprendžio panaikinimo ir naujo nuosprendžio priėmimo arba tuo pagrindu, kad nuteistajam turėjo būti taikomos priverčiamosios medicinos prievartos priemonės; 2) proceso dalyvis prašo nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka; 3) byloje būtina atlikti įrodymų tyrimą arba išklausyti žodinius proceso dalyvių paaiškinimus. Apeliaciniame skunde turi būti motyvuoti apelianto prašymai dėl bylos nagrinėjimo žodinio ar rašytinio proceso tvarkos.