Vilniaus apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Vitalija Norkūnaitė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi V. P. atstovo advokato Mindaugo Paukštės (toliau – ir/ar apeliantas) apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018. kovo 12 d. nutarties, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Vilniaus teritorinės muitinės 2017 m. rugsėjo 13 d. nutarimu administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. MD-VN00N-117540590-17 V. P. pagal Lietuvos Respublikos ATPK (toliau – ATPK) 209² straipsnio 1 dalį (įstatymo redakcija galiojusi iki 2017 m. sausio 1 d.) skirta 1448 Eur bauda, už tai, kad jis, laikotarpiu nuo 2016 m. liepos 28 d., apie 8.00 val., iki 2016 m. spalio 25 d., 8.00 val., Vilniaus geležinkelio poste „Vaidotai“, Terminalo 8, Vilniuje, būdamas UAB „D.“ (duomenys neskelbtini) atstovu ir atstovaudamas UAB „A. O.“, įformino (pateikė) UAB „A. O.“ elektronines importo deklaracijas (toliau- EID) - 2016 m. liepos 28 d. EID 16LTVG2000IM02B7C7, 2016 m. rugpjūčio 2 d. EID 16LTVG2000IM02CB19, 2016 m. spalio 7 d. EID 16LTVG2000IM03B4B9 bei 2016 m. spalio 25 d. EID 16LTVG2000IM03F484, kuriose nurodytos prekės „Sunki naftos derva- bitumas KON -92 gautas iš naftos pramonės likučių“ deklaruotos TARIC 2713 90 90 00 kodu; bei nurodyti prekių statistinė vertė bei apskaičiuoti importo mokesčiai: 2016 m. liepos 28 d. EID 16LTVG2000IM02B7C7: statistinė vertė 17184,26 EUR, muitas 120 EUR; PVM 3730 EUR; 2016 m. rugpjūčio 2 d. EID 16LTVG2000IM02CB19: statistinė vertė 55181,83 EUR; muitas 386 EUR; PVM 11953 EUR; 2016 m. spalio 7 d. EID 16LTVG2000IM03B4B9: statistinė vertė 78141,93 EUR. Muitas 547 EUR, PVM 16992 EUR; 2016 m. spalio 25 d. EID 16LTVG2000IM03F484: statistinė vertė 66887,89 EUR; muitas 468 EUR, PVM 14538 EUR. Muitinio tikrinimo metu paėmus ir ištyrus 2016 m. spalio 25 d. EID 16LTVG2000IM03F484 deklaruotos prekės mėginius bei išnagrinėjus pateiktuose dokumentuose nurodytą informaciją, nustatyta, kad prekės deklaruotos 2016 m. spalio 25 d. EID 16LTVG2000IM03F484, yra akcizų objektas ir klasifikuojamos muitinės nomenklatūros 3824 90 92 99 2501 X304 kodu. Atlikus prekių patikrinimą po muitinio įforminimo nustatyta, kad UAB „A. O.“ importuotos prekės „sunki naftos derva KON-92“ deklaruotos 2016 m. liepos 28 d. EID 16LTVG2000IM02B7C7, 2016 m. rugpjūčio 2 d. EID 16LTVG2000IM02CB19, 2016 m. spalio 7 d. EID 16LTVG2000IM03B4B9 yra analogiškos 2016 m. spalio 25 d. EID 16LTVG2000IM03F484 deklaruotoms prekėms, kurioms nustatytas muitinės nomenklatūros 3824 90 92 99 2501 X304 kodas ir 2017 m. gegužės 18 d. surašyta supaprastino patikrinimo ataskaita Nr. 7VM190727. Pasikeitus tikrinamų prekių muitinės nomenklatūros kodui, 2016 m. liepos 28 d. EID 16LTVG2000IM02B7C7, 2016 m. rugpjūčio 2 d. EID 16LTVG2000IM02CB19, 2016 m. spalio 7 d. EID 16LTVG2000IM03B4B9 bei 2016 m. spalio 25 d. EID 16LTVG2000IM03F484 deklaruotoms prekėms papildomai priskaičiuota: muito (A00)-12610 EUR, akcizų (100) -280225 Eur ir PVM (B00) 61494 EUR. Šiais veiksmais V. P. pateikdamas neteisingus (klaidingus) duomenis deklaracijose pažeidė 2013 m. spalio 9 d. Europos Parlamento ir Tarybos Reglamento (ES) Nr. 952/2013, kuriuo nustatomas Sąjungos muitinės kodeksas, 15 straipsnio 2 dalį ir padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 209² straipsnio 1 dalyje.Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. kovo 12 d. nutartimi V. P. skundas netenkintas ir paliktas 2017-09-13 Vilniaus teritorinės muitinės nutarimas Nr. MD-VM00N-117540590-17 administracinio teisės pažeidimo byloje nepakeistas.

V. P. atstovas advokatas Mindaugas Paukštė pateiktame apeliaciniame skunde prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. kovo 12 d. nutartį ir: 1) nutraukti V. P. atžvilgiu administracinio teisės pažeidimo bylos teiseną; 2) panaikinti Vilniaus teritorinės muitinės 2017-09-13 nutarimą Nr.MD-VM00N-l 17540590- 17; 3) priteisti bylinėjimosi išlaidas V. P. naudai. Vadovaujantis šios bylos faktinėmis aplinkybėmis, t.y. pažeidimas neva tai paaiškėjo 2016-12- 12, o nutarimas skirti baudą priimtas 2017-09-13, daroma išvada, kad Vilniaus teritorinė muitinė netinkamai taikė teisės aktus ir priėmė neteisėtą nutarimą, kuris naikinamas ir šios administracinio teisės pažeidimo bylos teisena turi būti nutraukiama ATPK 250 str. 7 p. pagrindu.Dėl senaties termino. Apeliantas skunde nurodo, kad teismas formaliai konstatavo, jog skiriant nuobaudą patraukimo administracinėn atsakomybėn terminas nebuvo suėjęs, kadangi pažeidimas buvo nustatytas 2017-07-18 surašius supaprastinto patikrinimo ataskaitą, o skundžiamas nutarimas priimtas 2017-09-13, todėl akivaizdu, kad administracinės nuobaudos skyrimo terminai pažeisti, o administracinio teisės pažeidimo protokole pažeidimo padarymo ir paaiškėjimo laikas užfiksuotas netinkamai. Vadovaujantis išdėstytomis aplinkybėmis, t.y. pažeidimas neva tai paaiškėjo 2016-12-12, o nutarimas skirti baudą priimtas 2017-09-13, apelianto įsitikinimu, Vilniaus teritorinė muitinė netinkamai taikė teisės aktus ir priėmė neteisėtą nutarimą, kuris naikinamas ir šios administracinio teisės pažeidimo bylos teisena turi būti nutraukiama ATPK 250 straipsnio 7 punkto pagrindu. Dėl Vilniaus teritorinės muitinės 2017-05-18 supaprastinto patikrinimo ataskaitos Nr. 7VM190727S ir jos įtakos šiam procesui. Apeliantas nurodo, kad Muitinės departamento 2017-07-21 sprendimu Nr.lA-190 V. P. skundas atmestas ir šiuo metu minėtas sprendimas yra apskųstas Mokestinių ginčų komisijai, todėl 2017-05-18 supaprastinto patikrinimo ataskaita yra neįsiteisėjusi. Todėl apelianto manymu, teismas šiuo atveju nepagrįstai ir teisiškai ydingai nurodė, kad nėra pagrindo laukti įsiteisėjusio sprendimo dėl 2017-05-18 supaprastinto patikrinimo ataskaitos, nes pagrindo teigti, kad neįsiteisėjęs individualus administracinis aktas turi teisinę galią nėra teisiniu požiūriu pagrįsta. Apelianto teigimu, vienintelis dokumentas, kuris sukuria prielaidą skirti pareiškėjui baudą yra apskųstas, todėl laikyti jo pagrįstu nėra teisinio pagrindo. Pabrėžia, kad šiuo atveju buvo patikrinta tik deklaracija Nr.l6LTVG2000IM03F484, tuo tarpu kitų deklaracijų prekės tikrinamos nebuvo, todėl taip pat nėra visiškai jokio teisinio pagrindo teigti, kad kitose deklaracijose esantys duomenys galimai yra klaidingi, neištyrus prekių cheminių savybių.D. V. P. kaltės pateikiant duomenis deklaracijose. Apeliantas mano, kad šiuo atveju kalbėti apie administracinio teisės pažeidimo padarymą dėl neatsargumo ( ATPK 11 str.) nėra pagrindo, nes muitinės deklarantas negalėjo numatyti, jog krovinį lydintys dokumentai gali būti klaidingi, duomenų, kad deklarantas būtų praeityje pateikęs neteisingus duomenis ir dėl to kiltų įtarimas, jog dokumentai, lydintys Krovinį gali būti neteisingi ir reikėtų prašyti muitinės leidimo leisti apžiūrėti prekes ar kitaip jas patikrinti, nėra. Pasak apelianto, šioje byloje nėra objektyvių duomenų, kurie leistų manyti, o tuo labiau inkriminuoti pareiškėjui keliamus kaltinimus, nes deklarantas neturėjo pagrindo manyti, kad pateiktas importuotų prekių kodas yra klaidingas ar neatitinkantis tikrovės. Apelianto įsitikinimu, V. P. veiksmai visiškai neatitinka jam inkriminuojamos veikos sudėties, nes jis neatliko veiksmų, kurie yra numatyti ATPK 209² straipsnio 1 dalyje, taip pat negalėjo žinoti, kad tokius veiksmus atlieka, nes jam nėra keliami specialiųjų žinių reikalavimai, susiję su prekės cheminių elementų žinojimu.Apeliantas skunde nurodo, kad V. P. pripažintas kaltu, nes neva deklaracijoje pateikė klaidinančius duomenis, t.y atlikus cheminį tyrimą paaiškėjo, kad prekės turėjo būti deklaruojamos kitu muitinės nomenklatūros kodu. Apelianto teigimu, nebuvo jokio pagrindo abejoti deklaranto nustatyto kodo teisingumu, nes deklarantui visos aplinkybės apie prekes ypatybes buvo sužinotos tik atlikus cheminį tyrimą, todėl nėra pagrindo manyti, kad V. P. turėjo suabejoti jam pateiktų dokumentų tikrumu, todėl šiuo atveju kalbėti apie V. P. kaltę ar neatsargumą, nėra jokio teisinio pagrindo. Apelianto teigimu, kalbėti apie V. P. tyčią taip pat negalima, kadangi jis, teikdamas deklaracijas, nesuvokė jų neteisėtumo ir nenorėjo taip veikti neteisėtai, jis, nesuvokdamas deklaracijose esančių duomenų neteisėtumo, nenumatė, kad dėl tokio veikimo gali atsirasti neigiami padariniai, taip pat tokių padarinių nenorėjo. Be to, anot apelianto, V. P. veikimas nepasireiškė neatsargumu - jis nenumatė, kad jo veikimas gali sukelti žalingas pasekmes, todėl ir nesitikėjo lengvabūdiškai jų išvengti, taip pat nenumatydamas žalingų pasekmių, negalėjo ir neturėjo jų numatyti, t.y. importuotojo pateiktų duomenų teisėtumas buvo patvirtintas sertifikatais, todėl net ir būdamas pakankamai apdairus, negalėjo žinoti apie prekių cheminę sudėtį, taip pat neturėjo pagrindo abejoti ar tikrinti prekių sudėties. Atsiliepime į apeliacinį skundą Vilniaus teritorinė muitinė (toliau - Institucija) prašo apeliacinį skundą atmesti ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018. kovo 12 d. nutartį palikti galioti. Institucija su pareikštu apeliaciniu skundu nesutinka, mano, kad skundžiama teismo nutartis yra teisėta ir pagrįsta byloje surinktais įrodymais. Institucijos argumentai dėl V. P. padaryto administracinio teisės pažeidimo yra išsamiai išdėstyti Vilniaus teritorinės muitinės nutarime ir atsiliepime Vilniaus miesto apylinkės teismui į V. P. skundą dėl nutarimo. Institucija laikosi tos pačios pozicijos ir palaiko ankstesniuose procesiniuose dokumentuose jų išdėstytus motyvus. Apeliacinis skundas netenkintinas.

Dėl ATPK 35 straipsnio taikymoApelianto manymu, nagrinėjamu atveju suėjo ATPK 35 straipsnyje numatyti nuobaudos skyrimo terminai, kadangi pažeidimui nustatymo data yra 2016-12-12, todėl administracinė nuobauda turėjo būti skiriama per šešis mėnesius nuo pažeidimo nustatymo t.y. 2017-07-12, tuo tarpu administracinio teisės pažeidimo protokolas surašytas 2017-07-18, o nutarimas, kuriuo paskirta bauda buvo priimtas 2017-09-13, todėl akivaizdu, kad administracinės nuobaudos skyrimo terminai pažeisti. Tačiau su tokia apelianto pozicija visiškai nesutiktina. Byloje nustatyta, kad administracinis teisės pažeidimas, už kurio padarymą buvo nubaustas V. P., padarytas 2016-07-28 iki 2016-10-25, kai Vilniaus geležinkelio postui „Vaidotai“ buvo pateiktos elektroninės importo deklaracijos. Administracinio teisės pažeidimo, numatyto ATPK 209² straipsnio 1 dalyje, protokolas UAB „Deklara“ muitinės tarpininko atstovui V. P. surašytas 2017-07-18. Šis protokolas surašytas atlikus Vilniaus teritorinės muitinės inicijuotą deklaruotų prekių klasifikavimo supaprastintą patikrinimą, kurio ataskaita surašyta 2017-05-18. Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, jog administracinių teisės pažeidimų bylų teisena prasideda nuo to momento, kai pareigūnai, turintys įgaliojimus surašyti administracinio teisės pažeidimo protokolus, gauna informaciją apie, tikėtina, padarytą pažeidimą (LAT nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-2/2012, 2AT-33-648/2015, 2AT-67-699/2015, 2AT-39-648/2016, 2AT-14-648/2018). Atkreiptinas dėmesys į tai, kad iš ATPK 35 straipsnio 1 dalies nuostatų matyti, jog šešių mėnesių patraukimo administracinėn atsakomybėn senaties termino skaičiavimui, kai pažeidimas, dėl kurio padarymo asmuo traukiamas administracinėn atsakomybėn, yra numatytas viename iš šioje normoje konkrečiai nurodytų ATPK straipsnių (nagrinėjamu atveju ATPK 209²straipsnyje), teisiškai svarbus yra ne šio pažeidimo padarymo, bet nustatymo momentas. Bylos medžiaga patvirtina, kad V. P. inkriminuoti veiksmai buvo įvykdyti laikotarpyje nuo 2016-07-28 iki 2016-10-25, administracinio teisės pažeidimo protokole nurodytomis dienomis užpildžius elektronines importo deklaracijas ir jose nurodant klaidingus prekių duomenis – TARIC kodus, o kompetentingos institucijos, turinčios teisę surašyti administracinio teisės pažeidimo protokolą, t. y. Vilniaus teritorinės muitinės pareigūnų buvo užfiksuotas ir nustatytas gavus 2017-05-18 supaprastinto patikrinimo ataskaitą, kurioje buvo nustatyta, kad prekės deklaruotos ne tais TARIC kodais. Iš bylos medžiagos matyti, kad prekių mėginys buvo paimtas tik iš 2016-10-25 deklaracija gabento krovinio, iš ankstesnių krovinių mėginiai nebuvo paimti. Paaiškėjus 2016-12-12 Muitinės laboratorijos tyrimo rezultatui muitinė atliko supaprastintą patikrinimą ir nustatė, kad ir ankstesnėmis importo deklaracijomis importuotos prekės (2016-03-14, 2016-07-28, 2016-08-022016-10-07) yra deklaruotos neteisingai. Iš 2016-12-12 tyrimo protokolų paaiškėjo duomenys tik apie vieną deklaraciją, o jau atlikus institucijos, turinčios teisę surašyti protokolą, tyrimą ir surašius 2017-05-18 supaprastinto aptikrinimo ataskaitą, buvo nustatyta, kad neteisingi duomenys surašyti ir kitose deklaracijose, bei nustatyta, kokie turi būti teisingi duomenys nustatyti visose deklaracijose. Apygardos teismo manymu, pakankamai duomenų apie padarytus pažeidimus buvo surinkta Muitinės laboratorijos tyrimo protokolais, kuriuose buvo nustatyta, kad prekės buvo deklaruotos ne tais. Būtent šios Muitinės laboratorijos tyrimo 2016-12-12 protokoluose pateiktos išvados ir buvo pagrindas Vilniaus teritorinei muitinei surašyti 2017-05-15 supaprastinto patikrinimo ataskaitą bei 2017-07-18 administracinio teisės pažeidimo protokolą V. P. atžvilgiu. Pirmos instancijos teismas, priešingai nei teigia apeliantas, pagrįstai konstatavo, jog administracinės nuobaudos skyrimo terminas nebuvo pažeistas, nes terminas nuobaudai paskirti turi būti skaičiuojamas nuo 2017-07-18 supaprastinto patikrinimo ataskaitos surašymo, kadangi minėta supaprastinto patikrinimo ataskaita yra nustatyti konkretūs neteisingų deklaracijų pildymo atvejai. Administracinio teisės pažeidimo protokolas dėl nustatyto pažeidimo V. P. surašytas 2017-07-18, o Vilniaus teritorinės muitinės nutarimas priimtas 2017-09-13, todėl 6 mėnesių terminas administracinei nuobaudai skirti nėra praleistas. Apeliantas skunde pažymi, kad administracinės nuobaudos skyrimo terminai kartu yra ir trauktino atsakomybėn asmens garantija, turinti užtikrinti, kad byla būtų išsprendžiama per protingą laiką, ir taip saugo asmenį nuo pernelyg ilgo persekiojimo. Šiuo atveju, teismui konstatavus, jog nagrinėjamu atveju ATPK 35 straipsnyje numatyti terminai nebuvo pažeisti, nėra pagrindo teigti dėl pernelyg ilgo asmens persekiojimo. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, aiškindamas ATPK 35 straipsnyje numatytų taisyklių taikymą, yra pasisakęs, kad administracinės nuobaudos skyrimo terminas, numatytas ATPK 35 straipsnio 1 dalyje, o pažeidimo nustatymo diena laikytina diena, kai buvo atliktas patikrinimas ir surašytas atitinkamas aktas. Taip pat iš teismo nurodomų motyvų matyti, kad jeigu nuo pažeidimo padarymo dienos iki jo nustatymo (akto surašymo) nėra praėję vieneri metai, administracinė nuobauda teisėtai ir pagrįstai gali būti paskirta per 6 mėnesių laikotarpį (LVAT 2007-05-25 nutartis administracinėje byloje Nr. N- 1 -097/2007). Kaip minėta, nuobauda skiriama už ATPK 209²straipsnio 1 dalyje numatytą pažeidimą, todėl nuobaudos paskyrimo terminui taikomos analogiškos taisyklės, t.y. terminas nuobaudai paskirti yra 6 mėnesiai nuo pažeidimo nustatymo dienos, jeigu nuo pažeidimo padarymo dienos iki jo nustatymo dienos nėra praėję daugiau nei vieneri metai. Dėl Vilniaus teritorinės muitinės 2017-05-18 supaprastinto patikrinimo ataskaitos Nr. 7VM190727S . Apelianto manymu, teismas padarė teisiškai nepagrįstą išvadą remdamasis neįsiteisėjusia Vilniaus teritorinės muitinės 2017-05-18 supaprastinto patikrinimo ataskaita, kadangi ji šiuo metu yra apskųsta Mokestinių ginčų komisijai. Tačiau su tokiais apelianto skundo argumentais negalima sutikti. Pritartina tiek Institucijos, tiek pirmosios instancijos teismo išvadai, jog supaprastinto patikrinimo ataskaita yra galiojanti, kol nėra panaikinta. Kaip matyti iš bylos medžiagos, Muitinės departamento 2017-07-21 sprendimu Nr. 1A-190 Vilniaus teritorinės muitinės supaprastinto patikrinimo ataskaita buvo patvirtinta ir pareiškėjo skundas atmestas kaip nepagrįstas. Dėl klaidingų duomenų deklaracijoje EID16LTVG2000IM03F484 pateikimo yra pasisakyta tiek 2016-12-12 tyrimų protokoluose, tiek 2016-12-21 prekės klasifikavimo aktuose. Kaip matyti iš 2017-05-15 supaprastinto tyrimo ataskaitos, EID 16LTVG200IM00F1E2 (2016-03-14), EID 16LTVG2000IM02B7C7 (2016-07-28), EID 16LTVG2000IM02CB19 (2016-08-02), EID 16LTVG2000IM03B4B9 (2016-10-07) deklaruotos prekės prilygintos analogiškomis EID16LTVG2000IM03F484 deklaruotai prekei, ir šia minėta ataskaita pasisakyta dėl prekių aukščiau nurodytose elektroninėse deklaracijose deklaravimo muitinės nomenklatūros 3824902992501X304 kodu. Supaprastinto tyrimo ataskaita buvo apskųsta ir šiuo metu administraciniame teisme vyksta ginčas dėl minėtos ataskaitos panaikinimo. Todėl sutiktina su pirmosios instancijos teismo išvada, jog nepaisant to, kad 2017-05-18 supaprastinto patikrinimo ataskaita yra apskųsta, tai nekeičia fakto, jog būtent minėta ataskaita buvo konstatuota administracinio teisės pažeidimo, numatyto ATPK 209² straipsnio 1 dalyje, požymių buvimas pareiškėjo veiksmuose įrašant duomenis į aukščiau nurodytas deklaracijas. Kol minėta deklaracija nėra panaikinta, ji šia prasme sukelia teisines pasekmes. Pažymėtina ir tai, kad nei LR administracinių nusižengimų kodeksas, nei administracinių teisės pažeidimų kodeksas nenumato administracinio teisės pažeidimo (nusižengimo) bylos stabdymo. Sutiktina su Institucijos pozicija, kad atsižvelgiant į tai, jog administracinės nuobaudos skyrimo terminai yra trumpi, o deklaracijos apskundimo galimybės yra gana plačios (ji gali būti skundžiama Muitinės departamentui, vėliau mokestinių ginčų komisijai, vėliau apygardos administraciniam teismui, taip pat Vyriausiajam administraciniam teismui), todėl laukti kol įsiteisės galutinis sprendimas dėl minėtos patikrinimo ataskaitos, netektų jokios prasmės, nes tokiu atveju sueitų visi administracinės nuobaudos skyrimo terminai. D. V. P. kaltės pateikiant duomenis deklaracijose.Atsakomybę pagal ATPK 209² straipsnio 1 dalį užtraukia deklaranto neteisingų duomenų pateikimas deklaracijoje arba kitoks muitinės suklaidinimas. Apelianto įsitikinimu, V. P. veiksmai visiškai neatitinka jam inkriminuojamos veikos sudėties, nes jis neatliko veiksmų, kurie yra numatyti ATPK 209² straipsnio 1 dalyje, taip pat negalėjo žinoti, kad tokius veiksmus atlieka, nes jam nėra keliami specialiųjų žinių reikalavimai susiję su prekės cheminių elementų žinojimu. Tačiau tokie apelianto skundo argumentai yra nepagrįsti ir atmestini. Nagrinėjamu atveju tiek paties V. P. paaiškinimais, tiek kitais skundžiamoje nutartyje aptartais rašytiniais duomenimis nustatyta, kad V. P., būdamas muitinės tarpininko atstovu, būdamas atsakingas už faktinių duomenų atitikimą duomenims, nurodytiems deklaracijoje, nurodė neteisingus duomenis ir suklaidino muitinę. Tokie veiksmai atitinka ATPK 209²straipsnio 1 dalies dispozicijoje pateiktą pažeidimo, užtraukiančio administracinę atsakomybę pagal minėtą straipsnį, aprašymą. Sutiktina, kad tam, kad būtų nustatytas teisingas kodas, būtina turėti specialių žinių, todėl nagrinėjamu atveju iškilus abejonėms dėl deklaruojamų prekės kodų teisingumo buvo būtina kreiptis į sertifikuotą laboratoriją tikslu nustatyti prekės sudėtį. Kaip matyti iš V. P. parodymų, jis pripažino, kad deklaruojamos prekės buvo specifinės ir be specialių žinių nebuvo galima nustatyti šių prekių savybių. Tačiau, nepaisant to, V. P. nesiėmė jokių veiksmų, kurie leistų įsitikinti, jog duomenys, kuriuos jis įrašė į importo deklaracijas, yra teisingi, o nepasitikėti prekių siuntėjo ir importuotojo pateiktais deklaravimo duomenimis, jų nepatikrinęs, nors tokia galimybė teisės aktuose yra numatyta, taigi V. P. veikė savo rizika, todėl turi prisiimti ir iš to kylančius padarinius. Pateikus muitinės įstaigai deklaranto arba jo atstovo pasirašytą deklaraciją, deklarantas teisės aktų nustatyta tvarka tampa atsakingas už deklaracijoje pateiktos informacijos teisingumą, kartu su deklaracija pateiktų dokumentų tikrumą ir visų prievolių, susijusių su deklaracijoje nurodytos muitinės procedūros taikymo prekėms pradžia, įvykdymą. Akivaizdu, jog, V. P., kaip deklarantui, pasirašius ir Vilniaus teritorinei muitinei pateikus elektronines importo deklaracijas, jis tapo atsakingu už pateiktų duomenų teisingumą, todėl faktas, kad jis galimai prekes deklaravo pagal prekių siuntėjo jam pateiktus duomenis ir prekes lydinčius dokumentus, negali panaikinti deklaranto atstovo atsakomybės. Apeliantas skunde nurodo, kad jo veikimas nepasireiškė jokia kaltės forma, kadangi dokumentus pildė pagal importuotojo pateiktus duomenis ir negalėjo numatyti, jog krovinį lydintys dokumentai gali būti klaidingi. ATPK 209²straipsnio 1 dalies dispozicijoje nėra aiškiai nurodyta kokia kaltės forma padaromas šis pažeidimas, Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2009-12-04 nutartyje administracinėje byloje Nr. N502 -2725/2009, nuosekliai plėtojant ankstesnę šios kategorijos bylų nagrinėjimo praktiką, pabrėžė, kad ATPK 209² straipsnyje nurodytas administracinis teisės pažeidimas gali būti padaromas ir esant neatsargiai kaltės formai (pagal analogiją su baudžiamąją atsakomybe – esant nusikalstamam nerūpestingumui). Tokios pozicijos nuosekliai laikomasi ir vėlesnėje praktikoje (LVAT 2010-08-16 nutartis administracinėje byloje Nr. N 62 -947/2010, Klaipėdos apygardos teismo 2013-05-28 nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. ATP-335-557/2013). Sistemiškai analizuojant ATPK įtvirtintą reglamentavimą bei teismų praktiką šiuo konkrečiu klausimu daroma išvada, jog ta aplinkybė, jog neteisingi duomenys deklaracijoje buvo nurodyti neturint tyčios suklaidinti, V. P. administracinės atsakomybės pagal minėtą straipsnį nešalina, nes būtent deklaraciją pasirašęs ir pateikęs ją muitinės įstaigai deklarantas (arba jo atstovas) tampa atsakingas už deklaracijoje pateiktos informacijos teisingumą. V. P. turėjo būti žinoma ši jam, kaip deklaraciją pasirašančiam ir teikiančiam muitinės įstaigai asmeniui, tenkanti pareiga ir atsakomybė, kylanti dėl šios pareigos nevykdymo. T. V. P. šios pareigos nevykdė, neįsitikinęs, kad elektroninėje eksporto deklaracijoje deklaruoti duomenys yra teisingi, vis tiek ją pasirašė ir pateikė muitinės įstaigai ir tokiais veiksmais padarė pažeidimą, dėl kurio pagrįstai pripažintas kaltu ir nubaustas. Be to, asmeniui, turinčiam teisę pateikti prekes muitinės sankcionuotiems veiksmams, yra suteikta teisė gavus muitinės leidimą apžiūrėti prekes ar kitaip jas patikrinti. Nagrinėjamu atveju, V. P. pasitikėjo krovinio siuntėjo pateiktais duomenimis, nepasinaudojo teisės aktuose numatytomis teisėmis prieš pateikiant muitinės deklaraciją pateikti muitinei prašymą leisti apžiūrėti prekes, taip pat paimti jų pavyzdžius ir mėginius, nors turėjo tokią galimybę, tad darytina išvada, kad V. P. nustatytoje veikoje yra kaltė, kuri pasireiškė neatsargumu. Be to, pažymėtina, kad deklaracijų užpildymas nėra tik formalus, nesukeliantis jokių teisinių pasekmių veiksmas. Pateikdamas deklaracijas deklarantas tapo atsakingas, kad faktiniai duomenys apie prekes atitiktų duomenis, nurodytus deklaracijose (Kauno apygardos teismo 2017-04-18 nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. ATP-262-238/2017). Todėl darytina išvada, kad V. P. nenumatė, kad jo veika gali sukelti žalingas pasekmes, nors turėjo ir galėjo jas numatyti, t. y. veikė neatsargiai, jo veikoje yra ATPK 209² straipsnio 1 dalyje numatyto pažeidimų sudėtis. Tai, kad V. P. per neapdairumą nepastebėjo, jog duomenys nurodyti prieštaringai ir neteisingai, jais pasitikėdamas, nepašalina jo kaltės, o tik yra aplinkybė, apibūdinanti teisės pažeidimo netyčinį pobūdį ir kaltės laipsnį, todėl atmestini ir skundo argumentai, kad V. P. psichinis santykis su veika neatitiko nė vienos kaltės formos (Klaipėdos apygardos teismo 2017-03-03 nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. ATP-121-417/2017).Dėl bylinėjimosi išlaidų:Apeliantas skunde taip pat prašo priteisti jo naudai bylinėjimo išlaidas. Atkreipiamas dėmesys, kad ATPK patirtų išlaidų atlyginimo klausimas yra sureguliuotas 279 straipsnyje, kuris numato išlaidų priteisimą tik administracinėje byloje dalyvaujantiems nukentėjusiesiems, liudytojams, vertėjams, ekspertams. ATPK normose nėra numatyta, jog administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui ar neteisėtai administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui atlyginamos atstovavimo ar kitos dėl bylinėjimosi teisme patirtos išlaidos. Tokios pozicijos nuosekliai laikosi Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas savo priimtose nutartyse (Nr. N575-5779/2008, N525-2272/2009, N575-3736/2010, N62-496/2010, N575-8154/2010 ir kt.).Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje, sprendžiant dėl neteisėtai administracinėn atsakomybėn patraukto asmens teisės į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą, teismui panaikinus Institucijos nutarimą skirti administracinę nuobaudą, išaiškinta, jog ATPK normose nenustatyta, kad neteisėtai administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui atlyginamos dėl bylinėjimosi teisme patirtos išlaidos, todėl šis klausimas negali būti sprendžiamas administracinio teisės pažeidimo teisenos tvarka; vadovaujantis Konstitucijoje įtvirtintu žalos atlyginimo principu, asmuo, neteisėtai patrauktas administracinėn atsakomybėn, turi teisę reikalauti, kad jam būtų atlyginta neteisėtais valstybės ar savivaldybės institucijų veiksmais padaryta žala (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012-11-26 nutartis Nr. 2AT-17-2012). Taigi, atsižvelgiant į nurodytų teisės normų nuostatas ir esamą teismų praktiką, darytina išvada, jog asmuo, dėl kurio administracinio teisės pažeidimo byla nutraukta, turi teisę pateikti reikalavimą, kad Institucijos, kurios iniciatyva buvo pradėta administracinio teisės pažeidimo byla ir kurios neteisėtais veiksmais galimai padaryta žala, kurią sudaro patirtos bylinėjimosi išlaidos, būtų atlyginta, tačiau šis klausimas negali būti sprendžiamas administracinio teisės pažeidimo teisenos tvarka. Tokio pobūdžio klausimas gali būti ir teismų praktikoje sprendžiamas civilinio proceso tvarka. Vadovaujantis išdėstytais argumentais, apelianto prašymas priteisti bylinėjimosi išlaidas, paliekamas nenagrinėtu. Apeliantui paaiškinama, kad apylinkės teismas šiuo klausimu nepasisakė ir apelianto prašymą atmetė, kadangi paliko Institucijos nutarimą dėl V. P. nubaudimo nepakeistą.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

administracinėn atsakomybėn patraukto asmens V. P. atstovo advokato Mindaugo Paukštės apeliacinį skundą atmesti.

Prašymą priteisti bylinėjimosi išlaidas palikti nenagrinėtu.

Ši nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną ir yra neskundžiama.