Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Danguolė Šiugždinytė

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinėn atsakomybėn patraukto asmens J. G. atstovo advokato Eligijaus Vinckaus apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2017 m. vasario 13 d. nutarties J. G. administracinio teisės pažeidimo byloje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

J. G. surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas už tai, kad jis, būdamas muitinės tarpininko UAB (duomenys neskelbtini) atstovas, pateikė elektronines importo deklaracijas (EID), kuriomis deklaravo į Bendrijos muitų teritoriją AB (duomenys neskelbtini) importuotas prekes: Nr. 15LTKA1000IM02E083 (2015 m. spalio 28 d.) (muitinės procedūra „4000“), kurioje prekei, aprašytai kaip „išcentrinių siurblių dalys – velenai“ (prekių muitinė vertė 16 459,99 Eur) deklaravo TARIC kodą 8413 91 00 90. Po muitinio įforminimo, atlikus minėtos EID patikrinimą, Kauno teritorinėje muitinėje buvo patvirtinta supaprastinto patikrinimo ataskaita Nr. 6KM19/38-0396S (2016 m. liepos 18 d.), kuria minėtoje EID pataisytas prekių aprašymas iš „išcentrinių skysčių siurblių dalys – transmisijos velenas“, ištaisytas prekės TARIC kodas iš 8413 91 00 90 į 8483 10 95 90, taikytas 4 % trečiųjų šalių muito tarifas (muitinio įforminimo metu buvo taikytas 1, 7% trečiųjų šalių muito tarifas ir už EID deklaruotas prekes apskaičiuota trūkstama 457 Eur importo mokesčio suma. Muitinės tarpininko UAB (duomenys neskelbtini) atstovas J. G., pateikdamas EID Nr. 15LTKA1000IMo2E083 (2015 m. spalio 28 d.) neteisingus duomenis apie neišsamų prekės aprašymą, deklaruojamos prekės TARIC kodą, importo muito tarifą, pažeidė 1993 m. liepos 2 d. Komisijos reglamento (EEB) Nr. 2454/93, išdėstančio Tarybos reglamento (EEB) Nr. 2913/92, nustatančio Bendrijos muitinės kodekso įgyvendinimo nuostatas (galiojusio minėtos EID muitinio įforminimo metų), 199 straipsnio 1 dalį bei padarė pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 209² straipsnio 1 dalyje; Nr. 16LTKA1000IM009F89 (2016 m. kovo 25 d.) (muitinės procedūra „4000“), kurioje deklaruotai prekei Nr. 1, aprašytai kaip „skriejiko velenas išcentrinių skysčių siurbliams“ (prekių muitinė vertė 16 411,59 Eur) deklaravo TARIC kodą 8483 10 29 90. Po muitinio įforminimo, atlikus EID patikrinimą, Kauno teritorinėje muitinėje buvo patvirtinta supaprastinto patikrinimo ataskaita Nr. 6KM19/38-0396S(2016-07-18), kuria minėtoje EID patikslintas prekės aprašymas į „transmisijos velenas išcentriniams skysčių siurbliams“ ir pakeistas prekės TARIC kodas iš 8483 10 29 90 į 8483 10 95 90 (prekės kodui pasikeitus, importo muitai ir mokesčiai neperskaičiuotini). Muitinės tarpininko UAB (duomenys neskelbtini) atstovas J. G. pateikdamas EID Nr. 16LTKA1000IM009F89 (2016-03-25) neteisingus duomenis apie neišsamų prekės aprašymą ir deklaruojamos prekės TARIC kodą, pažeidė 1993 m. liepos 2 d. Komisijos reglamento (EEB) Nr. 2454/93, išdėstančio Tarybos reglamento (EEB) Nr. 2913/92, nustatančio Bendrijos muitinės kodekso įgyvendinimo nuostatas (galiojusio minėtos EID muitinio įforminimo metų), 199 straipsnio 1 dalyje bei padarė pažeidimą, numatytą ATPK 209² straipsnio 5 dalyje.Kauno teritorinės muitinės viršininko pavaduotojo 2016 m. gruodžio 13 d. nutarimu J. G. už pažeidimo, numatyto ATPK 209² straipsnio 1 dalyje, padarymą buvo paskirta 1 448 Eur bauda; už pažeidimo, numatyto ATPK 209² straipsnio 5 dalyje, padarymą buvo paskirta 30 Eur bauda, ir, vadovaujantis ATPK 33 straipsniu, jam paskirta galutinė nuobauda – 1 448 Eur bauda.Kauno apylinkės teismo 2017 m. vasario 13 d. nutartimi J. G. skundas dėl Kauno teritorinės muitinės viršininko pavaduotojo 2016 m. gruodžio 13 d. nutarimo buvo atmestas konstatavus, jog Kauno teritorinės muitinės viršininko pavaduotojo 2016 m. gruodžio 13 d. nutarimas administracinio teisės pažeidimo byloje yra pagrįstas byloje esančiais duomenimis, atsižvelgiant į atsakomybę lengvinančią aplinkybę J. G. paskirta minimalaus dydžio nuobauda, todėl paliktinas nepakeistas.Apeliaciniame skunde (toliau – Skundas) J. G. atstovas advokatas Eligijus Vinckus prašo Kauno apylinkės teismo 2017 m. vasario 13 d. nutartį panaikinti ir administracinio teisės pažeidimo bylą J. G. atžvilgiu nutraukti arba paskirti mažesnę administracinę nuobaudą.Skunde nurodo, jog tiek Kauno teritorinė muitinė, tiek pirmosios instancijos teismas pažymėjo, kad J. G. pažeidė prekių deklaravimo tvarką, numatytą 1993 m. liepos 2 d. Komisijos reglamento (EEB) Nr. 2454/93, išdėstančio Tarybos reglamento (EEB) Nr. 2913/92, nustatančio Bendrijos muitinės kodeksą, įgyvendinimo nuostatas (toliau – BMKĮN), 199 straipsnio 1 dalyje. Taigi, šiuo atveju būtina įvertinti minėto teisės akto turinį ir nustatyti kokie gi konkretūs reikalavimai jame įtvirtinti ir kokie reikalavimai tariamai buvo pažeisti. Įvertinus BMKĮN 199 straipsnio 1 dalį matyti, kad jame nėra nustatyta jokia prekių deklaravimo tvarka, todėl teismo išvada, jog J. G. pažeidė prekių deklaravimo tvarką, kuri tariamai numatyta BMKĮN 199 straipsnio 1 dalyje, yra visiškai nepagrįsta. Taigi, nesant teisės aktais nustatytos prekių deklaravimo tvarkos, leidžiančios muitinės tarpininko atstovams aiškiai suvokti savo teises ir pareigas, atsakomybė už nenustatytos tvarkos pažeidimą negali būti taikoma. Be to, svarbu atkreipti dėmesį ir į tai, kad BMKĮN 199 straipsnyje įtvirtintos tik bendrojo pobūdžio nuostatos dėl rašytinės muitinės deklaracijos pateikimo, tačiau šiame straipsnyje nėra nustatytos konkrečios priemonės ir jų apimtis, kurių privalo imtis deklarantas, nurodydamas deklaruojamų prekių aprašymą.Skunde taip pat nurodo, kad pirmosios instancijos teismas, nenurodydamas jokių konkrečių teisės aktų, deklaratyviai konstatavo, kad J. G. turėjo imtis teisės aktuose numatytų priemonių ir patikrinti gavėjo pateiktus duomenis. Apelianto nuomone, tokia teismo išvada, kad J. G. turėjo imtis teisės aktuose numatytų priemonių ir patikrinti gavėjo pateiktus duomenis, konkrečiai nenurodant, kokiuose teisės aktuose yra numatytos tos priemonės, kurios objektyviai leistų deklarantui patikrinti ir kvestionuoti gavėjo pateiktą informaciją apie importuojamas prekes, vertintina kaip visiškai nemotyvuota ir nepaneigianti apelianto argumentų, jog gavęs iš prekių gavėjo patvirtinimą, kad prekė yra „išcentrinio siurblio atsarginė dalis - velenas“ ir neturėdamas specialių žinių apie importuojamą prekę, negalėjo žinoti, kad importuojamas būtent išcentrinio skysčio siurblio transmisijos velenas. Apibendrinus pasakytina, kad pirmosios instancijos teismo dėstoma pozicija iš esmės apsiribojo niekuo nepagrįstu teiginiu, kad J. G. pažeidė BMKĮN 199 straipsnio 1 dalį ir kad jis turėjo imtis teisės aktuose (nenurodant kokiuose) numatytų priemonių ir patikrinti gavėjo pateiktus duomenis. Esant tokioms aplinkybėms akivaizdu, kad J. G. importo deklaracijoje Nr. 15LTKA1000IM02E083, nurodydamas prekės aprašymą, neturėjo net menkiausios galimybės numatyti, kad tai yra ne bet koks siurblio velenas, o būtent transmisijos velenas. Analogiška situacija buvo susiklosčiusi ir deklaruojant prekes 2016 m. kovo 25 d. importo deklaracijoje Nr. 16LTKA1000IM009F89, nes J. G., prieš nurodydamas minėtoje importo deklaracijoje prekės aprašymą, 2016 m. kovo 23 d. elektroniniu laišku kreipėsi į prekių gavėjos UAB (duomenys neskelbtini) atsakingą asmenį su prašymu padaryti prekės aprašymo vertimą ir, jeigu yra galimybė, pridėti muitinės kodus. UAB (duomenys neskelbtini), atsakydama į J. G. prašymą, nurodė, kad visos prekės yra „siurblio atsarginės dalys“. Taigi, J. G. ir šiuo atveju ėmėsi visų įmanomų priemonių, kad deklaracijoje būtų nurodytas tikslus prekių aprašymas ir TARIC kodas.Apeliantas teigia, kad veikos kvalifikavimas pagal ATPK 209² straipsnio 1 ir 5 dalį yra negalimas, nes J. G. pagal savo kompetenciją ėmėsi visų įmanomų priemonių tiksliam prekės aprašymui nustatyti. Tai, kad Kauno teritorinė muitinė tik po 9 mėnesių nuo prekių išleidimo į laisvą apyvartą vienašališkai nusprendė patikslinti prekių aprašymą bei TARIC kodą, neturi ir negali būti laikomas pagrindu asmenį traukti administracinėn atsakomybėn už prekių deklaravimo tvarkos pažeidimą. Šiame kontekste svarbu atkreipti dėmesį ir į tai, kad jokios kitos priemonės nebūtų padėjusios apeliantui nustatyti, kad ginčo atveju yra importuojama ne išcentrinio siurblio atsarginė dalis – velenas, o būtent siurblio transmisijos velenas. Taigi, nepriklausomai nuo to, kokių priemonių būtų besiėmęs apeliantas, jis nebūtų nustatęs, kad tai yra ne bet koks siurblio velenas, o būtent transmisijos velenas, nes neturint ekspertinių ir specialių žinių apie tokio pobūdžio prekes to padaryti objektyviai neįmanoma. Esant tokioms aplinkybėms akivaizdu, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai, paviršutiniškai, vienpusiškai įvertino ginčo teisinius santykius ir skundžiamą nutartį grindė nemotyvuotomis prielaidomis. Nagrinėjamu atveju J. G. neturėjo realaus pagrindo manyti, kad deklaracijose nurodytas prekių aprašymas gali būti vėliau pakeistas, nes gavęs iš prekių gavėjo informaciją apie importuojamas prekes jis nepasirinko priešingo teisei elgesio, o intelektinio ir valinio elementų visuma suponuoja išvadą, kad apelianto psichinis santykis su veika neatitiko nei vienos kaltės formos – tyčios ar neatsargumo. Tai reiškia, kad J. G. veikoje nebuvo subjektyviosios ATPK 209² straipsnio 1 ir 5 dalyje numatyto pažeidimo pusės požymio – kaltės, todėl jo atžvilgiu administracinio teisės pažeidimo byla turėtų būti nutraukta.Apeliantas mano, kad tuo atveju, jeigu aukštesnysis teismas nuspręs, kad jis vis dėlto yra kaltas dėl ATPK 209² straipsnio 1 ir 5 dalyje numatytų pažeidimų padarymo, yra pagrindas, vadovaujantis teisingumo ir protingumo kriterijais, sušvelninti paskirtą nuobaudą, nes šiuo atveju apeliantui paskirta 1 448 Eur bauda yra akivaizdžiai per didelė ir prieštaraujanti teisingumo ir proporcingumo principams. Nagrinėjamu atveju apeliantas mano, kad administracinės nuobaudos tikslai bus pasiekti paskyrus mažesnę baudą, nei ATPK 209² straipsnio 1 dalies sankcijoje numatyta minimali bauda, nes apeliantas nesiekė sąmoningai klaidinti muitinės, o ir jokių neigiamų pasekmių nekilo. Visi papildomai 2016 m. liepos 18 d. supaprastinto patikrinimo ataskaita Nr. 6KM19/38-0396S apskaičiuoti mokesčiai UAB (duomenys neskelbtini) yra sumokėti.Atsiliepime į apeliacinį skundą Kauno teritorinės muitinės direktoriaus pavaduotojas prašo apeliacinį skundą atmesti ir Kauno apylinkės teismo 2017 m. vasario 13 d. nutartį palikti nepakeistą.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

J. G. atstovo advokato Eligijaus Vinckaus apeliacinis skundas netenkinamas.Nuo 2017 m. sausio 1 d. įsigaliojo naujasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodeksas (toliau – ANK), kuris pakeičia iki 2017 m. sausio 1 d. galiojusį ATPK. Įgyvendinant nuo 2017 m. sausio 1 d. įsigaliojusį naująjį ANK vadovaujamasi Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo tvarkos įstatymu (2015 m. birželio 25 d. įstatymas Nr. XII-1869), kurio 3 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog administracinis teisės pažeidimas, padarytas iki 2017 m. sausio 1 d., kuris atitinka ANK numatyto administracinio nusižengimo požymius, turi būti perkvalifikuotas pagal atitinkamą ANK straipsnį, kai jame nustatyta švelnesnė administracinė atsakomybė. Pagal šio straipsnio 2 dalies 3 punktą, švelnesnė administracinė atsakomybė yra tada, kai už padarytą veiką ANK nustatytų minimalios ir maksimalios baudų vidurkis yra daugiau negu dešimt eurų mažesnis, specialiosios teisės atėmimo trukmės vidurkis yra mažesnis negu ATPK. Nagrinėjamu atveju J. G. nubaustas pagal ATPK 209² straipsnio 1 ir 5 dalį, t. y. už prekių (daiktų) deklaravimo tvarkos pažeidimus, atitinkančius ANK 212 straipsnio 4 ir 1 dalyje numatytus nusižengimus. Šiuo metu galiojantis ANK už J. G. inkriminuotą teisės pažeidimą, numatytą ANK 212 straipsnio 4 dalyje, numato nuobaudą – baudą nuo vieno tūkstančio keturių šimtų iki trijų tūkstančių eurų; už ANK 212 straipsnio 1 dalyje numatytą pažeidimą – įspėjimą arba baudą nuo dvidešimt iki penkiasdešimt eurų. Už ATPK 209² straipsnio 1 dalyje numatytą pažeidimą buvo numatyta nuobauda – bauda nuo vieno tūkstančio keturių šimtų keturiasdešimt aštuonių iki dviejų tūkstančių aštuonių šimtų devyniasdešimt šešių eurų su prekių (daiktų) konfiskavimu ar be konfiskavimo, už ATPK 209² straipsnio 5 dalyje numatytą pažeidimą buvo numatyta atsakomybė – įspėjimas arba bauda iki penkiasdešimt septynių eurų. Atsižvelgdamas į aptartas įstatymų nuostatas ir į tai, jog ATPK yra numatyta švelnesnė administracinė atsakomybė nei naujajame ANK, vadovaudamasis bylos nagrinėjimo metu galiojančiomis procesinėmis normomis, apygardos teismas, nagrinėdamas J. G. atstovo advokato Eligijaus Vinckaus apeliacinį skundą, patikrina priimto nutarimo (nutarties) administracinio teisės pažeidimo byloje teisėtumą ir pagrįstumą J. G. pažeidimo neperkvalifikuojant ir bylą nagrinėjant pagal iki 2017 m. sausio 1 d. galiojusį ATPK (Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo tvarkos įstatymo 5 straipsnio 4 dalis).Apeliaciniame skunde J. G. atstovas advokatas Eligijus Vinckus nesutinka su J. G. nubaudimu pagal ATPK 209² straipsnio 1 ir 5 dalį, prašo bylą nutraukti arba paskirti mažesnę administracinę nuobaudą. Aukštesnysis teismas, neišeidamas iš apeliacinio skundo ribų, patikrina apylinkės teismo priimtos nutarties teisėtumą ir pagrįstumą.ATPK 209² straipsnio 1 dalyje nustatyta atsakomybė už deklaranto neteisingų duomenų pateikimą arba kitokį muitinės suklaidinimą, o to paties straipsnio 5 dalyje nustatyta atsakomybė už deklaranto neteisingų duomenų pateikimą deklaracijoje arba kitokį muitinės suklaidinimą, jeigu tai neturėjo arba negalėjo turėti įtakos mokėtinų importo, eksporto muitų, kitų mokesčių arba garantijos ar užstato mažesnio dydžio apskaičiavimui arba apribojimų, draudimų ar specialaus režimo importui, eksportui ar tranzitui netaikymui.1993 m. liepos 2 d. Komisijos reglamento (EEB) Nr. 2454/93, išdėstančio Tarybos reglamento (EEB) Nr. 2913/92, nustatančio Bendrijos muitinės kodeksą, įgyvendinimo nuostatas, 199 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad nepažeidžiant baudžiamojo pobūdžio nuostatų, pateikus muitinės įstaigai deklaranto arba jo atstovo pasirašytą deklaraciją, deklarantas teisės aktų nustatyta tvarka tampa atsakingas už deklaracijoje pateiktos informacijos teisingumą, kartu su deklaracija pateiktų dokumentų tikrumą ir visų prievolių, susijusių su deklaracijoje nurodyto muitinės procedūros taikymo prekėms pradžia, įvykdymą. Apeliaciniame skunde teigiama, kad nesant teisės aktais nustatytos prekių deklaravimo tvarkos, leidžiančios muitinės tarpininko atstovams aiškiai suvokti savo teises ir pareigas, atsakomybė už nenustatytos tvarkos pažeidimą negali būti taikoma. Aukštesnysis teismas tokį argumentą atmeta kaip nepagrįstą. Pažymėtina, kad ATPK 209² straipsnio 1 ir 5 dalyse yra numatyta atsakomybė deklarantui už neteisingų duomenų pateikimą, taigi ši norma nėra blanketinė ir savaime nenukreipia į jokį kitą teisės aktą. Duomenų teisingumas yra faktinė aplinkybė, kuri yra nustatoma sugretinus pateiktus duomenis su realiais, ir tuomet padaroma išvada, ar deklarantas nurodė teisingus duomenis. Tokiems duomenims pateikti nėra reikalingos specialios tvarkos ar papildomi teisės aktai, kurių reikalavimų pažeidimas turi būti konstatuotas. Aukštesniojo teismo nuomone, BMKĮN 199 straipsnio 1 dalyje nustatyta deklaranto atsakomybė už pateiktą deklaraciją yra nustatyta ATPK 209² straipsnyje, taigi papildomai nurodyti, jog apeliantas pažeidė BMKĮN 199 straipsnio 1 dalį, nėra būtina. Atsižvelgiant į paminėtas aplinkybes darytina išvada, kad apelianto argumentas, jog BMKĮN 199 straipsnio 1 dalyje nėra nustatyta jokia prekių deklaravimo tvarka, todėl jis negali būti traukiamas administracinėn atsakomybėn, atmetamas kaip nepagrįstas.Apeliantas teigia, jog gavęs iš prekių gavėjo patvirtinimą, kad prekė yra „išcentrinio siurblio atsarginė dalis – velenas“ ir neturėdamas specialių žinių apie importuojamą prekę, negalėjo žinoti, kad importuojamas būtent išcentrinio skysčio siurblio transmisijos velenas. Tačiau aukštesnysis teismas šį apelianto argumentą laiko nepagrįstu, kadangi iš siuntų dokumentų (b. l. 9, 18) matyti, jog siunčiami yra būtent transmisijos velenai (angl. transmission shafts) – tai nurodoma skiltyje „Prekių kiekis ir pobūdis“ (angl. Nature and Quantity of Goods).Aukštesnysis teismas taip pat pažymi, kad muitinės tarpininkas turi teisę fiziškai pasitikrinti prekes, ar jos atitinka nurodytus duomenis, iki šių prekių pateikimo ir deklaravimo muitinei, be to, apžiūrėdamas prekes, muitinės tarpininkas turi teisę ir pats paimti prekių mėginius ir pateikti prašymą muitinei dėl prekių patikrinimo ir jų kodų nustatymo, tačiau jis to nepadarė ir, neįsitikinęs, kad deklaracijose pateikti duomenys yra teisingi, jas pateikė muitinės įstaigai. Kilus neaiškumams, muitinė, vadovaudamasi Bendrijos muitinės kodekso 78 straipsniu, gali atlikti visų rūšių patikrinimą ir po prekių išleidimo, t. y. patikrinti, ar deklaracijoje pateikti duomenys buvo teisingi. Šiuo atveju iškilus neaiškumams ir buvo atlikti supaprastinti patikrinimai bei nustatyta, kad importo deklaracijoje Nr. 15LTKA1000IM02E083 (2015 m. spalio 28 d.) (muitinės procedūra „4000“) deklaruotos prekės turėjo būti klasifikuojamos ne importo deklaracijoje nurodytu TARIC kodu, o kitu kodu, patikslintas prekės aprašymas bei apskaičiuoti papildomi mokesčiai, importo deklaracijoje Nr. 16LTKA1000IM009F89 (2016 m. kovo 25 d.) (muitinės procedūra „4000“) deklaruotos prekės taip pat turėjo būti klasifikuojamos ne importo deklaracijoje nurodytu TARIC kodu, o kitu kodu, pasikeitus kodui, mokesčių apskaičiavimas nesikeitė. Kaip jau buvo nustatyta, būtent deklaraciją pasirašęs ir pateikęs ją muitinės įstaigai deklarantas (arba jo atstovas) tampa atsakingas už deklaracijoje pateiktos informacijos teisingumą. Taigi, J. G. turėjo būti žinoma ši jam, kaip deklaracijas pasirašančiam ir teikiančiam muitinės įstaigai asmeniui, tenkanti pareiga. Jis sąmoningai pasirinko aptartą elgesio modelį, veikė rizikingai, tad kartu turi prisiimti ir iš tokių veiksmų kylančius teisinius padarinius. Deklaracijų užpildymas nėra tik formalus, nesukeliantis jokių teisinių pasekmių veiksmas. Pateikdamas deklaracijas jis tapo atsakingas, kad faktiniai duomenys apie prekes atitiktų duomenis, nurodytus deklaracijose. Todėl darytina išvada, kad J. G. nenumatė, kad jo veika gali sukelti žalingas pasekmes, nors turėjo ir galėjo jas numatyti (ATPK 11 straipsnis), t. y. veikė neatsargiai, jo veikoje yra ATPK 209² straipsnio 1 ir 5 dalyse numatytų pažeidimų sudėtis.Apeliaciniame skunde taip pat nurodoma, kad yra pagrindas, vadovaujantis teisingumo ir protingumo kriterijais, sušvelninti paskirtą nuobaudą, nes šiuo atveju apeliantui paskirta bauda yra akivaizdžiai per didelė ir prieštaraujanti teisingumo ir proporcingumo principams. J. G. nesiekė sąmoningai klaidinti muitinės, jokių neigiamų pasekmių nekilo, visi papildomai 2016 m. liepos 18 d. supaprastinto patikrinimo ataskaita Nr. 6KM19/38-0396S apskaičiuoti mokesčiai UAB (duomenys neskelbtini) yra sumokėti.ATPK 30¹ straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad organas (pareigūnas), nagrinėjantis administracinių teisės pažeidimų bylas, atsižvelgdamas į aplinkybes, nurodytas ATPK 30 straipsnio 2 dalyje, taip pat į ATPK 31 straipsnyje nustatytas atsakomybę lengvinančias bei kitas įstatymų nenurodytas lengvinančias aplinkybes, vadovaudamasis teisingumo ir protingumo kriterijais, gali paskirti mažesnę nuobaudą, nei sankcijoje numatyta minimali, arba paskirti švelnesnę nuobaudą, nei numatyta sankcijoje, arba visai neskirti administracinės nuobaudos. Administracinė nuobauda, vadovaujantis ATPK 30¹ straipsnyje nustatytomis taisyklėmis, gali būti švelninama tik ypatingais, išimtiniais atvejais, kai nustatomas kompleksas faktinių duomenų, bylojančių asmens, kurio atžvilgiu taikomos administracinio poveikio priemonės, naudai, tai gali būti veikos mažareikšmiškumas ar nedidelis jos pavojingumas, išskirtinai teigiamas pažeidėjo asmenybės charakterizavimas, kelių lengvinančių atsakomybę aplinkybių buvimas ir pan.Aukštesnysis teismas, įvertinęs bylos medžiagą, konstatuoja, kad tokių aplinkybių J. G. administracinio teisės pažeidimo byloje nėra. Iš byloje esančių duomenų matyti, kad tokio pobūdžio pažeidimą J. G. padaro ne pirmą kartą – 2015 m. balandžio 2 d. jis padarė pažeidimą, numatytą ATPK 209² straipsnio 2 dalyje, o 2015 m. gruodžio 14 d. padarė pažeidimą, numatytą ATPK 209² straipsnio 5 dalyje, nuobaudos galiojančios (paskutinė nuobauda paskirta 2016 m. rugpjūčio 8 d.), todėl laikytina, kad pakartotinai per metus padarytas tokios pačios rūšies teisės pažeidimas, už kurį asmeniui jau buvo paskirta administracinė nuobauda. Pažymėtina, kad skiriama nuobauda turėtų nubausti teisės pažeidėją, sukelti jam atitinkamas neigiamas pasekmes, tačiau tokių pasekmių atsiradimas pats savaime nėra laikomas išskirtinio pobūdžio aplinkybe, sudarančia pagrindą švelninti paskirtą nuobaudą, nes neigiami padariniai yra natūralus teisės pažeidimo rezultatas, apie kurį asmenys yra informuojami iš anksto įstatyme įtvirtinant draudžiamas veikas ir nustatant už jas konkrečias sankcijas. Institucija apeliantui paskyrė minimalią ATPK 209² straipsnio 1 dalyje numatytą administracinę nuobaudą – 1 448 Eur baudą, todėl dar labiau ją mažinti įstatyminio pagrindo nėra. Aukštesnysis teismas daro išvadą, jog pirmosios instancijos teismas išsamiai ištyrė visas bylos aplinkybes, tinkamai, pagal vidinį įsitikimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone, įvertino byloje esančius įrodymus ir priėmė teisingą procesinį sprendimą. Administracinė nuobauda paskirta nepažeidus ATPK 30 straipsnio ir 30² straipsnio reikalavimų, nėra per griežta, ji proporcinga padarytam administraciniam teisės pažeidimui, atitinka nuobaudų skyrimo pagrindus ir yra tinkama administracinės nuobaudos tikslams pasiekti. Atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes, J. G. atstovo advokato Eligijaus Vinckaus apeliacinis skundas netenkinamas, o Kauno apylinkės teismo 2017 m. vasario 13 d. nutartis ir Kauno teritorinės muitinės viršininko pavaduotojo 2016 m. gruodžio 13 d. nutarimas paliekami nepakeisti.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo tvarkos įstatymo 5 straipsnio 4 dalimi, Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 302¹² straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

Kauno apylinkės teismo 2017 m. vasario 13 d. nutartį palikti nepakeistą ir J. G. atstovo advokato Eligijaus Vinckaus apeliacinio skundo netenkinti.

Ši nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną.