Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Eduardas Maškevičius, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs administracinėn atsakomybėn patrauktos E. B. atstovo advokato E. V. skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2017 m. sausio 10 d. nutarimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

2016 m. lapkričio 9 d. E. B. surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas už tai, kad ji 2016 m. lapkričio 7 d. 16.27 val. (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje, (duomenys neskelbtini) uosto postui, UAB „(duomenys neskelbtini)“, įmonės kodas (duomenys neskelbtini), būdama muitinės tarpininko atstovė, atsakinga už UAB „(duomenys neskelbtini)“ prekių pateikimą muitiniam tikrinimui, jų deklaravimą nustatyta tvarka ir deklaracijoje pateiktų duomenų teisingumą, pateikė Muitinės deklaracijų apdorojimo sistemoje (MDAS) importo deklaraciją LRN (duomenys neskelbtini), kuriai suteiktas MRN (duomenys neskelbtini). Deklaruotos 2 prekės, esančios tentinėje puspriekabėje: mediniai plokštieji padėklai, svoris 10750 kg, 450 PK, prekių vertė 2223 Eur (apskaičiuota mokėtino muito mokesčio 0 Eur bei pridėtinės vertės mokesčio 476 Eur) ir mediniai krovimo skydai su rėmais, svoris 1250 kg, 225 PK, prekių vertė 450 Eur (apskaičiuota mokėtino muito mokesčio 0 Eur bei pridėtinės vertės mokesčio 96 Eur). Įvertinus lokalią riziką, nuspręsta patikrinti 2-oje pozicijoje nurodytos prekės klasifikavimą (patikrinimo aktas Nr. (duomenys neskelbtini)), nes deklaracijos 33 langelyje nurodyti duomenys neatitiko duomenų, nurodytų kilmės sertifikato FORM A 8 langelyje. Patikrinus nustatyta, kad prekės atitinka deklaracijoje nurodytą prekės kodą KN (4415209000), tačiau FORM A sertifikate 8 langelio antroje pozicijoje nurodytas KN (W4421) neatitinka deklaruojamo kodo. Vadovaujantis Muitinės generalinio direktoriaus 2004 m. gruodžio 24 d. įsakymo 1 B-1181 „Dėl A formos kilmės sertifikato ir prekių kilmės deklaracijos sąskaitoje - faktūroje priėmimo ir muitinio tikrinimo instrukcijos patvirtinimo“ 3.3 punkto nuostatomis, negalima priimti pateikto FORM A Nr. (duomenys neskelbtini) kilmės sertifikato ir taikyti preferencijos, kadangi sertifikato 8 langelyje pateikti duomenys neatitinka importo deklaracijos 33 langelio duomenų. Muitinės tarpininko atstovė E. B. žinodama, kad duomenys sąskaitoje faktūroje ir FORM A kilmės sertifikate neatitinka deklaruojamos prekės, neturėjo deklaracijoje nurodyti preferencijos kodo 200, kuris laikomas prašymu taikyti preferenciją. Netaikant muito lengvatos, 1-ai prekei atsiranda 3 proc. muito norma, o 2-ai prekei – 4 proc. muito norma. Todėl papildomai apskaičiuota mokėtino muito mokesčio 85 Eur suma bei pridėtinės vertės mokesčio 17 Eur suma. Iš viso apskaičiuota mokėtino muito mokesčio 85 Eur bei pridėtinės vertės mokesčio 589 Eur sumos. Neteisingai deklaruotų prekių vertė 2673 Eur. Abi deklaracijoje nurodytos prekės sulaikytos. Muitinės tarpininko atstovė E. B., pateikdama neteisingus duomenis, kurie turėjo įtakos mokėtinų mokesčių apskaičiavimui, pažeidė 2013 m. spalio 9 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 952/2013, kuriuo nustatomas Sąjungos muitinės kodeksas, 15 straipsnio 2 dalies nuostatas. Ši veika atitinka Administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 209² straipsnio 3 dalį.

Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2017 m. sausio 10 d. nutarimu E. B. pripažinta kalta padariusi pažeidimą, numatytą ANK 212 straipsnio 5 dalyje, paskiriant administracinę nuobaudą – 150 Eur (vieno šimto penkiasdešimties eurų) dydžio baudą. Šiuo nutarimu E. B. veika vadovaujantis ANK patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo tvarkos 2015-06-25 įstatymo Nr. XII-1869 3 straipsnio 2 dalies 1 punktu, iš ATPK 209² straipsnio 3 dalies perkvalifikuota pagal ANK 212 straipsnio 5 dalį.

Apeliacinis skundas netenkinamas.

Motyvuojamoji dalis

Vertinant, ar E. B. turėjo galimybę nurodyti deklaracijoje teisingus duomenis, visų pirma atkreiptinas dėmesys į tai, kad pagal 1992 m. spalio 12 d. Tarybos Reglamento (EEB) Nr. 2913/92, nustatančio Bendrijos muitinės kodeksą, 42 straipsniu, taip pat 1993 m. liepos 2 d. Komisijos Reglamento (EEB) Nr. 2454/93, išdėstančio Tarybos Reglamento (EEB) Nr. 2913/92, nustatančio Bendrijos muitinės kodeksą, įgyvendinimo nuostatas, 182 straipsniu bei Muitinės departamento 2004 m. birželio 7 d. įsakymu Nr. 1B-615 „Dėl leidimų apžiūrėti muitinei pateiktas prekes ir (arba) imti jų pavyzdžius (mėginius) suteikimo taisyklių patvirtinimo“ 4 punktu, asmeniui, turinčiam teisę pateikti prekes muitinės sankcionuotiems veiksmams, yra suteikta teisė gavus muitinės leidimą apžiūrėti prekes ar kitaip jas patikrinti, taip pat imti jų pavyzdžius (mėginius). E. B. savo rizika nepasinaudojo minėtomis teisės normose reglamentuotomis teisėmis ir, neįsitikinusi, kad bendrajame administraciniame dokumente deklaruoti duomenys yra teisingi, vis dėl to jį pasirašė bei pateikė muitinės įstaigai. E. B. sąmoningai pasirinko tokį elgesio modelį, tad kartu turi prisiimti ir iš tokių veiksmų kylančius teisinius padarinius. Deklaracijos užpildymas nėra tik formalus, nesukeliantis jokių teisinių pasekmių, veiksmas. Pasirašydama deklaracijoje ir patvirtindama tai savo spaudu ji tapo atsakinga, kad faktiniai duomenys apie prekę atitinka duomenis, nurodytus deklaracijoje.

Skundu teigiama, kad muitinio įforminimo metu muitinei kilo abejonių dėl A formos kilmės sertifikate 8 langelyje nurodyto kodo, nesudaro pagrindo išvadai, kad E. B. neturėjo teisės taikyti lengvatinio muito tarifo ir šio sertifikato teikti muitinei, tačiau atsižvelgus į susiklosčiusią situaciją ji galėjo kreiptis į prekių kilmės sertifikatą išdavusią Ukrainos instituciją, kad būtų išduotas teisingas A kilmės sertifikatas, o 36 deklaracijos langelyje nepildyti 200 kodu. Tačiau E. B. taip nesielgė, o susiklosčius nepalankiai situacijai, veikė savo rizika ir neteisėtai, todėl turėtų prisiimti ir iš to kilusiais pasekmes.

Pagal Muitinės generalinio direktoriaus 2004 m. gruodžio 24 d. įsakymo 1 B-1181 „Dėl A formos kilmės sertifikato ir prekių kilmės deklaracijos sąskaitoje - faktūroje priėmimo ir muitinio tikrinimo instrukcijos patvirtinimo“ 3.3 punktą muitinės pareigūnas priima A formos kilmės sertifikatą, jeigu sertifikato 1–3, 5–10 langeliuose pateikti duomenys atitinka su jais susijusius importo muitinės deklaracijos duomenis. Nagrinėjamu atveju matyti, kad deklaracijoje ir pridedamuose dokumentuose skyrėsi nurodyti prekių kodai. Pastebėtina, kad deklarantas turi teisę taikyti lengvatą, t. y. preferencinį kodą, tik tada, kai A formos kilmės sertifikatas yra teisingas. Iš byloje esančios importo deklaracijos matyti, kad E. B., būdama muitinės tarpininko atstovė, 36 langelyje nurodė preferencijos kodą 200, kuris laikomas prašymu taikyti preferenciją – mokesčių lengvatą, kai A formos kilmės sertifikato 8 langelyje pateikti duomenys neatitinka importo deklaracijos 33 langelio duomenų. Paaiškinime (b. l. 8) E. B. nurodė, kad per neapdairumą nepastebėjo, jog antrosios prekės kodas A formos kilmės sertifikate nurodytas klaidingai. Taigi muitinės tarpininko atstovė E. B. turėjo pastebėti, kad duomenys sąskaitoje faktūroje ir FORM A kilmės sertifikate neatitinka deklaruojamos prekės kodo, t. y. A formos kilmės sertifikate nurodyti duomenys neteisingi, todėl neturėjo deklaracijoje nurodyti preferencijos kodo 200, kuris laikomas prašymu taikyti preferenciją, kadangi netaikant muito lengvatos, 1-ai prekei atsiranda 3proc. muito norma, o 2-ai prekei – 4 proc. muito norma. Atsižvelgus į tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad E. B. numatė, jog jos veika gali sukelti žalingas pasekmes, bet lengvabūdiškai tikėjosi, kad jų bus išvengta, arba nenumatė, kad gali kilti tokios pasekmės, nors turėjo ir galėjo jas numatyti. Tai, kad E. B. per neapdairumą nepastebėjo, jog antrosios prekės kodas kilmės sertifikate nurodytas klaidingai, jais pasitikėdama, nepašalina jos kaltės, o tik yra aplinkybė, apibūdinanti teisės pažeidimo netyčinį pobūdį ir kaltės laipsnį, todėl atmestini ir skundo argumentai, kad E. B. psichinis santykis su veika neatitiko nė vienos kaltės formos, ir tai, kad teismas neteisingai taikydamas įrodymų vertinimą reglamentuojančias teisės normas nukrypo nuo įrodymų vertinimo taisyklės ir todėl padarė nepagrįstas išvadas dėl E. B. veikos kvalifikavimo.

Be to, apeliaciniu skundu nurodoma, kad pirmosios instancijos teismas visiškai nevertino, jog muitinės atsiųstame elektroniniame pranešime buvo paprašyta pataisyti prekės preferenciją 200, tačiau, kai E. B. vykdydama minėtą nurodymą prašė muitinės pareigūnų pataisyti preferencijos kodą, toks jos prašymas buvo atmestas. Vertinant, ar E. B. turėjo galimybę pataisyti prekės preferenciją 200, visų pirma atkreiptinas dėmesys į tai, kad, vadovaujantis Tarptautinės muitinės procedūrų supaprastinimo ir suderinimo konvencijos pakeitimo protokolo II priedėlio 3 skyriaus 3.28., yra įtvirtintas standartas, kuriame nurodyta, kad muitinė leidžia deklarantui pataisyti prekių deklaraciją ir tada, kai tokį prašymą gauna jau pradėjusi ją tikrinti, jei, muitinės nuomone, deklaranto nurodytos priežastys yra pateisinamos. Pažymėtina, kad įforminant prekėms importo procedūrą deklarantas ir importo muitinės įstaiga keičiasi teisės aktuose nurodytais elektroniniais pranešimais, t. y. Muitinės departamento prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos generalinio direktoriaus 2009 m. birželio 26 d. įsakymu Nr. 1B-360 patvirtintomis elektroninės importo deklaracijos pateikimo, priėmimo ir kitos elektroninės informacijos, susijusios su importo procedūrų vykdymu, mainų taisyklėmis, pagal kurias deklarantas ir importo muitinės įstaiga, įforminant prekėms importo procedūrą, keičiasi Taisyklių 4 punkte nurodytais elektroniniais pranešimais, atitinkančiais MDAS Verslininko sąsajos specifikacijoje nustatytus reikalavimus, naudodamiesi automatinio duomenų apdorojimo techninėmis priemonėmis. Taigi deklarantas ir importo muitinės įstaiga, įformindami prekėms importo procedūrą, keičiasi elektroniniais pranešimais. Nors skundu nurodoma, kad administracinėn atsakomybėn patrauktai E. B. nebuvo leista pataisyti prekių deklaraciją, tačiau bylos duomenimis nenustatyta, kad E. B. būtų pateikusį tokį prašymą muitinės įstaigai. Nustatyta, kad 2016 m. lapkričio 7 d. muitinės įstaiga išsiuntė įspėjimą, kad 2-os prekės preferencija 200 nepripažįstama, prašoma pataisyti preferencijos kodą (b. l. 45). Vėlesniame pranešime prašoma pateikti prekes muitiniam patikrinimui. Administracinėn atsakomybėn patraukta E. B. savo paaiškinime (b. l. 8) nurodė, kad pasikeitus pamainai ir jai nespėjus pataisyti preferencijos kodo deklaracijoje, paprašyta pateikti krovinį fiziniam patikrinimui. Be to, pastebėtina, kad E. B. pateikė rašytinį paaiškinimą (b. l. 8), kuriame prašoma leisti pataisyti deklaraciją, tačiau šis paaiškinimas nevertintinas kaip tinkamas prašymas pataisyti deklaraciją, o vertintinas kaip administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens paaiškinimas dėl padaryto administracinio nusižengimo.

Skundu nurodoma, kad ATPK 209² straipsnis yra blanketinė teisės norma, t. y. teisės norma, kurios esminiai turinio elementai (prekių deklaravimo tvarka) išdėstyta kitame teisės akte, todėl šiuo atveju teismas privalėjo nustatyti, kokie gi konkretūs kitų teisės aktų reikalavimai tariamai buvo pažeisti. Teigiama, kad pirmosios instancijos teismas formaliai nurodė, kokius teisės aktus administracinėn atsakomybėn patraukta E. B. pažeidė, t. y. 2013 m. spalio 9 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) Nr. 952/2013, kuriuo nustatomas Sąjungos muitinės kodeksas, 15 straipsnio 2 dalies nuostatas, nors Protokole buvo nurodyta, kad E. B. pažeidė Komisijos įgyvendinimo Reglamento – (ES) 2015/2447 (toliau – Reglamentas 2015/2447) 15 straipsnio 2 dalies nuostatas. Klaipėdos apygardos teismas vertina šį apeliacinio skundo argumentą kaip nepagrįstą. Pastebėtina, kad Klaipėdos miesto apylinkės teismas nutarimu ir Muitinė administracinio teisės pažeidimo protokolu (b. l. 3 – 4 ) nurodė, kad muitinės tarpininko atstovė, pateikdama neteisingus duomenis muitinės deklaracijoje, pažeidė prekių deklaravimo tvarką, kuri numatyta 2013 m. spalio 19 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 952/2013, kuriuo nustatomas Sąjungos muitinės kodeksas, 15 straipsnio 2 dalyje, todėl nesutinkama su skundo argumentu, jog apylinkės teismo nutarimu ir protokolu nurodyti skirtingi pažeisti teisės aktai. Be to, atmestinas skundo argumentas, jog apylinkės teismas tik formaliai nurodė, kokie teisės aktai pažeisti, kadangi Klaipėdos miesto apylinkės teismas ne tik kad nurodė teisės akto, kurio reikalavimai pažeisti, pavadinimą, straipsnį ir jo dalį, bet ir į nutarimo motyvuojamąją dalį įtraukė tekstą, t. y. 2013 m. spalio 9 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 952/2013, kuriuo nustatomas Sąjungos muitinės kodeksas, 15 straipsnio 2 dalį.

Skundu nurodoma, kad kitų valstybių išduotų kilmės dokumentų patikrinimo taisyklės, numatytos Muitinės departamento prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos generalinio direktoriaus 2016 m. lapkričio 16 d. įsakymu Nr. lB – 925, numato, kad kilus abejonėms dėl lengvatinės kilmės dokumentų šis dokumentas siunčiamas vėlesniam kilmės tikrinimui, tačiau nagrinėjamu atveju tai padaryta nebuvo. Apygardos teismas pažymi, jog E. B. padarė administracinį teisės pažeidimą 2016 m. lapkričio 7 d., todėl šios Taisyklės dar neturėjo teisinės galios ir vadovautis jų nuostatomis nebuvo galima.

Taip pat skundu nurodoma, kad teismui, visapusiškai ir objektyviai neištyrus visų bylai reikšmingų aplinkybių, nedavus tinkamo teisinio įvertinimo skundžiamo nutarimo negalima pripažinti teisėtu ir pagrįstu. Be to nurodoma, kad pirmosios instancijos teismas pažeidė pareigą visapusiškai ir objektyviai ištirti bei tinkamai teisiškai įvertinti visas reikšmingas bylos aplinkybes, pirmosios instancijos teismas netinkamai, paviršutiniškai, vienpusiškai įvertino teisinius santykius ir nutarimą grindė nemotyvuotomis prielaidomis. Taip pat skundu nurodoma, kad pirmosios instancijos teismas motyvuotai nepaneigė tiek rašytiniuose paaiškinimuose, tiek teismo posėdžiuose išsakytų argumentų, todėl toks nutarimo turinys gali ir turi būti prilyginamas atvejui, kai teismo sprendimas yra be motyvų. Nagrinėjamu atveju pažymėtina, jog įrodymų vertinimo principų pažeidimo nenustatyta. Kaip matyti iš skundžiamo nutarimo, teismas, spręsdamas klausimą dėl apelianto kaltės, vadovavosi byloje esančia išsamia rašytine medžiaga, apklausė liudytojomis muitinės atstovę – juristę L. S. ir administracinio teisės pažeidimo protokolą surašiusią Ž. Ž., kurių parodymais, išanalizuotais kitų byloje esančių įrodymų kontekste, paneigta apeliantės teikiama versija, jog ji nepagrįstai patraukta administracinėn atsakomybėn. Pabrėžtina, jog jokių esminių prieštaravimų tarp liudytojų parodymų bei kitos bylos medžiagos nenustatyta, aplinkybių, dėl kurių minėti liudytojai būtų suinteresuoti duoti klaidinančius parodymus, apeliantas nenurodė, tokių nenustatė ir teismas, todėl apylinkės teismas pagrįstai tokiais parodymais rėmėsi.

Iš pirmosios instancijos teismo nutarimo turinio matyti, kad liudytojų parodymai ir kiti bylos duomenys išdėstyti ir įvertinti. Pirmosios instancijos teismo nuosprendžio aprašomojoje dalyje aiškiai nurodyta įrodytos E. B. padaryto administracinio teisės pažeidimo, numatyto ANK 212 straipsnio 5 dalyje, aplinkybės, išdėstyti įrodymai ir nurodyta, kokiais duomenimis teismas grindžia savo išvadas, kodėl nusprendė, kad įrodyta, jog ji padarė administracinį nusižengimą. Pažymėtina, kad pagal byloje nustatytas aplinkybes pirmosios instancijos teismas tinkamai nustatė tiek objektyviuosius, tiek subjektyviuosius administracinio nusižengimo požymius, apygardos teismas įvertinęs bylos duomenis ir skundą neturi pagrindo nesutikti su apylinkės teismo padaryta išvada dėl padaryto administracinio teisės pažeidimo.

Atsižvelgęs į tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, jog apylinkės teismas priėmė motyvuotą, įrodymais pagrįstą nutarimą, todėl jį keisti ar naikinti skunde nurodytais motyvais apygardos teismas neturi objektyvaus pagrindo.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2017 m. sausio 10 d. nutarimą palikti nepakeistą ir apeliacinio skundo netenkinti.

Nutartis neskundžiama.