Klaipėdos apylinkės teismo nutarimas

Klaipėdos miesto apylinkės teismo teisėja Eugenija Šatkuvienė, sekretoriaujant Jolitai Slavinskienei, dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui E. B., administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens atstovui advokatui E. V., institucijos surašiusios administracinio teisės pažeidimo nutarimą atstovei – juristei L. S., viešajame teismo posėdyje išnagrinėjusi administracinio teisės pažeidimo bylą, kurioje E. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimusiai 1990-06-20, gyvenančiam (duomenys neskelbtini), Klaipėdos r. sav., dirbančiai UAB „(duomenys neskelbtini)“, baustai administracine tvarka, surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 209² straipsnio 3 dalį,

Aprašomoji dalis

nustatė:

2016-11-07, 16.27 val. Perkėlos g. 1C, Klaipėdoje, Malkų įlankos jūrų uosto postui, UAB „(duomenys neskelbtini)“, įmonės kodas (duomenys neskelbtini), muitinės tarpininko atstovė E. B., būdama atsakinga už UAB (duomenys neskelbtini)“ prekių pateikimą muitiniam tikrinimui, jų deklaravimą nustatyta tvarka ir deklaracijoje pateiktų duomenų teisingumą, pateikė Muitinės deklaracijų apdorojimo sistemoje (MDAS) importo deklaraciją LRN 6LT1416835931000881, kuriai suteiktas MRN 16LTLU90001M027EF5. Deklaruotos 2 prekės esančios tentinėje puspriekabėje: mediniai plokštieji padėklai, svoris 10750 kg, 450 PK, prekių vertė 2223 Eur (apskaičiuota mokėtino muito mokesčio 0 Eur bei pridėtinės vertės mokesčio 476 Eur) ir mediniai krovimo skydai su rėmais, svoris 1250 kg, 225 PK, prekių vertė 450 Eur (apskaičiuota mokėtino muito mokesčio 0 Eur bei pridėtinės vertės mokesčio 96 Eur) Įvertinus lokalią riziką, nuspręsta patikrinti 2 pozicijoje nurodytos prekės klasifikavimą (patikrinimo aktas Nr. 16LTLU9000IM2843903), nes deklaracijos 33 langelyje nurodyti duomenys, neatitiko duomenų nurodytų kilmės sertifikato FORM A 8 langelyje. Patikrinus nustatyta, kad prekės atitinka deklaracijoje nurodytą prekės kodą KN (4415209000), tačiau FORM A sertifikate 8 langelio antroje pozicijoje nurodytas KN (W4421) neatitinka deklaruojamo kodo. Vadovaujantis Muitinės generalinio direktoriaus 2004 m. gruodžio 24 d. įsakymo 1 B-1181 „Dėl A formos kilmės sertifikato ir prekių kilmės deklaracijos sąskaitoje-faktūroje priėmimo ir muitinio tikrinimo instrukcijos patvirtinimo“ 3.3 punkto nuostatomis, negalima priimti pateikto FORM A Nr. LT60700A 11851 879957 kilmės sertifikato ir taikyti preferencijos, kadangi sertifikato 8 langelyje pateikti duomenys neatitinka importo deklaracijos 33 langelio duomenų. Muitinės tarpininko atstovė E. B. žinodama, kad duomenys sąskaitoje faktūroje ir FORM A kilmės sertifikate neatitinka deklaruojamos prekės, neturėjo deklaracijoje nurodyti preferencijos kodo 200, kuris laikomas prašymu taikyti preferenciją. Netaikant muito lengvatos, 1 prekei atsiranda 3% muito norma, o 2 prekei -4% muito norma. Todėl, papildomai apskaičiuota mokėtino muito mokesčio 85 Eur suma, bei pridėtinės vertės mokesčio 17 Eur suma. Iš viso apskaičiuota mokėtino muito mokesčio 85 Eur bei pridėtinės vertės mokesčio 589 Eur sumos. Neteisingai deklaruotų prekių vertė 2673 Eur. Abi deklaracijoje nurodytos prekės sulaikytos. Muitinės tarpininko atstovė, E. B., pateikdama neteisingus duomenis, kurie turėjo įtakos mokėtinų mokesčių apskaičiavimui, pažeidė 2013 m. spalio 9 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 952/2013, kuriuo nustatomas Sąjungos muitinės kodeksas, 15 str. 2 d. nuostatas. Ši veika atitinka Lietuvos Respublikos Administracinių teisės pažeidimų kodekso 209-2 str. 3 d.

E. B. teismo posėdžio metu neprisipažino padariusi administracinį teisės pažeidimą bei paaiškino, kad nesutinka su protokolu, surašymo esmė skelbia, kad ji pačioje deklaracijoje padarė nusižengimą. Tačiau, pati deklaracija pripažinta teisinga, prekės kodas pripažintas teisingai, tačiau nepripažintas Bendrųjų muitų tarifų lengvatų sistemos kilmės sertifikatas FORM A, kuris išduotas Ukrainoje. Pateikdama sertifikatą, skaitė reglamentą ir vadovavosi tuo, kad pats sertifikatas yra autentiškas ir duomenys ten yra nurodomi tikri. Sertifikatas patvirtina prekių kilmę, tačiau muitinė nepripažįsta prekių kilmės, bet nepagrindžia kodėl sertifikatas yra neautentiškas. Buvo diskutuota muitinėje, bet jos pasisakymas buvo bergždžias reikalas.

Byloje yra pateiktas E. B. paaiškinimas. Teismo posėdžio metu ji nurodė, kad paaiškinimą ji rašė po gautos žinutės iš muitinės. Žinutėje buvo nurodyta, kad deklaraciją ji gali pataisyti. Paaiškinime nurodė, jog 2016 m. lapkričio mėn. 07 d. Malkų įlankos jūrų uosto poste buvo pateikta importo deklaracija, kurios MRN 16LTLU9000IM027EF5. Prekės: Mediniai plokštieji padėklai - KN: 4415202000 – 450 pk., 10750 kg; Mediniai krovimo skydai su rėmais - KN: 4415209000 – 225 pk; 450 kg, Kilmės šalis - Ukraina. Prie gautų krovinio dokumentų, kaip visada gavo ir kilmės sertifikatą Forma Ą, kuri, pagal deklaruojamus prekės kodus suteikia lengvatas abiem prekėms. Suvedinėjant duomenis į deklaraciją, preferenciją taikė abiem prekėms. Per neapdairumą nepastebėjo, jog antrosios prekės kodas kilmės sertifikate nurodytas klaidai. Tą pastebėjo ir deklaraciją forminęs pareigūnas, kuris sistemos pagalbą atsiuntė pranešimą, jog antrai prekei preferenfija nepripažįstama ir prašoma pataisyti preferencijos kodą deklaracijoje. Jai to nespėjus padaryti ir pasikeitus pamainai buvo persigalvota ir paprašyta krovinį pateikti fiziniam tikrinimui, nes buvo abejojama dėl prekių klasifikavimo. Patikrinus krovinį ir gavus atsakymą iš Klaipėdos teritorinės muitinės buvo patvirtinta, jog klasifikavimas teisingas. Tada jai buvo pateikta informacija, jog kilmės sertifikato nebuvo galima taikyti tiek pirmai, tiek antrai prekei. Tačiau paskaičius Muitinės Departamento Generalinio direktoriaus įsakymą Nr. 1B-1181 (2004m. gruodžio mėn. 24 d.) dėl kilmės sertifikato priėmimo tvarkos nerado punkto, pagrindžiančio muitinės veiksmus. Nori paneigti, jog buvo siekta suklaidinti muitinės pareigūnus ar specialiai išvengti muito, kadangi muito suma už abi prekes siekia 85 eurus, o prekių gavėjas, UAB S. N., iš anksto susimoką reikiamus mokesčius. Todėl mano, jog dabartinis reikalavimas konfiskuoti prekes, yra neadekvatus su kaip teigiama nesumokėtais mokesčiais. Klientas patirs didesnę finansinę žalą organizuojant iškrovimą į muitinės sandėlį, kadangi reikalinga atsigabenti autopakrautuvą iš Gargždų.

Administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens atstovas advokatas E. V. nurodė, kad esmė šito pažeidimo muitinės nurodoma tokia, kad E. B. neturėjo teisės nurodyti preferencijos kodo. Muitinė nepripažino sertifikato, kuris buvo pateiktas siuntėjo. Muitinė konstatavo, kad atmestas sertifikatas ir tarpininkė neturėjo teisės būtent taip deklaruoti prekes ar pakeisti prekės kodą. Kilmės dokumentų išdavimo taisykles patvirtina teisės aktai, šį sertifikatą išduota institucijos, jis nurodo šių prekių kilmę. Sertifikatą išdavusi šalis nurodo prekių preferenciją ir tai negali būti kvestionuojama. Sertifikatas siunčiamas valstybei patikrinti ir įsitikinti prekės kilme, pagal šį sertifikatą deklarantė pasitikrino ir parinko kodą, nes tai yra deklaranto pareiga. Patikrinus, nustatyta, kad prekės atitinka kodą. Muitinei kilus abejonėms, yra suteikiama galimybė deklarantei paprašyti išsiaiškinti ir pateikti paaiškinimus bei pakeitimus. Ta teisė iš jo ginamosios buvo atimta, jai nebuvo suteikiama galimybė pataisyti kodo. Pateikti kaltinimai, kad deklarantė pateikė neteisingus sertifikato kodus, tačiau ne deklarantė pildo sertifikato kodus, o kitos šalies institucija. Taisyklėse 20 punkte yra nurodoma, kad, jei muitinė nesutinka su pateiktais ir sertifikato kodais, gali paprašyti deklarantės per 24 val. išsiaiškinti ir pateikti paaiškinimus. Tarptautinės muitinės procedūrų supaprastinimo ir suderinimo konvencijos (toliau - Kioto konvencija) pakeitimo protokolo II priedėlio 3.28. standarte numatyta, kad muitinė leidžia deklarantui pataisyti prekių deklaraciją, o ne mechaniškai taiko administracinę atsakomybę. Šiame kontekste ypatingai svarbu pažymėti, kad muitinės atsiųstame elektroniniame pranešime IEI15LT buvo nurodyta, kad „2 prekės preferencija 200 nepripažįstama, prašome pataisyti preferencijos kodą", tačiau, kai E. B. vykdydama minėtą nurodymą prašė muitinės pareigūnų pataisyti preferencijos kodą, toks jos prašymas buvo atmestas ir 2016-11-09 surašytas Protokolas. Nors, atsižvelgiant į minėtas Kioto konvencijos nuostatas taip pat teisingumo, proporcingumo, tikslingumo ir teisėtumo principus, muitinės pareigūnai turėjo leisti pataisyti preferencijos kodą, juo labiau, kad toks nurodymas buvo pateiktas minėtame elektroniniame pranešime IEI15LT, o ne mechaniškai surašyti Protokolą. Muitinė turėjo leisti pataisyti preferenciją ir būtų mokesčius papildomai sumokėjus, nebūtų bylos. Muitinės departamentas visai nėra detalizavęs deklaravimo tvarkos. Pažeidimo protokole yra nurodomas dar kitas teisės aktas. Nesupranta, nuo kurio straipsnio reikia gintis. Yra įpareigojimas bendradarbiauti su muitine, jo atstovaujamoji bendradarbiavo su muitinės departamentu. Nėra nei subjektyvių nei objektyvių pažeidimo požymių. Jo atstovaujamoji negali būti traukiama administracinėn atsakomybėn, kadangi turėjo galiojantį sertifikatą, turėjo ir privalėjo nurodyti tinkamą kodą ir pateikti preferenciją. Tai numato direktoriaus įsakymas. Jei būtų nurodžiusi neteisingus kodus, būtų padariusi nusižengimą. Šiandieną išgirdo, kad ji pati turėjo išsiaiškinti kilmės šalį, kodus ir pan. Tokia pareigą turi muitinė. Nėra nei objektyvių nei subjektyvių nusižengimo požymių. Jo atstovaujamoji neturėjo jokios galimybės pateikti referenciją. Prašo nutraukti bylą, nesant jo ginamosios veikoje sudėties.

Muitinės atstovė – juristė L. S. teismo posėdžio metu parodė, kad E. B. pažeidė 2013 m. spalio 9 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 952/2013, kuriuo nustatomas Sąjungos muitinės kodeksas, 15 straipsnio 2 dalies nuostatas. Nuostatos yra išdėstytos ir senajame Muitinės bendrijos kodekse, kur minima, jog deklarantas atsakingas už kodų pateikimą. Deklarantė neteisingai pateikusi kodą padarė pažeidimą. Teisiniai aktai vienas kitą paantrina. Anksčiau minėtas teisės aktas kalba apie deklaranto neteisingų įrodymų pateikimą. Muitinės generalinio direktoriaus 2004 m. gruodžio 24 d. patvirtintas įsakymas 1 B-1181 „Dėl A formos kilmės sertifikato ir prekių kilmės deklaracijos sąskaitoje - faktūroje priėmimo ir muitinio tikrinimo instrukcijos patvirtinimo“ kalba konkrečiai, kokį E. B. pažeidė nuostatą. Šiame teisės akte minima, kad muitinės darbuotojai privalo įsitikinti kodų tikslumu. E. B. nurodžiusi ne tą kodą, prašė visai kitos preferencijos. Įsakymo 3 punktas - skirtas muitinės pareigūnui, bet tokie patys reikalavimai yra ir tarpininkui – kaip turi būti tikrinama ir kaip pateikiama deklaracija. Sutinkame, kad nuostatos siūlomos muitinės pareigūnams. Muitinė, priimdama deklaraciją, vadovaujasi šita nuostata. Koks teisės aktas nurodytas protokole, toks ir pažeistas. Jeigu asmuo pateikia prašymą pasitaisyti deklaraciją ir deklaracija dar nėra patekusi į tam tikrą lygį – raudoną arba geltoną kanalą, deklarantė turi teisę pasitaisyti. Iš sertifikato buvo perkelti neteisingai duomenys. Pateiktas sertifikatas patvirtina prekės kilmę ir lengvatinę mokesčių kilmę. Ne deklarantė išduoda kodą. Jeigu asmuo pateikia prašymą pasitaisyti deklaraciją, ir jeigu deklaracija dar nėra patekusi į tam tikrą lygį – raudoną arba geltoną kanalą, tada deklarantui leidžiama deklaraciją pataisyti. Palaiko surašytą administracinio teisės pažeidimo protokolą, kuriame nurodyta, kad muitinės tarpininko atstovė E. B. žinodama, kad duomenys sąskaitoje faktūroje ir FORM A kilmės sertifikate neatitinka deklaruojamos prekės, neturėjo deklaracijoje nurodyti preferencijos kodo 200, kuris laikomas prašymu taikyti preferenciją. Prašo pripažinti E. B. nusižengusia, kadangi pareigūnė įrodė jos kaltę. E. B. buvo suteikta galimybė pasitaisyti, protokolas buvo surašytas tik lapkričio 9 dieną 22 val. Gavus pranešimą, deklaraciją galima pataisyti per minutę. Nurodo, kad E. B. neturėjo asmeninės naudos, tai buvo padaryta netiesiogine tyčia.

Liudytoja Ž. Ž., įspėta, pasirašiusi teismo posėdžio metu, paaiškino, kad kadangi pateiktoje deklaracijoje prekės kodas neatitiko prekės kodo pridedamuose dokumentuose tai yra formoje A, sąskaitoje faktūroje, važtaraštyje deklarantė negalėjo taikyti preferencijos 200. Visuose šiuose dokumentuose buvo nurodytas ne toks kodas kaip deklaracijoje. Įvertinus lokalią riziką, nuspręsta patikrinti prekes. Buvo padarytos prekių nuotraukos, konsultuotasi su muitinės skyriumi. Įsitikinome, kad prekių kodas atitinka realioms prekėms, tačiau formoje A, sąskaitoje faktūroje, važtaraštyje prekės kodas neatitiko. Kadangi prekės kodas neatitiko nei formoje A, sąskaitoje faktūroje, važtaraštyje, tai E. B. negalėjo taikyti lengvatos. Deklarantas turi teisę taikyti lengvatą kai preferencinis dokumentas t. y. Forma A, yra teisingas. Forma A – tai kilmės sertifikatas. Deklarantas negali įtakoti sertifikato duomenų. Siuntėjas išrašo kilmės sertifikatą. Prekių kodas nurodytas deklaracijoje teisingai. Jei deklarantas to negalėtų žinoti, kad taiko neteisingai, tada leidžiama pasitaisyti. Šiuo atveju matėsi, kad pridedamuose dokumentuose, kad ne tas prekės kodas. Lapkričio 7 d. nustatytas pažeidimas, lapkričio 8 d. sustatytas protokolas, kadangi muitinės darbas nepertraukiamas, viena pamaina perdavė deklaraciją, ji kitą dieną rado deklaraciją, bei jos neatitikimus, dėl neteisingo dokumento pateikimo, buvo nukreipta į kitą tikrinimo kanalą. Kai įsitikinome, kad teisinga, nukreipėme į savo teritorinės muitinės tikrinimo skyrių. Šiuo atveju neturėjo būti sudarytos sąlygos pasitaisyti. Nebuvo sudaryta galimybė ištaisyti klaidą, nes deklarantė turėjo žinoti, jog buvo taikoma neteisinga preferencija. Preferencijos negalėjo taikyti, kadangi neatitiko kodų dokumentuose. Sertifikatą galima taikyti tik tada, kai 10 langelyje atitinka duomenys. 8 langelyje neatitiko ir neteisingai buvo paskaičiuoti mokesčiai. Galėjo siųsti atgal siuntėjui ir patikslinti. Prekių gavėjas galėjo siųsti į tą šalį, prašymą, kad išrašytų naują atitinkantį sertifikatą. Kai nustatomas pažeidimas, surašomas protokolas. Tikrino prekes, konsultavosi su departamentu, gavo atsakymą, kad negalima Formos A taikyti. Ne mano sprendimas buvo neleisti pakeisti deklarantei kodų. E. B. pas mus neatvyko pasiaiškinti, atvyko kitą dieną pasirašyti protokolo. Tą dieną dirbo ne ji. Kai buvo išsiaiškinta 8–tą dieną, gauti atsakymai vakare, E. B. neatvyko, neatvyko ir kitą dieną, nesiaiškino su vadovybe. Tik po kelių dienų ji pas ją atvyko. Pirmos pamainos deklarantas priėmė dokumentą. Iš pradžių leido pasitaisyti, bet pastebėjus, kad kodas neteisingas, nukreipė kitur. Posto vadovybė taip nusprendė, kad reikia surašyti protokolą. Šiuo atveju tai nurodė pamainos viršininkas R. V.. Registrų sistemoje pažeidimus pildžiau pati. Deklaracijoje buvo fiksuota klaida, t. y. 33 deklaracijos langelyje neatitiko duomenys, buvo nurodytas vienas prekių kodas, o pateiktuose dokumentuose forma A kilmės sertifikate 8 langelyje buvo nurodyta kita prekių grupė, todėl negalima buvo taikyti preferencijos 200, kuris yra prašymas taikyti mokesčių lengvatą. Pateiktos muitinei deklaracijos 33 ir 36 langeliai neatitiko. 200 preferencija – tai prašymas taikyti mokesčių lengvatą jis pildomas deklaracijos 36 langelyje. 200 preferencija pateikiama kai atitinka - deklaracijos duomenys ir kilmės sertifikato 5, 10 langelyje atitinkantys duomenys.

Motyvuojamoji dalis

Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 209² straipsnio 3 dalyje nustatyta, jog šio straipsnio pirmojoje ir (arba) antrojoje dalyje numatyti veiksmai, padaryti asmens, bausto administracine nuobauda už šio straipsnio pirmojoje ir (arba) antrojoje dalyje numatytus pažeidimus, – užtraukia baudą nuo vieno tūkstančio keturių šimtų keturiasdešimt aštuonių iki keturių tūkstančių trijų šimtų keturiasdešimt keturių eurų su prekių (daiktų) konfiskavimu ar be konfiskavimo.

2013 m. spalio 9 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 952/2013, kuriuo nustatomas Sąjungos muitinės kodeksas, 15 straipsnio 2 dalyje numatyta, jog pateikdamas muitinei muitinės deklaraciją, laikinojo saugojimo deklaraciją, įvežimo bendrąją deklaraciją, išvežimo bendrąją deklaraciją, reeksporto deklaraciją ar pranešimą apie reeksportą arba prašymą išduoti leidimą ar priimti kitą sprendimą, atitinkamas asmuo prisiima atsakomybę už visus toliau išvardytus atvejus:

a) deklaracijoje, pranešime arba prašyme pateiktos informacijos tikslumą ir išsamumą;

b) visų deklaraciją, pranešimą arba prašymą papildančių dokumentų autentiškumą, tikslumą ir galiojimą;

c) kai taikytina – visų pareigų, susijusių su atitinkamos muitinės procedūros įforminimu konkrečioms prekėms arba su operacijomis, kurias leista atlikti, vykdymą.

Iš deklaracijos Nr. 16LTLU9000IM027EF5 nustatyta, jog prekių siuntėjas yra PE „V. C.“, Mickiewicz str., 1/24, Kovel UA (Ukraina), prekių gavėjas UAB „S. N.“, (duomenys neskelbtini) deklaruotos prekės B/N 450 PK Mediniai plokštieji padėklai, prekių vertė 2223 Eur. bei B/N 225 PK Mediniai krovimo skydai su rėmais, prekių vertė 450 Eur.

Išanalizavęs ir įvertinęs šių duomenų visumą, teismas pripažįsta įrodyta, kad 2016-11-07, Perkėlos g. 1C, Klaipėdoje, E. B., būdama muitinės tarpininko UAB „(duomenys neskelbtini)“, įmonės kodas 141683593, atstove, importo deklaracijoje Nr. LRN (duomenys neskelbtini) pateikė neteisingus duomenis, kurie turėjo įtakos mokėtinų mokesčių apskaičiavimui, ir tuo pažeidė 2013 m. spalio 9 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 952/2013, kuriuo nustatomas Sąjungos muitinės kodeksas, 15 straipsnio 2 dalies nuostatas.

E. B. surašytame ATP protokole už jos padarytą administracinį teisės pažeidimą numatytą ATPK 209² straipsnio 3 dalyje yra numatyta griežtesnė sankcija, nei Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekse (toliau - ANK), kuris patvirtintas 2015-06-25 įstatymu Nr. XII-1869, todėl E. B. veika vadovaujantis ANK patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo tvarkos 2015-06-25 įstatymo Nr. XII-1869 3 straipsnio 2 dalies 1 punktu, iš ATPK 209² straipsnio 3 dalies perkvalifikuojamas pagal ANK 212 straipsnio 5 dalį.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas atnaujintose administracinio teisės pažeidimo bylose yra konstatavęs, kad administracinės nuobaudos taikymas atitinka proporcingumo reikalavimą, kai tarp padaryto teisės pažeidimo ir už šį pažeidimą nustatytos nuobaudos, siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti yra teisinga pusiausvyra. Teisinga ir protinga laikytina tokia nuobauda, kurią paskyrus gali būti pasiekti nuobaudos tikslai ir kuri, vertinant pažeidimo pobūdį, aplinkybes, pažeidėjo asmenybę, nėra per griežta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis Nr. 2AT-4-2011).

Nagrinėjant šią bylą nustatyta, jog E. B. sąmoningai nesiekė pateikti neteisingus duomenis deklaracijoje, pildydama deklaraciją rėmėsi iš kliento gautu kilmės sertifikatu Forma A, kuris suteikia lengvatas prekėms, kuris, pažymėtina, suklaidino pažeidėją. Dėl neteisingų duomenų apie prekes pateikimo deklaracijoje buvo papildomai apskaičiuotas tik 89,00 Eur muitas, kuris yra jau sumokėtas, žala valstybės biudžetui nepadaryta. E. B. jauno amžiaus, dirbanti, turi įsipareigojimų bankams, pažeidimo padarymo metu administracine tvarka buvo bausta už muitinės taisyklių pažeidimus. Jos atsakomybę lengvinančių bei sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Įvertinus griežtą įstatymo leidėjo poziciją dėl administracinės atsakomybės už prekių (daiktų) deklaravimo tvarkos pažeidimus ir Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 212 straipsnio 5 dalies sankcijos dydį, tą aplinkybę, kad E. B. žalos valstybei nepadarė, savo noru sumokėjo muito mikesčius, sprendžiama, kad administracinės nuobaudos tikslai, numatyti Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 22 straipsnyje, būtų pasiekti taikant Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 34 straipsnio 5 dalies nuostatas ir už šio administracinio teisės pažeidimo padarymą paskiriant švelnesnę administracinę nuobaudą – baudą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 30 straipsniu, 286 straipsniu, 287 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 302⁴ straipsnio 1, 2 dalimis, ANK 20 straipsniu, 34 straipsnio 5 dalimi, 212 straipsnio 5 dalimi, teismas,

Rezoliucinė dalis

nutarė:

E. B. už pažeidimo, numatyto Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 212 straipsnio 5 dalyje, padarymą paskirti administracinę nuobaudą – 150 Eur (vieno šimto penkiasdešimties eurų) dydžio baudą.

Išaiškinti, kad bauda turi būti sumokėta ne vėliau kaip per 40 dienų nuo nutarimo skirti baudą įteikimo dienos, o apskundus šį nutarimą - ne vėliau kaip per 40 dienų nuo pranešimo apie skundo nepatenkinimą dienos. Bauda turi būti sumokėta į Valstybinės mokesčių inspekcijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, mokėjimo pavedime nurodant registro objekto numerį ROIK: 16063127621 ir įmokos kodą 1001.

Nutarimas per 20 kalendorinių dienų nuo jo išsiuntimo arba išdavimo gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui, skundą paduodant per Klaipėdos miesto apylinkės teismą.