- Teismas
- Lietuvos Aukščiausiasis Teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2018-01-09
- Bylos Nr.
- 2AT-14-648/2018
- Teisminio proceso Nr.
- 4-68-3-00500-2017-6
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjai
- Olegas Fedosiukas (pirm.), Audronė Kartanienė, Artūras Pažarskis (pran.)
- Pažeidėjas
- UAB „A“
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš Olego Fedosiuko (kolegijos pirmininkas), Audronės Kartanienės ir Artūro Pažarskio (pranešėjas), vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ir ATPK) 302²¹ straipsnio 9 ir 13 dalimis, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pagal administracinėn atsakomybėn patraukto asmens – UAB „A“ – prašymą atnaujintą jo administracinio teisės pažeidimo bylą.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
Žemesnės instancijos teismas
1. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. kovo 24 d. nutarimu UAB „A“ pripažinta kalta padariusi Lietuvos Respublikos statybos įstatymo 48 straipsnio 8 dalyje numatytą pažeidimą ir jai skirta 11 700 Eur dydžio bauda. Administracinio teisės pažeidimo protokolas UAB „A“ surašytas už tai, kad ji iki 2016 m. balandžio 15 d. (duomenys neskelbtini), pažeidė Statybos įstatymo 3 straipsnio 2 dalies 1 punkto, 12 straipsnio 1 dalies 4 punkto, 23 straipsnio 1 dalies, 23 straipsnio 1 dalies 2 ir 6 punktų, 15 straipsnio 8 dalies reikalavimus, nes atliko gyvenamojo namo – ypatingojo statinio dalies savavališką rekonstravimą saugomoje teritorijoje, neturėdama statybą leidžiančio dokumento, ir taip padarė pažeidimą, numatytą Statybos įstatymo 48 straipsnio 8 dalyje (nuo 2017 m. sausio 1 d. – Statybos įstatymo 56 straipsnio 8 dalyje).
2. Vilniaus apygardos teismo 2017 m. gegužės 24 d. nutartimi UAB „A“ direktorės A. Z. skundas netenkintas, pirmosios instancijos teismo nutarimas paliktas nepakeistas.
3. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų atrankos kolegijos 2017 m. liepos 10 d. nutartimi administracinėn atsakomybėn patraukto asmens UAB „A“ prašymas atnaujinti administracinio nusižengimo bylą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. kovo 24 d. nutarimo ir Vilniaus apygardos teismo 2017 m. gegužės 24 d. nutarties priimtas ir administracinio nusižengimo byla atnaujinta.
4. Administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo UAB „A“ prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. kovo 24 d. nutarimą bei Vilniaus apygardos teismo 2017 m. gegužės 24 d. nutartį ir bylą nutraukti arba panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. kovo 24 d. nutarimą bei Vilniaus apygardos teismo 2017 m. gegužės 24 d. nutartį ir perduoti bylą nagrinėti organui (pareigūnui).
Žemesnės instancijos teismas
4.1. Pareiškime teigiama, kad tiek pirmosios, tiek apeliacinės instancijos teismas neteisingai aiškino ir taikė proceso teisės normas, reglamentuojančias administracinės nuobaudos skyrimo senaties terminus ir jų skaičiavimą. Šioje byloje teisės pažeidimo padarymo laikas yra žinomas – 2015 m. lapkričio–gruodžio mėnuo (tai nurodyta byloje esančiame 2016 m. balandžio 15 d. savavališkos statybos akte). Teismo posėdžio Vilniaus apygardos teisme metu Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos, t. y. institucijos, surašiusios administracinio teisės pažeidimo protokolą, atstovė patvirtino, kad teisės pažeidimas buvo padarytas dar anksčiau – 2015 m. spalio–lapkričio mėnesiais, institucijai šis teisės pažeidimo padarymo laikas buvo žinomas. Vadovaujantis ATPK 35 straipsnio 1 ir 3 dalimis, administracinė nuobauda galėjo būti paskirta ne vėliau kaip per vienerius metus nuo teisės pažeidimo padarymo dienos, t. y. vėliausiai iki 2016 m. gruodžio 31 d. Tuo tarpu administracinė nuobauda buvo paskirta tik 2017 m. kovo 24 d., t. y. žymiai praleidus administracinės nuobaudos skyrimo senaties terminą. Administracinio teisės pažeidimo teisena, anot pareiškėjo, turėjo būti nutraukta vėliausiai 2016 m. gruodžio 31 d., vadovaujantis ATPK 250 straipsnio 1 dalies 7 punktu. Taip pat pareiškime teigiama, kad administracinio teisės pažeidimo protokolą surašiusios institucijos atstovė teismo posėdžio metu nurodė ir priežastį, dėl kurios sprendimas dėl savavališkos statybos įformintas Savavališkos statybos aktu ne iš karto po padaryto teisės pažeidimo – 2015 m. spalio–lapkričio mėnesiais, o tik 2016 m. balandžio 15 d. (ne viską galima pažymėti sistemoje, daug skundų, didelis užimtumas, nėra teisinio išsilavinimo), tačiau tai neturi turėti įtakos senaties terminams pagal ATPK skaičiuoti.
4.2. Anot pareiškėjo, pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai nepagrįstai taikė Statybos įstatymo nuostatas, nors turėjo taikyti specialias Lietuvos Respublikos nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos įstatymo (toliau – ir NKPAĮ) nuostatas. UAB „A“ administracinė atsakomybė pritaikyta už ypatingo statinio savavališką rekonstravimą saugomoje teritorijoje. Pareiškėjas, remdamasis NKPAĮ 1 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 2 punktu, teigia, kad šio įstatymo tikslas – išsaugoti Lietuvos nekilnojamąjį kultūros paveldą ir perduoti jį ateities kartoms, sudaryti sąlygas visuomenei jį pažinti ir juo naudotis. Šiuo įstatymu nustatomi nekilnojamojo kultūros paveldo, esančio Lietuvos Respublikos teritorijoje, apskaitos, saugojimo ir tvarkybos, šio ir kitų teisės aktų nustatytų paveldosaugos reikalavimų laikymosi priežiūros, kultūros paveldo objektų būklės stebėjimo teisiniai pagrindai. Taigi statybos teisinius santykius, kai ypatingas statinys yra kultūros paveldo statinys, įregistruotas Kultūros paveldo registre, reglamentuoja ir specialios materialiosios teisės normos, nustatytos NKPAĮ, šiems teisiniams santykiams numatytas specialus reguliavimas. Šioje administracinio teisės pažeidimo byloje yra teisės normų konkurencijos atvejis – Statybos įstatymo ir Nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos įstatymo normų konkurencija. Statybos įstatymo normos reglamentuoja visų statinių, taip pat ir ypatingų statinių, statybos teisinius santykius, o NKPAĮ normos yra specialiosios, nes reglamentuoja tik vienos ypatingų statinių kategorijos – kultūros paveldo statinių, įregistruotų Kultūros paveldo registre, statybos teisinius santykius. Šioje administracinio teisės pažeidimo byloje statinio rekonstravimo darbai patenka į NKPAĮ 19 straipsnio 4 dalyje uždraustų darbų, naikinančių ypatingo statinio, t. y. kultūros paveldo statinio, įregistruoto Kultūros paveldo registre, vertingąsias savybes, sąrašą. Kadangi šioje byloje turėjo būti taikomos specialios NKPAĮ teisės normos, kvalifikuojančios teisės pažeidimą, tai turėjo būti taikoma ir speciali administracinės atsakomybės taikymo ir administracinės nuobaudos skyrimo, jos apskundimo ir skundų nagrinėjimo tvarka, numatyta NKPAĮ.
4.3. NKPAĮ 31–31⁷ straipsniuose numatyta speciali atsakomybės taikymo už šio įstatymo pažeidimus, taip pat bylos nagrinėjimo, baudos skyrimo ir nutarimų priėmimo bei apskundimo tvarka. Pažeidimo bylą nagrinėja Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos direktoriaus įgalioti pareigūnai, byla nagrinėjama dalyvaujant proceso šalims ir kitiems proceso dalyviams, už šio įstatymo pažeidimą juridiniams asmenims arba kitoms organizacijoms ar jų padaliniams skiriama bauda nuo aštuonių šimtų šešiasdešimt aštuonių eurų iki vienuolikos tūkstančių penkių šimtų aštuoniasdešimt keturių eurų. Departamento pareigūnai, nustatę, kad šio įstatymo reikalavimai pažeisti, surašo Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso nustatyto turinio protokolą. Proceso šalims raštu pranešama apie nustatytus šio įstatymo pažeidimus, bylos nagrinėjimo vietą ir laiką, taip pat pasiūloma susipažinti su bylos medžiaga, raštu pateikti paaiškinimus. Įstatyme taip pat nurodyti subjektai, išnagrinėję bylą, turintys priimti nutarimą, kurį per vieną mėnesį nuo nutarimo įteikimo jiems dienos gali apskųsti teismui Administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka. Šioje administracinio teisės pažeidimo byloje turėjo būti taikomos specialios NKPAĮ normos, reglamentuojančios teisės pažeidimo fiksavimo, jo nagrinėjimo, nuobaudos skyrimo ir jos apskundimo procedūras, taip pat tai turėjo atlikti tam įgalioti Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos pareigūnai, o skundai dėl jų priimtų nutarimų turėjo būti nagrinėjami ne bendrosios kompetencijos, bet specializuotuose teismuose ir ne pagal ATPK, bet pagal specialaus įstatymo – Administracinių bylų teisenos įstatymo – nuostatas. Taigi administracinio teisės pažeidimo protokolą surašė tam neįgalioti Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos pareigūnai, nutarimą priėmė tam neįgaliotas pirmosios instancijos teismas, o skundą išnagrinėjo taip pat tam neįgaliotas Vilniaus apygardos teismas, vadinasi, visi procesiniai sprendimai prieštarauja imperatyvioms teisės normoms, todėl yra neteisėti ir turi būti panaikinti. Vilniaus apygardos teismas, nustatydamas, kad butas nėra vienas iš NKPAĮ nustatytų specialių kultūros paveldo objektų, rėmėsi NKPAĮ 4 straipsnio 2 ir 3 dalimis, tačiau iš šių teisės normų sisteminės ir loginės analizės akivaizdžiai matyti, kad šiose teisės normose apibrėžti tik nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos tikslai, tačiau neapibrėžiama paties nekilnojamojo kultūros paveldo objekto sąvoka. Kultūros paveldo objekto sąvoka apibrėžiama NKPAĮ 2 straipsnio 14 dalyje: kultūros paveldo objektai – pavieniai, kompleksiniai ar į kompleksą įeinantys objektai, registruoti kaip nekilnojamosios kultūros vertybės, t. y. žemės sklypuose, sklypų dalyse, vandens, miško plotuose ar jų dalyse esantys statiniai ar kiti nekilnojamieji daiktai, kurie turi vertingųjų savybių ir kartu su jiems priskirta teritorija yra atskiri daiktinės teisės objektai ar gali jais būti. Kultūros paveldo statinys – vertingųjų savybių turintis pastatas, jo dalis, inžinerinis statinys ar jo išlikusi dalis, monumentalūs nekilnojamieji dailės kūriniai. Butas, esantis (duomenys neskelbtini), yra kultūros paveldo objektas, kultūros paveldo statinys, įrašytas į Kultūros vertybių registrą, jo unikalus kodas – (duomenys neskelbtini), todėl būtent jam ir turėjo būti taikomas specialus reguliavimas, numatytas NKPAĮ.
Žemesnės instancijos teismas
4.4. Apeliacinės instancijos teismas neteisingai aiškino ir taikė materialiosios teisės normas, reglamentuojančias savavališkai rekonstruoto ypatingo statinio – buto, esančio (duomenys neskelbtini), teisinį statusą, nes neteisingai aiškino kultūros paveldo objekto sąvoką; tai turėjo įtakos neteisėtos nutarties priėmimui.
5. Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos Vilniaus teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros departamentas atsiliepimu į UAB „A“ pareiškimą prašo jį atmesti ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. kovo 24 d. nutarimą administracinio nusižengimo byloje palikti nepakeistą.
Atsiliepimas
5.1. Atsiliepime teigiama, kad, 2016 m. balandžio 15 d. atlikus patikrinimą ir nustačius savavališkos statybos faktą – rekonstruotą ypatingą statinį kultūros paveldo objekto teritorijoje bei kultūros paveldo vietovėje, buvo surašytas savavališkos statybos aktas, privalomuoju nurodymu pareikalauta ne vėliau kaip iki 2016 m. lapkričio 4 d. atstatyti (atkurti) nugriautą kultūros paveldo statinį (išardytas jo dalis), išardyti savavališkai įrengtas / pastatytas ar perstatytas dalis ir, jeigu būtina, sutvarkyti statybvietę, tačiau UAB „A“ privalomojo nurodymo neįvykdė. 2016 m. liepos 18 d. Valstybinėje teritorijų planavimo ir statybos inspekcijoje prie Aplinkos ministerijos (toliau – ir Inspekcija) gautas skundas dėl priestato statybos adresu (duomenys neskelbtini), o 2016 m. gruodžio 22 d. buvo gautas Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Miesto plėtros departamento Kultūros paveldo skyriaus raštas dėl galimai atliktų savavališkų darbų. 2017 m. sausio 20 d. atlikus faktinių duomenų patikrinimą vietoje buvo užfiksuoti atlikti papildomi pažeidimai, tą pačią dieną surašant administracinio nusižengimo protokolą. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. kovo 24 d. nutarimu UAB „A“ paskirta 11 700 Eur bauda pagal Statybos įstatymo 48 straipsnio 8 dalį. Atsiliepime atkreipiamas dėmesys į tai, kad UAB „A“ nei bylą nagrinėjant pirmosios, nei apeliacinės instancijos teisme nekėlė administracinės nuobaudos skyrimo senaties termino klausimo, viso proceso metu jos pozicija buvo nenuosekli, nepagrįstai naudotasi suteiktomis procesinėmis teisėmis. Tiek pirmosios, tiek apeliacinės instancijos teismas pagrįstai pripažino UAB „A“ kalta, padarius administracinį teisės pažeidimą – gyvenamojo namo dalies rekonstrukciją, neturint statybą leidžiančio dokumento, administracinės nuobaudos skyrimo terminas praleistas nebuvo.
5.2. Atsiliepime taip pat remiamasi Statybos įstatymo 31 straipsniu bei Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros įstatymo 8 straipsniu ir pabrėžiama, kad Inspekcija, be kitų jai priskirtų funkcijų, atlieka ir statybos vykdymo teisėtumo tikrinimą; pradėdama administracinę procedūrą ginčo objekte, Inspekcija pagal kompetenciją, vykdydama teisės aktais jai pavestas funkcijas, atliko statybos valstybinę priežiūrą. Ginčo statinys, esantis (duomenys neskelbtini), yra kultūros paveldo objekto teritorijoje, taigi yra ypatingas statinys, kuriam, vadovaujantis iki 2016 m. gruodžio 31 d. galiojusio Statybos įstatymo 23 straipsnio 1 dalies 2 punktu, rekonstrukcijos atveju buvo privalomas leidimas rekonstruoti statinį, o 20 straipsnio 1 dalies 2 punktas numatė privalomą rekonstrukcijos projektą. Vadovaujantis nuo 2017 m. sausio 1 d. galiojančio Statybos įstatymo 27 straipsnio 1 dalies 2 punktu, ypatingo statinio rekonstrukcijos atveju yra būtinas leidimas rekonstruoti statinį, o 24 straipsnio 1 dalies 2 punktas numato privalomą rekonstrukcijos projektą. UAB „A“, pažeisdamas šias teisės aktų nuostatas, savavališkai rekonstravo jam nuosavybės teise priklausančio statinio – gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), dalį – butą, esantį (duomenys neskelbtini), – išardė kultūros paveldo statinio dalį ir jo vietoje pastatė vieno aukšto su pastoge priestatą. Rekonstruotas statinys – ypatingas statinys, įregistruotas kultūros vertybių registre; aprašytos šio architektūrinio tipo vertingosios savybės; jis, be kita ko, yra saugomoje teritorijoje – kultūros paveldo objekto teritorijoje bei kultūros paveldo vietovėje, todėl pagrįstai buvo konstatuota savavališka ypatingo statinio saugomoje teritorijoje rekonstrukcija, o UAB „A“ pagrįstai pripažinta kalta padariusi administracinės teisės nusižengimą, numatytą Statybos įstatymo 48 straipsnio 8 dalyje.
Motyvuojamoji dalis
6. Administracinėn atsakomybėn patraukto asmens UAB „A“ prašymas netenkintinas.
Dėl administracinės nuobaudos skyrimo termino
7. Pagal ATPK 35 straipsnio 1 dalį administracinė nuobauda gali būti skiriama ne vėliau kaip per šešis mėnesius nuo teisės pažeidimo padarymo dienos, o esant trunkamam teisės pažeidimui – per šešis mėnesius nuo jo paaiškėjimo dienos. ATPK 35 straipsnio 3 dalyje yra numatyta galimybė pratęsti nurodytą terminą neatsižvelgiant į tai, ar administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui buvo surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas, ar ne, bet ne ilgiau kaip vieneriems metams, šį terminą skaičiuojant nuo teisės pažeidimo padarymo ar paaiškėjimo dienos arba nuo sprendimo atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą dėl padarytos nusikalstamos veikos ar nutraukti baudžiamąjį procesą, ar skirti Lietuvos Respublikos įstatymuose nustatytą ekonominę sankciją ūkio subjektui, kai padarytas atitinkamas administracinis teisės pažeidimas užtraukia asmeniui administracinę atsakomybę, ar nutraukti sankcijos skyrimo procedūrą, arba nuo išteisinamojo teismo nuosprendžio priėmimo dienos.
7.1. ATPK 35 straipsnio nuostatos negali būti aiškinamos kaip leidžiančios daryti trunkamąjį administracinį teisės pažeidimą, nerizikuojant sulaukti ATPK numatytų sankcijų pritaikymo, tais atvejais, kai kompetentingiems subjektams pirmą kartą nustačius galbūt daromo trunkamojo administracinio teisės pažeidimo požymius administracinė nuobauda nėra paskiriama per ATPK 35 straipsnyje numatytą šešių mėnesių terminą. Trunkamojo administracinio teisės pažeidimo sudėties tapatūs ar iš dalies skirtingi požymiai gali būti nustatomi (gali paaiškėti) ir kelis kartus, pavyzdžiui, atliekant naujus, pakartotinius patikrinimus. Administracinė nuobauda bet kuriuo atveju turi būti paskirta per šešis mėnesius nuo baigto trunkamojo pažeidimo paskutinės darymo dienos arba per šešis mėnesius nuo dienos, kai paskutinį kartą buvo nustatyti dar nebaigto daryti trunkamojo pažeidimo požymiai. Administracinės nuobaudos paskyrimo termino skaičiavimui svarbi yra ir administracinio teisės pažeidimo protokolo surašymo data, nes paaiškėjimo diena, jog daromas trunkamasis administracinis teisės pažeidimas, atskirais atvejais gali būti laikoma administracinio teisės pažeidimo protokolo surašymo diena, kai įvertinus visus surinktus duomenis konstatuojama, kad nustatyti veiksmai ar neveikimas atitinka konkretaus ATPK numatyto administracinio teisės pažeidimo požymius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-15-2015, 2AT-37-677/2016).
7.2. Iš bylos medžiagos matyti, kad statinio, esančio (duomenys neskelbtini), patikrinimai vietoje vyko keletą kartų: 2016 m. kovo 24 d., 2016 m. balandžio 5 d., 2016 m. balandžio 14 d., buvo siekta nustatyti padarytų pažeidimų apimtį. Savavališkos statybos aktas, atlikus tyrimus, surašytas 2016 m. balandžio 15 d. 2016 m. gruodžio 16 d. buvo gautas Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Miesto plėtros departamento Kultūros paveldo apsaugos skyriaus raštas su pridėtais papildomais dokumentais, kuriuose nustatyti papildomi pažeidimai. Administracinio nusižengimo protokolas juridiniam asmeniui UAB „A“ surašytas 2017 m. sausio 20 d., Vilniaus miesto apylinkės teismo nutarimas, kuriuo UAB „A“ paskirta bauda už Statybos įstatymo 48 straipsnio 8 dalyje numatyto pažeidimo padarymą, priimtas 2017 m. kovo 24 d.
7.3. Pasibaigęs nuobaudos skyrimo terminas yra kliūtis patraukti asmenį administracinėn atsakomybėn, todėl kiekvienu atveju būtina tiksliai nustatyti, kada prasidėjo šio termino eiga ir kada terminas baigiasi. Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, jog administracinių teisės pažeidimų bylų teisena prasideda nuo to momento, kai pareigūnai, turintys įgaliojimus surašyti administracinio teisės pažeidimo protokolus, gauna informaciją apie, tikėtina, padarytą pažeidimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-2-2012, 2AT-33-648/2015, 2AT-65-303/2015, 2AT-67-699/2015). Inspekcijos savavališkos statybos akte pažymėta, kad nustatyto UAB „A“ pažeidimo padarymo laikas – 2015 m. lapkričio–gruodžio mėnesiai. Tačiau tai nelaikytina data, nuo kurios skaičiuotini ATPK 35 straipsnyje numatyti administracinės nuobaudos skyrimo terminai. Pažeidimus įmanoma nustatyti tik institucijai atlikus patikrinimą (-us), t. y. šioje byloje būtent surašius savavališkos statybos aktą laikytina, kad paaiškėjo Statybos įstatymo 48 straipsnyje numatytas administracinis teisės pažeidimas, taigi nuo 2016 m. balandžio 15 d. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-39-648/2016, 2AT-83-222/2016). Atkreiptinas dėmesys į tai, kad 2016 m. birželio 30 d. ir 2016 m. gruodžio 20 d. Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos nutarimais administracinės nuobaudos skyrimo terminai buvo pratęsti; 2016 m. gruodžio 20 d. nutarimu – iki 2017 m. balandžio 15 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo nutarimu UAB „A“ bauda už Statybos įstatymo 48 straipsnio 8 dalies pažeidimą paskirta 2017 m. kovo 24 d., vadinasi, nepraleidus ATPK 35 straipsnyje numatyto administracinės nuobaudos skyrimo termino.
Dėl taikytinos teisės
8. UAB „A“ prašyme nurodomi argumentai dėl Statybos įstatymo ir Nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos įstatymo normų konkurencijos šioje byloje, būtinumo taikyti ne Statybos įstatymo, o Nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos įstatymo, kaip specialaus teisės akto, nuostatas, nepagrįsti.
8.1. Statybos įstatymo 1 straipsnio 1 dalyje numatyta šio įstatymo paskirtis ir taikymas: šis įstatymas nustato visų Lietuvos Respublikos teritorijoje, jos išskirtinėje ekonominėje zonoje ir kontinentiniame šelfe statomų, rekonstruojamų ir remontuojamų statinių esminius reikalavimus, statybos techninio normavimo, statybinių tyrinėjimų, statinių projektavimo, statybos, statybos užbaigimo, statinių naudojimo ir priežiūros, griovimo tvarką, statybos dalyvių, viešojo administravimo subjektų, statinių savininkų (ar naudotojų) ir kitų juridinių ir fizinių asmenų veiklos šioje srityje principus ir atsakomybę. Pagal Statybos įstatymo 1 straipsnio 2 dalies 2 punktą, Statybos įstatymo nuostatos netaikomos nustatant nekilnojamojo kultūros paveldo tyrimų ir kultūros paveldo statinių tvarkomųjų paveldosaugos darbų ir su jais susijusių procedūrų reikalavimus, kuriuos nustato Nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos įstatymas, išskyrus Reglamente (ES) Nr. 305/2011 nustatytus esminius statinių reikalavimus ir šio Įstatymo 13 straipsnio 1 dalyje nustatytus reikalavimus. Pagal NKPAĮ 2 straipsnio 14 punktą kultūros paveldo objektai – pavieniai, kompleksiniai ar į kompleksą įeinantys objektai, registruoti kaip nekilnojamosios kultūros vertybės, t. y. žemės sklypuose, sklypų dalyse, vandens, miško plotuose ar jų dalyse esantys statiniai ar kiti nekilnojamieji daiktai, kurie turi vertingųjų savybių ir kartu su jiems priskirta teritorija yra atskiri daiktinės teisės objektai ar gali jais būti. Pagal NKPAĮ 2 straipsnio 22 punktą nekilnojamosios kultūros vertybės tyrimas – išlikusių, pakitusių ar prarastų vertingųjų savybių, nekilnojamosios kultūros vertybės istorinę raidą patvirtinančių faktų nustatymas, apibendrinimas ir dokumentavimas. Pagal NKPAĮ 2 straipsnio 36 punktą tvarkomieji paveldosaugos darbai – tvarkybos darbai, atliekami pagal specialias technologijas, užtikrinančias autentiškumo išsaugojimą.
8.2. Pažymėtina, kad iš teismų nustatytų faktinių aplinkybių matyti, jog nei nekilnojamojo kultūros paveldo tyrimai, nei kultūros paveldo statinio tvarkomieji paveldosaugos darbai statinyje, esančiame adresu (duomenys neskelbtini), atliekami nebuvo, todėl priešingai, nei teigia pareiškėjas, Nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos įstatymo nuostatos šiuo atveju netaikytinos.
8.3. Pagal Statybos įstatymo 2 straipsnio 3 dalį ypatingas statinys – ir kultūros paveldo statinys; pagal šio įstatymo 2 straipsnio 12 dalį, kultūros paveldo statinys – vertingųjų savybių turintis pastatas, jo dalis, inžinerinis statinys ar jo išlikusi dalis, monumentalūs nekilnojamieji dailės kūriniai. Pagal pažeidimo padarymo metu galiojusio Lietuvos Respublikos aplinkos ministro įsakymu patvirtinto Statybos techninio reglamento STR 1.01.06:2013 „Ypatingi statiniai“ IV dalyje pateiktą lentelę ypatingas statinys – kultūros paveldo statinys – turi turėti ypatingų statinių kategorijai priskiriamą statinio požymį – būti įregistruotas Kultūros vertybių registre. Tai, kad namas, esantis (duomenys neskelbtini), yra įrašytas į Kultūros vertybių registrą, patvirtina byloje esantys duomenys, pats Kultūros vertybių registras yra prieinamas viešai Kultūros paveldo departamento internetinėje svetainėje. Apie tokią pastato, priskirtino ypatingų statinių rūšiai, savybę pagal bylos aplinkybes UAB „A“ buvo žinoma, taip pat buvo žinoma ir informacija, jog butas, esantis (duomenys neskelbtini), yra saugomoje teritorijoje (tai patvirtina Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašas). Pagal Statybos įstatymo 23 straipsnio 1 dalies reikalavimus, ypatingo statinio rekonstravimo atveju privalomas leidimas rekonstruoti statinį. Tokio leidimo UAB „A“ neturėjo, savavališkai rekonstravo ypatingo statinio dalį – butą, esantį (duomenys neskelbtini), saugomoje teritorijoje, taigi juridinis asmuo administracinėn atsakomybėn patrauktas pagrįstai.
8.4. Remiantis tuo, kas išdėstyta, konstatuotina, kad teismai Statybos įstatymo nuostatas, nustatančias juridiniam asmeniui administracinę atsakomybę ypatingo statinio savavališką rekonstravimą neturint leidimo, UAB „A“ taikė tinkamai, todėl nėra pagrindo atnaujinti administracinio teisės pažeidimo bylą.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 302²¹ straipsnio 14 dalies 1 punktu,
nutaria:
Administracinėn atsakomybėn patraukto asmens UAB „A“ prašymą atmesti.