Vilniaus miesto apylinkės teismo nutarimas

dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamo juridinio asmens UAB „I“ atstovui M. B.,

Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos Vilniaus teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros departamento atstovei R. Š.,

teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo UAB „I“, įmonės kodas (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), administracinio nusižengimo bylą.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

UAB „I“ iki 2016 m. balandžio 15 d. Vilniuje, (duomenys neskelbtini), pažeidė Statybos įstatymo 3 straipsnio 2 dalies 1 punkto, 12 straipsnio 1 dalies 4 punkto, 23 straipsnio 1 dalį, 23 straipsnio 1 dalies 2 ir 6 punktų, 15 straipsnio 8 dalies reikalavimus, nes atliko gyvenamojo namo dalies rekonstrukciją neturint statybą leidžiančio dokumento ir taip padarė pažeidimą, numatytą Statybos įstatymo 48 straipsnio 8 dalyje (nuo 2017 m. sausio 1 d. Statybos įstatymo 56 straipsnio 8 dalyje).

UAB „I“ atstovas M. B. teismo posėdžio metu paaiškino, kad minėtą objektą (duomenys neskelbtini), įsigijus padarė statinio ekspertizę. Pagal minėtą statinio ekspertizę paaiškėjo, kad nešančios konstrukcijos yra suirusios. Tai akivaizdžiai matosi nuotraukose. Buvo įgriuvusios lubos ir grindys. Jie ėmėsi neatidėliotinų veiksmų, kad pašalinti avarinę statinio būklę, kadangi buvo nesaugu naudotis ir iškilo grėsmė, kad pastato dalis nesugriūtų visiškai. Be to, šiam objektui buvo darytas projektas. Susipažinę su projektine medžiaga jie parinko jame nurodytus sprendimus. Dėl to, kad viršijo lango dydį, labai gailisi. Prašo duoti laiko pasitaisyti. Minėtas objektas buvo nupirktas verslui vystyti. Siekdami šalinti avarinę būklę, daugiau nieko negavo, pasidarė tik projektą. Nusižengė dėl nežinojimo. Jie teiravosi statybos inspekcijos dėl leidimų, paskambinę sužinojo, kad jei nelies pastato išorės, gali daryti, ką nori. Pripažįsta, kad darbai buvo susiję ir su pastato išore, dėl ko gailisi. Pripažįsta, kad savavališkai atliko rekonstrukcijos darbus.

Iš savavališkos statybos akto matyti, kad jame konstatuojama savavališka statyba. Nurodyti duomenys apie statinį – statybos rūšis – statinio rekonstravimas, paskirtis – gyvenamoji (trijų ir daugiau butų – daugiabučiai pastatai), kategorija – ypatingas. Nurodoma papildoma svarbi informacija apie konstatuotą savavališką statybą – kultūros paveldo statinys – ne, saugoma teritorija – ne, kultūros paveldo objekto teritorija, namų kompleksas, kultūros paveldo vietovė – Vilniaus senamiestis. Privalomas nurodymas – nevykdyti jokių statybos (statinio) statybos darbų, išskyrus darbus, kuriuos būtina atlikti šalinant savavališkos statybos padarinius, apsaugoti statybvietę ir aplinką (b. l. 7-8).

Iš UAB „I“ paaiškinimo matyti, kad įmonė nusipirko butą, kuris buvo avarinės būklės, atliko neatidėliotinus veiksmus, kad pastatas nesugriūtų, šiam pastatui jau buvo išduotas statybos leidimas, jis yra galiojantis. Atsiprašo dėl įvykio, projektas yra užsakytas ir derinamas. Pateikė statinio ekspertizės aktą, kuriame nurodyta, kad pastatas yra avarinės būklės (b. l. 9).

Iš nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašo matyti, kad gyvenamasis namas įrašytas į nekilnojamųjų kultūros vertybių registrą (b. l. 37–38).

Iš Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Miesto plėtros departamento Kultūros paveldo apsaugos skyriaus rašto matyti, kad namas (duomenys neskelbtini) yra įrašytas į kultūros vertybių registrą. Užfiksuota, kad yra atlikti galimai savavališki veiksmai (b. l. 41-42).

Iš Kultūros paveldo objekto būklės patikrinimo akto matyti, kad namas (duomenys neskelbtini) įrašytas į saugomų kultūros paveldo objektų registrą, bendra patalpų būklė patenkinama (b. l. 47 – 55).

Iš nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašo matyti, kad žemės sklypas yra nekilnojamųjų kultūros vertybių teritorijoje ir apsaugos zonoje (b. l. 68–70).

Nuo 2017 m. sausio 1 d. įsigaliojus naujam Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodeksui padarytas pažeidimas nepatenka į veikų sąrašą, kurią dėl švelnesnės administracinės atsakomybės būtina perkvalifikuoti pagal naujas teisės normas. Dėl šios priežasties vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo (2015-06-25 Nr. XII-1869) 5 straipsnio 4 dalimi bylos teisena turi būti vykdoma pagal iki 2017 m sausio 1 d. galiojusį Administracinių teisės pažeidimų kodeksą.

Motyvuojamoji dalis

Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 2 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad Lietuvos Respublikos įstatymai dėl administracinių teisės pažeidimų yra Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodeksas ir kiti Lietuvos Respublikos įstatymai dėl administracinių teisės pažeidimų. Šio straipsnio 2 dalyje numatyta, kad Lietuvos Respublikos įstatymai dėl administracinių teisės pažeidimų, kol jie nustatyta tvarka neįtraukti į Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodeksą, Lietuvos Respublikos teritorijoje taikomi tiesiogiai. Lietuvos Respublikos statybos įstatymas numato juridinių asmenų atsakomybę už savavališką statybą, taip pat statinio savavališką rekonstravimą. Fizinių asmenų atsakomybę už tokius pažeidimus buvo numatyta Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (galiojusio iki 2017 m. sausio 1 d.) 159 ir 159¹ straipsniuose. Įvykio metu galiojusi Lietuvos Respublikos statybos įstatymo 55 straipsnio redakcija numatė, kad juridinių asmenų nurodyti pažeidimai tiriami, nagrinėjami, nutarimai skundžiami ir vykdomi tokia pačia tvarka kaip atitinkamuose Administracinių teisės pažeidimų kodekso straipsniuose nurodyti pažeidimai.

Lietuvos Respublikos statybos įstatymo 48 straipsnio 8 dalyje (2014 10 07 įstatymo Nr. XII-1194 redakcija) numatė administracinę atsakomybę už ypatingojo statinio savavališką rekonstravimą saugomoje teritorijoje. Minėto įstatymo sąvokų išaiškinime nurodyta, kad ypatingas statinys – tai kultūros paveldo statinys. Kultūros paveldo statinys – vertingųjų savybių turintys pastatas, jo dalis, inžinerinis statinys ar jo išlikusi dalis, monumentalūs nekilnojamieji dailės kūriniai. Statinio rekonstravimas – statybos rūšis, kurios tikslas – perstatyti statinį (pakeisti statinio laikančiąsias konstrukcijas, pakeičiant statinio išorės matmenis – ilgį, plotį, aukštį ir pan.).

Teismas, įvertinęs byloje surinktus ir teisme ištirtus įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaujantis įstatymu ir teisine sąmone pripažįsta, kad UAB „I“ atliko ypatingojo statinio savavališką rekonstravimą saugomoje teritorijoje, tuo pažeidė Lietuvos Respublikos statybos įstatymo nuostatas. Juridinio asmens UAB „I“ kaltę, padarius administracinį teisės pažeidimą, numatytą Statybos įstatymo 48 straipsnio 8 dalyje, pagrindžia tiek šio asmens atstovo paaiškinimai tyrimo metu ir teisme, tiek fotonuotraukomis užfiksuoti rekonstrukcijos darbai, taip pat savavališkos statybos aktas. Išsakyti teiginiai, kad tokiu būdu buvo siekiama pašalinti avarinę pastato būklę, nepašalino įstatymu numatytos atsakomybės, nes tai buvo privaloma daryti teisėtu būdu pagal statinio rekonstrukciją reglamentuojančią teisės normomis procedūra.

Teismas nustatė savavališkai, ir dėl to neteisėtai, atliktą statinio, kuris dėl kultūros paveldo yra ypatingas statinys, rekonstrukcijos faktą. To savo paaiškinimais neneigė ir juridinio asmens atstovas. Išrašai iš Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko patvirtina, kad darbai buvo atlikti kultūros vertybių teritorijoje ir apsaugos zonoje, t. y. teisės aktais saugomoje teritorijoje. Įvertinus tai teismas pripažįsta, kad padaryta neteisėta veika atitinka įvykio metu galiojusio Lietuvos Respublikos statybos įstatymo 48 straipsnio 8 dalyje numatytą pažeidimą. Nuo 2017 m. sausio 1 d. įsigaliojusi nauja Lietuvos Respublikos statybos įstatymo redakcija už analogiško pobūdžio pažeidimus numato griežtesnę atsakomybę (56 straipsnio 8 dalis) dėl ko neturi grįžtamosios galios į praeitį ir negali būti atsakomybės pagrindu.

Išnagrinėjus bylą teismas kaip pažeidėjo atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažįsta tai, kad pažeidėjas prisipažino padarytą nusižengimą ir dėl jo gailisi. Pažeidėjo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Teismas, skirdamas UAB „I“ nuobaudą už padarytą pažeidimą, atsižvelgia į padaryto teisės pažeidimo pobūdį, į atsakomybę lengvinančią aplinkybę, į administracinėn atsakomybėn traukiamą asmenį apibūdinančius duomenis, metinės apyvartos dydį – juridinis asmuo realiai vykdo veiklą, nėra duomenų, kad būtų baustas administracine tvarka. Atsižvelgus į visas reikšmingas aplinkybes UAB „I“ skirtina administracinė nuobauda bauda, kurios dydis nustatytinas arčiau minimalaus sankcijos dydžio.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Administracinių nusižengimų kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo tvarkos įstatymo 3 straipsniu, 5 straipsniu, Lietuvos Respublikos statybos įstatymu, Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 30 straipsniu, 224 straipsniu, 286 straipsniu, 287 straipsniu, teismas

nutarė:

UAB „I“, įmonės kodas (duomenys neskelbtini), pripažinti kalta padarius Lietuvos Respublikos statybos įstatymo 48 straipsnio 8 dalyje numatytą pažeidimą, ir skirti 11 700 (vienuolikos tūkstančių septynių šimtų) eurų dydžio baudą.

Nutarimas per dvidešimt dienų gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.