- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2023-12-14
- Bylos Nr.
- e2S-1098-460/2023
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Aušra Maškevičienė
- Ieškovas
- D. S.
- Atsakovas
- R. E.
- Išvadą teikia
- Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Klaipėdos apskrities Vaiko teisių apsaugos skyrius
apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės D. S. (apeliantė) atskirąjį skundą dėl Tauragės apylinkės teismo 2023 m. spalio 31 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovės D. S. ieškinį atsakovei R. E. dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo nepilnamečiam vaikui priteisimo, išlaikymo įsiskolinimo nepilnamečiam vaikui priteisimo, bendravimo tvarkos su nepilnamečiu vaiku nustatymo, institucija, teikianti išvadą byloje, Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Klaipėdos apskrities Vaiko teisių apsaugos skyrius.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė kreipėsi į Tauragės apylinkės teismą su ieškiniu, juo prašė nustatyti nepilnamečio vaiko G. E. gyvenamąją vietą su jos mama D. S. jos pasirinktoje gyvenamojoje vietoje; priteisti iš atsakovo R. E. nuo ieškinio padavimo dienos nepilnamečiam vaikui G. E. išlaikymą po 300,00 Eur per mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis, mokant už einamąjį mėnesį iki einamojo mėnesio paskutinės kalendorinės dienos iki vaiko pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Lietuvos Respublikos vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją; išlaikymui priteistų lėšų tvarkytoja uzufrukto teise paskirti ieškovę D. S.; priteisti iš atsakovo R. E. nepilnamečiam vaikui G. E. išlaikymo įsiskolinimą, iš viso 3 300,00 Eur už laikotarpį nuo 2022 m. gruodžio 5 d. iki ieškinio padavimo; nustatyti bendravimo tvarką tarp nepilnamečio vaiko G. E. ir jos tėvo R. E.; taikyti laikinąsias apsaugos priemones, kol bus priimtas teismo sprendimas šioje civilinėje byloje; priteisti visas patirtas bylinėjimosi išlaidas iš atsakovo valstybės naudai už ieškovei suteiktą antrinę teisinę pagalbą pagal VGTPT Finansų skyriaus į šią civilinę bylą pateiktą pažymą; įpareigoti atsakovą pateikti visus duomenis apie jo turtinę ir finansinę padėtį.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
2. Tauragės apylinkės teismo Šilutės rūmų 2023 m. spalio 31 d. nutartimi atsisakyta priimti ieškinį ir jis grąžintas jį padavusiam asmeniui. Pagrindiniai teismo argumentai:
2.1. Teismui akivaizdu, kad ieškinys turėtų būti nagrinėjamas ginčo teisena. Šalių ginčas kilęs iš šeimos teisinių santykių, todėl, vadovaujantis Mediacijos įstatymo (toliau ir MĮ) nuostatomis, turi būti taikoma privalomoji mediacija.
2.2. Teismas nustatė, kad ieškovė su ieškiniu pateikė teismui Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos (toliau ir VGTPT) Kauno skyriaus pažymą, patvirtinančią, kad buvo vykdoma privalomoji mediacija, inicijuota 2023 m. sausio 10 d. ginče dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo nepilnamečiam vaikui priteisimo, išlaikymo įsiskolinimo nepilnamečiam vaikui priteisimo, bendravimo tvarkos su nepilnamečiu vaiku nustatymo, konstatavo, kad mediacija baigta.
2.3. Teismas, atsižvelgdamas į tai, kad privalomoji mediacija buvo atlikta beveik prieš vienerius metus (ko pasekoje, tuo metu, matyt, ginčo pavyko išvengti), aktualių (naujų) duomenų apie tai, kad šalys įvykdė MĮ 21 straipsnyje įtvirtintus reikalavimus nepateikta, o formaliai naudotis minėto senumo duomenimis šiuo atveju šalys negali, nusprendė, kad nagrinėjamu atveju, privaloma mediacija pasinaudota nebuvo.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
2. Apeliantė teismui pateikė atskirąjį skundą, juo prašo panaikinti Tauragės apylinkės teismo 2023 m. spalio 31 d. nutartį ir ieškinio priėmimo klausimą perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Nurodo šiuos pagrindinius argumentus:
3.1. Atsakovas yra visiškai nusišalinęs nuo savo dukters išlaikymo, bendravimo su ja (atsakovas ateina kartą per savaitę po kelias minutes pabūna su dukra, todėl tai nelaikytina bendravimu), todėl visa su vaiku susijusi našta yra tik vienos ieškovės rūpestis.
3.2. Šiuo atveju atsisakius priimti ieškinį yra atitolinamas teismo sprendimo priėmimas, kuriuo būtų priteistas išlaikymas nepilnamečiam vaikui, o tai, laikytina vaiko teisių pažeidimu.
3.3. Duomenys apie tai, kad mediacija buvo pasinaudota, buvo pateikta kartu su ieškiniu ir būtent todėl, kad mediacija buvo pasinaudota, VGTPT ir suteikė ieškovei antrinę teisinę pagalbą.
3.4. Pirmosios instancijos teismui nustačius, kad privalomoji ikiteisminė mediacija buvo atlikta, nepagrįstai atsisakė priimti ieškinį motyvuojant, kad ji buvo formali ir praėjo daug laiko.
Atsiliepimas
3. Atsiliepimų į atskirąjį skundą negauta.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
4. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą ir analizuoja apeliaciniame (atskirajame) skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis, CPK 338 straipsnis).
5. Nagrinėjamoje byloje sprendžiamas klausimas, ar skundžiama teismo nutartis, kuria atsisakyta priimti ieškinį, yra pagrįsta ir teisėta (CPK 263 straipsnio 1 dalis).
Dėl žodinio bylos nagrinėjimo
6. CPK 336 straipsnio nuostatos nustato, jog apeliacinės instancijos teismas atskirąjį skundą nagrinėja rašytinio proceso tvarka, išskyrus atvejus, kai šį skundą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad būtinas žodinis nagrinėjimas. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad šiuo atveju skundui išnagrinėti pakanka byloje esančios rašytinės medžiagos.
Dėl pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumo
7. Pirmosios instancijos teismas, atsisakydamas priimti ieškinį, pažymėjo, jog ieškovė, teikdama neaktualius įrodymus apie mediacijos atlikimą (privalomoji mediacija inicijuota 2023 m. sausio 10 d.), siekia teisme iškelti ginčą, kurio nagrinėjimas nepraėjo išankstinio ginčų sprendimo ne teisme tvarkos. Tokiu būdu ieškovė siekia formaliai pasinaudoti privaloma ikiteismine mediacija. Teismo vertinimu, tokie ieškovės veiksmai paneigia imperatyvų teisinį reglamentavimą ir jo keliamus tikslus. Teismas nusprendė, kad ieškovė, ar abi šalys privalo kreiptis dėl ikiteisminės mediacijos atlikimo.
8. Atskirajame skunde nurodoma. jog visa vaiko išlaikymo našta tenka ieškovei, ieškovas išlaikymo neteikia, su vaiku nebendrauja. Apeliantės nuomone, nors teismas nustatė, kad 2023 m. sausio 10 d. inicijuota mediacija baigta, visgi nepagrįstai atsisakė priimti ieškinį, o dėl to nukentėjo nepilnamečio vaiko interesai. Apeliantė nurodo aplinkybę, kad būtent dėl to, kad mediacija buvo pasinaudota, VGTPT suteikė ieškovei antrinę teisinę pagalbą.
9. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog nagrinėjamu atveju ieškovė kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovui dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo priteisimo, kt., tai yra pareiškė ieškinį, kylantį iš šeimos teisinių santykių. Kaip žinoma, pagal nuo 2020 m. sausio 1 d. įsigaliojusio Lietuvos Respublikos mediacijos įstatymo 20 straipsnio 1 punktą nustatyta privalomoji mediacija sprendžiant šeimos ginčus, nagrinėjamus ginčo teisena CPK nustatyta tvarka.
10. Pagal minėtą reglamentavimą kreipiantis į teismą su ieškiniu dėl civilinės bylos iškėlimo dėl ginčų, kuriems nustatyta privalomoji neteisminė mediacija, teismui kartu su ieškiniu turėtų būti pateikiami rašytiniai įrodymai, kad ginčo šalis (šalys) pasinaudojo privalomąja neteismine mediacija. Įrodymu, jog šalis (šalys) pasinaudojo privalomąja mediacija, yra atitinkama Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos arba mediatoriaus, į kurį šalys kreipėsi, parengta pažyma ar panašaus pobūdžio dokumentas, patvirtinantis šalies realizuotą prievolę pasinaudoti privalomąja mediacija. Mediacijos paslaugas gali teikti tik mediatorius, įrašytas į Lietuvos Respublikos mediatorių sąrašą (Mediacijos įstatymo 4 straipsnio 1 dalis). Įstatymo normos nenumato mediacijos pažymos (ar mediatoriaus pareiškimo apie mediacijos pabaigą) galiojimo laiko.
11. Kaip nustatė pirmosios instancijos teismas, ieškovė su ieškiniu pateikė teismui Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Kauno skyriaus 2023 m. vasario 14 d. pažymą, patvirtinančią, kad buvo vykdoma privalomoji mediacija, inicijuota 2023 m. sausio 10 d. ginče dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo nepilnamečiam vaikui priteisimo, išlaikymo įsiskolinimo nepilnamečiam vaikui priteisimo, bendravimo tvarkos su nepilnamečiu vaiku nustatymo, minėta pažyma patvirtina ir tai, kad mediacija baigta.
12. Apeliacinės instancijos teismas pritaria pirmosios instancijos teismo vertinimui, kad privalomoji mediacija nėra savitikslis ir formalus dalykas ir įstatyme nustatyta privalomąja išankstine ginčo sprendimo ne teisme tvarka turi būti pasinaudota realiai, siekiant tinkamai realizuoti teisę kreiptis į teismą. Tačiau, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, toks reikalavimas neturėtų užkirsti kelio ieškovei pasinaudoti galimybe į teisminę gynybą, ypač dėl to, kad ieškiniu siekiama apginti nepilnamečio vaiko interesus. Akcentuotina, jog, kaip minėta, ieškovė teismui pateikė duomenis apie privalomosios mediacijos atlikimą, pastebėtina tai, kad R. E. nepateikė sutikimo dėl mediacijos vykdymo, t. y. jis nesuinteresuotas ginčą spręsti taikiai. Pažymėtina, kad ieškovė ieškinyje teismui pateikė duomenis ir apie tai, kad atsakovas yra visiškai nusišalinęs nuo jų vienerių metų dukters išlaikymo, bendravimo su ja (atsakovas ateina kartą per savaitę po kelias minutes pabūna su dukra, todėl, jos nuomone, tai nelaikytina bendravimu), todėl visa su vaiku susijusi našta yra tik vienos ieškovės rūpestis. Be to, ieškovė turi dar vieną 5 metų dukrą. Ieškovės pajamas sudaro per mėnesį 270 Eur pašalpa, ieškovė neturi jokio nekilnojamojo turto.
13. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs kartu su ieškiniu pateiktus įrodymus, susijusius su ieškovės pareiga pasinaudoti privaloma mediacijos procedūra, konstatuoja, jog ieškovė dėjo pakankamas pastangas įstatymo nustatytam reikalavimui įgyvendinti ir buvo išnaudotos visos protingos galimybės įgyvendinti ieškovei nustatytą pareigą, todėl, nepaisant to, kad mediacija buvo baigta prieš aštuonis mėnesius (bylą nagrinėjant apylinkės teisme), spręstina, jog šiuo konkrečiu atveju privalomąja mediacija dėl ginčo buvo pasinaudota tinkamai ir negalima jos vertinti neaktualia bei formalia.
14. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, byloje jau esant duomenų apie privalomosios mediacijos pabaigą šalims susitarti nepavykus (atsakovui nesutikus) neleidžia tikėtis, jog išankstinis ginčo sprendimas ne teisme bus sėkmingas. Todėl šiuo atveju nurodymas ieškovei inicijuoti privalomąją mediaciją nebūtų racionalus ir nepasiektų Mediacijos įstatyme nustatyto tikslo – padėti ginčo šalims taikiai išspręsti ginčą.
15. Aktualu ir tai, jog šeimos bylose teismo vaidmuo yra aktyvus, todėl, jeigu teismas bylos nagrinėjimo metu matytų šalių iniciatyvą ir siekį taikiai išspręsti ginčą, jis galėtų siūlyti ginčo šalims bandyti civilinį ginčą spręsti teisminės mediacijos būdu (Mediacijos įstatymo 12 straipsnio 3 dalis).
16. Nustatytų teisinių ir faktinių aplinkybių pagrindu apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas pernelyg formaliai aiškino ir taikė Mediacijos įstatymo 20 straipsnio 1 dalies 1 punktą, vertino tik mediacijos pabaigos datą, nors įstatymo normos nenumato mediacijos pažymos (ar mediatoriaus pareiškimo apie mediacijos pabaigą) galiojimo laiko, nesiejo jos taikymo sąlygų su konkrečios situacijos aplinkybėmis, todėl nepagrįstai užkirto kelią operatyviam ir ekonomiškam procesui šioje byloje.
17. Pirmosios instancijos teismo naudota praktika (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. spalio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-431-701/2016), nors joje kalbama apie draudimą formaliai naudotis išankstine ginčų sprendimo ne teisme tvarka, nėra itin sietina su šia nagrinėjama civiline byla. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. spalio 20 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e3K-3-431-701/2016 buvo pasisakoma apie privalomą individualių darbo ginčų nagrinėjimo ne teisme procedūrą – darbo ginčo nagrinėjimą darbo ginčų komisijoje, siekiant užtikrinti darbo santykių šalių teisę į kokybišką ir efektyvesnį darbo ginčų sprendimą (nutarties 22, 23 punktai). Nagrinėjamu atveju svarstomas klausimas dėl privalomosios mediacijos vykdymo (kuri gali būti laikoma atlikta, jei ir kita šalis nesutinka ją atlikti), siekiant skatinti mediacijos (taikinamojo tarpininkavimo) plėtrą civiliniuose ginčuose, užtikrinti mediacijos paslaugų kokybę, skatinti taikų ginčų sprendimą, mažinti teismų darbo krūvį, taupyti privačių asmenų, valstybės biudžeto lėšas, skiriamas ginčų sprendimui teisme (Įstatymų projektų Reg. Nr. XIIP-4439 – XIIP-4441 aiškinamasis raštas).
18. Dera pažymėti tai, kad teismų praktikoje privalomos teisminės mediacijos atlikimo data yra vertinimo dalykas. Praktikoje nurodoma, kad atsisakymas priimti ieškinį vien tuo pagrindu, kad mediacijos tarp šalių atlikimo data yra vėlesnė nei vieneri metai, laikytinas pernelyg formaliu (Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus 2023 m. sausio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2S-93-739/2023; Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus 2023 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2S-330-618/2023; Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus 2023 m. gegužės 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2S-522-513/2023). Teismų praktikoje yra nurodyta, kad aplinkybė, kad ieškovė po mediacijos atlikimo į teismą kreipėsi praėjus 2,5 m., nedaro mediacijos negaliojančia bei nesudaro pagrindo spręsti, kad ieškovė nepasinaudojo išankstine ginčų sprendimo ne teisme tvarka (Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus 2022 m. lapkričio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2S-640-569/2022, 12 punktas).
19. Kiti atskirojo skundo argumentai nėra teisiškai reikšmingi ginčo klausimo sprendimui, todėl apeliacinės instancijos teismas plačiau dėl jų nepasisako. Kasacinės instancijos teismas yra išaiškinęs, kad įstatymo nustatyta teismo pareiga tinkamai motyvuoti priimtą teismo sprendimą (nutartį) neturi būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną šalių byloje išsakytą ar pateiktą argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. birželio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-287/2010, 2009 m. gegužės 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-219/2009).
Dėl procesinės bylos baigties
20. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas nors ir tinkamai taikė procesines teisės normas susijusias su privaloma išankstine ginčo sprendimo ne teisme tvarka, tačiau neįvertino visų byloje esačių įrodymų, neatsižvelgė į byloje egzistuojantį viešąjį interesą, todėl konstatuotina, jog pirmosios instancijos teismas priėmė neteisėtą ir nepagrįstą nutartį, kuri naikintina, o ieškinio priėmimo klausimas pagal įstatymų leidėjo deleguotą kompetenciją perduotinas pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (CPK 337 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 338 straipsnis, 339 straipsnis).
Rezoliucinė dalis
nutaria:
panaikinti Tauragės apylinkės teismo 2023 m. spalio 31 d. nutartį ir ieškinio priėmimo klausimą perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.