Šiaulių apygardos teismo nutartis

Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Lina Muchtarovienė

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės V. J. atskirąjį skundą dėl Telšių apylinkės teismo Telšių rūmų 2022 m. rugsėjo 23 d. nutarties dėl ieškovės V. J. ieškinio atsakovui R. J. dėl santuokos nutraukimo, priėmimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuo ja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

5. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą apskųstoje dalyje ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų nagrinėjamoje byloje apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis).

6. Nagrinėjamoje byloje sprendžiamas klausimas dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria buvo atsisakyta priimti ieškovės ieškinį, kadangi buvo nesilaikyta įstatymų nustatytos išankstinio ginčų sprendimo ne teisme tvarkos, pagrįstumo ir teisėtumo.

7. Teisė kreiptis į teismą yra realizuojama CPK ir kitų įstatymų nustatyta tvarka. Viena iš teisės kreiptis į teismą įgyvendinimo sąlygų yra susijusi su tuo, kad tuo atveju, kai konkreti specialaus įstatymo norma nustato tam tikroms bylų kategorijoms išankstinę privalomą ginčų sprendimo ne teisme tvarką, asmuo gali kreiptis į teismą ir ginti pažeistas teises ar įstatymų saugomus interesus tik tuomet, kai jis pasinaudoja išankstine ginčo nagrinėjimo tvarka (CPK 137 straipsnio 2 dalies 3 punktas).

8. Nuo 2020 m. sausio 1 d. įsigaliojo Lietuvos Respublikos mediacijos įstatymo 20 straipsnis, kurio 1 punkte numatyta, jog privalomoji mediacija taikoma sprendžiant šeimos ginčus, nagrinėjamus ginčo teisena Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka.

9. Pagal Mediacijos įstatymo 21 straipsnį privalomąją mediaciją inicijuoja ginčo šalys bendru sutarimu arba viena iš ginčo šalių. Abiem šiais atvejais, t. y. tiek kai mediaciją inicijuoja ginčo šalys bendru sutarimu, tiek kai mediaciją inicijuoja viena iš ginčo šalių, Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybai paduodamas prašymas dėl mediatoriaus skyrimo Mediacijos įstatymo 14 straipsnyje nustatyta tvarka arba toks prašymas paduodamas pasirinktam mediatoriui, įrašytam į Lietuvos Respublikos mediatorių sąrašą, Mediacijos įstatymo 13 straipsnyje nustatyta tvarka (Mediacijos įstatymo 21 straipsnio 2, 3 dalys). Tuo atveju, kai privalomąją mediaciją inicijuoja tik viena iš ginčo šalių, Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba arba mediatorius kreipiasi į kitą ginčo šalį su pranešimu apie gautą prašymą bei informacija, kad per penkiolika darbo dienų asmuo turi pateikti savo sutikimą dėl mediacijos vykdymo (Mediacijos įstatymo 21 straipsnio 4 dalis). Kreipiantis į teismą su ieškiniu dėl civilinės bylos iškėlimo dėl ginčų, kuriems nustatyta privalomoji neteisminė mediacija, teismui kartu su ieškiniu turėtų būti pateikiami rašytiniai įrodymai, kad ginčo šalis (šalys) pasinaudojo privalomąja neteismine mediacija. Pažymėtina, kad įstatyme nėra įtvirtinto termino, per kiek laiko po mediacijos pabaigos šalis privalo kreiptis į teismą.

10. Įrodymu, jog šalis (šalys) pasinaudojo privalomąja mediacija, yra atitinkama Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos arba mediatoriaus, į kurį šalys kreipėsi, parengta pažyma ar panašaus pobūdžio dokumentas, patvirtinantis šalies realizuotą prievolę pasinaudoti privalomąja mediacija.

11. Ieškovė prie ieškinio pridėjo Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Šiaulių skyriaus 2020-02-27 pažymą „Dėl privalomosios mediacijos“, kurioje nurodyta, kad ieškovė V. J. šią privalomą procedūrą iniciavo, tačiau ji buvo neįgyvendinta todėl, kad ieškovės sutuoktinis (atsakovas) R. J. nesutiko pasinaudoti privalomąja mediacija. Minėtoje pažymoje taip pat nurodyta, kad: „Tarnyba, atsižvelgdama į nurodytas aplinkybes ir vadovaudamasi Lietuvos Respublikos mediacijos įstatymo 21 straipsnio 5 dalimi, patvirtina, kad V. J. įgyvendino įstatymuose nustatytą reikalavimą pasinaudoti pravalomąja mediacija ir turi teisę kreiptis į teismą dėl ginčo išsprendimo“.

12. Apeliacinės instancijos vertinimu, esant prie ieškinio pridėtiems duomenims, kad ieškovė pasinaudojo išankstine ginčų sprendimo ne teisme tvarka – kreipėsi į Tarnybą dėl privalomosios mediacijos vykdymo – nebuvo jokio pagrindo pirmosios instancijos teismui vertinti, kad ieškovė, prieš kreipdamasi į teismą, nesilaikė tai bylų kategorijai įstatymų nustatytos išankstinio ginčų sprendimo ne teisme tvarkos. Ieškovė įvykdė įstatymo nustatytą pareigą kreiptis dėl privalomos mediacijos vykdymo. Aplinkybė, kad ieškovė po mediacijos atlikimo į teismą kreipėsi praėjus 2,5 m., nedaro mediacijos negaliojančia bei nesudaro pagrindo spręsti, kad ieškovė nepasinaudojo išankstine ginčų sprendimo ne teisme tvarka.

13. Pažymėtina, kad teismas ieškinio priėmimo stadijoje tik patikrina, ar su ieškiniu į teismą besikreipianti šalis pasinaudojo išankstine ginčų sprendimo ne teisme tvarka. Jei bylos nagrinėjimo metu paaiškėtų, kad atsakovas nežinojo apie jam siūlomą galimybę pasinaudoti mediacijos procesu arba dabar jau nori ja pasinaudoti, teismas gali pasiūlyti pasinaudoti mediacijos procesu ir vykstant bylos nagrinėjimui.

Dėl procesinės bylos baigties

14. Kadangi pirmosios instancijos teismas, neteisingai pritaikęs materialines ir civilinio proceso teisės normas, nepagrįstai atsisakė priimti ieškovės ieškinį CPK 137 straipsnio 2 dalies 3 punkte numatytu pagrindu, apeliacine tvarka patikrinta nutartis naikintina ir ieškinio priėmimo klausimas perduotinas pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (CPK 337 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

Apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 2 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Telšių apylinkės teismo Telšių rūmų 2022 m. rugsėjo 23 d. nutartį panaikinti ir klausimą perduoti nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo.

Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.