- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2016-12-08
- Bylos Nr.
- A2-5806-577/2016
- Teisminio proceso Nr.
- 2-55-3-02125-2009-6
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Jadvyga Mardosevič
- Pareiškėjas
- Z. V.
- Ieškovas
- Z. V.
- Atsakovas
- UAB „Skomė“
Vilniaus apygardos teismo teisėja Jadvyga Mardosevič, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi pareiškėjo Z. V. prašymą dėl proceso atnaujinimo civilinėje byloje Nr. 2-204-603/2011 pagal ieškovo Z. V. ieškinį atsakovui UAB „Skomė“ dėl atleidimo iš darbo pripažinimo neteisėtu ir kt.,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Žemesnės instancijos teismas
Vilniaus apygardos teismas, išnagrinėjęs civilinę bylą Nr. 2-204-603/2011 pagal ieškovo Z. V. ieškinį atsakovui UAB „Skomė“, kuriuo ieškovas prašė: 1) pripažinti neteisėtu UAB „Skomė“ direktoriaus pavaduotojo Z. V. kasmetinių atostogų, prasidėjusių 2004-01-02, nepratęsimą ir pratęsti šias kasmetines atostogas; 2) pripažinti, kad Z. V. pravaikštos UAB „Skomė“ Darbo apskaitos žiniaraščiuose įrašytos nepagrįstai, įpareigoti UAB „Skomė“ Darbo laiko apskaitos žiniaraščius ištaisyti, nurodant Z. V. kasdien dirbtas 4 darbo valandas vietoje pravaikštų; 3) pripažinti 2009-07-07 UAB „Skomė“ valdybos posėdžio sprendimą dalyje dėl Z. V. atleidimo iš direktoriaus pavaduotojo pareigų negaliojančiu nuo jo priėmimo momento; 4) pripažinti neteisėtu Z. V. atleidimą iš UAB „Skomė“ direktoriaus pavaduotojo pareigų 2009-07-08; 5) ieškovo naudai priteisti iš UAB „Skomė“ už priverstinę pravaikštą ir nepratęstas atostogas priskaičiuotas sumas: už laikotarpį nuo 2003-11-01 iki 2010-12-20, už laikotarpį nuo 2003-11-01 iki 2010-12-20 neišmokėtą vidutinį darbo užmokestį 67 155,31 Lt ir 0,06 proc. delspinigių už kiekvieną pavėluotą dieną nuo privalomos sumokėti sumos už 180 kalendorinių dienų – 10 638,86 Lt, 28 588,76 Lt kompensaciją už nepanaudotas Z. V. kasmetines atostogas už laikotarpį nuo 1999-03-25 iki 2009-07-08 ir nuo šios sumos priskaičiuotus delspinigius už 180 kalendorinių dienų – 3 087,59 Lt; taip pat prašė priteisti iš UAB „Skomė“ Z. V. naudai 50 000 Lt neturtinės žalos atlyginimo; 6) priteisti iš UAB „Skomė“ ieškovo naudai 6 proc. procesinių palūkanų nuo priteistos sumos nuo ieškinio priėmimo teisme dienos iki sumokėjimo; 7) įpareigoti UAB „Skomė“ pateikti Z. V. visus dokumentus, kuriais UAB „Skomė“ informavo VMI apie 2008 m. Z. V. gautas pajamas ir sumokėtus mokesčius; priteisti iš UAB „Skomė“ bylinėjimosi išlaidas, – tenkino iš dalies: įpareigojo atsakovą UAB „Skomė“ pateikti ieškovui Z. V. dokumentus, kuriais UAB „Skomė“ informavo VMI apie 2008 m. ieškovo gautas pajamas ir sumokėtus mokesčius. Kitoje dalyje ieškinį atmetė. Paskirstė bylinėjimosi išlaidas.
Lietuvos apeliacinis teismas 2011-10-11 nutartimi Vilniaus apygardos teismo 2011-07-11 sprendimą paliko nepakeistą.
Šalies argumentai
Pareiškėjas pateikė teismui prašymą dėl proceso atnaujinimo Vilniaus apygardos teismo civilinėje byloje Nr. 2-204-603/2011; prašymą grindžia CPK 366 str. 1 d. 2 p., nurodydamas, jog 2016-06-08 paaiškėjo nauja aplinkybė, dėl kurios teikiamas prašymas dėl proceso atnaujinimo, t.y. po Lietuvos apeliacinio teismo 2016-06-08 nutarties (civ. byla Nr. 2A-405-516/2016) priėmimo įsiteisėjo Vilniaus apygardos teismo 2015-10-21 sprendimas (civ. byla Nr. 2-908-614/2015), kuriuo UAB „Skomė“ 2009-05-20 akcijų pasirašymo sutartis pripažinta negaliojančia nuo jos pasirašymo momento. Pasak pareiškėjo, tokiu būdu paaiškėjo, kad UAB „Baltic arms“ nebuvo UAB „Skomė“ akcininku, o direktorius J. M. ir valdyba neteisėtai perėmė bendrovės valdymą ir atleido pareiškėją iš darbo. Kita, pareiškėjo nurodyta, naujai paaiškėjusi aplinkybė – iš Vilniaus apygardos prokuratūros gauti dokumentai, kuriuos prokurorė leido panaudoti civilinėse bylose; pasak pareiškėjo, iš prokuratūros buvo gauti J. M. suklastotų neatlygintinų iš abiejų pusių net nepasirašytų sutarčių elektroninės versijos ir kt. dokumentai, kurie patvirtina J. M. veiksmų neteisėtumą.
UAB „Skomė“ su prašymu atnaujinti procesą nesutiko, prašė jį atmesti kaip nepagrįstą; atsakovo tvirtinimu, pareiškėjo nurodyti teismų procesiniai sprendimai negali būti laikomi naujai paaiškėjusiomis aplinkybėmis CPK 366 str. 1 d. 2 p. prasme. Pažymėjo, jog pareiškėjas jau kreipėsi į teismą dėl proceso atnaujinimo Vilniaus apygardos teismo civilinėje byloje Nr. 2-204-603/2011 remdamasis Lietuvos Aukščiausiojo teismo 2013-02-28 nutartimi Nr. 3K-3-68/2013, teismas jo prašymo netenkino. Kadangi CPK 374 str. nustatyta, kad pakartotinis prašymas atnaujinti procesą negalimas, mano, kad procesas pagal pareiškėjo prašymą toje dalyje, kuri susijusi su teismų procesiniais sprendimais Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo civilinėje byloje Nr. 2-240-600/2011, nutrauktinas. Atsakovo teigimu, pareiškėjo nurodytas Vilniaus apygardos teismo sprendimas, priimtas civilinėje byloje Nr. 2-908-614/2015, nėra susijęs su byloje, kurioje prašoma atnaujinti procesą, išspręstu ginču, todėl negali būti vertinamas kaip naujai paaiškėjusi aplinkybė, sudaranti pagrindą atnaujinti procesą. Prašo pareiškėjui už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis reiškiant pakartotinį nepagrįstą prašymą atnaujinti procesą skirti baudą, 50 procentų baudos paskirti atsakovui; priteisti iš pareiškėjo atsakovo patirtas bylinėjimosi išlaidas.
Motyvuojamoji dalis
Prašymas atnaujinti procesą netenkintinas.
Lietuvos Respublikos CPK 370 straipsnio 3 dalis numato, kad išnagrinėjęs teismo posėdyje prašymo atnaujinti procesą klausimą ir nustatęs, kad prašymas paduotas nepraleidus termino, nustatyto CPK 368 straipsnyje, ir pagrįstas 366 straipsnio 1 dalyje nustatytais pagrindais, teismas nutartimi atnaujina procesą ir paskiria bylos nagrinėjimo teismo posėdyje datą arba nutartimi procesą atnaujinti atsisako, jeigu konstatuoja, kad yra šioje dalyje nurodyti trūkumai.
Žemesnės instancijos teismas
Teismas nenustatė, kad būtų praleistas prašymo padavimo terminas, todėl pasisako dėl CPK 366 straipsnio 1 dalyje nustatytų pagrindų buvimo.
Pažymėtina, jog tiek nacionalinėje, tiek tarptautinėje teisėje proceso atnaujinimo institutas vertinamas kaip išimtinė (ekstraordinarinė) įsiteisėjusių teismų sprendimų ar nutarčių teisėtumo ir pagrįstumo kontrolės forma, kurio paskirtis – ištaisyti esmines teisines ar faktines klaidas, jeigu jų pasitaikytų anksčiau teismų priimtuose procesiniuose dokumentuose, tačiau tik tuo atveju, jeigu suinteresuotas asmuo nebeturi galimybės pažeistas teises ir interesus apginti kitais teismų sprendimų teisėtumo ir pagrįstumo kontrolės instancinės sistemos būdais arba kitų teisių bei įstatymų saugomų interesų gynimo būdų nėra. Jį galima taikyti tik konstatavus CPK 366 straipsnio 1 dalyje nustatytą pagrindą, kurį sudaranti aplinkybė konkrečioje byloje dėl objektyvių ar subjektyvių priežasčių negalėjo būti nustatyta, peržiūrint bylą instancine tvarka. Šie proceso atnaujinimo pagrindai turi būti taikomi neformaliai ir laikantis teisinio apibrėžtumo principo, todėl proceso atnaujinimas yra galimas tik esminėms klaidoms taisyti, esant svarbioms ir įtikinančioms aplinkybėms (Europos Žmogaus Teisių Teismo 1999 m. spalio 28 d. sprendimas, priimtas byloje Nr. 28342/95; 2002 m. liepos 25 d. sprendimas, priimtas byloje Nr. 48553/99); kt.; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. birželio 21 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-303/2007; kt.). Proceso atnaujinimas neturi būti priemonė dar kartą pabandyti išspręsti ginčą savo naudai ar vilkinti priimtų teismų sprendimų vykdymą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. gegužės 29 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-356/2006; kt.), todėl proceso atnaujinimo institutas turi būti derinamas su tokiais proceso teisės principais kaip ekonomiškumas, koncentruotumas, protingumas ir pan.
Nagrinėjamu atveju pareiškėjas prašymą atnaujinti procesą grindė CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatytu pagrindu, nurodydamas naujai paaiškėjusią aplinkybę Vilniaus apygardos teismo 2015-10-21 sprendimą, priimtą civilinėje byloje Nr. 2-908-614/2015, kuriuo UAB „Skomė“ akcijų pasirašymo sutartis pripažinta negaliojančia nuo jos pasirašymo momento. Pasak pareiškėjo, pripažinus akcijų pasirašymo sutartį negaliojančia, baigėsi neteisėtas UAB „Skomė“ valdymas, kuriuo metu pareiškėjas ir buvo neteisėtai atleistas iš darbo.
Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotą CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punkto aiškinimo ir taikymo praktiką pagrindas procesui civilinėje byloje dėl naujai paaiškėjusių aplinkybių atnaujinti yra tada, kai pareiškėjas įrodo, kad tokios aplinkybės: 1) buvo nagrinėjant bylą ir priimant sprendimą; 2) pareiškėjui nebuvo ir negalėjo būti žinomos; 3) pareiškėjui tapo žinomos jau įsiteisėjus teismo sprendimui; 4) turi esminę reikšmę bylai, t. y. jeigu jos būtų buvusios žinomos nagrinėjant bylą, būtų buvęs priimtas visai kitas sprendimas (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. rugsėjo 7 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-376/2005; išplėstinės teisėjų kolegijos 2008 m. sausio 21 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-7-57/2008; teisėjų kolegijos 2009 m. gruodžio 23 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-598/2009; teisėjų kolegijos 2015 m lapkričio 17 nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr 3K-3-607-917/2015, ir kt.). Jeigu prašyme nurodytos aplinkybės neatitinka nors vieno iš naujai paaiškėjusių aplinkybių požymio, jos negali būti pripažintos naujai paaiškėjusiomis aplinkybėmis CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punkto prasme.
Žemesnės instancijos teismas
Taigi, iš pareiškėjo prašymo turinio matyti, kad jis svarbia ir šiai bylai reikšmę turinčia aplinkybe laiko Vilniaus apygardos teismo 2015-10-21 sprendimu konstatuotą aplinkybę, kad 2009-05-20 UAB „Skomė“ akcijų pasirašymo sutartis pripažinta negaliojančia nuo jos pasirašymo momento. Atkreiptinas demėsys, jog esminis naujos aplinkybės pobūdis turi būti suprantamas kaip žymus konkrečių faktinių duomenų skirtumas nuo anksčiau turėtųjų, kurį nustačius turėtų keistis priimtu ir įsiteisėjusiu teismo sprendimu jau konstatuotų faktų ir proceso šalių ginčijamo materialinio teisinio santykio teisinė kvalifikacija, o kartu ir įsiteisėjusio teismo sprendimo išvada, ją pagrindžiantys faktiniai ir teisiniai argumentai. Tai reiškia, kad dėl naujų duomenų gavimo būtų pagrindas panaikinti jau priimtus teismo sprendimus ir reikalavimus išspręsti kitaip: patenkintus reikalavimus atmesti (visus ar keletą, visiškai ar iš dalies), nepatenkintus reikalavimus patenkinti (visus ar keletą, visiškai ar iš dalies) arba teismo sprendimą pakeisti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. sausio 21 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-57/2008).
Iš prie prašymo pateiktų dokumentų matyti, jog Vilniaus apygardos teismas 2015-10-21 sprendimu (civilinėje byloje Nr. 2-908-614/2015, patikslintu Lietuvos apeliacinio teismo CBS teisėjų kolegijos 2016 m. birželio 8 d. nutartimi Nr. 2A-405-516/2016), nusprendė pripažinti negaliojančia atsakovų UAB „Skomė“ ir UAB „Baltic Arms“ 2009-05-20 sudarytą uždarosios akcinės bendrovės „Skomė“ akcijų pasirašymo sutartį ir taikyti dvišalę restituciją; atsakovė uždaroji akcinė bendrovė „Baltic Arms“ įpareigota grąžinti atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Skomė“ 650 000 paprastųjų vardinių 1 Lt nominalios vertės akcijų, o iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Skomė“ atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Baltic Arms“ priteisti 188 253,01 Eur, sumokėtų pagal 2009 m. gegužės 20 d. akcijų pasirašymo sutartį. Iš sprendimo turinio matyti, kad teismas priimdamas sprendimą vadovavosi Vilniaus apygardos teismo 2015 m. gegužės 4 d. sprendimu, priimtu civilinėje byloje Nr. 2A-12-275/2015, kuriuo nuspręsta pripažinti negaliojančiais atsakovo 2009 m. gegužės 13 d. visuotinio akcininkų susirinkimo nutarimų 5.2 ir 5.3 punktus, kuriais nutarta atšaukti bendrovės akcininkams pirmumo teisę įsigyti naujai išleidžiamų akcijų ir suteikta teisė įsigyti naujai išleidžiamas 2009 m. gegužės 13 d. emisijos atsakovo akcijas UAB „Baltic Arms“. Akcentuotina, jog tiek Vilniaus apygardos teismo civilinėje byloje Nr. 2-908-614/2015, tiek civilinėje byloje Nr. 2A-12-275/2015 jokie klausimai, susiję su pareiškėjo atleidimu iš atsakovo direktoriaus pavaduotojo pareigų, su atostogų pareiškėjui suteikimu, su atsakovo darbo laiko apskaitos žiniaraščių pildymu ir kt. nebuvo sprendžiami. Teismas neturi pagrindo sutikti su pareiškėjo teigimu, kad 2016-06-08 įsiteisėjus Vilniaus apygardos teismo sprendimui, priimtam civilinėje byloje Nr. 2-908-614/2015, atsakovo valdyba tapo neteisėta; išnagrinėtoje byloje nebuvo sprendžiami klausimai dėl bendrovės valdybos ar direktoriaus paskyrimo (ne)teisėtumo, kurie galėtų turėti įtakos bylai, kurioje prašoma atnaujinti procesą. Atkreiptinas pareiškėjo dėmesys, jog naujai paaiškėjusiomis bylos aplinkybėmis pripažįstamos tik tokios aplinkybės, kurios yra įrodinėjimo dalykas civilinėje byloje arba tokio dalyko svarbi dalis. Esminis naujos aplinkybės pobūdis suprantamas kaip žymus konkrečių faktinių duomenų skirtumas nuo anksčiau turėtųjų, kurį nustačius turėtų keistis priimtu ir įsiteisėjusiu teismo sprendimu jau konstatuotų faktų ir proceso šalių ginčijamo materialinio teisinio santykio teisinė kvalifikacija, o kartu ir įsiteisėjusio teismo sprendimo išvada, ją pagrindžiantys faktiniai ir teisiniai argumentai (Lietuvos apeliacinio teismo 2011 m. kovo 31 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-515/2012). Tuo tarpu civilinėje byloje Nr. 2-908-614/2015 buvo sprendžiamas klausimas tik dėl akcijų pasirašymo sutarties pripažinimo negaliojančia ir nebuvo vertinamos bei nustatomos jokios aplinkybės, susijusios su Z. V. atleidimo iš darbo teisėtumu.
Akcentuotina ir tai, jog išnagrinėtoje byloje pareiškėjas prašė pripažinti negaliojančiu UAB „Skomė“ valdybos posėdžio 2009-07-07 sprendimą dalyje dėl Z. V. atleidimo iš direktoriaus pavaduotojo pareigų negaliojančiu, taip pat prašė pripažinti 2009-07-08 jo atleidimą iš darbo neteisėtu. Įsiteisėjusiu teismo sprendimu nustatyta, jog ieškovo Z. V. reikalavimas pripažinti UAB „Skomė“ valdybos posėdžio 2009-07-07 sprendimą dalyje dėl jo atleidimo iš direktoriaus pavaduotojo pareigų negaliojančiu nuo jo priėmimo momento neatitinka ginčijamo valdybos sprendimo dalies turinio; valdybos sprendimu buvo duotas tik išankstinis sutikimas dėl drausminės nuobaudos – atleidimo iš darbo skyrimo Z. V. už pravaikštą. Teismas pažymėjo, jog ieškovas iš darbo buvo atleistas ne ginčijamu valdybos sprendimu, o atsakovo direktoriaus 2009-07-07 įsakymu, todėl laikė, jog šis valdybos sprendimas ieškovui nesukėlė jokių teisinių pasekmių. Taip pat teismas nurodė, jog atsakovo įstatuose ar kituose bendrovės veiklą reglamentuojančiuose aktuose nėra nustatyta būtina sąlyga dėl drausminės nuobaudos skyrimo gauti išankstinį bendrovės valdybos sutikimą, sprendė, kad atsakovo valdybos 2009-07-07 sprendimas dalyje dėl sutikimo skirti drausminę nuobaudą nesukėlė ieškovui teisinių pasekmių, t. y. šiuo atveju nebuvo pažeistos ieškovo subjektinės teisės, todėl ieškinį šioje dalyje atmetė.
Pažymėtina ir tai, kad pareiškėjas nepateikė jokių duomenų, leidžiančių spręsti, kad jo minimuose teismo sprendimuose paminėti 2009-05-13 visuotino akcininkų susirinkimo sprendimai ar nuginčyta 2009-05-20 akcijų pasirašymo sutartis turi įtakos atsakovo direktoriaus (kuris vadovu buvo paskirtas dar 1999-03-24 valdybos sprendimu) 2009-07-08 įsakymo dėl Z. V. drausminės nuobaudos – atleidimo iš darbo – skyrimui; tokių duomenų nėra ir byloje.
Taigi, esant nurodytam, ta aplinkybė, jog teismas 2015-10-21 sprendimu pripažino negaliojančia akcijų pasirašymo sutartį, negali būti laikytina naujai paaiškėjusia aplinkybe CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punkto nuostatų kontekste, suteikiančia pagrindą abejoti 2011-07-11 sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-204-603/2011 teisėtumu ir pagrįstumu (CPK 12 str., 185 str., 366 str. 1 d. 2 p.).
CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punkto prasme nelaikytinos ir kitos pareiškėjo nurodytos kaip naujai paaiškėjusios aplinkybės: iš Vilniaus apygardos prokuratūros gauti dokumentai, kuriuos prokurorė leido panaudoti civilinėse bylose, t.y. pasak pareiškėjo, J. M. suklastotos neatlygintinos iš abiejų pusių net nepasirašytos sutarčių elektroninės versijos, ikiteisminiame tyrime surinkti duomenys, t.y. elektroninis susirašinėjimas, po 2013-08-23 įvykdytas neatlygintinas akcijų perdavimas ir kt.; teismo vertinimu, pareiškėjo nurodomu dokumentų turinys neatitinka nei vieno (aukščiau aptartų) naujai paaiškėjusių aplinkybių požymio, be to pats pareiškėjas nenurodo jų galimos įtakos bylos, kurioje prašoma atnaujinti procesą, baigčiai, o tik padrikai juos vertina kaip įrodymus, patvirtinančius, pasak pareiškėjo, neteisėtus veiksmus. Kiti pareiškėjo prašyme bei proceso dalyvių procesiniuose dokumentuose nurodyti argumentai teisiškai nereikšmingi, todėl teismas dėl jų nepasisako.
Taigi, atsižvelgdamas į nurodytas aplinkybes, teismas konstatuoja, jog pareiškėjo prašymas atnaujinti procesą nepagrįstas; pareiškėjo nurodytais argumentais CPK 366 str. 1 d. 2 p. numatytu pagrindu proceso atnaujinti nėra pagrindo, todėl procesą atnaujinti atsisakytina (CPK 370 str. 3 d.).
Teismas pažymi, jog pareiškėjo nurodymas, kad Vilniaus apygardos teismo 2015-10-21 sprendimas civilinėje byloje Nr. 2-908-614/2015 priimtas remiantis įsiteisėjusiu 2015-05-04 Vilniaus apygardos teismo sprendimu (civ. byla Nr.2A-12-275/2015), negali būti vertinamas pareiškėjo prašymu atnaujinti procesą dėl naujai paaiškėjusios aplinkybės – Vilniaus apygardos teismo 2015-05-04 sprendimo (civ. byla Nr.2A-12-275/2015), todėl teismas laiko nepagrįstu atsakovo prašymą nutraukti procesą šioje dalyje ir jo netenkina.
UAB „Skomė“ prašymas skirti baudą pareiškėjui už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis netenkintinas. Pagal CPK 95 straipsnio 1 dalies nuostatas piktnaudžiaujančia procesinėmis teisėmis šalimi yra pripažįstama tokia šalis, kuri nesąžiningai pareiškia nepagrįstą reikalavimą arba sąmoningai veikia prieš teisingą ir greitą bylos išnagrinėjimą ir išsprendimą. Pagal formuojamą kasacinio teismo praktiką įstatyme nustatytos teisės įgyvendinimas gali būti laikomas piktnaudžiavimu tik išimtiniais atvejais, kai tokia teise akivaizdžiai naudojamasi ne pagal jos paskirtį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. kovo 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-94/2010 , ir kt.). Teismo vertinimu, šioje byloje nėra teisinio pagrindo konstatuoti pareiškėjo piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis. Jis turi teisę teikti pareiškimą atnaujinti procesą. Nenustačius, kad pareiškėjas piktnaudžiauja procesinėmis teisėmis, nėra pagrindo taikyti CPK 95 straipsnį ir skirti jam baudą.
Atsakovas prašo priteisti iš pareiškėjo 726 Eur išlaidų teisinei pagalbai apmokėti. Pasak pareiškėjo, prašomos priteisti bylinėjimosi išlaidos akivaizdžiai padidintos, atsakovas turi tikslą apsunkinti ieškovo Z. V. sunkią finansinę ir sveikatos būklę. Kadangi Z. V. prašymas dėl proceso atnaujinimo atmetamas, atsakovo prašomų priteisti 726 Eur bylinėjimosi išlaidų dydis neviršija Lietuvos Advokatūros 2015 m. kovo 16 d. rašto ir Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio, patvirtintų Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2015 m. kovo 19 d. įsakymu Nr. 1R-77, vadovaujantis Lietuvos Respublikos CPK 93 straipsniu, 98 straipsniu, teisingumo, protingumo, sąžiningumo principais, atsakovui UAB „Skomė“ iš pareiškėjo Z. V. priteistina 726 Eur patirtų bylinėjimosi išlaidų.
Rezoliucinė dalis
nutaria:
pareiškėjo Z. V. prašymą dėl proceso atnaujinimo Vilniaus apygardos teismo civilinėje byloje Nr. 2-204-603/2011 atmesti.
Priteisti atsakovui UAB „Skomė“ iš Z. V. (a.k. (duomenys neskelbtini) 726 Eur (septynis šimtus dvidešimt šešis eurus) patirtų bylinėjimosi išlaidų.
Nutartis per 7 dienas nuo jos įteikimo dienos gali būti skundžiama atskiruoju skundu Lietuvos apeliaciniam teismui per Vilniaus apygardos teismą.