Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Ieškovas Z. V. Vilniaus apygardos teismui civilinėje byloje Nr. 2-204-603/2011 pateikė ieškinį atsakovei UAB „Skomė“, kuriuo prašė: 1) pripažinti neteisėtu UAB „Skomė“ direktoriaus pavaduotojo Z. V. kasmetinių atostogų, prasidėjusių 2004 m. sausio 2 d., nepratęsimą ir pratęsti šias kasmetines atostogas; 2) pripažinti, kad Z. V. pravaikštos UAB „Skomė“ Darbo apskaitos žiniaraščiuose įrašytos nepagrįstai, įpareigoti UAB „Skomė“ Darbo laiko apskaitos žiniaraščius ištaisyti, nurodant Z. V. kasdien dirbtas 4 darbo valandas vietoje pravaikštų; 3) pripažinti 2009 m. liepos 7 d. UAB „Skomė“ valdybos posėdžio sprendimą dalyje dėl Z. V. atleidimo iš direktoriaus pavaduotojo pareigų negaliojančiu nuo jo priėmimo momento; 4) pripažinti neteisėtu Z. V. atleidimą iš UAB „Skomė“ direktoriaus pavaduotojo pareigų 2009 m. liepos 8 d.; 5) ieškovo naudai priteisti iš UAB „Skomė“ už priverstinę pravaikštą ir nepratęstas atostogas priskaičiuotas sumas: už laikotarpį nuo 2003 m. lapkričio 1 d. iki 2010 m. gruodžio 20 d. neišmokėtą vidutinį darbo užmokestį 67 155,31 Lt ir 0,06 proc. delspinigių už kiekvieną pavėluotą dieną nuo privalomos sumokėti sumos už 180 kalendorinių dienų – 10 638,86 Lt, 28 588,76 Lt kompensaciją už nepanaudotas Z. V. kasmetines atostogas už laikotarpį nuo 1999 m. kovo 25 d. iki 2009 m. liepos 8 d. ir nuo šios sumos priskaičiuotus delspinigius už 180 kalendorinių dienų – 3 087,59 Lt; taip pat prašė priteisti iš UAB „Skomė“ Z. V. naudai 50 000 Lt neturtinės žalos atlyginimo; 6) priteisti iš UAB „Skomė“ ieškovo naudai 6 proc. procesinių palūkanų nuo priteistos sumos nuo ieškinio priėmimo teisme dienos iki sumokėjimo; 7) įpareigoti UAB „Skomė“ pateikti Z. V. visus dokumentus, kuriais UAB „Skomė“ informavo Valstybinę mokesčių inspekciją prie Finansų ministerijos (toliau – ir VMI) apie 2008 m. Z. V. gautas pajamas ir sumokėtus mokesčius; priteisti iš UAB „Skomė“ bylinėjimosi išlaidas.Vilniaus apygardos teismas 2011 m. liepos 11 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies: įpareigojo atsakovę UAB „Skomė“ pateikti ieškovui Z. V. dokumentus, kuriais UAB „Skomė“ informavo VMI apie 2008 m. ieškovo gautas pajamas ir sumokėtus mokesčius; kitą ieškinio dalį atmetė; paskirstė bylinėjimosi išlaidas.Lietuvos apeliacinis teismas 2011 m. spalio 11 d. nutartimi Vilniaus apygardos teismo 2011 m. liepos 11 d. sprendimą paliko nepakeistą.Pareiškėjas pateikė teismui prašymą atnaujinti procesą Vilniaus apygardos teismo civilinėje byloje Nr. 2-204-603/2011. Prašymą grindžia CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punktu, nurodydamas, jog 2016 m. birželio 8 d. paaiškėjo nauja aplinkybė, dėl kurios teikiamas prašymas dėl proceso atnaujinimo, t. y. po Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. birželio 8 d. nutarties (civilinės bylos Nr. 2A-405-516/2016) priėmimo įsiteisėjo Vilniaus apygardos teismo 2015 m. spalio 21 d. sprendimas (civilinės bylos Nr. 2-908-614/2015), kuriuo UAB „Skomė“ 2009 m. gegužės 20 d. akcijų pasirašymo sutartis pripažinta negaliojančia nuo jos pasirašymo momento. Pasak pareiškėjo, taip paaiškėjo, kad UAB „BALTIC ARMS“ nebuvo UAB „Skomė“ akcininke, o direktorius J. M. ir valdyba neteisėtai perėmė bendrovės valdymą ir atleido pareiškėją iš darbo. Kita, pareiškėjo nurodyta, naujai paaiškėjusi aplinkybė – iš Vilniaus apygardos prokuratūros gauti dokumentai, kuriuos prokurorė leido panaudoti civilinėse bylose; pasak pareiškėjo, iš prokuratūros buvo gauti J. M. suklastotų neatlygintinų iš abiejų pusių net nepasirašytų sutarčių elektroninės versijos ir kt. dokumentai, kurie patvirtina J. M. veiksmų neteisėtumą. UAB „Skomė“ su prašymu atnaujinti procesą nesutiko, prašė jį atmesti kaip nepagrįstą; pareiškėjui už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis reiškiant pakartotinį nepagrįstą prašymą atnaujinti procesą skirti baudą, 50 procentų baudos paskirti atsakovei; priteisti iš pareiškėjo atsakovės patirtas bylinėjimosi išlaidas. Atsakovės tvirtinimu, pareiškėjo nurodyti teismų procesiniai sprendimai negali būti laikomi naujai paaiškėjusiomis aplinkybėmis CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punkto prasme. Pažymėjo, jog pareiškėjas jau kreipėsi į teismą dėl proceso atnaujinimo Vilniaus apygardos teismo civilinėje byloje Nr. 2-204-603/2011 remdamasis Lietuvos Aukščiausiojo teismo 2013 m. vasario 28 d. nutartimi Nr. 3K-3-68/2013, teismas jo prašymo netenkino. Kadangi CPK 374 straipsnyje nustatyta, kad pakartotinis prašymas atnaujinti procesą negalimas, tai atsakovė mano, kad procesas pagal pareiškėjo prašymo dalį, kuri susijusi su teismų procesiniais sprendimais Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo civilinėje byloje Nr. 2-240-600/2011, nutrauktinas. Atsakovės teigimu, pareiškėjo nurodytas Vilniaus apygardos teismo sprendimas, priimtas civilinėje byloje Nr. 2-908-614/2015, nėra susijęs su byloje, kurioje prašoma atnaujinti procesą, išspręstu ginču, todėl negali būti vertinamas kaip naujai paaiškėjusi aplinkybė, sudaranti pagrindą atnaujinti procesą.

Vilniaus apygardos teismas 2016 m. gruodžio 8 d. nutartimi pareiškėjo Z. V. prašymą atnaujinti procesą Vilniaus apygardos teismo civilinėje byloje Nr. 2-204-603/2011 atmetė; priteisė atsakovei UAB „Skomė“ iš Z. V. 726 Eur patirtų bylinėjimosi išlaidų.Teismas iš pareiškėjo prašymo turinio nustatė, kad jis svarbia ir šiai bylai reikšmę turinčia aplinkybe laiko Vilniaus apygardos teismo 2015 m. spalio 21 d. sprendimu konstatuotą aplinkybę, kad 2009 m. gegužės 20 d. UAB „Skomė“ akcijų pasirašymo sutartis pripažinta negaliojančia nuo jos pasirašymo momento. Teismas iš prie prašymo pateiktų dokumentų nustatė, jog Vilniaus apygardos teismas 2015 m. spalio 21 d. sprendimu (civilinėje byloje Nr. 2-908-614/2015, patikslintu Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. birželio 8 d. nutartimi Nr. 2A-405-516/2016), nusprendė pripažinti negaliojančia atsakovių UAB „Skomė“ ir UAB „BALTIC ARMS“ 2009 m. gegužės 20 d. sudarytą UAB „Skomė“ akcijų pasirašymo sutartį ir taikyti dvišalę restituciją; atsakovė UAB „BALTIC ARMS“ įpareigota grąžinti atsakovei UAB „Skomė“ 650 000 paprastųjų vardinių 1 Lt nominalios vertės akcijų, o iš atsakovės UAB „Skomė“ atsakovei UAB „BALTIC ARMS“ priteisti 188 253,01 Eur, sumokėtų pagal 2009 m. gegužės 20 d. akcijų pasirašymo sutartį. Iš sprendimo turinio teismas nustatė, kad minėtoje byloje teismas priimdamas sprendimą vadovavosi Vilniaus apygardos teismo 2015 m. gegužės 4 d. sprendimu, priimtu civilinėje byloje Nr. 2A-12-275/2015, kuriuo nuspręsta pripažinti negaliojančiais atsakovės 2009 m. gegužės 13 d. visuotinio akcininkų susirinkimo nutarimų 5.2 ir 5.3 punktus, kuriais nutarta atšaukti bendrovės akcininkams pirmumo teisę įsigyti naujai išleidžiamų akcijų ir suteikta teisė įsigyti naujai išleidžiamas 2009 m. gegužės 13 d. emisijos atsakovės akcijas UAB „BALTIC ARMS“. Teismas akcentavo, jog tiek Vilniaus apygardos teismo civilinėje byloje Nr. 2-908-614/2015, tiek civilinėje byloje Nr. 2A-12-275/2015 jokie klausimai, susiję su pareiškėjo atleidimu iš atsakovės direktoriaus pavaduotojo pareigų, su atostogų pareiškėjui suteikimu, su atsakovės darbo laiko apskaitos žiniaraščių pildymu ir kt. nebuvo sprendžiami. Teismas nesutiko su pareiškėjo teigimu, kad 2016 m. birželio 8 d. įsiteisėjus Vilniaus apygardos teismo sprendimui, priimtam civilinėje byloje Nr. 2-908-614/2015, atsakovės valdyba tapo neteisėta. Teismas pažymėjo, kad išnagrinėtoje byloje nebuvo sprendžiami klausimai dėl bendrovės valdybos ar direktoriaus paskyrimo (ne)teisėtumo, kurie galėtų turėti įtakos bylai, kurioje prašoma atnaujinti procesą. Teismas atkreipė pareiškėjo dėmesį, jog naujai paaiškėjusiomis bylos aplinkybėmis pripažįstamos tik tokios aplinkybės, kurios yra įrodinėjimo dalykas civilinėje byloje arba tokio dalyko svarbi dalis. Esminis naujos aplinkybės pobūdis suprantamas kaip žymus konkrečių faktinių duomenų skirtumas nuo anksčiau turėtųjų, kurį nustačius turėtų keistis priimtu ir įsiteisėjusiu teismo sprendimu jau konstatuotų faktų ir proceso šalių ginčijamo materialinio teisinio santykio teisinė kvalifikacija, o kartu ir įsiteisėjusio teismo sprendimo išvada, ją pagrindžiantys faktiniai ir teisiniai argumentai (Lietuvos apeliacinio teismo 2011 m. kovo 31 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-515/2012). Teismas pažymėjo, kad civilinėje byloje Nr. 2-908-614/2015 buvo sprendžiamas klausimas tik dėl akcijų pasirašymo sutarties pripažinimo negaliojančia ir nebuvo vertinamos bei nustatomos jokios aplinkybės, susijusios su Z. V. atleidimo iš darbo teisėtumu. Teismas akcentavo ir tai, jog išnagrinėtoje byloje pareiškėjas prašė pripažinti negaliojančiu UAB „Skomė“ valdybos posėdžio 2009 m. liepos 7 d. sprendimo dalį dėl Z. V. atleidimo iš direktoriaus pavaduotojo pareigų negaliojančiu, taip pat prašė pripažinti 2009 m. liepos 8 d. jo atleidimą iš darbo neteisėtu. Įsiteisėjusiu teismo sprendimu nustatyta, jog ieškovo Z. V. reikalavimas pripažinti UAB „Skomė“ valdybos posėdžio 2009 m. liepos 7 d. sprendimo dalį dėl jo atleidimo iš direktoriaus pavaduotojo pareigų negaliojančiu nuo jo priėmimo momento neatitinka ginčijamo valdybos sprendimo dalies turinio; valdybos sprendimu buvo duotas tik išankstinis sutikimas dėl drausminės nuobaudos – atleidimo iš darbo skyrimo Z. V. už pravaikštą. Teismas pažymėjo, jog ieškovas iš darbo buvo atleistas ne ginčijamu valdybos sprendimu, o atsakovės direktoriaus 2009 m. liepos 7 d. įsakymu, todėl laikė, jog šis valdybos sprendimas ieškovui nesukėlė jokių teisinių pasekmių. Taip pat teismas nurodė, jog atsakovės įstatuose ar kituose bendrovės veiklą reglamentuojančiuose aktuose nėra nustatyta būtina sąlyga dėl drausminės nuobaudos skyrimo gauti išankstinį bendrovės valdybos sutikimą, sprendė, kad atsakovės valdybos 2009 m. liepos 7 d. sprendimo dalis dėl sutikimo skirti drausminę nuobaudą nesukėlė ieškovui teisinių pasekmių, t. y. šiuo atveju nebuvo pažeistos ieškovo subjektinės teisės, todėl šią ieškinio dalį atmetė. Teismas pažymėjo ir tai, kad pareiškėjas nepateikė jokių duomenų, leidžiančių spręsti, kad jo minimuose teismo sprendimuose paminėti 2009 m. gegužės 13 d. visuotino akcininkų susirinkimo sprendimai ar nuginčyta 2009 m. gegužės 20 d. akcijų pasirašymo sutartis turi įtakos atsakovės direktoriaus (kuris vadovu buvo paskirtas dar 1999 m. kovo 24 d. valdybos sprendimu) 2009 m. liepos 8 d. įsakymo dėl Z. V. drausminės nuobaudos – atleidimo iš darbo – skyrimui; tokių duomenų nėra ir byloje. Teismo vertinimu, aplinkybė, jog Vilniaus apygardos teismas 2015 m. spalio 21 d. sprendimu pripažino negaliojančia akcijų pasirašymo sutartį, negali būti laikytina naujai paaiškėjusia aplinkybe CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punkto nuostatų kontekste, suteikiančia pagrindą abejoti Vilniaus apygardos teismo 2011 m. liepos 11 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-204-603/2011 teisėtumu ir pagrįstumu (CPK 12, 185 straipsniai, 366 straipsnio 1 dalies 2 punktas).Teismo vertinimu, CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punkto prasme nelaikytinos ir kitos pareiškėjo nurodytos kaip naujai paaiškėjusios aplinkybės: iš Vilniaus apygardos prokuratūros gauti dokumentai, kuriuos prokurorė leido panaudoti civilinėse bylose, t. y. pasak pareiškėjo, J. M. suklastotos neatlygintinos iš abiejų pusių net nepasirašytos sutarčių elektroninės versijos, ikiteisminiame tyrime surinkti duomenys, t. y. elektroninis susirašinėjimas, po 2013 m. rugpjūčio 23 d. įvykdytas neatlygintinas akcijų perdavimas ir kt. Teismo vertinimu, pareiškėjo nurodomu dokumentų turinys neatitinka nei vieno (aukščiau aptartų) naujai paaiškėjusių aplinkybių požymio, be to, teismas akcentavo, kad ir pats pareiškėjas nenurodo jų galimos įtakos bylos, kurioje prašoma atnaujinti procesą, baigčiai, o tik padrikai juos vertina kaip įrodymus, patvirtinančius, pasak pareiškėjo, neteisėtus veiksmus. Kiti pareiškėjo prašyme bei proceso dalyvių procesiniuose dokumentuose nurodyti argumentai, teismo vertinimu, teisiškai nereikšmingi, todėl teismas dėl jų nepasisakė.Teismas konstatavo, jog pareiškėjo prašymas atnaujinti procesą nepagrįstas, todėl procesą atnaujinti atsisakytina (CPK 370 straipsnio 3 dalis). Teismas pažymėjo, jog pareiškėjo nurodymas, kad Vilniaus apygardos teismo 2015 m. spalio 21 d. sprendimas civilinėje byloje Nr. 2-908-614/2015 priimtas remiantis įsiteisėjusiu 2015 m. gegužės 4 d. Vilniaus apygardos teismo sprendimu (civilinės bylos Nr. 2A-12-275/2015), negali būti vertinamas pareiškėjo prašymu atnaujinti procesą dėl naujai paaiškėjusios aplinkybės – Vilniaus apygardos teismo 2015 m. gegužės 4 d. sprendimo (civilinės bylos Nr. 2A-12-275/2015), todėl teismas laikė nepagrįstu atsakovės prašymą nutraukti procesą šioje dalyje ir jo netenkino. UAB „Skomė“ prašymą skirti baudą pareiškėjui už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis teismas netenkino. Teismas akcentavo pareiškėjo teisę teikti pareiškimą dėl proceso atnaujinimo. Kadangi teismas Z. V. prašymą atnaujinti procesą atmetė, tai tenkino atsakovės prašymą priteisti 726 Eur bylinėjimosi išlaidas.

Atskiruoju skundu pareiškėjas Z. V. prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2016 m. gruodžio 8 d. nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės – atnaujinti procesą ir civilinės bylos Nr. 2-204-603/2011 nagrinėjimą, o atnaujintą bylą grąžinti nagrinėti iš naujo; neleisti advokatui V. B. atstovauti ieškovių UAB „Skomė“ ir UAB „BALTIC ARMS“ šioje byloje ir nepripažinti šio advokato atstovavimo atsakovei UAB „Skomė“ išlaidų bylinėjimosi išlaidomis. Atskirasis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:Teismas, pažeisdamas CPK 14 straipsnio 2 dalį ir 235 straipsnio 2 dalies reikalavimus, tik formaliai ir padrikai, t. y. nesusiejant visų esminių aplinkybių ir neatskleidžiant jų esmės, nepasisakė dėl esminės pareiškėjo nurodytos naujai paaiškėjusių aplinkybių atskleistos ieškovo atleidimo iš darbo priežasties, kuri nebuvo žinoma teismui nagrinėjant prašomą atnaujinti bylą. Ta priežastis yra ta, kad įsiteisėjusiais Vilniaus apygardos teismo sprendimais civilinėse bylose Nr. 2A-12-275/2015 ir Nr. 2-908-614/2015 nustatyta, jog ieškovo atleidimo iš darbo metu, t.y . 2009 m. liepos 7 d., UAB „Skomė“ valdymą buvo neteisėtai perėmusi ne UAB „Skomė“ akcininkė ir to paties UAB „Skomė“ direktoriaus J. M. vadovaujama UAB „BALTIC ARMS“, kuri, veikdama kartu su kitais UAB „Skomė“ akcininkais J. L. R. ir valdybos nariais pastarosios sutuoktiniu R. R. ir Č. A. (ir UAB „Skomė“ akcininku), 2009 m. gegužės 20 d. UAB „Skomė“ akcijų pasirašymo sutartimi neteisėtai buvo įsigijusi 65 proc. visų UAB „Skomė“ akcijų, t. y. neteisėtai valdė UAB „Skomė“. Būtent šios priežasties teismas ir nevertino, nors pareiškime dėl proceso atnaujinimo teismui tai buvo nurodyta. Skundžiama nutartimi teismas tik formaliai pasisakė, kad nurodytais teismo sprendimais pripažinti netekusiais galios nuo jų priėmimo pasirašymo momento 2009 m. gegužės 13 d. UAB „Skomė“ pakartotinio akcininkų susirinkimo nutarimai ir 2009 m. gegužės 20 d. UAB „Skomė“ akcijų pasirašymo sutartis nėra tariamai susiję su ieškovo atleidimu iš darbo. Tačiau teismas nevertino esminės aplinkybės – teismo sprendimais nustatyta, kad ieškovo atleidimas priimtas tik po to, kai prieš jo atleidimą buvo atlikti teisiniai veiksmai, kuriais atsakovės direktorius J. M. jo vadovaujamos UAB „BALTIC ARMS“ vardu perėmė UAB „Skomė“ valdymą. Taip paaiškėjo nauja esminė aplinkybė – ieškovo darbdavės UAB „Skomė“ atstovas ir vadovas J. M. atleido iš darbo direktoriaus pavaduotoją Z. V. dėl tariamų 619 pravaikštų, kurių nefiksavo jokiais aktais, dėl kurių nė karto nereikalavo iš ieškovo pasiaiškinimo. Teismo pasisakymai skundžiamoje nutartyje dėl 2009 m. liepos 7 d. UAB „Skomė“ valdybos sprendimų, kuriais pritarta ieškovo atleidimui iš darbo, teisiškai nereikšmingi, nes nepasisakyta dėl atsakovės direktoriaus J. M. veiksmų atleidžiant ieškovą.Atmestina neargumentuota teismo nuomonė, kad gavus prokurorės sutikimą šioje byloje pateikti ikiteisminio tyrimo Nr. 10-9-00139-12 įrodymai yra padriki. Šie įrodymai patvirtina, kokios UAB „Skomė“ direktoriaus J. M. ir jo bendrininkų galimai nusikalstamos veikos yra tiriamos, įskaitant ir neteisėtą bei galimai nusikalstamą UAB „Skomė“ valdymo perėmimą. Teismas, pažeisdamas CPK 245 straipsnio 2 dalies reikalavimus, skundžiama nutartimi nepasisakė dėl pareiškėjo procesinių prašymų, kuriuos turėjo išspręsti bylos pasirengimo nagrinėjimui stadijoje. Teismas neišsprendė pareiškėjo prašymų dėl įrodymų išreikalavimų, dėl UAB „Skomė“ direktoriaus J. M. dalyvavimo nagrinėjant bylą dėl proceso atnaujinimo pripažinimo būtinu; taip pat šio pareiškimo dėl proceso atnaujinimo nagrinėjimo teismo posėdyje žodinio proceso tvarka. Teismas taip pat pažeidė CPK 17 ir 21 straipsnius.Teismas, pažeisdamas CPK 14 straipsnio 2 dalyje ir 235 straipsnio reikalavimus, nevertino ir kitų pareiškime dėl proceso atnaujinimo nurodytų aplinkybių. Teismas nevertino pareiškėjo prašymo įvertinti atsakovės atstovo advokato V. B. elgesį t. y., kad jis bylos Nr. 2-1280-235/2016 teismo posėdyje bei ikiteisminį tyrimą Nr. 10-9-00139-12 atlikusiems pareigūnams pateikė žinomai melagingus duomenis. Kadangi atsakovės atstovas nesąžiningas, tai teismas turėjo nepriteisti iš pareiškėjo atsakovės patirtų išlaidų.

Atsiliepimu į atskirąjį skundą atsakovė UAB „Skomė“ prašo atskirąjį skundą atmesti; priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepime į atskirąjį skundą sutinkama su pirmosios instancijos teismo nustatytomis aplinkybėmis, argumentais ir išvadomis. Atsakovės nuomone, nors apeliantas pateikė pakartotinį prašymą atnaujinti procesą Vilniaus apygardos teismo civilinėje byloje Nr. 2-204-603/2011, tačiau pirmosios instancijos teismas pagrįstai atmetė šį apelianto prašymą.

Proceso atnaujinimo tikslas – išvengti teisinių galimo neteisėto teismo sprendimo (nutarties) padarinių ir taip įvykdyti teisingumą, apginant ne tik privatų šalių, bet ir viešąjį interesą. Dėl to teismas proceso atnaujinimą reglamentuojančias teisės normas turi taikyti ne formaliai, o atsižvelgdamas į šio instituto paskirtį ir įstatymų leidėjo ketinimus. Bet kuris pareiškėjo nurodytas proceso atnaujinimo pagrindas privalo būti analizuojamas visų bylos aplinkybių kontekste, siekiant atsakyti į klausimą, ar pareiškėjo nurodytas proceso atnaujinimo pagrindas leidžia protingai abejoti byloje priimtų teismo procesinių sprendimų teisėtumu ir pagrįstumu (Europos Žmogaus Teisių Teismo sprendimai bylose: Sypchenko v. Russia, no. 38368/04, judgment of 1 March 2007; Volkov v. Russia, no. 8564/02, judgment of 15 March 2007; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. kovo 21 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-121/2011; 2014 m. birželio 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-360/2014).Tiek nacionalinėje, tiek tarptautinėje teisėje proceso atnaujinimo institutas pripažįstamas kaip ekstraordinarus būdas peržiūrėti įsiteisėjusius teismų sprendimus, t. y. jo taikymas galimas esant konkrečiai įstatymo apibrėžtiems pagrindams, kurie dėl objektyvių ar subjektyvių priežasčių negalėjo būti patikrinti instancine tvarka (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. kovo 16 d. nutartis, priimta civilinėje Nr. 3K-3-108/2009). Siekdamas užtikrinti teisinių santykių stabilumą, proceso koncentruotumo ir ekonomiškumo principų laikymąsi, užkirsti kelią piktnaudžiavimui procesinėmis teisėmis, įstatymų leidėjas nustatė, kad, prašymas atnaujinti procesą gali būti pateikiamas tik esant vienai iš CPK 366 straipsnio 1 dalyje išvardintų sąlygų.CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatyta, kad bylos, užbaigtos nagrinėti įsiteisėjusiu teismo sprendimu, procesas gali būti atnaujintas, jei naujai paaiškėja esminių bylos aplinkybių, kurios nebuvo ir negalėjo būti žinomos pareiškėjui bylos nagrinėjimo metu. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad pagrindas procesui civilinėje byloje dėl naujai paaiškėjusių aplinkybių atnaujinti yra tada, kai pareiškėjas įrodo, kad tokios aplinkybės: 1) buvo nagrinėjant bylą ir priimant sprendimą; 2) pareiškėjui nebuvo ir negalėjo būti žinomos; 3) pareiškėjui tapo žinomos jau įsiteisėjus teismo sprendimui; 4) turi esminę reikšmę bylai, t. y. jeigu jos būtų buvusios žinomos nagrinėjant bylą, būtų buvęs priimtas visai kitas sprendimas. Tačiau ne bet kokia naujai paaiškėjusi aplinkybė yra reikalavimo dėl proceso atnaujinimo pagrindas, o tik tokia, kuri turi esminę reikšmę bylai. Esminis naujos aplinkybės pobūdis turi būti suprantamas kaip žymus konkrečių faktinių duomenų skirtumas nuo anksčiau turėtųjų, kurį nustačius turėtų keistis priimtu ir įsiteisėjusiu teismo sprendimu jau konstatuotų faktų ir proceso šalių ginčijamo materialinio teisinio santykio teisinė kvalifikacija, o kartu ir įsiteisėjusio teismo sprendimo išvada, ją pagrindžiantys faktiniai ir teisiniai argumentai. Tai reiškia, kad dėl naujų duomenų gavimo būtų pagrindas panaikinti jau priimtus teismo sprendimus ir reikalavimus išspręsti kitaip: patenkintus reikalavimus atmesti (visus ar keletą, visiškai ar iš dalies), nepatenkintus reikalavimus patenkinti (visus ar keletą, visiškai ar iš dalies) arba teismo sprendimą pakeisti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. sausio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-57/2008).Naujai paaiškėjusiomis bylos aplinkybėmis pripažįstamos tik tokios aplinkybės, kurios yra įrodinėjimo dalykas civilinėje byloje arba tokio dalyko svarbi dalis. Esminis naujos aplinkybės pobūdis suprantamas kaip žymus konkrečių faktinių duomenų skirtumas nuo anksčiau turėtųjų, kurį nustačius turėtų keistis priimtu ir įsiteisėjusiu teismo sprendimu jau konstatuotų faktų ir proceso šalių ginčijamo materialinio teisinio santykio teisinė kvalifikacija, o kartu ir įsiteisėjusio teismo sprendimo išvada, ją pagrindžiantys faktiniai ir teisiniai argumentai (Lietuvos apeliacinio teismo 2011 m. kovo 31 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-515/2012).Apeliantas naujai paaiškėjusiomis aplinkybėmis įvardijo teismų procesinius sprendimus, priimtus kitose civilinėse bylose: 1) Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo civilinėje byloje Nr. 2-240-600/2011 – Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. vasario 28 d. nutartį Nr. 3K-3-68/2013 ir Vilniaus apygardos teismo 2015 m. gegužės 4 d. sprendimą civilinėje byloje Nr. 2A-12-275/2015; 2) Vilniaus apygardos teismo civilinėje byloje Nr. 2-908-614/2015 – Vilniaus apygardos teismo 2015 m. spalio 21 d. sprendimą ir Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. birželio 8 d. nutartį Nr. 2A-405-516/2016, kuria buvo patikslintas pirmosios instancijos teismo sprendimas.Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, šių apelianto nurodytų aplinkybių nėra pagrindo vertinti naujai paaiškėjusiomis ir sudarančiomis pagrindą atnaujinti bylos procesą. Sutiktina su pirmosios instancijos teismo vertinimu, kad pareiškėjo nurodytos aplinkybės – teismų procesiniai sprendimai Vilniaus apygardos teismo civilinėje byloje Nr. 2-908-614/2015 ir Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo civilinėje byloje Nr. 2-240-600/2011 nesudaro pagrindo atnaujinti bylos procesą Vilniaus apygardos teismo civilinėje byloje Nr. 2-204-603/2011, nes pareiškėjo nurodytose bylose teismų padarytos išvados neturi įtakos Vilniaus apygardos teismo civilinėje byloje Nr. 2-204-603/2011 priimtam sprendimui (Lietuvos apeliacinio teismo 2011 m. spalio 11 d. nutartimi minėtas sprendimas paliktas nepakeistas) atmesti ieškovo Z. V. ieškinio dalį dėl atleidimo iš darbo pripažinimo neteisėtu, dėl vidutinio darbo užmokesčio priteisimo, dėl atostogų suteikimo, dėl atsakovės 2009 m. liepos 7 d. valdybos posėdžio sprendimo pripažinimo negaliojančiu, dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo.

Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo civilinėje byloje Nr. 2-240-600/2011 pareiškėjas prašė pripažinti negaliojančiais atsakovės 2009 m. gegužės 13 d. visuotinio akcininkų susirinkimo sprendimus: dėl bendrovės 2008 m. metinės finansinės atskaitomybės tvirtinimo (1 p.); dėl bendrovės pelno paskirstymo (2 p.); dėl bendrovės sandorių (3 p.); dėl bendrovės rezervų sudarymo (4 p.); dėl bendrovės įstatinio kapitalo didinimo nuo 350 000 Lt iki 1 000 000 Lt, išleidžiant 650 000 vnt. akcijų ir kt. (5.1 p.); dėl atšaukimo bendrovės akcininkams pirmumo teise įsigyti naujai išleidžiamų akcijų (5.2 p.); dėl suteikimo teisės įsigyti naujai išleidžiamas akcijas UAB „BALTIC ARMS“ (5.3 P.); dėl bendrovės įstatų pakeitimo ir įregistravimo dėl padidinto iki 1 000 000 Lt įstatinio kapitalo (5.5 p.). Vilniaus miesto 1 apylinkės teismas 2011 m. vasario 18 d. sprendimu apelianto ieškinį atmetė. Vilniaus apygardos teismas 2015 m. gegužės 4 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2A-12-275/2015 nusprendė Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2011 m. vasario 18 d. sprendimo dalį panaikinti; ieškinį tenkinti iš dalies; pripažinti UAB „Skomė“ 2009 m. gegužės 13 d. visuotinio akcininkų susirinkimo nutarimų 5.2; 5.3 ir 5.4 punktus, kuriais nutarta atšaukti bendrovės akcininkams pirmumo teisę įsigyti naujai išleidžiamų akcijų, suteikta teisė įsigyti naujai išleidžiamas akcijas UAB „BALTIC ARMS“ ir įgaliotas bendrovės direktorius pasirašyti naujai išleidžiamų akcijų pasirašymo sutartį; kitą sprendimo dalį paliko nepakeistą. Iš šių priimtų procesinių sprendimų matyti, kad Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo civilinėje byloje Nr. 2-240-600/2011 nebuvo nagrinėjami klausimai, susiję su apelianto atleidimu iš atsakovės direktoriaus pavaduotojo pareigų, jam atostogų suteikimu, atsakovės darbo laiko apskaitos žiniaraščio pildymu ir pan. Nurodytoje civilinėje byloje buvo išspręstas apelianto, kaip atsakovės akcininko, ginčas su atsakove dėl akcininko, o ne darbuotojo, teisių pažeidimo.Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, vien todėl, kad Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo civilinėje byloje Nr. 2-240-600/2011 apeliacinės instancijos teismas iš dalies pripažino ieškovo, kaip akcininko, teisių pažeidimą, nereiškia, kad Vilniaus apygardos teismo civilinėje byloje Nr. 2-204-603/2011, kurioje buvo nagrinėjamas ieškovo, kaip darbuotojo, ir atsakovės ginčas, būtų priimtas kitoks procesinis sprendimas. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai pripažino, jog teismų priimti procesiniai sprendimai Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo civilinėje byloje Nr. 2-240-600/2011 neturi įtakos Vilniaus apygardos teismo civilinės bylos Nr. 2-204-603/2011 išsprendimui, todėl paminėti procesiniai sprendimai nėra pagrindas atnaujinti procesą.

Vilniaus apygardos teismo civilinėje byloje Nr. 2-908-614/2015 apeliantas ir kiti asmenys buvo pareiškę ieškinį dėl 2009 m. gegužės 20 d. atsakovės akcijų pasirašymo sutarties, pagal kurią UAB „BALTIC ARMS“ įsigijo 650 000 vnt. atsakovės 2009 m. gegužės 13 d. emisijos akcijų, pripažinimo negaliojančia. Vilniaus apygardos teismas 2015 m. spalio 21 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-908-614/2015, kuris buvo patikslintas Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. birželio 8 d. nutartimi Nr. 2A-405-516/2016, nusprendė pripažinti negaliojančia atsakovių UAB „Skomė“ ir UAB „BALTIC ARMS“ 2009 m. gegužės 20 d. sudarytą UAB „Skomė“ akcijų pasirašymo sutartį ir taikyti restituciją grąžinant atsakovei UAB ,,Skomė“ 650 000 paprastųjų vardinių 1 Lt nominalios vertės akcijų, o iš atsakovės UAB ,,Skomė“ atsakovei UAB „BALTIC ARMS“ priteisiant 188 253,01 Eur, sumokėtų pagal 2009 m. gegužės 20 d. akcijų pasirašymo sutartį. Toks sprendimas buvo priimtas atsižvelgiant į Vilniaus apygardos teismo 2015 m. gegužės 4 d. sprendimą civilinėje byloje Nr. 2A-12-275/2015, kuriuo, inter alia (liet. be kita ko) nuspręsta pripažinti negaliojančiais UAB „Skomė“ 2009 m. gegužės 13 d. visuotinio akcininkų susirinkimo nutarimų 5.2 , 5.3 ir 5.4 punktus, kuriais nutarta atšaukti bendrovės akcininkams pirmumo teisę įsigyti naujai išleidžiamų akcijų ir suteikta teisė įsigyti naujai išleidžiamas akcijas UAB „BALTIC ARMS“.Taigi ir Vilniaus apygardos teismo civilinėje byloje Nr. 2-908-614/2015 nebuvo nagrinėjami klausimai, susiję su apelianto atleidimu iš atsakovės direktoriaus pavaduotojo pareigų, su atostogų suteikimu, su atsakovės darbo laiko apskaitos žiniaraščio pildymu ir pan. Nurodytoje civilinėje byloje buvo sprendžiamas ginčas dėl 650 000 UAB „Skomė“ paprastųjų vardinių akcijų perleidimo. Dėl to pirmosios instancijos teismas pagrįstai pripažino, kad minėti teismų procesiniai sprendimai Vilniaus apygardos teismo civilinės bylos Nr. 2-204-603/2011 išsprendimui neturi įtakos, todėl nėra pagrindas bylos procesui atnaujinti.Be to, kaip jau nurodyta, pagal kasacinio teismo formuojamą praktiką pagrindas procesui civilinėje byloje dėl naujai paaiškėjusių aplinkybių atnaujinti (CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punktas) yra tada, kai tokios aplinkybės buvo nagrinėjant bylą ir priimant sprendimą, tačiau nebuvo žinomos šalims bylos nagrinėjimo metu.Apelianto prašyme atnaujinti procesą ir atskirajame skunde pasisakyta ir dėl atsakovės valdybos 2009 m. liepos 7 d. sprendimo teisėtumo bei teigiama, kad po Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. birželio 8 d. nutarties Nr. 2A-405-516/2016 Vilniaus apygardos teismo civilinėje byloje Nr. 2-908-614/2015 priėmimo atsakovės valdyba tapo neteisėta. Pažymėtina, kad 2009 m. liepos 7 d. sprendimą, kurį Vilniaus apygardos teismo civilinėje byloje Nr. 2-204-603/2011 ginčijo apeliantas, priėmė atsakovės valdyba, kuri buvo išrinkta 2006 m. gegužės 17 d. visuotiniame akcininkų susirinkime ir kuri veikė iki savo kadencijos pabaigos 2010 m. kovo 23 d., kai buvo išrinkta naujos kadencijos valdyba. Atsakovės 2009 m. gegužės 13 d. visuotiniame akcininkų susirinkime jokie sprendimai dėl atsakovės valdybos nebuvo priimti Tai reiškia, kad atsakovės 2009 m. gegužės 13 d. visuotinio akcininkų susirinkimo sprendimai ir 2009 m. gegužės 20 d. atsakovės akcijų pasirašymo sutartis a priori negalėjo turėti jokios įtakos 2006 m. gegužės 17 d. išrinktos atsakovės valdybos veiklai, taip pat ir valdybai priimant 2009 m. liepos 7 d. sprendimą. Be to, pažymėtina, kad Vilniaus apygardos teismas 2011 m. liepos 11 d. sprendime civilinėje byloje Nr. 2-204-603/2011 pripažino, kad atsakovės valdybos 2009 m. liepos 7 d. sprendimas jokių teisinių pasekmių pareiškėjui nesukėlė, nes šiuo sprendimu buvo duotas sutikimas drausminei nuobaudai skirti, o drausminę nuobaudą – atleidimą iš darbo – pareiškėjui skyrė atsakovės direktorius 2009 m. liepos 8 d. įsakymu. Lietuvos apeliacinis teismas 2011 m. spalio 11 d. nutartimi pritarė tokiai pirmosios instancijos teismo išvadai. Šias aplinkybes nurodė ir pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje. Taigi iš minėtų aplinkybių matyti, kad 650 000 atsakovės akcijų įgijėja pagal 2009 m. gegužės 20 d. akcijų pasirašymo sutartį UAB „BALTIC ARMS“ sprendimų, susijusių su pareiškėjo darbu pas atsakovę, su drausminės nuobaudos – atleidimo iš darbo – skyrimu pareiškėjui ir kt., nepriėmė, o kaip atsakovės akcininkė ir negalėjo priimti, nes tai ne uždarosios akcinės bendrovės akcininkų kompetencija, todėl ir dėl šios priežasties teismų procesiniai sprendimai Vilniaus apygardos teismo civilinėje byloje Nr. 2-908-614/2015 neturi įtakos Vilniaus apygardos teismo civilinės bylos Nr. 2-204-603/2011 išsprendimui. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai atsižvelgė į tai, kad apelianto minimas J. M. atsakovės direktoriumi nepertraukiamai dirba nuo 1999 m. kovo 25 d., todėl nei atsakovės 2009 m. gegužės 13 d. visuotinio akcininkų susirinkimo sprendimai, nei 2009 m. gegužės 20 d. atsakovės akcijų pasirašymo sutartis, nei po kelių metų priimti procesiniai sprendimai kitose civilinėse byloje neturi įtakos atsakovės direktoriui J. M. priimtam 2009 m. liepos 8 d. įsakymui dėl drausminės nuobaudos – atleidimo iš darbo – skyrimo apeliantui. Dėl to Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. birželio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-405-516/2016 negali būti laikoma naujai paaiškėjusia aplinkybe CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punkto prasme.

Vilniaus apygardos teismo 2011 m. liepos 11 d. sprendimas civilinėje byloje Nr. 2-204-603/2011, kuris Lietuvos apeliacinio teismo 2011 m. spalio 11 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2A-1666/2011 paliktas nepakeistas, yra įsitesėjęs, kasacine tvarka civilinė byla nebuvo nagrinėjama. Esant įsiteisėjusiam teismo sprendimui, nesant bylos atnaujinimo pagrindų, pakartotinis bylos nagrinėjamas negalimas vien dėl to, jog to pageidauja apeliantas. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, apelianto nurodyti ikiteisminio tyrimo Nr. 10-9-00139-12 medžiagos duomenys apie akcijų perleidimą taip pat negali turėti įtakos prašomos atnaujinti bylos rezultatui. Pažymėtina, kad pagal kasacinio teismo formuojamą praktiką, įrodinėjimo procesas negali būti begalinis, o proceso atnaujinimas neturi būti priemonė dar kartą pabandyti išspręsti ginčą savo naudai ar vilkinti priimtų teismų sprendimų vykdymą (žr. pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. kovo 21 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-121/2011; 2012 m. birželio 8 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3-K3-282/2012; kt.).

Teisė į teisingą teismą ir teisminę gynybą, kaip pamatinė žmogaus teisė, pirmiausia įtvirtinta Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio 1 dalyje, taip pat pripažįstama ir Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijos, kuri nuo Lisabonos sutarties įsigaliojimo 2009 m. gruodžio 1 d. įgijo sutarties statusą. Asmens teisė į gynybą, taip pat teisė turėti advokatą yra absoliuti, ji negali būti paneigta ar suvaržyta jokiais pagrindais ir jokiomis sąlygomis. Teisė į gynybą yra viena iš žmogaus teisių apsaugos garantijų. Iš Konstitucijos 31 straipsnio 6 dalyje įtvirtintos teisės į gynybą, taip pat teisės turėti advokatą kyla įstatymų leidėjo pareiga įstatymais sukonkretinti, kaip įgyvendinama ši asmens konstitucinė teisė. Nustatydamas šį teisinį reguliavimą įstatymų leidėjas yra saistomas Konstitucijos. Konstitucijos 31 straipsnio 6 dalyje įtvirtinta teisė turėti advokatą reiškia asmens teisę pačiam pasirinkti advokatą, taip pat teisę turėti valstybės paskirtą advokatą (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2001 m. vasario 12 d. nutarimas).Klientas su advokatu, advokatais ar advokatų profesine bendrija dėl teisinių paslaugų susitaria pasirašydami teisinių paslaugų sutartį (Advokatūros įstatymo 48 straipsnio 1 dalis).Nagrinėjamu atveju UAB „Skomė“ ir advokato V. B. kontora 2010 m. gegužės 4 d. sudarė teisinių paslaugų sutartį (b. l. 103-105). Pažymėtina, kad nagrinėjamoje byloje nėra įrodymų apie atsakovės ar jai atstovaujančio advokato nesąžiningą elgesį. Atskirajame skunde nurodytas argumentas, jog advokatas kitoje byloje Nr. 2-1280-235/2016 teismo posėdyje bei ikiteisminį tyrimą Nr. 10-9-00139-12 atlikusiems pareigūnams galbūt pateikė klaidingus duomenis, nėra pagrindas sumažinti priteistinų bylinėjimosi išlaidų dydį šioje byloje. Atsižvelgiant į tai, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai nesivadovavo CPK 93 straipsnio 4 dalimi, nes nagrinėjamoje byloje nenustatyta, kad atsakovė ar jos atstovas advokatas būtų nesąžiningai naudojęsi procesinėmis teisėmis ar netinkamai atlikę procesines pareigas. Priešingai, pareiškėjui pateikus prašymą atnaujinti procesą, atsakovė turėjo teisę pateikti atsiliepimą į prašymą atnaujinti procesą (CPK 370 straipsnio 2 dalis). Atsižvelgus į tai, kas išdėstyta, atmestini atskirojo skundo argumentai, kad pirmosios instancijos teismas neturėjo priteisti iš pareiškėjo atsakovės patirtų išlaidų.