Alytaus apylinkės teismo sprendimas

2016-09-06 · Civilinė byla Nr. e2-476-780/2016

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Alytaus apylinkės teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2016-09-06
Bylos Nr.
e2-476-780/2016
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Ramūnas Šarka
Ieškovas
UAB ,,4finance“
Kategorijos
Civilinė byla Nr. e2-476-780/2016Teisminio proceso Nr. 2-27-3-00382-2016-6Procesinio sprendimo kategorijos: 2.5.1.3.6; 2.5.8.9; (S) 2.5.8.10; 2.5.10.5.1; 2.5.29.3; 3.1.7.5; 3.2.6.5.1; 3.2.6.5.2.
LAZDIJŲ RAJONO APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMAS UŽ AKIŲLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2016 m. rugsėjo 6 d.Lazdijai

Lazdijų rajono apylinkės teismo teisėjas Ramūnas Šarka, rašytinio proceso tvarka už akių išna­gri­nėjęs civilinę bylą pagal ieškovės UAB ,,4finance“ ieškinį at­­sa­kovei R. M. dėl įsipareigojimų, kylančių iš paskolos sutarties, nevykdymo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

Ieškovė UAB ,,4finance“ ieškiniu prašo priteisti iš atsakovės R. M. 745,82 Eur sumą, kurią sudaro: 289,62 Eur negrąžinta paskola, 26,91 Eur palūkanos iki kredito grąži­nimo termino, 429,29 Eur palūkanos po kredito grąžinimo termino; 5 procentų dydžio metines palūka­nas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme die­nos iki teismo sprendimo visiško įvykdy­mo ir byli­nė­jimosi išlai­das. Jei­gu nebus ­pa­teiktas atsilie­pi­mas į pareikštą ieškinį arba paruošiamasis procesi­nis dokumentas, prašo priimti sprendimą už akių.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 130 straipsniu, procesiniai doku­men­tai atsakovei įteikti viešo paskelbimo būdu 2016-08-02 paskelbiant specialiame interneto tinkla­­lapyje www.teismai.lt. Atsakovė per nu­­­s­ta­­­­­ty­tą 30 dienų ter­mi­ną be patei­sina­mos priežas­ties nepateikė atsiliepimo į ieškinį, todėl, ieško­vės prašy­mu, pri­­­ima­mas sprendi­mas už akių, neinfor­muo­­jant šalių apie sprendimo priėmimo laiką ir vie­tą (CPK 142 straipsnio 4 dalis).

Teismas, priimdamas sprendimą už akių, atlieka formalų pateiktų ir nurodytų įrody­mų verti­ni­­mą, t. y. įsitikina, kad pasitvirtinus šių įrodymų turiniui būtų pagrindas priimti tokį spren­di­­mą (CPK 285 straipsnio 2 dalis).

Ieškinyje nurodyta, kad 2011-12-16 tarp ieškovės UAB „4finance“ ir atsakovės R. M. nuotoliniu būdu per sistemą www.smscredit.lt buvo sudaryta vartojimo kredito sutar­tis Nr. 975949002, kurios pagrin­du ieško­vė paskolino atsakovei 217,22 Eur (750 Lt) 30 dienų terminui su 113,04 % dydžio metine palūkanų norma. 2011-12-23 atsakovė pateikė prašymą papildomai 72,41 Eur (250 Lt) kredito sumai. Atsakovė pratęsė paskolos grąži­ni­mo terminą ir 2012-03-23 turėjo grąžinti 289,62 Eur paskolos ir 26,91 Eur palūkanų. Ieško­vė savo įsipa­rei­gojimus įvykdė ir pervedė atsakovei 289,62 Eur, tačiau atsakovė savo įsipareigojimų neįvyk­dė ir nustatytu terminu negrąžino paskolos, nesumokėjo palūkanų.

Ieškinyje nurodytos aplinkybės patvirtinamos prie ieškinio pridėtais dokumentais: vartojimo kredito sutartimis Nr. 975949002, ieškovės banko sąskaitos išrašais.

Teisėjas sprendžia, kad, atlikus formalų ieškovės pateiktų įrodymų vertinimą, ieškinys tenkin­­­­­­tinas iš dalies.

Tarp šalių susiklostė teisiniai prie­voli­niai su­tar­tiniai santykiai (Lietuvos Respub­­­likos civilinio kodek­­­­­­­­­­so (toliau – CK) 6.1, 6.2 straipsniai). Prievolės turi būti vyk­do­mos są­žiningai, tinkamai bei nustatytais terminais pagal įstatymų ar sutarties nurody­mus, kredito ga­­vė­jas privalo grą­­žinti gautą kreditą kredito davėjui sutartyje nusta­ty­tu laiku ir tvarka bei mokėti palū­ka­nas (CK 6.38 straipsnis, 6.870 straipsnio 1 dalis, 6.873 straipsnio 1 dalis). Kiekvienas asmuo privalo tinka­mai ir laiku vykdyti savo sutartines prievoles (6.256 straipsnio 1 dalis). Teisėtai sudaryta su­tar­tis jos šalims turi įsta­ty­mo galią (CK 6.189 straipsnio 1 dalis). Drau­džia­­ma vienašališkai atsi­sa­ky­ti įvykdy­ti prievolę ar viena­ša­liškai pakeisti jos įvykdymo sąlygas (CK 6.59 straipsnis). Sutarties nevykdymu lai­ko­mas bet kokios iš sutarties atsiradusios prievolės nevyk­dy­mas, įskaitant įvykdymo termino pra­lei­dimą (CK 6.63 straipsnio 1 dalies 1, 2 punktai, 6.205 straips­nis). Neįvykdžius ar netinkamai įvyk­džius su­tartį, atsi­ran­da civi­linė atsa­­komybė, kurios viena šalis turi teisę reikalauti nuostolių atly­­gi­ni­mo ar ne­te­sybų, o kita ša­lis priva­­lo atlyginti dėl su­tarties neįvyk­dymo ar netin­ka­mo įvykdy­mo pada­ry­tus nuos­tolius arba su­mo­­kė­ti ne­te­­sybas (baudą, dels­pi­ni­gius) (CK 6.245 straipsnio 3 dalis, 6.256 straip­snio 2 dalis). Jeigu šalis nevyk­­do savo piniginės prievolės, kita šalis turi teisę reika­lauti, kad prievolė būtų įvyk­dy­ta natū­ra (CK 6.213 straipsnio 1 dalis). Praleidęs pi­ni­­ginės prievolės įvykdymo terminą, skoli­nin­kas privalo mokėti už termino praleidimą įstatymų ar sutarčių nusta­tytas palūkanas, kurios yra laiko­­­­mos mini­ma­liais nuostoliais (CK 6.261 straipsnis).

Atsa­ko­vė, laiku negrąžindama pasko­los, pažei­dė prievolių bei sutarčių vykdymo princi­pus. Atsa­ko­vė atsiliepimo į ieškinį nepa­teikė, prievo­­lės grąžinti skolą negin­čijo. Įrody­mų, kad iki sprendi­­mo priėmimo būtų grąžinusi skolą, nepa­tei­kė (CPK 178 straips­nis). Teismas sprendžia, kad ieškovės reikalavimai priteis­ti iš atsakovės 289,62 Eur negrąžintos paskolos ir 26,91 Eur palūkanų iki kredito grąžinimo termino yra pagrįsti, įrodyti ir tenkin­tini.

Be to, ieškovė už laikotarpį nuo 2012-02-15 iki 2013-01-03 paskaičiavo 194,70 % palū­ka­nas po kredito grąžinimo termino, kurių suma sudaro 429,29 Eur, ir prašo priteisti jas iš atsakovės.

Konstitucinis Teismas 2007 m. spalio 24 d. nutarime aptarė precedentų reikšmę teismų atlie­ka­mai teisingumo vykdymo funkcijai. Teismas nurodė, kad < ... > Konstitucijoje įtvirtinta bendro­sios kompetencijos teismų instancinė sistema turi funkcionuoti taip, kad būtų sudarytos prielaidos formuotis vienodai (nuosekliai, neprieštaringai) bendrosios kompetencijos teismų praktikai – būtent tokiai, kuri būtų grindžiama su Konstitucijoje įtvirtintais teisinės valstybės, teisingumo, asmenų lygybės teismui principais (bei kitais konstituciniais principais) neatskiriamai susijusia ir iš jų kylan­čia maksima, kad tokios pat (analogiškos) bylos turi būti sprendžiamos taip pat, t. y. jos turi būti sprendžiamos ne sukuriant naujus teismo precedentus, konkuruojančius su esamais, bet paisant jau įtvirtintų. Užtikrinant iš Konstitucijos kylantį bendrosios kompetencijos teismų praktikos vieno­du­mą (nuoseklumą, neprieštaringumą), taigi ir jurisprudencijos tęstinumą, lemiamą reikšmę (be kitų svarbių veiksnių) turi šie veiksniai: bendrosios kompetencijos teismai, priimdami sprendimus atitin­ka­mų kategorijų bylose, yra saistomi savo pačių sukurtų precedentų – sprendimų analogiškose bylo­se; žemesnės instancijos bendrosios kompetencijos teismai, priimdami sprendimus atitinkamų kate­go­rijų bylose, yra saistomi aukštesnės instancijos bendrosios kompetencijos teismų sprendimų – prece­dentų tų kategorijų bylose.

Motyvuojamoji dalis

Iš byloje esančių duomenų matyti, kad tarp šalių nuotoliniu būdu sudaryta vartojimo kredito sutartis. Tiek Europos Sąjungos, tiek ir nacionaliniai teisės aktai įtvirtina padidintą vartotojo teisių apsaugą. Būti­ny­bę užtikrinti vartotojo, kaip silpnesniosios sutarties šalies, teisių ir teisėtų interesų apsaugą savo praktikoje ne kartą yra akcentavęs Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, konstatuodamas, kad vartotojų gy­nimas yra prioritetinė valstybės ekonominės ir socialinės politikos dalis, o vartotojų teisių gy­ni­mas vertintinas kaip viešasis interesas, svarbus ne tik pačiam vartotojui, bet ir didelei visuo­menės da­liai, todėl teismas turi pareigą vartojimo sutarčių sąlygų atitiktį sąžiningumo kriteri­jams vertinti netgi ex officio. Vartotojas, kaip sutarties šalis, dėl objektyvių priežasčių – informa­cijos, patirties, laiko stokos ir kitų panašių aplinkybių yra nelygiavertėje padėtyje su kita sutarties šalimi, todėl vartojimo sutarties institutas yra grindžiamas silpnesnės sutarties šalies (vartotojo) teisi­nės apsaugos doktrina, kuri reiškia sutarties laisvės principo ribojimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys civilinėse bylose Nr. 3K-3-141/2006, Nr. 3K-3-536/2008, Nr. 3K-3-392/2012, Nr. 3K-3-534/2012).

Nagrinėjamu atveju vartojimo kredito sutarties 4.1 punkte numatyta, kad už naudojimąsi kreditu kredito gavėjas privalo mokėti fiksuotas palūkanas išreikštas bendra kredito kainos metine norma ir kurios procentinė išraiška yra pateikiama šios sutarties specialio­siose sąlygose. Atsako­my­bė už sutarties pažeidimus numatyta sutarties 7 punkte. 7.1 punkte numa­ty­ta, kad kredito gavėjui pralei­­dus kredito ir/ar palūkanų mokėjimo terminą 4.1 punkte nurodyta bendra norma yra skaičiuo­ja­ma toliau nuo visos pradelstos sumokėti sumos už visą pradelsimo laiką, pagal CK 6.874 straips­nio 1 dalyje, Vartojimo kredito įstatyme (toliau – VKĮ) bei šioje sutar­ty­je nustatytas taisyk­les.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. rugpjūčio 14 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-3-392/2012, konstatuota, kad palūkanos, kurios moka­mos tik esant sutarties pažeidimui, savo esme yra ne palūkanos, bet sutartinės netesybos (CK 6.71 straipsnis). Tokį teisės aiškinimą patvirtina ir viešai skelbiama Priežiūros tarnybos prie Lietu­vos banko pozicija „Dėl Lietuvos Respublikos vartojimo kredito įstatymo nuostatų, susijusių su vartojimo kredito gavėjo finansinių įsipareigojimų nevykdymo laiku, taikymo“, patvirtinta Lietuvos banko Priežiūros tarnybos direktoriaus 2013 m. vasario 5 d. sprendimu Nr. 241-26.

Vartojimo kredito sutarties šalių, t. y. vartojimo kredito davėjo ir vartojimo kredito gavėjo, teisė susitarti dėl netesybų dydžio yra ribojama specialiuoju įstatymu nustatant maksimalų neįrodi­nė­tinų kreditoriaus nuostolių dydį – VKĮ 11 straipsnio 8 dalyje įtvirtinta nuostata, kad pavėluoto įmokų mokėjimo atvejais vartojimo kredito gavėjui taikomos netesybos negali būti didesnės kaip 0,05 procento pradelstos sumokėti sumos už kiekvieną pradelstą dieną ir jokios kitos netesybos ir mokesčiai už vartojimo kredito sutartyje numatytų finansinių įsipareigojimų nevykdymą vartojimo kredito gavėjui negali būti taikomi. Šia VKĮ norma siekiama sukurti teisinį aiškumą dėl vartojimo kredito gavėjo civilinės atsakomybės apimties, nes netesybos riboja prievolę pažeidusios šalies atsakomybę VKĮ nustatyta ir iš anksto žinoma pinigų suma. VKĮ 11 straipsnio 8 dalyje nustatytas 0,05 procento pradelstos sumokėti sumos už kiekvieną pradelstą dieną dydis taikytinas visų formų netesyboms – ir delspinigiams, ir baudoms. Teismų praktikoje pripažįstama, kad VKĮ nustatytas nete­­sybų dydžio apribojimas taip pat turėtų būti taikomas kompensacinių ar mokėjimo palūkanų, moka­mų vartojimo kredito sutarties nevykdymo atveju, dydžiui (Kauno apygardos teismo nutartys civi­linėse bylose Nr. 2A-1658-436/2014, Nr. 2A-1780-260/2014; Klaipėdos apygardos teismo nutar­tys civilinėse bylose Nr. 2A-188-459/2015, Nr. 2A-291-513/2015; Vilniaus apygardos teismo nutar­­tys civilinėse bylose Nr. 2A-260-232/2015, Nr. e2A-2196-392/2015, Nr. e2A-2232-392/2016).

Nagrinėjamu atveju šalys vartojimo kredito sutarties 7.1 punkte iš esmės aptarė būtent tokią situaciją, kuri susi­klosto esant sutarties pažeidimui. Sutartyje numatytos palūkanos yra vienintelė netesybų rūšis, užtikrinanti savalaikį sutartinių įsipareigojimų vykdymą.

Atsi­žvelg­da­mas į ieškovės veiklos specifiką – teikia greitąsias vartojimo paskolas, teismas pažy­mi, kad ieško­vė daugiau nei trejus metus nesikreipė į teismą, negynė savo teisių, nors būdama apdairi, rūpes­­tinga ir sąžininga galėjo ir turėjo tai padaryti. Lietu­vos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis nusta­ty­ta, kad pirmą kartą dėl susida­riu­sios skolos priteisimo ieško­vė kreipėsi praėjus daugiau nei trejiems metams nuo termino grąžin­ti kreditą pabai­gos, t.y. 2016-01-27, ir dėl to iš dalies pati yra kalta dėl jos pati­riamų didesnių nuosto­lių. Varto­ji­mo kredito sutartyje nustatyta ir ieškovės prašoma priteisti 194,70 % bendra vartojimo kredito kainos metinė norma yra pernelyg dide­lė, supo­nuo­ja nepro­­­­­­­­por­cingai didelę vartotojo civilinę atsa­ko­­my­bę už sutar­ties netin­ka­mą vykdy­­­mą tokiu atveju, kai pats kreditorius ilgai delsia kreiptis į teismą dėl skolos ir vartotojui dėl to susi­daro labai didelės palūkanos (CK 6.228⁴ straipsnio 2 dalies 5 punktas). Ieško­vės paskai­čiuo­tos palū­kanos po kredito grąžinimo termino – 429,29 Eur, kai negrą­žin­ta paskolos suma yra 289,62 Eur, laikytinos nepro­tin­gai dide­lė­mis, pažei­džian­čiomis kredito gavėjo teisės bei teisėtus interesus. Be to, byloje nėra jokių rašy­ti­nių įrodymų, kurie leistų teigti, jog ieško­vė patyrė būtent tokio dy­džio (429,29 Eur) nuos­to­lius dėl atsakovės netin­ka­mo prie­­volės įvykdy­mo (CPK 12, 178 straip­sniai), nes ieškovė neįrodė, kad jai trūko piniginių išteklių kredita­vi­mui ir dėl to buvo klientų, kuriems nega­lė­jo suteikti kreditų.

Atsižvelgiant į prašomų priteisti palūkanų po kredito grąžinimo termino (429,29 Eur) ir pagrindinės skolos (289,62 Eur) santykį, laikotarpį, už kurį paskaičiuotos palūkanos, ieškovės veiklos specifiką ir nuoto­linio skolini­mo rizi­ką, į tai, kad sutartis sudaryta prisi­jun­gimo būdu, į tai, kad dėl paskolos ir palūkanų priteisi­mo į teismą kreiptasi daugiau nei po trejų metų nuo kre­dito grąži­ni­mo termi­no pabaigos, į tai, kad pagal CK 6.193 straipsnio 4 dalį sutarties sąlygos aiš­ki­­­namos tas sąlygas pasiū­liusios šalies nenau­dai ir jas priėmusios šalies naudai; visais atvejais sutarties sąlygos turi būti aiškinamos varto­to­jų naudai ir sutartį prisijungimo būdu sudariusios šalies naudai, vadovaujantis CK 1.5 straipsniu, 6.73 straips­nio 2 dalimi, 6.258 straipsnio 3 dalimi, teismo inicia­ty­va prašomų priteisti palūkanų po kredi­to grąžini­mo termino dydis mažintinas. Ieškovė prašo priteisti palūkanas už laikotarpį nuo 2012-02-15 iki 2013-01-03, t. y. už 322 dienas, todėl už šį laikotarpį ir priteistinos 46,63 Eur (289,62 x 0,05 % x 322) palūkanos. Kitoje dalyje reika­la­vi­mas dėl palūkanų po kredito grąžinimo termino priteisimo yra nepa­grįs­­tas, todėl atmes­ti­nas.

Atsakovė praleido terminą įvykdyti piniginę prievolę, todėl ieškovei iš jos priteistinos 5 procen­­tų dydžio metinės palūkanos už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.37 straipsnio 2 dalis, 6.210 straipsnio 1 dalis, 6.261 straipsnis).

Jeigu ieškinys patenkinamas iš dalies, bylinėjimosi išlaidos priteisiamos ieškovui propor­cin­gai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų reikalavimų daliai (CPK 93 straipsnio 2 dalis). Ieškovės bylinėjimosi išlaidas sudaro 17 Eur žyminis mokestis. Ieškovė prašė iš atsakovės priteisti 745,82 Eur sumą, teis­mas ieškovės reikalavimus patenkino iš dalies ir priteisė 363,16 Eur, t. y. patenkino 48,69 % pareikštų reikalavimų. Atsižvelgiant į tai, kad, paduodant ieš­kinį teisme, yra nustatytas mi­ni­malus 20 Eur žyminis mokes­tis, procesinius dokumen­tus ir jų priedus pateikiant teismui tik elektro­ni­nių ryšių priemonėmis, mokama 75 procen­tai už atitin­kamą procesinį dokumentą mokė­ti­nos žymi­nio mokesčio sumos (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 7 dalis), ieškovei iš atsakovės pri­teis­ti­na 15 Eur byli­nė­ji­mo­si iš­lai­dų (žyminio mokesčio).

Išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu (1,62 Eur), iš atsakovės nepriteisti­nos, nes jos nevir­šija minimalios išieškotinos šių išlaidų sumos (CPK 96 straipsnio 6 dalis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis CPK 259 straipsniu, 262 straipsnio 2 dalimi, 285, 286 straipsniais,

nusprendžia:

Ieškinį tenkinti iš dalies.

Priteisti iš atsakovės R. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 289,62 Eur (du šimtus aštuoniasdešimt devynis eurus 62 ct) negrąžintos paskolos, 26,91 Eur (dvidešimt šešis eurus 91 ct) palūkanų iki kredito grąžinimo termino, 46,63 Eur (keturiasdešimt šešis eurus 63 ct) palūkanų po kredito grąžinimo termino, 5 procentų dy­džio metines palūkanas už priteis­tą su­mą (363,16 Eur) nuo bylos iškė­li­mo teisme dienos – 2016-05-13, iki teis­mo sprendimo visiško įvykdy­mo ir 15 Eur (penkiolika eurų) bylinėjimosi išlaidų ieškovės UAB „4finance“, įmonės kodas 301881644, buveinės adresas: Jona­vos g. 254A, Kauno m., atsiskaitomoji sąskaita Nr. LT91 7300 0101 1149 6911, AB „Swedbank“, naudai.

Likusioje dalyje ieškinį atmesti.

Atsakovė sprendimo už akių negali skųsti nei apeliacine, nei kasacine tvarka, tačiau per dvidešimt dienų nuo šio sprendimo priėmimo dienos turi teisę paduoti pa­reiš­ki­mą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo, atitinkantį CPK 287 straipsnio 2, 3 dalių reikalavimus, Lazdijų rajono apy­linkės teis­mui.

Ieškovė dėl sprendimo per trisdešimt dienų nuo jo priėmimo dienos gali paduoti apeliacinį skundą Kauno apygardos teismui per Lazdijų rajono apylinkės teismą.

Teisėjas Ramūnas Šarka