- Teismas
- Vilniaus regiono apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2015-02-04
- Bylos Nr.
- 2-187-647/2015
- Teisminio proceso Nr.
- 2-52-3-01507-2014-2
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Alfredas Juknevičius
- Ieškovas
- D. P.
- Atsakovas
- R. D.
- Kategorijos
- 35.3.6pavadinimo nepavyko patikrinti
- 42.7pavadinimo nepavyko patikrinti
- 42.10pavadinimo nepavyko patikrinti
- 63.1pavadinimo nepavyko patikrinti
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjęs civilinę bylą pagal ieškovės D. P. ieškinį atsakovui R. D., trečiam asmeniui Z. D. dėl negrąžintos paskolos priteisimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Ieškovė D. P. ieškiniu prašo priteisti iš atsakovo R. D. 39500 Lt negrąžintos paskolos ir bylinėjimosi išlaidas. Ieškinyje nurodė, kad 1996 metais sudarė su atsakovo žmona (ieškovės seserimi) Z. D. tris beprocentines ir neterminuotas paskolos sutartis buto, esančio (duomenys neskelbtini)., Vilniaus raj., atnaujinimui. Pagal 1996-07-24 paskolos sutartį jai paskolino 26 000 Lt, pagal 1996-08-01 – 3000 Lt, o pagal 1996-08-05 - 16 000 Lt. Iš viso ieškovė D.šeimai paskolino 45 000 Lt. Tuo metu atsakovas ir Z. D. gyveno kartu ir skirtis negalvojo. Jų santykiai buvo geri, todėl ieškovei nekilo abejonių, kad paskolą D. šeima jai grąžins. 2005-03-02 atsakovas pateikė Vilniaus miesto 1 apylinkės teismui ieškinį dėl santuokos su Z. D. nutraukimo ir turto padalinimo. Tuo pačiu metu ieškovės sesuo Z. D. pateikė šiam teismui priešieškinį, iškeldama savo reikalavimus atsakovui, įtraukiant savo reikalavimus dėl kreditorių skolų. Minėtoje byloje ieškovė dalyvavo kaip tretysis asmuo be savarankiškų reikalavimų. Vilniaus miesto 1 apylinkės teismas 2008-12-23 sprendimu dalinai patenkino R. D. ieškinį ir Z. D. priešieškinį, nutraukdamas jų santuoką, padalindamas kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą bei pagal paskolos sutartis priteisė tretiesiems asmenims negrąžintas paskolas (civ. byla Nr. 2-9360-55/2008.) Šiuo sprendimu teismas priteisė ieškovės naudai iš R. D. 45000 Lt negrąžintos paskolos. Vilniaus apygardos teismas 2009-10-01 nutartimi iš dalies pakeitė Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo sprendimą, taip pat ir dalyje dėl kreditorių skolų padalinimo tarp sutuoktinių (civ. byla Nr. 2A-604-567/2009). Apeliacinės instancijos teismas savo nutartyje teisingai konstatavo, kad neturi pagrindo abejoti ir rėmėsi paskolos sutarčių originalų advokatės patvirtintomis kopijomis dėl negrąžintų paskolų. Teisėjų kolegija padarė išvadą, kad negrąžintos paskolos buvo panaudotos atsakovo šeimos poreikiams tenkinti. Teismas nusprendė, kad nagrinėjamoje byloje yra teisinis pagrindas pripažinti abiejų sutuoktinių mokėtinas skolas ir jas padalinti tarp šalių lygiomis sumomis. T. D. šeimos įsiskolinimą ieškovei padalino nutartyje taip: „Pripažinti, kad Z. D. skolinga D. P. -5500 Lt.negrąžintinos paskolos“; „Pripažinti, kad ieškovas R. D. skolingas D. P. -39500 Lt.negrąžintinos paskolos.“ (civ. byla Nr.2-9360-55/2008; t. 3, b.l. 79-82). Atsakovas iš Vilniaus apygardos teismo 2009-10-01 nutartį apskundė Lietuvos A. T. ir prašė teismą priimti naują sprendimą - reikalavimą dėl paskolų padalinimo ir priteisimo jo atžvilgiu atmesti. Lietuvos Aukščiausiasis teismas 2010-03-01 nutartimi (civ. byla Nr 3K-3-39/2010) Vilniaus apygardos teismo 2009-10-01 nutartį paliko nepakeistą, o atsakovo kasacinį skundą atmetė. Teismas pažymėjo, kad byloje įrodyta, jog paskolos buvo paimtos Z. D. vardu esant santuokoje ir panaudotos bendram turto įgijimui ir remontui ir jos buvo sunaudotos šeimos poreikiams tenkinti (civ. byla Nr.2-9360-55/2008, t.3, b.l. 149-156). Tokiu būdu teismuose jau yra įrodyta, kad atsakovas ieškovei yra skolingas 39500 Lt. Tačiau atsakovas kreipėsi į Vilniaus miesto apylinkės prokuratūra ir prašė iškelti ikiteisminį tyrimą pagal požymius nusikalstamos veikos LR BK 182 str. 2 d., nes paskolos sutartys sudarytos Z. D. su draugais ir giminėmis galimai yra suklastotos. Vilniaus miesto apylinkės prokuratūra du kartus 2010-03-01 ir 2012-03-23 priėmė nutarimus nutraukti ikiteisminį tyrimą baudžiamąja byloje Nr. 10-2-00107-09, neesant padarytos veikos numatytos BK 182 str. 2 d. 300 str. 1 d. Dar nesibaigiant Vilniaus miesto apylinkės prokuratūroje ikiteisminiam tyrimui atsakovas kreipėsi į Vilniaus miesto apylinkės teismą CPK 366 str. 1 d. 2 p. pagrindu ir prašė atnaujinti civ. bylą Nr. 2-9360-55/2008 dėl naujai paaiškėjusių aplinkybių, tačiau jo prašymai nebuvo patenkinti Vilniaus miesto apylinkės teisme 2012-05-09 nutartimi civ. byloje Nr.2-1669-595/2012, taip ir Vilniaus apygardos teisme 2012-12-17 nutartimi civ. byla Nr.2SA-237-464/2012. Nors Vilniaus apygardos teismo nutartis įsigaliojo nuo 2010-03-01 ir apie tai atsakovas puikiausiai žinojo, kad jis privalo ieškovei sumokėti 39500 Lt skolą, tačiau atsakovas iki šiol šį įsiskolinimą geruoju negrąžino. Ieškovės sesuo Z. D. 5500 Lt skolą sumokėjo. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, prašo priteisti iš atsakovo negrąžintą paskolą.
Atsiliepimas
Atsakovas R. D. atsiliepimu su ieškiniu nesutiko (b.l. 20-22). Nurodė, kad ieškovė reikalavimams pagrįsti nepateikė skolos buvimą patvirtinančių dokumentų. Atkreipė dėmesį į tai, kad ieškovė savo reikalavimą grindžia įsiteisėjusio teismo sprendimo aplinkybėmis, bet nurodytos ieškinyje bylos aplinkybės turi prejudicinę reikšmę tik dalyje dėl prievolių padalijimo, tuo tarpu ieškovė prašo priteisti jos naudai negrąžintą skolą, todėl privalo įrodyti skolos buvimo faktą, pateikdama skolinius santykius patvirtinančius dokumentus, t.y. sudarytų paskolos sutarčių originalus. Tas faktas, kad išnagrinėtoje santuokos nutraukimo byloje atsakovė, t.y. Z. D. pateikė teismui kartu su atsiliepimu paskolos sutarčių kopijas, kurias patvirtino advokatė A. P., patvirtina, jog paskolos sutartis turėjo ne kreditorė - ieškovė D. P., o skolininkė Z. D.. Ieškovė, t.y. D. P. į santuokos nutraukimo bylą jokių atsiliepimų arba dokumentų neteikė, todėl neturėjo pagrindo atiduoti paskolos sutarčių originalų, kai jai skola nebuvo grąžinta. Pagal CK 6.65 str. 2 d. nuostatas skolinio dokumento grąžinimas skolininkui patvirtina skolos grąžinimo laktą, todėl yra pagrindas teigti, jog ieškovė, neturėdama paskolos sutarčių originalų, pateikė teismui visiškai nepagrįsta ieškinį. Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo ikiteisminio tyrimo teisėjos 2010-12-29 nutartyje nurodoma, jog atliekant ieškovės minimą ikiteisminį tyrimą pagal atsakovo pareiškimą, ieškovės tariamai sudarytų paskolos sutarčių originalų nepavyko gauti. Kyla labai logiškas klausimas, kokių dokumentų pagrindu ieškovė prašo priteisti jos naudai skolą, kai skolai patvirtinti per 10 metų negali pateikti dokumentų. Pagaliau santuokos nutraukimo byloje yra pateiktas advokatės A. P. patvirtintas Metinės gyventojo (šeimos) turto deklaracijos priedas „Gautos paskolos“, kuriame nurodoma, kad 2005-04-29 datai Z. D. yra skolinga D. P. ne 45 000 Lt, o 40 000 Lt, todėl kyla dar vienas klausimas, kodėl Z. D. nežinojo, kad skolinga ieškovei ne 40 000 Lt, o 45 000 Lt, kai advokatei buvo teikiami dokumentai atsiliepimui į ieškinį surašyti. Ieškovės teiginiai apie tariamos skolos būvimą grindžiami labai nepatikimais paaiškinimais, kurie laikytini netinkama įrodinėjimo priemonė.
Žemesnės instancijos teismas
Teismo posėdžio metu ieškovė D. P. palaikė ieškinį ir prašė jį tenkinti visiškai. nurodė, kad 1996 m. paskolino sesės šeimai remontui. Paskola buvo beprocentė. Per tris kartus paskolino iš viso 45 000 Lt. Pareikalavo grąžinti, po paskutinio teismo, prieš daugiau nei du metus. Pateikė antstoliam, bet ją informavo, kad skola nepriteista, bet tik pripažinta. Atsakovas nesutiko grąžinti, nepripažįsta skolos. Sutarčių originalus atidavė adv. Petronytei, jai atidavė patvirtintas kopijas. Į advokatę kreipėsi dėl skolos. Bylos nevartė ir nesidomėjo, kur originalai. Advokatė sakė, kad byloje yra originalai.
Šalies argumentai
Ieškovės atstovė adv. A.Puzinienė nurodė, kad visos aplinkybės dėl paskolos sutarčių jau buvo nagrinėtos Vilniaus apylinkės 1 apylinkės teismo civilinėje byloje Nr. 2-9360-55/2008 skiriantis ieškovės sesei ir atsakovui. 2009-10-01 sprendimu nustatytos aplinkybės yra prejudiciniai faktai, patvirtinti Vilniaus apygardos teismo, taip pat išnagrinėtos ir Lietuvos A. T.. Nutartimi buvo paliktos galioti Vilniaus apygardos teismo ir Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo sprendimai. Atsakovas ir po šių bylų skolos negrąžino, bandė užvesti ikiteisminius tyrimus dėl neva suklastojimo, tačiau jie buvo nutraukti. Ieškovo byloje pateikti rašytiniai paaiškinimai nesusiję su nagrinėjama byla. Ieškovė pateikė adv. Petronytės originaliu antspaudu patvirtintas paskolos sutartis, paaiškino, kad advokatė santuokos nutraukimo bylos metu išsikvietė ją į ofisą, paėmė originalą ir jai išdavė patvirtintą nuorašą. Ieškovė pateikė ir deklaraciją už 1996 m. patvirtinta Valstybinės mokesčių inspekcijos antspaudu, kad visa paskolos suma buvo uždeklaruota. Jokių abejonių nėra, kad paskola buvo priimta.
A. R. D. su ieškiniu nesutiko. Nurodė, kad 2005 m. kovo mėnesį pateikė ieškinį dėl skyrybų ir tada išlindo šitos paskolos, kurių jis nėra matęs. Lapeliai pasirašyti D. sesers, draugių. Paskui ištrauktos deklaracijos, tačiau jis patikrino, kad jos inspekcijai nebuvo pateiktos. Apie skolos raštelius sužinojo tik teisme. Jis nėra niekam skolingas, niekam pinigų neskolino. Remontus jis pasidarė už juodus pinigus, tokie laikai buvo. Oficialiai savo pajamų negali įrodyti. Ieškinį dėl santuokos nutraukimo pareiškė jis. Tuo metu faktiškai gyveno atskirai. 1995-1997 m. oficialus atlyginimas jo buvo 600-700 Lt, tačiau dirbo „juodai“, vykdė tarptautinio transporto ekspedicijas. Tuo metu su žmona sutarė gerai. Turėjo pinigų, apie 200-300 tūkstančių, pinigai su žmona buvo bendri. Paskolų sutartys buvo pasirašytos atbulinėm datom.
Atsiliepimas
Atsakovo atstovė adv. I. Maksimova nurodė, kad nesutinka su vertinimu, jos santuokos nutraukimo byloje buvo išspręsti klausimai, kas liečia kreditorius. Teismas ne vienerius metus nagrinėdamas bylą taip ir nesugebėjo gauti iš ieškovės paskolų sutarčių originalų, nors ieškovė toje byloje dalyvavo trečiojo asmens teisėmis. Nuo 2004 m. originalai neatsirado. Santuokos nutraukimo bylos teismas sprendė tik dėl kreditorių buvimo ar nebuvimo, neanalizavo ar tie kreditoriai realūs, nes toje byloje savarankiškų reikalavimų nebuvo pateikta. Šiuo metu yra tik paskolų sutarčių kopijos ir 2005 m. deklaracija. 1995-1996 m. D. šeima turėjo pakankamai savo lėšų ir skolintis nebuvo pagrindo. Tokie dokumentai galimai surašyti vėliau arba tikslu pateisinti nelegaliai gautas pajamas. Nėra logiška, kad šeima pasiskolinusi pinigų ir pati neturėdama jokių kitų oficialių pajamų įsigijo tris butus, bet ir labai gerais baldais juos apstato. Nesant sutarties originalo, galimos dvi prielaidos. Viena, kad sutartis buvo surašyta savo laiku siekiant pateisinti nelegalias pajamas. Antra, kad surašyta 2005 m. prasidėjus santuokos nutraukimo procesui. Originalo nebuvimas reiškia, kad paskola buvo grąžinta arba, kad ji buvo nereali. Ieškovė pateikė reikalavimą visiškai nepagrįstą, grindžiamą neaiškios kilmės dokumentais.
Tretysis asmuo Z. D. nurodė, kad 1993 m. atsakovui padarė operaciją. Po poros metų atsakovas pasakė, kad reikia daryti remontą. Skolinosi iš draugų, sesės, kurie turėjo pinigų. Buvo paskolinta tikrai šildymo sistemai, buvo pateiktos visos sąmatos. Ieškovė tuo metu gyveno labai gerai, turėjo pinigų. Po operacijos pasiuntė vaikus paimti jai rūbų, tada vaikai rado kitą moterį ir daugiau ten nebuvo. Kai atėjo su policija jokių dokumentų nebebuvo. Ją skyrybų byloje atstovavo adv. Petronytė. Ji pasakė advokatei kam yra skolinga, davė kontaktinius duomenis. Advokatė juos sukvietė. P. po apsilankymo pas Petronytę atvažiavo pas ją ir pasakė, kad reikia duoti ieškinį. Visos paskolos buvo deklaruotos, paskui deklaracijos buvo patikslintos. Teismai deklaracijų nepriėmė, nes tai dokumentas, kurį galima tikslinti. Ji neturėjo paskolų originalių dokumentų, viskas buvo pas Dabužinską namuose likę, todėl tikslino deklaracijoje paskolos sumą.
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys tenkintinas visiškai.
Byloje nustatyta, kad Vilniaus miesto 1 apylinkės teismas 2008-12-23 sprendimu civilinėje byloje Nr. N2-9360-55/2008 pagal ieškovo R. D. ieškinį atsakovei Z. D. dėl santuokos nutraukimo, turto padalinimo, atsakovės priešieškinį ieškovui dėl santuokos nutraukimo, vaiko išlaikymo, jo gyvenamosios vietos nustatymo, ieškinį ir priešieškinį tenkino iš dalies - nutraukė R. D. ir Z. D. santuoką, registruotą 1978-06-24 Utenos rajono civilinės metrikacijos skyriuje, akto įrašo Nr. 144, dėl R. D. kaltės ir išsprendė kitus su santuokos nutraukimu susijusius klausimus. Šiuo sprendimu teismas taip pat priteisė iš R. D. D. P. 45000 Lt negrąžintos paskolos.
Atsakovas Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2008-12-23 sprendimą apskundė Vilniaus apygardos teismui. Vilniaus apygardos teismas 2009-10-01 nutartimi civilinėje byloje Nr. 2A-604-567/2009 pakeitė Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2008 m. gruodžio 23 d. sprendimą – be kitų dalių panaikino sprendimo dalį, kuria iš R. D. buvo priteista D. P. 45000 Lt negrąžintos paskolos. Teismas nutartimi pripažino, kad R. D. yra skolingas D. P. – 39 500 Lt negrąžintos paskolos. Apeliacinės instancijos teismas pažymėjo, kad byloje yra pateikti advokatės A. P. patvirtinti paskolos sutarčių nuorašai (2 t., b.l. 36-38) su D. P. 39500 Lt sumai, todėl kolegija remiasi šiais nuorašais, nes tai reiškia, kad advokatei buvo pateikti apžiūrai šių sandorių originalai. Teisėjų kolegija nustatė teisinį pagrindą pripažinti abiejų sutuoktinių mokėtinas skolas, jas paskirstant tarp šalių lygiomis sumomis, pripažįstant, kad dėl negrąžintų paskolų ieškovas (R. D.) yra skolingas: D. P. - 39500 Lt; I. P. - 3250 Lt; o atsakovė (Z. D.) - D. P. - 5500 Lt; A. Ž. - 34000 Lt; I. P. - 3250 Lt. Nutartyje pažymėjo, kad byloje nebuvo ginčijamos paskolos sutartys ir nebuvo pareikšti reikalavimai pripažinti negrąžintas paskolas asmeninėmis vieno iš sutuoktinių prievolėmis. Teisėjų kolegija padarė išvadą, kad nurodytos negrąžintos paskolos buvo panaudos šalių (R. D. ir Z. D.) šeimos poreikiams tenkinti.
R. D. Vilniaus apygardos teismo 2009-10-01 nutartį apskundė Lietuvos A. T.. Lietuvos A. T. 2010-03-01 nutartimi civilinėje byloje Nr. 3K-3-39/2010 Vilniaus apygardos teismo 2009 m. spalio 1 d. nutartį palikto nepakeistą. Nutartyje nurodė, jog byloje įrodyta, kad paskolos buvo paimtos atsakovės vardu esant santuokoje ir panaudotos bendram turtui įgijimui, remontui, todėl šių aplinkybių pakanka spręsti, kad jos buvo sunaudotos šeimos poreikiams tenkinti ir atsakomybė už jas yra bendra abiem sutuoktiniams.
Sprendimui, nutarčiai ar įsakymui įsiteisėjus, šalys ir kiti dalyvavę byloje asmenys, taip pat jų teisių perėmėjai nebegali iš naujo pareikšti teisme tų pačių ieškinio reikalavimų tuo pačiu pagrindu, taip pat kitoje byloje ginčyti teismo nustatytus faktus ir teisinius santykius, tačiau tai netrukdo suinteresuotiems asmenims kreiptis į teismą dėl pažeistos ar ginčijamos teisės arba įstatymų saugomo intereso gynimo, jeigu toks ginčas įsiteisėjusiu teismo sprendimu nėra išnagrinėtas ir išspręstas. Įsiteisėjęs teismo sprendimas byloje pagal ieškinį (pareiškimą, prašymą), kuriuo siekiama tam tikros teisės arba tam tikrų materialinių teisinių santykių buvimo ar nebuvimo teisinio pripažinimo (ieškiniai (pareiškimai, prašymai) dėl pripažinimo), turi prejudicinę galią ir byloje nedalyvavusiems asmenims (CPK 279 straipsnio 4 dalis). Nereikia įrodinėti aplinkybių, nustatytų įsiteisėjusiu teismo sprendimu kitoje civilinėje ar administracinėje byloje, kurioje dalyvavo tie patys asmenys, išskyrus atvejus, kai teismo sprendimas sukelia teisinius padarinius ir nedalyvaujantiems byloje asmenims (prejudiciniai faktai) (CPK 182 straipsnio 2 punktas).
Įsiteisėjęs teismo sprendimas įgyja res judicata galią. Tai reiškia, kad šalių ginčas yra galutinai išspręstas, o teismo sprendimas šalims turi įstatymo galią. Res judicata yra taikoma tik šalims ir kitiems dalyvaujantiems byloje asmenims. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad sprendimas, turintis res judicata galią, sukuria materialiuosius ir procesinius teisinius padarinius; procesinis teismo sprendimo res judicata padarinys reiškia, kad sprendimo nebegalima skųsti įprasta, t. y. apeliacine, tvarka (CPK 301 straipsnio 1 dalis); materialieji tokio sprendimo padariniai dvejopi: pirma, šalys nebegali pakartotinai reikšti tapataus ieškinio (negatyvusis res judicata poveikis, įtvirtintas CPK 279 straipsnio 4 dalyje), antra, sprendimas gali būti reikalavimo pagrindas kitoje civilinėje byloje (pozityvusis res judicata poveikis, įtvirtintas CPK 182 straipsnio 2 punkte). (Lietuvos A. T. Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2010 m. balandžio 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje AB „Swedbank“ v. R. N., bylos Nr. 3K-7-173/2010; kt.).
Aiškindamas CPK normas dėl prejudicinių faktų taikymo, kasacinis teismas laikosi šių pagrindinių nuostatų: prejudiciniais faktais laikytinos kitoje byloje įsiteisėjusiu teismo sprendimu nustatytos aplinkybės; prejudicinių faktų galią tokios aplinkybės turi tik tuo atveju, kai abiejose bylose bet kokiu procesiniu statusu dalyvauja tie patys asmenys, išskyrus atvejus, kai teismo sprendimas sukelia teisinius padarinius ir nedalyvavusiems byloje asmenims; pirmesnėje civilinėje byloje nustatyti faktai pripažintini prejudiciniais tik tada, kai jie toje byloje buvo įrodinėjimo dalykas ar bent jo dalis, svarbu, kad įrodinėjamas faktas būtų reikšmingas abiejose bylose (Lietuvos A. T. Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. gegužės 10 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „Sarteksas“ v. UAB „Beltateksas“, byla Nr. 3K-3-203/2007; 2008 m. vasario 4 d. nutartis, priimta civilinėje byloje DnB Nord bankas v. UAB „Dama“, byla Nr. 3K-3-37/2008; 2010 m. liepos 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Vilniaus miesto apylinkės prokuratūros vyriausiasis prokuroras ir kt. v. UAB „Naigeda“ ir kt., bylos Nr. 3K-3-306/2010; 2012 m. birželio 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje V. K. v. D. S., bylos Nr. 3K-3-282/2012; kt.). Taigi prejudicinių faktų taisyklės taikymui reikšminga ne tik tai, kad sprendimas įsiteisėjęs, priimtas byloje, kurioje dalyvavo tie patys asmenys, bet ir tai, jog pirmesnėje byloje nustatyti faktai buvo tos bylos įrodinėjimo dalykas ar bent jo dalis.
Aukščiau nurodytais įsiteisėjusiais teismo sprendimais buvo konstatuota, kad R. D. yra skolingas D. P. - 39500 Lt, o negrąžinta paskola buvo panauda R. D. ir Z. D. šeimos poreikiams tenkinti. Paskolos sutarties sudarymas, jos panaudojimo tikslai ir paskolos sumos negrąžinimas sutartu laiku buvo nagrinėjami minėtose bylose, kuriose, kaip ir šioje byloje, dalyvauja tie patys asmenys (tik skirtingais procesiniais statusais). Teismams konstatavus, kad nurodytos aplinkybės egzistavo, jos byloje dalyvavusiems asmenims tampa prejudiciniais faktais, kurių kitoje byloje tarp tų pačių šalių įrodinėti nereikia, jos negali būti ginčo objektas kitoje, vėliau iškeltoje, civilinėje byloje. Teismai nagrinėdami santuokos nutraukimo bylą rėmėsi ir pripažino tinkamais įrodymais advokatės A. P. patvirtintus paskolos sutarčių nuorašus. Pažymėtina, kad R. D. santuokos nutraukimo byloje reikalavimų dėl paskolos sutarčių su D. P. nuginčijimo nereiškė. Šios bylos nagrinėjimo metu R. D. teigė, kad galimai šios paskolos sutartys buvo pasirašytas atgaline data, arba tikslu įteisinti nelegaliais pajamas, tačiau šių aplinkybių neįrodė (CPK 178 str.). Atkreiptinas dėmesys, kad R. D. buvo kreipęsis į Vilniaus miesto apylinkės prokuratūra prašydamas pradėti ikiteisminį tyrimą pagal dėl suklastotų paskolos sutarčių. Vilniaus miesto apylinkės prokuratūra 2010-06-28 priėmė nutarimą, kuriuo ikiteisminis tyrimas Nr. 10-200107-09 Z. D., G. P., D. P., S. P., L. J., A. Ž., A. M. M., V. Z. atžvilgiu buvo nutrauktas, nesurinkus pakankamai duomenų, pagrindžiančių jų kaltę padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 300 str. 1 d. bei nutarta tęsti nusikalstamą veiką padariusių asmenų paiešką (civ. byla. Nr. N2-5360-55/2008, t. 3, b.l. 200-204). Vilniaus miesto apylinkės prokuratūra 2012-03-23 nutarimu nutraukė ikiteisminį tyrimą Nr. 10-2-00107-09, nes nepadarytos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos BK 182 str. 2 d., 300 str. 1 d. (civ. byla. Nr. N2-5360-55/2008, t. 4, b.l. 78‑79).
Prievolės turi būti vykdomos sąžiningai, tinkamai ir nustatytu terminu pagal įstatymų ar sutarties nurodymus, o jei nurodymų nėra, - pagal paprastai reiškiamus reikalavimus (LR CK 6.38 str.). Paskolos sutartimi viena šalis (paskolos davėjas) perduoda kitos šalies (paskolos gavėjo) nuosavybėn pinigus arba rūšies požymiais apibūdintus suvartojamuosius daiktus, o paskolos gavėjas įsipareigoja grąžinti paskolos davėjui tokią pat pinigų sumą (paskolos sumą), arba tokį patį kiekį tokios pat rūšies ir kokybės kitų daiktų, bei mokėti palūkanas, jeigu sutartis nenustato ko kita (CK 6.870 str. 1 d.).
Atsižvelgiant į išdėstytą, teismų nustatytus prejudicinius faktus, ieškinio reikalavimas dėl skolos priteisimo tenkintinas ir iš atsakovo R. D. ieškovei D. P. priteistina 11 439,99 Eur (39 500 Lt) negrąžintos paskolos (CPK 178 str., 185 str., CK 6.870 str., 6.871 str., 6.873 str.).
Iš atsakovo ieškovei priteisiama 230,85 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimo (b.l. 49-50, 152-153) (CPK 88 str. 98 str.). Teismo 2014-05-13 nutartimi ieškovei D. P. buvo atidėtas žyminio mokesčio sumokėjimo terminas iki sprendimo byloje priėmimo dienos (b.l. 12), todėl ieškinį tenkinus visiškai 343,20 Eur (1 185 Lt) žyminis mokestis valstybei priteisiamas iš atsakovo (CPK 93, 96 str.). Iš atsakovo valstybės naudai taip pat priteisiama 7,68 Eur (26,53 Lt) procesinių dokumentų siuntimo išlaidos (CPK 92 str.)
Byloje 2015-01-14 teismo nutartimi pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės paliekamos galioti iki visiško teismo sprendimo įvykdymo (b.l.73-74, 147).
Rezoliucinė dalis
nusprendė:
Ieškinį tenkinti visiškai.
Priteisti iš atsakovo R. D. (a.k. (duomenys neskelbtini) ieškovei D. P. (a.k. (duomenys neskelbtini) 11439,99 Eur (vienuolika tūkstančių keturi šimtai trisdešimt devyni eurai 99 ct) negrąžintos paskolos ir 230,85 Eur (du šimtai trisdešimt eurų 85 ct) bylinėjimosi išlaidų.
Priteisti iš atsakovo R. D. (a.k. (duomenys neskelbtini) 350,88 Eur (trys šimtai penkiasdešimt eurų 88 ct) bylinėjimosi išlaidų valstybei (gavėjas Valstybinė mokesčių inspekcija prie LR Finansų ministerijos, gavėjo bankas AB Swedbank, a.s. (duomenys neskelbtini), įmokos kodas 5660).
Byloje teismo 2015-01-14 nutartimi taikytas laikinąsias apsaugos priemones palikti galioti iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.
Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus rajono apylinkės teismą.