- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2017-02-02
- Bylos Nr.
- e2A-117-153/2017
- Teisminio proceso Nr.
- 2-69-3-13862-2015-8
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Galina Blaževič, Leonas Jachimavičius, Arvydas Žibas
- Atsakovas
- J. K., E. K., V. A.
- Trečiasis asmuo
- notarė J
- Advokatai
- Darius Kripas
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Galinos Blaževič (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Leono Jachimavičiaus ir Arvydo Žibo,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės bankrutavusios UAB „Nimtech kompiuteriai“ apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2016 m. birželio 15 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-86-918/2016 pagal ieškovės bankrutavusios UAB „Nimtech kompiuteriai“ ieškinį atsakovams J. K., E. K., V. A. dėl sandorių pripažinimo negaliojančiais actio Pauliana pagrindu, trečiasis asmuo – notarė J. M..
.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
Ginčo esmė
1. Ieškovės BUAB „Nimtech kompiuteriai“ atstovas bankroto administratoriaus UAB ,,Actualis“ atstovas prašė panaikinti atsakovo J. K. nekilnojamajam turtui – butui, esančiam adresu (duomenys neskelbtini) , Kaunas, 2013 m. gegužės 27 d. taikytą sutartinės hipotekos sandorį; panaikinti susitarimo dėl paskolos grąžinimo su esamais ir būsimais pakeitimais punktą dėl sutartinės hipotekos sandorio sudarymo bet kokiam kilnojamajam ar nekilnojamam atsakovo J. K. turtui; solidariai iš atsakovų priteisti bylinėjimosi išlaidas.
Šalies argumentai
Ieškovės atstovas nurodė, kad civilinėje byloje Nr. 2-913-555/2013 ieškovė su atsakovu J. K. 2013 m. balandžio 4 d. sudarė taikos sutartį, kuria atsakovas įsipareigojo nuo 2013 m. balandžio 4 d. per 6 mėnesius lygiomis dalimis po 5 416,80 Lt, o pirmą 5 420,25 Lt įmoką sumokėti ieškovei, iš viso 32 504,25 Lt. Tačiau atsakovas J. K. įsipareigojimų tinkamai neįvykdė, nustatyta tvarka nesumokėjo taikos sutartimi suderėtos skolos ieškovei. Ieškovei patikrinus atsakovo turtinę padėtį paaiškėjo, kad atsakovai J. K. ir V. A. sudarė 2013 m. balandžio 10 d. susitarimą dėl paskolos grąžinimo, kuriuo atsakovai patvirtino, jog atsakovas V. A. 2008 m. sausio 21 d. neatlygintinai paskolino atsakovui J. K. 50 000 Lt, kuriuos skolininkas buvo įsipareigojęs grąžinti iki 2012 m. sausio 1 d., susitarimo sudarymo dieną negrąžintos paskolos dalis sudarė 24 880 Lt (7 205,75 Eur). J. K. susitarimo 4.1 įsipareigojo paskolos likutį grąžinti iki 2015 m. gegužės 1 d. susitarime nurodyta tvarka. Susitarimo 4.5 punkte numatytas skolininko įsipareigojimas sutarties vykdymui per 2 mėnesius suteikti kreditoriui papildomas garantijas, įkeičiant nekilnojamąjį turtą. 2013 d. gegužės 27 d. paprastąja sutartine hipoteka, vykdydami šį susitarimo punktą atsakovai J. K. ir E. K. įkeitė atsakovui V. A. butą (duomenys neskelbtini), Kaune. Šalys susitarė nustatyti, kad įkeičiamo turto vertė 113 000 Lt, hipoteka užtikrintas 23 880 Lt prievolės vykdymas. Ieškovės atstovas mano, kad ginčijamas hipotekinis sandoris pripažintinas negaliojančiu actio Pauliana pagrindu. Ieškovės atstovo nuomone, dėl atsakovo J. K. sudaryto sandorio su atsakovu V. A. atsakovas J. K. tapo nemokus, o atsakovui V. A. dėl ginčo sandorio sudarymo sudaryta išskirtinė galimybė patenkinti vieno kreditoriaus V. A. turtinius interesus. Atsakovai J. K. ir E. K. sudarydami ginčo sandorį turėjo kitų kreditorių, todėl sudarę sandorį su atsakovu V. A. pažeidė kitų atsakovo J. K. kreditorių interesus, buvo nesąžiningi, nes neprivalėjo sudaryti ginčijamo sandorio.
Atsiliepimas
2. Atsakovai J. K., E. K., V. A. su ieškovės reikalavimu nesutiko, prašė taikyti ieškinio senatį, ieškovės reikalavimus atmesti kaip neįrodytus ir nepagrįstus. Ieškovė nagrinėjamojoje byloje neįrodė visų būtinų sąlygų ginčijamam sandoriui actio Pauliana pagrindu panaikinti. Atsakovė E. K. ginčijamą hipotekos sandorį pasirašė formaliai, nieko nežinodama apie atsakovo J. K. kreditorius, nesigilino į pasirašomus dokumentus, jų nesuprato, kartu su atsakovu J. K. atsakovė E. K. seniai negyvena, neveda bendro ūkio.
Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
3. Kauno apylinkės teismas 2016 m. birželio 15 d. sprendimu ieškovės bankrutavusios UAB „Nimtech kompiuteriai“ ieškinį atmetė ir priteisė iš ieškovės bylinėjimosi išlaidas atsakovams J. K. ir V. A..
Teismas nustatė, kad atsakovas J. K., būdamas skolingas 9 413,89 Eur ieškovei pagal taikos sutartį, įsipareigojimo nevykdė. Kad atsakovai J. K. ir V. A. sudarė 2013 m. balandžio 10 d. susitarimą dėl paskolos grąžinimo, kuriuo patvirtino, jog atsakovas V. A. 2008 m. sausio 21 d. neatlygintinai paskolino atsakovui J. K. 50 000 Lt, kuriuos skolininkas J. K. buvo įsipareigojęs grąžinti iki 2012 m. sausio 1 d., susitarimo sudarymo dieną negrąžintos paskolos dalis sudarė 24 880 Lt (7 205,75 Eur). Atsakovas J. K. susitarimo 4.1 p. įsipareigojo paskolos likutį grąžinti V. A. iki 2015 m. sausio 1 d. susitarime nurodyta tvarka. Susitarimo 4.5 punkte yra numatytas skolininko įsipareigojimas sutarties vykdymui per 2 mėnesius suteikti kreditoriui papildomas garantijas, įkeičiant kreditoriui nekilnojamąjį turtą. 2013 m. kovo 27 d. paprastąja sutartine hipoteka, vykdydami šį susitarimo punktą atsakovai J. K. ir E. K. įkeitė atsakovui V. A. butą (duomenys neskelbtini), Kaune. Šalys susitarė nustatyti, kad įkeičiamo turto vertė 113 000 Lt, hipoteka užtikrintas 23 880 Lt. Hipotekos sandoris viešame registre įregistruotas 2013 m. gegužės 27 d.
Teismas nurodė, kad ieškovė, būdama apdairi, apie ginčijamus sandorius galėjo ir turėjo sužinoti pateikusi vykdomąjį raštą antstoliui. Ieškovė nenurodė, į kokį konkretų skolininko turtą turėtų būti nukreiptas išieškojimas, 2013 m. rugsėjo 2 d. gavusi turto arešto 2013 m. rugpjūčio30 d. aktą, ieškovė daugiau nei vienerius metus nesidomėjo galimybėmis nukreipti išieškojimą į atsakovo J. K. areštuotą turtą, t. y. 2014 m. lapkričio 17 d., ir tai vertino kaip ieškovės atstovo neapdairų ir nerūpestingą elgesį. Ieškovė nesidomėjo areštuoto turto teisiniu statusu, turtui taikytais apribojimais. Teismas laikė teisingais atsakovų argumentus, kad išieškotojas turi įstatyminę pareigą aktyviai domėtis vykdomosios bylos eiga (CPK 640 str. 2 p.). Teismas sprendė, kad ieškovė apie ginčijamus sandorius turėjo sužinoti 2013 m. rugsėjo 2 d., t. y. tą dieną, kai gavo antstolio surašytą turto arešto aktą, tada, teismo vertinimu, ieškovei atsirado pareiga domėtis dėl galimybės nukreipti išieškojimą į areštuotą turtą. Ieškinys teismui pateiktas 2015 m. liepos 13 d., t. y. praėjus vieneriems metams ir septyniems metams nuo 2013 m. rugsėjo 2 d., taip praleidžiant CK 6.66 str. 3 d. numatytą vienerių metų ieškinio senaties terminą. Teismas nurodė, kad ieškovės atstovas neprašė praleistą ieškinio senaties terminą atnaujinti ir, kad byloje nėra jokių aplinkybių, dėl kurių būtų galima spręsti, jog ieškinio senaties terminas praleistas dėl svarbių priežasčių ir teismas galėtų spręsti dėl ieškinio senaties termino atnaujinimo savo iniciatyva. Dėl nurodytų aplinkybių, pasibaigus ieškinio senaties terminui ir atsakovams remiantis tokia aplinkybe, teismas ieškinį atmetė (CK 1.131 str. 1, 2 d.).
Teismas nustatė, kad ieškovė turi neabejotiną ir galiojančią reikalavimo teisę atsakovui J. K. dėl 9 413,89 Eur sumos išieškojimo, kad skola yra išskaičiuojama iš atsakovo J. K. darbo užmokesčio. Kad sudarant 2013 m. balandžio 10 d. susitarimą dėl paskolos grąžinimo ir 2013 m. gegužės 27 d. hipotekos sandorį, J. K. mokumas iš esmės nepakito. Teismas įvertinęs ginčijamo susitarimo dėl paskolos grąžinimo 4.5 punktą nenustatė ieškovės teisių pažeidimo, nes šiuo susitarimu buvo tik įtvirtintas J. K. įsipareigojimas suteikti garantijas V. A. dėl prievolės vykdymo įkeičiant nekilnojamąjį turtą. Tačiau ieškovė neįrodinėjo, kaip toks abstraktus susitarimas galėjo suteikti V. A. pirmenybę prieš kitus kreditorius ar kitaip pažeisti kreditorių teises.
Teismas nustatė, kad ginčijamu 2013 m. gegužės 27 d. hipotekos sandoriu 23 880 Lt (6 916,13 Eur) dydžio prievolės užtikrinimui įkeistas 113 000 Lt (32 727,06 Eur) vertės turtas, tai reiškia, kad prievolės užtikrinta daugiau nei keturis kartus didesnės vertės turtu. Hipoteka V. A. įkeitus visą atsakovo nekilnojamąjį turtą, būtent V. A. suteikta pirmenybė į jo reikalavimų patenkinimą. Teismo vertinimu, ginčijamas 2013 m. gegužės 27 d. hipotekos sandoris ta apimtimi, kuria įkeisto turto vertė viršija prievolės V. A. dydį, pažeidžia ieškovo kitų kreditorių interesus, nes ginčijamu sandoriu V. A. nepagrįstai suteikta pirmenybė kitų kreditorių atžvilgiu.
Teismas sprendė, kad atsakovai J. K. ir E. K. privalėjo sudaryti sandorį su atsakovu V. A., kadangi įsipareigojimas sudaryti ginčijamą 2013 m. gegužės 27 d. hipotekos sandorį kildintinas būtent iš 2013 m. balandžio 10 d. susitarimo 4.5 punkto, kur nurodyta, kad atsakovas J. K. įsipareigojo suteikti atsakovui V. A. papildomas garantijas dėl paskolos grąžinimo.
Atsakovo J. K. veiksmai sudarant tiek 2013 m. balandžio 10 d. susitarimą ir įsipareigojant įkeisti nekilnojamąjį turtą, o vėliau šio susitarimo pagrindu sudarant 2013 m. gegužės 27 d. hipotekos sandorį, teismo manymu atitiko protingo asmens, veikiančio kreditoriaus interesais tomis aplinkybėmis, elgesį, nulemtą susiklosčiusių faktinių aplinkybių. Teismo vertinimu, ieškovės atstovo bankroto administratoriaus elgesys leido atsakovui J. K. manyti, kad teismui patvirtinus taikos sutartį ir panaikinus laikinąsias apsaugos priemones, atsakovas jam priklausančiu nekilnojamuoju turtu gali naudotis, jį valdyti ir juo disponuoti savo nuožiūra. Ieškovas į bylą nepateikė jokių įrodymų, kurie patvirtintų atsakovą J. K. buvus nesąžiningą, t. y. tai, kad atsakovas J. K., sudarydamas ginčijamus sandorius, žinojo ar turėjo žinoti, kad sudarytas sandoris pažeis kreditorių teises, todėl ši actio Pauliana taikymo sąlyga yra neįrodyta.
Teismas sprendė, kad ginčijamo hipotekos sandorio sudarymo metu jokie apribojimai atsakovo J. K. turtui nebuvo taikomi. O ieškovas neįrodinėjo, kad atsakovas V. A., siekdamas iš J. K. susigrąžinti teiktą paskolą, veikė kaip verslininkas, kuriam taikomi didesni atidaus asmens standartai. Teismas akcentavo, kad įkeitus turtą hipoteka pasunkėja galimybės kitiems kreditoriams išieškoti iš įkeisto turto, tačiau toks išieškojimas nėra neįmanomas. Be to, nustačius, kad skolininkas (šiuo atveju J. K.) privalėjo sudaryti ginčijamus sandorius, teismo manymu darytina išvada, kad sudarydamos sandorius šalys buvo sąžiningos. Teismas nenustatęs visų actio Pauliana sąlygų buvimo, ieškinį atmetė ir šiuo pagrindu.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai
4. Apeliaciniu skundu Kauno apylinkės teismo 2016 m. birželio 15 d. sprendimą skundžia ieškovės BUAB „Nimtech kompiuteriai“ atstovės bankroto administratoriaus UAB ,,Actualis“ įgaliotas asmuo Nerijus Strikulis.
Šalies argumentai
4.1. Apeliantės atstovas prašo panaikinti skundžiamą teismo sprendimą, priimti naują teismo sprendimą, ieškovės ieškinio reikalavimus patenkinti, priteisti iš atsakovų bylinėjimosi išlaidas patirtas iki apeliacinio skundo išnagrinėjimo ieškovei.
4.2. Ieškovo nuomone, antstolis R. Stanislauskas turėjo būti įtrauktas į civilinę bylą, nes byloje, taikius ieškinio senatį dėl to, kad antstolis atlikinėdavo registrų tikrinimus bei vykdydamas išieškojimą nesiėmė jokių veiksmų, o juo labiau neinformavo ieškovo apie tai, kad negali nukreipti išieškojimo į atsakovo nekilnojamąjį turtą. Ieškovas pagrįstai tikėjosi, kad antstolis būdamas profesionalas imsis visų įmanomų veiksmų, juo labiau kaip matyti iš vykdomosios bylos medžiagos, pats atsakovas prašė leisti mokėti įsiskolinimą dalimis. Dėl to ieškovė mano, kad esant šioms aplinkybėms, ieškovė įgyja teisę reikšti ieškinį antstoliui dėl galimai savo veiksmais padarytos žalos. Todėl skundžiamas teismo sprendimas negalioja dėl absoliutaus teismo sprendimo pagrindo numatyto CPK 329 str. 2 d. 2 p.
4.3. Ieškovė negali nukreipti išieškojimo į atsakovo turtą, kadangi apie atsakovo turtinę padėtį sužinojo tik tuomet, kai ieškovė gavo atsakymą iš antstolio dėl išieškojimo nukreipimo į atsakovui priklausantį turtą. Atsakymo iš antstolio data ir turi būti laikoma ta diena, nuo kada turi būti skaičiuojamas ieškinio senaties terminas.
4.4. Teismas neteisingai nustatė, kad ginčo sandoriu nepadarytas ieškovės teisių pažeidimas. Ieškovė šiuo metu negali nukreipti išieškojimo į atsakovui J. K. priklausantį turtą, nes turtas yra įkeistas hipoteka kitam atsakovui V. A.. V. A., turėdamas hipoteka įkeistą turtą bei praterminuotą reikalavimo teisę į J. K., ne tik pats nesinaudoja jam skolininko suteikta prievolės įvykdymo užtikrinimo priemone, tačiau to neleidžia padaryti ir ieškovei. Būtent dėl šios priežasties ieškovas laikosi pozicijos, kad atsakovai veikdami nesąžiningai ir žinodami apie J. K. nemokumą, sudarė ginčijamą sandorį, kuris V. A. išskyrė iš kitų skolininko kreditorių jam suteikdami pirmenybę.
4.5. Priešingai nei yra konstatuota teismo sprendime, ieškovė viso teismo proceso metu įrodinėjo ir iš esmės dėl to teikė ieškinį šioje civilinėje byloje, kad atsakovams sudarius hipotekos sandorį ieškovė neturi galimybės patenkinti savo turimo reikalavimo iš skolininko turto, kuris neturi kito turto, į kurį gali būti nukreiptas išieškojimas. Ieškovė šios pozicijos laikėsi viso teismo proceso metu bei tai akcentavo savo baigiamojoje kalboje.
4.6. Kreditorius V. A. nagrinėjamuoju atveju turi 6 916,13 Eur turtinę prievolę, kuri užtikrina 32 727,06 Eur vertės turtu, į kurį bet kada jis gali nukreipti išieškojimą. O priverstinai pardavus šį turtą ne tik būtų padengtas įsiskolinimas V. A., tačiau taip pat yra didelė tikimybė, kad visiškai būtų patenkintas ir ieškovės reikalavimas. Tačiau to padaryti išskirtinai dėl atsakovo nesąžiningų veiksmų negalima.
4.7. Bet kokie susitarimai tarp V. A. ir J. K. turėjo būti vertinami kritiškai, nes jie sudaryti tarp susijusių asmenų (draugų). Civilinės bylos nagrinėjimo metu atsakovų vienas kito atžvilgiu išsakyta nuomonė patvirtina šalių išankstinį susitarimą apie tai, kaip apsaugoti atsakovo J. K. turtą.
4.8. Teismas savo sprendime rėmėsi teismų praktika, kuri būdinga tarp verslo subjektų ir verslo praktikoje, tačiau atkreiptinas dėmesys, kad šioje civilinėje byloje yra ginčijamas sandoris sudarytas tarp dviejų fizinių asmenų ir šis sandoris nebuvo sudarytas verslo tikslais. Dėl šios priežasties ieškovė laikosi pozicijos, kad teismas netinkamai taikė teismų praktiką, todėl šioje dalyje priėjo netinkamos išvados.
Atsiliepimas
5. Atsiliepimą į ieškovės BUAB „Nimtech kompiuteriai“ pateikė atsakovas J. K., kuris prašė teismo sprendimo nekeisti, priteisti atsakovui turėtas bylinėjimosi išlaidas.
5.1. Ieškovė kalbėdama apie antstolio įtraukimą į bylos nagrinėjimą tokiais argumentais bando savo atsakomybę dėl praleisto senaties termino perkelti kitiems asmenims – šiuo atveju antstoliui.
5.2. Teismas teisingai nustatė, kad išieškotojas informacijos apie vykdymo eigą pirmą kartą pasiteiravo praėjus daugiau nei metams nuo vykdomojo dokumento pateikimo vykdymui, t. y. 2014 m. lapkričio 17 d., ir tai vertintina kaip ieškovo atstovo neapdairus ir nerūpestingas elgesys, todėl teiginys, kad dėl tokio ieškovo nerūpestingumo gali atsirasti atsakomybė antstoliui R. Stanislauskui, vertinamas tik kaip siekis permesti savo atsakomybę antstoliui.
5.3. Antstolio įtraukimas į bylą trečiuoju asmeniu būtų nepagrįstas, bereikalingas ir perteklinis, be to, teismas nesprendė dėl antstolio R. Stanislausko ir teismo sprendimas visiškai nepaveikė antstolio materialiųjų teisių ir pareigų. Nėra teisinės logikos ir ieškovo apeliacinio skundo reikalavimuose, kai skundas argumentuojamas, kad byla išnagrinėta neįtraukus antstolio į bylą ir tai yra absoliutus sprendimo panaikinimo pagrindas, tačiau reikalaujama ne bylą grąžinti nagrinėti iš naujo (įtraukus antstolį į bylą), bet ieškinį patenkinti, tai prieštarautų paties ieškovo nurodytam procesinių normų pažeidimui.
5.4. Pirmos instancijos teismas teisingai nustatė, kad nėra būtinų actio Pauliana ieškinio taikymo sąlygų. Teismas vertino, kad ginčijamas hipotekos sandoris ta apimtimi, kuria įkeisto turto vertė viršija prievolės V. A. dydį, pažeidžia ieškovo kitų kreditorių interesus, nes ginčijamu sandoriu V. A. nepagrįstai suteikta pirmenybė kitų kreditorių atžvilgiu.
5.5. Teismas toliau teisingai konstatavo, kad nėra kitų būtinų sąlygų actio Pauliana ieškiniui.
5.6. Teismas teisingai nustatė, kad J. K. veiksmai, tariantis su V. A. dėl termino paskolai grąžinti pratęsimo, palūkanų ir kitų papildomų įmokų nemokėjimo iš esmės atitiko protingo asmens elgesio standartą.
6. Atsiliepimą į ieškovės BUAB „Nimtech kompiuteriai“ pateikė atsakovas V. A. atstovas advokatas Darius Kripas, kuris prašė skundžiamo teismo sprendimo nekeisti, priteisti iš apeliantės bylinėjimosi išlaidas atsakovui V. A.. Kartu su atsiliepimu į apeliacinį skundą advokatas pateikė kopijas: teisinių paslaugų atstovavimo 2016 m. rugpjūčio 4 d. sutarties Nr. 270, kur suderėta teisinių paslaugų kaina 75 Eur; 2016 m. rugpjūčio 4 d. sąskaitos Nr. 118 už paslaugas, kur nurodyta, kad advokatas surašė atsakovo vardu atsiliepimą į apeliacinį skundą, šios paslaugos kaina 75 Eur, bei mokėjimo 2016 m. rugpjūčio 5 d. pavedimą (nurodymą) Nr. 778, kur nurodyta, kad atsakovas apmokėjo advokato teisines paslaugas už 75 Eur sumą pagal teisinių paslaugų atstovavimo 2016 m. rugpjūčio 4 d. sutartį Nr. 270 .
6.1. Atsakovas V. A. su apeliaciniu skundu nesutiko. Atsakovo nuomone, 2016 m. birželio 15 d. Kauno apylinkės teismo sprendimas yra pagrįstas, priimtas tinkamai įvertinus faktines bylos aplinkybes, tinkamai pritaikius materialinės bei procesinės teisės normas, todėl teisėtas.
6.2. Atsakovas su ieškovės argumentu dėl antstolio įtraukimo į bylą nesutinka: teismas sprendimu antstoliui jokių pareigų nenustatė, nesprendė (neturėjo teisinio pagrindo spręsti) dėl antstolio veiksmų teisėtumo. Ginčijamus sandorius tvirtino ne antstolis, bet notaras.
6.3. Teismas pagrįstai konstatavo, kad ieškovas apie ginčijamus sandorius turėjo sužinoti 2013 m. rugsėjo 2 d., t. y. tą dieną, kai gavo antstolio surašytą turto arešto aktą ir jam atsirado pareiga domėtis dėl galimybės nukreipti išieškojimą į areštuotą turtą, tačiau ieškovė 2013 m. rugsėjo 2 d. gavusi turto arešto 2013 m. rugpjūčio 30 d. aktą, daugiau nei vienerius metus nesidomėjo galimybėmis nukreipti išieškojimo į areštuotą turtą, šio turto teisinį statusą, turtui taikomus apribojimus. Apeliantas kaip išieškotojas turėjo CPK 640 str. 2 p. nustatytą pareigą aktyviai domėtis vykdomosios bylos eiga, tačiau jos nevykdė.
6.4. Kaip teisingai pastebėjo pirmosios instancijos teismas, ginčijamo hipotekos sandorio sudarymo metu jokie apribojimai atsakovo J. K. turtui nebuvo taikomi. Dėl šios aplinkybės J. K. tuo metu galėjo net perleisti savo butą tretiesiems asmenims, tačiau to nepadarė. Ši aplinkybė be kita ko patvirtina J. K. sąžiningumą. Hipotekos sandorį, taip pat ir sandorio mastą, tvirtino notaras, abejoti sandorio teisėtumu V. A. neturėjo jokio pagrindo.
6.5. Teismas teisingai pastebėjo, kad sudarant 2013 m. balandžio 10 d. susitarimą dėl paskolos grąžinimo ir sudarant 2013 m. gegužės 27 d. hipotekos sandorį, J. K. mokumas iš esmės nepakito, nes skolininkui priklausantis turtas ir liko jo žinioje, nuosavybės teisė į šį turtą nebuvo perleista, išliko galimybė ir kitiems kreditoriams išieškoti iš įkeisto turto.
6.6. Teismas pripažino, kad sudarydamas hipotekos sandorį V. A. siekė skolos grąžinimo garantijos, kad susitarimai dėl prievolių užtikrinimo yra įprasti ir priimtini tiek tarp fizinių, tiek tarp juridinių asmenų.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai. CPK 320 straipsnio 2 dalis numato, kad neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje numatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.
Teisėjų kolegija, apeliacine tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovės BUAB „Nimtech kompiuteriai“ bankroto administratoriaus įgalioto asmens apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2016 m. birželio 15 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-86-918/2016, sprendžia, kad CPK 329 straipsnio 2 dalyje numatytų absoliučių šio sprendimo negaliojimo pagrindų nėra. Apeliantės atstovo argumentas dėl įtraukimo į bylos nagrinėjimą antstolio laikomas nepagrįstu, todėl atmestinas. Nagrinėjamojoje byloje teismas nenusprendė dėl neįtrauktų dalyvauti byloje asmenų materialiųjų teisių ir pareigų. Be to, kaip matyti iš ieškovės procesinių dokumentų, ieškovė nenurodė, jog turi materialinių pretenzijų antstoliui dėl tariamai netinkamai atliktų vykdymo veiksmų. Todėl apeliacinio skundo argumentas dėl ieškovės turimų materialinių pretenzijų antstoliui yra naujas, jis nebuvo pareikštas pirmosios instancijos teisme, todėl negali būti iškeltas apeliaciniame skunde, nes tai draudžia įstatymas (CPK 312 str.).
Teisėjų kolegija pagal bylos duomenis nustatė, kad Kauno apygardos teismas 2009 m. lapkričio 23 d. nutartimi uždarajai akcinei bendrovei „Nimtech kompiuteriai“ (civilinė byla Nr. B2-121-601/2014) iškėlė bankroto bylą, bankroto administratoriumi paskyrė UAB „Actualis“ (I t. 106 b. l.). Bankroto administratorius 2012 m. rugpjūčio 24 d. kreipėsi į Kauno apygardos teismą su ieškiniu atsakovui J. K. dėl įmonei padarytos 58 213,62 Eur žalos atlyginimo. Kauno apygardos teismas 2012 m. rugpjūčio 30 d. nutartimi, ieškinio užtikrinimui taikė laikinąsias apsaugos priemones – areštavo atsakovo J. K. nekilnojamuosius ir kilnojamuosius daiktus, o jų nesant pinigines lėšas, esančias pas atsakovą arba trečiuosius asmenis už bendrą 201 000 Lt sumą (I t. 108 b. l.). Kauno apygardos teismas. 2013 m. balandžio 5 d. nutartimi civilinėje byloje dėl atsakovo J. K. padarytos 58 213,62 Eur ieškovei žalos atlyginimo tarp ieškovės BUAB „Nimtech kompiuteriai“ ir atsakovo J. K. 2013 m. balandžio 4 d patvirtino taikos sutartį, pagal kurią taikos sutartyje numatytais terminais ir tvarka atsakovas J. K. įsipareigojo sumokėti 9 413,89 Eur (32 504,25 Lt) sumą ieškovei (I t., 111 b. l.). Teismas patvirtinęs taikos sutartį panaikino taikytas atsakovo turtui laikinąsias apsaugos priemones (I t., 112 b. l.). Atsakovas J. K. nevykdė taikos sutartimi patvirtintų įsipareigojimų dėl 9 413,89 Eur sumokėjimo ieškovei BUAB „Nimtech kompiuteriai“. Todėl ieškovės BUAB „Nimtech kompiuteriai“ bankroto administratorius 2013 m. birželio 19 d. kreipėsi dėl priverstinio taikos 2013 m. balandžio 5 d. sutarties vykdymo, Kauno apygardos teismas 2013 m. liepos 15 d. nutartimi bankroto administratoriaus prašymą patenkino, ieškovei 2013 m. rugpjūčio 20 d. išdavė vykdomąjį raštą dėl taikos sutarties vykdymo. Ieškovė BUAB „Nimtech kompiuteriai“ pateikė vykdomąjį raštą vykdyti antstoliui Raimundui Stanislauskui. 2013 m. rugpjūčio 30 d. turto arešto aktu Nr. 00701301409 už 8 787,36 Eur (30 341 Lt) sumą areštuota atsakovams J. K. ir E. K. priklausančio 1/4 dalis buto, esančio V. Landsbergio-Žemkalnio g. 16-50, Kaunas (I t. 113–114 b. l.). Antstolis, vykdydamas Kauno apygardos teismo 2013 m. liepos 15 d. nutartį, dėl skolos ir vykdymo išlaidų išieškojimo 2013 m. rugpjūčio 30 d. patvarkymu nukreipė išieškojimą į skolininko J. K. darbo užmokestį (I t. 135 b. l.). Antstolio 2015 m. rugpjūčio 3 d. pažyma patvirtina, kad iš J. K. darbo užmokesčio išskaičiuota 1 825,78 Eur (I t. 136 b. l.), išieškojimas iš J. K. darbo užmokesčio tebevykdomas (I t. 138 b. l.). Antstolis 2015 m. lapkričio 25 d. informavo ieškovės bankroto administratorių, kad skolos likutis 24 961,36 Lt, kad atsakovo J. K. turtas įkeistas hipoteka, todėl priverstinis turto pardavimas iš varžytinių negalimas (I t. 115 b. l.).
Centrinės hipotekos įstaigos Lietuvos Respublikos hipotekos registro išraše nurodoma, kad 2013 m. gegužės 27 d. hipotekos registre įregistruotas hipotekos sandoris, kuriuo įkaito davėjai J. K. ir E. K. kreditoriaus V. A. naudai 6 916,13 Eur prievolės užtikrinimui įkeitė 32 727,06 Eur vertės butą (duomenys neskelbtini), Kaunas (I t. 116 b. l.). Hipoteka atsakovai J. K. ir V. A. užtikrino sudaryto 2013 m. balandžio 10 d. susitarimą dėl 2008 m. sausio 21 d. paskolos grąžinimo (I t. 121 b. l.). Atsakovo J. K. sąskaitos išrašai, vietinių mokėjimų nurodymų kopijos patvirtina, kad V. A. 2008 m. sausio 21 d. pervedė 50 000 Lt sumą, o J. K. 2009 m. birželio 15 d.–2012 m. balandžio 10 d. laikotarpiu dalimis dalį skolos atsakovui V. A. grąžino (I t. 126–131 b. l.). 2013 m. balandžio 10 d. susitarimo 1 punkte atsakovai V. A. ir J. K. patvirtino, jog atsakovas V. A. 2008 m. sausio 21 d. neatlygintinai paskolino 50 000 Lt sumą atsakovui J. K., kurią skolininkas buvo įsipareigojęs grąžinti iki 2012 m. sausio 1 d. Atsakovai susitarimo 3 punkte patvirtino, kad 2013 m. balandžio 10 d. susitarimo sudarymo dieną negrąžintos 2008 m. sausio 21 d. paskolos dalis sudarė 24 880 Lt (7 205,75 Eur). Atsakovas J. K. susitarimo 4.1 punkte įsipareigojo paskolos likutį grąžinti kreditoriui iki 2015 m. egužės 1 d. susitarime nurodyta tvarka. Susitarimo 4.5 punkte skolininkas įsipareigojo sutarties vykdymui per 2 mėnesius suteikti kreditoriui papildomas garantijas dėl skolos grąžinimo, įkeičiant kreditoriui priklausantį atsakovui J. K. nekilnojamąjį turtą. Atsakovai J. K. ir E. K. vykdydami paminėtą atsakovų J. K. ir V. A. 2013 m. balandžio 10 d. susitarimą, įkeitė 2013 m. gegužės 27 d. paprastąja sutartine hipoteka kreditoriui V. A. butą (duomenys neskelbtini), Kaune (I t. 154–155 b. l.). Kreditoriui V. A. įkeisto turto vertė 113 000 Lt, hipoteka užtikrintas 23 880 Lt prievolės vykdymas V. A..
9. Ieškovės BUAB „Nimtech kompiuteriai“ atstovas bankroto administratorius prašo panaikinti atsakovo J. K. nekilnojamajam turtui – butui, esančiam adresu (duomenys neskelbtini), Kaunas, 2013 m. gegužės 27 d. taikytą sutartinės hipotekos sandorį; panaikinti susitarimo dėl paskolos grąžinimo su esamais ir būsimais pakeitimais punktą dėl sutartinės hipotekos sandorio sudarymo bet kokiam kilnojamajam ar nekilnojamam atsakovo J. K. turtui, ginčijamus sandorius pripažinti negaliojančiais CK 6.66 straipsnio pagrindu.
10. Dėl hipotekos sandorių ginčijimo actio Pauliana pagrindu
Actio Pauliana tikslas – taikant restituciją sugrąžinti turtą, kuris buvo nesąžiningai perleistas ir šio turto sąskaita patenkinti kreditoriaus reikalavimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gruodžio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-697-248/2015; 2009 m. rugsėjo 21 d. nutartis, civilinėje byloje priimta Nr. 3K-3-361/2009 ir kt.).
CK 6.66 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kreditorius turi teisę ginčyti skolininko sudarytus sandorius, kurių pastarasis sudaryti neprivalėjo, jeigu šie sandoriai pažeidžia kreditoriaus teises, o skolininkas apie tai žinojo ar turėjo žinoti (actio Pauliana). Kreditoriaus teises pažeidžia tie skolininko sudaryti sandoriai, kurie, nors ir nesukelia bendro skolininko nemokumo, bet sumažina turto, į kurį gali būti nukreiptas išieškojimas, vertę, ir to sumažėjusios vertės turto neužtenka kreditorių reikalavimams patenkinti. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas nuosekliai plėtojamoje praktikoje yra išskyręs tokias būtinas actio Pauliana ieškinio taikymo sąlygas: 1) kreditorius turi turėti neabejotiną ir galiojančią reikalavimo teisę; 2) ginčijamas sandoris turi pažeisti kreditoriaus teises; 3) skolininkas neprivalėjo sudaryti ginčijamo sandorio; 4) skolininkas buvo nesąžiningas, nes žinojo ar turėjo žinoti, kad sudaromas sandoris pažeis kreditoriaus teises; 5) trečiasis asmuo, sudaręs su skolininku atlygintinį dvišalį sandorį, buvo nesąžiningas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. rugsėjo 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-362/2011; 2012 m. lapkričio 6 d. nutarimas, priimtas civilinėje byloje Nr. 3K-P-311/2012 ir kt.).
11. Dėl kreditoriaus neabejotinos ir galiojančios reikalavimo teisės
Kaip nustatyta byloje, Kauno apygardos teismas 2013 m. balandžio 5 d. nutartimi civilinėje byloje dėl priteisimo iš atsakovo J. K. padarytos žalos 58 213,62 Eur ieškovei patvirtino taikos 2013 m. balandžio 4 d sutartį, pagal kurią atsakovas J. K. įsipareigojo sumokėti 9 413,89 Eur (32 504,25 Lt) sumą ieškovei (I t., 111 b. l.). Atsakovas J. K. nevykdė taikos sutartimi patvirtintų įsipareigojimų dėl 9 413,89 Eur sumokėjimo ieškovei BUAB „Nimtech kompiuteriai“. Todėl ieškovės BUAB „Nimtech kompiuteriai“ bankroto administratorius 2013 m birželio 19 d. kreipėsi dėl priverstinio įsiskolinimo pagal 2013 m. balandžio 5 d. taikos sutartį išieškojimo. Kauno apygardos teismo 2013 m. liepos 15 d. nutartimi bankroto administratoriaus prašymą patenkino, išdavė vykdomąjį raštą ieškovei BUAB „Nimtech kompiuteriai“. Ieškovė BUAB „Nimtech kompiuteriai“ vykdomąjį raštą dėl skolos išieškojimo 2013 m. rugpjūčio 20 d. pateikė vykdyti antstoliui Raimundui Stanislauskui. Vykdymo procese 2014 m. lapkričio 25 d. paaiškėjo, kad atsakovas J. K. negali įvykdyti prisiimtų įsipareigojimų, taip, kaip šalys susitarė 2013 m. balandžio 4 d. taikos sutartimi, nes atsakovas J. K. hipotekos 2013 m. gegužės 27 d. sutartimi užtikrino 6 916,13 Eur skolos grąžinimą atsakovui V. A.. Teisėjų kolegijos vertinimu, atsakovas J. K. pasirašęs 2013 m. balandžio 4 d. taikos sutartį su ieškove BUAB „Nimtech kompiuteriai“, tapo ieškovės BUAB „Nimtech kompiuteriai“ skolininku. Atsakovo J. K. įsipareigojimas pagal taikos sutarties 1.5.2 punktą sumokėti lygiomis dalimis 27 084 Lt skolą iki 2013 m. rugsėjo 4 d. ieškovei BUAB „Nimtech kompiuteriai“, pirmą įmoką 5 416,80 Lt sumokant iki 2013 m. gegužės 4 d., vėliau pagal sudarytą grafiką kas mėnesį tą pačią sumą po 5 416,80 Lt (iki birželio 4 d., iki liepos 4 d., iki rugpjūčio 4 d., iki rugsėjo 4 d.), patvirtina, kad ginčo sandorių (susitarimo 2013 m. balandžio 10 d. ir hipotekos 2013 m. gegužės 27 d. sutarties) sudarymo datą (1 t., b. l. 121, 153–155) ieškovė BUAB „Nimtech kompiuteriai“ turėjo neabejotiną ir galiojančią reikalavimo teisę į atsakovą J. K..
CK 6.66 straipsnio 1 dalis numato, kad sandoris pažeidžia kreditoriaus (-ių) teises, jeigu dėl jo skolininkas tampa nemokus arba būdamas nemokus suteikia pirmenybę kitam kreditoriui, arba kitaip pažeidžiamos kreditoriaus teisės. Kitoks kreditoriaus (-ių) teisių pažeidimas, įvertinus konkrečias bylos aplinkybes, teismų praktikoje konstatuojamas, kai dėl ginčijamo sandorio sandorį sudaręs subjektas nebegali įvykdyti (nebevykdo) prievolių kreditoriams arba skolininko galimybės prievoles įvykdyti ateityje sumažėja (pasikeičia) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. balandžio 19 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-167/2012; Civilinių bylų skyriaus plenarinės sesijos 2012 m. lapkričio 6 d. nutarimas, priimtas civilinėje byloje Nr. 3K-P-311/2012).
Apeliantės BUAB „Nimtech kompiuteriai“ bankroto administratorius apeliaciniame skunde teigia, jog sudarius ginčijamus hipotekos ir susitarimo sandorius atsakovas J. K. neturi turto, į kurį gali būti nukreiptas išieškojimas pagal ieškovės reikalavimą ir tai kvalifikuojama kaip ieškovės teisės pažeidimas. Teisėjų kolegija apelianto BUAB „Nimtech kompiuteriai“ atstovo argumentus laiko pagrįstais dėl šių priežasčių.
Kasacinis teismas išaiškino, jog sandoris pažeidžia kreditoriaus teises, jeigu būtent dėl sudaryto sandorio skolininkas nebeturi realios galimybės atsiskaityti su kreditoriumi ir įvykdyti sutartinių įsipareigojimų arba yra reali grėsmė, kad dėl sudaryto sandorio sutartiniai įsipareigojimai nebus įvykdyti. Teismų praktikoje nurodoma, kad nustatinėjant ar dėl ginčijamų sandorių buvo pažeistos kreditoriaus teisės, neturi būti suteikiamos privilegijos kreditoriui. Jei skolininkas, sudarius ginčijamą sandorį, vis tiek turi pakankamai turto kreditoriaus reikalavimams patenkinti, tai lemia išvadą, kad nėra actio Pauliana taikymui būtinų sąlygų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. lapkričio 13 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-497/2006).
Nagrinėjamu atveju bylos duomenys patvirtina, jog ginčo sandoriais įkeistas vienintelis atsakovų J. K. ir E. K., valdomas bendrosios jungtinės nuosavybės teise nekilnojamasis turtas – butas, esantis (duomenys neskelbtini), Kaune, kurio vidutinė rinkos vertė 32 727 Eur (I t., b. l.4). Ginčijamų 2013 m. balandžio 10 d. ir 2013 m. gegužės 27 d. sandorių sudarymo momentu atsakovas J. K. buvo skolingas 7 844,07 Eur (27 087 Lt) ieškovei BUAB „Nimtech kompiuteriai“, antstolio Raimundo Stanislausko kontoros 2016 m. balandžio 19 d. duomenimis, atsakovas J. K. buvo skolingas (7 844,07 – 2 652,13) 5 191,94 Eur ieškovei BUAB „Nimtech kompiuteriai“ (vyk. bylos, priedas prie 2 t. c. b. 60 psl.). Susitarimo surašymo 2013 m. balandžio 10 d. dieną atsakovo J. K. negrąžintos atsakovui V. A. paskolos dalis 2013 m. gegužės 27 d. sudarė 23 880 Lt (6 916,13 Eur ). Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į aukščiau išdėstytą, sutinka su apeliantės atstovo išvada, jog atsakovo J. K. vardu įregistruoto ieškovės iniciatyva 2013 m. rugpjūčio 30 d. areštuotos dalies ginčo turto (1/4 d. buto), pakaktų ieškovės reikalavimams patenkinti, kadangi nekilnojamo turto įregistruoto hipotekos sutartimi vertė yra ženkliai didesnė nei atsakovo J. K. įsipareigojimai kreditoriams. Tačiau ginčo hipotekos sandoris trukdo ieškovei nukreipti skolos išieškojimą į atsakovo J. K. turtą.
Teisėjų kolegija pažymi, jog hipotekos sandoriais atsakovų J. K. ir E. K. turtas nėra perleistas, kadangi hipotekos sandoriu nuosavybės teisė neperleidžiama, išieškojimas atsakovo V. A. naudai neatliktas. Tačiau įvertinus atsakovo J. K. turtinę padėtį sprendžiama, kad atsakovas J. K. sumažino turtą, į kurį gali būti nukreiptas išieškojimas pagal ieškovės reikalavimą. Kaip nustatyta byloje, po ginčijamų sandorių sudarymo atsakovas J. K. nevykdo taikos sutartimi prisiimtų įsipareigojimų dėl skolos sumokėjimo, per 2013 m. rugpjūčio 27 d.–2016 m. balandžio 19 d. laikotarpį antstolis išieškojo iš atsakovo J. K. darbo užmokesčio tik 2 652,13 Eur skolos ieškovei. Ieškovės reikalavimui atlyginti iš atsakovo J. K. darbo užmokesčio išskaičiuojamos mažos sumos (nuo 38,80 Eur iki 140,43 Eur). Taip pat UAB ,,Liperus“ 2016 m. gegužės 2 d. pranešė antstolio Raimundo Stanislausko kontorai (priedas prie c. b. 2 t., vykd. bylos 63 psl.), kad iš atsakovo J. K. nebus vykdomi išieškojimai dėl atliekamo kito įsiskolinimo išieškojimo iš atsakovo J. K. darbo užmokesčio.
Įvertinus nurodytas aplinkybes darytina išvada, jog ginčo hipotekos sandoriu ir susitarimu atsakovo J. K. turto apimtis į kurį ieškovė galėjo nukreipti skolos išieškojimą buvo sumažinta, tai sutrukdė ieškovei nukreipti skolos išieškojimą į atsakovo J. K. turtą. Ilgas skolos išieškojimas iš atsakovo J. K. darbo užmokesčio didina bendrovės administravimo kaštus (ieškovei bankroto byla iškelta 2009 m. lapkričio 23 d.), yra finansiškai nenaudingas ieškovės BUAB „Nimtech kompiuteriai“ kreditoriams. Todėl teisėjų kolegija, atsižvelgdama į aukščiau išdėstytą, sprendžia, jog egzistuoja įstatymuose numatytos aplinkybės būtinos ieškovės BUAB „Nimtech kompiuteriai“ teisių pažeidimui konstatuoti (CPK 178 str.).
13 .Dėl skolininko neprivalėjimo sudaryti ginčijamo sandorius
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje išaiškinta, kad privalėjimo sudaryti sandorį pavyzdžiais gali būti iki sutartiniai susitarimai, viešas konkursas ir kiti iš įstatymų ar kitų pagrindų atsirandantys imperatyvai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2000 m. balandžio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-425/2000, 2010 m. lapkričio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-485/2010; 2006 m. sausio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-17/2006). Tam tikrais atvejais privalomumas skolininkui sudaryti sandorį gali kilti ir dėl susiklosčiusių faktinių aplinkybių, kurias kiekvienu konkrečiu atveju įvertina teismas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. lapkričio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-485/2010). Tokiomis pripažintinos aplinkybės, kurioms esant ginčijamų sandorių sudarymas atitiktų protingo asmens, veikiančio skolininko kreditorių interesais, elgesio standartą tomis aplinkybėmis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. lapkričio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-485/2010).
Iš bylos medžiagos matyti, kad ginčijamas hipotekos sandoris atsakovo J. K. ir E. K. finansinės padėties nepagerino, todėl daroma išvada, kad atsakovai J. K. ir E. K. prievolės sudaryti sandorį neturėjo. Taip pat byloje nenustatyta atsakovo J. K. nei įstatyminė, nei sutartinė pareiga užtikrinti 2013 m. balandžio 10 d. susitarimo įvykdymą turtu, kurio vertė (vidutinė rinkos vertė 32 727 Eur), viršija skolos 6 916,13 Eur sumą, kurią atsakovas J. K. įsipareigojo grąžinti ir užtikrino hipotekos 2013 m. gegužės 27 d. sutartimi atsakovui V. A.. Teisėjų kolegijos vertinimu, atsakovai J. K., E. K. sudarė hipotekos 2013 m. gegužės 27 d. sutartį turimam nekilnojamam turtui, ne dėl to, kad ginčijamą sandorį atsakovai privalėjo sudaryti, o tam, kad išvengti skolos išieškojimo ieškovės BUAB „Nimtech kompiuteriai“ naudai (CPK 185 str.).
Siekiant sandorius nuginčyti actio Pauliana pagrindu, kaip vieną iš būtinųjų sandorio nuginčijimo CK 6.66 straipsnio pagrindų sąlygų būtina nustatyti atsakovo (hipotekos kreditoriaus), kaip sandorio šalies, nesąžiningumą sudarant šį sandorį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. vasario 12 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-61-684/2015).
CK 6.67 straipsnyje yra įtvirtinti ir konkretūs nesąžiningumo prezumpcijos atvejai, kurie traktuotini kaip bendrosios taisyklės išimtys.
Teisėjų kolegija sprendžia, kad ginčijamų sandorių šalys buvo nesąžiningos. Kaip nustatyta byloje, atsakovas J. K. žinodamas, kad Kauno apygardos teismas 2013 m. balandžio 5 d. nutartimi tarp ieškovės BUAB „Nimtech kompiuteriai“ ir atsakovo J. K. patvirtino 2013 m. balandžio 4 d. taikos sutartį, pagal kurią atsakovas J. K. įsipareigojo sumokėti skolą 9 413,89 Eur (32 504,25 Lt) ieškovei (I t., 111 b. l.). Po taikos sutarties patvirtinimo atsakovas J. K. turėdamas skolinį 9 413,89 Eur įsipareigojimą ieškovei, sudarė ginčijamus sandorius (2013 m. balandžio 10 d. susitarimą ir hipotekos 2013 m. gegužės 27 d. sutartį) su atsakovu V. A. ir tokiu būdu sumažino jam priklausantį turtą, į kurį galėjo būti nukreiptas išieškojimas pagal ieškovės reikalavimą. Pažymėtina, kad atsakovas J. K. 2008 m. sausio 1 d. pasiskolino 50 000 Lt be procentų ir palūkanų ar garantijų iš atsakovo V. A., o pagal 2013 m. balandžio 10 d. susitarimo 4.5 punktą prisiėmė įsipareigojimą (garantiją) įkeisti kreditoriui (atsakovui V. A.) nekilnojamąjį turtą (1 t., 121), taigi prisiėmė daugiau įsipareigojimų nei turėjo iki susitarimo sudarymo. Vertinant šį atsakovų V. A. ir J. K. susitarimą dėl nekilnojamo turto įkeitimo pastebėtina ir tai, kad atsakovų susitarime (4.5 punkte) nėra nurodyta įkeičiamo nekilnojamo turto vertė, tačiau atsakovas J. K. neesant tam jokio objektyvaus pagrindo hipotekos sutartimi 2013 m. gegužės 27 d. užtikrino 6 916,13 Eur skolos grąžinimą atsakovui V. A. nekilnojamu turtu, kurio vidutinė rinkos vertė 32 727 Eur (113 000 Lt). Atsakovų V. A. ir J. K. susitarimas, teisėjų kolegijos vertinamas kaip nesąžiningas ir sudarytas turint tikslą išvengti atsiskaitymo su ieškove, nes yra aiški disproporcija tarp atsakovo J. K. turtinių įsipareigojimų atsakovui V. A. ir hipotekos sutartimi įkeisto turto vertės. Todėl atmestinas atsakovų J. K. ir V. A. atsiliepimo argumentas, kad vien tas faktas, kad atsakovo J. K. turtui nebuvo taikytas areštas ar kiti apribojimai sudaro pagrindą manyti, jog atsakovų J. K. ir V. A. veiksmai ginčijamų sandorių sudarymo metu atitiko protingo asmens, veikiančio skolininko kreditorių interesais, elgesio standartą, kadangi, kaip nustatė teisėjų kolegija, atsakovai veikė nesąžiningai. Negalima sutikti su argumentu, kad ieškovė byloje neįrodė atsakovės E. K. nesąžiningumo. Atsakovė E. K. laikėsi tos pozicijos, kad ji nėra skolininkė, kad turto sutartinės hipotekos įkeitimo sutartį, atsakovė E. K. pasirašė kaip sutuoktinė veikdama formaliai, tinkamai nesiaiškinusį ir nesuprasdama teisinių tokio sandorio pasekmių, nežinodama apie atsakovo J. K. kreditorius, tačiau su tuo taip pat sutikti negalima.
Kasacinėje praktikoje išaiškinta, kad trečiasis asmuo laikomas nesąžiningu tuo atveju, jei įrodoma, kad jis žinojo arba turėjo žinoti, jog sudarydamas sandorį su skolininku pažeis kitų skolininko kreditorių teises.
Lietuvos Aukščiausiasis Teismas taip pat yra pažymėjęs, kad apdairaus ir rūpestingo kvalifikuoto subjekto elgesio standartas reikalauja domėtis kitos sandorio šalies patikimumu: apie šalies turtinę padėtį, turimus kreditorius, skolų mastą, atsiskaitymus su kreditoriais, ginčus teisme, daiktinių teisių suvaržymus ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2013 m. kovo 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-130/2013).
Teisėjų kolegijos vertinimu atsakovų J. K. ir E. K. nesąžiningumą patvirtina Lietuvos Respublikos Hipotekos Registro išrašo 11 punktas, kur nurodyta, kad šiam sandoriui sudaryti yra Kauno apylinkės teismo 2013 m. gegužės 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. S2-11824-615/2013. LITEKO informacinėje sistemoje yra Kauno apylinkės teismo 2013 m. gegužės 23 d. nutartis priimta civilinėje byloje Nr. S2-11824-615/2013. Teismo nutartyje nurodyta (1 t. ,b. l. 133), kad pareiškėjai J. K. ir E. K. prašo išduoti teismo leidimą įkeisti šeimos turtą – butą. Pareiškėjai nori įkeisti šeimos turtą, nes turto įkeitimas yra būtinas paskolos grąžinimo užtikrinimui. Nurodė, kad 2008 m. sausio 21 d. J. K. savo verslui vystyti pasiskolino iš V. A. 50 000 Lt, didžiąją dalį grąžino, tačiau kreditorius reikalauja grąžinti visą likusią sumą arba prievolei užtikrinti prašo įkeisti nekilnojamąjį turtą. Nedelsiant grąžinti likusios paskolos dalies pareiškėjai negali, nes tokio dydžio santaupų neturi. Todėl dėl paskolos grąžinimo J. K. ir V. A. yra pasirašę susitarimą ir skolos mokėjimą išdėstė dalimis. Tokia buto įkeitimo (hipotekos) sutartis nepažeis pareiškėjų nepilnamečio vaiko interesų, nes paskola bus grąžinama per pakankamai ilgą laiką, nemokant procentų ir palūkanų, to neišsiderėtum prašant paskolos bankuose ar kt. finansinėse institucijose. Neturint papildomų išlaidų procentams ir palūkanoms vaiko interesai bus labiau užtikrinti, nes šeimos biudžete liks daugiau lėšų. Neužtikrinus paskolos grąžinimo nekilnojamojo turto hipoteka, kreditorius turėtų visas teises priverstinai reikalauti skolos grąžinimo, taip pat ir nukreipiant išieškojimą į minėtą butą, tai numatyta susitarimo 4.5 ir 5 punktuose. Šiuo atveju nukentėtų vaikų ir pareiškėjų interesai. Pareiškėjai šias aplinkybes pasirašytinai patvirtino pareiškime bei kartu su pareiškimu pateikė tai patvirtinančius dokumentus.
Esant tokioms nustatytoms aplinkybėms atmestinas atsakovės E. K. argumentas, kad jai nebuvo žinoma apie atsakovo J. K. ir V. A. sudarytą 2013 m. balandžio 10 d. susitarimą dėl paskolos grąžinimo užtikrinimo atsakovams bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausančiu butu, esančiu Kaune, (duomenys neskelbtini), nes atsakovės E. K. žinojimą apie sudaromus ginčo santykius patvirtina bendrai surašytas atsakovų E. K. ir J. K. prašymas teismui dėl leidimo išdavimo turtui įkeisti. Prašyme atsakovai išdėstė skolinių įsipareigojimų esmę atsakovui V. A., taigi aiškiai suvokė kokiu tikslu sudarė hipotekos sandorį.
Atsakovų E. K., J. K. kreipimasis į Kauno apylinkės teismą dėl leidimo hipotekos sandoriui labiau įtikina, kad atsakovė E. K. būdama atsakovo J. K. sutuoktinė žinojo apie BUAB „Nimtech kompiuteriai“ iškeltą bankroto bylą, apie atsakovo J. K. (buvusio bankrutavusios bendrovės savininko) įsiskolinimą ieškovei, apie šeimos turtinę situaciją, apie ieškovės iniciatyva nuo 2012 m. rugpjūčio 30 d. taikytus šeimos turtui valdymo apribojimus (areštą sutuoktinių nuosavybės teise priklausančiam butui, esančiam Kaune, (duomenys neskelbtini), o vėliau ieškovės sutikimu Kauno apygardos teismo 2013 m. balandžio 5 d. nutartimi (civilinėje byloje Nr. 2-913-555/2013) panaikintą areštą atsakovams bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausančiam butui. Todėl teisėjų kolegijos vertinimu, atsakovė E. K. prieš sudarydama ginčijamą hipotekos sandorį turėjo pasidomėti atsakovo J. K. atsiskaitymais su kreditoriais ir apie ginčus teisme, to nepadariusi veikė neteisingai, nesąžiningai ir neprotingai (CK1. 5 str. 1 d.).
Negalima sutikti su atsakovės E. K. motyvais, kad atsakovė tinkamai nesiaiškinusi, nežinodama ir nesuprasdama teisinių hipotekos sandorio pasekmių jį pasirašė. Kaip nustatyta byloje, hipotekos sandoris buvo sudarytas po to, kai atsakovė E. K. kreipėsi į teismą dėl leidimo tokiam sandoriui sudaryti, todėl mažai tikėtina, kad pasirašydama hipotekos 2013 m. gegužės 27 d. sandorį atsakovė nesuprato sudaryto hipotekos sandorio teisinių pasekmių. Atsakovės E. K. argumentas, kad ji pasirašė hipotekos sandorį formaliai, kad sandoris sudarytas išimtinai atsakovo J. K. interesais, patvirtina, kad atsakovė E. K. nesilaikė apdairaus ir rūpestingo subjekto elgesio standartų ir nepasidomėjo atsakovo J. K. kreditoriais, ar sudarant sandorį nebus pažeisti jų interesai.
Visos nurodytos aplinkybės patvirtina ginčo susitarimo ir hipotekos sandorio šalių nesąžiningumą.
Teisėjų kolegija laiko pagrįstais apeliantės atstovo argumentus, jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai sprendė, jog praleistas ieškinio senaties terminas.
CK 6.66 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad CK 6.66 straipsnio 1 dalyje numatytu pagrindu ieškinį dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu kreditorius turi teisę pareikšti per vienerių metų ieškinio senaties terminą. Šis terminas pradedamas skaičiuoti nuo tos dienos, kurią kreditorius sužinojo arba turėjo sužinoti apie jo teises pažeidžiantį sandorį.
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje, sprendžiant ginčus dėl sandorių pripažinimo negaliojančiais actio Pauliana pagrindu, yra pažymėta, kad senaties termino eigos pradžios momentas nustatomas taikant CK 6.66 straipsnio 3 dalį, pagal kurią šis terminas prasideda nuo tos dienos, kurią kreditorius sužinojo arba turėjo sužinoti apie jo teises pažeidžiantį sandorį. Tokia šio termino pradžios momento apibrėžtis atitinka bendrąją senaties termino pradžios momento apibrėžtį (CK 1.127 straipsnis), todėl senaties terminui skaičiuoti actio Pauliana atveju taikytinos visos bendrosios šio termino skaičiavimo taisyklės. CK 6.66 straipsnyje nustatyto vienerių metų ieškinio senaties termino pradžia turi būti siejama ne tik su kreditoriaus nurodomu laiku, kada jis faktiškai sužinojo apie sudarytą sandorį, bet ir su kreditoriaus pareiga sužinoti apie tokį sandorį laiku. Kiekvienu konkrečiu atveju byloje svarbu įvertinti kreditoriaus, skolininko veiksmus nuo teisės pažeidimo iki kreditoriaus nurodomo sužinojimo momento, kitas reikšmingas aplinkybes, nulėmusias kreditoriaus sužinojimo arba turėjimo sužinoti apie jo teisės pažeidimą – skolininko sudarytą sandorį – laiką (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. rugsėjo 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-362/2011). Taigi šis terminas skaičiuojamas kiekvienoje byloje atsižvelgiant į esamą situaciją, jos ypatumus ir kreditoriaus elgesį, siekiant laiku ir tinkamai ginti savo teises.
Kasacinis teismas taip pat yra pažymėjęs, kad CK 6.66 straipsnio nuostata, jog ieškinio senaties terminas skaičiuojamas nuo tos dienos, kuri siejama su kreditoriaus sužinojimu ar turėjimu sužinoti apie jo teises pažeidžiantį sandorį, yra reglamentuojamos aplinkybės, susijusios su informacijos gavimo laiku ir informacijos apimtimi. Informacijos gavimo laikas apibrėžiamas sužinojimo arba turėjimo sužinoti aplinkybėmis. Iš jų yra taikoma ta, kuri laiko atžvilgiu atsirado anksčiau. Informacijos apie sandorį apimtį sudaro dvi nuostatos: pirma, informacija apie skolininko sudarytą sandorį ir, antra, informacija, kad šis sandoris pažeidžia kreditoriaus teises. Todėl ieškinio senaties termino vienerių metų skaičiavimas pagal CK 6.66 straipsnio 3 dalį prasideda nuo tos dienos, kai kreditorius sužinojo arba turėjo sužinoti apie skolininko sudaryto sandorio faktą, taip pat aplinkybės, kad sudarytas sandoris pažeidžia jo kaip kreditoriaus teises. Vien sandorio fakto sužinojimas arba galimybės sužinoti turėjimas yra nepakankamas, kad būtų pradėtas skaičiuoti ieškinio senaties terminas. Kol kreditorius sužino ar atsiranda aplinkybės, kad jis turėjo galimybę sužinoti su sandoriu susijusias aplinkybes, nuo sandorio sudarymo gali būti praėję daugiau kaip vieneri metai, bet kreditorius tokiu atveju nelaikomas praleidusiu ieškinio senaties termino (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. gegužės 17 d nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-297/2013).
Nagrinėjamu atveju bylos duomenys patvirtina, jog BUAB „Nimtech kompiuteriai“ apeliantės atstovas 2013 m. rugpjūčio 20 d. perdavė vykdyti antstolių kontorai 2013 m. liepos 23 d. įsiteisėjusią nutartį dėl vykdomojo rašto išdavimo. Ieškovės skolos išieškojimo užtikrinimui atsakovų E. K. ir J. K. nuosavybės teise priklausančiam turtui – butui, esančiam Kaune, (duomenys neskelbtini), 2013 m. rugpjūčio 30 d. buvo taikytas areštas (1 t., b. l. 133–134). Todėl teisėjų kolegijos vertinimu, ieškovės bankroto administratorius gavęs iš antstolio turto arešto 2013 m. rugpjūčio 30 d. aktą, galėjo pagrįstai tikėtis, jog protingai užtikrino ieškovės interesus, nes turto arešto akte nebuvo jokių duomenų apie atsakovų sudarytą 2013 m. gegužės 27 d. hipotekos sutartį, todėl neprivalėjo tikrinti hipotekos registro taip, kaip teigia atsakovai, nes tam nebuvo būtinumo. Vykdymo eigoje ieškovės BUAB „Nimtech kompiuteriai“ bankroto administratorius domėjosi skolos išieškojimo tvarka ir galimybe nukreipti skolos išieškojimą į nekilnojamą turtą, gavo antstolio ataskaitas apie vykdymo procesą ir išlaidas (priedas prie 2 tomo, vykdomosios bylos medžiaga). Ieškovės bankroto administratorius, 2014 m. lapkričio 25 d. sužinojęs iš antstolio informacijos apie atsakovų sudarytą 2013 m. gegužės 27d. hipotekos sutartį, kreipėsi 2015 m. liepos 13 d. (reg. CBP Nr. 13803) į teismą dėl ginčo sandorių panaikinimo (1 t., b. l. 3). Todėl teisėjų kolegija sprendžia, jog apeliantės BUAB „Nimtech kompiuteriai“ atstovas pateikė teismui ieškinį nepraleidęs CK 6.66 straipsnio 3 dalyje numatyto vienerių metų senaties termino, nes nuo sužinojimo (2014 m. lapkričio 25 d.) apie ginčo sandorių (2013 m. balandžio 10 d. ir 2013 m. gegužės 27 d.) sudarymą iki 2015 m. liepos 13 d. kreipimosi į teismą su ieškiniu suėjo 8 mėnesiai ir 19 dienų.
16. Dėl kitų apeliacinio skundo ir atsiliepimų į jį argumentų
Teisėjų kolegija pažymi, kad kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010; 2011 m. vasario 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-52/2011). Teisėjų kolegija pagal bylos duomenis sprendžia, kad kiti apeliacinio skundo bei atsiliepimų į jį argumentai teisiškai nėra reikšmingi teisingam bylos išnagrinėjimui, pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui.
17. Dėl apeliacinio skundo ir pirmosios instancijos teismo sprendimo
Vadovaudamasi prieš tai nurodytomis aplinkybėmis, teisėjų kolegija pagal bylos duomenis konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas nagrinėjamoje byloje netinkamai ir neteisingai įvertino byloje pateiktus įrodymus, pažeidė įrodymų vertinimą reglamentuojančias proceso taisykles ir netinkamai jas taikė, neteisingai nustatė bylos aplinkybes, neteisingai aiškino ir taikė civilinio proceso bei civilinio kodekso normas ir tai sudaro pagrindą apeliantės apeliacinį skundą patenkinti, skundžiamą teismo sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą, ieškovės ieškinį patenkinti (CPK 263 straipsnio 1 dalis, 329 straipsnio 1 dalis, 330 straipsnis).
Patenkinus ieškovės bankroto administratoriaus ieškinio reikalavimus iš atsakovų priteistinos bylinėjimosi išlaidos valstybei, kadangi ieškovė yra atleista nuo žyminio mokesčio sumokėjimo pagal įstatymą (CPK 83 str.8p.). Už ieškinio reikalavimą, dėl ieškovės prašymo panaikinti 2013 m. balandžio mėn. 10 d. susitarimo sąlygą dėl įkeitimo nekilnojamo turto priklausančio atsakovo J. K. turtui (31 Eur), dėl ieškovės reikalavimo panaikinti sutartinės hipotekos 2013 m. gegužės 27 d. sandorį 32 727 Eur vertės turtui (707 Eur), viso (738 Eur :3): po 246 Eur iš kiekvieno atsakovo valstybei(CPK 96 str.1d.).
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 2 punktu,
Rezoliucinė dalis
nusprendžia:
Kauno apylinkės teismo 2016 m. birželio 15 d. sprendimą panaikinti, priimti naują sprendimą, ieškovės BUAB „Nimtech kompiuteriai“ (į. k. 134850871) ieškinį patenkinti.
Panaikinti atsakovų J. K. (a. k. (duomenys neskelbtini) E. K. (a. k. (duomenys neskelbtini) nekilnojamajam turtui – butui, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), esančiam adresu (duomenys neskelbtini), Kaunas, 2013 m. gegužės 27 d. taikytą sutartinės hipotekos 2013 m. gegužės 27 d. sutartį, pasirašytą J. K., E. K., V. A.;
Panaikinti 2013 m. balandžio mėn. 10 d. susitarimą, sudarytą tarp atsakovų J. K. (a. k. (duomenys neskelbtini) ir V. A. (a. k. (duomenys neskelbtini) dėl paskolos grąžinimo su esamais ir būsimais pakeitimais punktą dėl sutartinės hipotekos sandorio sudarymo nekilnojamam atsakovo J. K. turtui.
Priteisti bylinėjimosi išlaidas iš atsakovų J. K. (a. k. (duomenys neskelbtini) E. K. (a. k. (duomenys neskelbtini)V. A. (a. k. (duomenys neskelbtini) žyminį mokestį po 246 (du šimtai keturiasdešimt šeši) Eur iš kiekvieno atsakovo valstybei ( sumokant VMI prie LR Finansų ministerijos į.k. 188659752, sąskaitos Nr. LT 24 7300 0101 12394300)
Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.