Šiaulių apygardos teismo nutartis

Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Rasos Bartašienės (pirmininkė ir pranešėja), Jurgos Kramanauskaitės-Butkuvienės ir Irenos Stasiūnienės, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „ARG transportas“ apeliacinį skundą dėl Telšių apylinkės teismo Telšių rūmų 2022 m. kovo 17 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-707-671/2022 pagal ieškovės bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „ARG transportas“, atstovaujamos nemokumo administratoriaus G. Ž., ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Evena“ dėl skolos priteisimo, trečiasis asmuo A. M..

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Apeliacinis skundas netenkintinas.

9. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos teismas nenustatė CPK 329 straipsnio 2 dalyje nurodytų absoliučių pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų, todėl nagrinėtinas apeliacinio skundo teisinis ir faktinis pagrindas.

10. Nagrinėjamoje byloje sprendžiamas klausimas, ar pirmosios instancijos teismas pagrįstai atmetė ieškovės BUAB „ARG transportas“ ieškinį dėl 2057 Eur skolą iš atsakovės UAB „Evena“ priteisimo.

11. Pažymėtina, jog pagal kasacinio teismo praktiką, apeliacinis procesas nėra proceso pirmojoje instancijoje pakartojimas iš naujo, nes tai – skundžiamo teismo sprendimo kontrolės forma (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. lapkričio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-426/2005; 2007 m. gruodžio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-607/2007). Todėl teismas apeliacinio skundo ribose patikrina, ar ginčo šalys įrodė tas aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu (CPK 12, 178 straipsniai).

Faktinės bylos aplinkybės

12. Pirmosios instancijos teismo nustatyta, kad Klaipėdos apygardos teismo 2021 m. birželio 9 d. nutartimi ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „ARG transportas“ iškelta nemokumo byla, nemokumo administratoriumi paskirtas G. Ž.. Nemokumo administratoriui atliekant ieškovės sandorių analizę, nustatyta, kad ieškovė 2020 m. rugpjūčio 13 d. atsakovei UAB „Evena“ išrašė ir pateikė PVM sąskaitą-faktūrą Nr. ARG 0000079 2057 Eur sumai. 2021 m. rugpjūčio 31 d. nemokumo administratorius pateikė atsakovei UAB „Evena“ reikalavimą pateikti atsiskaitymą patvirtinančius duomenis arba apmokėti nurodytą PVM sąskaitą-faktūrą. 2021 m. rugsėjo 7 d. atsakovės UAB „Evena“ vadovas nemokumo administratoriui atsiuntė elektroninį laišką, kuriame nurodė: „Sveiki, ketvirtadieny (duomenys neskelbtini) gryzta, nes mano parasas yra kad sumoketa o jo nera tai iskart persiusiu“. Atsakovė nemokumo administratoriui 2021 m. rugsėjo 17 d. atsiuntė 2020 m. rugpjūčio 13 d. pinigų priėmimo kvitą, kuris nebuvo pasirašytas nei iš pinigus pagal jį turinčios priimti, nei pinigus pagal jį turinčios perduoti šalies pusės. Atsakovė į bylą pateikė 2020 m. rugpjūčio 13 d. pinigų priėmimo kvitą Serija A Nr. 1, pasirašytą iš pinigus pagal jį mokančios šalies pusės ir iš pinigus pagal jį priimančios šalies pusės.

13. Byloje sprendžiama, ar atsakovė UAB „Evena“ yra įvykdžiusi prievolę atsiskaityti su UAB „ARG transportas“, kuriai iškelta nemokumo byla, už transporto paslaugas pagal 2020 m. rugpjūčio 13 d. PVM sąskaitą-faktūrą Nr. ARG 0000079 2057 Eur sumai. Atsakovė UAB „Evena“ byloje laikosi pozicijos, kad ji už nurodytas paslaugas su ieškove yra atsiskaičiusi ir tai įrodo į bylą pateiktas 2020 m. rugpjūčio 13 d. pinigų priėmimo kvitas Serija A Nr. 1, kuris yra pasirašytas tiek ieškovės, tiek atsakovės vadovų. Ieškovė byloje teigia, kad atsakovės į bylą pateiktas pinigų priėmimo kvitas nebuvo pasirašytas 2020 m. rugpjūčio 13 d. ir jo pasirašymo metu atsakovės vadovas M. B. negalėjo perduoti grynųjų pinigų buvusiam ieškovės vadovui A. M., ūkinė operacija pagal pinigų priėmimo kvitą įvyko ne anksčiau kaip 2021 m. rugsėjo 7 d. Pažymėjo, kad pinigų priėmimo kvitu įformintas sandoris – 2020 m. rugpjūčio 13 d. įvykęs 2057 Eur perdavimas-priėmimas – yra niekinis ir negaliojantis, todėl turi būti taikoma restitucija.

Dėl ginčo esmės

14. Byloje yra atsakovės pateiktas 2020 m. rugpjūčio 13 d. pinigų priėmimo kvitas, Serija A Nr. 1, kuris yra pasirašytas ieškovės BUAB „ARG transportas“ buvusio vadovo A. M. ir atsakovės UAB „Evena“ vadovo M. B.. Ieškovė minėtą pinigų priėmimo kvitą laiko negaliojančiu, kaip prieštaraujančiu viešajai tvarkai, nes jis yra pasirašytas ne pinigų perdavimo metu 2020 m. rugpjūčio 13 d., o po 2021 m. rugsėjo 7 d., kai ieškovei jau buvo iškelta nemokumo byla. Kaip teisingai nurodė pirmosios instancijos teismas, nors iš byloje esančio ieškovės bankroto administratoriaus ir atsakovės vadovo susirašinėjimo matyti, kad iš pat pradžių atsakovės vadovas pateikė nepasirašytą pinigų priėmimo kvitą, tačiau ieškovei kreipusis į teismą dėl skolos priteisimo buvo pateiktas abiejų šalių vadovų pasirašytas pinigų priėmimo kvitas. Sutiktina su pirmosios instancijos teismo išvada, kad byloje nėra ginčo, kad pinigų priėmimo kvitas nebuvo pasirašytas 2020 m. rugpjūčio 13 d., tačiau byloje nėra objektyvių duomenų, kurie nenuginčijamai patvirtintų, kad dokumentas buvo pasirašytas po 2021 m. rugsėjo 7 d., t. y. ieškovei jau iškėlus nemokumo bylą.

15. Byloje, teismo posėdyje, tiek atsakovės vadovas, tiek ieškovės buvęs vadovas neneigė, kad pinigų priėmimo kvitas nebuvo pasirašytas tą pačią dieną, kai įvyko atsiskaitymas už paslaugas, t. y. 2020 m. rugpjūčio 13 d., dokumentas buvo pasirašytas praėjus tam tikram laikui nuo pinigų perdavimo, atskirai kiekvienos šalies ir ne toje pačioje vietoje. Tačiau svarbi aplinkybė yra ta, kad tiek atsakovės vadovas, tiek ieškovės buvęs vadovas patvirtino, kad 2057 Eur suma grynaisiais buvo sumokėta 2020 m. rugpjūčio 13 d. buvusiam ieškovės vadovui, tai yra, skolininko prievolė padengta. Ieškovė BUAB „ARG transportas“ byloje nurodė, kad jai neperduoti įmonės dokumentai, todėl jokių duomenų apie realų pinigų gavimą ji neturi, tuo tarpu BUAB „ARG transportas“ buvęs vadovas A. M. byloje patvirtino, kad įmonė pinigus iš atsakovės gavo, juos iš karto naudojo įmonės veikloje.

16. Prievolės vykdymas yra veiksmų, kurie yra prievolės dalykas, atlikimas. Piniginės prievolės dalykas – skolininko pareiga perduoti kreditoriui nustatytą pinigų sumą. Tinkamas prievolės įvykdymas reiškia jos pasibaigimą, o netinkamai įvykdyta prievolė nepasibaigia (CK 6.123 straipsnio 1 dalis). Prievolė įvykdoma tinkamai, jeigu laikomasi jos vykdymo principų, nustatytų CK 6.38 straipsnyje, t. y. jei prievolė vykdoma tinkamam kreditoriui, tinkamo skolininko, nustatytoje vietoje nustatytu būdu, laiku ir pan. CK 6.39 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog skolininkas be kreditoriaus sutikimo neturi teisės įvykdyti prievolę kitokiu būdu, išskyrus tą, kuris yra aptartas sutartyje ar įstatymuose, taigi, norėdamas įvykdyti prievolę kitokiu, nei sutarta, būdu, vadovaudamasis šalių bendradarbiavimo principu (CK 6.38 straipsnio 3 dalis), kuris yra sąžiningumo principo (CK 6.4 straipsnis, 6.38 straipsnio 1 dalis) išraiška, skolininkas privalo suderinti tai su kreditoriumi.

17. CK 6.65 straipsnio 1 dalyje nustatyta kreditoriaus pareiga priimant prievolės įvykdymą išduoti skolininkui pakvitavimą apie visišką ar dalinį prievolės įvykdymą, jei sutartyje nenustatyta kitaip. Įstatymo leidėjas, nustatydamas kreditoriui pareigą išduoti prievolės įvykdymo patvirtinimą, siekė užtikrinti, kad kreditorius priims prievolės įvykdymą, nes pakvitavimo neišdavęs kreditorius laikomas pažeidusiu prievolę ir jam atsiranda CK 6.64 straipsnyje nustatyti padariniai. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus praktikoje pripažįstama, kad CK 6.65 straipsnio formuluotė bei pakvitavimo paskirtis (pagrindinė pakvitavimo funkcija yra įrodomoji) lemia, kad jei išduodamas pakvitavimas, jis turi būti rašytinis (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. gruodžio 18 d. nutartį civilinėje byloje Ž. M. v. A. K., bylos Nr. 3K-3-594/2009). Jeigu prievolę priimantis kreditorius pakvitavime nenurodo jokių pastabų dėl prievolės įvykdymo, preziumuojama, kad prievolės įvykdymo priėmimas reiškia tinkamą jos įvykdymą (CK 6.123 straipsnio 1 dalis, 6.65 straipsnio 1 dalis). Toks prievolės įvykdymo priėmimo patvirtinimo santykis su tinkamu jos įvykdymu reikšmingas kilus ginčui dėl prievolės įvykdymo fakto ar įvykdymo tinkamumo. Tokiais atvejais pareiga įrodyti, kad prievolė neįvykdyta ar įvykdyta netinkamai, tenka pakvitavimą be pastabų apie įvykdymo tinkamumą išdavusiam kreditoriui (CK 6.123 straipsnio 2 dalis).

18. Pakvitavimu patvirtinamas prievolės įvykdymo priėmimas: šiuo dokumentu patvirtinama, kad kreditorius pripažįsta skolininką įvykdžiusiu prievolę ir įvykdžiusiu tinkamai, jeigu kitaip nenurodyta dokumente. Taigi, pakvitavimas, kaip toks, nepripažintinas sandoriu, nes šalių teises ir pareigas modifikuoja ne pakvitavimas, o prievolės įvykdymo faktas. Nebūdamas sandoris, pakvitavimas negali būti ginčijamas sandorių negaliojimo pagrindais. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2010 m. birželio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-257/2010).

19. Teisėjų kolegija pažymi, kad aplinkybė, jog pirmosios instancijos teismas nepasisakė dėl pačios atsakovės paaiškinimų administratoriui 2021-09-07 el. laišku, nereiškia, kad teismas šių duomenų neįvertino ir taip pažeidė įrodymų vertinimo taisykles. Pažymėtina, atsakovės UAB „Evena“ vadovas byloje nurodė, kad gavęs el. laišką iš nemokumo administratoriaus buvo (duomenys neskelbtini), tuo tarpu bendrovės buhalterinės apskaitos dokumentai yra Lietuvoje, kad atsakovės vadovas nemokumo administratoriaus paklausimo metu neturėjo su savimi apmokėjimą patvirtinančio dokumento. Teisėjų kolegija sutinka su atsakovės pozicija, jog įvertinus, kad pinigų apmokėjimas vyko pakankamai seniai, o piniginius atsiskaitymus atsakovės vadovas vykdo dažnai, tikėtina, kad M. B. negalėjo tiksliai atsiminti, kada jam buvo perduotas trečiojo asmens pasirašytas pinigų priėmimo kvitas, t. y. kad jis buvo atsakovei išsiųstas su CMR važtaraščiu po to, kai trečiasis asmuo grįžo iš reiso.

20. Teisėjų kolegijos vertinimu, atsakovės paaiškinimų administratoriui 2021-09-07 el. laiškas neįrodo, kada buvo išrašytas pinigų priėmimo kvitas. Sutiktina su atsakove, kad bylos duomenimis teismui nustačius, kad atsakovė su ieškove yra atsiskaičiusi 2020-08-13, pinigų priėmimo kvito surašymo aplinkybės neturi ginčui esminės reikšmės.

21. Sutiktina su pirmosios instancijos teismo argumentu, kad be pateikto pinigų priėmimo kvito, atsakovės tinkamą prievolės įvykdymą ieškovei atsiskaityti už suteiktas paslaugas patvirtina ir trečiojo asmens, ieškovės buvusio vadovo A. M. teismo posėdžio metu duoti parodymai, kad atsakovė už suteiktas paslaugas yra visiškai atsiskaičiusi. Byloje nenustatytas trečiojo asmens teisinis suinteresuotumas bylos baigtimi, kadangi jis, nors ir nepateikė teismui ieškovės buhalterinių duomenų, aktualių šios bylos nagrinėjimui, jis pripažino faktą, kad iš atsakovės gautų 2057 Eur panaudojimas yra pagrįstas bendrovės buhalterinės apskaitos dokumentais, kurie iki šiol yra pas jį ir yra neperduoti bankroto administratoriui. Sutiktina su pirmosios instancijos teismo vertinimu, kad aplinkybė, jog dėl buvusio ieškovės vadovo A. M. veiksmų, kuriais jis iki šiol neperduoda bankroto administratoriui ieškovės buhalterinės apskaitos dokumentų, neturėtų nukentėti atsakovės interesai, įrodinėjant tinkamą prievolės įvykdymo faktą. Teismo posėdžio metu trečiasis asmuo paaiškino, kad ieškovė apyvartinių lėšų neturėjo, paslaugų teikimo metu sąnaudas (kurą ir kt. kelionės išlaidas) dengė iš avansu gautų piniginių lėšų, todėl pirmosios instancijos teismo išvada, kad trečiasis asmuo, atsakovei neatsiskaičius, būtų ėmęsis veiksmų skolai išieškoti, yra pagrįsta. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai įvertino ir tai, jog byloje nėra duomenų, kad nuo 2020 m. rugpjūčio 13 d., kai atsakovei už ieškovės suteiktas transportavimo paslaugas buvo išrašyta PVM sąskaita-faktūra, iki bankroto bylos iškėlimo ieškovė reikalavo atsakovės sumokėti pinigų priėmimo kvite nurodytą 2057 Eur sumą.

22. Ieškovė teigia, kad tiek buvusio bendrovės vadovo, trečiojo asmens A. M., tiek atsakovės vadovo M. B. paaiškinimus pirmosios instancijos teismas turėjo vertinti kritiškai ir jais nesivadovauti. Teisėjų kolegija pažymi, kad aplinkybė, jog Klaipėdos apygardos teismo civilinėje byloje Nr. eB2-243-642/2022 2022 m. vasario 27 d. nutartimi A. M. yra apribota teisė 3 metus eiti viešojo ir (ar) privataus juridinio asmens vadovo pareigas ar būti kolegialaus valdymo organo nariu dėl tinkamai vykdomų bendrovės vadovo pareigų, savaime nereiškia, kad jo parodymai šioje byloje yra nepatikimi. Pažymėtina, kad trečiam asmeniui byloje nurodžius, kad iš atsakovės gautų 2057 Eur panaudojimas yra pagrįstas bendrovės buhalterinės apskaitos dokumentais, kurie iki šiol yra pas jį ir yra neperduoti bankroto administratoriui, teisėjų kolegijos vertinimu, nėra pagrindo šiomis aplinkybės abejoti, kadangi būtent trečiajam asmeniui kyla atsakomybė už įmonės buhalterinių dokumentų tvarkymą ir nėra nustatytų priežasčių, dėl kurių trečiasis asmuo būtų suinteresuotas šioje byloje duoti melagingus parodymus, kadangi taip jis veiktų savo interesų nenaudai.

23. Teisėjų kolegija nesutinka su ieškovės pozicija, kad pirmosios instancijos teismas M. B., kaip atsakovės vadovo, paaiškinimus turėjo vertinti kritiškai ir jais nesivadovauti dėl jų prieštaringumo ir nenuoseklumo. Atsakovės vadovas M. B. 2022 m. vasario 25 d. teismo posėdžio metu paaiškino, kad atsakovės buhalterė reiškė jam pretenzijas, nes jis 2020-08-13, sumokėjęs A. M. už paslaugas, tą pačią dieną negavo dokumento, patvirtinančio atsiskaitymo už paslaugas; tačiau 2020 m. rugpjūčio mėn. pabaigoje gavus iš trečiojo asmens CMR važtaraštį ir pinigų priėmimo kvitą, atsakovės išlaidos buvo pagrįstos tinkamai.

24. Teisėjų kolegijos vertinimu, pagrindo spręsti, kad pirmosios instancijos teismas būtų pažeidęs įrodymų tyrimo bei vertinimo taisykles nagrinėjamoje byloje, nėra. Šiame kontekste pažymėtina, jog Lietuvos Aukščiausiasis teismas, formuodamas teismų praktiką dėl CPK normų, reglamentuojančių įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą, aiškinimo ir taikymo, ne kartą yra pažymėjęs, kad įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, jog bet kokios informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008-02-15 nutartis, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-98/2008; 2009-07-31 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-335/2009; 2009-12-22 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-588/2009; 2010-07-02 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-316/2010; kt.). Kasacinis teismas yra taip pat yra nurodęs, kad įrodymų vertinimas civilinėje byloje grindžiamas tikėtinumo taisykle – laisvo įrodymų vertinimo principu, reiškiančiu, kad teismas suteikia didesnę įrodomąją galią tiems įrodymams, kurie suponuoja didesnę vieno ar kito fakto buvimo ar nebuvimo tikimybę. Teismai vertindami įrodymus turi vadovautis ne tik įrodinėjimo taisyklėmis, bet ir logikos dėsniais, pagal vidinį savo įsitikinimą padaryti nešališkas išvadas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012-10-31 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-458/2012; kt.). Teisėjų kolegija nurodo, jog pirmosios instancijos teismas, vadovaudamasis aukščiau pateikta kasacinio teismo praktika bei tinkamai pritaikęs proceso teisės normas, reglamentuojančias įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą, tinkamai ir visapusiškai įvertino į bylą šalių pateiktus įrodymus. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, į bylą pateiktų įrodymų visuma sudaro pagrindą spręsti, kad ieškovė neįrodė savo ieškinyje išdėstytų aplinkybių. Teisėjų kolegija nurodo, kad ta aplinkybė, jog pakvitavimas buvo išduotas ne iš karto atsakovei sumokėjus pinigus, o vėliau, negali būti vertinama izoliuotai, o vertinant ją į bylą pateiktų įrodymų visumos kontekste, darytina išvada, kad ji nesudaro pagrindo konstatuoti, jog yra labiau tikėtina, kad atsakovė su ieškove pagal 2020 m. rugpjūčio 13 d. PVM sąskaitą-faktūrą Nr. ARG 0000079 2057 Eur sumai liko neatsiskaičiusi. Priešingas vertinimas būtų formalistinis ir nepagrįstas, todėl su pakvitavimo pateikimu į bylą susijusius ieškovės argumentus teisėjų kolegija atmeta.

25. Pirmosios instancijos teismas tinkamai, visapusiškai ir išsamiai įvertinęs į bylą pateiktus įrodymus, priėmė ginčijamą procesinį sprendimą. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog į bylą pateikti įrodymai buvo pakankami susiformuoti pagrįstam pirmosios instancijos teismo įsitikinimui dėl ginčo baigties. Atsižvelgdama į tai kas išdėstyta, teisėjų kolegija atmeta ieškovės argumentus susijusius su netinkamu įrodymų vertinimu.

26. Pažymėtina, kad teismas privalo ištirti visus į bylą pateiktus įrodymus bei juos įvertinti, ką, kaip matyti iš bylos medžiagos, pirmosios instancijos teismas ir padarė. Jei pirmosios instancijos teismas sprendime eksplicitiškai nepasisakė dėl kiekvieno iš į bylą pateiktų įrodymų įrodomosios galios, tai savaime nesuponuoja priimto sprendimo neteisėtumo ir/ar nepagrįstumo. Teisėjų kolegija nurodo, jog šiuo atveju pirmosios instancijos teismas tinkamai identifikavo teisiškai reikšmingas aplinkybes ir dėl su jomis susijusių įrodymo tyrimo ir vertinimo rezultatų aiškiai ir išsamiai pasisakė skundžiamame sprendime, kas nagrinėjamu atveju laikytina pakankamu priimto procesinio sprendimo motyvavimu.

27. Apeliacinės instancijos teismas papildomai pažymi, jog aplinkybė, kad pirmosios instancijos teismas byloje nustatytas aplinkybes vertino ne taip, kaip to pageidauja ieškovė, nesudaro pagrindo spręsti, kad pirmosios instancijos teismas priėmė nepagrįstą ir/ar neteisėtą sprendimą.

28. Pažymėtina, kad ieškovė apeliaciniame skunde analizuoja buhalterinės apskaitos įstatymo nuostatas, tačiau jos nėra pagrindu priimti priešingą sprendimą šioje byloje. Todėl teisėjų kolegija nepasisako dėl apeliacinio skundo argumentų, susijusių su Buhalterinės apskaitos įstatymo ir poįstatyminio reguliavimo.

29. Dėl kitų argumentų teisėjų kolegija nepasisako, nes jie nedaro įtakos skundžiamo sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto procesinio sprendimo motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008-03-14 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008, 2010-06-01 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010, 2010-03-16 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010).

Dėl procesinės bylos baigties

30. Atsižvelgdama į anksčiau nustatytas aplinkybes ir padarytas teisines išvadas, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertinto visas faktines bylos aplinkybes ir, teisingai jas kvalifikavęs, priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, kurio naikinti apeliaciniame skunde išdėstytais motyvais nėra pagrindo (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

31. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Atsakovė nepateikė teismui bylą rašytinių įrodymų dėl jos patirtų bylinėjimosi išlaidų nepateikė, todėl jų priteisimo klausimas nėra sprendžiamas.

Teisėjų kolegija, Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Telšių apylinkės teismo Telšių rūmų 2022 m. kovo 17 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.