- Teismas
- Telšių apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2022-03-17
- Bylos Nr.
- e2-707-671/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 2-47-3-01133-2021-9
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Audronė Alčauskienė
- Trečiasis asmuo
- A. M.
- Ieškovas
- uždarosios akcinės bendrovės „ARG transportas“
- Atsakovas
- uždarajai akcinei bendrovei „Evena“
- Advokatai
- Gediminas Rezgys, Vilma Valančienė
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „ARG transportas“, kuriai iškelta nemokumo byla, atstovaujamos nemokumo administratoriaus Gintaro Žičkaus, ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Evena“ dėl skolos priteisimo, trečiasis asmuo A. M..
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
ieškovė kreipėsi į teismą su ieškiniu prašydama priteisti iš atsakovės 2057 Eur skolą, 6 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas. Ieškinyje nurodė, kad Klaipėdos apygardos teismo 2021 m. birželio 9 d. nutartimi ieškovei uždarajai akcinei bendrovei (toliau – UAB) „ARG transportas“ iškelta nemokumo byla, nemokumo administratoriumi paskirtas Gintaras Žičkus. Nemokumo administratoriui atliekant ieškovės sandorių analizę, paaiškėjo, kad ieškovė 2020 m. rugpjūčio 13 d. atsakovei išrašė ir pateikė PVM sąskaitą-faktūrą Nr. ARG 0000079 2070 Eur sumai. Nemokumo administratorius pateikė atsakovei reikalavimą pateikti atsiskaitymą patvirtinančius duomenis arba apmokėti nurodytą PVM sąskaitą-faktūrą. Atsakovė nemokumo administratoriui atsiuntė 2020 m. rugpjūčio 13 d. pinigų priėmimo kvitą, kuris nebuvo pasirašytas nei iš pinigus pagal jį turinčios priimti, nei pinigus pagal jį turinčios perduoti šalies pusės. Nemokumo administratorius negavo jokių objektyvių ir patikimų duomenų, kad atsakovė būtų įvykdžiusi prievolę atsiskaityti su ieškove pagal nurodytą sąskaitą. Telšių apylinkės teismo Telšių rūmų 2021 m. rugsėjo 21 d. teismo įsakymu iš atsakovės ieškovei priteista 2057 Eur skola. Dėl šio teismo įsakymo atsakovė pateikė prieštaravimus, taip pat 2020 m. rugpjūčio 13 d. pinigų priėmimo kvitą Serija A Nr. 1, pasirašytą iš pinigus pagal jį mokančios šalies pusės ir iš pinigus pagal jį priimančios šalies pusės. Ieškovė nurodo, kad pinigų priėmimo kvitą pasirašę asmenys jį pasirašė ne tik ne tuo pačiu metu, bet ir ne toje pačioje vietoje, kadangi kartu su atsakovės prieštaravimais pateiktas pinigų priėmimo kvitas yra visų pirma pasirašytas ieškovės buvusio vadovo, nuskenuotas, persiųstas atsakovei, tada atsispausdintas, pasirašytas atsakovės vadovo ir nuskenuotas. Pinigų priėmimo kvitas nebuvo sudarytas bei pasirašytas 2020 m. rugpjūčio 13 d. ir tuo labiau jo pasirašymo metu M. B. negalėjo perduoti grynųjų pinigų A. M., kaip UAB „ARG transportas“ atstovui. Atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos finansų ministerijos viršininko 2019 m. gegužės 10 d. įsakymo Nr. VA-39 „Dėl Pinigų priėmimo ir pinigų išmokėjimo kvitų naudojimo, išrašymo ir apskaitos taisyklių ir Bilietų naudojimo ir apskaitos taisyklių patvirtinimo“ 5 punktą ir Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo 12 straipsnio 1 dalį, kuriuose įtvirtinta, kad pinigų priėmimo kvitai išrašomi ūkinės operacijos metu arba tuoj pat jai pasibaigus, yra pagrindas daryti išvadą, kad ūkinė operacija pagal pinigų priėmimo kvitą įvyko ne anksčiau kaip 2021 m. rugsėjo 7 d. Taip pat administratoriui nėra žinomi jokie konkretūs duomenys, kad 2057 Eur apskritai būtų įnešti į bendrovės kasą ar kitaip panaudoti bendrovės interesais, dėl ko apskritai abejotina atsakovės atsiskaitymu su bendrove. Taip pat atsakovės prievolės apmokėti sąskaitą įvykdymas bendrovės buvusiam vadovui A. M. ir tai padarant po teismo nutarties iškelti bendrovei bankroto bylą įsiteisėjimo dienos reiškia, kad atsakovė prievolę apmokėti sąskaitą įvykdė asmeniui, neturinčiam teisės priimti jos įvykdymą, t. y. įvykdė ją netinkamai. Dėl to yra pagrindas teigti, kad atsakovė prievolės apmokėti sąskaitą šiai dienai nėra įvykdžiusi. Šiuo aspektu pažymėtina, kad atsakovė jokių pretenzijų dėl to, kad sąskaita bendrovei išrašyta nepagrįstai, t. y. ginčo dėl joje įtvirtintos ūkinės operacijos pagrįstumo byloje nėra. Be to, CK 1.81 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad viešajai tvarkai ar gerai moralei prieštaraujantis sandoris yra niekinis ir negalioja. Akivaizdu, kad pinigų priėmimo kvitas nėra sudarytas 2020 m. rugpjūčio 13 d., dėl to jo turinys yra prieštaraujantis viešajai tvarkai, konkrečiai – Lietuvos Respublikos finansų ministerijos viršininko 2019 m. gegužės 10 d. įsakymo Nr. VA-39 „Dėl Pinigų priėmimo ir pinigų išmokėjimo kvitų naudojimo, išrašymo ir apskaitos taisyklių ir Bilietų naudojimo ir apskaitos taisyklių patvirtinimo“ 5 punktui ir Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo 12 straipsnio 1 daliai, o tokio sandorio tikslas – atsiskaitymo imitavimas atgaline data, siekiant parodyti, kad atsakovė atsiskaitė su UAB „ARG transportas“, siekiant išvengti tinkamo atsiskaitymo prievolės tinkamam kreditoriui. Pažymėtina, kad net ir A. M. bei M. B. teigiant, kad pinigai buvo perduoti 2020 m. rugpjūčio 13 d., tai nekeičia ginčo esmės, nes dokumentas, kuriuo įformintas atsiskaitymas, ieškovės vardu surašytas atgaline data, ne operacijos atlikimo metu. Manytina, kad pinigų priėmimo kvitu įformintas sandoris – 2020 m. rugpjūčio 13 d. įvykęs 2057 Eur perdavimas-priėmimas – yra niekinis ir negaliojantis, tai teismas turėtų konstatuoti ex officio ir taikyti restituciją, jeigu nagrinėjamoje byloje vis tik būtų nustatyta, kad atsakovė tinkamai įvykdė prievolę atsiskaityti su ieškove, t. y. ieškovei grąžintina reikalavimo teisė į atsakovę 2057 Eur apimtyje.
Žemesnės instancijos teismas
Telšių apylinkės teismo Telšių rūmų 2021 m. gruodžio 7 d. sprendimu už akių ieškovės UAB „ARG transportas“, kuriai iškelta nemokumo byla, ieškinys patenkintas visiškai, iš atsakovės UAB „Evena“ ieškovės naudai priteista 2057 Eur skola, 6 procentų metinės palūkanos nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme 2021 m. rugsėjo 21 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir valstybei 47 Eur žyminis mokestis.
2021 m. gruodžio 27 d. gautas atsakovės pareiškimas dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo, kuriame atsakovė nurodė, kad ji prievolę ieškovei yra tinkamai įvykdžiusi. Atsakovė su ieškove atsiskaitė 2020 m. rugpjūčio 13 d., pinigus perduodama ieškovės direktoriui, ką patvirtina su pareiškimu dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo pateikiamas pinigų priėmimo kvitas. Ieškovės nurodomos aplinkybės, esą su bendrove buvo atsiskaityta šiai esant nemokiai, yra nepagrįstos ir neatitinka tikrovės. Atsakovė pinigus sumokėdama ieškovės vadovui 2020 m. rugpjūčio 13 d. veikė teisėtai, pinigus perdavė tinkamam asmeniui, įgaliotam veikti bendrovės vardu (bendrovės direktoriui). Atsakovei atsakomybė negali būti taikoma tuo pagrindu, jei būtų nustatyta, kad ieškovės vadovas neužtikrino tinkamo ieškovės buhalterinės apskaitos tvarkymo. Ieškovės nemokumo administratoriaus nurodomos aplinkybės, esą pinigų priėmimo kvitas pasirašytas ne tuo pačiu metu, nuskenuotas ir pan., yra niekuo nepagrįstos prielaidos ir nesudaro pagrindo sąžiningai prievolę įvykdžiusiai atsakovei nustatyti pakartotinę pareigą atsiskaityti su ieškove. Nemokumo administratoriaus teiginiais atsiskaitymo su ieškove faktas nėra nuginčytas, kas iš esmės sudaro pagrindą teismo sprendimą už akių panaikinti.
Atsiliepimas
2022 m. sausio 4 d. gautas ieškovės atsiliepimas į atsakovės pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo, kuriuo prašoma pareiškimo netenkinti. Atsiliepime nurodyta, kad šiuo atveju iš atsakovės pareiškimo turinio matyti, kad jokie nauji įrodymai nėra įvardinami ir pateikiami. Atsakovė sprendimo už akių neteisėtumą ir nepagrįstumą grindžia byloje jau esančiu ir aptartu 2020 m. rugpjūčio 13 d. pinigų priėmimo kvitu. Šis pinigų priėmimo kvitas nepatvirtina, kad atsakovė prievolę ieškovei yra tinkamai įvykdžiusi 2020 m. rugpjūčio 13 d. pinigus perduodant ieškovės direktoriui, nes 2021 m. rugsėjo mėnesį, su atsakove bendraujant administratoriui, atsakovė ne tik, kad nepateikė administratoriui šio pinigų priėmimo kvito, bet netgi pati (per savo vadovą) nurodė, kad jis nėra pasirašytas abiejų šalių. Vadinasi, bent iki 2021 metų rugsėjo mėnesio pinigų priėmimo kvitas nebuvo sudarytas. Jeigu jis būtų pasirašytas 2020 m. rugpjūčio 13 d., tai 2021 m. rugsėjo 7 d. atsakovė būtų galėjusi atsiųsti administratoriui jį tokį, kokį pateikė kartu su prieštaravimais dėl teismo įsakymo arba kartu su pareiškimu dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo, t. y. pasirašytą abiejų šalių. Tai reiškia, kad pinigų priėmimo kvitas sudarytas ir pasirašytas ne anksčiau kaip 2021 m. rugsėjo 7 d. Nei vienas iš atsakovės pareiškime nurodytų įrodymų – pinigų priėmimo kvitas ar galimi A. M. parodymai – nepaneigia ir negali paneigti sprendimo už akių teisingumo bei pagrįstumo. Dėl to, sprendimo už akių panaikinimui nėra pagrindo, atsakovės pareiškimas dėl jo peržiūrėjimo turėtų būti atmestas.
Žemesnės instancijos teismas
Telšių apylinkės teismo Telšių rūmų 2022 m. sausio 19 d. nutartimi atsakovės pareiškimas dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo tenkintas, panaikintas Telšių apylinkės teismo Telšių rūmų 2021 m. gruodžio 7 d. sprendimas už akių, bylos nagrinėjimas atnaujintas iš esmės ir į bylą trečiuoju asmeniu įtrauktas A. M..
Šalies argumentai
Ieškovės atstovas teismo posėdžio metu palaikė ieškinyje nurodytas aplinkybes ir prašė ieškinį tenkinti.
Atsiliepimas
Atsakovės vadovas M. B. teismo posėdžio metu nurodė, kad su ieškiniu nesutinka, nes jo tenkinimo atveju, jo vadovaujama bendrovė ieškovei turėtų antrą kartą sumokėti tą pačią sumą. Papildomai nurodė, kad atsakovė UAB „Evena“ užsiima medienos apdirbimu. Iš ieškovės pirko transportavimo paslaugas. 2020 m. rugpjūčio 13 d. 2057 Eur sumą ieškovės vadovui A. M. jis sumokėjo grynaisiais. Pinigų perdavimo metu pinigų priėmimo kvitas nebuvo pasirašytas. Šis dokumentas buvo pasirašytas vėliau ir ne vienoje vietoje. Ieškovė jam atsiuntė kvitą, jis pasirašė, nusiuntė ieškovės buvusiam vadovui A. M., kai jis pasirašė, persiuntė kvitą jam atgal. Dėl šios priežasties atsirado keli skanuoti dokumentai. Negali tiksliai pasakyti, kada gavo A. M. pasirašytą pinigų priėmimo kvitą. Negali pateikti jo vadovaujamos bendrovės buhalterinių dokumentų – kasos išlaidų orderio, kuris patvirtintų, kad iš bendrovės kasos buvo paimti 2057 Eur, kuriuos jis sumokėjo ieškovės buvusiam vadovui, nes tuo metu buvo išimta didesnė pinigų suma, todėl neatsispindės kuriam konkrečiam tikslui ji buvo paimta, nes tokių atsiskaitymų grynaisiais būna daug. Kai ieškovės bankroto administratorius į jį kreipėsi dėl apmokėjimo dokumentų, iš pradžių atsiuntė nepasirašytą pinigų priėmimo kvitą, manė, kad jis per klaidą liko nepasirašytas, tačiau po to rado pasirašytą ir pateikė jį teismui.
Atsakovės atstovė teismo posėdžio palaikė pareiškime dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo nurodytas aplinkybes ir ieškinį prašė atmesti.
Trečiasis asmuo A. M. teismo posėdžio metu nurodė, kad 2020 m. rugpjūčio 13 d. už vežimo paslaugas atsakovės vadovas M. B. jam grynaisiais sumokėjo 2057 Eur. Šiuos pinigus jis panaudojo toje pačioje kelionėje degalams, kitiems bendrovės reikalams. Pinigų perdavimo metu nebuvo išrašytas pinigų priėmimo kvitas, nes nebuvo galimybių - pinigai buvo sumokėti pakrovimo vietoje. Kvitą išsiuntė vėliau kartu su CMR važtaraščiu. Kvitas vėliau buvo pasirašytas ir UAB „Evena“ vadovo ir jo paties. Negali tiksliai pasakyti, kada jis pasirašė pinigų priėmimo kvitą, gal po kokių 8 dienų, kai buvo grįžęs iš reiso, galėjo būti apie 2020 m. rugpjūčio 20 d. Jis iki šiol bankroto administratoriui nėra perdavęs UAB „ARG transportas“ dokumentų, nes jis yra ne Lietuvoje, nuolat išvykęs. Buhalterinius dokumentus turi, tačiau jo niekas neinformavo apie pareigą perduoti bendrovės dokumentus, nenurodė kur, kam ir kada perduoti.
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys atmestinas.
Bylos medžiaga nustatyta, kad Klaipėdos apygardos teismo 2021 m. birželio 9 d. nutartimi ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „ARG transportas“ iškelta nemokumo byla, nemokumo administratoriumi paskirtas Gintaras Žičkus. Nemokumo administratoriui atliekant ieškovės sandorių analizę, nustatyta, kad ieškovė 2020 m. rugpjūčio 13 d. atsakovei UAB „Evena“ išrašė ir pateikė PVM sąskaitą-faktūrą Nr. ARG 0000079 2057 Eur sumai. 2020 m. rugpjūčio 31 d. nemokumo administratorius pateikė atsakovei reikalavimą pateikti atsiskaitymą patvirtinančius duomenis arba apmokėti nurodytą PVM sąskaitą-faktūrą. 2021 m. rugsėjo 7 d. atsakovės vadovas nemokumo administratoriui atsiuntė elektroninį laišką, kuriame nurodė : „Sveiki, ketvirtadieny A. gryzta, nes mano parasas yra kad sumoketa o jo nera tai iskart persiusiu“. Atsakovė nemokumo administratoriui 2021 m. rugsėjo 17 d. atsiuntė 2020 m. rugpjūčio 13 d. pinigų priėmimo kvitą, kuris nebuvo pasirašytas nei iš pinigus pagal jį turinčios priimti, nei pinigus pagal jį turinčios perduoti šalies pusės. Telšių apylinkės teismo Telšių rūmų 2021 m. rugsėjo 21 d. teismo įsakymu iš atsakovės ieškovei priteista 2057 Eur skola. Dėl šio teismo įsakymo atsakovė pateikė prieštaravimus, taip pat 2020 m. rugpjūčio 13 d. pinigų priėmimo kvitą Serija A Nr. 1, pasirašytą iš pinigus pagal jį mokančios šalies pusės ir iš pinigus pagal jį priimančios šalies pusės.
Nagrinėjamoje byloje kilo ginčas dėl to, ar atsakovė UAB „Evena“ yra įvykdžiusi prievolę atsiskaityti su UAB „ARG transportas“, kuriai iškelta nemokumo byla, už transporto paslaugas pagal 2020 m. rugpjūčio 13 d. PVM sąskaitą-faktūrą Nr. ARG 0000079 2057 Eur sumai. Atsakovė teigia, kad ji už nurodytas paslaugas su ieškove yra atsiskaičiusi ir tai įrodo į bylą pateiktas 2020 m. rugpjūčio 13 d. pinigų priėmimo kvitas Serija A Nr. 1, kuris yra pasirašytas tiek ieškovės, tiek atsakovės vadovų. Ieškovė nurodo, kad atsakovės į bylą pateiktas pinigų priėmimo kvitas nebuvo pasirašytas 2020 m. rugpjūčio 13 d. ir jo pasirašymo metu atsakovės vadovas M. B. negalėjo perduoti grynųjų pinigų buvusiam ieškovės vadovui A. M., ūkinė operacija pagal pinigų priėmimo kvitą įvyko ne anksčiau kaip 2021 m. rugsėjo 7 d. Pažymėjo, kad pinigų priėmimo kvitu įformintas sandoris – 2020 m. rugpjūčio 13 d. įvykęs 2057 Eur perdavimas-priėmimas – yra niekinis ir negaliojantis, todėl turi būti taikoma restitucija.
Pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 176 straipsnio 1 dalį faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas to fakto buvimu. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas ne kartą savo nutartyse yra pabrėžęs, kad teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. vasario 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-35/2011; 2011 m. spalio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-396/2011; kt.). Tai yra laisvo įrodymų vertinimo principas, kuris reiškia, kad galutinai ir privalomai įrodymus įvertina teismas, tačiau atsižvelgdamas į įrodymų leistinumą ir sąsajumą (CPK 177 straipsnio 4 dalis, 180 straipsnis), kitas įrodinėjimo taisykles (CPK 182 straipsnis). Vertindamas įrodymus, teismas turi įvertinti kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę ir iš įrodymų viseto daryti išvadas, jog tam tikri faktai egzistavo arba neegzistavo, kad nėra esminių prieštaravimų, paneigiančių tokias išvadas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. lapkričio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-428/2010; 2011 m. rugpjūčio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-340/2011; kt.). Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad tam tikrų faktinių aplinkybių buvimą civilinio proceso tvarka teismas konstatuoja tais atvejais, kai jam nekyla didelių abejonių dėl tų aplinkybių egzistavimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gegužės 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-206/2010). Kitaip tariant, faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas to fakto buvimu. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas taip pat yra pažymėjęs, kad įrodymų pakankamumo klausimas turi būti sprendžiamas, atsižvelgiant į bylos kategoriją, jos pobūdį, nagrinėjamų teisinių santykių esmę ir kitas svarbias aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004 m. spalio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-513/2004; 2005 m. kovo 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-147/2005). Bylą nagrinėjančio teismo vidinis įsitikinimas turi būti formuojamas, nepaneigiant bendrųjų teisingumo bei protingumo kriterijų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-171/2008). Teismas, vertindamas įrodymus, turi vadovautis ne tik įrodinėjimo taisyklėmis, bet ir logikos dėsniais, pagal vidinį įsitikinimą padaryti nešališkas išvadas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. vasario 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-129/2008; kt.).
Žemesnės instancijos teismas
Pagal bendrąją įrodinėjimo naštos paskirstymo taisyklę civiliniame ginče dalyvaujantys asmenys turi įstatyminę pareigą įrodyti aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu (CPK 178 straipsnis). Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.65 straipsnio 1 dalis numato, kad kreditorius, priimdamas prievolės įvykdymą, privalo duoti skolininkui pakvitavimą apie visišką ar dalinį įvykdymą. Kai kreditorius yra verslininkas, priimdamas pinigus jis privalo išduoti specialios formos dokumentą (šiuo atveju pinigų priėmimo kvitą). Skolos dokumento ar pakvitavimo buvimas pas skolininką yra pagrindas preziumuoti, kad prievolė įvykdyta (CK 6.65 straipsnis). Atsakovė pateikė teismui skolos dokumentą – pinigų priėmimo kvitą, kuris, jos teigimu, patvirtina aplinkybę, kad ieškovei už paslaugas yra sumokėta.
Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo 2 straipsnio 12 punkte yra nustatyta, kad pinigų apskaitos dokumentas yra popierinis liudijimas, kuriame nurodomos grynųjų pinigų mokėjimo ar jų pervedimo operacijos, kai įvykdomas vieno ūkio subjekto įsipareigojimas kitam ūkio subjektui. Apskaitos dokumentai surašomi ūkinės operacijos ir ūkinio įvykio metu arba jiems pasibaigus ar įvykus (Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo 12 straipsnio 1 dalis). Lietuvos Respublikos finansų ministerijos viršininko 2019 m. gegužės 10 d. įsakymu Nr. VA-39 „Dėl Pinigų priėmimo ir pinigų išmokėjimo kvitų naudojimo, išrašymo ir apskaitos taisyklių ir Bilietų naudojimo ir apskaitos taisyklių patvirtinimo“ (toliau – Taisyklės) 3 punkte nurodyta, kad kvitai yra grynųjų pinigų priėmimo ir išmokėjimo dokumentai, kurie, tinkamai užpildyti ir turintys visus šiose taisyklėse nurodytus privalomus rekvizitus, patvirtina prekių (paslaugų) pardavimo ar prekių (antrinių žaliavų ir pan.) pirkimo ūkinės operacijos įvykdymo faktą bei išankstinių (avansinių) įmokų sumokėjimo faktą. Taisyklių 5 punktas nustato, kad kvitai išrašomi ūkinės operacijos metu arba tuoj pat jai pasibaigus. Kvitai užpildomi dviem egzemplioriais taip, kad abiejų egzempliorių duomenys būtų vienodi ir aiškiai įskaitomi. Vienas kvito egzempliorius lieka kvitą išrašiusiam asmeniui (toliau vadinama – atskaitingas asmuo), o kitas atiduodamas pinigus sumokėjusiam ar prekę pristačiusiam (paslaugą suteikusiam) asmeniui.
Nagrinėjamu atveju į bylą atsakovės pateiktas 2020 m. rugpjūčio 13 d. pinigų priėmimo kvitas Serija A Nr. 1 yra pasirašytas ieškovės UAB „ARG transportas“ buvusio vadovo A. M. ir atsakovės UAB „Evena“ vadovo M. B.. Ieškovė teigia, kad nurodytas pinigų priėmimo kvitas yra negaliojantis, kaip prieštaraujantis viešajai tvarkai, nes yra pasirašytas ne pinigų perdavimo metu 2020 m. rugpjūčio 13 d., o po 2021 m. rugsėjo 7 d., kai ieškovei jau buvo iškelta nemokumo byla, ir prieštarauja Lietuvos Respublikos finansų ministerijos viršininko 2019 m. gegužės 10 d. įsakymo Nr. VA-39 „Dėl Pinigų priėmimo ir pinigų išmokėjimo kvitų naudojimo, išrašymo ir apskaitos taisyklių ir Bilietų naudojimo ir apskaitos taisyklių patvirtinimo“ 5 punktui ir Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo 12 straipsnio 1 daliai. Nors iš byloje esančio ieškovės bankroto administratoriaus ir atsakovės vadovo susirašinėjimo matyti, kad iš pat pradžių atsakovės vadovas pateikė nepasirašytą pinigų priėmimo kvitą, tačiau ieškovei kreipusis į teismą dėl skolos priteisimo buvo pateiktas abiejų šalių vadovų pasirašytas pinigų priėmimo kvitas. Byloje nėra ginčo, kad pinigų priėmimo kvitas nebuvo pasirašytas 2020 m. rugpjūčio 13 d., tačiau byloje nėra objektyvių duomenų, kurie nenuginčijamai patvirtintų, kad dokumentas buvo pasirašytas po 2021 m. rugsėjo 7 d., t. y. ieškovei jau iškėlus nemokumo bylą. Teismo posėdžio metu tiek atsakovės vadovas, tiek ieškovės buvęs vadovas neneigė, kad pinigų priėmimo kvitas nebuvo pasirašytas tą pačią dieną, kai įvyko atsiskaitymas už paslaugas, t. y. 2020 m. rugpjūčio 13 d., dokumentas buvo pasirašytas praėjus tam tikram laikui nuo pinigų perdavimo, atskirai kiekvienos šalies ir ne toje pačioje vietoje. Kita vertus, tiek atsakovės vadovas, tiek ieškovės buvęs vadovas patvirtino, kad 2057 Eur suma grynaisiais buvo sumokėta 2020 m. rugpjūčio 13 d. buvusiam ieškovės vadovui. Esant šios aplinkybėms, darytina išvada, kad šiuo atveju dokumento trūkumas – kita nei įvyko ūkinė operacija dokumento pasirašymo data ir nepakankamas kvito pasirašymo aplinkybių aiškumas negali būti vienareikšmišku pagrindu pripažinti, kad pinigų priėmimo kvitas nepatvirtina atliktos grynųjų pinigų perdavimo operacijos. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad vadovaujantis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika, pakvitavimas, kuriuo patvirtinamas prievolės įvykdymo priėmimas, nepripažintinas sandoriu, nes šalių teises ir pareigas modifikuoja ne pakvitavimas, o prievolės įvykdymo faktas, todėl jis apskritai negali būti ginčijamas (taigi ir pripažįstamas negaliojančiu) sandorių negaliojimo pagrindais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. birželio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-257/2010).
Pažymėtina, kad kasacinis teismas yra nurodęs, kad civilinėje byloje pirminiai buhalterinės apskaitos dokumentai yra vertinami civiline teisine prasme ir yra reikšmingi tik tiek, kiek jie patvirtina ar paneigia tam tikrą teisinę reikšmę turintį faktą. Aplinkybes, įrodančias pinigų nesumokėjimo ar sumokėjimo faktą, turi įrodyti ginčo šalys pagal bendrąsias CPK 178 straipsnio taisykles (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. birželio 13 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-230-611/2018). Nagrinėjamu atveju be pateikto pinigų priėmimo kvito atsakovės tinkamą prievolės įvykdymą ieškovei atsiskaityti už suteiktas paslaugas patvirtina ir trečiojo asmens, ieškovės buvusio vadovo A. M., teismo posėdžio metu duoti parodymai, kad atsakovė už suteiktas paslaugas yra visiškai atsiskaičiusi. Byloje nenustatytas trečiojo asmens teisinis suinteresuotumas bylos baigtimi. Priešingai, trečiasis asmuo A. M. nurodė, kad iš atsakovės gautų 2057 Eur panaudojimas yra pagrįstas bendrovės buhalterinės apskaitos dokumentais, kurie iki šiol yra pas jį ir yra neperduoti bankroto administratoriui. Šiuo atveju, jeigu trečiojo asmens teiginių nepatvirtintų bendrovės dokumentai, dėl netinkamo juridinio asmens buhalterinės apskaitos tvarkymo atsakomybė kaip vadovui kiltų jam. Pažymėtina ir tai, kad dėl buvusio ieškovės vadovo A. M. veiksmų, kuriais jis iki šiol neperduoda bankroto administratoriui ieškovės buhalterinės apskaitos dokumentų, neturėtų nukentėti atsakovės interesai, įrodinėjant tinkamą prievolės įvykdymo faktą. Be nurodytų įrodymų, teismas atsižvelgia ir į tai, kad byloje nėra duomenų, kad nuo 2020 m. rugpjūčio 13 d., kai atsakovei už ieškovės suteiktas transportavimo paslaugas buvo išrašyta PVM sąskaita-faktūra, iki bankroto bylos iškėlimo ieškovė reikalavo atsakovės sumokėti pinigų priėmimo kvite nurodytą 2057 Eur sumą. Teismo vertinimu, mažai tikėtina, kad atsakovei likus skolingai ieškovei, bendrovės vadovas, turintis būti lojalus įmonei ir veikti įmonės interesais, nereikalautų atsakovės sumokėti skolą.
Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytas aplinkybes, byloje esančius įrodymus, vadovaujantis teisingumo, sąžiningumo ir protingumo principais, teismas daro išvadą, kad byloje pateiktų įrodymų visuma ir turinys yra nepakankama faktui, kad atsakovė nesumokėjo pinigų už ieškovės suteiktas paslaugas, įrodyti ir priteisti ieškovei skolą iš atsakovės, todėl ieškinys atmestinas.
Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Atsakovė į bylą rašytinių įrodymų dėl jos patirtų bylinėjimosi išlaidų nepateikė, todėl jų priteisimo klausimas nėra sprendžiamas.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 263-270 straipsniais,
nusprendžia:
ieškinį atmesti.
Sprendimas per 30 dienų apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui per Telšių apylinkės teismą.