- Teismas
- Klaipėdos apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2022-08-26
- Bylos Nr.
- e2-6023-1182/2022
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Jūratė Volčkova
- Ieškovas
- S. S.
- Atsakovas
- uždarosios akcinė bendrovės „Adoris“
- Advokatai
- Saulius Tamošaitis
- Kategorijos
- 1.3.2.11Atsiskaitymas su atleidžiamu darbuotoju
- 1.3.5.3.4Mokėjimas už prastovos laiką
atsakovės uždarosios akcinė bendrovės „Adoris“ direktoriui O. K. (O. K.), atstovui advokatui Raimondui Mažuliui,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo S. S. (S. S.) patikslintą ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Adoris“ bei uždarosios akcinės bendrovės „Adoris“ priešieškinį S. S. (S. S.) dėl darbo ginčo dėl teisės išnagrinėjimo iš esmės teisme.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
1. Ieškovas, nesutikdamas su Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Klaipėdos darbo ginčų komisijos (toliau ir Komisija) 2022 m. balandžio 28 d. sprendimu Nr. DGKS-2063 dalyje dėl atmestų reikalavimų, 2022 m. birželio 15 d. kreipėsi į teismą su patikslintu ieškiniu, prašydamas: 1) pripažinti 2019-01-01 - 2022-04-15 laikotarpį prastova ne dėl ieškovo S. S. kaltės ir priteisti už šį prastovos laikotarpį (30 mėnesių) iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „Adoris“ 8 834,00 Eur darbo užmokestį; 2) priteisti iš atsakovės ieškovo naudai 1 192,59 Eur delspinigių; 3) priteisti iš atsakovės ieškovo naudai 1 060,00 Eur netesybas nuo 2022 m. balandžio 15 d. už kiekvieną uždelstą atsiskaityti mėnesį, bet ne daugiau, kaip už šešis mėnesius; 4) priteisti iš atsakovės ieškovo patirtas bylinėjimosi išlaidas.
2. Ieškinyje nurodoma, jog pagal 2016-07-22 Darbo sutartį ieškovas buvo įdarbintas įmonėje UAB „Adoris”, į/k 302447750 direktoriaus pavaduotojo pareigose. Atsakovei verslas nesisiekė, t.y. nuo 2017 m. iki pat 2022 m. faktiškai visuomet buvo skolos Sodrai, buvo taikomi tiek Sodros, tiek kitų kreditorių iniciatyva įmonės piniginių lėšų ir turto apribojimai, įmonė 2019 m. turėjo tik 34 Eur, o 2020 m. turėjo tik 660 Eur pelningumą, darbuotojams buvo skelbiamos prastovos. Esant iš esmės nepelningai atsakovės veiklai, darbdavys nebuvo pajėgus ieškovą aprūpinti darbu, t.y. nebuvo darbo ir joks kitas darbas nebuvo pasiūlytas. Dėl šios priežasties atsakovė, siekdama išvengti nuostolių dėl pilno darbo užmokesčio mokėjimo skelbė prastovas. Kadangi atsakovė ieškovo negalėjo tinkamai aprūpinti darbu ir už jį mokėti, tai ieškovui pasiūlė eiti į neterminuotas prastovas, t.y. iki kol įmonės padėtis pagerės. Nors darbdavys jokio raštiško dokumento dėl prastovos paskelbimo ieškovui neteikė, tačiau ieškovas nuo 2019-01-01 sutiko eiti į prastovas. Kadangi atsakovė negalėjo ieškovo aprūpinti darbu, tai ieškovas prastovų laikotarpiu įsidarbino pas kitą darbdavį, kad galėtų gauti bent kokias pajamas, nes atsakovė už prastovas neturėjo galimybės iš karto atsiskaityti. Ieškovui net nebuvo žinoma, kad prastovos laikotarpiu atsakovė 2019 m. sausio, vasario, kovo ir birželio mėnesiais įformino net 80 darbo dienų trukmės kasmetines apmokamas atostogas. Ieškovas apie tai nieko nežinojo, nes atostogų suteikti neprašė ir už jas jokio apmokėjimo iš atsakovės negavo. Atsakovės vadovo O. K. prašymu, ieškovas neskubėjo su priverstiniu išmokų už prastovą išieškojimu, nes atsakovės vadovas ieškovui pažadėjo visiškai atsiskaityti vėliau, t. y. kai įmonės veikla pagerės. Tokiu būdu tarp ieškovo ir atsakovės buvo sudarytas susitarimas dėl mokėjimų už prastovų laiką atidėjimo. 2020 m. Lietuvoje prasidėjo visuotinis karantinas ir ieškovas paprašė su juo atsiskaityti, tačiau atsakovės vadovo O. K. prašymu, ieškovas sutiko toliau laukti. Iš viešosios erdvės ieškovas pastebėjo, kad atsakovės veikla 2021 m. pradėjo gerėti, todėl 2021m. viduryje ieškovas pareikalavo su juo visiškai atsiskaityti. Atsakovei atsisakius tai padaryti, ieškovas kreipėsi per atstovą į Valstybinę darbo inspekciją (toliau - VDI). VDI prie socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Klaipėdos teritorinis padalinys 2022-01-25 pateikė atsakymą, kad darbdavys pažeidė Darbo kodekso nuostatas ir išaiškino teisę kreiptis į Darbo ginčų komisiją. Iš VDI atlikto patikrinimo medžiagos ieškovas pamatė, kad atsakovė nuo 2017 m. negalėdama ieškovą aprūpinti darbu ir to pasėkoje žodžiu paskelbusi ieškovui prastovą, nesant darbuotojo prašymo ir valios eiti nemokamų atostogų, neteisėtai įformino prastovų laiką, kaip tariamas nemokamas atostogas. Taip pat atsakovė be ieškovo valios 2019 m. skyrė jam kasmetines atostogas sausio - kovo ir birželio mėnesiais, tačiau už mokamas kasmetines atostogas su ieškovu neatsiskaitė. Nurodo, jog ieškovas 2022-04-21 gavo iš atsakovės 2022-04-15 raštą, kuriame nurodyta, kad kadangi po nedarbingumo pažymėjimo uždarymo ieškovas neatvyko į darbą ir negauta paaiškinimų dėl pateisinamų priežasčių, todėl atsakovė informuoja, kad yra priversta žymėti pravaikštas ir nutraukti darbo santykius su ieškovu nuo 2022-04-15, nors Sodros duomenimis ieškovo nedarbingumas baigėsi 2022-03-18, o atsakovė neinformavusi ieškovo pravaikštas jam žymėjo jau nuo 2022-03-15 ir nuo 2022-04-15 atleido iš darbo.
Šalies argumentai
3. Ieškovas ieškiniu nesutinka su Komisijos sprendimo dalimi, kuria atsisakyta ieškovo nurodytą 2019 01 01 - 2022 04 15 laikotarpį pripažinti prastovomis ne dėl darbuotojo kaltės ir kompensacijos už prastovas bei netesybų iš atsakovės priteisimo. Nurodo, kad byloje nėra ginčo, kad laikotarpiu nuo 2019-01-01 – 2022-04-15, atsakovė, kaip darbdavys, pažeidė darbo įstatymus. Nagrinėjamo ginčo atveju atsakovė nuo 2019-01-01 ieškovo neaprūpino darbu ir tuo pažeidė ieškovo teisę dirbti pas atsakovę. Kad pas atsakovę nebuvo darbo įrodo ir tai, kad atsakovė per visą faktinės prastovos laiką nuo 2019-01-01 ieškovui nepasiūlė jokio kito darbo, nuo 2019-01-01 prastovos laikotarpiu ieškovo nei karto neiškvietė į darbą ir ieškovui nežinant įformino kasmetines apmokamas atostogas už 2019 m. sausio-kovo ir birželio mėnesius, be to, net darbuotojo nedarbingumo laikotarpiu, nuo 2022 03 21, be įspėjimo žymėjo ieškovui pravaikštas ir galiausiai atleido ieškovą iš darbo. Tai parodo, kad ieškovo kaltės dėl faktinių prastovų, bei vengimo jas teisingai įforminti visiškai nėra, nes visus dokumentus, susijusius su prastova ar kt. privalo įforminti būtent darbdavys ir tai turi padaryti raštu. Pažymi, kad ieškovas niekada neprašė atsakovės suteikti nemokamas atostogas, jų tariamo suteikimo aplinkybės Ieškovui paaiškėjo tik iš VDI atlikto tyrimo ir Sodros duomenų. Ieškovo valios dėl tokių atostogų nebuvo. Tokiu būdu formindama ieškovui atostogas, atsakovė taupė savo išlaidas darbuotojo sąskaita. VDI nustatė, kad atsakovė pažeidė Darbo įstatymą, todėl ginčo laikotarpis nuo 2019 01 01 iki 2022 04 15 pripažintinas prastovomis nesant darbuotojo kaltės ir už šį laikotarpį darbdavys privalo su darbuotoju visiškai atsiskaityti. Pažymi, kad vien tik atsakovės parengti dokumentai – įsakymai dėl leidimo neatvykti į darbą, nežymėjimas darbo laiko apskaitos žiniaraščiuose darbuotojo neatvykimo į darbą be pateisinamos priežasties, darbo laiko apskaitos elektroninės sistemos duomenys, kuriuos tvarko darbdavys, - patys savaime neįrodo, kad darbuotojas buvo išreiškęs valią dėl nemokamų atostogų suteikimo. Laikotarpis nuo 2019 01 01 iki 2022 04 15, kuriuo ieškovui buvo žymėtos tariamos nemokamos atostogos ir tariamos pravaikštos, pagal DK 47 straipsnio 1 dalį, kvalifikuotinos kaip neterminuota prastova ne dėl darbuotojo kaltės ir už šį laikotarpį ieškovui priteistina 40 procentų vidutinio jo darbo užmokesčio kompensacija, t.y. už 2019-01-01 – 2022-01-01 laikotarpį – 8410,00 Eur ((29 mėnesiai x 725 Eur) x 40 proc.) ir už 2022-03-21-2022-04-15 laikotarpį – 424 Eur ((1 mėnuo x 1060,00 Eur) x 40 proc.), iš viso 8834,00 Eur. Kadangi darbdavys su darbuotoju privalo atsiskaityti laiku, tačiau to nepadarė, vadovaujantis Darbo kodekso 147 straipsnio 1 dalimi, prašo iš atsakovės priteisti nuo 8834 Eur sumos 1192,59 Eur delspinigių. Kadangi ieškovas iš darbo buvo atleistas 2022-04-15, vadovaujantis Darbo kodekso 146 straipsnio 2 dalimi, 147 straipsnio 2 dalimi, iš atsakovės prašo priteisti 1060 Eur netesybas už kiekvieną uždelstą sumokėti už prastovas darbuotojui atlyginimą mėnesį, bet ne daugiau kaip už 6 mėnesius.
4. Atsakovė 2022 m. gegužės 30 d. kreipėsi į teismą su ieškiniu ((civilinė byla Nr. e2-6150-1071/2022) Klaipėdos apylinkės teismo pirmininko pavaduotojo Petro Mineikio nutartimi sujungta su civiline byla Nr.e2-6023-1182, paliekant pastarąjį bylos numerį)), ir kuris laikytinas priešieškiniu, ieškovui S. S.. Atsakovė prašo: 1) išspręsti ieškovės ir atsakovo S. S. ginčą iš esmės ir S. S. prašymą dėl darbo užmokesčio priteisimo atmesti. Atsakovė nesutinka su Komisijos sprendimu, kadangi ieškovo reikalavimai iš esmės nepagrįsti ir turėjo būti atmesti pilna apimtimi. Atsakovė nurodo, jog su ieškovu yra visiškai atsiskaičiusi ir ne tik nėra jam skolinga, tačiau yra iš esmės sumokėjusi daugiau nei ieškovui priklauso pagal darbo sutartį.
Atsiliepimas
5. Atsakovė priešieškinyje nurodo, kad atsakovę ir ieškovą laikotarpiu nuo 2016-07-25 d. iki 2022-04-15 d. siejo darbo teisiniai santykiai (pagal darbo sutartį Nr. 883, pagal kurią ieškovas buvo priimtas dirbi į direktoriaus pavaduotojo pareigas). Darbo santykiai tarp šalių pasibaigė 2022-04-15, kai atsakovė ieškovą atleido iš darbo remdamasi DK 58 straipsnio 2 dalies 1 punktu. Ieškovas tvirtino, kad atsakovė nuo 2019 metų netinkamai įformino prastovą – ją paskelbė, tačiau nemokėjo priklausančio darbo užmokesčio, netinkamai vedė darbo ir galimai buhalterinę apskaitą, dėl ko ieškovas kreipėsi į VDI, prašydamas atlikti tyrimą dėl galimų jo teisių pažeidimų. 2022-01-25 VDI pateikė atsakymą nurodydama, kad atsakovė pažeidė tam tikras nuostatas. Ieškovas kreipėsi su papildomu skundu, prašydamas nustatyti neišmokėtų išmokų dydį, tačiau ir šiuo atveju VDI paaiškino, kad to padaryti negali bei nurodė kreiptis į darbo ginčų komisiją. Ieškovas, vadovaudamasis duomenimis, kuriuos jis pats turėjo, apskaičiavo reikalaujamas išieškoti iš atsakovės sumas, kurias 2022 m. balandžio 28 d. įvykusio bylos nagrinėjimo metu patikslino, reikalavo pripažinti laikotarpį nuo 2019 m. balandžio mėn. prastovomis ir išieškoti: 1) 20 468,00 Eur darbo užmokestį už prastovų laikotarpius, 2) 4 197,60 Eur atostoginių už 110 darbo dienų kasmetinių atostogų, 3) 3 551,80 Eur delspinigių už pavėluotai mokėtas su darbo santykiais susijusias sumas. Atsakovė nesutiko su ieškovo reikalavimais, nurodė, kad nuo pat 2019 m. balandžio mėnesio šalys tardavosi dėl nemokamų atostogų suteikimo ir ieškovas buvo nemokamose atostogose, jokių darbo funkcijų nemokamų atostogų laikotarpiais ieškovas nevykdė. Tarp šalių buvo ne tik darbo, bet ir paskoliniai teisiniai santykiai: ieškovas įmonei suteikė 69 000 Eur paskolą ir yra iniciavęs civilinę bylą, kurioje siekia iš atsakovės prisiteisti 24 950,00 Eur paskolos dalį, 4777,88 Eur palūkanų, 5proc. procesinių palūkanų ir bylinėjimosi išlaidas. Ieškovas ėmė reikšti pretenzijas atsakovei dėl su darbo santykiais susijusių sumų išieškojimo tik kilus ginčui dėl civilinių teisinių santykių, nors ir pats ieškovas puikiai žino, kad jokių darbo funkcijų jis nevykdė ir jo paties prašymu buvo nemokamose atostogose. Atsakovė nurodo, jog yra sumokėjusi ieškovui daugiau lėšų, negu jam priklauso pagal darbo sutartį.
6. Atsakovė nesutinka su Darbo ginčų komisijos sprendimo dalimi, kuria iš atsakovės priteista 2006,97 Eur su darbo santykiais susijusi suma už darbo laikotarpį nuo 2019-01-01 iki 2022-03-31, bei 270,90 Eur delspinigių, apskaičiuotų už laikotarpį nuo 2021-10-16 iki 2021-04-15. Atsakovė nurodo, kad per visą darbo laikotarpį nuo 2016-07-25 iki 2022-03-31 atsakovui priskaičiavo 12027,99 Eur darbo užmokesčio sumą, 12385,08 Eur išmokėjo. Už 2016 m. ieškovo darbo užmokesčio skola sudarė 385,12 Eur, tačiau atsakovei sumokėjus 885,08 Eur sumą, permokėta buvo 499,96 Eur suma jau laikytina atsakovo skola įmonei. Toks vertinimas galimas ir dėl darbo užmokesčio 2017 ir 2018 metais. Dėl to atsakovė ne tik visiškai atsiskaičiusi su ieškovu, tačiau yra jam sumokėjusi daugiau lėšų, nei priklauso pagal darbo sutartį. Komisija įvertino tik tą aplinkybę, kad nuo 2019-01-01 iki 2022-03-31 ieškovui nebuvo išmokamas darbo užmokestis, tačiau nevertino nei to, kad ieškovas buvo nemokamose atostogose, o vėliau nedarbingume, taip pat to, kad atsakovė iš esmės yra sumokėjusi kur kas didesnes sumas ieškovui už Komisijos paminėtus ankstesnius laikotarpius. Pati komisija sprendime nurodė, kad atsakovė 2016-2018 metais nuolat išmokėdavo atsakovui didesnes, nei priskaičiuota darbo užmokesčio sumas. Komisijos vertinimu atsakovė laikė atsiskaitymą su ieškovu tinkamu, kadangi nei karto nepareikalavo šių sumų užskaityti. Tačiau, vertindama, kad atsakovė su ieškovu yra neatsiskaičiusi, Komisija neatsižvelgė į keletą faktų, t. y. nuo pat 2018 metų balandžio mėnesio darbuotojas fiziškai nebuvo darbe ir nevykdė jokių darbo funkcijų, antra, ieškovas ir laikotarpiu, už kurį jam priteistas darbo užmokestis, darbe nebuvo ir darbo funkcijų nevykdė – jis arba nebuvo darbe atsakovo leidimu (nemokamos atostogos) arba buvo nedarbingume, trečia, pati Komisija nustatė, kad ieškovas nuo 2020-02-04 iki 2021-04-26 vykdė UAB (duomenys neskelbtini) direktoriaus pareigas, darbo santykiai ieškovą su šia įmone siejo nuo 2019-04-26 iki 2021-03-31, t. y. prasidėjo anksčiau, nei ieškovas pradėjo vykdyti direktoriaus pareigas. Komisija taipogi nustatė, kad nemokamų atostogų suteikimo laikotarpiai atsakovės įmonėje sutapo su darbo laikotarpiu UAB (duomenys neskelbtini), be šios įmonės ieškovas dar dirbo UAB (duomenys neskelbtini). Taigi be jokių abejonių nustatyta, kad ieškovas faktiškai ir nebūtų galėjęs vykdyti darbo funkcijų atsakovės įmonėje ne tik, kad buvo nemokamose atostogose, o dar ir dėl to, kad darbo funkcijas vykdė kituose subjektuose. Ieškovas siekia iš atsakovės prisiteisti ženkliai didesnes sumas, remdamasis prastovų situacija, tačiau, kad buvo susidariusios prastovos atsakovas ieškovas neįrodė, o ginčo nagrinėjimo Komisijoje metu ieškovas neįrodinėjo ir net nenurodė, kad nuo 2018 metų atliko kokias nors darbo funkcijas atsakovės įmonėje. Taigi net nevertinant ženkliai didesnių sumokėtų atsakovui sumų, nėra jokio pagrindo išieškoti ieškovui darbo užmokestį už 2019, 2020 ir 2021 metus, kadangi jis tiesiog nevykdė darbo funkcijų. Komisijos argumentacija, priteisiant darbo užmokestį ieškovui yra formali ir nepagrįsta ir tuo aspektu, kad neįvertintos ankstesniais laikotarpiais sumokėtos didesnės sumos. Komisijos vertinimas, kad darbo užmokestis priteistinas vien todėl, kad 2019 ir 2021 metais jis nebuvo mokamas, neatsižvelgiant į darbo funkcijų neatlikimą ir permokėtas sumas rodo absoliučiai formalų ir šiai dienai netinkamą vertinimą. Ieškovui nutarta išieškoti darbo užmokestį vien todėl, kad nurodomu laikotarpiu jis buvo darbo teisiniuose santykiuose su atsakove. Kadangi atsakovė yra visiškai su ieškovu atsiskaičiusi, todėl negali būti įpareigota mokėti ieškovui darbo užmokestį.
7. Atsiliepimu (2022-07-15) į patikslintą ieškovo ieškinį atsakovė nurodė, kad išsamiai išdėstė savo poziciją priešieškinyje ir atsiliepime į pradinį ieškinį, prašo ieškovo patikslintą ieškinį atmesti. 2022-06-25 pateiktame atsiliepime atsakovė nurodė, kad atsakovė neigia aplinkybes dėl to, jog dėl draugiškų santykių ieškovas neskubėjo išieškoti lėšų už prastovas iš atsakovės. Be to tokias aplinkybes nurodo tik ieškinyje, o Komisijoje tokių aplinkybių nedėstė. Ieškovas nutyli tikrąsias šalių nesutarimų ir konflikto priežastis – ginčas dėl darbo teisinių santykių prasidėjo tik tuomet, kai šalys susiginčijo dėl ieškovo atsakovei suteiktos paskolos grąžinimo. Dėl argumentų, kad darbdavys pažeidė darbo įstatymus (dėl neatvykimo į darbą administracijos leidimu), pažymi, kad VDI nekonstatavo, kad nebuvo susitarimo tarp darbdavio ir darbuotojo dėl leidimo darbuotojui nebūti darbe. Komisija taip pat pažymėjo, jog visuma darbuotojo ir darbdavio veiksmų rodo, jog ieškovas nebuvo darbe darbdavio leidimu, o ne prastovose, kaip teigia ieškovas. Nors ieškovas nurodo, kad atsakovė neaprūpino jo darbu ir šį laikotarpį jis negavo pajamų, tačiau ieškovas dirbo kitose šio sprendimo 6 punkte minėtose įmonėse. Ieškovo elgesys – trejus metus niekaip nemėgino išsiaiškinti, kodėl jam nemokamos lėšos leidžia spręsti, kad jokio susitarimo tarp šalių dėl prastovos nebuvo. Atsakovės sprendimas leisti neatvykti į darbą ieškovui buvo priimtas paties Ieškovo prašymu (nebuvo vienašališkas), prastovų situacija ieškovo atžvilgiu nebuvo susidariusi. Atsakovė skelbė prastovas įsakymu, todėl jei būtų sprendimas paskelbti prastovas ir ieškovui, jis būtų įtrauktas į darbuotojų, kuriems skelbiamos prastovos, sąrašą.
8. Ieškovas 2022-06-07 pateikė atsiliepimą į atsakovės priešieškinį, kuriuo su priešieškiniu nesutinka ir prašo atsakovės priešieškinį atmesti, kaip nepagrįstą ir priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad atsakovės argumentas, jog ieškovas pretenzijas dėl išmokų pradėjo reikšti tik kilus ginčui dėl civilinių teisinių santykių, nepagrįstas. Atsakovė ieškovo nebegalėjo aprūpinti darbu, įmonėje buvo prasta padėtis, todėl esant geriems tarpusavio santykiams tarp ieškovo ir atsakovės buvo pasiektas susitarimas dėl mokėjimų atidėjimo iki kol įmonės padėtis pagerės. O kai pagerėjus įmonės padėčiai ir išaugus apyvartai ieškovas paprašė su juo atsiskaityti, atsakovė tai padaryti atsisakė ir būtent todėl kilo ginčas. Atsakovė priešieškinyje visiškai nepagrįstai nurodo, kad neva tai yra išmokėjusi ieškovui darbo užmokesčio daugiau nei priklauso, atsakovė ieškovui atlyginimą mokėjo už atlikto darbo apimtis, t. y. atlyginimas priklausė nuo darbo apimčių, tačiau atsakovė nuo išmokėto darbo užmokesčio galimai nemokėjo Valstybei visų priklausančių mokėti mokesčių, vienašališkai apskaitė savo apskaitoje ženkliai mažesnį darbo užmokestį, nei jį faktiškai darbuotojui mokėjo. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad Komisijai atsakovė pateikė atostoginių priskaičiavimo 2019 m. dokumentus, kur parodytas darbo užmokestis 725 Eur, nors faktiškai darbo užmokestis kartais siekdavo ir 2 500 Eur, tačiau kitoje darbo byloje atsakovė jau pateikia 2022-05-25 pažymą apie vidutinį darbo užmokestį už 2022 m., kurioje nurodyta, kad ieškovo vidutinis darbo užmokestis 2022 m. - 1 060 Eur, nors pati atsakovė nurodo, kad darbuotojas neva tai nuo 2018 m. gegužės mėnesio darbo funkcijų nevykdė. Taigi, atsakovės teikiamais teiginiais ir vienašališkai parengtais apgaulingais dokumentais nėra pagrindo tikėti. Be to, tokie klaidinantys atsakovės dokumentai nepaneigia objektyvių įrodymų - SEB banko sąskaitos išrašų apie ieškovui mokėtą faktiškai su darbdaviu sulygtą darbo užmokestį. 2016 - 2022 m. t. y. nuo darbo pradžios iki pat darbo sutarties nutraukimo nėra nei vienos pretenzijos iš darbdavio pusės dėl to, kad darbo užmokestį darbdavys mokėjo neva ne už ieškovo atliktą darbą. Atsakovė jau 2016 m. tariamai „permokėjo“ darbo užmokestį, todėl nėra suprantama, kodėl darbdavys toliau tariamai „permokinėjo“ darbo užmokestį. Jokios permokos nėra, nes darbo užmokestis buvo mokamas toks, koks buvo sulygtas ir buvo mokamas nuolatos bei gerokai didesnis, nei atsakovė jį įformino apskaitos dokumentuose. Atsakovė visame priešieškinyje painioja atostoginius nepagrįstai sumaišydama su darbo užmokesčiu, taip pat painioja mokamų kasmetinių atostogų laikotarpius su nemokamomis atostogomis, bei painioja nedarbingumo laikotarpius. Atsakovės teiginys, jog 2018 m. ieškovo nuo balandžio mėnesio nebuvo darbe, vertintinas kritiškai, nes atsakovė vis tiek visus metus mokėjo darbo užmokestį, be to, nebuvimas darbe niekaip nefiksuotas. Pažymi, kad atsakovės parengti darbo užmokesčio mokėjimo dokumentai yra aiškiai neteisėti, juos rengė atsakovė vienašališkai, ieškovui tokie dokumentai niekuomet nebuvo teikiami. Dėl atsakovės priešieškinio argumentų, kad Komisija neva nepagrįstai nusprendė dėl 2006,97 Eur išmokų, susijusių su darbo santykiais, ieškovui išieškojimo, nes ieškovas darbo funkcijų neatliko nuo 2018 m. gegužės mėn., nurodo, jog jeigu ieškovas nevykdė darbo funkcijų, tai kodėl darbdavys neatleido darbuotojo, o visus 2018 metus kas mėnesį priskaičiavo mokėtiną darbo užmokestį ir faktiškai mokėjo jo dar daugiau, nei rodė savo apskaitos dokumentuose. Pastebi, kad atsakovė Komisijos sprendimu tapo nepatenkinta tik po to, kai ieškinį pateikė ieškovas. Visas darbo užmokestis buvo vedamas ieškovui į banko sąskaitą. Nei minėtuose banko sąskaitos išrašuose, nei bet kokiame kitame išmokų, susijusių su darbo santykiais perdavimo darbuotojui dokumente, nėra užfiksuota, kad atsakovė sumokėjo ieškovui 2019 m. priskaičiuotus 1974,08 atostoginius ir 32,89 Eur ligos išmoką (iš viso 2006,97 Eur). Todėl Komisija šioje dalyje iš esmės teisėtai ir pagrįstai tenkino ieškovo reikalavimą.
9. Teismo posėdžio metu ieškovo atstovas Saulius Tamošaitis patikslintą ieškovo ieškinį palaikė, prašė jį tenkinti ieškinyje bei teismo posėdyje išdėstytais motyvais ir argumentais, o priešieškinį atmesti kaip nepagrįstą. Esminiu ginčo dalyku nurodo laikotarpio nuo 2019-01-01 iki 2022-04-15, kai ieškovo nebuvo darbe, pripažinimo prastovomis ne dėl darbuotojo kaltės. Reikalavimą laikotarpį, kai ieškovo darbe nebuvo, laikyti prastova ne dėl darbuotojo kaltės, atstovas grindžia tuo, jog teismo posėdžio metu atsakovės vadovas atsakydamas į klausimus patvirtino, jog ieškovo darbe nebuvo, kas parodo, jog darbo įmonėje nebuvo ir ieškovui nebuvo pasiūlytas kitas darbas. Ieškovas niekada neprašė nemokamų atostogų ir tai patvirtina atsakovės vadovas, tai jų skirti pagrindo ir nebuvo. Atsakovė nurodo, kad šis laikotarpis buvo neapmokamos atostogos, bet apie tariamų atostogų pabaigą ieškovas nebuvo informuotas. Nors atsakovės atstovas teigia, kad su ieškovu nebuvo galimybės susisiekti, todėl jo nebuvo galima atleisti iš darbo arba į darbą iškviesti, šie teiginiai yra nepagrįsti, nes atsakovės vadovas, su ieškovu susitikdavo reguliariai, o tai reiškia, jog su ieškovu buvo galimybė susisiekti.
10. Teismo posėdžio metu ieškovas S. S. patikslintą ieškinį palaikė ir prašė jį tenkinti, o priešieškinį atmesti kaip nepagrįstą vadovaudamasis tais pačiais argumentais ir motyvais kaip nurodė ieškovo atstovas. Paaiškino, jog su UAB „Adoris“ vadovu O. K. pažįstami daugiau nei 20 metų. O. K. pakvietė jį (ieškovą) į savo įmonę padėti. Įmonė užsiima laivų statyba ir remontu. 2019 m. sumažėjo užsakymų, darbų, tada sumažėjo ir žmonių skaičius. Tuo metu, t. y. 2019 m., su bendrovės vadovu susitarė, kad jį (ieškovą) į darbą kvies pagal poreikį. Atskiro susitarimo dėl apmokėjimo laikotarpiu, kai jis dirbs pagal poreikį, nebuvo. 2019-01-01 iki 2022-03-31 laikotarpiu atlyginimas jam nebuvo mokamas. Dėl sunkios atsakovės finansinės padėties, O. K. paprašė palaukti dėl apmokėjimo, tada prasidėjo pandemija, o po jos jau mokėti nebenorėjo. Ieškovas nebuvo įtrauktas į darbuotojų, kuriems paskelbta prastova, sąrašą, tačiau pagal viską sprendė, kad yra prastovoje. Dėl atostogų apmokamų ir nemokamų, iš darbdavio pusės nebuvo nei klausimų, nei siūlymų. Tik vėliau sužinojo, kad tuo laikotarpiu ieškovas buvo atostogose. Už tariamas prastovas nereikalavo jokio apmokėjimo dėl įmonės sunkios finansinės padėties. Nuo 2019 m. nebuvo UAB „Adoris“ vadovo iškviestas į darbą, jam laikotarpiu 2019-2022 m. nesiūlė eiti kitų pareigų. Kai nebuvo darbo, darbdavys jam nesiūlė nutraukti darbo sutarties. Algalapių darbdavys neteikdavo pasirašyti. Iki 2018 m. važiuodavo į gamyklą funkcijų atlikti, o po to pakviesdavo pagal poreikį. Kai įmonės finansinė padėtis pagerėjo, su juo atsiskaityta nebuvo, todėl ir kreipėsi į Komisiją. Atlyginimo dydis priklausė nuo atliktų darbų. Darbo sutartyje nustatytas fiksuotas atlyginimas, premijos numatytos nebuvo, jas skirdavo darbdavys savo iniciatyva ir įsakymu. Pretenzijų dėl per didelio atlyginimo išmokėjimo iš darbdavio pusės nebuvo. Atsiskaityti ieškovas neprašė iki 2021 m., o kai baigėsi karantinas – paprašė. Iki 2018 m. ieškovas atvykdavo į darbą 7 val. ryte, dirbdavo po 12 valandų, nuolat būdavo darbe.
Šalies argumentai
11. Teismo posėdžio metu atsakovės atstovas Raimondas Mažulis su ieškiniu nesutiko ir prašė jį atmesti priešieškinyje ir kituose procesiniuose dokumentuose išdėstytais motyvais, o atsakovės priešieškinį tenkinti ir priteisti bylinėjimo išlaidas. Atsakovės atstovas nurodo, jog nors ieškovas laikotarpį, kai jo nebuvo darbe, vertina kaip prastovą ne dėl darbuotojo kaltės, bet to įrodyti negali, nes įsakymo dėl ieškovo prastovos nėra, o susitarimo abiejų šalių dėl prastovos negali patvirtinti. Nurodo, jog ieškovo darbe nebuvo, nes jam, kaip ir kitai daliai darbuotojų, buvo neapmokamos atostogos, kurios buvo suteiktos ne dėl to, kad darbuotojams nebuvo darbo, kurį galėtų pasiūlyti atsakovė.
12. Teismo posėdžio metu atsakovės vadovas O. K. priešieškinį palaikė ir paaiškino, kad jis yra UAB „Adoris“ vadovas. Su ieškovu pažįstami apie 20 metų, šiuo metu jokių santykių nebėra. Nuo 2018 m. pavasario su ieškovu darbinių santykių nėra. Ieškovas bendrovėje buvo įdarbintas konsultantu ar kažkas pan. Darbo sutartyje nurodytas atlyginimas buvo mokamas. Į atlyginimą nebuvo įskaičiuojami paskoliniai santykiai. 2019 m. įmonės finansinė padėtis buvo gera, buvo apie 70 darbuotojų. Darbuotojams prastovas pradėjo skelbti, kai prasidėjo pandemija. Ieškovui prastovos neskelbė, nes jis nesirodė įmonėje, ieškovo fiziškai nebuvo. 2019 m. susitikdavo tik kaip draugai. Kodėl su ieškovu nenutraukė darbo santykių, nežino, ieškovo įmonėje nebuvo, be to ieškovas nuolat sirgdavo. Dėl nemokamų atostogų suteikimo ieškovas nesikreipė. Gal buvo žodinis ieškovo prašymas dėl atostogų suteikimo, nebeatsimena. Kodėl atleisti ieškovą iškilo poreikis 2022 m., paaiškinti negali. Kodėl 2018 m. balandžio – gruodžio mėn. buvo mokamas ieškovui atlyginimas, paaiškinti negali, gal susipainiojo. 2019 m. sausį – kovą įformino ir išleido 80 dienų ieškovą kasmetinių atostogų už kokį laikotarpį, negali pasakyti. Negali atsakyti ar buvo išmokėti atostoginiai, reikia klausti atsakingo žmogaus – buhalterio. Negali atsakyti ar nuo darbo rezultatų priklausė atlyginimo dydis ieškovui. Negali atsakyti, kodėl 2019 m. buvo įformintos nemokamos atostogos ieškovui, jei darbo santykiai nebesiejo nuo 2018 m. UAB „Adoris“ kolektyvinės darbo sutarties, darbo tarybos neturi. Nuo 2019 m. kito darbo ieškovui nesiūlė, nes ieškovas dirbo kitoje įmonėje vadovu. Ofisas bandė susisiekti su ieškovu dar iki 2022 m., kad atvyktų pasirašyti atleidimus, bet tokių dokumentų pateikti negali. 2022 m. pavyko susisiekti su ieškovu ir jį atleisti. Po 2019 m. sausio mėn. susitikdavo su ieškovu, bet darbinių ir draugiškų reikalų jis nepainioja, todėl atleidimo klausimais nebendravo. 2019 m. dėl mokamų atostogų suteikimo gal ir kreipėsi ieškovas, dėl to ir buvo suteiktos. Kodėl ant įsakymų nėra ieškovo parašų, kad jis buvo supažindintas su įsakymais, negali atsakyti. Komisijos sprendime yra priteistas darbo užmokestis, ne atostoginiai.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Ieškinys tenkintinas. Priešieškinis atmestinas.
13. Lietuvos Respublikos darbo kodekso (toliau – DK) 231 straipsnyje, reglamentuojančiame darbo ginčo nagrinėjimą teisme, nustatyta, kad, darbo ginčo šaliai nesutinkant su darbo ginčų komisijos sprendimu, taip pat darbo ginčų komisijai priėmus sprendimą atsisakyti atnaujinti praleistą terminą kreiptis į darbo ginčų komisiją su prašymu išnagrinėti darbo ginčą dėl teisės, darbo ginčo šalis per vieną mėnesį nuo darbo ginčų komisijos sprendimo priėmimo dienos turi teisę pareikšti ieškinį dėl darbo ginčo dėl teisės išnagrinėjimo teisme, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) nuostatomis (1 dalis); pareiškus ieškinį teisme, teismas nagrinėja darbo ginčą dėl teisės iš esmės, taikydamas CPK nustatytus darbo bylų nagrinėjimo ypatumus; ginčo šalis, pareiškusi ieškinį teisme, vadinama ieškovu, o kita šalis – atsakovu (3 dalis); darbo ginčų komisijos sprendimas nėra apeliacijos ar sprendimo peržiūros dalykas (4 dalis). DK 231 straipsnio 3, 4 dalių nuostatos, reglamentuojančios, kad teismas nagrinėja darbo ginčą dėl teisės iš esmės ir kad darbo ginčų komisijos sprendimas nėra apeliacijos ar sprendimo peržiūros dalykas, reiškia, jog teismas, nagrinėdamas ieškinį dėl darbo ginčo dėl teisės išnagrinėjimo, nevykdo darbo ginčų komisijos sprendimo pagrįstumo ir teisėtumo patikrinimo ar peržiūrėjimo procedūrų, nes tokios procedūros įstatyme nenustatytos ir tokio pobūdžio kompetencija teismui nėra suteikta, o iš naujo CPK nustatyta tvarka ginčą nagrinėja ir iš esmės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. vasario 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-27-701/2019; 2019 m. spalio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-302-684/2019). Teismas, jei mano esant tikslinga, gali remtis darbo ginčų komisijos surinktais ar jai ankščiau pateiktais įrodymais (DK 231 straipsnio 5 dalis).
14. CPK 410–418 straipsnių nuostatos reglamentuoja darbo bylų nagrinėjimo ypatumus. Šių bylų nagrinėjimas pasižymi, inter alia, tais ypatumais, kad teismas turi teisę savo iniciatyva rinkti įrodymus (CPK 414 straipsnio 1 dalis), viršyti ieškinio dalyką, modifikuoti faktinį ieškinio pagrindą (CPK 417 straipsnis), taikyti alternatyvų darbuotojo pažeistų teisių gynimo būdą (CPK 418 straipsnis). Dar vienas svarbus ypatumas, būdingas darbo byloms, yra susijęs su įrodinėjimo naštos paskirstymu: įprastų ginčo teisenos bylų atvejais įrodinėjimo, kad egzistuoja pagrindas reikalaujamu būdu apginti galimai pažeistas subjektines teises, pareiga tenka asmeniui, pareiškusiam atitinkamą materialųjį subjektinį reikalavimą (CPK 12 ir 178 straipsniai), o darbo bylų, pradėtų darbuotojo iniciatyva, atvejais įrodinėjimo našta paskirstoma kitaip (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. gegužės 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-254-248/2017; 2018 m. liepos 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-285-1075/2018).
15. Šioje byloje ginčas kilo dėl to ar laikotarpis nuo 2019-01-01 iki 2022-04-15, kai ieškovui buvo įforminamos nemokamos ir apmokamos atostogos gali būti vertinamas kai prastova.
16. DK 47 straipsnio 1 dalis numato, kad jeigu darbdavys negali suteikti darbuotojui darbo sutartyje sulygto darbo dėl objektyvių priežasčių ne dėl darbuotojo kaltės ir darbuotojas nesutinka dirbti kito jam pasiūlyto darbo, darbdavys darbuotojui skelbia prastovą. Prastova gali būti skelbiama ir darbuotojų grupei.
17. Prastovai būdinga tai, kad darbdavys dėl objektyvių priežasčių vienašališkai nevykdo įsipareigojimo suteikti darbuotojui darbo sutartyje sulygtą darbą, o darbuotojas būtent dėl šios priežasties nebegali vykdyti darbo sutartimi nustatyto savo įsipareigojimo – dirbti tam tikros profesijos, specialybės, kvalifikacijos darbo arba eiti tam tikrų pareigų. Prastovos atvejais darbdavys turi galimybę darbuotojui mokėti mažesnį nei darbo sutartyje sulygtą darbo užmokestį. Kita vertus, atsižvelgiant į darbuotojo interesus, teisės normos nustato tam tikras teisės į darbą, darbo užmokestį garantijas darbuotojui, negalinčiam dėl nuo jo nepriklausančių priežasčių dirbti darbo sutartimi sulygto darbo. Toks darbo teisinių santykių reguliavimas prastovos atveju leidžia derinti darbdavio ir darbuotojo interesus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gegužės 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-247/2011).
18. Iš 2016-07-22 darbo sutarties Nr. 883 matyti, kad UAB „Adoris“ ir S. S. sudarė terminuotą – 3 mėnesių darbo sutartį, pagal kurią ieškovas buvo įdarbintas bendrovėje direktoriaus pavaduotojo pareigose, mokant 500 Eur darbo užmokestį, taip pat numatant priedus už gerus rezultatus, ir kurie skiriami tik atskiru vadovo įsakymu. Nustatyta, kad po šio termino ieškovas ir toliau tęsė darbą atsakovės bendrovėje, todėl pagal tuo metu galiojusio DK (2016-09-14 redakcija) 111 straipsnio 1 dalį, darbo sutartis tapo neterminuota.
19. Ieškovo tvirtinimu, 2019 m. atsakovės įmonėje sumažėjo užsakymų, todėl su bendrovės vadovu susitarė, kad jį į darbą kvies pagal poreikį, taip pat bendrovės vadovo prašymu sutiko palaukti ir nereikalauti apmokėjimo už darbą. Atskiro susitarimo dėl apmokėjimo laikotarpiu, kai ieškovas dirbs pagal poreikį, nebuvo. Jokio prašymo apmokamoms ar mokamos atostogoms direktoriui nerašė ir neprašė. Dėl to, kad įmonėje nebuvo darbo, ir kad darbo funkcijas vykdys pagal poreikį, buvo tik žodžiu susitarta. Kito darbo jam vadovas nesiūlė. Patvirtina, kad nuo 2019-01-01 iki 2022-03-31 atlyginimas ieškovui nebuvo mokamas.
20. Iš Komisijos pateiktos į bylą medžiagos matyti, kad 2018 m. gruodžio 28 d. UAB „Adoris“ direktoriaus O. K. įsakymu ieškovui buvo suteiktos kasmetinės atostogos nuo 2019-01-02 iki 2019-03-31 ir nuo 2019-06-01 iki 2019-06-30, tačiau duomenų, kad už šiuos laikotarpius ieškovui būtų išmokėti atostoginiai nėra (Komisijos pateiktos bylos l. 18, 20, 53, 54). Be to, iš VSDFV pateiktų išrašų matyti, kad ieškovui laikotarpiais nuo 2019-04-01 iki 2019-05-31, nuo 2019-07-01 iki 2019-12-31, nuo 2020-01-01 iki 2020-12-31, nuo 2021-02-01 iki 2021-02-18 ir nuo 2021-03-20 iki 2021-09-30 buvo suteiktos nemokamos atostogos, o laikotarpiu nuo 2021-10-01 iki 2021-11-09, nuo 2022-03-21 iki 2022-04-15 fiksuota nedraudiminio laikotarpio priežastis „pravaikšta“ (Komisijos pateiktos bylos l.72-80). Ieškovas laikinai nedarbingas buvo laikotarpiais nuo 2021-02-19 iki 2021-03-19, nuo 2021-11-03 iki 2022-01-27 ir nuo 2022-02-19 iki 2022-03-18 (Komisijos pateiktos bylos l. 68, 69).
21. Pagal DK 137 straipsnio nuostatas nemokamos atostogos gali būti suteikiamos tik darbuotojo prašymu, darbdavys neturi teisės reikalauti, jog darbuotojas išeitų nemokamų atostogų. Pažymėtina, kad darbuotojas negali būti verčiamas eiti nemokamų atostogų dėl to, jog įmonėje tam tikru laikotarpiu nėra darbo, sumažėja darbo krūvis ar kitais pagrindais, kai tenkinami ne darbuotojo, bet darbdavio interesai (Vilniaus apygardos teismo 2019 03 26 nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-1318-910/2019).
22. DK 128 straipsnyje reglamentuojamas kasmetinių atostogų suteikimas. Minėto straipsnio 1 dalis nustato, kad kasmetinės atostogos turi būti suteikiamos bent kartą per darbo metus. Už antruosius ir paskesnius darbo metus kasmetinės atostogos suteikiamos bet kuriuo darbo metų laiku, pagal kasmetinių atostogų suteikimo eilę darbovietėje. Tokia eilė sudaroma kolektyvinėje sutartyje ar darbdavio ir darbo tarybos susitarime (straipsnio 3 dalis).
23. Teismo posėdžio metu atsakovės direktorius O. K. paaiškino, kad bendrovėje kolektyvinės sutarties, darbo tarybos nėra. Atsakovės atstovas patvirtino, kad ieškovas į jį dėl nemokamų ir apmokamų atostogų nesikreipė, kodėl ieškovui atostogos buvo suteiktos, O. K. paaiškinti negalėjo. Ar ieškovas buvo supažindintas su minėtų atostogų įsakymais, O. K. atsakyti taip pat negalėjo. Atsakovės atstovo teigimu, ieškovas įmonėje fiziškai nebedirbo ir jokių funkcijų neatliko nuo 2018 m. pavasario, tačiau kodėl su ieškovu nebuvo nutraukta darbo sutartis, paaiškinti negalėjo, kaip ir negalėjo paaiškinti aplinkybių, kodėl ieškovui 2019 m. sausį, vasarį, kovą, birželį buvo priskaičiuotas, tačiau neišmokėtas darbo užmokestis.
24. Remiantis šio sprendimo 16, 17, 21 ir 22 punktuose aptartu teisiniu reglamentavimu, bei šalių pateiktais paaiškinimais, darytina išvada, kad atsakovė ieškovui tiek apmokamas, tiek neapmokamas atostogas suteikė nepagrįstai, nesant darbuotojo valios dėl tokių atostogų suteikimo ir be ieškovo žinios. Be to, ieškovo nuosekli pozicija, leidžia daryti labiau tikėtiną išvadą, kad atsakovė laikotarpiu nuo 2019-04-01 iki 2022-03-31 negalėjo suteikti ieškovui darbo, todėl formino tiek kasmetines apmokamas, tiek nemokamas atostogas. Tokią išvadą pagrindžia ir ta aplinkybė, kad UAB „Adoris“ 2020-02-15 (iš įsakymo pasirašymo aplinkybių matyti, kad įsakymo datoje padaryta rašymo apsirikimo klaida) direktoriaus įsakymu nuo 2021-01-01 bendrovėje 38 darbuotojams paskelbta prastova. Atsakovė nepateikė byloje įrodymų, paneigiančių ieškovo teiginius dėl bendrovės sunkios finansinės padėties, dėl ko nuo 2019-01-01 iki 2022-03-31 negalėjo ieškovui suteikti sulygtą darbą. Šiame kontekste teismas atkreipia dėmesį ir į tai, kad minėtu laikotarpiu UAB „Adoris“ priskaičiavo ieškovui 2006,97 Eur su darbo santykiais susijusią sumą (Komisijos bylos l. 18), tačiau duomenų, kad atsakovė šią sumą būtų išmokėjusi, taip pat nėra.
25. Nagrinėjamu atveju yra pagrindas pripažinti, jog laikotarpiu nuo 2019-01-01 iki 2022-04-15 ieškovas buvo prastovoje, kadangi rašytiniai bylos duomenys, ieškovo, atsakovės atstovo ir šalių atstovų paaiškinimai patvirtina, jog šiuo laikotarpiu darbuotojas darbo funkcijų neatliko arba atliko tik esant poreikiui, dėl to, kad darbdavys negalėjo suteikti darbuotojui darbo sutartyje sulygto darbo dėl objektyvių priežasčių ne dėl darbuotojo kaltės ir negalėjo pasiūlyti darbuotojui kito darbo.
26. DK 47 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad kalendorinį mėnesį, kurį darbuotojui buvo paskelbta prastova, darbuotojo gaunamas darbo užmokestis už tą mėnesį negali būti mažesnis negu Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtinta minimalioji mėnesinė alga, kai jo darbo sutartyje sulygta visa darbo laiko norma.
27. Nustatyta, kad ieškovas atsakovės bendrovėje dirbo visą darbo laiko normą. Išrašu apie asmens darbovietę ir mokamas išmokas nustatyta, kad už 2019 m. sausio mėn. ieškovui buvo priskaičiuota 725 Eur darbo užmokesčio, UAB „Adoris“ pažyma apie ieškovui išmokėtą darbo užmokestį 2019 m. nustatyta, kad atsakovė ieškovui skaičiavo už kasmetines atostogas vidutinį 725 Eur mėnesinį darbo užmokestį (neatskaičius mokesčių) (Komisijos pateiktos bylos l. 18). Taip pat UAB „Adoris“ 2022-05-25 pažyma apie vidutinį darbo užmokestį nustatyta, kad 2022 m. sausio-kovo mėn. ieškovui buvo skaičiuojamas 1060 Eur (neatskaičius mokesčių) vidutinis darbo užmokestis.
28. Atsižvelgiant į 27 punkte nustatytas aplinkybes, už 2019 01 01 - 2022 04 15 prastovos laikotarpį, atsižvelgiant į 2019 m. sausio – kovo mėn., birželio mėnesių kasmetinių atostogų laikotarpius ir 2021 m. vasario, 2021 11 03 - 2022 03 18 nedarbingumo laikotarpius (36 mėnesių ir 11 darbo dienų), vadovaujantis DK 47 straipsnio 4 dalimi (straipsnio redakcija, galiojusi nuo 2017 07 01 iki 2020 03 19), DK 47 straipsnio 2 dalies 3 punktu (nuo 2020 03 19 galiojanti straipsnio redakcija) apskaičiuotina ieškovui priteistina kompensacijos už priverstines prastovas suma: už 2019 01 01 – 2022 01 01 laikotarpį 8410,00 Eur suma ((29 mėnesiai x 725 Eur) x 40 proc.) ir už 2022 03 21 – 2022 04 15 laikotarpį - 424,00 Eur ((1 mėnuo x 1060 Eur) x 40 proc.), iš viso 8834,00 Eur.
29. DK 147 straipsnio 1 dalis numato, kad darbo santykiams nepasibaigus, kai dėl darbdavio kaltės pavėluotai išmokamas darbo užmokestis ar kitos su darbo santykiais susijusios išmokos, kartu su jomis, darbuotojui išmokami ir delspinigiai, kurių dydį tvirtina LR Socialinės apsaugos ir darbo ministras, jeigu darbo teisės normos nenustato didesnio delspinigių dydžio.
30. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad netesybų už uždelsimo laiką taikymui būtina nustatyti tokias aplinkybes: pirma, neatsiskaitymo laiku faktą; antra, faktą, kad dėl neatsiskaitymo nėra darbuotojo kaltės. Jeigu darbuotojo kaltės nėra, tai darbdaviui kyla neigiamų padarinių dėl neatsiskaitymo laiku (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. birželio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-350-469/2015).
31. Nagrinėjamoje byloje yra nustatytas neatsiskaitymo su darbuotoju (byloje ieškovas) faktas ir nenustatyta ieškovo kaltė dėl neatsiskaitymo.
32. Remiantis išdėstytu, ieškovo reikalavimas dėl delspinigių priteisimo pagrįstas. Todėl už terminą nuo 2021-10-16 iki 2022-04-15 (už 180 dienų) iš atsakovės ieškovo naudai priteistini: už laikotarpį nuo 2021-10-16 iki 2022-01-31 (90 dienų) 0,07 proc. dydžio (LR Socialinės apsaugos ir darbo ministro 2021 01 22 įsakymu Nr. A1-72 patvirtintas delspinigių dydis), kas sudaro 556,54 Eur delspinigius ir už laikotarpį nuo 2022-02-01 iki 2022-04-15 (90 dienų) 0,08 proc. dydžio (LR Socialinės apsaugos ir darbo ministro 2022 01 27 įsakymu Nr. A1-59 patvirtintas delspinigių dydis), kas sudaro 636,05 Eur, viso 1192,59 Eur delspinigių (neatskaičius mokesčių).
33. DK 146 straipsnio 2 dalyje numatyta, jog darbo sutarčiai pasibaigus, visos darbuotojo su darbo santykiais susijusios išmokos išmokamos, kai nutraukiama darbo sutartis su darbuotoju, bet ne vėliau kaip iki darbo santykių pabaigos, nebent šalys susitaria, kad su darbuotoju bus atsiskaityta ne vėliau kaip per dešimt darbo dienų. Darbo užmokesčio ar su juo susijusių išmokų dalis, neviršijanti darbuotojo vieno mėnesio vidutinio darbo užmokesčio dydžio, visais atvejais turi būti sumokama ne vėliau kaip darbo santykių pasibaigimo dieną, nebent atleidimo metu buvo susitarta kitaip.
34. Pagal 147 straipsnio 2 dalį, darbo santykiams pasibaigus, o darbdaviui ne dėl darbuotojo kaltės uždelsus atsiskaityti su juo (šio kodekso 146 straipsnio 2 dalis), darbdavys privalo mokėti netesybas, kurių dydis – darbuotojo vidutinis darbo užmokestis per mėnesį, padaugintas iš uždelstų mėnesių skaičiaus, tačiau ne daugiau kaip iš šešių. Jeigu uždelsta suma yra mažesnė negu darbuotojo vieno mėnesio vidutinis darbo užmokestis, netesybų dydį sudaro darbdavio uždelsta suma, padauginta iš uždelstų mėnesių skaičiaus, tačiau ne daugiau kaip iš šešių. Jeigu uždelsto atsiskaitymo laikotarpis yra trumpesnis negu vienas mėnuo, netesybų dydį sudaro darbuotojo vidutinio darbo užmokesčio suma, apskaičiuota proporcingai uždelsto atsiskaitymo laikotarpiui.
35. 2022 m. gegužės 25 d. UAB „Adoris“ pažyma apie ieškovo vidutinį darbo užmokestį nustatyta, kad ieškovo vidutinis darbo užmokestis 2022 m. sausio, vasario, kovo mėnesiais - 1060 Eur (neatskaičius mokesčių).
36. Kadangi byloje nustatyta, kad atsakovė apskaitos dokumentuose apskaitydavo ieškovui mokamą atlyginimą, tačiau jo neišmokėjo, taip pat ir teismo posėdžio metu nepateikė įrodymų, kad būtų atsiskaičiusi su atsakovu jo atleidimo dieną, todėl, vadovaujantis DK 146 str. 2 d., 147 straipsnio 2 dalimi, iš atsakovės nuo 2022 04 15, t.y. nuo darbo sutarties nutraukimo, priteistinos 1060,00 Eur (neatskaičius mokesčių) netesybos už kiekvieną uždelstą sumokėti už prastovas darbuotojui atlyginimą mėnesį, bet ne daugiau kaip už 6 mėnesius.
Dėl priešieškinio
37. Atsakovė teikdama priešieškinį, nesutiko su Komisijos 2022-04-28 sprendimo dalimi, kuriuo iš atsakovės ieškovui buvo priteista 2006,97 Eur su darbo santykiais susijusi suma už darbo laikotarpį nuo 2019-01-01 iki 2022-03-31, iš esmės argumentuojant tuo, kad atsakovė yra sumokėjusi daugiau lėšų, nei atsakovui priklausė pagal darbo sutartį.
38. Vertindamas tokius priešieškinio argumentus, teismas pastebi, kad teismo posėdžio metu tiek atsakovės atstovas O. K., tiek ieškovas patvirtino, kad didesnis atlyginimas ieškovui buvo mokamas atsižvelgiant į įmonėje sėkmingai įgyvendintus projektus ir pan., t. y. kaip premija. Atsakovės atstovas O. K. taip pat patvirtino, kad į pervedamą atlyginimą ieškovo atsakovei suteikta paskola įskaičiuota nebuvo. Šiuos šalių teiginius patvirtina tiek sąskaitos išrašai, tiek UAB „Adoris“ direktoriaus 2021-03-31 įsakymas dėl darbo apmokėjimo sistemos bendrovėje (Komisijos bylos l. 65). Darbo apmokėjimo sistemos 1.2 punkte nurodyta, kad darbuotojų užmokestį be bazinio sudaro papildoma darbo užmokesčio dalis, jei tokia nustatoma konkrečiam darbuotojui; priedai už įgytą kvalifikaciją; priemokos už papildomą darbą ar papildomų pareigų ar užduočių vykdymą; premijos už pasiektus tikslus, nustatytus atitinkamiems darbuotojams ar pareigybėms, premijos, skiriamos paskatinti darbuotoją už gerai atliktą darbą, jo ar įmonės, padalinio ar darbuotojų grupės veiklą ar veiklos rezultatus (Komisijos bylos l. 66). Atsižvelgiant į šalių paaiškinimus bei rašytinius įrodymus, kurie inter alia aptarti ir šio sprendimo 24 punkte, darytina išvada, kad atsakovė ieškovui paskaičiavo 2006,97 Eur su darbo santykiais susijusią sumą (1974,08 Eur + 32,89 Eur) (atostoginiai ir ligos išmoka) už darbo laikotarpį nuo 2019-01-01 iki 2022-03-31, tačiau jos neišmokėjo. Tokią išvadą pagrindžia tai, kad nei banko sąskaitos išrašuose, nei bet kokiame kitame išmokų, susijusių su darbo santykiais perdavimo darbuotojui dokumente, nėra užfiksuota, kad atsakovė 2006,97 Eur sumą ieškovui būtų sumokėjusi, todėl iš atsakovės ieškovo naudai priteistina 2006,97 Eur (neatskaičius mokesčių) su darbo santykiais susijusi suma.
39. Sprendimo dalis dėl darbo užmokesčio išieškojimo, neviršijančio vieno mėnesio ieškovo vidutinio darbo užmokesčio – 1060 Eur (vieno tūkstančio šešiasdešimties eurų) (neatskaičius mokesčių) vykdytina skubiai (CPK 282 straipsnio 2 dalies 2 punktas).
40. CPK 93 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą.
41. Ieškinį tenkinus visiškai, ieškovui (jo prašymu) turėtų būti priteisiamos jo turėtos bylinėjimosi išlaidos. Ieškovas duomenų apie savo patirtas bylinėjimosi išlaidas nepateikė, todėl šiuo sprendimu jos ieškovui iš atsakovo nepriteistinos.
42. Atmetus atsakovės priešieškinį, jos turėtos bylinėjimosi išlaidos nėra atlyginamos (CPK 93 straipsnio 1 dalis).
43. Kadangi ieškovas, kaip darbuotojas, yra atleistas nuo žyminio mokesčio mokėjimo valstybei (CPK 83 straipsnio 1 dalies 1 punktas), žyminis mokestis – 250 Eur priteistinas iš atsakovės (CPK 93 str. 1 d.).
44. Iš atsakovės valstybės naudai priteistinos 31,36 Eur išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu (CPK 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 92 straipsnis).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos darbo kodekso 231 straipsniu, Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 414 straipsniu, 259, 260, 263, 265, 268, 270, 271 straipsniais, 282 straipsnio 2 dalies 2 punktu,
Teismas nusprendžia:
ieškinį tenkinti visiškai.
Pripažinti, kad ieškovas S. S. (S. S.), asmens kodas (duomenys neskelbtini) uždarojoje akcinėje bendrovėje „Adoris“, įmonės kodas (duomenys neskelbtini), nuo 2019 m. sausio 1 d. iki 2022 m. balandžio 15 d. imtinai buvo prastovoje ne dėl darbuotojo kaltės.
Priteisti ieškovui S. S. (S. S.), asmens kodas (duomenys neskelbtini) iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Adoris“, įmonės kodas (duomenys neskelbtini), 8834,00 Eur (aštuonis tūkstančius aštuonis šimtus trisdešimt keturis eurus) (neatskaičius mokesčių), kompensaciją už priverstines prastovas nuo 2019 m. sausio 1 d. iki 2022 m. balandžio 15 d. imtinai, išskyrus 2019 m. sausio – kovo mėn., birželio mėnesių kasmetinių atostogų laikotarpius ir 2021 m. vasario, 2021 m. lapkričio 3 d. – 2022 m. kovo 18 d. nedarbingumo laikotarpius, 2006,97 Eur (du tūkstančius šešis eurus 97 ct) (neatskaičius mokesčių), už kasmetinių atostogų laikotarpius nuo 2019 m. sausio – kovo, birželio mėnesių ir 2021 m. vasario, 2021 m. lapkričio 3 d. - 2022 m. kovo 18 d. nedarbingumo laikotarpius, 1192,59 Eur (vieną tūkstantį vieną šimtą devyniasdešimt du eurus 59 ct) delspinigius (neatskaičius mokesčių), 1060,00 Eur (vieną tūkstantį šešiasdešimt eurų) (neatskaičius mokesčių), netesybas už kiekvieną uždelstą sumokėti už prastovas darbuotojui atlyginimą mėnesį, bet ne daugiau kaip už 6 mėnesius.
Sprendimo dalį dėl darbo užmokesčio išieškojimo, neviršijančio vieno mėnesio ieškovo vidutinio darbo užmokesčio – 1060 Eur (vieno tūkstančio šešiasdešimties eurų) (neatskaičius mokesčių) vykdyti skubiai.
Atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Adoris“, įmonės kodas (duomenys neskelbtini), priešieškinį atmesti.
Priteisti iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Adoris“, įmonės kodas (duomenys neskelbtini), 250 Eur žyminį mokestį, kuris turi būti sumokėtas į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Finansų ministerijos, įstaigos kodas – 188659752, biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas – 5662.
Priteisti valstybės naudai iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Adoris“, įmonės kodas 302447750, 31,36 (trisdešimt vieną eurą 36 ct) teismo patirtas išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu. Valstybei priteista suma turi būti sumokėta į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (į. k. 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas – 5662.
Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo ir paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmus.
Įsiteisėjusio teismo sprendimo kopiją išsiųsti Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Klaipėdos skyriaus darbo ginčų komisijai.