- Teismas
- Šiaulių apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2022-03-09
- Bylos Nr.
- e2S-146-368/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 2-08-3-05244-2019-9
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Egidijus Mockevičius
- Pareiškėjas
- R. V.
Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Egidijus Mockevičius teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo R. V. atskirąjį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2022 m. sausio 19 d. nutarties.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. G. esmė
1. Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų teismas 2019 m. gruodžio 30 d. sprendimu panaikino pareiškėjų K. V. ir R. V. (duomenys neskelbtini) bažnytinės santuokos įtraukimo į CMS apskaitą įrašą bei patvirtino jų sudarytą 2019-08-19 sutartį dėl bažnytinės santuokos apskaitos akto įrašo panaikinimo pasekmių. 2021 m. lapkričio 23 d. gautas pareiškėjo prašymas išdėstyti teismo sprendimo dalį, t.y. išdėstyti susitartos 20 000,00 Eur sumos išmokėjimą K. P. (buvusi V.) dalimis per 40 mėnesių laikotarpį, mokant po 500 Eur kas mėnesį. Nurodė, kad priteista suma yra labai didelė, pasirašė tokią sutartį neįsigilinęs į savo galimybes sumokėti tokio dydžio piniginę sumą per trumpą laikotarpį - vienerius metus, be to, atsirado naujų aplinkybių –prarado darbą, o po santuokos nutraukimo paaiškėjo, kad santuoka K. P. iniciatyva buvo nutraukta dėl jos kaltės (neištikimybės), taip pat paaiškėjo, kad jis nėra jų dukros K. tėvas (tėvystė buvo nuginčyta). Visos 20000 Eur sumos iš karto sumokėti neturi galimybės, kadangi finansinė padėtis šiuo metu yra sunki, turi daug finansinių įsipareigojimų.
Šalies argumentai
2. Pareiškėja K. P. nesutiko su prašymu. Nurodė, kad pareiškėjas žinojo, jog K. yra ne jo biologinė dukra iki santuokos nutraukimo. Santuokos metu Pareiškėjas taip pat buvo neištikimas. Įmonė MB „L.“, kuri priklauso pareiškėjui, yra įsteigta VĮ Registrų centro duomenimis 2019 metais sausio mėnesį, o oficialiais duomenimis, Lietuvoje pirmasis karantinas dėl Covid 19 pandemijos Lietuvoje, buvo paskelbtas 2020 metų kovo mėnesį. Minėta įmonė vystė veiklą daugiau nei metus iki karantino pradžios. 2019 metais ir 2020 metais įmonėje dirbo vienas asmuo. 2019 metais įmonė turėjo trumpalaikio turto už 2 789 eurus, o metų grynasis pelnas siekė 3 037 Eur. 2020 metais įmonės grynasis pelnas 18 442 Eur, o trumpalaikio turto įmonė įsigijo už 23 322 Eur. Pareiškėjas ne siekia atsiskaityti ir padengti įsiskolinimą, bet sistemingai kuria gerovę sau. Pareiškėjas prašyme melagingai teigia, kad vienas teikia išlaikymą jų nepilnametei dukrai A. V.. Pareiškėjas R. V. turi nekilnojamojo turto. Žemės ūkio paskirties žemės yra oficialiai išnuomotos ir už jas gaunamos papildomos pajamos. Pareiškėja papildomai pusmečiui geranoriškai buvo atidėjusi mokėjimo terminą.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
3. 2022 m. sausio 19 d. Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų nutartimi pareiškėjo R. V. prašymas dėl sprendimo dalies išdėstymo atmestas. Teismas konstatavo, kad pareiškėjo R. V. nurodytos aplinkybės bei pateikti abiejų šalių duomenys nesudaro pagrindo taikyti CPK 284 straipsnio nuostatas ir išdėstyti 20 000 Eurų kompensacijos mokėjimą dalimis. Nustatytas terminas šiai kompensacijai sumokėti baigėsi dar 2021 m. sausio 30 d., praėjus 1 metams po teismo sprendimo įsiteisėjimo, o priverstinis sprendimo vykdymas pradėtas dar po 9 mėnesių, t. y. pareiškėjui, kaip skolininkui, buvo suteiktas pakankamas terminas sprendimo įvykdymui gera valia bei laiku kreiptis į teismą dėl sprendimo vykdymo išdėstymo CPK 284 straipsnio tvarka.
4. Teismas sutiko su pareiškėjos K. P. argumentais bei teiktais duomenimis, jog pareiškėjas nėra atsidūręs sunkioje turtinėje padėtyje, nes turi pakankamai nekilnojamojo ir kilnojamo turto, kurio dalį realizavus būtų galima iš karto sumokėti piniginę kompensaciją. Be to pareiškėjas yra dviejų juridinių asmenų – MB „ L.“ ir UAB „A.“ vienasmenis dalyvis, nors šiuo metu ir negauna darbo užmokesčio, bet turi teisę disponuoti kaip savininkas per mažąją bendriją „ L.“ gautomis pajamomis, ir šios įmonės sąskaita antstolio nėra areštuota. Taip pat pareiškėjas teismo posėdyje nurodė, kad nesumokėjo nustatytu 1 metų terminu piniginės kompensacijos savo buvusiai sutuoktinei, nes teikė prioritetą užtikrinti jam priklausančių abiejų įmonių stabilų funkcionavimą ir skirti pinigines lėšas jų veiklos vystymui, ir toks skolininko pasirinkimas nevykdyti teismo sprendimo negali būti pateisinamas. Pareiškėjas nelaikytinas sąžiningu skolininku, jis neatskleidė teismui tikrosios savo turtinės padėties, nes neteikė duomenų apie gaunamas pajamas iš jo nuosavybės teise valdomų kelių žemės sklypų nuomos, tik deklaratyviai teigdamas, kad pagal susitarimą pinigus už šią nuomą pasiima jo motina ir brolis. Taip pat teismas atsižvelgė į tai, kad jei būtų leista pareiškėjui mokėti tik po 500,00 Eur kas mėnesį, tai pratęstų teismo sprendimo dalies vykdymą į neprotingai ilgą terminą. Konstatuotina, kad pasikeitė ir kai kurios faktinės aplinkybės po 2019-12-30 teismo sprendimo priėmimo, nes pareiškėjo tėvystė dukrai K., gimusiai (duomenys neskelbtini), yra nuginčyta įsiteisėjusiu 2021-10-29 Šiaulių apylinkės teismo sprendimu ir jam nebeliko įstatyminės pareigos išlaikyti šį vaiką. O pareiškėjų dukra A. V. artimiausiu metu (duomenys neskelbtini) sulauks pilnametystės, atitinkamai pareiškėjui pagal teismo sprendimą baigtųsi visos turtinės prievolės ir šiam vaikui. Be to teismas neturi pagrindo įvertinti nurodytų pareiškėjo būsimų didesnių pragyvenimo išlaidų, nes antroje santuokoje pareiškėjas faktiškai dar neturi jokių išlaikytinių, skirtingai nuo pareiškėjos, kuri be dukros A. išlaiko savo šeimoje ir kitą nepilnametę dukrą – K..
5. Teismas nurodė, kad pareiškėjas teikdamas su prašymu sudarytas 2019 metais paskolos sutartis su savo broliu S. V., nelaikytinas sąžininga proceso šalimi ir tuo aspektu, kad 2021-10-12 kreipdamasis su prašymu dėl šalių bažnytinės santuokos apskaitos panaikinimo bylos atnaujinimo (Liteko duomenys apie nagrinėtą civilinę bylą Nr. eA2-12130-841/2021) visiškai nenurodė tokių faktinių aplinkybių galimam proceso atnaujinimui, t.y. kad turi santuokos metu įgytų ir nepadalintų prievolių kitam kreditoriui. Todėl teismas neturi jokio pagrindo atmesti pareiškėjos motyvų, kad tos paskolos sutartys su pareiškėjo broliu galimai yra fiktyviai sudarytos. Pareiškėja taip pat nurodė, kad jei būtų žinojusi apie tokias paskolas, ji, būdama valstybės tarnautoja, būtų turėjusi ir pareigą šias sutuoktinio paskolas deklaruoti, o tokių duomenų jos teiktose VMI 2019-2020 metų gyventojo (šeimos) turto deklaracijose nėra.
I. A. skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai
4. Atskiruoju skundu pareiškėjas R. V. prašo panaikinti Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2022 m. sausio 19 d. nutartį, išspręsti klausimą dėl 2019 m. gruodžio 30 d. teismo sprendimo dalies – 20000,00 Eur kompensacijos mokėjimo K. P., išdėstymo dalimis ir šį prašymą tenkinti. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:
4.1. Teismas nepagrįstai sprendė, kad pareiškėjo turtinė padėtis yra „pakankamai gera“ ir tai yra vienintelis kriterijus, reikšmingas sprendžiant klausimą dėl sprendimo įvykdymo išdėstymo. Pareiškėjas neturėjo galimybių derėtis dėl sumos, nes nebuvo žinomos aplinkybės, kurios paaiškėjo po metų po santuokos nutraukimo, todėl sutarties sąlyga dėl 20000 Eur sumos nėra laisvų derybų tarp šalių rezultatas.
4.2. Išieškotoja nepatirs jokios žalos, nes ji gauna tik naudą (dovaną), todėl įpareigojimų įvykdymo atidėjimas nesukurs neigiamų pasekmių išieškotojos turtinei padėčiai.
4.3. Mažosios bendrijos narys negali disponuoti kaip savininkas per mažąją bendriją „L.“ gautomis pajamomis, gali tik išmokėti kaip dividendus už praeitus metus, nuo kurių sumokamas dar 15 proc. P. T. būdu už 2020 metus mažosios bendrijos pelnas sudarė apie 18442 Eur, nuo kurios sumokėjus 15 proc. GPM liko 15659 Eur suma, kurią išsiskirstė pragyvenimui kas mėnesį. Iš šios sumos išlaiko dukrą A., moka paskolą bankui, skolą už automobilį, ir skiria savo būtiniesiems poreikiams. Jokio naujo turto nėra įsigijęs, visas turtas yra likęs tas pats, kaip ir teismo sprendimo dėl santuokos apskaitos įrašo panaikinimo priėmimo dieną.
4.4. 2019 m. rugpjūčio 19 d. sudarė sutartį dėl santuokos apskaitos akto įrašo panaikinimo pasekmių abiejų sutuoktinių susitarimu, kai dar nebuvo žinoma apie sutuoktinės neištikimybę, t.y. sutartis buvo sudaroma esant visiškai kitokiai faktinei situacijai.
4.5. Netrukus po sutarties pasirašymo, 2019-11-06, pareiškėjas prarado darbą, t.y. buvo atšauktas iš vadovo pareigų. Ieškojo galimybių įsidarbinti, tačiau nerado, todėl pradėjo ieškoti veiklos vystymo galimybių, tačiau 2020-03-15 buvo paskelbtas karantinas dėl Covid 19 pandemijos Lietuvoje, kurio laikotarpiu nepavyko kito darbo susirasti, o MB “L.” veikla buvo sustabdyta iki to laiko, kai baigsis karantinas ir bus atlaisvintos veiklos šalyje bei žmonių judėjimas tarp savivaldybių. Karantino metu MB “L.” veikla nevyko ilgą laiką, ir darbo užmokesčio pareiškėjas negavo ir negauna.
4.6. Teismas nevertino ir neatsižvelgė į pateiktą 2021-12-22 Pažymą apie asmens negautas išmokas Nr. KA-PZ1E-3768 ir 2021-12-22. Pažymą apie asmens valstybinį socialinį draudimą Nr. KA-PZ1E-3769, iš kurių matosi, kad laikotarpiu nuo 2020-01-01 iki 2021-12-22 R. V. pajamų iš UAB „A.“ negavo, kurioje įdarbintas yra nuo 2021 m. spalio 4 d., taip pat negavo jokių išmokų iš Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos teritorinių skyrių.
4.7. Teismas nesigilino, kad nei mažoji bendrija „L.", nei uždaroji akcinė bendrovė „A.“ negali būti lyginama su pareiškėju kaip fiziniu asmeniu, t.y. jei pareiškėjas yra įkūręs bendrovę ir ta bendrovė šiandien yra veikianti, „automatiškai“ nereiškia, kad ir pareiškėjas turintis pajamų ar daugiau turto. Šiuo metu įmonės uždirbti pinigai skiriami sumokėti mokesčius ir įsigyti būtinąjį inventorių, kad būtų galima išsilaikyti ir atlikti darbą.
4.8. Prašo atskirojo skundo nagrinėjimui prijungti pateiktus naujus įrodymus: pažymą apie dukters mokymąsi gimnazijoje, VĮ Registrų centro išrašus, informaciją apie įmokas už automobilį, nes pirmosios instancijos teismas atsisakė priimti pateiktus įrodymus apie mokėtas paskolos įmokas, taip pat taip siekiama atsikirsti į teismo argumentą, kad pareiškėjui išnyksta pareiga išlaikyti savo nepilnametę dukterį.
Atsiliepimas
5. Pareiškėja K. P. atsiliepimu į atskirąjį skundą su juo nesutiko. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:
Šalies argumentai
5.1. Pareiškėjas melagingai teigia, kad ji nesuteikė dukrai būtinojo išlaikymo, nors bankiniai pavedimai atskirai R. V. byloje buvo pateikti. Pareiškėjos pervestas lėšas R. V. traktuoja kaip savo išlaidas dukters išlaikymui. Melagingai nurodoma, kad uniformą pirko jis.
5.2. Keliamas klausimas, kodėl S. V. 2020 metais aštuonis kartus pervedė broliui R. V. 3500,00 Eur. Daroma išvada, kad galima tai buvo iš anksto surežisuotas fiktyvus susitarimas, kad R. V. neva moka už kreditą, o S. V. grąžina pinigus pervesdamas į brolio sąskaitą.
5.3. Asmuo, kuris turi įsiskolinimų, nevažinėja prabangiu automobiliu, kuris, paties pareiškėjo nurodymu yra vertas 19000,00 Eur.
5.4. Nagrinėjant pateiktą banko išrašą, matyti, kad pareiškėjas nesiekė mokėti kompensacijos, o mėgavosi prabangiu gyvenimu, nes atlikti mokėjimai spa centruose, 2590,00 Eur išleista odontologijos klinikoje, piliečiui G. K. pervesta 6700,00 Eur, pilietei I.K. pervesta 2800,00 Eur, atlikti pirkimai juvelyrikos įmonėse (1650,00 Eur), atliktas 2500,00 Eur pavedimas UAB „A.“, už buitinės technikos pirkimą sumokėta – 1988,00 Eur.
5.5. Taip pat iš išrašo matyti, kad nuo 2021 metų iš MB „L.“ į pareiškėjo sąskaitą pervesta 42080,00 Eur. Pareiškėjas yra vienintelis įmonės savininkas, todėl iš įmonės pervestais pinigais gali laisvai disponuoti.
5.6. Tai, kad pareiškėjo šeima netrukus padidės, neturi įtakos kompensacijos mokėjimui. Dukters A. V. sportinių šokių karjera baigta nuo 2022 m. sausio 1 d., tad jos gyvenimas Kaune nėra aktualus.
Atsiliepimas
6. Pareiškėjas R. V. teikė rašytinius paaiškinimus, kuriuose teikė atsikirtimus į atsiliepimą į atskirąjį skundą. Nurodė, kad niekad neneigė, kad K. P. prisidėjusi prie kai kurių dukters šokių treniruočių ar šokių stovyklų, tačiau šios išlaidos laikytinos prabangos išlaidomis, o ne būtinųjų poreikių išlaidomis. Brolio pervestos sumos tėra papildomai paskolinti pinigai pragyvenimui. Neigia gyvenantis prabangų gyvenimo būdą. Visos iš MB „L.“ gautos lėšos buvo naudojamos bendrijos reikmėms. K. P. pati rengė santuokos nutraukimo pasekmių sutartį, po skyrybų pareiškėjas jokio papildomo turto neįsigijimo.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuo ja:
I. A. instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
7. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis).
Dėl naujų įrodymų prijungimo
8. CPK 314 straipsnyje nustatyta, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Teismų praktikoje ribojimo išlygos išaiškintos taip, kad teismas turi patikrinti ir įvertinti spręsdamas, ar egzistuoja pagrindas priimti naujus įrodymus: ar buvo objektyvi galimybė pateikti įrodymus bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme; ar vėlesnis įrodymų pateikimas neužvilkins bylos nagrinėjimo; ar prašomi priimti nauji įrodymai turės įtakos sprendžiant šalių ginčą; ar šalis nepiktnaudžiauja įrodymų vėlesnio pateikimo teise (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. birželio 28 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-237-684/2019 33 punktą). Kasacinis teismas taip pat yra išaiškinęs, kad CPK 314 straipsnyje nustatyti ribojimai pirmiausia yra nukreipti prieš nesąžiningus proceso dalyvius, kurie dalį įrodymų nuslepia. Nuostata, ribojanti naujų įrodymų pateikimą apeliacinės instancijos teisme, neturi būti taikoma formaliai ir panaudota prieš sąžiningus teismo proceso dalyvius, be to, negali būti vertinama kaip kliūtis teismui konkrečioje byloje įvykdyti teisingumą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. gruodžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-1-701/2016, 52 punktas; 2017 m. balandžio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-179-611/2017, 40 punktas; 2018 m. birželio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-230-611/2018, 38 punktas). Kasacinio teismo praktika, naujų įrodymų pateikimo apeliacinės instancijos teisme galimybę, be kita ko, siejanti su teismo pareiga vykdyti teisingumą, t. y. ištirti visas bylai reikšmingas aplinkybes ir priimti teisingą sprendimą, neturi būti aiškinama kaip įpareigojanti apeliacinės instancijos teismą priimti naujus įrodymus visais atvejais, kai jais įrodinėjamos bylai teisiškai reikšmingos aplinkybės. Pasisakydamas dėl CPK 314 normos santykio su teismo pareiga vykdyti teisingumą kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad teismo atsisakymas priimti kad ir vėliau pateikiamą, bet turintį tokią bylai svarbią įrodomąją reikšmę, nuo kurios priklausytų bylos išnagrinėjimo rezultatas, įrodymą būtų nepateisinamas protingumo, sąžiningumo ir teisingumo požiūriu (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. birželio 21 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-348/213). Taigi, pagal kasacinio teismo formuojamą praktiką CPK 314 straipsnyje įtvirtinti ribojimai neturėtų būti taikomi tais atvejais, kai naujai teikiamo įrodymo rodomoji vertė nagrinėjamam ginčui yra akivaizdžiai esminė. Kita vertus, klausimo dėl naujų įrodymų priėmimo sprendimo metu naujai pateiktų įrodymų įrodomoji vertė visų bylos įrodymų kontekste dažniausiai nėra akivaizdi. Aptariama kasacinio teismo praktika negali būti aiškinama kaip reikalaujanti iš apeliacinės instancijos teismo visais atvejais priimti naujai teikiamus įrodymus vien dėl to, kad jie galimai galėtų padaryti įtaką ginčo išsprendimo rezultatui, neatsižvelgiant į naujus įrodymus teikiančios šalies procesinį elgesį.
9. Pareiškėjas prašo atskirojo skundo išnagrinėjimui prijungti duomenis apie dukters A. V. mokymąsi gimnazijoje, VĮ Registrų centras nekilnojamojo turto išrašus apie žemės sklypus, esančius (duomenys neskelbtini) apie žemės sklypą ir banko sąskaitų išrašus.
10. Iš bylos duomenų matyti, kad po 2022 m. sausio 14 d. vykusio teismo posėdžio, kurio metu buvo iš esmės išnagrinėta civilinė byla dėl pareiškėjo R. V. prašymo išdėstyti teismo sprendimu patvirtintos sutarties dėl santuokos apskaitos akto įrašo panaikinimo pasekmių vykdymo, ir teismui atidėjus nutarties paskelbimą (2022 m. sausio 19 dienai), 2022 m. sausio 17 d. pareiškėjo atstovė advokato padėjėja be jokio prašymo pateikė teismui per EPP sistemą 280 lapų apimties papildomus duomenis. Pirmosios instancijos teismas 2022 m. sausio 19 d. nutartimi atsisakė juos priimti ir gražino padavusiam asmeniui konstatavęs, kad duomenys nebuvo pateikti laiku, dalis pareiškėjo atstovės teiktų dokumentų – 2019-11-25 kredito gavėjo paraiška UAB „Saugus kreditas“, preliminarus mokėjimų grafikas buvo priimti 2022 m. sausio 14 vykusio teismo posėdžio metu (II t. 115 b.l.).
11. Apeliacinės instancijos teismas, spręsdamas pareiškėjo naujai pateiktų įrodymų priėmimo klausimą, nustatė, jog visi pareiškėjo pateikti dokumentai egzistavo bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, tačiau pareiškėjas juos nors pateikė ir pirmosios instancijos teismui, tačiau tik teismui jau išnagrinėjus bylą iš esmės. Iš 2022 m. sausio 14 d. pažymos apie teismo posėdžio eigą matyti, kad pareiškėjas du kartus teikė prašymus pridėti prie bylos reikšmę turinčius įrodymus ir tokie jo prašymai buvo tenkinti. Pareiškėjui nebuvo jokių kliūčių pateikti iki bylos nagrinėjimo iš esmės pabaigos ir aptariamus papildomus duomenis. Konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai atsisakė priimti keletą dienų iki nutarties paskelbimo pateiktus didelės apimties papildomus dokumentus be jokio papildomo prašymo ar paaiškinimo dėl jų reikšmės bylos nagrinėjimui.
12. Prašydamas prijungti naujus įrodymus, pareiškėjas motyvuoja tik pažymos apie dukters mokymąsi prijungimo būtinumą (siekiant atsikirti į teismo motyvą), tačiau visiškai nepagrindžia būtinumo prijungti kitus įrodymus. Primintina, kad teikdamas šiuos papildomus duomenis pareiškėjas tokio prašymo nemotyvavo ir pirmosios instancijos teismui. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pateikti papildomi duomenys apie dukters mokymąsi gimnazijoje, mokamas įmokas automobiliui ir sąskaitų išrašus neturi esminės reikšmės nagrinėjamam ginčui, nes nepagrindžia jokių naujų svarbių aplinkybių, todėl juos atsisakytina prijungti.
Dėl teismo sprendimo vykdymo išdėstymo
13. Kasacinis teismas yra ne kartą pažymėjęs, kad CPK 284 straipsnio nuostatų dėl sprendimo vykdymo atidėjimo arba įvykdymo išdėstymo taikymas reiškia nukrypimą nuo bendros teismo sprendimo vykdymo tvarkos, todėl teismo sprendimo įvykdymas ar išdėstymas gali būti atidedamas tik išimtiniais atvejais. Kasacinis teismas taip pat yra nurodęs, jog spręsdamas dėl teismo sprendimo vykdymo atidėjimo ar išdėstymo, teismas turi atsižvelgti į abiejų šalių turtinę padėtį, taip pat į kitas svarbias aplinkybes: 1) į tai, kad sprendimo vykdymo atidėjimas ar išdėstymas neturi suteikti nepagrįstą pranašumą skolininkui, o išieškotojas neturi patirti nepagrįstų nuostolių; 2) turi būti siekiama išlaikyti išieškotojo ir skolininko teisėtų interesų pusiausvyrą; 3) turi būti vadovaujamasi teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. balandžio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-61/2011). Šių civilinių teisinių santykių teisinio reglamentavimo principų taikymas reikalauja, kad, nagrinėjant teismo sprendimo įvykdymo atidėjimo ar išdėstymo klausimą, būtų atsižvelgta į tai, ar atidėjus, ar išdėsčius teismo sprendimo įvykdymą, nebus iš esmės paneigtas teismo sprendimas ir pažeisti šalies, kurios naudai jis priimtas, lūkesčiai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. lapkričio 17 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-594/2006).
14. Pareiškėjas motyvuoja, kad po sprendimo priėmimo ženkliai pablogėjo jo turtinė padėtis, jis neteko darbo, išlaikantis dukrą A. V., mokantis paskolą bankui, skolą už automobilį ir dar skiria lėšų savo būtiniesiems poreikiams. Jokio naujo turto pareiškėjas neįsigijo. Apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį, kad pareiškėjas R. V., kaip UAB „K.“ vadovas, buvo atšauktas 2019 m. lapkričio 5 d. vienintelio UAB „K.“ akcininko sprendimu (I t. 151 b.l.), paskolos sutartys su pareiškėjo broliu S. V. sudarytos paeiliui 2019 m. lapkričio 25-27 dienomis (II t. 51-53 b.l.), automobilio pirkimo – pardavimo sutartis sudaryta 2019 m. lapkričio 28 d. (II t. 54 b.l.), t.y. visos esminės aplinkybės, lėmusios pareiškėjo turtinę padėtį susidarė dar iki 2019 m. gruodžio 30 d. sprendimo dėl pareiškėjų santuokos apskaitos akto įrašo panaikinimo priėmimo. Pareiškėjas, žinodamas, kad sutartimi dėl santuokos apskaitos akto įrašo panaikinimo pasekmių susitarė K. P. dalimis sumokėti 20000 Eur kompensaciją, po jos pasirašymo savo noru prisiėmė įsipareigojimus paskolos sutartims ir automobilio pirkimui. Pareiškėjo minimas įsipareigojimas pagal kredito sutartį Nr. BK140401SL (II t. 49 b.l.), taip pat prisiimtas santuokos metu ir sutartimi dėl santuokos apskaitos akto įrašo panaikinimo pasekmių pareiškėjas įsipareigojimą dėl šio kredito grąžinimo prisiėmė sau. Pareiškėjas iš vadovo pareigų buvo atšauktas taip pat iki sprendimo priėmimo, tačiau pareiškėjas nesikreipė į pirmosios instancijos teismą su duomenimis, kad nebesutinka su teismui pateiktos sutarties turiniu, kad sutartis sudaryta ne jo laisva valia, neskundė 2019 m. gruodžio 30 d. sprendimo apeliacine tvarka, kas suponuoja išvadą, kad pareiškėjas aiškiai suprato kokius turtinius įsipareigojimus dėl kompensacijos mokėjimo prisiima sutartimi dėl santuokos apskaitos akto įrašo panaikinimo pasekmių.
15. Taip pat nelaikytini pagrindu sprendimo išdėstymui ir pareiškėjo argumentai, kad po sprendimo priėmimo dėl paskelbtos COVID-19 pandemijos jam nepavyko susirasti darbo, jo steigtos MB „L.“ veikla ilgą laiką nevyko, joje darbo užmokesčio negavo ir negauna. Byloje nėra pateikta duomenų apie pareiškėjo darbo paieškas, nėra tiesioginių duomenų apie pandemijos įtaką pareiškėjo įmonių veiklai, pareiškėjas pats nurodo, kad šiuo metu iš MB „L.“ vykdo veiklą, gauna pajamas ir pareiškėjas aiškiai išreiškė prioritetą teikiantis įmonės plėtrai (4 t. 15 b.l.). Pritartina ir pirmosios instancijos teismo motyvams, kad pareiškėjas turi pakankamai nekilnojamojo turto ir nelaikytinas visiškai sąžiningu, nes pirmosios instancijos teismui neteikė duomenų apie gaunamas pajamas iš jam asmeninės nuosavybės teise priklausančių žemės sklypų. Svarbi aplinkybė yra ir ta, kad nuo pat sprendimo įsiteisėjimo dienos pareiškėjas nėra atlikęs nei vieno mokėjimo, siekdamas atlyginti sutartą kompensaciją, kas tik papildomai patvirtina paties pareiškėjo vengimą vykdyti įsipareigojimą mokėti kompensaciją. Visa tai rodo, kad byloje nėra duomenų leidžiančių daryti išvadai apie ženkliai pablogėjusią pareiškėjo turtinę padėtį, nes esminiai pokyčiai, turintys įtakos pareiškėjo finansinei situacijai atsirado dar iki 2019 m. gruodžio 30 d. teismo sprendimo priėmimo.
16. Pareiškėjas taip pat teigia patiriantis dideles išlaidas dukters A. V. išlaikymui dėl jos lankomų sportinių šokių ir mokymosi bei gyvenimo Kaune. Apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį, kad pareiškėjas pats patvirtino, kad dukra A. V. į Kauno šokių sporto klubą įstojo nuo 2018 metų rugpjūčio mėnesio (II t. 40 b.l., 3.1 p.), kas rodo, kad dukters išlaikymo poreikiai dėl jos lankomų sportinių šokių pareiškėjui buvo aiškiai žinomi dar iki sudarant sutartį dėl santuokos apskaitos akto įrašo panaikinimo pasekmių. Jei, pareiškėjo nuomone, sutarto išlaikymo dydžio nebepakanka dukters būtiniesiems poreikiams tenkinti, pareiškėjas turi teisę kreiptis dėl išlaikymo dydžio pakeitimo, bet tai nėra laikytina pagrindu sprendimo vykdymo išdėstymui.
17. Vertintina, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai ir išsamiai vertino pareiškėjo turtinę padėtį, pagrįstai konstatavo, kad ji pakankamai gera, kad pats pareiškėjas nėra laikytinas sąžininga proceso šalimi, todėl prašymas dėl sprendimo išdėstymo atmestas pagrįstai.
18. Pareiškėjo argumentai, kad sutarties dėl santuokos apskaitos akto įrašo panaikinimo pasekmių pasirašymo metu jis nežinojęs apie K. P. neištikimybę ir nežinojęs aplinkybių, kad jis nesantis dukters K. tėvas, šiuo atveju neturi reikšmės vertinant pareiškėjo galimybes sumokėti sutartimi sutartą kompensacijos dydį, taip pat tai nebuvo pripažinta ir pagrindu proceso atnaujinimui (2021 m. lapkričio 10 d. Šiaulių apygardos teismo nutartis civilinėje byloje Nr. e2S-723-357/2021, I t. 136-140 b.l.), todėl teismas plačiau dėl šių aplinkybių nepasisako, kaip neturinčių reikšmės sprendimo vykdymo išdėstymui.
19. Vadovaudamasis išdėstytais argumentais apeliacinės instancijos teismas sprendžia, jog ginčijama pirmosios instancijos teismo nutartis yra teisėta ir pagrįsta, naikinti ją remiantis atskirajame skunde išdėstytais argumentais nėra pagrindo, todėl atskirasis skundas atmetamas, o skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis paliekama nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2022 m. sausio 19 d. nutartį palikti nepakeistą.
Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.