- Teismas
- Šiaulių apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2021-11-10
- Bylos Nr.
- e2S-723-357/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 2-70-3-05244-2019-9
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Rasa Bartašienė
- Pareiškėjas
- R. V.
Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Rasa Bartašienė
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo R. V. atskirąjį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2021 m. spalio 14 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjo R. V. prašymą dėl proceso atnaujinimo civilinėje byloje Nr. e2YT-11189-650/2019.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Pareiškėjas R. V. prašo atnaujinti civilinę bylą Nr. e2YT-11189-650/2019, dalyje dėl K. V. (iki santuokos – Ž., dabar P.), ir R. V. (duomenys neskelbtini) sudarytos santuokos įtraukimo į apskaitą (duomenys neskelbtini) miesto savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyriuje (duomenys neskelbtini) akto įrašo Nr. (duomenys neskelbtini), panaikinimo abiejų sutuoktinių bendru sutikimu; atnaujinus bylą pripažinti, kad santuoka nutrūko dėl K. V. kaltės, iš jos priteisti 4000 Eur neturtinės žalos atlyginimą, pakeisti teismo sprendimo dalį, susijusią su išlaikymo nepilnametei dukrai A. V. teikimu, priteisti iš K. V. išlaikymo įsiskolinimą, pakeisti bendravimo su nepilnamečiu vaiku K. V. tvarką.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
2. Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmai 2021 m. spalio 14 d. nutartimi pareiškėjo R. V. prašymą dėl proceso atnaujinimo civilinėje byloje Nr. e2YT-11189-650/2019 atsisakė priimti.
3. Teismas nurodė, kad nors prie prašymo dėl proceso atnaujinimo nėra pridėta įrodymų, kad šalys po Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų (duomenys neskelbtini),įsiteisėjimo (įsiteisėjimo data(duomenys neskelbtini)), kuriuo abiejų sutuoktinių bendru sutikimu buvo panaikintas santuokos įtraukimo į apskaitą įrašas, sudarė naujas santuokas, tačiau iš šiuo metu teismo žinioje esančios civilinės bylos Nr. e2-9717-841/2021, kurioje sprendžiamas klausimas dėl R. V. tėvystės K. V. nuginčijimo ir nustatymo, kad vaiko tėvas yra D. P., priedo - santuokos sudarymo įrašo Nr. (duomenys neskelbtini), matyti, kad K. V. (duomenys neskelbtini) sudarė santuoką su D. P.. Pažymėjo, kad minėtos bylos žodinio nagrinėjimo metu buvo nustatyta, kad ir R. V. taip pat yra sudaręs naują santuoką. Teismas sprendė, kad įstatymas nustato, jog proceso atnaujinimas santuokos nutraukimo byloje, kuri užbaigta įsiteisėjusiu teismo sprendimu, apskritai yra negalimas, todėl prašymą dėl proceso atnaujinimo priimti atsisakė.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai
4. Atskiruoju skundu pareiškėjas R. V. prašo panaikinti Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2021 m. spalio 14 d. nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės – pareiškėjo R. V. prašymą dėl proceso atnaujinimo civilinėje byloje Nr. e2YT-11189-650/2019 priimti ir bylos nagrinėjimą perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš esmės. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:
4.1. R. V. neturi kitos galimybės apginti savo pažeistas teises ir interesus kitais įstatymo nurodytais būdais, todėl prašydamas atnaujinti procesą siekia, kad būtų įvykdytas teisingumas.
4.2. Jis neginčija santuokos nutraukimo fakto, o ginčija tik jo pagrindą, t. y., kad santuoka turi būti nutraukta ne bendru sutuoktinių sutikimu, o dėl K. V. kaltės – neištikimybės. Nežinodamas visos tiesos, kad K. V. buvo visą laiką jam neištikima, nelojali, su kitu vyru susilaukė vaiko, kurį jis išlaikė iki pat santuokos nutraukimo, jis sutiko su K. V. reikalavimu bažnytinės santuokos apskaitos akto įrašą panaikinti abiejų sutuoktinių bendru sutarimu, sutiko su jos nurodyta dukrų išlaikymo teikimo tvarka ir bendravimo su nepilnamete K. V. tvarka.
Atsiliepimas
4.3. Ieškovo D. P. ieškinyje ir atsakovės K. P. atsiliepime į D. P. ieškinį atvirai nurodomos aplinkybės apie santuokinę neištikimybę, abu tai pripažįsta ir patvirtina. Taigi, šiuo konkrečiu atveju akivaizdu, kad santuoka faktiškai iširo dėl kito sutuoktinio kaltės, ką ir reikalaus teismo nustatyti atnaujinus šią civilinę bylą.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuo ja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
5. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą apskųstoje dalyje ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis.
6. Nagrinėjamoje byloje sprendžiamas klausimas, ar pirmosios instancijos teismas pagrįstai atsisakė priimti pareiškėjo R. V. prašymą dėl proceso atnaujinimo civilinėje byloje Nr. e2YT-11189-650/2019.
7. Proceso atnaujinimas yra ypatinga, išimtinė įsiteisėjusio teismo sprendimo peržiūrėjimo procesinė priemonė, kuri taikoma tik įstatymų nustatytais atvejais ir tvarka. Kasacinio teismo jurisprudencijoje, aiškinant šio instituto paskirtį ir tikslus, nurodyta, kad teismo sprendimo teisinė galia lemia jo nekintamumą, teismo sprendimo pagrindu atsiradusių teisinių santykių stabilumą, tačiau galimi atvejai, kai po bylos išsprendimo paaiškėja naujų teisinių ar faktinių aplinkybių, turinčių įtakos teismo sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui. Būtent tokiai situacijai įstatymų leidėjas įtvirtino proceso atnaujinimo institutą. Tiek nacionalinėje, tiek tarptautinėje teisėje, taip pat Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotoje teisės aiškinimo ir taikymo praktikoje proceso atnaujinimo institutas vertinamas kaip ekstraordinarus būdas įsiteisėjusiems teismų sprendimams peržiūrėti. Jį galima taikyti tik konstatavus bent vieną iš CPK 366 straipsnio 1 dalyje nustatytų pagrindų, kurių sąrašas yra baigtinis. Procesas privalo būti atnaujinamas, jeigu yra pagrindas manyti, kad dėl pareiškėjo nurodytų aplinkybių, kurias jis įvardija kaip proceso atnaujinimo pagrindą, byloje priimti teismų procesiniai sprendimai gali būti neteisėti ir nepagrįsti. Proceso atnaujinimo tikslas – išvengti teisinių galimo neteisėto teismo sprendimo (nutarties) padarinių ir taip įvykdyti teisingumą, apginant ne tik privatų šalių, bet ir viešąjį interesą. Dėl to teismas proceso atnaujinimą reglamentuojančias teisės normas turi taikyti ne formaliai, o atsižvelgdamas į šio instituto paskirtį ir įstatymų leidėjo ketinimus. Bet kuris pareiškėjo nurodytas proceso atnaujinimo pagrindas privalo būti analizuojamas visų bylos aplinkybių kontekste, siekiant atsakyti į klausimą, ar pareiškėjo nurodytas proceso atnaujinimo pagrindas leidžia protingai abejoti byloje priimtų teismo procesinių sprendimų teisėtumu ir pagrįstumu (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. kovo 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-121/2011; 2014 m. birželio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-360/2014; 2014 m. spalio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-468/2014).
8. CPK 366 straipsnio 1 dalyje įtvirtinti konkretūs proceso atnaujinimo pagrindai, tai yra teisiškai reikšmingi faktai, kurių egzistavimas konkrečioje byloje dėl objektyvių ar subjektyvių priežasčių negalėjo būti nustatytas, peržiūrint bylą instancine tvarka. Siekiant apsaugoti bylos dalyvių ir kitų asmenų teises bei teisėtus interesus, užtikrinant teisinių santykių stabilumą, užkertant kelią formaliam šio instituto taikymui ir piktnaudžiavimui juo, įstatyme nustatytos proceso atnaujinimo sąlygos: įsiteisėjęs teismo sprendimas pažeidžia besikreipiančio asmens teises ar įstatymų saugomus interesus (CPK 365 str. 1 d.); asmuo su prašymu dėl proceso atnaujinimo į teismą turi kreiptis per nustatytą terminą (CPK 368 str.); prie prašymo turi būti pateikti įrodymai, pagrindžiantys proceso atnaujinimo pagrindo buvimą (CPK 369 str. 2 d.) ir kt. Įstatymų leidėjas numatė proceso atnaujinimo galimybę tik esant pakankamiems esminės klaidos byloje įrodymams, pareiškėjui veikiant sąžiningai ir aktyviai.
9. Pareiškėjo prašymas iš esmės grindžiamas aplinkybe, kad paaiškėjus naujoms aplinkybėms dėl K. P. neištikimybės, procesas turi būti atnaujintas dėl naujai paaiškėjusių aplinkybių.
10. Naujai paaiškėjusiomis aplinkybėmis gali būti pripažįstami tik konkretūs juridiniai faktai (įvykiai, veiksmai, būsenos), kuriems esant civiliniai teisiniai santykiai atsiranda, pasikeičia ar pasibaigia. Pagrindas procesui civilinėje byloje dėl naujai paaiškėjusių aplinkybių atnaujinti yra tada, kai asmuo (pareiškėjas) įrodo, kad tokios aplinkybės: 1) buvo nagrinėjant bylą ir priimant sprendimą; 2) pareiškėjui nebuvo ir negalėjo būti žinomos; 3) pareiškėjui tapo žinomos jau įsiteisėjus teismo sprendimui; 4) turi esminę reikšmę bylai, t. y. jeigu jos būtų buvusios žinomos nagrinėjant bylą, būtų priimtas visiškai kitas sprendimas. Pagal CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punkto nuostatas naujai paaiškėjusiomis bylos aplinkybėmis pripažįstamos tik tokios aplinkybės, kurios yra įrodinėjimo dalykas civilinėje byloje arba tokio dalyko svarbi dalis. Pagrindinis kriterijus, apibūdinantis naujai paaiškėjusią esminę bylos aplinkybę, yra reikalavimas, kad tokia aplinkybė būtų egzistavusi bylos, kurios procesą prašoma atnaujinti, nagrinėjimo metu. Esant tokiai aplinkybei, svarbu, kad ji ne tik nebuvo, bet ir negalėjo būti žinoma bylos nagrinėjimo metu asmeniui, kuris remiasi šia aplinkybe prašyme dėl proceso atnaujinimo, t. y. turi būti vertinami ne tik subjektyvūs, bet ir objektyvūs sužinojimo kriterijai. Ne bet kokia naujai paaiškėjusi aplinkybė yra reikalavimo dėl proceso atnaujinimo pagrindas, bet tik tokia, kuri turi esminę reikšmę bylai, t. y. didelis konkrečių faktinių duomenų nuo anksčiau turėtų skirtumas, kurį nustačius turėtų keistis priimtu ir įsiteisėjusiu teismo sprendimu jau konstatuotų faktų ir proceso šalių ginčijamo materialinio teisinio santykio teisinė kvalifikacija, kartu ir įsiteisėjusio teismo sprendimo išvada, ją pagrindžiantys faktiniai ir teisiniai argumentai.
11. CPK 366 straipsnio 3 dalis numato, kad prašymas atnaujinti procesą yra negalimas dėl įsiteisėjusių teismo sprendimų santuokos nutraukimo klausimais, jeigu bent viena iš šalių po sprendimo įsiteisėjimo sudarė naują santuoką.
12. Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad šalys po Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių (duomenys neskelbtini),sprendimo įsiteisėjimo (įsiteisėjimo data(duomenys neskelbtini)), kuriuo abiejų sutuoktinių bendru sutikimu buvo panaikintas santuokos įtraukimo į apskaitą įrašas, sudarė naujas santuokas; iš šiuo metu teismo žinioje esančios civilinės bylos Nr. e2-9717-841/2021, kurioje sprendžiamas klausimas dėl R. V. tėvystės K. V. nuginčijimo ir nustatymo, kad vaiko tėvas yra D. P., priedo - santuokos sudarymo įrašo Nr. (duomenys neskelbtini), matyti, kad K. V. (duomenys neskelbtini) sudarė santuoką su D. P.; minėtos bylos žodinio nagrinėjimo metu buvo nustatyta, kad ir R. V. taip pat yra sudaręs naują santuoką.
13. Apeliacinės instancijos teismas pritaria pirmosios instancijos teismo išvadai, kad atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes (nutarties 12 punktas), įvertinus imperatyvią CPK 366 straipsnio 3 dalį, pirmosios instancijos teismas pagrįstai atsisakė priimti pareiškėjo prašymą dėl proceso atnaujinimo civilinėje byloje Nr. e2YT-11189-650/2019.
14. Apeliantas akcentuoja, kad jis ginčija ne patį santuokos nutraukimo faktą, o jo pagrindą, t. y., kad ji turi būti nutraukta ne bendru sutikimu, o dėl K. V. kaltės – neištikimybės. Apeliacinėse instancijos teismas pažymi, kad CK 3.49 straipsnio 2 dalis numato, kad santuoka gali būti nutraukta abiejų sutuoktinių bendru sutikimu, vieno sutuoktinio prašymu arba dėl sutuoktinių (sutuoktinio) kaltės. Taigi, santuokos nutraukimo pagrindas yra neatsiejamas nuo santuokos nutraukimo fakto, t. y. teismas negali nutraukti santuokos nenurodydamas, kokiu pagrindu ji nutrūko, t. y. abiejų sutuoktinių bendru sutikimu, vieno sutuoktinio prašymu arba dėl sutuoktinių (sutuoktinio) kaltės.
15. Kaip teisingai pažymėjo pirmosios instancijos teismas, iš esmės pasikeitus aplinkybėms (vieno buvusio sutuoktinio liga, nedarbingumas ir kt.), buvę sutuoktiniai arba vienas iš jų gali kreiptis į teismą dėl sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių sąlygų pakeitimo (CK 3.53 straipsnio 3 dalis). Pareiškėjo R. V. keliamas klausimas dėl teismo sprendimo dalies susijusios su išlaikymo nepilnametei dukrai A. V. padidinimu bei bendravimo tvarkos su K. V. pakeitimu, gali būti sprendžiamas nurodytos normos pagrindu, o ne taikant proceso atnaujinimo institutą, kuris pripažįstamas kaip išimtinis būdas įsiteisėjusiems teismų sprendimams peržiūrėti.
16. Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai pritaikė procesinės teisės normas, todėl pirmosios instancijos teismo nutartis paliekama nepakeista, o apelianto atskirasis skundas atmetamas (337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2021 m. spalio 14 d. nutartį palikti nepakeistą.
Nutartis įsiteisėja nuo juos priėmimo dienos.