- Teismas
- Šiaulių apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2021-10-29
- Bylos Nr.
- e2-9717-841/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 2-70-3-04089-2021-8
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Gražina Mataitienė
- Ieškovas
- D. P.
- Atsakovas
- R. V., K. V., K. P.
- Advokatai
- Gitana Kukcinavičiūtė
- Kategorijos
- 2.3.3.4Tėvystės nustatymas
viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo D. P. ieškinį atsakovams R. V., K. P., K. V., išvadą teikiančiai institucijai Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos Šiaulių apskrities vaiko teisių apsaugos skyriui dėl tėvystės nuginčijimo ir nustatymo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
ieškovas kreipėsi į teismą su ieškiniu, kuriuo prašė nustatyti, kad R. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) nėra biologinis K. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) tėvas ir panaikinti Šiaulių miesto civilinės metrikacijos skyriaus 2016 m. vasario 24 d. įraše Nr. (duomenys neskelbtini) nurodytus duomenis apie vaiko tėvą; nustatyti, kad K. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) tėvas yra D. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini)
Ieškovas, jo atstovas teismo posėdyje ieškinį palaikė, prašė jį tenkinti, teismui paaiškino, kad yra susituokęs su atsakove K. P. (anksčiau- K. V.), šeimoje auga dukra K. V.. Ieškovas teigė, kad atsakovė, kuri šiuo metu yra jo sutuoktinė, tik šiais metais sausio mėnesį jam pasakė, kad jis yra dukters K. tėvas. Visas abejones galutinai išsklaidė tik atliktas DNR tyrimas. K. K. tėvu jos gimimo liudijime yra įrašytas buvęs sutuoktinis R. V., ieškovas prašo nuginčyti tėvystę, siekia būti įrašytu į vaiko gimimo liudijimą, kad įrašas atitiktų tikrovę, kad vaiko gimimo liudijime būtų įrašytas tikrasis tėvas. Ieškovas D. P. ir atsakovė K. P. kartu pradėjo gyventi po to, kai R. ir K. V. šeima išsiskyrė, jau daugiau, kaip pusantrų metų gyvena kartu šeimoje, ieškovas visiškai išlaiko savo dukrą K., ji vadina jį tėčiu, tarp jų yra susiformavęs stiprus emocinis ryšys.
Atsakovė ir įstatyminė atsakovės K. V. atstovė K. P. su ieškiniu sutiko, prašė jį tenkinti, teismui paaiškino, kad dukra K. gimė gyvenant santuokoje su R. V., ji pati nebuvo tikra dėl vaiko tėvystės, tačiau augant vaikui, kilo vis daugiau abejonių dėl to, kas yra vaiko tėvas, be to, abejones išsakė ir R. V. motina. K. vadina ieškovą tėčiu, o buvusį sutuoktinį R. V. vadina „R.“. Mergaitei teigiamas sprendimas šioje byloje nesukels jokių neigiamų pasekmių, nes ji jau dabar vaikų darželyje aiškina visiems, kad jos pavardė bus P., nes jos tėtis ir mama susituokė. Ieškovui inicijavus teismo procesą, šalys kreipėsi dėl DNR ekspertizės atlikimo, ekspertizė patvirtino, kad ieškovas yra vaiko tėvas. Kadangi atsakovė K. P. šiuo metu gyvena susituokusi su ieškovu, kartu augina dukrą K., atsakovė prašė ieškinį tenkinti, nes tikrojo, biologinio tėvo įrašymas į vaiko gimimo liudijimą atitinka tiek nepilnamečio vaiko, tiek šeimos interesus.
A. R. V. ir jo atstovė teismo posėdyje su ieškiniu nesutiko, prašė jį atmesti, teismui paaiškino, kad su atsakove K. P. turi dar vieną dukrą, kuri yra vyresnė ir po skyrybų liko gyventi su tėvu. Sprendimą turėti dar vieną vaiką šeima priėmė kartu, siekdamas geriau aprūpinti šeimą materialiai, atsakovas dalį savaitės dirbdavo Vilniuje, ten turėjo išsinuomojęs butą, gyvendavo tris- keturias dienas per savaitę Vilniuje, likusią savaitės dalį- Šiauliuose, apie sutuoktinės neištikimybę nežinojo, gimus K., džiaugėsi ja, mylėjo ir augino kaip savo vaiką, kad vaikas yra ne jo, nežinojo net ir skyrybų metu, išsiskyrė su sutuoktine bendru sutuoktinių sutikimu, dėl vaikų išlaikymo susitarė tik formaliai, po vieną šimtą eurų, nes iš tikro vyresniosios dukros gyvenimas Kaune ir šokių treniruotės kainuoja labai daug, todėl K. po 100 Eur išlaikymo nemokėjo, kaip ir vyresniajai dukrai išlaikymo nemokėjo K. P.. Atsakovas padarė keletą piniginių pervedimų į K. P. sąskaitą, tačiau juos K. P. gražino. K. P. trukdo ieškovui susitikti su dukra K., jis bendrauja su K. tik tada, kai namo iš Kauno grįžta vyresnioji dukra, tai būna retai, kartą per mėnesį ir rečiau. Tarp atsakovo ir dukros K. jo teigimu yra stiprus emocinis ryšys, mergaitė jo pasiilgsta, nori bendrauti, todėl jis nesutinka su pareikštu ieškiniu, nori likti įrašytas dokumentuose jos tėvu. Atsakovas mano, kad toks sprendimas geriausiai atitinka vaiko interesus, tuo tarpu įrašo gimimo liudijime pakeitimas gali neigiamai atsiliepti tokio amžiaus vaikui, gali sukelti nestabilumo jausmą, mano, kad ieškovas tinkamai vaiko interesų neatstovauja.
Atsiliepimas
Atsakovo atstovė prašė taikyti byloje ieškinio senatį, nurodė, kad ieškovui jau anksčiau buvo žinoma apie tai, kad jis yra tėvas, ieškovas yra praleidęs vienerių metų ieškinio senaties terminą.
Išvadą teikiančios institucijos atstovė palaikė pateiktą išvadą, palaikė ieškovo poziciją, nes savo biologinės kilmės žinojimas yra svarbu ir kiekvienas vaikas turi teisę žinoti savo kilmę. Be to asmuo, kuris nėra įrašytas vaiko tėvu, nors ir būdamas jo biologiniu tėvu, negalėtų tinkamai atstovauti vaiko interesų, kai tai yra svarbu, pvz., duodant sutikimą gydymo įstaigoje ir pan., todėl šiuo atveju yra svarbu ne tik tai, kad tėvu bus įrašytas biologinis tėvas, bet ir tai, kad vaikas šiuo metu gyvena savo biologinių tėvų šeimoje.
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys tenkintinas.
Iš byloje esančių dokumentų, byloje dalyvaujančių asmenų paaiškinimų nustatyta, kad R. V., a.k(duomenys neskelbtini) ir K. Ž. (V.), a.k(duomenys neskelbtini) susituokė (duomenys neskelbtini). Jų santuoka nutraukta bendru sutuoktinių sutikimu 2019-12-30 Šiaulių apylinkės teismo sprendimu, kuriuo patvirtinta santuokos nutraukimo pasekmių sutartis. Nutraukiant santuoką, šalys susitarė ir dėl dukterų gyvenamosios vietos nustatymo, jų išlaikymo bei bendravimo tvarkos sekančiai: „3.1. Šalys susitaria, kad nuolatinė dukros A. V. gyvenamoji vieta bus kartu su tėvu R. V.. 3.2. Šalys susitaria, kad nuolatinė dukros K. V. gyvenamoji vieta bus kartu su mama K. V.. 3.3. Šalys nereikalauja viena iš kitos sutikimo dėl dukrų faktinės gyvenamosios vietos pakeitimo, tačiau viena kitą įsipareigoja informuoti apie jų gyvenamosios vietos pasikeitimą per įmanomai trumpiausią terminą, jei jų faktinė gyvenamoji vieta pasikeičia. 3.4. Šalys nedarys viena kitai kliūčių bendraujant su dukromis ir dalyvaujant jų auklėjime. Salių teisės auklėjant dukras yra lygios. 3.5. Šalys turi lygias teises ir pareigas rūpintis dukromis ir jų laisvalaikiu. Tiek vienas, tiek kitas sutuoktinis turi teisę skyrium ar kartu praleisti su jomis laisvadienius ir/ar atostogas. Šia sutartimi preziumuojama, kad šalių teisės praleisti laisvadienius ir/ar atostogas yra lygios laiko atžvilgiu. Tačiau atsižvelgiant į tai, kad dukros gyvena kartu su skirtingais tėvais, šalys apie numatomus vizitus pas dukras ar norą leisti atostogas/laisvadienius, prieš tai, per protingą terminą, privalo įspėti viena kitą. 3.6. Šalys nedarys kliūčių dukroms ar bet kuriai jų su vienu sutuoktiniu išvažiuoti laikinai į užsienio šalis (-į) ir suteiks visus tam reikalingus sutikimus, leidimus ar kitus būtinus dokumentus, jei pagal galiojančius teisės aktus tokie yra būtini. Laikino išvykimo laikotarpis negali būti ilgesnis nei vienas mėnuo. Vienam iš sutuoktinių pageidaujant vaikus ar vieną jų išsivežti į užsienį daugiau nei vienam mėnesiui, šalys privalo prieš tai konsultuotis ir priimti bendrą sprendimą dėl dukrų ar bet kurios jų kelionės, atsižvelgiant išimtinai į jų interesus. 3.7. Visus ginčus, kurie ateityje gali kilti dėl dalyvavimo dukrų auklėjime, šalys susitaria spręsti dalyvaujant vaiko teisių apsaugos institucijos atstovams. Ginčų išspręsti tokiu būdu nepavykus, jie sprendžiami valstybės, kurioje faktiškai gyvena vaikas, nustatyta tvarka. 3.8. Šalys prisidės prie dukrų išlaikymo, atsižvelgdamos į vaiko poreikius ir savo galimybes. Šalių susitarimu nustatoma, kad A. V. išlaikymui reikia skirti 400 Eur per mėnesį, K. V. išlaikymui reikia skirti 400 Eur. 3.9. Šia sutartimi šalys, atsižvelgdamos į savo turtinę padėtį, gaunamas pajamas ir dukrų poreikius, susitaria, kad K. V. per mėnesį skirs po 100 Eur dukros A. V. išlaikymui, šias lėšas pervedant į R. V. sąskaitą kredito įstaigoje iki kiekvieno einamojo mėnesio 15 dienos. R. V. K. V. skiriamas lėšas tvarkys uzufrukto teise ir naudos išimtinai dukros poreikių tenkinimui. Analogiškai - R. V. skirs per mėnesį skirs po 100 Eur dukros K. V. išlaikymui, šias lėšas pervedant į K. V. sąskaitą kredito įstaigoje iki kiekvieno einamojo mėnesio 15 dienos. K. V. R. V. skiriamas lėšas tvarkys uzufrukto teise ir naudos išimtinai dukros poreikių tenkinimui.“
K. V. , gim. (duomenys neskelbtini), a.k(duomenys neskelbtini) tėvais gimimo liudijime įrašyti R. V., a.k. (duomenys neskelbtini) ir K. V., a.k(duomenys neskelbtini) R. V. ir K. V. turi dar vieną dukrą- A. V., gim. (duomenys neskelbtini).
(duomenys neskelbtini) D. P., a.k. (duomenys neskelbtini) susituokė su K. V. (P.), a.k(duomenys neskelbtini)
Į bylą yra pateikta teismo medicinos specialisto išvada Nr. (duomenys neskelbtini), kurioje nurodoma, kad atlikus DNR biologinį tėvystės nustatymo tyrimą nustatyta, kad D. P. yra vaiko K. V. tėvas.
Remiantis CK 3.149 straipsnio 1 dalimi, duomenis gimimo įraše apie vaiko motiną ar tėvą leidžiama nuginčyti tik teismo tvarka. Nuginčyti motinystę ar tėvystę, pripažintą pareiškimu dėl tėvystės pripažinimo, galima tik įrodžius, kad vaiko motina ar tėvas nėra biologiniai tėvai (CK 3.150 straipsnio 2 dalis). Kiekvienu konkrečiu atveju sprendžiant dėl tėvystės nuginčijimo turi būti randama teisinga pusiausvyra tarp asmens, siekiančio nuginčyti tėvystę, šeimos bei visuomenės interesų; būtina įvertinti, ar galimas tėvystės nuginčijimas konkrečiu atveju nepažeis vaiko interesų. Sprendžiant dėl tėvystės nuginčijimo taip pat turi būti siekiama užtikrinti, kad vaikas neliktų be tėvo, t. y. tėvystės nuginčijimas turėtų būti taikomas, siekiant nustatyti tikrąją vaiko kilmę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. sausio 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-9/2007; 2018 m. gruodžio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-475-969/2018, 26 punktas).
Pažymėtina, kad nuo to laiko, kai šalių santuoka buvo nutraukta (2019-12-30), atsakovas R. V. neteikė dukrai K. V. išlaikymo, su ja bendravo epizodiškai, kai parvykdavo iš Kauno vyresnioji dukra, nereikalavo, kad būtų vykdomos šalių santuokos nutraukimo pasekmių sutartyje numatytos nuostatos, dėl lygių teisių bendraujant su vaiku ir jį auklėjant, nesikreipė į vaiko teisių apsaugos instituciją dėl jo pažeidžiamos teisės bendrauti su nepilnamete dukra.
Į bylą pateiktas neginčijamas įrodymas, kad ieškovas yra vaiko tėvas, DNR tyrimą atliko teismo medicinos specialistas, jo išvados atsakovas neginčijo. Iš šio įrodymo teismas daro neabejotiną išvadą, kad atsakovas R. V. nėra K. V. tėvas. Ieškovas išreiškė norą būti įrašytu vaiko tėvu, nuginčijus atsakovo tėvystę, vaikas, nuginčijus tėvystę, neliks be tėvo. Byloje nagrinėjamu atveju teismo manymu sutampa interesas nustatyti tikrąją vaiko kilmę ir šeimos bei visuomenės o taip pat ir mažametės K. V. interesas augti šeimoje ir turėti abu tėvus, kurie ja rūpinasi, todėl ieškinio reikalavimas nuginčyti atsakovo R. V. tėvystę bei nustatyti ieškovo D. P. tėvystę tenkintinas.
Teismas nevertino į bylą šalių pateiktų mokėjimų dokumentų, nes šioje byloje nėra pareikštų piniginių reikalavimų, šalys neginčijo, kad K. V. nuo to momento, kai jos tėvai apsigyveno kartu, išlaiko jos tėvai K. P. ir D. P..
Atsižvelgiant į būtinumą apsaugoti vaiko interesus ir užtikrinti jo statuso apibrėžtumą, yra nustatyta trumpa ieškinio dėl tėvystės nuginčijimo senatis. CK 3.152 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kreiptis į teismą dėl tėvystės (motinystės) nuginčijimo nustatomas vienerių metų ieškinio senaties terminas. Šis terminas skaičiuojamas nuo tos dienos, kada asmuo, kuris kreipiasi į teismą, sužinojo apie ginčijamus duomenis, įrašytus vaiko gimimo įraše, arba paaiškėjo aplinkybių, teikiančių pagrindą teigti, kad duomenys neatitinka tikrovės. Vienerių metų ieškinio senaties terminas dėl tėvystės nuginčijimo gali būti atnaujintas, jei jis buvo praleistas dėl svarbių priežasčių (CK 1.131 straipsnio 2 dalis).
Bylos žodinio nagrinėjimo metu nustatyta, kad ieškovas apie galimą savo tėvystę sužinojo šių metų sausio mėnesį, tai patvirtinančius rašytinius įrodymus gavo tik spalio mėnesį, kitokių įrodymų į bylą nėra pateikta, todėl teismas laiko, kad vienerių metų senaties terminas nėra praleistas.
Dėl duomenų apie vaiko tėvą panaikinimo
Ieškovas ieškinyje prašė panaikinti Šiaulių miesto civilinės metrikacijos skyriaus 2016 m. vasario 24 d. įraše Nr. (duomenys neskelbtini) nurodytus duomenis apie vaiko tėvą. Reikalavimas netenkintinas.
Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 399 straipsnyje nustatyta, kad teismas ne vėliau kaip kitą darbo dieną po teismo sprendimo nuginčyti tėvystę (motinystę) įsiteisėjimo dienos privalo šį sprendimą elektroninių ryšių priemonėmis išsiųsti vaiko gimimą įregistravusiai civilinės metrikacijos įstaigai, kad ši Lietuvos Respublikos civilinės būklės aktų registravimo įstatymo nustatyta tvarka įregistruotų tėvystės (motinystės) nuginčijimą. Ieškovo reikalavimas yra perteklinis, nes įstatymas numato privalomą tėvystės išregistravimą, jei tėvystė yra nuginčyta, teismo sprendimui įsiteisėjus.
Dėl bylinėjimosi išlaidų.
Ieškinį patenkinus, teismas iš pralaimėjusios šalies laimėjusiai šaliai priteisia visas laimėjusios šalies turėtas bylinėjimosi išlaidas. Nagrinėjamoje byloje ieškovas ir jo atstovas nereiškė prašymo priteisti ieškovui iš atsakovų jo turėtų bylinėjimosi išlaidų, neteikė į bylą rašytinių įrodymų apie patirtų bylinėjimosi išlaidų dydį, todėl teismas ieškovui iš atsakovų bylinėjimosi išlaidų nepriteisia.
Teismo patirtos procesinių dokumentų įteikimo išlaidos iš šalių nepriteistinos, nes neviršija minimalios priteistinos sumos.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 263-268 straipsniais, 270 straipsniu, 376 straipsniu,
nusprendžia:
ieškinį tenkinti.
Nuginčyti atsakovo R. V. tėvystę. Nustatyti, kad R. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) nėra biologinis K. V., gim. (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) tėvas.
Nustatyti, kad ieškovas D. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) yra K. V., gim. (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) tėvas, o K. V. yra D. P. dukra.
Sprendimas per 30 dienų apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui per šį teismą.