- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2016-10-27
- Bylos Nr.
- 1A-232-651/2016
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-12097-2015-0
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Dalia Kursevičienė (pirm.), Violeta Miliuvienė, Edita Lapinskienė
- Nuteistasis
- M. N.
- Advokatai
- Viačeslavas Žarkovas
- Kategorijos
Pranešėja Dalia Kursevičienė Baudžiamoji byla Nr. 1A-232-651/2016
Teisėja Eglė Žakevičiūtė Teisminio proceso Nr. 1-01-1-12097-2015-0
2016 m. spalio 27 d.
Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės teisėjos Dalios Kursevičienės,
teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo M. N. gynėjo advokato Viačeslavo Žarkovo apeliacinį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2016 m. gegužės 3 d. nuosprendžio, kuriuo:
M. N. pripažintas kaltu padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 164 straipsnyje, ir jam paskirtas laisvės apribojimas 1 metams, įpareigojant jį per visą nurodytą laikotarpį būti namuose nuo 23 val. iki 6 val., jei tai nesusiję su darbu ar gydymusi, taip pat dirbti arba registruotis darbo biržoje.
Aprašomoji dalis
nustatė:
M. N. nuteistas už tai, kad būdamas darbingas ir pagal Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2009-06-08 teismo įsakymą privalėdamas mokėti E. V. (A.) naudai dukters L. N., gim. (duomenys neskelbtini), išlaikymui po 600 Lt (173,77 Eur) kas mėnesį, indeksuojant kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją, nuo 2009-06-01 iki jos pilnametystės mokamomis periodinėmis išmokomis, t. y. nuo 2009-06-01 iki 2009-10-31 išvis nemokėjo lėšų vaiko išlaikymui, nuo 2009-11-01 iki 2009-12-31 sumokėdamas vaiko išlaikymui 600 Lt (173,77 Eur) vykdė tik dalį pareigos; pagal Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2010-06-23 sprendimą, pakeitus Klaipėdos miesto apylinkės 2009-06-08 teismo įsakymu priteistą išlaikymą, privalėdamas mokėti E. V. (A.) dukters L. N., gim. (duomenys neskelbtini), išlaikymui po 400 Lt (115,85 Eur) kas mėnesį, indeksuojant kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją, nuo 2010-02-02 iki jos pilnametystės mokamomis periodinėmis išmokomis, t. y. nuo 2010-03-01 iki 2010-03-31 sumokėdamas vaiko išlaikymui 198,02 Lt (57,35 Eur) vykdė tik dalį pareigos, nuo 2010-09-01 iki 2010-09-30 sumokėdamas vaiko išlaikymui 305 Lt (88,33 Eur) vykdė tik dalį pareigos, nuo 2011-09-05 iki 2011-11-30 sumokėdamas vaiko išlaikymui 1100 Lt (318,58 Eur) vykdė tik dalį pareigos, nuo 2011-12-01 iki 2012-02-29 išvis nemokėjo lėšų vaiko išlaikymui, nuo 2012-03-01 iki 2012-03-31 sumokėdamas vaiko išlaikymui 250 Lt (72,41 Eur) vykdė tik dalį pareigos, nuo 2012-04-01 iki 2012-05-31 išvis nemokėjo lėšų vaiko išlaikymui, nuo 2012-06-01 iki 2012-06-30 sumokėdamas vaiko išlaikymui 50 Lt (14,48 Eur) vykdė tik dalį pareigos, nuo 2012-07-01 iki 2012-10-31 išvis nemokėjo lėšų vaiko išlaikymui, nuo 2012-11-01 iki 2013-07-03 sumokėdamas vaiko išlaikymui 973,38 Lt (281,91 Eur) vykdė tik dalį pareigos, nuo 2013-09-02 iki 2013-11-30 sumokėdamas vaiko išlaikymui 1137,72 Lt (329,51 Eur) vykdė tik dalį pareigos, nuo 2014-01-01 iki 2014-01-31 sumokėdamas vaiko išlaikymui 325,86 Lt (94,38 Eur) vykdė tik dalį pareigos, nuo 2014-07-01 iki 2014-09-30 išvis nemokėjo lėšų vaiko išlaikymui, nuo 2014-11-01 iki 2015-02-28 išvis nemokėjo lėšų vaiko išlaikymui, nuo 2015-03-01 iki 2015-03-31 sumokėdamas vaiko išlaikymui 40 Eur vykdė tik dalį pareigos, nuo 2015-04-01 iki 2015-04-30 išvis nemokėjo lėšų vaiko išlaikymui, nuo 2015-05-01 iki 2015-05-31 sumokėdamas vaiko išlaikymui 30 Eur vykdė tik dalį pareigos, nuo 2015-06-01 iki 2015-06-30 išvis nemokėjo lėšų vaiko išlaikymui. Tokiu būdu M. N. vengė pareigos pagal teismo sprendimus išlaikyti vaiką, mokėti lėšas vaikui išlaikyti bei teikti kitą būtiną materialią paramą vaikui, taip 2015-10-01 padarydamas 4683,76 Eur įsiskolinimą.
Žemesnės instancijos teismas
Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2016-05-03 nuosprendžiu M. N. pripažino kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 164 straipsnyje, ir jam paskyrė laisvės apribojimą 1 (vieneriems) metams, įpareigojant jį per visą nurodytą laikotarpį būti namuose nuo 23 val. iki 6 val., jei tai nesusiję su darbu ar gydymusi, taip pat dirbti arba registruotis darbo biržoje. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs byloje surinktus įrodymus, padarė išvadą, kad nuteistasis turėjo galimybę išlaikyti dukrą, tačiau tyčia vengė atlikti šią pareigą ir visiškai suprato, kad neužtikrina vaiko teisės turėti tokias gyvenimo sąlygas, kokių reikia vaiko normaliam vystymuisi ir norėjo taip veikti. Priežasčių, dėl kurių nuteistasis negalėjo išlaikyti vaiko, teismas nenustatė.
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu nuteistojo gynėjas advokatas V. Žarkovas prašo panaikinti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2016-05-03 nuosprendį ir priimti naują išteisinamąjį nuosprendį. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad teismas nepagrįstai M. N. taikė baudžiamąją atsakomybę, nes šiuo atveju yra susiklostę civiliniai santykiai. Nurodo, kad po Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2009-06-08 teismo įsakymo priėmimo, kuriuo iš M. N. vaiko išlaikymui kas mėnesį priteista po 600 Lt, jie ir toliau apie pusę metų gyveno kartu su vaiko motina ir vedė bendrą ūkį. Visi gauti pinigai tuo laikotarpiu buvo naudojami šeimos poreikiams tenkinti. Ginčo dėl vaiko išlaikymo tuo metu nebuvo kilę. Vėliau su vaiko motina buvo tartasi dėl įsiskolinimo už vaiko išlaikymą sumokėjimo. Tvirtina, kad dar iki ikiteisminio tyrimo pradžios M. N. siekė įsidarbinti priešgaisrinės apsaugos tarnyboje bei policijoje ir prašė nukentėjusiosios E. V. (A.) skirti laiko visiškai padengti skolą, tačiau nukentėjusioji nesutiko ir pasirinko baudžiamąjį procesą. Teismas nesiaiškino, kokį tikslą turėjo nukentėjusioji pradėdama baudžiamąjį persekiojimą M. N., o tai, anot apelianto, itin svarbu atribojant civilinius santykius nuo baudžiamosios atsakomybės. Pažymi, kad E. V. (A.) yra pateikusi pareiškimą dėl M. N. tapačios nusikalstamos veikos už kitą laikotarpį, kur ikiteisminis tyrimas dar nėra baigtas. Mano, kad nagrinėjamoje byloje buvo dirbtinai kriminalizuojama M. N. veika, nors visi klausimai, susiję su vaiko išlaikymu, buvo sprendžiami civilinio proceso tvarka. Pasak apelianto, byloje pateikti duomenys apie mokėtą išlaikymą: 2009 m. lapkričio mėn. sumokėjo 200 Lt, gruodžio mėn. – 400 Lt, nuo 2011 m. sausio mėn. iki lapkričio mėn. sumokėjo 3940 Lt, nors tuo metu gavo 3163 Lt draudžiamųjų pajamų, patvirtina, kad M. N. tyčia nevengė išlaikyti vaiką, tačiau dėl objektyvių priežasčių negalėjo savo prievolės vykdyti tinkamai, t. y. mokėti kas mėnesį visą teismo priteistą sumą. Nurodo, kad už laikotarpį nuo 2009 m. gruodžio mėn. iki 2010 m. spalio mėn. pagal vykdomąjį dokumentą iš M. N. vaiko naudai išieškota 6069,73 Lt, už laikotarpį nuo 2013 m. spalio mėn. iki 2014 m. birželio mėn. – 4333,356 Lt.
Žemesnės instancijos teismas
Kadangi darbas pagal specialybę (choreografas) nėra gerai apmokamas, todėl jo kaltės, kad negalėjo tinkamai vykdyti pareigos išlaikyti vaiką, nėra. Dėl mažo atlyginimo jis visiškai pakeitė darbo pobūdį ir įsidarbino automobilių remontininku. Ieškojo darbo valstybinėse institucijose, kad gautų didesnį darbo užmokestį ir galėtų išlaikyti vaiką. Taigi M. N. dėjo visas pastangas gerinti savo materialinę padėtį. Kiek galėjo, pats teikė išlaikymą vaikui. Duomenų, kad jis būtų sunkinęs priverstinį teismo sprendimo vykdymą, nėra. Taip pat nėra duomenų, kad M. N. vengė dirbti ar dirbo nelegaliai, turėjo neįtrauktų į apskaitą pajamų, turto. Pasak apelianto, visos nurodytos aplinkybės patvirtina, jog nuteistasis netinkamai vykdė pareigą teikti vaikui išlaikymą tik dėl sunkios materialinės padėties, o tai pripažintina svarbia priežastimi. Vien tai, kad vaiko išlaikymas buvo mokamas nereguliariai ar tam tikrais laikotarpiais iš viso nebuvo mokamas, negali būti pripažinta tyčiniu vengimu vykdyti pareigą BK 164 straipsnio prasme. Tvirtina, kad teismas apkaltinamąjį nuosprendį priėmė netinkamai įvertinęs įrodymus. Kadangi byloje nesurinkta pakankamai objektyvių ir neginčijamų duomenų, kad M. N. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 164 straipsnyje, o visos abejonės turi būti aiškinamos nuteistojo naudai, todėl teismas nepagrįstai priėmė apkaltinamąjį nuosprendį.
Teismo posėdžio metu nuteistasis paaiškino, kad jis niekada nevengė išlaikyti vaiką, o didžioji dalis skolos yra iš to laikotarpio, kai dar gyveno su vaiko motina kartu. Tvirtina, kad šiuo metu dengia įsiskolinimą pagal galimybes kartu su savo žmona, vaikui apmoka pietus, duoda visko, ko reikia, ir patikino, kad niekada nevengė išlaikyti vaiką.
Prokurorė V. Kaubrytė teismo posėdžio metu prašė apeliacinį skundą atmesti. Nurodė, kad teismas visapusiškai ištyrė bylos medžiagą ir priėmė pagrįstą nuosprendį. Pasak prokurorės, byloje yra įrodyta, kad nuteistasis sąmoningai sudarė situaciją, kad negalėtų teikti viso išlaikymo vaikui.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas tenkintinas.
Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau BPK) 320 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad teismas patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniuose skunduose, ir tik dėl tų asmenų, kurie padavė apeliacinius skundus ar dėl kurių tokie skundai buvo paduoti.
Iš apeliacinio skundo matyti, kad nuteistasis ginčija kaltę dėl jam inkriminuojamo nusikaltimo ir tvirtina, kad byloje nėra įrodyti visi nusikalstamos veikos, numatytos BK 164 straipsnyje, sudėties požymiai, būtent nėra nustatyta jo tyčia. Apelianto teigimu, jis nevengė išlaikyti vaiką, tačiau teikė ne visą išlaikymą dėl blogos materialinės padėties. Taigi ginčas yra dėl nusikalstamos veikos subjektyviosios pusės egzistavimo. Be to, apeliaciniame skunde keliamas klausimas dėl galbūt susiformavusių civilinių teisinių santykių, kuriuos nepagrįstai nukentėjusioji bando spręsti pasitelkdama baudžiamojo proceso teisės normas.
Išlaikyti vaikus yra civilinė pareiga ir jos nevykdymas besąlygiškai baudžiamosios atsakomybės nesukelia. Baudžiamoji atsakomybė pagal BK 164 straipsnį kyla tuo atveju, kai kaltininkas tyčia, žinodamas savo pareigą pagal teismo sprendimą išlaikyti vaiką, mokėti lėšas ar teikti kitą būtiną materialią paramą vaikui ir galėdamas šią pareigą įvykdyti, sąmoningai jos nevykdo. Taigi būtina nustatyti, kad kaltininkas sąmoningai, būdamas darbingas ar turėdamas kitokias turtines galimybes, be pateisinamų priežasčių vengia išlaikyti vaiką (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-291/2008, 2K-7-68/2009, 2K-432/2013 ir kt.). Vadovaujantis kasacinio teismo praktika, pareigos pagal teismo sprendimą išlaikyti savo vaiką vengimas konstatuojamas tada, kai nustatoma, jog pareiga išlaikyti vaiką nevykdoma ne dėl objektyvių, pateisinamų priežasčių, o sąmoningai sukuriant situaciją, dėl kurios tampa neįmanomas net ir priverstinis (teisės aktų nustatyta tvarka) išlaikymo vaikui lėšų ar kitokios materialios paramos išieškojimas. Vengimas gali pasireikšti įvairiais būdais: kaltininkui neįsidarbinant ar dirbant nelegaliai, slepiant pajamas ar kitokias turtines lėšas, panaudojant jas kitiems tikslams ir pan. (kasacinės nutartys baudžiamosiose byloje Nr. 2K-139/2011, 2K-20/2014). Pažymėta, kad baudžiamojon atsakomybėn asmuo nėra traukiamas, kai yra nustatytos objektyvios priežastys, tokios kaip sunki materialinė padėtis, nedarbingumas, sunki išlaikytojo sveikatos būklė ir pan., kurioms esant asmuo neturi finansinės galimybės teikti išlaikymą. Kasacinis teismas svarbiomis priežastimis, dėl kurių asmuo neturėtų būti traukiamas baudžiamojon atsakomybėn pagal BK 164 straipsnį, įvardijo priverstinę bedarbystę, nedarbą dėl ligos, sunkią finansinę padėtį, įkalinimą ir pan. (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-124/2008,2K-601/2014, 2K-246-648/2016). Be to, pripažįstama, kad pagrindas baudžiamajai atsakomybei už vengimą išlaikyti vaiką atsiranda tik po nesėkmingų pastangų užtikrinti pareigos išlaikyti vaiką vykdymą civilinio proceso priemonėmis, t. y. kai skolininkas sąmoningai sukuria situaciją, dėl kurios tampa neįmanomas net ir priverstinis (teisės aktų nustatyta tvarka) išlaikymo vaikui lėšų ar kitokios materialios paramos išieškojimas (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-9/2014).
Atsižvelgus į teisinį reglamentavimą, siekiant nustatyti BK 164 straipsnyje numatyto nusikaltimo subjektyviąją pusę, būtina nustatyti ne tik tai, kad asmuo, turėdamas realią galimybę, sąmoningai nevykdė pareigos išlaikyti vaiką, bet ir tai, kad asmuo, patrauktas baudžiamojon atsakomybėn, sąmoningai sukūrė situaciją, dėl kurios tapo neįmanomas net ir priverstinis (teisės aktų nustatyta tvarka) išlaikymo vaikui lėšų išieškojimas.
Kolegija, įvertinusi byloje pateiktų įrodymų visumą tiriamu laikotarpiu (nuo 2009-06-01 iki 2015-10-01 (t. 2, b. l. 61–65)), nesutinka su pirmosios instancijos teismu, kad nuteistasis M. N. šiuo laikotarpiu tyčia vengė vykdyti pareigą išlaikyti vaiką ir sąmoningai sukūrė situaciją, dėl kurios tapo neįmanomas net ir priverstinis (teisės aktų nustatyta tvarka) išlaikymo vaikui lėšų išieškojimas.
Pirmiausia nustatytina, ar nuteistasis turėjo realią galimybę teikti visą išlaikymą vaikui, koks buvo priteistas teismo sprendimais ir ar turėdamas tokią galimybę tyčia vengė teikti išlaikymą.
Bylos medžiaga patvirtinta, kad nuteistasis nuo 2008-10-23 iki 2010-10-25 dirbo UAB „T.“, nuo 2010-06-01 iki 2010-11-04 dirbo VšĮ D. s., VšĮ „T. d.“ dirbo nuo 2011-09-05 iki 2013-06-28 (iš jų nedraudžiamieji laikotarpiai 2011-01-01– 2011-05-15, 2012-07-01–2012-08-28); Gargždų „(duomenys neskelbtini)“ pagrindinėje mokykloje (2013-09-02– 2014-06-06) (t. 1, b. l. 60–63). Nuo 2013-09-03 iki 2015-06-25 vykdė individualią veiklą (t. 2, b. l. 8).
Iš Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Klaipėdos skyriaus pateiktų duomenų matyti, kad nuteistojo 2010 m. draudžiamosios pajamos sudarė iš viso 6 779,15 Lt, 2011 m. – 3 163,13 Lt, 2012 m. – 1 262,67 Lt, 2013 m. – 10 897,21 Lt ir 2014 m. – 13 631,75 Lt (t. 1, b. l. 60–63). Nuo 2009-06-08 nuteistasis kas mėnesį dukters išlaikymui privalėjo skirti po 600 Lt. Nuo 2010-06-23 – po 400 Lt kas mėnesį. Taigi iki 2010-06-23 nuteistasis privalėjo iš viso sumokėti 7 200 Lt (2 085,26 Eur) alimentų. Nuo 2010-06-23, mokant kas mėnesį po 400 Lt, nuteistasis per metus privalėjo sumokėti 4800 Lt (1390,17 Eur) alimentų. Kaip matyti iš gaunamų pajamų 2010–2014 metais, tik 2013 m. pabaigoje ir 2014 m. pradžioje, kai nuteistasis dirbo Gargždų „(duomenys neskelbtini)“ pagrindinėje mokykloje (2013-09-02–2014-06-06), turėjo realią galimybę mokėti visą teismo priteistą sumą. Bylos duomenimis nustatyta, kad tuo laikotarpiu alimentai buvo mokami reguliariai (t. 1, b. l. 41–43). Kitais metais jo pajamos buvo mažos ir tokios galimybės realiai neturėjo.
Nuo 2014-09-03 iki 2015-06-25 nuteistasis vykdė tik individualią veiklą ir byloje esantys duomenys patvirtina, kad gaunamų pajamų realiai nepakako tinkamai vykdyti teismo sprendimu priteistą išlaikymą.
Pasak nuteistojo, realiai vykdyti tik individualią veiklą pradėjo nuo 2014-09-01 iki 2015-05-26 ir pajamų neužteko mokėti išlaikymą vaikui, iš gautų pajamų galėjo išsilaikyti tik save ir mokėti salės nuomą. Iš byloje pateiktos medžiagos matyti, kad šokių studija „M.“ įkurta 2013 m. rugsėjo mėn. Nors nuteistasis nurodė, kad šokių studiją „M.“ įkūrė 2014-09-01, tačiau iš „M.“ šokių studijos Facebook paskyros matyti, kad veikla buvo vykdoma ir 2013 m. (t. 1, b. l. 116–125). Be to, yra duomenų, kad patalpas užsiėmimams vykdyti nuomojo taip pat nuo 2013-06-11. Duomenų apie gautas pajamas iš individualios veiklos nuo 2013-09-03 nėra. Tačiau M. N. nuo 2013-09-01 iki 2014-06-06 taip pat dirbo ir Gargždų „(duomenys neskelbtini)“ pagrindinėje mokykloje, ir tuo laikotarpiu išlaikymą vaikui nuteistasis teikė (t. 1, b. l. 41–43). Todėl šiuo atveju neturi reikšmės klausimas, kokias pajamas gavo tuo laikotarpiu iš individualios veiklos.
Vertinant nuo 2014-09-03 vykdomos veiklos gaunamas pajamas, atsižvelgiama į nuteistojo pateiktus šokių studijos „M.“ pateiktus pildytą pajamų ir išlaidų žurnalo duomenis ir bylos šalių duotus paaiškinimus. Iš pateiktų pajamų ir išlaidų žurnalo, pildyto šokių studijos „M.“, matyti, kad nuo 2014 m. rugsėjo mėn. buvo gauta 406 Lt, 2014 m. spalio mėn. – 349,86 Lt, 2014 m. lapkričio mėn. – 350 Lt, 2014 m. gruodžio mėn. – 349,86 Lt, 2015 m. sausio mėn. – 104 Eur, 2015 m. vasario mėn. – 104 Eur, 2015 m. kovo mėn. 104 Eur, 2015 m. balandžio mėn. – 105,24 Eur, 2015 m. gegužės mėn. – 52,64 Eur (t. 2, b. l. 34–36). Iš nuteistojo pateiktų prekių (paslaugų) pirkimo–pardavimo kvitų matyti, kad 2015 m. išrašydavo 8, 9 ar 7 vnt. kvitų už paslaugas po 15 Eur. Objektyvių duomenų, kad šokių studijos „M.“ vedamas pamokas būtų lankę žymiai daugiau asmenų, kaip teigiama nukentėjusiosios, nėra. Remiantis vien šokių studijos „M.“ Facebook paskyroje pateiktomis nuotraukomis, nėra pagrindo tvirtinti, kad nuteistasis gavo žymiai daugiau pajamų, nei nurodė pajamų ir išlaidų žurnale, ir jas slėpė siekdamas piktybiškai nemokėti teismo sprendimu priteisto išlaikymo savo nepilnamečiam vaikui. Be to, pažymėtina, kad iš byloje pateiktų nuotraukų matyti, kad didesnės grupės buvo renkamos iki 2014-09-03.
Gargždų „(duomenys neskelbtini)“ pagrindinė mokykla nurodė, kad M. N. nuomojosi salę nuo 2013-06-11 iki 2014-03-10. Salės nuomos 1 val. kaina – 15 Lt. Užsiėmimai vykdavo 2 kartus per savaitę (t. 1, b. l. 127). Tyrėjos G. S. tarnybiniame pranešime nurodyta, kad nuoma iš viso mėnesiui, kai užsiėmimai vykdavo per savaitę po 3 val., sudarydavo 117,18 Eur, kai per savaitę po 4 val. – 156,24 Eur (t. 1, b. l. 130). Gargždų „(duomenys neskelbtini)“ gimnazija nurodė, kad šokių studija „M.“ jų mokykloje nuomojosi aktų salę nuo 2014-09-08 iki 2015-03-31, val. nuomos kaina – 20 Lt (5,79 Eur). Užsiėmimai per savaitę vykdavo 6 val., kitu laikotarpiu 4 val. ar 2 val.
Įvertinus nuteistojo pateiktus duomenis apie gautas pajamas iš šokių pamokų ir patirtas išlaidas, nėra pagrindo vienareikšmiškai teigti, kad iš gauto pelno turėjo visas galimybes prievolę vykdyti tinkamai. Taip pat bylos duomenimis patvirtinta, kad nuteistasis nereguliariai teikė dalį teismo priteisto išlaikymo savo nepilnametei dukrai. Pasak apelianto, išlaikymą jis teikė pagal savo finansines galimybes. Byloje tai paneigiančių duomenų nėra pateikta. Taigi pateikti įrodymai patvirtina, jog nuteistasis žinojo apie pareigą išlaikyti dukterį, tačiau ją vykdė netinkamai, tačiau vien šis faktas neleidžia asmenį pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 164 straipsnyje. Netinkamas pareigos vykdymas savaime nesuponuoja išvados, kad tai buvo daroma specialiai, tyčia siekiant išvengti mokėti išlaikymą.
Atsižvelgus į tai, kad nuteistasis realiai neturėjo galimybės tinkamai vykdyti prievolę, į tai, kad dalį prievolės vykdė pagal savo finansines galimybes, konstatuoja, kad apeliantas pareigos nevykdė dėl sunkios materialinės padėties. Sunkią apelianto materialinę padėtį tiriamu laikotarpiu patvirtina faktas, kad vykdydamas individualią veiklą, nuteistasis nemokėjo privalomojo sveikatos draudimo įmokų. Iš Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Klaipėdos skyriaus Įmokų ir išieškojimo skyriaus 2015-12-02 rašto matyti, kad M. N., vykdydamas individualią veiklą, nemokėjo privalomojo sveikatos draudimo įmokų, todėl susidarė įsiskolinimas. Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Klaipėdos skyriaus Įmokų išieškojimo skyriaus vedėjo pavaduotojos 2015-12-01 sprendimu M. N., vykdžiusiam individualią veiklą, 241,87 Eur savarankiškai dirbančio asmens privalomojo sveikatos draudimo įmokų įsiskolinimo mokėjimas atidėtas ir sudarytas įsiskolinimo dengimo grafikas (t. 2, b. l. 90–91). Taip pat nuo 2005 m. turi įsiskolinimą Valstybiniam studijų fondui (t. 2, b. l. 86, 90–91).
Kolegija taip pat neturi pagrindo sutikti su pirmosios instancijos teismu, kad nuteistasis specialiai sudarė situaciją, kad skolos išieškoti negalima net priverstinėmis priemonėmis. Tyčią gali patvirtinti tokie veiksmai kaip pajamų slėpimas, nelegalus darbas, norint nuslėpti pajamas, turto perleidimas tretiesiems asmenims, norint išvengti išieškojimo iš turimo turto, ir pan. Tačiau byloje esantys įrodymai nepatvirtina, kad nuteistasis veikė esant tiesioginei tyčiai.
Įsiskolinimas 2015-07-21 sudarė 4 906,91 Eur (t. 1, 39–40), 2015-10-01 įsiskolinimas sumažintas iki 4 843,76 Eur (t. 2, b. l. 24–25). Pažymėtina, kad apeliaciniame skunde nurodytas faktas, kad nuteistasis nuo 2009-06-08, kai buvo priimtas teismo įsakymas dėl išlaikymo priteisimo, apie pusę metų ir toliau gyveno su nukentėjusiąja ir vedė bendrą ūkį, nevertintinas, nes nuteistasis nepateikė duomenų, kad skolos dalis, susidariusi šiuo laikotarpiu, būtų ginčijama teisinėmis priemonėmis.
Remiantis bylos duomenimis, patvirtinta, kad iš nuteistojo antstolis A. S. vykdo išieškojimus pagal Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2012-07-12 vykdomąjį raštą Nr. N2-3456-639/2010, išduotą dėl išlaikymo, mokamo periodinėmis išmokomis po 400 Lt nuo 2010-02-2 iki dukters L. N. pilnametystės, ir pagal Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2009-06-08 teismo įsakymą Nr. L2-9422-796/2009, išduotą dėl 1166,64 Eur išlaikymo įsiskolinimo, susidariusio dėl 600 Lt dydžio periodinių išmokų nuo 2009-06-01 iki 2010-02-02 (t. 2, b. l. 24–25, t. 1, b. l. 24–27). Iš antstolio A. S. pateiktų duomenų matyti, kad piniginės lėšos vaiko išlaikymui buvo pervedamos paties nuteistojo M. N., taip pat atskaičius iš darbo užmokesčių, gautų dirbant UAB „T.“, VšĮ „T. d.“, Gargždų „(duomenys neskelbtini)“ pagrindinėje mokykloje (t. 1, b. l. 41–43). Skolos dalis, susidariusi dėl išlaikymo priteisimo, buvo padengta iš varžytynių pardavus nuteistajam priklausančias tris transporto priemones (t. 1, b. l. 33–36, 86–87).
Siekiant padengti įsiskolinimą buvo areštuotos skolininkui M. N. priklausančios transporto priemonės, kurios buvo parduotos iš varžytynių (t. 1, b. l. 33–36, 86–87). Šis faktas patvirtina, kad nuteistasis nesiekė paslėpti savo turto ar perleisti jį kitiems asmenims, kad pasunkėtų skolos išieškojimas. Iš byloje esančių duomenų taip pat negalima daryti vienareikšmiškos išvados, kad nuteistasis sąmoningai, vengdamas mokėti išlaikymą nepilnametei dukrai, nedirbo ar dirbo nelegaliai ir slėpė gaunamas pajamas. Priešingai, bylos duomenimis patvirtinta, kad jis nuolat ieško geriau apmokamo darbo. Duomenų, kad dirbtų nelegaliai, nėra. Vien nukentėjusiosios parodymai nepatvirtina fakto, kad nuteistasis dirba nelegaliai ir taip sąmoningai vengia vykdyti pareigą išlaikyti savo vaiką.
Nesutiktina su pirmosios instancijos teismu, kad nuteistojo piktybiškumą ir vengimą mokėti išlaikymą įrodo tai, kad jis pasikeitė išdaužtus langus į naujus plastikinius langus, vietoj to, kad būtų pasikeitęs tik stiklus. Šiuo atveju tokie nuteistojo veiksmai negali būti vertinami kaip sąmoningas vengimas mokėti išlaikymą siekiant tikslingai pagerinti tik savo poreikius. Nuteistasis naujus plastikinius langus pasikeitė tik po to, kai senuosius išdaužė nenustatyti asmenys (t. 2, b. l. 92–93). Be to, nuteistasis tuo laikotarpiu jau gyveno su būsima sutuoktine N. N. (susituokė 2015 m. rugpjūčio mėn.), kuri yra dirbanti ir galėjo sumokėti už naujus langus. Vien faktas, kad už naujus plastikinius langus UAB „R.“ sumokėjo M. N., dar neįrodo, kad tai buvo sumokėta tik jo lėšomis. Pažymėtina ir tai, kad M. N. su sutuoktine gyvena sutuoktinės seseriai priklausančiame bute, todėl nepaneigta galimybė, kad buto savininkė taip pat galėjo prisidėti prie naujų langų keitimo.
Apelianto manymu, byloje yra susiklostę civiliniai teisiniai santykiai, todėl nepagrįstai buvo pradėtas baudžiamasis persekiojimas.
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje pasisakyta, kad negalimas tokios teisinės praktikos formavimas, kai sprendžiant civilinius ginčus taikomos baudžiamosios teisės normos ir asmens elgesys esant išimtinai civiliniams santykiams vertinamas kaip atitinkamos nusikalstamos veikos padarymas. Kolegija, atsižvelgusi į nukentėjusiosios E. A. teismo posėdžio metu duotus parodymus, daro išvadą, kad šiuo atveju yra nepagrįstai siekiama savo teises ginti pasitelkiant baudžiamojo proceso normas. Nukentėjusioji paaiškino, kad kalbėjo su nuteistuoju ir pareiškimą dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo ji būtų atsiėmusi, jei skolininkas būtų sumokėjęs pusę įsiskolinimo sumos. Akivaizdu, kad tikslas yra kuo greičiau iš nuteistojo atgauti lėšas. Atkreiptinas dėmesys, kad baudžiamosios bylos iškėlimas šiuo atveju negali paspartinti įsiskolinimo dengimo. Skolos išieškojimas toliau bus vykdomas civilinio proceso tvarka. Teisės aktai numato plačias galimybes pareiškėjui apginti savo teises civilinės teisės priemonėmis. Vykdymo procese kreditorė turi galimybę kreiptis su prašymu į teismą dėl skolininko turto dalies, esančios bendra su kitais asmenimis nuosavybe, nustatymo (CPK 667 str. 1 d.) ir taip išieškoti didesnę dalį įsiskolinimo.
Kolegija, įvertinusi byloje esančių įrodymų visetą, konstatuoja, kad nagrinėjamu atveju tarp šalių yra susiklostę civiliniai teisniai santykiai ir nukentėjusioji turi visas galimybes savo interesus ir toliau ginti civilinio proceso tvarka. Be to, byloje nėra objektyvių duomenų, kurie leistų daryti neabejotiną išvadą, kad nuteistasis sąmoningai sudarė situaciją, jog nebūtų galima net priverstinai išieškoti susidariusio įsiskolinimo. Byloje esantys duomenys patvirtina, kad nuteistasis nuolat ieško geriau apmokamo darbo (bandė ieškoti darbo policijoje), ėmėsi ir individualios veiklos, šiuo metu dirba pagal išduotą verslo liudijimą – remontuoja automobilius.
Nuteistojo pastangos nagrinėjamu laikotarpiu dėl darbo paieškų, iš dalies mokamas įsiskolinimas tuo metu, kai iš individualios veiklos gavo itin mažas pajamas (2014 m. spalio mėn. sumokėjo 500 Lt, 2015 m. kovo mėn. – 40 Eur, 2015 m. gegužės mėn. – 30 Eur, o 2015-07-30, 2015-08-24, 2015-09-16 po 30 Eur iš nuteistojo sutuoktinės sąskaitos), nepatvirtina nuteistojo sąmoningo vengimo mokėti išlaikymą vaikui (t. 1, b. l. 41–43; t. 2, b. l. 42, 84). Be to, vien aplinkybės, kad nuteistasis yra jauno, darbingo amžiaus ir geros sveikatos būklės, dar nereiškia, kad dėl to negali susidaryti sunki materialinė padėtis. Iš bylos duomenų matyti, kad nuteistasis ne tik kad tinkamai nevykdė prievolės mokėti išlaikymą, bet tuo pačiu laikotarpiu nevykdė ir kitų įsipareigojimų, o tai suponuoja išvadą, kad nebuvo tyčios vengti išlaikyti dukrą. Atsižvelgtina ir į tai, kad nuteistasis, turėdamas choreografo specialybę, tačiau negalėdamas pagal specialybę uždirbti pakankamai pajamų, ieškojo visiškai kitokio darbo (mėgino įsidarbinti policijoje). Be to, teismo posėdžio metu pateikė duomenis, kad šiuo metu nuteistasis moka alimentus, iš „Sodros“ duomenų matyti, kad nuo 2015-11-30 iki 2016-10-31 dirba pagal įgytą verslo liudijimą. Nors šie duomenys neturi reikšmės vertinant tiriamą laikotarpį, tačiau jie parodo nuteistojo pastangas gerinti savo materialinę padėtį.
Kolegija, atsižvelgusi į išdėstytų aplinkybių visumą, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas neįsigilino į bylos esmę, todėl nepagrįstai konstatavo, kad M. N. sąmoningai vengė išlaikyti vaiką ir tam specialiai sudarė situaciją, kad net priverstine tvarka nebūtų galima išieškoti įsiskolinimo. M. N. veiksmai, nesant pakankamai objektyvių duomenų, leidžiančių pagrįstai manyti, jog jis veikė tiesiogine tyčia, yra dirbtinai kriminalizuoti. Pažymėtina ir tai, kad visi neaiškumai vertinami kaltinamojo naudai. Nesant pakankamai duomenų, pagrindžiančių nuteistojo kaltę, pirmosios instancijos teismas M. N. priėmė neteisingą apkaltinamąjį nuosprendį, todėl jis naikinamas ir priimamas naujas nuosprendis, kuriuo nuteistasis M. N. išteisinamas, kadangi nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių (BPK 329 str. 1 d. 1 p.).
Rezoliucinė dalis
Kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 303 straipsnio 5 dalies 1 punktu, 326 straipsnio 4 dalimi, 329 straipsnio 1 punktu, 331 str.,
nusprendžia:
panaikinti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2016 m. gegužės 3 d. nuosprendį ir priimti naują nuosprendį:
M. N. dėl kaltinimo pagal BK 164 straipsnį išteisinti, nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.
Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – panaikinti.