Klaipėdos apylinkės teismo nuosprendis

sekretoriaujant Aurelijai Narmontienei, Robertai Idzelytei – Baniulienei, Alinai Bružienei,

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje:

M. N., gim. (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, vedęs, aukštojo išsilavinimo, nuo 2015 m. gruodžio mėn. dirbantis su verslo liudijimu, gyv. (duomenys neskelbtini), neteistas; kaltinamas nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 164 straipsnyje, padarymu.

Aprašomoji dalis

nustatė:

M. N., būdamas darbingas, pagal 2009-06-08 Klaipėdos miesto apylinkės teismo sprendimą privalėdamas mokėti E. V. (A.) naudai dukters L. N., gim. (duomenys neskelbtini), išlaikymui po 600 Lt (kas sudaro 173,77 EUR) kas mėnesį, indeksuojant kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją, nuo 2009-06-01 iki jos pilnametystės mokamomis periodinėmis išmokomis, t.y., nuo 2009-06-01 iki 2009-10-31 išvis nemokėjo lėšų vaiko išlaikymui, nuo 2009-11-01 iki 2009-12-31 šią pareigą vykdė tik iš dalies, sumokėdamas vaiko išlaikymui 600 Lt (kas sudaro 173,77 eur.), pagal 2010-06-23 Klaipėdos miesto apylinkės teismo sprendimą, pakeičiant Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2009-06-08 įsakymu priteistą išlaikymą, privalėdamas mokėti E. V. (A.) naudai dukters L. N., gim. (duomenys neskelbtini), išlaikymui po 400 Lt (kas sudaro 115,85 eur.) kas mėnesį, indeksuojant kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją, nuo 2010-02-02 iki jos pilnametystės mokamomis periodinėmis išmokomis, t.y., nuo 2010-03-01 iki 2010-03-31 šią pareigą vykdė tik iš dalies, sumokėdamas vaiko išlaikymui 198,02 Lt (kas sudaro 57,35 eur.), nuo 2010-09-01 iki 2010-09-30 šią pareigą vykdė tik iš dalies, sumokėdamas vaiko išlaikymui 305 Lt (kas sudaro 88,33 eur.), nuo 2011-09-05 iki 2011-11-30 šią pareigą vykdė tik iš dalies, sumokėdamas vaiko išlaikymui 1100 Lt (kas sudaro 318,58 eur.), nuo 2011-12-01 iki 2012-02-29 išvis nemokėjo lėšų vaiko išlaikymui, nuo 2012-03-01 iki 2012-03-31 šią pareigą vykdė tik iš dalies, sumokėdamas vaiko išlaikymui 250 Lt (kas sudaro 72,41 eur.), nuo 2012-04-01 iki 2012-05-31 išvis nemokėjo lėšų vaiko išlaikymui, nuo 2012-06-01 iki 2012-06-30 šią pareigą vykdė tik iš dalies, sumokėdamas vaiko išlaikymui 50 Lt (kas sudaro 14,48 eur.), nuo 2012-07-01 iki 2012-10-31 išvis nemokėjo lėšų vaiko išlaikymui, nuo 2012-11-01 iki 2013-07-03 šią pareigą vykdė tik iš dalies, sumokėdamas vaiko išlaikymui 973,38 Lt (kas sudaro 281,91 eur.), nuo 2013-09-02 iki 2013-11-30 šią pareigą vykdė tik iš dalies, sumokėdamas vaiko išlaikymui 1137,72 Lt (kas sudaro 329,51 eur.), nuo 2014-01-01 iki 2014-01-31 šią pareigą vykdė tik iš dalies, sumokėdamas vaiko išlaikymui 325,86 Lt (kas sudaro 94,38 eur.), nuo 2014-07-01 iki 2014-09-30 išvis nemokėjo lėšų vaiko išlaikymui, nuo 2014-11-01 iki 2015-02-28 išvis nemokėjo lėšų vaiko išlaikymui, nuo 2015-03-01 iki 2015-03-31 šią pareigą vykdė tik iš dalies, sumokėdamas vaiko išlaikymui 40 EUR, nuo 2015-04-01 iki 2015-04-30 išvis nemokėjo lėšų vaiko išlaikymui, nuo 2015-05-01 iki 2015-05-31 šią pareigą vykdė tik iš dalies, sumokėdamas vaiko išlaikymui 30 EUR, nuo 2015-06-01 iki 2015-06-30 išvis nemokėjo lėšų vaiko išlaikymui, t.y., tokiu būdu M. N., vengė pareigos pagal teismo sprendimą išlaikyti vaiką, mokėti lėšas vaikui išlaikyti bei teikti kitą būtiną materialią paramą vaikui ir 2015-10-01 padarydamas 4683,76 EUR įsiskolinimą.

Kaltinamasis M. N. teisminio nagrinėjimo metu savo kaltės nepripažino ir parodė, kad E. A. buvo jo sugyventinė, su ja susilaikė dukrytės, kartu gyveno pas jo tėvus. Vėliau persikraustė į Klaipėdą, jis vienas dirbo. Viskas buvo normalu, bet vieną dieną grįžęs po darbo rado tuščius namus - nei daiktų, nei vaiko. Vėliau su E. susitaikė, vėl pradėjo gyventi kartu, bet tada jis gavo raštą, kad turi mokėti išlaikymą atbuline tvarka, lyg jo visą tą laiką nebuvo. E. A. jį nuramino, kad skolos nebebus, bet po to išėjo galutinai. Atskirai gyveno nuo 2010 m. Po išsiskyrimo jis išlaikė dukrą, pravesdavo pinigus, buvo laikas, kai neturėjo darbo, tada skambindavo, atsiprašydavo. Įsiskolinimas susidarė, nes buvo didelis įsiskolinimas iš anksčiau. Pats gyveno iš to, ką uždirbo, padėdavo močiutė, geriau uždirbti pradėjo tik 2013 m., kai dirbo mokykloje. Vaikui pirkdavo daiktus. Kai dirbdavo, išlaikymą mokėjo, nes jam nuskaičiuodavo nuo algos kiek priteista. Bet netekęs darbo, išlaikymo dukrai nemokėdavo. Per penkerius paskutinius metus dirbo beveik visą laiką, yra sveikas. Jo specialybė choreografija, dirbo studijose. Jo pajamos nuo gruodžio 400-500 eurų. Dabar išlaikymą dukrai moka, visada ieško darbo. Jo žmona N. N. taip pat dirba, jos pajamos 400 eurų. Anksčiau jį išlaikė žmona, dabar abu dirba. Prie buto nuomos dabar prisideda, nors davė pinigų dar tik vieną kartą. Dirba kėbulininku, tvarko automobilių kėbulus. Nors jo buvusi sugyventinė sakė, kad jis remontavo automobilius, bet tai buvo anksčiau. Nėra taip, kad nenori išlaikyti dukros. E. A. prašė, kad ji sužinotų, kiek kainuoja dukros maitinimas, būreliai, bet ji jam nieko nesako, nepraneša apie šventes, nors ir jis nori ten dalyvauti. Jis domisi kaip gyvena dukra, jai davė telefoną, nupirko kortelę. Jis geras tėvas, lanko dukrą kiekvieną savaitę. Bendravo tiek, kiek leido vaiko mama. Stengiasi dukrą lankyti, ypač sekmadieniais. Bendravimo tvarka su vaiku nenustatyta. Į darbo biržą registravosi per nemokamas atostogas, darbo laukdavo. Kai dirbo UAB (duomenys neskelbtini), jam išskaičiuodavo iš atlyginimo, tačiau kiek, jis nežino. Būdavo, kad pinigų pervesdavo daugiau nei priteista. 2013 m. nuo rugsėjo iki lapkričio mėn. išskaičiuodavo daugiau, o E. A. pervesta mažiau. 2015 m. balandžio mėn. išlaikymo nemokėjo, nes chuliganai išmušė buto langų stiklus ir tas lėšas, kurias galėjo skirti vaikui, skyrė stiklams įsigyti. 2015 m. birželio mėn. nedirbo, bet mokėjo nepilną sumą iš žmonos sąskaitos. Su E. buvo susitikęs, tarėsi dėl skolos, sakė, kad bando įsidarbinti policijoje. E. A. sutiko palaukti, bet po to ji padarė kitaip. Į policiją darbinosi, buvo (duomenys neskelbtini), viską praėjo, su juo susisiekė policija. Bet viską teko sustabdyti, nes iškelta ši byla. Dėl šios priežasties turėjo ieškotis kito darbo. Dirbo (duomenys neskelbtini), bet uždarbis niekinis. Kai dirbo (duomenys neskelbtini) uždarbio nebuvo, turėjo išeiti nemokamų atostogų. Jis visada ieškojo darbo. Gargžduose norėjo mokyti šokti, norėjo gauti po 17 eurų už mėnesį iš žmogaus, bet iš tų pinigų reikėjo mokėti už salę. Internete rašė, kad turi daugiau grupių, nes taip darėsi reklamą. Kadangi panoro dirbti pagal kitą specialybę, ne choreografiją, todėl ėjo darbintis į policiją. Piktybiškumo jo veiksmuose nėra, tiesiog tokios aplinkybės, jis rūpinasi vaiku, todėl savo kaltės nepripažįsta, nenori prarasti geros reputacijos. Iki susipažįstant su nukentėjusiąja, buvo pasiėmęs paskolą mokslams ir teisėms išsilaikyti, yra likusi skola. Jokios ausų korekcinės operacijos nesidarė. (duomenys neskelbtini) dirbo choreografu, turėjo kelias legalias valandas, dirbo papildomai savaitgaliais – važiuodavo į Vilnių ir taip uždirbdavo papildomai po 100 litų. Tekdavo likti Vilniuje, ruošdavo pasirodymus, gaudavo maitinimą ir 100 litų už savaitgalį, papildomai duodavo už kurą. Jis svajojo dirbti tokį darbą. Kalbėjo su vaiko mama, kad leistų jam įsitvirtinti. Teko nutraukti su šokiais ir šou. Pradėjo imtis rimtų darbų. Situacija gerėja, atidavinėja paskolas už studijas, prašė E. lukterėti. Reikia vaiką remti, jei nepraveda visos sumos tai stengiasi dukrą paimti, kažką nupirkti, aprengti. Vaiko mamai sakė, kad nori atiduoti visus pinigus, bet bankas neduoda paskolos. Vaikui reikia teikti išlaikymą, bet jam nuolat ateina lapai dėl skolos, jis bando įsitvirtinti. Automobilis buvo pirktas studijų metais, pirko iš paskolos studijoms. Išsilaikė teises ir sumokėjo už pirmą semestrą, paskui gerai mokėsi ir už mokslus nebereikėjo mokėti.

Nukentėjusioji E. A. teisme parodė, kad ji yra L. N. mama. Išsiskyrusi su M. N., ilgą laiką neleido jam matytis su vaiku, nes kai gyveno kartu, M. N. smurtaudavo prieš ją ir vaiką. Po skyrybų M. N. nemokėjo lėšų vaiko išlaikymui. Vieną kartą tik 500 Lt buvo davęs, tai buvo prieš 2 metus, tuo metu neturėjo iš ko vaikui nupirkti žieminės aprangos, tai buvo vienintelis kartas. M. N. vengia mokėti pinigus vaiko išlaikymui, antstoliui nurodė, kad M. N. verčiasi individualia veikla, jis remontuodavo automobilius. Kai gyveno kartu su M. N., jis dirbo apdailininku, gaudavo pajamų, bet į šeimos biudžetą įnešdavo tik apie 200-300 Lt per mėnesį. Ji buvo M. sakiusi, kad jei neturi pinigų, tai bent nuvažiuotų ir sumokėtų už dukros būrelius, už maitinimą mokykloje ir pan., bet M. N. niekada to nedarė. Apie renginius mokykloje ji jam pasakydavo, jis atvažiuodavo, renginiuose dalyvaudavo. Pinigai vaiko išlaikymui būdavo gaunami tik antstolio priverstiniais veiksmais. Nors M. N. žmona N. N. teigė, kad mokėjo už jos dukros išlaikymą, tačiau tai darė tik tada, kai ji padavė pareiškimą policijos įstaigai, be to, mokėdavo tik po 30 Eur, o teismo sprendimu buvo paskirta mokėti po 115 Eur. Šiuo metu M. N. bendrauja su dukra dažniau, nes nagrinėjama byla teisme. Ji 2015 metais su patėviu buvo nuvažiavusi į automobilių salonų valymo įmonę, kurioje M. N. dirbo, pradarė garažo duris, M. N. tuo metu dirbo, bet sakė, kad atėjo tik draugui padėti. Jai išėjus į lauką pasakė, kad dirba kitur pagal individualią veiklą, bet pajamų negauna. M. N. jai sakė, kad nori įsidarbinti policijos įstaigoje, susitiko su juo kavinėje, M. N. prašė atsiimti pareiškimą, tai buvo 2015 m. rugsėjo mėn. Ji M. N. pasakė, kad gali atsiimti pareiškimą, bet yra didelis įsiskolinimas, prašė pervesti pusę įsiskolinimo sumos, sakė, kad tada atsiims pareiškimą, M. N. sutiko. Po kelių dienų M. N. jai pasakė, kad turi pinigus, kad yra prie bankomato su žmona, liepė jai atsiimti pareiškimą, ir tada iškart perves jai pinigus, bet ji nesutiko, žadėtos dalies įsiskolinimo ji negavo. Ji 500 Lt buvo gavusi ne grynaisiais pinigais, M. N. buvo nupirkęs rūbelių vaikui, tuos kvitus ji pateikė antstoliui. Kai M. N. atvažiuodavo pas vaiką per šventes, kartais atveždavo dovanų. Pagal antstolio pažymą nurodytas teisingas įsiskolinimas. Apie tai, kad M. N. dirba pagal individualią veiklą sužinojo iš antstolio. Kai nuvyko į valymo įstaigą, garažo savininko nebuvo. Kai antstolis vykdė išieškojimą, ji jam ir policijai pranešė, kad M. N. dirba nelegaliai. Policijos pareigūnai nuvykę nerado M. N..

Liudytojas A. S. teisme parodė, kad yra antstolis. Teismui pagarsinus liudytojo ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, liudytojas nurodė, kad teismas gali jais vadovautis, ikiteisminio tyrimo metu jis teisingai nurodė, jog jo kontoroje yra vykdomoji byla Nr. 0010/12/02538 dėl išieškojimo iš skolininko M. N., gim. (duomenys neskelbtini), ieškotojos L. N., gim. (duomenys neskelbtini), naudai bei vykdomoji byla Nr. 0010/12/0333 dėl išieškojimo iš skolininko M. N., gim. (duomenys neskelbtini), ieškotojos E. A., gim. (duomenys neskelbtini), naudai. 2009-06-08 Klaipėdos m. apylinkės teismo įsakymu M. N. buvo priteista mokėti alimentus dukros L. N. naudai po 600 Lt. (kas sudaro 173,77 eur.) kas mėnesį indeksuojant kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją nuo 2009-06-01 iki jos pilnametystės mokamomis periodinėmis išmokomis. O 2010-06-23 Klaipėdos miesto apylinkės teisme priimtas sprendimas, pakeičiant Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2009-06-08 įsakymu priteistą išlaikymą, M. N. privalo mokėti alimentus E. V. (A.) naudai dukters L. N. išlaikymui po 400 Lt (kas sudaro 115,85 eur.) kas mėnesį indeksuojant kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją nuo 2010-02-02 iki jos pilnametystės mokamomis periodinėmis išmokomis. M. N. nuo 2009 m. birželio mėn. alimentus dukters išlaikymui mokėjo nereguliariai. Apie tai, kad vaiko išlaikymo suma yra indeksuojama Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją, M. N. buvo informuotas, kad išlaikoma suma yra indeksuojama buvo nurodyta ir 2009-06-08 Klaipėdos m. apylinkės teismo įsakyme bei 2010-06-23 Klaipėdos miesto apylinkės teismo sprendime. Dėl M. N. išlaikymo nemokėjimo ir mokėjimo iš dalies, M. N. buvo kviečiamas į antstolių kontorą pokalbiui, kur jis nurodydavo, kad neturi pinigų išlaikyti dukrą. Tačiau, kad būtų nedarbingas, t.y., kad turėtų invalidumo pažymą, jog negali dirbti ir uždirbti dukters išlaikymui pinigų, M. N. duomenų nepateikė. Buvo nustatyta, kad M. N. dirbo (duomenys neskelbtini) pagrindinėje mokykloje bei VŠĮ (duomenys neskelbtini) ir į minėtas įmones buvo išsiųsti patvarkymai dėl dukters išlaikymo išieškojimo. Patikrinus skolininko M. N. turtinę padėtį, buvo nustatyta, kad M. N. turi savo vardu registruotas šias transporto priemones: „Honda Civic“, VAZ (duomenys neskelbtini) ir „Ford Escort“ bei AB SEB banke ir AB Swedbank banke turi sąskaitas, kurios buvo areštuotos. Piniginių lėšų sąskaitose nėra. Buvo parduoti automobiliai Honda Civic ir VAZ (duomenys neskelbtini) ir pinigai buvo pervesti į E. A. sąskaitą. (t. 1, b.l. 22). Jei žmonės susirinko teisme, tai žmogus nevykdo savo pareigos išlaikyti vaiką. Supranta, kad tas nemokėjimas tęsiasi iki dabar ir situacija nėra pasikeitusi. Paprastai pirmoje eilėje grąžinamos išieškotojui sumokėtos būtinos vykdymo išlaidos, paskui piniginės lėšos skirstomos. Tokia bendra praktika. Nemano, kad vykdymo išlaidos susijusios su pareiga išlaikyti vaiką. Nelegalų darbą kontroliuoja ne antstolis. Antstolis vadovaujasi viešais duomenimis ir jei mato, kad žmogus oficialiai nedirba, tai neina jo gaudyti.

Liudytoja N. N. teisme parodė, kad su M. N. susituokė 2015 m. rugpjūčio mėn., gyvena kartu nuo 2015 m. kovo mėn. Ji dirba, jos pajamos apie 550 eurų ant popieriaus. Apie vyro dukrą žino. Kartu su vyru gyvena (duomenys neskelbtini), butas priklauso jos seseriai. Moka už komunalinius patarnavimus ir už buto draudimą. Kai vyras nedirbo, už butą mokėjo ji. Dabar jų lėšos bendros. M. N. ieškojo darbo, norėjo eiti į policiją, tada nedirbo ir laukė atsakymo. Tai buvo ilgai. Kai pradėjo gyventi kartu, M. N. nedirbo, po to dirbo (duomenys neskelbtini) tris savaites, po to dabartinėje darbo vietoje. Sutuoktinis tada gyveno iš jos lėšų, duodavo tėvai, močiutė. Pardavė mašiną, sukosi, kaip galėjo. M. su vaiku bendraudavo, mokėjo pinigus, kai tik galėjo, jie abu myli tą vaiką, stengiasi pasiimti pas save, kai nedirba. Perka dovanėles, veda pavalgyti, santykiai labai gražūs. Dabar neturi lėšų pilnai susimokėti. M. niekada neslepia savo uždarbio, niekada nevengė darbo, visada ieškojo legalaus darbo. Su nukentėjusiąja M. N. kalbėjo, tada nukentėjusioji pasakė, kad jei sumokės 1000 eurų, tai ji kuriam laikui paliks jį ramybėje. Bet M. N. neturėjo tiek pinigų, bandė imti paskolą, bet jos negavo, nes nedirbo. Ar nuo kovo iki birželio M. N. nedirbo, tiksliai pasakyti negali, nes bandė darbintis į gaisrinę, į policiją, į stogų firmą, bandė įsidarbinti Gargžduose, bet atvažiavo buvusi sugyventinė ir jo nepriėmė. Kur M. N. dirba dabar, adreso nežino, bet žino, kad remontuoja mašinas, dirba pas žmogų, to žmogaus garaže. Tikisi, kad vasarą darbo bus daugiau. Įgyti kitą specialybę M. N. neturi lėšų, nes dabar ji mokosi. Kai susipažino 2014 m. liepą, M. N. nedirbo, sakė, kad yra šokėjas, bet su tokiu darbu nėra uždarbio. Šeimai pajamų pakanka sunkiai. Pardavė savo mašinas, viena mašina buvo jos, kita M. tėvo. Kai pardavė, tada mokėjo ir vaikui.

Liudytoja J. V. teisme parodė, kad su broliu M. N. bendrauja artimai. Žino, kad jis turi dukrą L. ir kad yra kaltinamas tuo, kad nemoka vaikui išlaikymo, bet tai netiesa. M. N. dirbo, kai jam nesisekė, neturėjo darbo, tai ji pati skolino pinigų, kad galėtų pravesti vaikui. M. N. kurį laiką prieš du-tris metus gyveno pas mamą, neturėjo darbo. Brolis baigęs mokslus – choreografiją. Bet jam nesiseka dirbti pagal išsilavinimą. Brolis bandė įsidarbinti policijoje, ilgai laukė, dėl šios bylos negalėjo įsidarbinti. M. N. ateidavo pas ją pasiskolinti pinigų, kad galėtų pervesti pinigų vaikui. Brolis pervesdavo pinigų, pati matė, kaip perveda pinigus. Ji broliui pinigų skolino gal 2015 metais. Skolino, kai M. N. nedirbo. Tuo metu jis iš jos skolinosi 30 eurų. Brolis nori mokėti pinigus vaikui, bet ne visada turi galimybę. Brolio santykiai su vaiku labai geri. Jis pasiima vaiką, bet ne visada jam leidžia tai padaryti. Vaikas nori bendrauti su tėvu. 2015 m. pasiėmė vaiką aprengtą kaip ubagą, nuvažiavo į turgų ir nupirko striukę, batus, kepurę. Ji į turgų nevažiavo. Brolis pasiimdavo vaiką, nusivesdavo pietauti. Sakė, kad kartais gėda būdavo vestis vaiką nesušukuotą. Gal E. specialiai taip elgdavosi. Nežino, kiek mama prisidėdavo prie vaiko išlaikymo, abu turi prisidėti lygiai. Buvo laikotarpių, kai brolis neturėjo darbo, todėl ir gyveno pas mamą. Brolis skolinosi daugiau nei vieną kartą pinigų alimentams. Iš viso gal 100 eurų. Nežino, kaip broliui mokėjo dirbant (duomenys neskelbtini), bet jam ten nepasisekė, nieko nemokėjo.

Liudytojas A. P. teisme parodė, kad nuo 9 metų su žmona globojo nukentėjusiąją E. A., dabar bendrauja, palaiko šiltus ryšius. Žino, kas E. vaiko tėvas, teko su kaltinamuoju bendrauti. Buvo daug nusiskundimų iš E. pusės. Buvo laikas kai E. skundėsi, kad su dukra nelabai gražiai elgiamasi. Teko eiti aiškintis, kodėl negražiai elgiasi su dukra. Nusiskundimai dėl išlaikymo visada būdavo. Kai buvo svečiuose, E. pasakė, kad jau kurį laiką tėvas neteikia vaikui išlaikymo, paprašė ją nuvežti į Gargždus, nes norėjo susitikti su M. Nuvažiavę prie garažų pamatė jo automobilį. E. nuėjo ir išėjo iš garažo kartu su kaltinamuoju, kuris buvo su darbiniais rūbais. Nepanašu, kad jo automobilis buvo tvarkomas. Negirdėjo apie jie kalbasi, matė, kad ginčijasi. E. grįžusi sakė, kad kaltinamasis teigė jog nedirba, bet neaišku, ką garaže veikė su darbiniais rūbais. Buvo nusiskundimų, kad tėvas skriaudžia dukrą, pats nematė, bet ėjo dėl to pasikalbėti, nusiskundimai buvo tada, kai jie gyveno kartu.

L. N., gimusios (duomenys neskelbtini), gimimo liudijime nurodoma, kad jos tėvai yra E. V. ir M. N. (t. 1, b.l. 10). E. V. 2013-08-22 sudarė santuoką su E. A., po santuokos E. V. pavardė – A. (t. 1, b.l. 11).

2009-06-08 Klaipėdos miesto apylinkės teismo įsakymu iš skolininko M. N. nutarta išieškoti dukters L. N. išlaikymui periodinėmis išmokomis po 600 Lt (kas sudaro 173,77 eur.) kiekvieną mėnesį nuo 2009-06-01 iki L. N. pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka ir 3600 litų išlaikymo įsiskolinimą (t. 1, b.l. 19). Minėtas teismo įsakymas teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis įsiteisėjo 2009-07-02, vadinasi, per įstatymo nustatytą 20 dienų terminą nuo teismo įsakymo įteikimo pateikti prieštaravimus dėl minėto įsakymo, M. N. šia teise nepasinaudojo.

2010-06-23 Klaipėdos miesto apylinkės teismo sprendimu nuspręsta pakeisti Klaipėdos apylinkės teismo 2009-06-08 įsakymu priteistą išlaikymą, nustatyti, kad nuo 2010-02-02 M. N. dukters L. N. išlaikymui privalo mokėti kasmėnesines periodines išmokas po 400 Lt (kas sudaro 115,85 eur.) iki pilnametystės. Išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją (t. 1, b.l. 20).

2015-07-21 rašte Nr. S1-360950, gautame iš antstolio A. S., pateikta M. N. mokėjimo lentelė, kurioje matyti, kad nuo 2009-06-01 iki 2015-07-21 M. N. privalėjo išmokėti dukros L. N. išlaikymui 9802,68 Eur, tačiau jis sumokėjo tik 5214,92 Eur. 2015-07-21 M. N. skolingas 4587,76 eur. Iki 2015-07-01 M. N. skolingas 4459,76 Eur. (Lentelėje nėra nurodyta, jog M. N. 2015 m. kovo mėn. sumokėjo 40 eurų (tai matyti iš pateiktos AB Swedbank banko išrašo), o gegužės mėn. 30 eurų (M. N. pateikė banko kvitą), todėl 2015-07-01 M. N. liko skolingas 4389,76 Eur.) (t. 1, b.l. 41-43).

2015-10-01 rašte Nr. S1-374304 gautame iš antstolio A. S., pateikta M. N. mokėjimo lentelė, kurioje matyti, kad 2015 liepos mėn. - 2015 rugsėjo mėn. M. N. visai nemokėjo alimentų ir jo skola sudaro 4843,76 eur. (Lentelėje nėra nurodyta, jog M. N. 2015 m. liepos mėn. rugpjūčio mėn., rugsėjo mėn. sumokėjo 90 eurų (tai matyti iš pateiktos AB Swedbank banko išrašo), todėl 2015-10-01 M. N. liko skolingas 4683,76 Eur (t. 2, b.l.24-25).

Pažymoje iš Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Nr. 17.100/IS-653 nurodyta, jog M. N. dirbo ir mokėjo mokesčius (t. 1, b.l. 59-63).

Pažymoje iš Klaipėdos teritorinės darbo biržos Nr. SR-160 (16.5) nurodyta, kad M. N. darbo biržoje buvo registruotas nuo 2010-10-29 iki 2010-11-04, nuo 2010-11-08 iki 2011-09-05, nuo 2013-07-04 iki 2013-09-01. Gauta nedarbo draudimo išmoka 3595,05 Lt (kas sudaro 1041,20 Eur) (t. 1, b.l. 73).

2015-02-23 E. A. kreipėsi į Klaipėdos apskrities VPK su pareiškimu dėl M. N. vengimo mokėti alimentus (t. 1, b.l. 9).

M. N. pateikė teismui pažymą, iš kurios matyti, jog 2005-05-02 iš Valstybinio studijų fondo buvo pasiėmęs paskolą, kurios negrąžinta dalis 2015-12-09 dienai buvo 792,83 EUR (t. 2, b.l. 86).

2015-04-13 nutarimu atsisakyta pradėti ikiteisminį tyrimą pagal M. N. pareiškimą dėl 2015-04-02 išdaužtų buto, esančio (duomenys neskelbtini), langų, nutarime nurodoma, kad maksimali išdaužtų langų pakeitimo suma yra 100 EUR (t. 2, b.l. 92-93). 2015-04-13 M. N. UAB (duomenys neskelbtini) sumokėjo 340 EUR už langų pakeitimo darbus (t. 2, b.l. 94-95).

2015-06-23 M. N., kaip pretenduojančiam į vidaus tarnybą išrašytas siuntimas atlikti sveikatos patikrinimą (t. 2, b.l. 96).

Klaipėdos teritorinės darbo biržos (duomenys neskelbtini) skyriaus rašte nurodoma, kad darbo biržoje M. N. registravosi nuo 2010-10-29 iki 2010-11-04, kuomet darbo paieška nutraukta ieškančio darbo asmens perregistravimu, pasikeitus statusui, nuo 2010-11-08 iki 2011-09-05 darbo paieška nutraukta M. N. įsidarbinus savarankiškai, 2011-05-16 jam buvo apsiūlytas darbas UAB (duomenys neskelbtini), neįsidarbino, pakviestas dalyvauti tolimesnėje atrankoje, 2011-06-09 buvo pasiūlytas pardavimų vadybininko darbas UAB (duomenys neskelbtini), neįsidarbino, pakviestas dalyvauti tolimesnėje atrankoje, nedarbo draudimo išmoka buvo mokėta nuo 2010-11-16 iki 2011-05-15, išmokėta 3595,05 Lt, nuo 2013-07-04 iki 2013-09-01 darbo paieška nutraukta įsidarbinus savarankiškai, 2013-08-23 M. N. pasiūlytas choreografijos mokytojo darbas (duomenys neskelbtini) muzikos mokykloje, neįsidarbino, pakviestas dalyvauti tolimesnėje atrankoje, nuo 2013-01-01 jam nedarbo socialinio draudimo išmoką skiria ir moka Valstybinio socialinio draudimo fondo valdyba, nuo 2014-06-09 iki 2014-06-10 darbo paieška nutraukta asmens pageidavimu (t. 1, b.l. 73).

Iš SODROS duomenų matyti, jog dar nuo 2009-06-04 M. N. dirbo UAB (duomenys neskelbtini) (t. 1, b.l. 56), 2010 m. M. N. dirbo VšĮ (duomenys neskelbtini) (nuo 2010-06-01 iki 2010-11-04) bei UAB (duomenys neskelbtini), (nuo 2010-06-01 iki 2010-10-25), nuo 2010-07-01 iki 2010-08-31 bei 2010-10-04 iki 2010-10-08 fiksuoti jo nedraudiminiai laikotarpiai minėtose įmonėse, nuo 2010-11-16 iki 2010-12-31 jis gavo nedarbo draudimo išmoką. 2011 m. – 2013 m. M. N. dirbo VšĮ (duomenys neskelbtini), nedraudiminis laikotarpis minėtoje įmonėje buvo nuo 2012-06-24 iki 2012-06-30 bei nuo 2012-07-01 iki 2012-08-28, nuo 2013-09-02 iki 2014-06-06 M. N. dirbo (duomenys neskelbtini) pagrindinėje mokykloje (t. 1, b.l. 60-63), be to, nuo 2013-09-03 iki 2015-06-25 M. N. registruotas kaip vykdantis individualią veiklą (t. 1, b.l. 56).

Motyvuojamoji dalis

BK 164 straipsnis numato atsakomybę už pareigos pagal teismo sprendimą išlaikyti vaiką, mokėti lėšas vaikui išlaikyti ar teikti kitą būtiną materialią paramą vaikui vengimą. Atsakomybė pagal BK 164 straipsnį kyla ne tik tuo atveju, kai pareiga išlaikyti vaiką visiškai nevykdoma, bet ir kai ji vykdoma tik iš dalies.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas taip pat yra išaiškinęs, kad tėvų pareiga teikti vaikui išlaikymą yra imperatyvi ir jos nevykdymas negali būti pateisinamas gaunamomis minimaliomis pajamomis, juolab išlaikymo teikėjo nerūpestingu, nesąžiningu elgesiu. Be to, nustatant vieno iš tėvų turtinę padėtį, vertintinas ne tik jo turimas turtas ir gaunamos pajamos, bet ir tai, kokių priemonių jis ėmėsi, kad gautų atitinkančias savo amžių bei profesines galimybes pajamas, iš kurių būtų teikiamas išlaikymas vaikams. Aukščiausiasis Teismas yra pažymėjęs, kad asmens galėjimas ar negalėjimas pagerinti savo turtinę padėtį turi būti vertinamas tiek pagal objektyvius, tiek pagal subjektyvius veiksnius. Subjektyvūs veiksniai – tai paties asmens pastangos, noras, požiūris ir jo vertinamos galimybės gauti pajamas; objektyvūs – amžius, sveikata, šalies ekonominė situacija ir kitos aplinkybės, kurių asmuo negali valdyti ir negali būti laikomas už jas atsakingu.

Baudžiamoji atsakomybė už vengimą išlaikyti vaiką kyla tuo atveju, jei kaltininkas tyčia, t. y. žinodamas, kad turi pareigą pagal įsigaliojusį teismo sprendimą išlaikyti vaiką ar teikti jam būtiną materialią paramą, ir galėdamas tą pareigą vykdyti, jos sąmoningai nevykdo (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-238/2011). Vengimas konstatuojamas nustačius, kad pareiga išlaikyti vaiką nevykdoma ne dėl objektyvių, pateisinamų priežasčių, o sąmoningai sukuriant situaciją, dėl kurios tampa neįmanomas net ir priverstinis (teisės aktų nustatyta tvarka) išlaikymo vaikui lėšų ar kitokios materialinės paramos išieškojimas. Vengimas gali pasireikšti įvairiais būdais: kaltininkui neįsidarbinant ar dirbant nelegaliai, slepiant pajamas ar kitokias turtines lėšas, panaudojant jas kitiems tikslams ir pan. (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-139/2011). Nereti atvejai, kai yra pasunkintas arba visiškai neįmanomas vaikų išlaikymo išieškojimas. Tokios priežastys gali būti objektyvios: sunki materialinė padėtis, nedarbingumas, sunki išlaikytojo sveikatos būklė ir pan. Tokiais atvejais asmuo nėra traukiamas baudžiamojon atsakomybėn. Atsakomybėn pagal BK 164 straipsnį asmuo negali būti traukiamas tik tuo atveju, kai yra nustatoma, kad pareiga išlaikyti vaiką nėra vykdoma dėl svarbių priežasčių (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-124/2008). Svarbiomis priežastimis derėtų laikyti priverstinę bedarbystę, nedarbą dėl ligos, sunkią finansinę padėtį, įkalinimą ir pan. Asmuo, kuriam teismo sprendimu yra nustatyta pareiga teikti išlaikymą vaikui, privalo ją tiksliai ir be išlygų vykdyti iki teismo sprendimas dėl išlaikymo teikimo nėra pakeistas ar panaikintas, rūpinimasis vaiku kitais būdais, nei nurodyta teismo sprendime, baudžiamosios atsakomybės pagal BK 164 straipsnį nešalina (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-218/2012).

Byloje nustatyta, kad kaltinamasis M. N. dukros L. N. išlaikymui laikotarpiu nuo 2009-06-01 iki 2009-10-31 lėšų iš viso nemokėjo, nuo 2009-11-01 iki 2009-12-31 šią pareigą vykdė tik iš dalies, sumokėdamas vaiko išlaikymui 600 Lt (kas sudaro 173,77 eur.), nuo 2010-03-01 iki 2010-03-31 šią pareigą vykdė tik iš dalies, sumokėdamas vaiko išlaikymui 198,02 Lt (kas sudaro 57,35 eur.), nuo 2010-09-01 iki 2010-09-30 šią pareigą vykdė tik iš dalies, sumokėdamas vaiko išlaikymui 305 Lt (kas sudaro 88,33 eur.), nuo 2011-09-05 iki 2011-11-30 šią pareigą vykdė tik iš dalies, sumokėdamas vaiko išlaikymui 1100 Lt (kas sudaro 318,58 eur.), nuo 2011-12-01 iki 2012-02-29 išvis nemokėjo lėšų vaiko išlaikymui, nuo 2012-03-01 iki 2012-03-31 šią pareigą vykdė tik iš dalies, sumokėdamas vaiko išlaikymui 250 Lt (kas sudaro 72,41 eur.), nuo 2012-04-01 iki 2012-05-31 išvis nemokėjo lėšų vaiko išlaikymui, nuo 2012-06-01 iki 2012-06-30 šią pareigą vykdė tik iš dalies, sumokėdamas vaiko išlaikymui 50 Lt (kas sudaro 14,48 eur.), nuo 2012-07-01 iki 2012-10-31 išvis nemokėjo lėšų vaiko išlaikymui, nuo 2012-11-01 iki 2013-07-03 šią pareigą vykdė tik iš dalies, sumokėdamas vaiko išlaikymui 973,38 Lt (kas sudaro 281,91 eur.), nuo 2013-09-02 iki 2013-11-30 šią pareigą vykdė tik iš dalies, sumokėdamas vaiko išlaikymui 1137,72 Lt (kas sudaro 329,51 eur.), nuo 2014-01-01 iki 2014-01-31 šią pareigą vykdė tik iš dalies, sumokėdamas vaiko išlaikymui 325,86 Lt (kas sudaro 94,38 eur.), nuo 2014-07-01 iki 2014-09-30 išvis nemokėjo lėšų vaiko išlaikymui, nuo 2014-11-01 iki 2015-02-28 išvis nemokėjo lėšų vaiko išlaikymui, nuo 2015-03-01 iki 2015-03-31 šią pareigą vykdė tik iš dalies, sumokėdamas vaiko išlaikymui 40 EUR, nuo 2015-04-01 iki 2015-04-30 išvis nemokėjo lėšų vaiko išlaikymui, nuo 2015-05-01 iki 2015-05-31 šią pareigą vykdė tik iš dalies, sumokėdamas vaiko išlaikymui EUR, nuo 2015-06-01 iki 2015-06-30 iš viso nemokėjo lėšų vaiko išlaikymui (t. 1, b.l. 41-43).

Byloje nėra jokių duomenų, kurie būtų pakankami pripažinti, jog teismo sprendimo išlaikyti dukterį L. N., kaltinamasis nevykdė dėl objektyvių, pateisinamų priežasčių. Ta aplinkybė, kad M. N. laikas nuo laiko pervesdavo į E. A. sąskaitą tam tikras pinigų sumas (mažesnes, negu nustatyta teismo sprendimu), o likusi dalis buvo išieškoma priverstiniais antstolio veiksmais, siunčiant patvarkymus dėl išlaikymo išieškojimo iš darbo užmokesčio į oficialias M. N. darbovietes, rodo, jog kaltinamasis žinojo apie pareigą išlaikyti dukterį, tačiau toks dalinis išlaikymo teikimas nepašalina kaltinamojo atsakomybės pagal BK 164 straipsnį, nes nėra jokio pagrindo daryti išvadą, kad kaltinamasis savo pareigą vykdė tinkamai.

Bylos medžiaga taip pat nustatyta, M. N. laikotarpiu nuo 2009-06-01 iki 2009-10-31 dirbo UAB (duomenys neskelbtini), gavo darbo užmokestį, tačiau, kaip matyti iš antstolio A. S. kontoros rašto (b. l. t.1, b.l. 41-43), tuo metu jis išlaikymo savo nepilnamečiui vaikui visiškai nemokėjo. Ši aplinkybė paneigia M. N. argumentus, neva jis mokėjo vaikui išlaikymą pagal galimybes. Iš minėto antstolio A. S. kontoros rašto bei UAB (duomenys neskelbtini) pateiktų dokumentų (t. 1, b. l. 65) taip pat matyti, jog laikotarpiu nuo 2010-03-01 iki 2010-03-31, nuo 2010-09-01 iki 2010-09-30, nuo 2011-09-05 iki 2011-11-30 pareigą išlaikyti dukrą M. N. vykdė tik iš dalies, išlaikymas, tačiau ne visa teismo priteista apimtimi, buvo priverstinai išskaičiuojamas iš jo darbo užmokesčio. O nuo 2011-12-01 iki 2012-02-29 lėšų vaiko išlaikymui kaltinamasis ir vėl nebemokėjo, nors tuo metu dirbo ir gavo pajamas VšĮ „(duomenys neskelbtini). Iš pažymos apie asmens valstybinį socialinį draudimą (t. 1, b.l. 61) taip pat matyti, jog M. N. pajamos nuo 2011 m., palyginus jas su iki tol gautomis pajamomis, akivaizdžiai sumažėjo ir vėl padidėjo tik įsidarbinus (duomenys neskelbtini) pagrindinėje mokykloje. Nors jis oficialiai buvo įdarbintas, tam tikrais mėnesiais jis iš viso negavo pajamų (nedraudiminis laikotarpis VšĮ (duomenys neskelbtini)). Atsižvelgiant į tai, teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju paties M. N. veiksmais sąmoningai buvo sukurta situacija, dėl kurios tapo neįmanomas net ir priverstinis (teisės aktų nustatyta tvarka) išlaikymo vaikui išieškojimas. Nors M. N. nuo 2013-09-02 iki 2014-06-06 dirbo (duomenys neskelbtini) pagrindinėje mokykloje, tačiau darbovietė nuo 2014-07-01 iki 2014-09-30 jokių lėšų vaiko išlaikymui į depozitinę antstolio sąskaitą nepervedė, pats M. N. pinigų išlaikymui savarankiškai taip pat neskyrė. Be to, nuo 2014-06-09 M. N. darbo paiešką nutraukė savo pageidavimu, ir nors nuo 2013-09-03 iki 2015-06-25 M. N. registruotas kaip vykdantis individualią veiklą (t. 1, b.l. 56), tačiau Valstybinei mokesčių inspekcijai duomenų apie pajamas, gautas iš individualios veiklos nepateikė (t. 2, b.l. 12-21). Nors M. N. viešoje erdvėje skelbė, jog įkūrė šokių studiją (duomenys neskelbtini), kurios veiklą ir renginius reklamavo interneto paskyroje, apie kurios veiklą rašė spauda (t. 1, b.l. 89-125), o nuo 2014-09-08 iki 2014-12-16, nuo 2015-01-13 iki 2015-05-26 minėtai veiklai nuomojosi aktų salę (duomenys neskelbtini) vidurinėje mokykloje, mokėjo nuompinigius (t. 1, b.l. 129, 130), taigi nurodytu laikotarpiu kaltinamasis intensyviai užsiėmė individualia veikla ir gavo pajamas. Nepaisant to, kaltinamasis išlaikymą dukrai skirtingais laikotarpiais nuo 2013-09-02 iki 2015-06-30 teikė dalinai (nuo 2013-09-02 iki 2013-11-30, nuo 2014-01-01 iki 2014-01-31, nuo 2014-01-01 iki 2014-01-31, nuo 2015-03-01 iki 2015-03-31, nuo 2015-05-01 iki 2015-05-31) arba iš viso neteikė (nuo 2014-07-01 iki 2017-09-30, nuo 2014-11-01 iki 2015-02-28, nuo 2015-04-01 iki 2015-04-30). Byloje nėra jokių duomenų, jog M. N. sirgtų sunkia liga, neleidžiančia jam dirbti, priešingai, jis yra jauno amžiaus, fiziškai darbingas asmuo, jokių duomenų apie blogą jo sveikatos būklę nėra.

Įvertinęs ištirtų įrodymų visumą, teismas daro išvadą, jog M. N. turėjo galimybę, tačiau tyčia vengė atlikti teismo nustatytą pareigą, jis suprato, kad neužtikrina vaiko teisės turėti tokias gyvenimo sąlygas, kokių reikia jo normaliam fiziniam, protiniam, doroviniam ir socialiniam vystymuisi, ir norėjo taip veikti. Svarbių ir pateisinamų priežasčių, tokių kaip nedarbas dėl ligos, ilgalaikės nelaimės, įkalinimas ir pan., dėl kurių jis kaltinime nurodytais laikotarpiais nebūtų galėjęs tinkamai vykdyti teismo jam nustatytą pareigą išlaikyti nepilnametį vaiką, nenustatyta, todėl pripažįstama, kad M. N., būdamas darbingas, sąmoningai ir piktybiškai, be pateisinamų priežasčių vengė išlaikyti vaiką. Tai, kad M. N., žinodamas apie pareigą išlaikyti nepilnametę dukterį, sąmoningai vengė šios pareigos rodo ir tai, kad pirmenybę kaltinamasis tam tikrais atvejais teikė kitų asmeninių poreikių tenkinimui, pavyzdžiui, nors žinojo apie nemenką įsiskolinimą dukros išlaikymui, jis vietoj to, kad dalį pinigų pervestų dukrai išlaikyti ir pasikeistų tik 2015-04-05 nenustatytų asmenų išmuštus buto lango stiklus, M. N. iš UAB (duomenys neskelbtini) įsigijo naujus plastikinius buto langus, kurių vertė su apdailos darbais ir palangėmis buvo 440 EUR (t. 2, b.l. 92-94).

Nors M. N. teisme aiškino, jog bandė gauti darbą policijos struktūrose, o kelią tam užkirto pradėtas ikiteisminis tyrimas, tačiau tokius kaltinamojo teiginius teismas vertina kaip mėginimą išvengti baudžiamosios atsakomybės, kadangi byloje esantis siuntimas pasitikrinti sveikatą (t. 2, b.l. 96) rodo, jog darbu policijoje kaltinamasis pradėjo domėtis tik pradėjus ikiteisminį tyrimą šioje byloje. Be to, jo sutuoktinė N. N. teisme nurodė, kad jos vyras M. N. ieškojo darbo, norėjo eiti į policiją, tada nedirbo ir laukė atsakymo, tai buvo ilgai. Iš tokių kaltinamojo sutuoktinės teiginių matyti, kad M. N. ilgą laiką net nesistengė gauti papildomų pajamų, tačiau mėgino įsidarbinti policijoje, šiuo argumentu bandydamas paveikti nukentėjusiąją, kad ši atsisakytų pareiškimo dėl pradėto ikiteisminio tyrimo. M. N. teiginiai, jog jis bandė ieškoti darbo, tačiau nesėkmingai, bandė įsitvirtinti choreografijos srityje, po to bandė darbintis policijoje, o darbo birža jam tinkamo darbo nepasiūlė, laikytini siekiu pateisinti savo neteisėtą elgesį ir išvengti atsakomybės. Kaltinamasis nerodo jokių pastangų bei noro uždirbti daugiau, nors yra jauno amžiaus, sveikas ir darbingas. Kaltinamojo nurodytos priežastys – jo nepakankamos gaunamos pajamos - nepašalina jo kaltės dėl vengimo išlaikyti dukrą.

Teisme ištirtų įrodymų visuma, patvirtina, kad kaltinamasis M. N., pragyvendamas iš gaunamų pajamų, būdamas darbingas ir sveikas, be pateisinamų priežasčių, sąmoningai neteikė lėšų vaiko išlaikymui, t.y. vengė išlaikyti vaiką, todėl jo veika teisingai kvalifikuota pagal BK 164 straipsnį.

Kaltinamojo atsakomybę sunkinančių ir lengvinančių aplinkybių nenustatyta.

Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į tai, kad kaltinamasis M. N. anksčiau neteistas, padarė tyčinį nesunkų nusikaltimą, kaltinamojo atsakomybę sunkinančių ir lengvinančių aplinkybių nenustatyta, kaltinamasis užsiima individualia veikla. Atsižvelgiant į visas nurodytas aplinkybes, darytina išvada, kad geriausiai bausmės tikslai kaltinamajam bus pasiekti paskyrus laisvės apribojimo bausmę, nustatant įpareigojimą būti namuose teismo nustatytu metu bei dirbti arba registruotis darbo biržoje.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 297, 298, 301 -308, straipsniais,-

nusprendžia:

M. N. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 164 str., ir jam paskirti laisvės apribojimą 1 metams, įpareigojant jį per visą nurodytą laikotarpį būti namuose nuo 23 val. iki 6 val., jei tai nesusiję su darbu ar gydymusi, taip pat dirbti arba registruotis darbo biržoje.

Išaiškinti kaltinamajam, kad jam paskirto laisvės apribojimo laikotarpiu, jis privalo be bausmę vykdančios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos, vykdyti teismo nustatytus įpareigojimus bei nustatyta tvarka atsiskaityti, kaip jie vykdomi. Jeigu kaltinamasis vengia atlikti laisvės apribojimo bausmę, ši bausmė jam gali būti keičiama areštu.

Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – teismo nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikinti.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos miesto apylinkės teismą.