Kauno apygardos teismo nutartis

2014-04-10 · Civilinė byla Nr. 2A-648-324/2014

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Pirmoji instancijaNutartis · 2013-02-13Alytaus apylinkės teismas
  2. Atskirasis skundasNutartis · 2013-05-27Kauno apygardos teismas
  3. ApeliacijaNutartis · 2014-04-10Kauno apygardos teismas
  4. ApeliacijaPapildoma nutartis · 2014-05-21Kauno apygardos teismas
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2014-04-10
Bylos Nr.
2A-648-324/2014
Teisminio proceso Nr.
2-34-3-01068-2012-2
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Izolda Nėnienė (pirm.), Virginija Gudynienė (pran.), Evaldas Burzdikas
Atsakovas
R. Š.
Trečiasis asmuo
akcinei bendrovei „Lietuvos draudimas“, uždarajai akcinei bendrovei „Palangos butų ūkis“
Kategorijos
  • 44.2pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 44.5.2.8pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 44.8pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 73.2.5.1.1pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 121.21pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr. 2A-648-324/2014Teisminio proceso Nr. 2-34-3-01068-2012-2Procesinio sprendimo kategorijos: 44.2; 44.5.2.8; 44.8; 73.2.5.1.1; 121.21 (S)
KAUNO APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2014 m. balandžio 10 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Evaldo Burzdiko, Virginijos Gudynienės (pranešėja), Izoldos Nėnienės (kolegijos pirmininkė), apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo R. Š. apeliacinį skundą dėl Prienų rajono apylinkės teismo 2013 m. gruodžio 9 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-86-805/2013 pagal V. D. ieškinį atsakovui R. Š., tretiesiems asmenims akcinei bendrovei „Lietuvos draudimas“, uždarajai akcinei bendrovei „Palangos butų ūkis“ dėl žalos atlyginimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

Ieškovas prašė priteisti iš atsakovo 11 663,11 Lt žalai atlyginti, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Nurodė, kad yra buto, esančio (duomenys neskelbtini), savininkas. 2012 m. balandžio mėn. atsakovui nuosavybės teise priklausančiame bute, esančiame (duomenys neskelbtini), įvyko vandens nutekėjimas, dėl kurio buvo užlietas aukštu žemiau esantis ieškovo butas. Ieškovas bute, esančiame (duomenys neskelbtini), nuolat negyvena, todėl, 2012 m. gegužės mėn. atvykęs į butą, pamatė, kad nuo drėgmės poveikio išlinko gipso kartono lubos, surūdijo šarvuotų durų stakta, sugadintos buto sienos. Ieškovui kreipusis į aukščiau esančio buto savininką – atsakovą, šis patvirtino, kad jo bute buvo įvykęs vandens nutekėjimas. Atsakovas nurodė, kad dėl įvykio niekur nesikreipė, vandens nuotėkis buvo pašalintas bute gyvenančių asmenų iniciatyva ir sąskaita. Ieškovui pareikalavus, kad atsakovas atlygintų žalą dėl buto užliejimo, pastarasis nurodė kreiptis į trečiąjį asmenį AB „Lietuvos draudimas“, su kuriuo yra sudaręs draudimo sutartį. 2012 m. gegužės 28 d. raštu trečiasis asmuo AB „Lietuvos draudimas“ informavo, kad pagal Būsto draudimo taisykles Nr. 064, kurių pagrindu sudaryta draudimo sutartis (draudimo liudijimas Nr. 202793886), negalima išmokėti draudimo išmokos. Pakartotinai kreipusis į trečiąjį asmenį dėl žalos atlyginimo, AB „Lietuvos draudimas“ 2012 m. liepos 9 d. raštu nurodė, kad draudėjo kaltė neįrodyta, todėl nekyla jo civilinė atsakomybė. Dėl to atsisakė atlyginti žalą. Užliejimo padarinių pašalinimui ieškovas 2012 m. birželio 26 d. sudarė sutartį su UAB „Alkor“. Remonto metu nuėmus grindjuostes paaiškėjo, kad vanduo patekėjo po laminuotomis grindimis, todėl jos supelijo iš apačios. Dėl to 2012 m. liepos 18 d. buvo sudarytas papildomas susitarimas Nr. 1 prie 2012 m. birželio 21 d. statybos rangos sutarties. Visi sutartyje ir papildomame susitarime darbai yra atlikti ir ieškovo apmokėti. Dėl atsakovo neteisėtų veiksmų, kurie pasireiškė jo nesugebėjimu naudotis savo turtu taip, kad nebūtų daroma žala kitiems asmenims, atsakovas patyrė 11 663,11 Lt nuostolių, kuriuos patvirtina sugadinto turto remonto išlaidos.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

Prienų rajono apylinkės teismas 2013 m. gruodžio 9 d. sprendimu patenkino ieškinį. Priteisė iš atsakovo ieškovui 11 663,11 Lt žalai atlyginti, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme 2012 m. lapkričio 14 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 3 000 Lt išlaidas advokato pagalbai apmokėti, 350 Lt žyminį mokestį, valstybei 176 Lt išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu.

Konstatavo, kad byloje esantys įrodymai patvirtina, jog ieškovo butas buvo aplietas vandeniu, kuris nutekėjo iš atsakovui nuosavybės teise priklausančio buto, esančio virš ieškovo buto. Sprendė, kad trečiojo asmens argumentai dėl galbūt kryžminio vandens nutekėjimo yra niekuo nepagrįsti. Atsakovo bute įvykusį vandens nutekėjimą laikė vienintele priežastimi, sąlygojusia žalos kilimą. Padarė išvadą, kad ieškovo butas buvo užpiltas dėl netinkamo atsakovo buto šildymo sistemos naudojimo. Konstatavo, kad statybos rangos sutartis, papildomas susitarimas prie statybos rangos sutarties, atliktų darbų aktas ir pažyma apie atliktų darbų vertę, PVM sąskaitos faktūros, apmokėjimo kvitai už atliktus darbus patvirtina, kad ieškovo bute yra atliktas remontas už 11 663,11 Lt sumą. Atsakovui neginčijant žalos dydžio, teismas laikė ją pagrįsta. Pažymėjo, kad teismas siūlė ieškovui pagal CPK 45 straipsnio nuostatas pakeisti atsakovą, tačiau ieškovas to daryti nesutiko, nurodydamas, kad pareigą atlyginti jam padarytą žalą turi R. Š., kuris regreso tvarka gali reikalauti žalos atlyginimo iš AB „Lietuvos draudimas“ (CK 6.280 str.).

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į apeliacinį skundą argumentai

Apeliaciniu skundu atsakovas nurodo, jog sprendimas neteisėtas ir nepagrįstas.

Tinkamu atsakovu byloje turėjo būti patrauktas draudikas, t. y. trečiasis asmuo AB „Lietuvos draudimas“. Ieškovas pretenziją pareiškė tiesiogiai draudikui AB „Lietuvos draudimas“, kuris atliko visus pirminius veiksmus: sudarė lokalinę sąmatą, apžiūrėjo patalpas, surašė dokumentus. Atsakovas nurodytose procedūrose nedalyvavo. AB „Lietuvos draudimas“ atsisakius mokėti draudimo išmoką, ieškovas atsakovu pasirinko R. Š. Ieškovo veiksmų nelogiškumas pasireiškia tuo, kad reikalavimo draudikui atsisakymas sukuria teisinę situaciją, artimą draudiko AB „Lietuvos draudimas“ atsisakymo mokėti draudimo išmoką teisėtumo pripažinimui. Šiuo atveju aktuali Draudimo įstatymo 96 straipsnio 8 dalis, numatanti, kad, atsisakydamas mokėti draudimo išmoką ar ją sumažindamas, draudikas privalo pateikti draudėjui, naudos gavėjui ar nukentėjusiam trečiajam asmeniui išsamų ir motyvuotą paaiškinimą apie tokio sprendimo priežastis. Jeigu draudimo išmoka neišmokėta per 30 dienų nuo pranešimo apie draudžiamąjį įvykį, draudikas privalo raštu išsamiai informuoti draudėją (naudos gavėją) apie draudžiamojo įvykio tyrimo eigą. Tai sąlygoja išvadą, jog ieškovas pasinaudojo ikiteismine tokio pobūdžio ginčų sprendimo tvarka. Gavęs draudiko sprendimą nemokėti draudimo išmokos, ieškovas galėjo jį skųsti teismui, atsakovu patraukdamas AB „Lietuvos draudimas“ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. spalio 30 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-525/2013). Esant aiškiai suformuluotam teismo pasiūlymui pakeisti atsakovą tinkamu, ieškovas galėjo nesutikti su atsakovo pakeitimu, o tai reiškia, jog ieškinys dėl pareikštų reikalavimų turėjo būti atmestas.

Teismas neatliko pareigos atskleisti bylos esmę bei priimti sprendimą dėl pareikštų konkrečių reikalavimų pagal konkrečias byloje nustatytas faktines aplinkybes (kooperacijos principo pažeidimas). Iš esmės remtasi įrodymais, gautais ikiteisminėje ginčo sprendimo stadijoje, kurioje atsakovas nedalyvavo.

Neaiškus žalos padarymo mechanizmas. Žalos atsiradimo priežastimi galėjo būti didelis santykinis oro drėgnumas ginčo bute dėl nepakankamos ventiliacijos, už kurią atsakingas buto savininkas.

Nustatant žalos dydį, neatsižvelgta į pastato nusidėvėjimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. gegužės 11 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-215/2012).

Pažeistos teismų praktikoje suformuluotos įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo taisyklės, nes išvados nepagrįstos išsamiu byloje esančių duomenų ištyrimu ir analize (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. kovo 7 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-88/2013). Klausimams dėl žalos atsiradimo priežasčių ir jos dydžio išsiaiškinti buvo būtina skirti ekspertizę (CPK 212 str. 1 d., 179 str. 1 d.).

Prašo panaikinti sprendimą ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Atsiliepimas

Atsiliepimu į apeliacinį skundą ieškovas prašo sprendimo nekeisti. Nurodo, kad atsakovas yra patalpų, iš kurių tekantis vanduo padarė žalą ieškovo turtui, savininkas, jis turi pareigą tinkamai rūpintis savo turtu, kad tretiesiems asmenims nebūtų padaryta žalos, todėl, atsakovui netinkamai valdžius savo turtą, jam kyla pareiga atlyginti ieškovo patirtus nuostolius. Dėl to ieškovas pagrįstai atsakingu už jo turto sužalojimą nurodė atsakovą. Vadovaujantis Draudimo įstatymo 107 straipsniu, 108 straipsnio 1 dalimi, įvykus draudžiamajam įvykiui, reikalavimas atlyginti padarytą žalą gali būti pareiškiamas tiek žalą padariusiam asmeniui, tiek jo atsakomybę apdraudusiam draudikui. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotą praktiką civilinės atsakomybės draudiko ir žalą padariusio asmens prievolė atlyginti žalą yra solidari. Netinkamos šalies pakeitimas tinkama yra ieškovo procesinė teisė, o ne teismo pareiga. Apeliantas nepagrįstai remiasi kasacinio teismo praktika, suformuota Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. spalio 30 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-3-525/2013, nes pastarosios bylos faktinės aplinkybės skiriasi nuo šioje byloje nustatytų (CPK 4 str.). Pirmosios instancijos teismas įrodymus vertino pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu. Ieškovas prašomos priteisti žalos dydžiui pagrįsti pateikė įrodymus, patvirtinančius išlaidas, patirtas šalinant buto sugadinimus. Atsakovas nei procesiniuose dokumentuose, nei teismo posėdžių metu neginčijo žalos dydžio, neprašė skirti ekspertizę žalos dydžiui nustatyti. Atsakovui neginčijant žalos dydį nustatančių įrodymų, teismui nebuvo pagrindo pačiam nustatyti žalos dydį (CK 6.249 str. 1 d.). Atsakovo nurodyta teismų praktika šiuo klausimu nėra tinkama nagrinėjamam ginčui, nes žalos dydis yra tiksliai nustatytas – tai faktinės remonto išlaidos. Atsakovo nedalyvavimas ikiteisminiame žalos nustatymo procese nepaneigia jo pareigos atlyginti kilusią žalą, nes atsakovas pats pasirinko žalos atlyginimo sureguliavimo būdą. Faktas, kad draudimo įmonė, atstovavusi atsakovą ikiteisminiame procese, vėliau atsisakė atlyginti žalą ir ieškovas atsakovu pasirinko žalos sukėlėją, o ne jo atstovą, nėra reikšmingas, nes ieškovas žalos dydį įrodinėja ne sąmatomis, projektinėmis ar teorinėmis vertėmis, o faktiškai patirtomis išlaidomis. Nusidėvėjimo de facto šiuo atveju nebuvo, nes atsakovo ir ieškovo butai yra naujos statybos name, ieškovas bute nuolat negyvena, todėl butas prieš užliejimą atrodė kaip naujas. Atlikus remontą, ieškovo butas neįgijo pridėtinės vertės, tik buvo grąžintas į būklę iki užliejimo. Atsakovas nenurodo konkretaus nusidėvėjimo procento, paremto teisės aktu, kuriuo remiantis turėtų būti sumažinta priteista suma. Argumentai dėl nustatytos žalos dydžio vertintini kaip naujai keliami reikalavimai apeliacinės instancijos teisme, o tai, vadovaujantis CPK 312 straipsnio nuostatomis, yra draudžiama.

Atsiliepimu į apeliacinį skundą trečiasis asmuo UAB „Palangos butų ūkis“ prašo procesinį sprendimą priimti teismo nuožiūra. Nurodo, kad pastato administratorius, neturėjęs pareigos ir galimybės imtis veiksmų įvykio metu, yra nesusijęs su tarp šalių kilusiu ginču, todėl neturi suinteresuotumo nagrinėjamos bylos baigtimi.

Kitų atsiliepimų į apeliacinį skundą negauta.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Apeliacinis skundas netenkintinas.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis).

Bylos nagrinėjimo metu nustatyta, kad 2012 m. kovo 1 d. – 2013 m. vasario 28 d. laikotarpiu galiojo atsakovo R. Š. ir trečiojo asmens AB „Lietuvos draudimas“ 2012 m. vasario 28 d. sudaryta atsakovo gyvenamojo būsto, esančio (duomenys neskelbtini), namų turto ir savininko civilinės atsakomybės sutartis. Pagal sutartyje nurodytų AB „Lietuvos draudimas“ Būsto draudimo taisyklių Nr.064 13.17 punktą civilinė atsakomybė yra draudėjo pareiga atlyginti trečiajam asmeniui padarytą žalą, atsiradusią atlikus veiksmus, kuriuos įstatymas draudžia atlikti arba pažeidus bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai. Civilinės atsakomybės draudimo suma – 20 000 Lt. 2012 m. gegužės mėnesį atvykęs į savo butą (duomenys neskelbtini), ieškovas pamatė, jog butas yra užlietas vandeniu iš viršaus, t.y. iš atsakovo buto. Ieškovui dėl žalos atlyginimo kreipusis į atsakovą, pastarasis nurodė kreiptis į jo civilinę atsakomybę apdraudusią draudimo įmonę. AB “Lietuvos draudimas” tyrė įvykį, jos atstovas 2012m. gegužės 4 d. surašė turto sunaikinimo ir sugadinimo aktą, tačiau 2012m. gegužės 28 d. ir 2012 m. liepos 9 d. pranešimais atsisakė ieškovui atlyginti žalą, nes, jos manymu, patirti sugadinimai nėra įtakoti viršuje esančio buto Nr. (duomenys neskelbtini), todėl buto savininkui nekyla civilinė atsakomybė (t.1, b.l.9, 11-12). 2012 m. spalio 19 d. ieškovas pareiškė ieškinį atsakovui dėl žalos atlyginimo. Ieškinys yra grindžiamas deliktinę atsakomybę reglamentuojančiomis Civilinio kodekso normomis. Atsakovo atsikirtimai į ieškinį, be kita ko, grindžiami sutartiniais santykiais su trečiuoju asmeniu – jo civilinės atsakomybės draudiku. Apeliacijos dalykas – patikrinimas, ar pirmosios instancijos teismas tinkamai nustatė žalos dydį ir pritaikė materialinės bei procesinės teisės normas, priteisdamas nukentėjusiam asmeniui žalos atlyginimą iš žalą padariusio asmens, o ne iš draudimo įmonės, kurioje žalą padaręs asmuo buvo apdraudęs savo civilinę atsakomybę.

Nesutiktina su apeliantu, kad jam pareikštasis ieškinys turėjo būti atmestas dėl atsakovo netinkamumo.

Šalių dalyvavimo procese tikslas – pasiekti, kad teismo sprendimas turėtų tiesioginę įtaką jų materialiosioms teisėms ir pareigoms, t. y. išspręsti tarp šalių kilusį ginčą. Dėl to visais atvejais svarbu išsiaiškinti šalies tinkamumo civiliniame procese klausimą. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegija 2009 m. gegužės 5 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje V. G. v. viešoji įstaiga „Vilniaus butai“, Vilniaus miesto savivaldybė, bylos Nr. 3K-7-161/2009, konstatavo, kad ieškovas, ieškinyje suformuluodamas savo materialinį teisinį reikalavimą (ieškinio dalyką), pasirenka, jo manymu, tinkamą antrąją atitinkamų materialinių teisinių santykių, iš kurių kilo ginčas, šalį ir šiai nukreipia savo reikalavimą. Netinkama šalimi civiliniame procese laikytinas asmuo, kuris nėra ginčijamo materialinio teisinio santykio dalyvis ir kuriam atitinkamai nepriklauso reikalavimo teisė (netinkamas ieškovas), arba kuris neturi pareigos atsakyti pagal jam pareikštą ieškinį (netinkamas atsakovas). Nurodytoje nutartyje išplėstinė teisėjų kolegija taip pat konstatavo, kad, tik esant atsakovui, kaip materialiojo teisinio santykio, iš kurio kilęs ginčas, subjektui, teismas gali priimti sprendimą, kuris turėtų tiesioginę įtaką šalių materialiosioms teisėms ir pareigoms, t. y. išspręsti tarp šalių kilusį ginčą. Teismui sprendžiant klausimą, kokia konkretaus asmens procesinė padėtis – kaip atsakovo ar kaip trečiojo asmens atsakovo pusėje, nepareiškiančio savarankiškų reikalavimų, – byloje yra tinkama, būtina nustatyti ir įvertinti, iš kokio materialinio teisinio santykio yra kilęs ginčas, kas yra to materialinio teisinio santykio tiesioginiai subjektai, kuris subjektas turi pareigą atsakyti pagal pareikštą ieškinį. Nustačius, kad konkretus asmuo nėra materialinio teisinio santykio, iš kurio kilęs ginčas, tiesioginis subjektas ir neturi pareigos atsakyti pagal pareikštą ieškinį, nėra teisinio pagrindo tokį asmenį vertinti kaip tinkamą atsakovą byloje.

Apeliacine tvarka vertinamu atveju nustatymas, ar atsakovas yra dalyvis materialinio teisinio santykio, iš kurio kilo ginčas, yra susijęs su įvardijimu asmens, kalto dėl ieškovo buto užliejimo.

Nesutiktina su apeliantu, jog teismas nenustatė žalos padarymo mechanizmo ir dėl to neatskleidė bylos esmės. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad ieškovo butas buvo aplietas vandeniu, kuris nutekėjo iš buto, esančio virš ieškovo buto, nuosavybės teise priklausančio atsakovui ir tokiu būdu buvo sugadintas ieškovo turtas. Ieškinyje nurodyta, jog ieškovas rado užlietą butą 2012 m. gegužės mėnesį. Atsiliepime į ieškinį atsakovas pripažino, kad jo bute gyvenantis draugas J. R. nurodė, jog 2012 m. balandžio 19 dieną buvo sugedęs dujų katilas, kurį meistras sutvarkė tą pačią dieną. Pripažino, jog buvo nežymus vandens pratekėjimas per sistemos vamzdžio jungtį kolektoriaus dėžėje. Dujų katilo gedimo aplinkybę patvirtina ir atsakovo pateikti J. R. bei meistro M. B. rašytiniai paaiškinimai, iš kurių matyti, jog vandens pratekėjimas įvyko atsakovo buto koridoriuje, o katilas neveikė dėl kritusio šildymo sistemos slėgio (t. 1 b.l. 49-50). Pirmosios instancijos teismas, vadovaudamasis fizikos dėsniu, sprendė, jog pratekėjęs vanduo bėgo žemyn. Įvertinęs gedimą sutvarkiusio meistro paaiškinimą apie vandens pratekėjimą buto koridoriuje per šildymo sistemos jungtį kolektoriaus dėžėje, padarė išvadą, kad galėjo ištekėti ne tik katile esantis vanduo, kurio, trečiojo asmens teigimu, yra apie 1-2 litrus, bet ir vanduo iš šildymo sistemos, jungiančios katilą, vamzdynus, kolektorių bei radiatorius, ir nusprendė, jog visos šios sistemos komponentų tūrių visuma, t.y. joje esančio vandens kiekis, galėjo sukelti ieškovo nurodytus, trečiojo asmens 2012 m. gegužės 4 dienos turto sugadinimo akte užfiksuotus ieškovo buto sugadinimus – sulietas buto Nr.10 patalpų 10-1 ir 10-2 lubas ir sienas, langus, dvejas duris, plyteles, laminato grindis (t.1 b.l. 8, 64-65). Įvertinęs trečiojo asmens nurodytas aplinkybes apie galimą buto užliejimą iš gretimos laiptinės antrojo aukšto, ten esančio buto savininko V. V. pareiškimą, paneigiantį šiuos teiginius, sprendė, jog vienintelė ieškovo buto užliejimo priežastis buvo atsakovo bute įvykęs vandens nutekėjimas. Priešingai, nei teigia apeliantas, pirmosios instancijos teismo išvados padarytos, laikantis teismų praktikoje suformuluotų įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo taisyklių ir yra pagrįstos išsamiu byloje esančių duomenų ištyrimu ir analize. Atsakovas ir jo pusėje esantis trečiasis asmuo nepateikė šias išvadas paneigiančių įrodymų nei pirmosios, nei apeliacinės instancijos teismuose, neprašė skirti ekspertizę žalos atsiradimo priežasčių ir jos dydžio nustatymui (CPK 178 straipsnis, 306 straipsnio 1 dalies 4 punktas).

Pirmosios instancijos teismas pagrįstai rėmėsi kasacinio teismo praktika, pagal kurią analogiškose bylose (kai įtariama, kad butas užpilamas vandeniu iš viršuje esančių patalpų), asmens neteisėti veiksmai turi būti suprantami kaip viršuje esančių patalpų savininko nesugebėjimas naudotis turtu taip, kad nebūtų daroma žalos kitiems asmenims (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008m. gegužės 29 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-299/2008 pagal ieškovų M.K. ir E.K. ieškinį atsakovams G.N. ir A.N. dėl turtinės žalos atlyginimo; trečiasis asmuo – UAB „IF draudimas“). Atsakovas, kaip buto savininkas, privalo naudoti nuosavybės teisės objektą, nepažeisdamas įstatymų ir kitų asmenų teisių ir pareigų. Atsakovo neteisėti veiksmai – pareigos elgtis rūpestingai pažeidimas – yra tiesioginė ir vienintelė ieškovo buto užliejimo ir neigiamų pasekmių kilimo priežastis, todėl tarp atsakovo neteisėtų veiksmų ir žalos yra tiesioginis priežastinis ryšys.

Išvardintos aplinkybės paneigia apelianto nurodomą prielaidą apie žalos atsiradimą dėl ventiliacijos nepakankamumo bei teiginius dėl neatskleistų žalos atsiradimo priežasčių. Atmestini apeliacinio skundo motyvai apie rėmimąsi įrodymais, gautais ikiteisminėje ginčo sprendimo stadijoje, kurioje atsakovas nedalyvavo. Visi išvardinti įrodymai, pateikus juos į bylą, atsakovui buvo žinomi.

Išdėstyti argumentai taip pat patvirtina, kad atsakovas yra materialinio teisinio santykio, iš kurio yra kilęs ginčas, tiesioginis subjektas.

Draudimo įstatymo 108 straipsnyje įtvirtinta nukentėjusiojo trečiojo asmens teisė tiesiogiai reikalauti, kad draudikas, apdraudęs atsakingo už žalą asmens civilinę atsakomybę, išmokėtų draudimo išmoką, neįpareigoja nukentėjusiojo asmens skųsti teismui draudiko veiksmus ar reikšti jam ieškinį dėl žalos atlyginimo. Pažymėtina, kad to paties įstatymo 107 straipsnio pirmoji dalis, įtvirtinanti draudimo išmokos mokėjimą nukentėjusiam trečiajam asmeniui, analogiškai numato galimybę ją išmokėti draudėjui ar apdraustajam, kai draudėjas ar apdraustasis atlygino žalą, padarytą nukentėjusiam trečiajam asmeniui. Kito asmens civilinės atsakomybės draudiko atsisakymas atlyginti žalą neužkerta kelio nukentėjusiam asmeniui reikalavimą teisme pateikti tiesiogiai tam asmeniui, dėl kurio kaltės, jo manymu, buvo padaryta žala. Nors civilinės atsakomybės draudimo sutartis savo esme yra sutartis trečiojo asmens naudai, nei 2012 m. vasario 28 d. atsakovo civilinės atsakomybės sutartis, nei joje nurodytos AB „Lietuvos draudimas“ Būsto draudimo taisyklės Nr.064, nei Draudimo įstatymas, nei Civilinio kodekso normos neįpareigoja nukentėjusiojo asmens, kurio naudai sudaryta sutartis, ieškinį dėl žalos atlyginimo reikšti kaltininko civilinę atsakomybę apdraudusiam draudikui, žalą nesutikusiam atlyginti gera valia. Draudimo įstatymo 96 straipsnio 8 dalis, nustatanti draudiko pareigą pateikti draudėjui, naudos gavėjui ar nukentėjusiam trečiajam asmeniui išsamų ir motyvuotą paaiškinimą apie tokio sprendimo priežastis, neįpareigoja nukentėjusiojo asmens šį paaiškinimą skųsti. Draudimo sutartyje tokia nukentėjusio trečiojo asmens pareiga nėra numatyta (Draudimo įstatymo 101 straipsnio 1dalis). CK 6.263 straipsnio 2 dalis įtvirtina taisyklę, pagal kurią asmens turtui padarytą žalą privalo visiškai atlyginti atsakingas asmuo. Būsto savininko civilinės atsakomybės draudimas nėra privalomas, todėl apeliantas nepagrįstai remiasi apeliaciniame skunde nurodoma kasacinio teismo praktika, kurios esmė – iš privalomojo civilinės atsakomybės draudimo sutarties atsiradusios prievolės pirmesnis vykdymas, nei deliktinės prievolės. Apeliaciniame skunde nurodoma Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2012 m. spalio 23 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr.3K-7-368/2012 pagal ieškovo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriaus ieškinį atsakovui uždarajai akcinei draudimo bendrovei „Seesam Lietuva“ dėl žalos atlyginimo regreso tvarka, yra pakeista iki tol egzistavusi teisės taikymo ir aiškinimo praktika, pagal kurią teisiniai santykiai, susiklostantys socialinio draudimo įstaigoms pareiškiant subrogacinius reikalavimus žalą padariusio asmens draudikui, buvo vertinami kaip deliktiniai. Kasacinio teismo išvados apie nukentėjusiojo asmens galimybę pareikšti reikalavimą atlyginti žalą tiek žalą padariusiam asmeniui, tiek ir jo atsakomybę apdraudusiam draudikui bei nukentėjusiojo asmens tapimą žalą padariusio asmens ir draudiko draudimo sutarties pagrindu susiklosčiusių draudimo teisinių santykių dalyviu, jeigu reikalavimą dėl žalos atlyginimo jis pareiškia tiesiogiai draudikui, yra pagrįstos sisteminiu Privalomo transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės draudimo įstatymo normų ir tikslų aiškinimu. Šia nutartimi nėra paneigta ankstesnė kasacinio teismo praktika, pagal kurią civilinės atsakomybės draudiko ir žalą padariusio asmens prievolė atlyginti žalą yra solidari (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. balandžio 14 d. nutartį civilinėje byloje UAB „If draudimas“ v. UAB „A. transportas“ ir kt., bylos Nr. 3K-3-165/2009; 2005 m. spalio 24 d. nutartį civilinėje byloje AB „Lietuvos draudimas“ v. UAB „ERGO Lietuva“ ir kt., bylos Nr. 3K-3-503/2005), todėl nėra pagrindo spręsti apie pirmosios instancijos teismo netinkamai pritaikytas materialinės teisės normas, ieškovui atsisakius byloje pakeisti atsakovą.

Pastato nusidėvėjimo neįvertinimo aplinkybe bei ekspertizės būtinumu žalos atsiradimo priežastims ir dydžiui nustatyti atsakovas nesirėmė pirmosios instancijos teisme. CPK 142 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta norma suteikia teismui teisę atsisakyti priimti įrodymus ir motyvus, kurie galėjo būti pateikti atsiliepime į ieškinį. CPK 312 straipsnyje įtvirtinta bendroji taisyklė draudžia apeliaciniame skunde kelti reikalavimus, kurie nebuvo pareikšti, nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme.

Vadovaujantis išdėstytais argumentais, nenustačius CPK 329-330 straipsniuose reglamentuotų pagrindų apeliacine tvarka peržiūrėtam sprendimui panaikinti ar pakeisti, iš esmės teisingas pirmosios instancijos teismo sprendimas paliktinas galioti (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 325-330 straipsniais,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Prienų rajono apylinkės teismo 2013 m. gruodžio 9 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Teisėjai Evaldas BurzdikasVirginija GudynienėIzolda Nėnienė