Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Indrės Averkienės, Algirdo Giedraičio ir Arūno Paštuolio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo S. Š. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2024 m. gegužės 28 d. nuosprendžio, kuriuo S. Š. pripažintas kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 178 straipsnio 2 dalyje, ir jam skirta bausmė – 1 (vieneri) metai ir 3 (trys) mėnesiai laisvės atėmimo.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2 dalimis, 5 dalies 2 punktu, 9 dalimi, paskirtą bausmę apėmimo būdu subendrinus su Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2023 m. sausio 5 d. teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta 20 (dvidešimties) parų arešto bausme ir 34 (trisdešimt keturių) MGL, t. y. 1700 Eur (vieno tūkstančio septynių šimtų eurų) dydžio baudos bausme, bei Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2024 m. vasario 7 d. nuosprendžiu paskirta 4 (keturių) mėnesių ir 14 (keturiolikos) dienų laisvės apribojimo bausme, S. Š. paskirta galutinė subendrinta 1 (vienerių) metų ir 3 (trijų) mėnesių laisvės atėmimo bausmė.

Į galutinę subendrintą bausmę įskaitytos bausmės, atliktos pagal Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2023 m. sausio 5 d. teismo baudžiamąjį įsakymą ir Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2024 m. vasario 7 d. nuosprendį.

Nutrauktas procesas dėl civilinės ieškovės uždarosios akcinės bendrovės (toliau – ir UAB) „Rimi Lietuva“ pareikšto civilinio ieškinio.

Iš S. Š. nuspręsta priteisti 322,91 Eur (tris šimtus dvidešimt du eurus 91 centą) jam teiktos valstybės garantuojamos antrinės teisinės pagalbos išlaidų.

S. Š. ikiteisminio tyrimo metu paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti – palikta galioti, pradėjus vykdyti bausmę, nuspręsta panaikinti.

Išspręstas daiktų, turinčių reikšmės nusikalstamoms veikoms tirti ir nagrinėti, klausimas.

nustatė :1.

II. Apeliacinio skundo argumentai bei proceso dalyvių prašymai

4. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 320 straipsnio 3 dalies nuostatomis, apeliacinės instancijos teismas, neįžvelgęs jokių apeliacinio skundo ribas peržengiančių esminių baudžiamojo proceso teisės pažeidimų, patikrina bylą tiek, kiek to yra prašoma apeliaciniuose skunduose, ir tik dėl tų asmenų, kurie padavė apeliacinius skundus ar dėl kurių tokie skundai buvo paduoti. Analizuojamu atveju nuteistojo S. Š. apeliaciniame skunde nusikalstamos veikos kvalifikavimo, kaltės pagrįstumo klausimai nėra ginčijami, todėl apeliacinės instancijos teismas šių klausimų išsamiau nevertina. Nuteistasis nesutinka tik su jam paskirta bausme, prašydamas ją sušvelninti arba laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti. Be to, nuteistasis nesutinka su teisinės pagalbos išlaidų iš jo priteisimu. Taigi, šiuo aspektu, nenustačius esminių BPK pažeidimų, ir patikrinamas skundžiamas pirmosios instancijos teismo nuosprendis.

5. Pagal baudžiamąjį įstatymą bausmė yra valstybės prievartos priemonė, skiriama teismo nuosprendžiu konkrečiam nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą padariusiam asmeniui (BK 41 straipsnio 1 dalis). Bausmės paskirtis yra sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo; nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį; atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas; paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų; užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą (BK 41 straipsnio 2 dalies 1–5 punktai). Bausmės paskirtis yra lemiama minėtų tikslų visumos ir ji yra teisinga tada, kai atitinka padarytos nusikalstamos veikos bei kaltininko asmenybės pavojingumą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-420/2006, 2K-390/2011, 2K-315/2013, 2K-209-222/2018, 2K-169-458/2020).

7. Atsižvelgiant į skundo argumentus, pažymėtina, kad apeliacinės instancijos teismas paprastai bausmę gali sugriežtinti ar sušvelninti tuo atveju, jeigu žemesnės instancijos teismas neįvertino visų bausmei individualizuoti reikšmingų aplinkybių ar jas įvertino netinkamai ir paskyrė aiškiai per švelnią ar per griežtą ir neteisingą bausmę. Teisėjų kolegijos vertinimu, apylinkės teismas, skirdamas bausmę S. Š., tinkamai įvertino padarytų nusikalstamų veikų pobūdį, pavojingumą, kaltės formą, nuteistojo asmenybę, baudžiamąją atsakomybę lengvinančią ir sunkinančią aplinkybes. Teismo išvados dėl bausmės skyrimo pagrįstos bylos duomenų vertinimu ir motyvuotos, aukštesnės instancijos teismas su jomis sutinka. Aukštesnio teismo nuomone, nuteistajam S. Š. paskirta galutinė subendrinta bausmė yra proporcinga padarytai nusikalstamai veikai, nuteistojo asmenybei ir atitinka bausmės paskirtį.

8. Iš pirmosios instancijos teismo nuosprendžio turinio matyti, kad apylinkės teismas, už nusikalstamą veiką parinkdamas S. Š. bausmės rūšį, o taip pat nustatydamas jos dydį, atsižvelgė į tai, jog nuteistasis S. Š. padarė vieną atvirąją svetimo turto vagystę, kuri priskiriama apysunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 straipsnio 4 dalis). Nusikalstama veika baigta, padaryta veikiant tiesiogine tyčia. Buvo įvertinta ir nuteistojo asmenybė. S. Š. teistas (2 t., b. l. 127–133), baustas administracine tvarka (2 t., b. l. 135–155), pakaltinamas (1 t., b. l. 137). Nagrinėjamu atveju jis teisiamas šeštą kartą. Per trejų metų laikotarpį septynis kartus baustas administracine tvarka pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 108 straipsnį už vagystes iš parduotuvių, paskirtų baudų nesumokėjęs. S. Š. atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra tai, kad jis savo noru atlygino padarytą žalą (BK 59 straipsnio 1 dalies 3 punktas), jo atsakomybę sunkina tai, kad vagystę nagrinėjamu atveju įvykdė būdamas recidyvistu (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas). Apylinkės teismas atkreipė dėmesį į tai, kad ankstesniais nuosprendžiais kaltinamajam (tuo metu) buvo skirtos baudos, laisvės apribojimo ir arešto bausmės, tačiau akivaizdu, kad teigiamos įtakos kaltinamojo (tuo metu) elgesiui jos neturėjo. Apylinkės teismo vertinimu, šios aplinkybės S. Š. charakterizuoja neigiamai, kaip asmenį, nepaisantį visuomenėje nusistovėjusių elgesio taisyklių ir linkusį daryti nusikalstamas veikas, tai rodo jo antivisuomenines nuostatas, nihilistinį požiūrį į teisės ir visuomenėje priimtas moralės bei elgesio normas. Atsižvelgęs į tai, apylinkės teismas pagrįstai sprendė, kad bausmės tikslai bus pasiekti nuteistajam paskyrus BK 178 straipsnio 2 dalies sankcijoje numatytą griežčiausią bausmės rūšį – terminuotą laisvės atėmimą. Nustatant skirtinos bausmės dydį, atsižvelgęs į virš paminėtus argumentus, apylinkės teismas S. Š. taip pat pagrįstai skyrė 1 (vienerių) metų 3 (trijų) mėnesių laisvės atėmimo bausmę, kuri yra mažesnė nei BK 178 straipsnio 2 dalies sankcijoje numatytas bausmės vidurkis (past. – vidurkis yra 2 (dveji ) metai 1 (vienas) mėnuo 15 (penkiolika) dienų)). .

9. Taip pat nustatyta, kad šioje baudžiamojoje byloje nusikalstamą veiką S. Š. įvykdė (2022 m. rugsėjo 11 d.) dar iki Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2023 m. sausio 5 d. teismo baudžiamojo įsakymo ir Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2024 m. vasario 7 d. nuosprendžio jo atžvilgiu priėmimo, todėl skundžiamu nuosprendžiu paskirta 1 (vienerių) metų 3 (trijų) mėnesių laisvės atėmimo bausmė su minėtais procesiniais sprendimais S. Š. paskirtomis bausmėmis pagrįstai buvo subendrinta taikant BK 63 straipsnio nuostatas. Kadangi Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2023 m. sausio 5 d. teismo baudžiamuoju įsakymu ir Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2024 m. vasario 7 d. nuosprendžiu S. Š. buvo nuteistas už baudžiamųjų nusižengimų padarymą, o skundžiamu nuosprendžiu jis yra nuteistas už apysunkio nusikaltimo padarymą, tai yra jo padarytos nusikalstamos veikos labai skiriasi pagal pavojingumą ir priskiriamos skirtingoms nusikalstamų veikų rūšims ar kategorijoms pagal šio kodekso 10 ar 11 straipsnius, todėl bausmės BK 63 straipsnio 5 dalies 2 punkto pagrindu pagrįstai buvo subendrintos taikant bausmių apėmimą ir S. Š. paskiriant galutinę subendrintą 1 (vienerių) metų 3 (trijų) mėnesių laisvės atėmimo bausmę, į bausmės laiką įskaitant bausmes, atliktas pagal Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2023 m. sausio 5 d. teismo baudžiamąjį įsakymą ir Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2024 m. vasario 7 d. nuosprendį (BK 63 straipsnio 9 dalis). Nors nuteistasis apeliaciniame skunde nurodo, kad jis savo kaltę dėl padaryto nusikaltimo pripažino, nuoširdžiai gailisi dėl įvykdytos vagystės, tačiau iš baudžiamosios bylos duomenų matyti, kad savo kaltę padarius nusikalstamą veiką S. Š. visgi pripažino tik iš dalies, todėl šiuo atveju BK 64¹ straipsnio nuostatos nuteistojo atžvilgiu pagrįstai nebuvo taikytos.

10. Apeliantas S. Š. skunde nurodo, kad pagrobto vyno butelio vertė tik 7,19 Eur, todėl jis mano, jog teismas jam skyrė neadekvačiai griežtą bausmę. Pažymėtina, kad vienas iš BK 178 straipsnio 2 dalyje vagystę kvalifikuojančių požymių yra atviroji vagystė (past. – kaip ir nagrinėjamu atveju). Esminis atvirosios vagystės požymis yra veiksmų atvirumas. Vagystė laikoma atvirąja tada, kai kaltininkas veikia viešai, esant savininkui ar kitiems asmenims, nesantiems atvirosios vagystės bendrininkais, suvokiantiems neteisėto turto pagrobimo faktą. Kaltininkas žino, kad šie asmenys supranta jo veiksmų pobūdį, bet ignoruoja šią aplinkybę. Toks kaltininko veikimas rodo didesnį jo grubumą, įžūlumą ir cinizmą. O atsakant į minėtus apeliacinio skundo argumentus, teisėjų kolegijas pažymi, kad šiuo atveju pagrobto turto vertė veikos kvalifikavimui įtakos neturi.

11. Nuteistasis taip pat nurodo, kad jis dėl ankstesnių teistumų išvadas yra padaręs ir nori pakeisti gyvenimo būdą, yra dirbantis, jau kelis metus dirba, charakterizuojamas teigiamai, turi draugę, ruošiasi su ja kurti šeimą, todėl mano, kad bausmės tikslai – pataisyti asmenį, gali būti pasiekti ir jam skyrus švelnesnę bausmę, nesusijusią su laisvės atėmimu. Nors BK 178 straipsnio 2 dalies sankcijoje įstatymų leidėjas numatė ne tik laisvės atėmimo, bet ir alternatyvias bausmes –viešuosius darbus, baudą, laisvės apribojimą, areštą, tačiau teisėjų kolegija, patikrinusi bylos duomenis, dar kartą įvertinusi bausmės skyrimui ir individualizavimui reikšmingas aplinkybes, neturi pagrindo nesutikti su pirmosios instancijos teismo nuteistajam paskirtos bausmės rūšimi bei jos dydžiu. Kaip teisingai pastebėjo apylinkės teismas, ankstesniais procesiniais sprendimais S. Š. buvo skirtos švelnesnės baudos, laisvės apribojimo ir arešto bausmės, tačiau kadangi nuteistasis ir vėl nusikalto, yra akivaizdu, jog jis iš ankstesnių teistumų nepasimokė ir išvadų nepadarė. Nagrinėjamu atveju S. Š. yra nuteistas šeštą kartą. Be to, ne kartą už smulkias vagystes jis baustas ir administracine tvarka. Pastebėtina, kad nuteistasis, jau būdamas teistas už tyčinius nusikaltimus ir turėdamas už juos neišnykusį bei įstatymų nustatyta tvarka nepanaikintą teistumą, vėl padarė naują tyčinį nusikaltimą, todėl baudžiamojo įstatymo atžvilgiu jis yra laikomas recidyvistu (BK 27 straipsnio 1 dalis). Šie duomenys neabejotinai leidžia spręsti, kad dabartinė nusikalstama veika nebuvo padaryta atsitiktinai, tačiau yra nulemta susiformavusių neigiamų nuteistojo vertybinių nuostatų, todėl, apygardos teismo vertinimu, tokiam asmeniui ir valstybės taikomas poveikis turi būti adekvatus bei proporcingas veikos pavojingumui, kad jį paveiktų ir sulaikytų nuo nusikalstamų sumanymų realizavimo, o ne sudarytų nebaudžiamumo iliuziją. Nepaisant ankstesnių savo esme švelnesnių bausmių, S. Š., kaip matyti, visgi nededa realių pastangų iš esmės pakeisti savo gyvenimo būdo, priešingai, kartoja nusikalstamas veikas, kas akivaizdžiai rodo, jog nuteistasis nėra linkęs taisytis. Šios aplinkybės neabejotinai neigiamai charakterizuoja nuteistąją ir leidžia pagrįstai teigti, jog jis negeba daryti išvadų ir savo elgesio kontroliuoti išimtinai teigiama linkme. Todėl darytina išvada, kad kitos švelnesnės bausmės rūšies ir bausmės dydžio paskyrimas nagrinėjamu atveju nepadėtų pasiekti BK 41 straipsnyje įtvirtintų bausmės tikslų, be nubaudimo ir teisingumo principo įgyvendinimo, siekiant realiai sulaikyti asmenį nuo nusikalstamų veikų darymo, atimti ar apriboti galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas bei paveikti, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų (BK 41 straipsnio 2 dalies 1–5 punktai). Tad švelninti skundžiamu nuosprendžiu apeliantui paskirtą bausmę nėra nei teisinio, nei faktinio pagrindo.

12. S. Š. skunde apeliaciniame skunde taip pat teikia alternatyvų prašymą skundžiamu nuosprendžiu paskirtą laisvės atėmimo bausmę atidėti.

13. BK 75 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad asmeniui, nuteistam laisvės atėmimu ne daugiau kaip šešeriems metams už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus arba ne daugiau kaip ketveriems metams už vieną ar kelis nesunkius ar apysunkius tyčinius nusikaltimus, teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo vienerių iki trejų metų. Pagal to paties straipsnio 4 dalį, bausmės vykdymas pagal šio straipsnio 1, 2, 3dalis gali būti atidėtas, jeigu teismas nusprendžia, kad yra pakankamas pagrindas manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo arba asmeniui atlikus tik jos dalį.

14. Teisėjų kolegija, įvertinusi pateiktus apeliacinio skundo argumentus, skundžiamą nuosprendį bei baudžiamosios bylos medžiagą, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, nuspręsdamas netaikyti S. Š. atžvilgiu BK 75 straipsnio nuostatų bei neatidėdamas bausmės vykdymo, priėmė pagrįstą ir teisėtą procesinį sprendimą. Apylinkės teismas nurodė, kad kaltinamasis (tuo metu) sistemingai daro nusikalstamas veikas (teisiamas šeštą kartą), nedaro išvadų, ankstesniais teismo baudžiamaisiais įsakymais ir nuosprendžiais paskirtos bausmės nuo naujų nusikalstamų veikų padarymo jo nesulaikė. Vien ta aplinkybė, jog kaltinamasis šiuo metu vykdo individualią veiklą, žalą atlygino, neleidžia daryti išvados, jog kaltinamasis kritiškai vertina savo elgesį ir nedarys naujų nusikalstamų veikų, o tai tik sustiprina teismo įsitikinimą, jog bausmės vykdymo atidėjimas ir taikoma probacija nebūtų veiksminga kaltinamojo atžvilgiu ir tik formuotų nebaudžiamumo nuostatas, todėl apylinkės teismas sprendė, kad nėra teisinio pagrindo kaltinamojo (tuo metu) atžvilgiu taikyti BK 75 straipsnio nuostatas ir laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti.

15. Kasacinės instancijos teismo praktikoje nepritariama atvejams, kai bausmės vykdymo atidėjimas taikomas formaliai, neatsižvelgiant į tai, kad asmuo jau daug kartų teistas arba nusikalstamos veikos padarymo metu turi neišnykusį teistumą (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-405/2012, 2K-132-942/2016, kt.). Apeliaciniame skunde nurodyti argumentai, kad apeliantas dirba ir darbdavio yra charakterizuojamas teigiamai, turi draugę ir planuoja kurti šeimą, nėra pagrindas daryti išvados, kad pirmosios instancijos teismas, netaikydamas laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimo nuteistajam, neteisingai vertino bylos duomenis ir netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą. Minėta, kad nuteistasis anksčiau yra ne kartą teistas, nagrinėjamu atveju nurodytą nusikalstamą veiką padarė neišnykus ankstesniam teistumui. Esant tokiai situacijai, aukštesnis teismas pritaria apylinkės teismo pozicijai, kad šiuo atveju bausmės vykdymo atidėjimas šiam nuteistajam negali būti taikomas, kadangi nėra pakankamo pagrindo manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus jos atlikimo (BK 75 straipsnio 4 dalis).

16. Apeliantas taip pat mano, kad be pagrindo iš jo apylinkės teismas priteisė 322,91 Eur už advokato G. A. jam neva teiktą antrinę teisinę pagalbą. Nurodo, kad šį advokatą jis matė tik du kartus teisme, nesijautė gavęs kokią tai pagalbą – advokatas jo nekonsultavo, pozicijų teisminio nagrinėjimo metu nederino, bylos medžiagos neaptarinėjo ir pan., t. y. teisinės pagalbos advokatas jam nesuteikė, todėl nuteistasis pats atsisakė jo dalyvavimo teisme.

17. Su tokia nuteistojo pozicija aukštesnis teismas nesutinka. Iš baudžiamosios bylos duomenų matyti, kad advokatas G. A. savo ginamąjį S. Š. atstovavo ir gynė teisiamajame posėdyje 2023 m. gruodžio 11 d., 2024 m. sausio 11 d. ir 2024 m. vasario 14 d. S. Š. pageidaujant, minėtas gynėjas kitu buvo pakeistas 2024 m. kovo 13 d. Iš bylos duomenų taip pat matyti, kad byloje apylinkės teismas buvo gauta 2024 m. vasario 14 d. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Išteklių administravimo skyriaus patikslinta pažyma Nr. APD-2024-01760 dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos baudžiamojoje byloje, kurioje nurodyta, kad šios tarnybos koordinatoriaus parinkimu advokatui G. A. teikiant antrinę teisinę pagalbą S. Š. šioje byloje, antrinės teisinės pagalbos išlaidos advokato užmokesčiui sudaro 322,91 Eur. Kartu su šia pažyma apylinkės teismui buvo pateiktas Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos 2023 m. gruodžio 8 d. prašymas Nr. ATP-2023-47725, kuriame pateiktas detalus antrinės teisinės pagalbos išlaidų paskaičiavimas. Atsižvelgęs į S. Š. turtinę padėtį (yra dirbantis), apylinkės teismas pagrįstai iš S. Š. valstybei priteisė 322,91 Eur (tris šimtus dvidešimt du eurus 91 centą) jam teiktos valstybės garantuojamos antrinės teisinės pagalbos išlaidų.

18. Esant nurodytoms aplinkybėms, nuteistojo apeliacinis skundas yra atmetamas.

19. Kauno apygardos teisme buvo gauta Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos (VGTPT) Išteklių administravimo skyriaus 2024 m. rugpjūčio 20 d. pažyma Nr. APD-2024-08070 dėl nuteistajam S. Š. teiktos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų, kurias sudaro 154,17 Eur (vienas šimtas penkiasdešimt keturi eurai 17 ct)..

20. Pagal BPK 106 straipsnio 2 dalį, pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, priima sprendimą iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį, išskyrus šio Kodekso 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atvejus. Analogiškos nuostatos taikytinos ir sprendžiant antrinės teisinės pagalbos išlaidų atlyginimo klausimą apeliacinės instancijos teisme, tačiau tokiais atvejais, priteisiant išlaidas advokato paslaugoms apmokėti, būtina atsižvelgti ir į tai, pagal kieno skundą buvo nagrinėta byla, koks yra šio skundo nagrinėjimo rezultatas, koks yra gynėjo paskyrimo kaltininkui teisinis pagrindas (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamosiose bylose Nr. 2K-143-696/2017, Nr. 2K-118-489/2019, Nr. 2K-135-693/2019, Nr.2K-41-697/2021 ir kt.).

21. Vertinant pateiktus duomenis, atkreiptinas dėmesys į tai, kad baudžiamojoje byloje nuteistajam S. Š. gynėjas buvo paskirtas siekiant įgyvendinti baudžiamojo proceso įstatymo reikalavimus, numatančius, kad nuteistojo gynėjo dalyvavimas apeliacinės instancijos teisme yra privalomas (BPK 322 straipsnio 1 dalis). Tai reiškia, kad bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme metu siekiant įgyvendinti teisę į gynybą, gynėjo dalyvavimas buvo būtinas valstybės iniciatyva, nepriklausomai nuo nuteistojo valios. Pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu S. Š. yra pripažintas kaltu padaręs nusikaltimą, numatytą BK 178 straipsnio 2 dalyje, baudžiamoji byla buvo nagrinėjama pagal nuteistojo apeliacinį skundą, kuris šia apygardos teismo nutartimi yra atmetamas. Atsižvelgiant į tai, kad S. Š. gynyba apeliacinės instancijos procese buvo būtina, jam skundžiamu nuosprendžiu yra paskirta laisvės atėmimo bausmė, o nuteistojo apeliacinis skundas atmetamas, teisėjų kolegija sprendžia, jog valstybės patirtų proceso išlaidų priteisimas šiuo atveju prieštarautų teisingumo ir sąžiningumo principams. Taigi, minėtas VGTPT prašymas priteisti antrinės teisinės pagalbos išlaidas netenkinamas.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 332 straipsniu,

nutaria:

atmesti nuteistojo S. Š. skundą.

Iš nuteistojo S. Š. valstybei antrinės teisinės pagalbos išlaidų, susidariusių už gynėjo jam suteiktą antrinę teisinę pagalbą apeliacinės instancijos teisme, nepriteisti

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.