- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2020-10-29
- Bylos Nr.
- e2-1485-464/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 2-55-3-00958-2020-1
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Dalia Kačinskienė
- Ieškovas
- Benu
- Atsakovas
- Vilniaus miesto savivaldybės administracijai
- Kategorijos
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi ieškovės Benu vaistinė Lietuva, uždarosios akcinės bendrovės atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2020 m. rugpjūčio 12 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2-3648-340/2020 pagal ieškovės Benu vaistinė Lietuva, uždarosios akcinės bendrovės ieškinį atsakovei Vilniaus miesto savivaldybės administracijai dėl nuomos konkurso sąlygų pripažinimo neteisėtomis ir konkurso nutraukimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė Benu vaistinė Lietuva, UAB kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama pripažinti atsakovės Vilniaus miesto savivaldybės administracijos 2020 m. liepos 20 d. paskelbto viešojo 56,62 kv. m ploto negyvenamųjų patalpų, esančių adresu (duomenys neskelbtini), nuomos konkurso sąlygas neteisėtomis, konkursą nutraukti ir priteisti bylinėjimosi išlaidas.
2. Nurodė, kad atsakovė 2020 m. liepos 7 d. paskelbė apie vykdomą viešą 56,62 kv. m ploto negyvenamųjų patalpų, esančių (duomenys neskelbtini), nuomos konkursą, nurodant, kad patalpos nuomojamos vaistinės veiklai vykdyti. Pasak ieškovės, dėl valstybėje susidariusios ekstremalios situacijos, į poliklinikos patalpas, kuriose yra nuomojamas turtas, įleidžiamas tik labai ribotas srautas pacientų. Todėl patalpų nebus galima naudoti pagal paskirtį, įprasta tvarka vykdyti vaistinės veiklą, dėl to neįmanoma apskaičiuoti ir pateikti planuojamų pardavimų. Nepriklausomai nuo to, nuomos mokestis turės būti mokamas iš karto po sutarties pasirašymo. Mano, kad į sutartį turėtų būti įtrauktos sąlygos, susijusios su nuomos mokesčio mokėjimu, kai jose faktiškai nėra galimybės vykdyti veiklą, bei numatyta teisė vienašališkai nutraukti tokią sutartį nenugalimos jėgos aplinkybėmis ir pan. Be to, konkurso sąlygose nėra informacijos dėl patalpų atitikimo teisės aktų reikalavimams, t. y. ar jos pritaikytos visuomeninės vaistinės veiklai, juo labiau kad pagal sutartį nuomininkui draudžiama be raštiško nuomotojo sutikimo atlikti statinio kapitalinio remonto ar rekonstravimo darbus.
3. Ieškovės įsitikinimu, konkurso sąlygos yra neaiškios, netikslios, dviprasmiškos, pažeidžiančios rinkos dalyvių lygiateisiškumą, nediskriminavimo bei sąžiningos konkurencijos principus, t. y. neleidžia rinkos dalyviams tinkamai įvertinti savo galimybes dalyvauti tokiame konkurse. Dėl šių priežasčių prašo pripažinti konkurso sąlygas neteisėtomis ir jį nutraukti.
4. Ieškinio reikalavimams užtikrinti, ieškovė prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones – sustabdyti konkurso procedūras ir įpareigoti atsakovę nesudaryti sutarties, o jei tokia sutartis sudaryta, sustabdyti sutarties vykdymą. Nurodė, kad laikinosios apsaugos priemonės yra vienintelė efektyvi priemonė užtikrinti būsimo sprendimo įvykdymą, o tokių priemonių nepritaikius būtų apribotos galimybės ieškovei ginti pažeistas teises. Nesustabdžius konkurso procedūrų ir sudarius sutartį su jo laimėtoju, būtų itin apsunkintas teismo sprendimo vykdymas, šalių grąžinimas į iki pažeidimo buvusią padėtį taptų neįmanomas, nes ieškovė dėl netikslių, neaiškių sąlygų neturėjo galimybės pateikti pasiūlymo ir dalyvauti konkurse. Be to, sudarius sutartį su kitu rinkos dalyviu, šis pradėtų vykdyti veiklą, o licencija negali būti išduodama keliems subjektams tose pačiose patalpose.
Žemesnės instancijos teismas
5. Vilniaus apygardos teismas 2020 m. rugpjūčio 3 d. nutartimi ieškovės prašymą patenkino: (1) sustabdė Vilniaus miesto savivaldybės administracijos vykdomo viešo negyvenamųjų patalpų, esančių adresu (duomenys neskelbtini), nuomos konkurso procedūras ir (2) įpareigojo atsakovę nesudaryti viešo konkurso nuomos sutarties iki sprendimo nagrinėjamoje byloje įsiteisėjimo.
Šalies argumentai
6. Atsakovė Vilniaus miesto savivaldybės administracija 2020 m. rugpjūčio 5 d. pateikė atskirąjį skundą, prašydama teismo pasinaikinti 2020 m. rugpjūčio 3 d. nutartį dėl laikinųjų apsaugos priemonių. Jame nurodė, kad nuo 2020 m. liepos 29 d. yra išnykęs pagrindas taikyti konkurso procedūrų sustabdymą bei įpareigojimą nesudaryti nuomos sutarties, nes 2020 m. liepos 29 d. buvo pasirašyta negyvenamųjų pastatų, statinių ir patalpų nuomos bei kito ilgalaikio materialiojo turto nuomos sutartį Nr. A466-60/20. Taigi, konkurso procedūros jau yra pasibaigusios, o nuomos sutartis, kurios atsakovė skundžiama nutartimi įpareigota nesudaryti iki sprendimo šioje civilinėje byloje įsiteisėjimo, pasirašyta dar iki nutarties priėmimo. Tokiu atveju teismo pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės nebeužtikrina būsimo teismo sprendimo šioje byloje įvykdymo.
7. Ieškovė Benu vaistinė Lietuva, UAB 2020 m. rugpjūčio 10 d. pateikė prašymą pakeisti Vilniaus apygardos teismo 2020 m. rugpjūčio 3 d. nutartimi taikytas laikinąsias apsaugos priemones, taikant kitas laikinąsias apsaugos priemones – atsakovės įpareigojimą sustabdyti 2020 m. liepos 29 d. sudarytos konkurso nuomos sutarties vykdymą.
8. Nurodė, kad poreikis užtikrinti ieškovės interesų apsaugą ir būsimo teismo sprendimo įvykdymą išliko. Tačiau anksčiau pritaikytas laikinosios apsaugos priemonės pakeistinos į jau sudarytos sutarties vykdymo sustabdymą. Laikinųjų apsaugos priemonių nepakeitus, šalių grąžinimas į ankstesnę padėtį taptų apsunkintas arba neįmanomas.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
9. Vilniaus apygardos teismas, sutikdamas su atskiruoju skundu, 2020 m. rugpjūčio 12 d. nutartimi (1) pasinaikino 2020 m. rugpjūčio 3 d. nutartį, kuria buvo taikytos laikinosios apsaugos priemonės ir sustabdytos Vilniaus miesto savivaldybės administracijos vykdomo viešo negyvenamųjų patalpų, esančių adresu (duomenys neskelbtini), nuomos konkurso procedūros, o atsakovė įpareigota nesudaryti viešo konkurso nuomos sutarties iki sprendimo šioje civilinėje byloje įsiteisėjimo; (2) netenkino ieškovės prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimo.
10. Įvertinęs faktą kad konkurso procedūros, kurias 2020 m. rugpjūčio 3 d. nutartimi buvo nutarta sustabdyti, jau yra pasibaigusios, o nuomos sutartis, kurios atsakovė skundžiama nutartimi įpareigota nesudaryti iki sprendimo šioje civilinėje byloje įsiteisėjimo, buvo pasirašyta 2020 m. liepos 29 d., teismas padarė išvadą, kad 2020 m. rugpjūčio 3 d. nutartimi pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės neteko prasmės, nes jos nebeužtikrina būsimo teismo sprendimo šioje byloje įvykdymo.
11. Pasisakydamas dėl ieškovės prašymo pakeisti taikytas laikinąsias apsaugos priemones, teismas nurodė, kad gali būti taikomos tik tokios laikinosios apsaugos priemonės, kurios susijusios su pareikštais reikalavimais ir gali užtikrinti būsimo toje byloje priimto teismo sprendimo, jei reikalavimai būtų patenkinti, įvykdymą.
12. Teismas nustatė, kad ieškovė ieškinį pareiškė siekdama viešo negyvenamųjų patalpų nuomos konkurso sąlygų pripažinimo neteisėtomis ir paties konkurso nutraukimo. Tačiau nuomos konkurso procedūros jau yra pasibaigusios, 2020 m. liepos 29 d. sudarius negyvenamųjų pastatų, statinių ir patalpų nuomos bei kito ilgalaikio materialiojo turto nuomos sutartį, dėl kurios jokių naujų materialinių reikalavimų ieškovė nepareiškė. Todėl, teismo vertinimu, prašoma taikyti laikinoji apsaugos priemonė – atsakovės įpareigojimas sustabdyti 2020 m. liepos 29 d. sudarytos konkurso nuomos sutarties vykdymą, nėra susijusi su ieškinyje pareikštais reikalavimais ir negali atlikti jų įvykdymo užtikrinimo funkcijos, jeigu ieškinys būtų patenkintas.
13. Pirmosios instancijos teismas pažymėjo, kad šiuo atveju ginčas kilo iš viešo nuomos konkurso teisinių santykių, kurie nėra tapatūs viešųjų pirkimų teisiniams santykiams, tokiam ginčui nagrinėti taikomos ne viešuosius pirkimus, o viešo nuomos konkurso teisinius santykius reglamentuojančios teisės normos. Todėl ieškovė, prašydama taikyti laikinąsias apsaugos priemones byloje, kurioje ginčijamas viešo nuomos konkurso sąlygų teisėtumas, bendrais pagrindais turi pagrįsti tokių laikinųjų apsaugos priemonių taikymo būtinumą.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
14. Ieškovė Benu vaistinė Lietuva, UAB atskirajame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2020 m. rugpjūčio 12 d. nutarties dalį, kuria atmestas jos prašymas pakeisti laikinąsias apsaugos priemones, ir jį patenkinti – sustabdyti konkurso nuomos sutarties vykdymą, skirti atsakovei baudą už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis. Atskirasis skundas grindžiamas tokiais argumentais:
14.1. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad kai pagal neteisėtas pirkimo sąlygas jau yra sudaryta pirkimo sutartis, nėra pagrindo nutraukti pirkimą, nes jis jau yra pasibaigęs. Tokiu atveju,?jeigu pirkimas pagal neteisėtomis pripažintas sąlygas jau yra pasibaigęs, turi būti sprendžiama dėl sudarytos pirkimo sutarties galiojimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. gegužės 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-272/2013). Teismas, nustatęs, kad sandoris prieštarauja imperatyviosioms teisės normoms, turi ex officio (pagal praeigas) pripažinti sandorį niekiniu ir negaliojančiu ir taikyti atitinkamus teisinius padarinius, neatsižvelgdamas į bylos dalyvių reikalavimus. Teismui patenkinus ieškinio reikalavimus ir pripažinus, kad konkurso sąlygos yra neteisėtos, jis privalėtų ex officio spręsti dėl konkurso nuomos sutarties pripažinimo negaliojančia. Todėl teismo motyvai, kad prašoma taikyti laikinoji apsaugos priemonė nėra susijusi su ieškinio reikalavimais, yra absoliučiai nepagrįsti, neteisėti ir klaidingi.
14.2. Atsakovei ir toliau vykdant konkurso nuomos sutartį, ieškovei palankaus teismo sprendimo vykdymas itin komplikuotųsi. Kiekvienas nuomininkas patalpas prisitaiko savo individualiems poreikiams, dėl išsikėlimo / įsikėlimo į ginčo patalpas galimai patirtų beprasmes finansines, laiko bei žmogiškųjų išteklių sąnaudas. Realų ir neapsunkintą teismo sprendimo įvykdymą bei ieškovės teisių ir teisėtų interesų gynybą gali užtikrinti tik konkurso nuomos sutarties vykdymo sustabdymas.
14.3. Ieškinys yra akivaizdžiai pagrįstas, jame dėstomos faktinės aplinkybės, jas pagrindžiantys įrodymai patvirtina, kad atsakovė vykdo konkursą pagal neteisėtas jo sąlygas, kurios yra netikslios, neaiškios, nepritaikytos dabartinei pandeminei situacijai. Be to, konkurso tvarka nuomojamose patalpose nėra galima vykdyti veiklos pagal patalpų paskirtį. Atsižvelgiant į tai, atsakovė neteisėtai sudarė konkurso nuomos sutartį, dėl to nuomos sutartis turi būti pripažinta negaliojančia.
14.4. Nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių, atsakovė gali padaryti žalą pažeisdama pagrindinius imperatyvius reikalavimus (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 1.2 straipsnis, 1.5 straipsnis). Ir priešingai, jas pritaikius, būtų užtikrinta ginčo šalių interesų pusiausvyra. Be to, panašiose bylose, t. y., dėl patalpų nuomos konkurso sąlygų teisėtumo ar jo vykdymo, Lietuvos teismai taiko laikinąsias apsaugos priemones (pvz., Lietuvos?apeliacinio teismo 2018 m. rugsėjo 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1138-196/2018; 2018 m. birželio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-751-236/2018).
Atsiliepimas
14.5. Atsakovė konkurso nuomos sutartį buvo sudariusi jau pateikdama atsiliepimą į ieškovės prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones, tačiau apie tai sąmoningai?neinformavo, arba, visiškai neatmestina, sudarė konkurso nuomos sutartį atgaline data, jau po 2020 m. rugpjūčio 3 d. nutarties priėmimo. Atsakovė tokiu savo elgesiu akivaizdžiai piktnaudžiavo savo teisėmis, todėl jai skirtina Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 95 straipsnio 2 dalyje nustatyto dydžio bauda.
15. Atsakovė Vilniaus miesto savivaldybės administracija atsiliepime prašo ieškovės atskirąjį skundą atmesti, skundžiamą nutartį palikti nepakeistą. Nurodo šiuos atsikirtimų į skundą argumentus:
15.1. Teismas, spręsdamas laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą bylose dėl viešo nuomos konkurso sąlygų teisėtumo, neturi teisės taikyti laikinųjų apsaugos priemonių, kurios taikomos viešųjų pirkimų bylose, nesant tam teisinio pagrindo, t. y. nesant pareikštam reikalavimui, susijusiam su prašomomis taikyti laikinosiomis apsaugos priemonėmis. Konkurso sąlygų teisėtumo kvestionavimas nesuteikia ieškovei privilegijos atsakovės atžvilgiu taikyti platesnio pobūdžio apribojimus, nei yra susiję su pareikštu ieškiniu.
15.2. Nagrinėjamoje byloje ieškovė neginčija konkurso rezultatų (konkurso laimėtojo nustatymo, konkurso dalyvių pateiktų pasiūlymų eiliškumo sudarymo ir pan.), todėl teismas, nagrinėdamas bylą iš esmės, konkurso rezultatų (ne)teisėtumo pagal esamus ieškovės pareikštus reikalavimus netgi neturės procesinio pagrindo vertinti, atitinkamai, neturės ir ieškovės nurodomos ex officio pareigos spręsti dėl tariamai neteisėtų rezultatų pagrindu sudarytos nuomos sutarties galiojimo.
15.3. Nesustabdžius nuomos sutarties vykdymo, teismo sprendimo įvykdymas ieškinio patenkinimo atveju nepasunkėtų ar, juo labiau, netaptų neįmanomas. Sprendimo įvykdymui nuomos sutarties vykdymo sustabdymas neturėtų jokios realios įtakos.
15.4. Pritaikius ieškovės prašomas laikinąsias apsaugos priemones susidarytų viešąjį interesą pažeidžianti situacija, kai visą teisminio nagrinėjimo laikotarpį (kuris gali trukti ne vienerius metus), ginčo patalpos būtų nenaudojamos, tokiu būdu būtų pažeisti savivaldybės turto valdymo principai bei viešasis interesas. Situacija, kai viešoji nuosavybė neapibrėžtą laiko tarpą būtų nenaudojama pagal paskirtį, yra neadekvati ir ieškovės tariamų interesų užtikrinimas negali būti iškeliamas aukščiau už viešąjį interesą į racionalų ir efektyvų viešosios nuosavybės valdymą bei naudojimą.
Šalies argumentai
15.5. Ieškovė klaidina teismą teigdama, neva panašiose bylose, t. y. dėl patalpų nuomos konkurso sąlygų teisėtumo ar jo vykdymo, Lietuvos teismai taiko laikinąsias apsaugos priemones. Ieškovės nurodytose bylose nei ieškinio dalykas, nei faktinė situacija iš esmės nesutampa su susiklosčiusia šioje byloje. Be to, pagal naujesnę Lietuvos apeliacinio teismo praktiką bylose dėl viešosios nuosavybės nuomos konkursų ar jų sąlygų (ne)teisėtumo, laikinosios apsaugos priemonės nebuvo pritaikytos: pvz. Lietuvos apeliacinio teismo 2019 m. sausio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-72-236/2019, 2019 m. sausio 24 d. nutartis civilinėje byloje e2-102-302/2019 ir kt.
Atsiliepimas
15.6. Atsakovė neatliko absoliučiai jokių piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis reiškiančių veiksmų CPK 95 straipsnio prasme, o teismo nustatytu terminu įgyvendinusi savo procesinę teisę pateikti atsiliepimą į ieškovės pareikštą prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, atsakovė niekaip negali būti laikoma sąmoningai veikusia prieš greitą ir teisingą bylos išnagrinėjimą. Atsiliepimas į ieškovės prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo buvo parengtas dar iki nuomos sutarties pasirašymo, tačiau taip sutapo, kad sutartis buvo pasirašyta atsiliepimo pateikimo teismui dieną. Atsakovė, pasirašydama nuomos sutartį, veikė teisės aktų nustatyta tvarka, niekaip savo veiksmais nesukliudė šios bylos nagrinėjimo eigai, jokiais savo veiksmais neužvilkino bylos greito išnagrinėjimo, taigi nėra atlikusi absoliučiai jokių neteisėtų, piktnaudžiavimo teise tyčinių veiksmų.
Motyvuojamoji dalis
Teisėja konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Dėl atskirojo skundo nagrinėjimo ribų ir atskirojo skundo pagrįstumo
16. Apeliacinis procesas nėra pirmosios instancijos teismo proceso pakartojimas, apeliacinės instancijos teismas ginčo ar atskiro procesinio klausimo iš naujo nenagrinėja. Apeliacijos paskirtis yra patikrinti skundžiamo procesinio teismo sprendimo arba skundžiamos jo dalies teisėtumą ir pagrįstumą atsižvelgiant į tuos argumentus, kuriuos apeliaciniame ar atskirajame skunde nurodo apeliacinį procesą iniciavęs asmuo (apeliantas), kitaip tariant, nagrinėjimas šios instancijos teisme vyksta neperžengiant skunde nustatytų faktinių bei teisinių jo ribų (CPK 320, 338 straipsniai).
17. Apeliacinės instancijos teismas turi teisę peržengti apeliacinio skundo ribas tik tuo atveju, jeigu to reikalauja viešasis interesas ir jeigu neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Atskiriesiems skundams paduoti ir nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliaciniame teisme, išskyrus CPK III dalies XVI skyriaus antrajame skirsnyje numatytas išimtis (CPK 338 straipsnis).
18. Šiuo aspektu kasacinio teismo jurisprudencijoje pasisakoma, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas / nutartis tikrinamas pagal byloje jau esančius ir pirmosios instancijos teismo ištirtus ir įvertintus duomenis, patikrinant, ar pirmosios instancijos teismas turėjo pakankamai įrodymų teismo padarytoms išvadoms pagrįsti, ar juos tinkamai ištyrė ir įvertino, ar nepažeidė kitų įrodinėjimo taisyklių. Pagal CPK 320 straipsnį apeliacinio skundo ribas paprastai nustato faktiniai ir teisiniai argumentai, kurių pagrindu ginčijamas pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumas ir pagrįstumas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. spalio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-484/2013). Apeliacinės instancijos teismas savo iniciatyva negali išplėsti apeliacinio skundo argumentų sąrašo ir pradėti analizuoti tokius argumentus, kuriais apeliaciniame skunde nesiremiama, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. sausio 17 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-7-19/2006).
19. Kasacinio teismo praktikoje taip pat pripažįstama, kad išėjimas už apeliacinio (atskirojo) skundo ribų yra tada, kai teismas pakeičia ar panaikina žemesnės instancijos teismo sprendimą dėl teisiškai reikšmingų faktinių pagrindų, kuriais skunde nesiremiama ir įstatymas nesuteikia galimybės išeiti už apeliacinio skundo ribų tuo klausimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. gegužės 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-237/2008; 2020 m. vasario 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-10-1075/2020, 55 punktas).
20. Nagrinėjamu atveju apeliantė Benu vaistinė Lietuva, UAB pateikė atskirąjį skundą, prašydama panaikinti tik dalį Vilniaus apygardos teismo 2020 m. rugpjūčio 12 d. nutarties, kuria kaip nepagrįstas buvo atmestas jos 2020 m. rugpjūčio 10 d. prašymas pakeisti Vilniaus apygardos teismo 2020 m. rugpjūčio 3 d. nutartimi pritaikytas laikinąsias apsaugos priemones – viešojo nuomos konkurso procedūros stabdymą ir atsakovės Vilniaus miesto savivaldybės administracijos įpareigojimą nesudaryti viešojo konkurso nuomos sutarties iki sprendimo įsiteisėjimo į kitą laikinąją apsaugos priemone – į atsakovės įpareigojimą sustabdyti jau sudarytos konkurso nuomos sutarties vykdymą.
21. Vadinasi, tos pirmosios instancijos teismo 2020 m. rugpjūčio 12 d. nutarties dalies, kuria teismas, sutikdamas su atsakovės 2020 m. rugpjūčio 5 d. atskiruoju skundu, pats pasinaikino ankstesne – 2020 m. rugpjūčio 3 d. nutartimi – pritaikytas laikinąsias apsaugos priemones, apeliantė neskundžia. Toks reikalavimas nėra nurodytas ne tik formuluojant apeliantės atskirojo skundo dalyką, bet ir dėstant šio skundo faktinį pagrindą, t. y. jame nesama jokių nesutikimo su ta nutarties dalimi, kuria buvo panaikintos anksčiau taikytos laikinosios apsaugos priemonės, motyvų.
22. Atitinkamai, neapskundus tos teismo nutarties dalies, kuria byloje taikytos laikinosios apsaugos priemonės jau yra panaikintos, ir suėjus CPK nustatytam 7 dienų terminui tokiam procesiniam veiksmui atlikti (CPK 151 straipsnio 1 dalis, 335 straipsnio 1 dalis), ši teismo nutarties dalis yra įsiteisėjusi (CPK 18 straipsnis). Kartu tai reiškia, kad apeliacinės instancijos teismas, esant aiškiai apibrėžtoms atskirojo skundo argumentais bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme riboms, tos teismo nutarties dalies, kuria buvo panaikintos laikinosios apsaugos priemonės, teisėtumo ir pagrįstumo neturi pagrindo vertinti. Peržengti atskirajame skundu apibrėžtas ribas apeliacinės instancijos teismas taip pat jokių prielaidų neįžvelgia. Tokiu atveju apeliacijos objektas yra nutarties dalis, kuria atsisakyta vieną laikinąja apsaugos priemonę pakeisti kita.
23. Pagal CPK 148 straipsnio 1 dalį teismas gali dalyvaujančių byloje asmenų ar kitų suinteresuotų asmenų pagrįstu prašymu vieną laikinąją apsaugos priemonę pakeisti kita. Minėtos normos pagrindu gali būti keičiamas laikinųjų apsaugos priemonių pobūdis, rūšis ir mastas (taikytų ribojimų apimtis). Taikant laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimą reglamentuojančias teisės normas yra užtikrinama abiejų bylos šalių teisių apsauga: jei pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės nėra efektyvios ar pakankamos būsimo teismo sprendimo įvykdymui užtikrinti, ieškovas gali prašyti jas pakeisti kitomis, o jeigu pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių rūšis ar mastas yra pernelyg varžantys atsakovo interesus, jis gali pateikti prašymą taikyti kitas jo siūlomas laikinąsias apsaugos priemones arba sumažinti jų mastą (Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. spalio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1289-943/2017).
24. Taigi, siekiant nustatyti tai, ar apeliantės prašymas pakeisti teismo nutartimi pritaikytas laikinąsias apsaugos priemones kitoms, pirmiausia turėtų būti nagrinėjamos ir vertinamos faktinės aplinkybės, sijusios su prašomų pakeisti laikinųjų apsaugos priemonių efektyvumu ir jų pakankamumu, siekiant užtikrinti galimai ieškovui palankaus teismo sprendimo įvykdymą. Tačiau tokių procesinių veiksmų atlikimas nagrinėjamu atveju nėra galimas, kadangi laikinosios apsaugos priemonės neapskųsta teismo nutarties dalimi yra panaikintos.
25. Nagrinėjamu atveju susiklosčius tokiai aptartai faktinei procesinei situacijai, CPK 148 straipsnio 1 dalyje numatyto procesinių veiksmų atlikimas, t. y. jau panaikintų (nesančių) laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimas kitomis objektyviai tapo neįmanomas.
26. Apeliantė, pati pasirinkdama būtent tokį savo teisių gynimo būdą, t. y. pateikdama atskirąjį skundą tik dėl nutarties dalies, kuria buvo atmestas jos prašymas dėl laikinosios apsaugos priemonės pakeitimo kita, bet nepasisakydama dėl kitų šia nutartimi išspręstų klausimų ir nekvestionuodama kitų teismo sprendimų, sukūrė tokią procesinę situaciją, kai apeliacinės instancijos teisme keliamo klausimo išnagrinėjimas procesiškai yra negalimas. Vien dėl šios priežasties atskirasis skundas negali būti tenkinamas, o jame dėstomi argumentai kaip teisiškai nereikšmingi nevertinami.
Dėl baudos už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis
27. Apeliantė atskirajame skunde prašo atsakovei paskirti CPK 95 straipsnyje numatytą baudą už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis. Apeliantės nuomone, atsakovė, teikdama atsiliepimą į jos su ieškiniu pateiktą prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, nuslėpė tai, kad konkurso nuomos sutartis jau yra sudaryta bei galimai suklastojo jos sudarymo datą, tokiu būdu akivaizdžiai piktnaudžiaudama jai suteiktomis proceso teisėmis.
28. CPK 95 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad teismas, nustatęs šio straipsnio 1 dalyje numatytus piktnaudžiavimo atvejus (nesąžiningai pareiškiant nepagrįstą ieškinį ir (ar) kitą procesinį dokumentą; arba sąmoningai veikiant prieš teisingą ir greitą bylos išnagrinėjimą ir išsprendimą), gali paskirti dalyvaujančiam byloje asmeniui iki penkių tūkstančių eurų baudą, iki 50 procentų iš šios baudos gali būti skiriama kitam dalyvaujančiam byloje asmeniui.
29. Piktnaudžiavimas procesinėmis teisėmis yra teisės pažeidimas, t. y. civilinio proceso teisės tiesiogiai draudžiamas elgesys, už kurį numatyta galimybė taikyti teisinę atsakomybę. Tačiau teismų praktikoje pažymima, kad ne kiekvienas pareigos sąžiningai naudotis procesinėmis teisėmis nesilaikymo atvejis savaime reiškia teisės pažeidimą, galintį sukelti teisinės atsakomybės, numatytos CPK 95 straipsnyje, taikymą. Tam tikrais atvejais dalyvaujančio asmens elgesys gali būti įvertintas tik kaip netinkamas subjektinės teisės įgyvendinimas. Pastebėtina, kad pagal formuojamą kasacinio teismo praktiką įstatyme nustatytos teisės įgyvendinimas gali būti laikomas piktnaudžiavimu tik išimtiniais atvejais, kai tokia teise akivaizdžiai naudojamasi ne pagal jos paskirtį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. kovo 14 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-146/2013).
30. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, byloje nenustatyta aplinkybių, leidžiančių sutikti su apeliantės pozicija, kad atsakovės veiksmuose yra aiškaus piktnaudžiavimo procesu požymių. Apeliantės teiginiai, kad nuomos sutartis galėjo būti sudaryta atgaline data, yra deklaratyvūs, juos galinčių patvirtinančių objektyvių įrodymų nebuvo pateikta. Kita vertus, atsakovės elgesys, nutylint aplinkybes, kad yra ketinama pasirašyti konkurso nuomos sutartį, iš tiesų kelia abejonių dėl tinkamo subjektinės teisės įgyvendinimo, nors ir nėra pakankamas konstatuoti piktnaudžiavimą teise, už kurį galėtų būti skiriama CPK numatyta bauda.
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Vilniaus apygardos teismo 2020 m. rugpjūčio 12 d. nutartį palikti nepakeistą.