Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Anitos Sereikienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Jurgitos Sujetienės, Agnės Vyliaudaitės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Cost management solutions LT“ apeliacinį skundą dėl Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmų 2024 m. rugsėjo 10 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Cost management solutions LT“ ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Nadiras“ dėl skolos priteisimo, trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, uždaroji akcinė bendrovė „Efkotrans“.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

27. CPK 314 straipsnyje įtvirtintas ribojimas apeliacinėje instancijoje teikti naujus įrodymus. Ribojimo teikti naujus įrodymus išlygos CPK 314 straipsnio prasme sietinos su objektyvių priežasčių, sutrukdžiusių dalyvaujančiam byloje asmeniui pirmosios instancijos teisme pateikti atitinkamus įrodymus, buvimu. Kasacinis teismas yra išskyręs tam tikrus kriterijus, kurie turi būti įvertinti sprendžiant, ar yra pagrindas naujiems įrodymams priimti: ar buvo objektyvi galimybė pateikti įrodymus bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme; ar vėlesnis įrodymų pateikimas neužvilkins bylos nagrinėjimo; ar naujai prašomi priimti įrodymai turės įtakos sprendžiant šalių ginčą; ar šalis nepiktnaudžiauja įrodymų vėlesnio pateikimo teise (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. birželio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-237-684/2019, 33 punktas).

28. Pagal CPK 180 straipsnį teismas priima nagrinėti tik tuos įrodymus, kurie patvirtina arba paneigia turinčias reikšmės bylai aplinkybes. Taigi įstatymas nurodo, kad įrodymai konkrečioje civilinėje byloje yra ne bet kokia informacija, o tik informacija apie aplinkybes, kurios yra įrodinėjimo dalykas. Šioje normoje įtvirtinta įrodymų sąsajumo taisyklė, reiškianti, kad kiekvienoje byloje įrodinėjimas turi būti nukreiptas į faktų, kuriuos būtina nustatyti, išaiškinimą. Tie įrodymai, kurie nesusiję su įrodinėjimo dalyku, vertintini kaip nereikšmingi faktinėms bylos aplinkybėms nustatyti.

29. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, prašomi priimti nauji įrodymai: kontaktinė informacija, informacija apie bankroto bylos iškėlimą trečiajam asmeniui yra visiškai nesusiję su įrodinėjimo dalyku ir negali turėti reikšmingos įtakos šalių ginčui išspręsti. Nors apeliantė teigia, kad šie įrodymai reikšmingi nagrinėjamoje Kauno apygardos teismo byloje, kadangi juo įrodinėjama aplinkybės dėl trečiojo asmens finansinės padėties ir negalėjimo grąžinti skolą, tačiau, priešingai apeliantės (ieškovės) dėstomai pozicijai, trečiojo asmens (ne)mokumas, neturi jokios teisinės reikšmės nagrinėjamos bylos išsprendimui, t. y. sprendžiant klausimą kuris iš asmenų – atsakovė ar trečiasis asmuo turi sutartinę prievolę atsiskaityti už degalus. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes apeliantės (ieškovės) apeliacinės instancijos teismui pateikti nauji įrodymai nepriimami ir nevertinami.

30. Byloje nustatyta, kad 2021 m. rugpjūčio 12 d. UAB „Recreation solutions“, kurios teisių ir pareigų perėmėja yra ieškovė, ir atsakovė sudarė sutartį Nr. 2021/08/001, pagal kurią pardavėjas UAB „Recreation solutions“ įsipareigojo suteikti kuro korteles, o atsakovė UAB „Nadiras“ įsipareigojo mokėti sutartą atlyginimą. Pagal šią sutartį atsakovei buvo išduota 10 vnt. „Neftika“ kuro kortelių (el. b. 1 t., b. l. 18-28). 2022 m. gegužės 4 d. UAB „Recreation solutions“ su atsakove sudarė sutartį Nr. 2022/05/001, pagal kurią pardavėjas UAB „Recreation solutions“ įsipareigojo suteikti kuro korteles, o atsakovė įsipareigojo mokėti sutartą atlyginimą. Pagal šią sutartį atsakovei buvo perduotos 5 (penkios) Opti-24 kuro kortelės (el. b. 1 t., b. l. 29-36). 2022 m. gegužės 18 d. pardavėjas pateikė atsakovei 2022 m. gegužės 16 d. pranešimą, jog visas teises ir pareigas pagal sutartis iš pardavėjo perima ieškovė (el. b. 1 t., b. l. 37-38). ). 2022 m. gegužės 18 d. buvo parengta sutartis tarp UAB „Cost management Solutions LT“ ir UAB „Efkotrans“ ir sutarties priedas Nr. 2 (prašymo forma išduoti tris naujas korteles), kuriuos ieškovė 2022 m. gegužės 18 d. atsiuntė D. D. el. paštu (duomenys neskelbtini) (el. b. 3 t. b.l. 45-54). Sutartį pasirašęs UAB „Efkotrans“ direktorius (D. D.) 2022 m. gegužės 20 d. išsiuntė atgal ieškovei (el. b. 3 t., b. l. 55). Ieškovė 2022 m. gegužės 18 d. sutarties nepasirašė. Kuro kortelės buvo aktyvuotos, jomis buvo naudojamasi. 2022 m. gegužės 31 d. ieškovė UAB „Efkotrans“ išrašė pirmąją PVM sąskaitą faktūrą už kurą ir vėlesnes sąskaitas (el. b. 2 t., b l. 49-73), o UAB „Efkotrans“ mokėjo pagal išrašytas sąskaitas (el. b. 2 t., b. l. 75-155).

31. Ieškovė kreipėsi į teismą prašydama priteisti 22 803,39 Eur skolą, kuri susidarė pagal tris kuro korteles: Nr. 7005830016448029, 7005830016448037 ir 7005830016448045, iš atsakovės UAB „Nadiras“. Pirmosios instancijos teismas ieškinį atmetė, konstatavęs, kad įsiskolinimas yra kilęs iš sutartinių santykių tarp ieškovės ir trečiojo asmens, o ne tarp ieškovės ir atsakovės. Su šiuo sprendimu nesutinka ieškovė, teigdama, kad buvo parengtas tik sutarties projektas su trečiuoju asmeniu, tačiau atsakovei nepadengus įsiskolinimo – ieškovė šios sutarties nepasirašė, tačiau atsakovei perdavė tris kuro korteles, iš kurių ir susidarė įsiskolinimas. Atsakovės nurodymu sąskaitos buvo išrašomos trečiajam asmeniui, kuris jas iš dalies apmokėjo. Be to, atsakovė ir trečiasis asmuo yra susijusios įmonės, todėl atsakovė bando išvengti skolos apmokėjimo perkeldama ją į kitą, nemokią įmonę. Apeliacinis skundas grindžiamas tuo, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai vertino byloje esančius įrodymus, nagrinėdamas tarp šalių kilusį ginčą neatskleidė bylos esmės, o priimtas sprendimas yra nemotyvuotas, kas sudaro pagrindą, ieškovės vertinimu, panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir priimti naują sprendimą tenkinant pareikštą reikalavimą arba grąžinti bylą nagrinėti pirmosios instancijos teismui. Teisėjų kolegija, susipažinusi su byloje surinktais įrodymais, išanalizavusi byloje dalyvaujančių asmenų procesinių dokumentų bei pirmosios instancijos teismo sprendimo turinį, išklausiusi teismo posėdžio garso įrašus, neturi nei teisinio nei faktinio pagrindo pritarti apeliantės pozicijai.

32. Nagrinėjamoje byloje kilęs ginčas dėl subjekto, turinčio sutartinę prievolę atsiskaityti už degalus. Pagal byloje pareikšto reikalavimo pagrindą, ieškovė, reikalaudama skolos apmokėjimo iš atsakovės, turėjo pareigą įrodyti, kad įsiskolinimas susidarė iš tarp ieškovės ir atsakovės sudarytų sutarčių, t. y. šių sutarčių pagrindu atsakovei perduotų kuro kortelių naudojimo. Tuo tarpu ieškovė atsakovės prievolę atsiskaityti už degalus iš esmės kildina iš to, kad ieškovė nepasirašė sutarties su trečiuoju asmeniu. Teisėjų kolegija mano esant tikslinga išaiškinti ieškovei (apeliantei), jog aplinkybė, net jeigu ji ir būtų nustatyta, kad ieškovės ir trečiojo asmens nesiejo jokie sutartiniai teisiniai santykiai savaime nelemtų išvados, kad egzistuoja atsakovės prievolė atsiskaityti už degalus.

33. Byloje esantys rašytiniai įrodymai patvirtina buvus dvi sutartis, kurių pagrindu atsakovei buvo išduota penkiolika kuro kortelių (kortelių numeriai nurodyti šalių sudarytų sutarčių prieduose). Skola, kurią prašoma priteisti, susidarė pilant degalus, naudojantis kuro kortelėmis, kurių numeriai atitinka ieškovės ir trečiojo asmens vardu parengtos sutarties priede nurodytus numerius. Atsakovei ir trečiajam asmeniui vėluojant atsiskaityti ieškovė siuntė pretenzijas bei skolų suderinimo aktus, kiekvienam juridiniam asmeniui dėl jo neįvykdytų prievolių dalies.

34. 2023 m. kovo 23 d. ieškovė UAB „Nadiras ir UAB „Efkotrans“ išsiuntė raginimą padengti įsiskolinimą, nurodydama, kad UAB „Efkotrans“ skola yra 22 803,39 Eur, UAB „Nadiras“ – 7 860,27 Eur (el. b. 1 t., b.l. 42). 2023 m. gegužės 10 d. ieškovė išsiuntė dar vieną raginimą padengti įsiskolinimą, nurodydama, kad UAB „Efkotrans“ skola yra 25 436,72 Eur, UAB „Nadiras“ – 6 587,98 Eur (el. b. 1 t., b.l. 43). 2023 m. sausio 24 d. ieškovė parengė tarpusavio atsiskaitymų suderinimo aktą, kuriame nurodė, jog UAB „Efkotrans“ skola yra 22 803,39 Eur, 2023 m. rugpjūčio 30 d. ieškovė parengė ir pasirašė tarpusavio atsiskaitymų suderinimo aktą, kuriame nurodė, jog UAB „Efkotrans“ skola yra 27 534,64 Eur (el. b. 2, b.l. 156-159). 2022 m. rugsėjo 13 d. ieškovė parengė tarpusavio atsiskaitymų suderinimo aktą, kuriame nurodė, kad UAB „Nadiras“ skola yra 11 360,27 Eur (el. b., 4 t., b. l. 13). Taigi tarp ieškovės ir UAB „Nadiras ir tarp ieškovės ir UAB „Efkotrans“ susiklostė savarankiški sutartiniai teisiniai santykiai, kurių pagrindu šių teisinių santykių šalys įgijo abipuses teises ir pareigas. Ir, kaip matyti iš į bylą pateiktų rašytinių įrodymų, iki kreipimosi į teismą dienos, ieškovė skyrė šiuos juridinius asmenis, vedė atskirą jų piniginių prievolių apskaitą. Reikalaujamas priteisti įsiskolinimas susidarė už naudojimąsi kuro kortelėmis, kurių Nr. 7005830016448029, 7005830016448037 ir 7005830016448045 ir, kaip jau buvo minėta, kurios nurodytos sutarties priede su UAB „Efkotrans“. Byloje nėra nei vieno rašytinio įrodymo, iš kurio būtų galima spręsti, kad šios kuro kortelės buvo išduotos pagal su atsakove UAB „Nadiras“ sudarytas sutartis. Sutarčių priedus (prašymų išduoti korteles formas), kuriuose yra nurodyti kortelių numeriai rengė pati ieškovė. Byloje nėra pateikta ne tik, kad pasirašyto, bet nėra net parengto tokio sutarties priedo UAB „Nadiras“ vardu dėl ginčo kortelių išdavimo. Ieškovės argumentas, kad ieškovė nepasirašė sutarties su UAB „Efkotrans“ niekaip nepagrindžia ieškovės reikalavimo UAB „Nadiras“. Šioje byloje reikalavimas nėra pareikštas UAB „Efkotrans“ dėl ko teisėjų kolegija detaliai nepasisako dėl šio juridinio asmens prievolių apimties. Ieškovė (apeliantė) daug dėmesio skiria teikdama argumentus dėl UAB „Nadiras ir UAB „Efkotrans“ sąsajų, t.y. įrodinėja, kad šios įmonės yra susijusios, nes UAB „Efkotrans“ nuomojosi patalpas, vilkikus iš UAB „Nadiras“, tačiau niekaip nepagrindžia kokią tai turi teisinę reikšmę byloje pareikšto reikalavimo išsprendimui. Prievolė – tai teisinis santykis, kurio viena šalis (skolininkas) privalo atlikti kitos šalies (kreditoriaus) naudai tam tikrą veiksmą arba susilaikyti nuo tam tikro veiksmo, o kreditorius turi teisę reikalauti iš skolininko, kad šis įvykdytų savo pareigą (CK 6.1 straipsnis). Prievolės atsiranda iš sandorių arba kitokių juridinių faktų, kurie pagal galiojančius įstatymus sukuria prievolinius santykius (CK 6.2 straipsnis). Taigi teisinę reikšmę turi ne bet kokie, o tik tokie faktai, kurie pagal savo pobūdį sukuria teises ir pareigas, t. y. juridiniai faktai. Nagrinėjamoje byloje ieškovė (apeliantė) niekaip neatskleidžia kokiu būdu menamas pastarųjų įmonių sąsajumas lemia atsakovės prievolę sumokėti už kurą, kuris buvo įsipiltas naudojantis kortelėmis, kurių Nr. 7005830016448029, 7005830016448037 ir 7005830016448045. Teisėjų kolegija, atsakydama į apeliantės argumentus, tik pažymi, kad šių abiejų įmonių valdymo organai ir dalyviai yra skirtingi asmenys, jokių kitų sąsajų be pastarąsias įmones siejusių sutartinių santykių (nuomos) byloje nėra nustatyta. Apeliantės vertinimu tai, kad dėl sutarčių su abiem įmonėm sudarymo į ieškovę kreipėsi D. D. iš atsakovės oficialaus el. pašto (duomenys neskelbtini), kuris dirbo ir pas atsakovę, reiškia, kad dėl sutarties sudarymo ieškovę kreipėsi atsakovė, o ne trečiasis asmuo. Teisėjų kolegija šiuos argumentus pripažįsta teisiškai nepagrįstais. Nors UAB „Efkotrans“ direktorius D. D. tam tikrą laikotarpį dirbo ir UAB „Nadiras“ vadybininku, ir UAB „Efkotrans“ direktoriumi, tačiau tai neįrodo, kad UAB „Nadiras“ ir UAB „Efkotrans“ yra ta pati įmonė ar solidariai atsako už viena kitos prievoles ir skolas. Sutarčių projektus rengė pati ieškovė, sutartyse aiškiai yra nurodyti juridinių asmenų pavadinimai ir jų vardu turintys teisę veikti asmenys, kurie yra skirtingi, o elektroninio pašto adresas, kuriuo buvo išsiųsta sutartis ar iš kurio buvo kreiptasi dėl sutarties sudarymo, įvertinat aukščiau paminėtas aplinkybes, niekaip nesukuria ieškovės pageidaujamo rezultato, t. y. atsakovės prievolės atsiskaityti už UAB „Efkotrans“ parduotus degalus pagal šioje byloje pareikštą reikalavimo pagrindą.

35. Apeliantė į bylą yra pateikusi dokumentą, pavadintą transakcijų ataskaita, kuria byloje grindžia pareikštus reikalavimus (el. b. 1 t., b. l. 128-134, ieškinio priedas Nr. 6). Susipažinus su šiuo dokumentu matyti, kad tai yra ieškovės prieš kreipimąsi į teismą parengta lentelė, nurodant datą, kortelės numerį, kiekį, kainą, sumą ir pavadinant šį dokumentą transakcijų ataskaita UAB „Nadiras“. Taigi tai yra pačios ieškovės kreipimuisi į teismą sudaryta lentelė, visus kortelių numerius priskiriant UAB „Nadiras“. Ši lentelė neturi jokios įrodomosios reikšmės, ji sukurta pačios ieškovės, jokiais išvesties duomenimis nepagrindžiant pateikiamos informacijos. Dėl šios priežasties pirmosios instancijos teismas pagrįstai šio įrodymo nevertino kaip pagrindžiančio ieškovės reikalavimus ir atitinkamai, nėra teisinio pagrindo pritarti apeliacinio skundo argumentams dėl netinkamo įrodymų vertinimo. Apeliantės teiginys, kad iš transakcijų ataskaitos matyti, jog trys kuro kortelės buvo priskirtos atsakovei, o ne trečiajam asmeniui taip pat yra nepagrįstas, nes ataskaitoje nėra jokių duomenų apie minėtų kortelių priskyrimą atsakovei. Priešingai – minėtų trijų kortelių numeriai buvo nurodyti sutartyje su trečiuoju asmeniu UAB „Efkotrans“, o ieškovė sąskaitas už šių kortelių naudojimą išrašinėjo būtent trečiajam asmeniui, iš kurio po to ir gavo apmokėjimus pagal šias sąskaitas. Pasisakant dėl apeliantės argumento, jog sąskaitas ji išrašinėjo UAB „Efkotrans“ atsakovės prašymu ir, kad tai yra įprasta praktika teisėjų kolegija pažymi, kad pirma, byloje nėra jokių duomenų nei buvus susitarimą tarp ieškovės, atsakovės ir trečiojo asmens dėl ieškovės nurodomos mokėjimo tvarkos, nėra jokių įrodymų buvus tokį atsakovės prašymą ir trečiojo asmens sutikimą, sąskaitos buvo išrašomos ne atsakovei, o trečiajam asmeniui, mokėjimuose nenurodoma, kad jie atlikti už atsakovę ir antra, PVM sąskaitų faktūrų išrašymo tvarka yra griežtai reglamentuota. PVM sąskaita faktūra yra buhalterinės apskaitos dokumentas, kuriuo įforminamas prekių tiekimas arba paslaugų teikimas, taip pat avanso sumokėjimas. PVM sąskaitų faktūrų teisinę prigimtį apibrėžia Lietuvos Respublikos pridėtinės vertės mokesčio įstatymas (PVMĮ), kuris yra viešosios mokesčių teisės aktas bei turi specialiąją paskirtį – jis nustato apmokestinimą pridėtinės vertės mokesčiu, taip pat apmokestinamųjų asmenų, mokesčio mokėtojų ir kitų asmenų prievoles, susijusias su šio mokesčio mokėjimu (PVMĮ 1 straipsnio 1 dalis). Taigi PVM sąskaita faktūra yra specialios formos buhalterinės apskaitos dokumentas, kuriuo turi būti įforminamos ūkinės operacijos PVM apskaitos tikslais; PVM sąskaitos faktūros paskirtis – įforminti įvykusį pardavimą. Taigi jokiais atvejai PVM sąskaitos faktūros išrašymas asmeniui, kuris neįsigijo jokių prekių ar paslaugų, negali būti laikomas ieškovės nurodoma „įprastine praktika“.

25. Iš skundžiamo sprendimo turinio matyti, kad teismas, priešingai nei teigia apeliantė, priimdamas sprendimą, įvertino visus byloje surinktus įrodymus (sudarytas sutartis ir jų priedus, susirašinėjimą, šalių ir jų atstovų bei trečiojo asmens paaiškinimus, liudytojo parodymus) dėl jų pasisakė sprendime ir jų visumos pagrindu pripažino, kad atsakovė neturi prievolės atsakyti pagal byloje pareikštą reikalavimą. Apeliantė nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimu, kadangi, jos teigimu, teismas netinkamai įvertino byloje esančius įrodymus. Teisėjų kolegija su šiuo argumentu nesutinka ir pažymi, kad šioje byloje nėra teisinio pagrindo pripažinti, jog teismas pažeidė procesines įrodinėjimo bei įrodymų vertinimo taisykles (CPK 176, 177, 178, 185 straipsniai). Apeliantė, nesutikdama su pirmosios instancijos teismo išvadomis, iš esmės kitaip vertina tuos pačius įrodymus, pateikia savo nuomonę dėl jų turinio, tačiau nepagrindžia teiginių, jog teismas, atlikdamas įrodymų vertinimą, būtų pažeidęs teisės normas ar netinkamai jas taikęs. Apeliantė iš esmės siekia, kad byloje pateiktų įrodymų pagrindu faktinės aplinkybės būtų nustatytos kitaip, nei tai padarė pirmosios instancijos teismas. Nesant duomenų, jog teismas pažeidė įrodymų vertinimą reguliuojančias nuostatas, kitokia apeliantės nuomonė dėl tam tikrų įrodymų turinio ir vertinimo neduoda pagrindo abejoti pirmosios instancijos teismo išvadomis, pagrįstomis ne tik apeliantės nurodytais įrodymais, bet ir visa bylos medžiaga. Nuodugni pirmosios instancijos teismui pateiktų procesinių dokumentų, teismo išdėstytų motyvų analizė neleidžia daryti išvados, jog kažkurios reikšmingos aplinkybės arba su jomis susiję įrodymai, kuriais grindžiami ieškovės reikalavimai, teismo nebuvo įvertinti ar įvertinti netinkamai. Byloje yra akivaizdu, kad ieškovė ieškinį pareiškė netinkamam atsakovui.

26. Apeliacinis skundas grindžiamas tuo, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai vykdė liudytojo apklausą, t. y. formuodamas klausimą liudytojui M. S. nurodė, jog yra informacija, jog yra išduotos trys kuro kortelės UAB „Efkotrans“ bei prašė liudytojo tai paaiškinti. Išklausius garso įrašą nustatyta, kad pirmosios instancijos teismas, užduodamas liudytojui klausimą, pagarsino byloje esantį rašytinį įrodymą, t. y. perskaitė sutarties priedą ir šį priedą parengusio asmens paprašė paaiškinti su šio priedo parengimu susijusias aplinkybes. Taigi apelianto argumentai dėl netinkamai vykdytos liudytojo apklausos pripažintini nepagrįstais. Apeliaciniame skunde taip pat teigiama, kad pirmosios instancijos teismas sprendimą grindė liudytojo parodymais, kurių liudytojas nebuvo davęs, o būtent tuo, kad liudytojas M. S. nenurodė teismo sprendimo 22 punkto teiginio, „kadangi pilnai apmokėta nebuvo, tai kuro korteles išdavė kitai įmonei UAB „Efkotrans“. Išklausius garso įrašą nustatyta, kad sprendime nėra nurodyta liudytojo atsakymo / parodymo tiksli citata, tačiau tai neturi jokios teisinės reikšmės nei skundžiamo teismo sprendimo pagrįstumui, nei teisėtumui.

27. Teisinio pagrįstumo stokoja apeliacinio skundo argumentas, jog pirmosios instancijos teismas nagrinėdamas tarp šalių kilusį ginčą neatskleidė bylos esmės, kadangi neištyrė esminės ginčo faktinės aplinkybės, t. y. kas gavo tris kuro korteles, ir kas apeliantės nuomone, sudaro pagrindą panaikinti sprendimą. 2024 m. birželio 11 d. teismo posėdžio metu, trečiojo asmens atstovas D. D. patvirtino gavęs ir priėmęs šias korteles, ir naudojęs UAB „Efkotrans“ veikloje. Ir priešingai apeliacinio skundo teiginiams, byloje nėra nei vieno įrodymo, patvirtinančio, kad trys ginčo kortelės buvo perduotos pagal su atsakove sudarytas dvi sutartis.

28. Apeliaciniame skunde taip pat teigiama, kad pirmosios instancijos teismas D. D. paaiškinimus prilygino liudytojo parodymams, kas yra grubus procesinis pažeidimas. Šiuo atveju nėra suprantama ką šiuo teiginiu nori pasakyti apeliantė. D. D. byloje dalyvavo trečiojo asmens atstovo procesiniu statusu. Teisme paaiškinimus davė kaip trečiojo asmens atstovas, kuriuos teismas tinkamai įvertino visų kitų byloje esančių įrodymų kontekste.

29. Teisėjų kolegija taip pat neturi pagrindo sutikti su apeliantės pozicija, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas yra nemotyvuotas. CPK 263 straipsnio 1 dalyje, 265 straipsnio 1 dalyje, 270 straipsnio 4 dalyje įtvirtintas teisinis reglamentavimas reiškia, kad sprendimo (nutarties) motyvuojamojoje dalyje teismas turi pagrįsti išvadas, išdėstytas sprendimo rezoliucinėje dalyje, t. y. jis turi įvertinti dalyvaujančių byloje asmenų pateiktus įrodymus ir nustatyti ginčui reikšmingas faktines aplinkybes, pritaikyti ginčui aktualias teisės aktų nuostatas, nurodyti argumentus, kodėl jis nelaiko patikimais konkrečių įrodymų ir jais nesiremia, atmeta kaip nepagrįstus šalių nurodytus argumentus ir pan. Kita vertus, aplinkybė, kad teismas sprendimo motyvuojamojoje dalyje detaliai neatsakė į kiekvieną dalyvaujančių byloje asmenų išdėstytą argumentą, neaptarė kiekvienos jų nurodytos aplinkybės ar pateikto įrodymo, nesudaro pagrindo visais atvejais vertinti, kad teismo sprendimas yra nemotyvuotas ir nepagrįstas. Tiek EŽTT jurisprudencijoje, tiek kasacinio teismo praktikoje ne kartą pažymėta, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (pvz., EŽTT 1994 m. balandžio 19 d. sprendimas byloje V. de H. prieš Nyderlandų Karalystę, peticijos Nr. 288; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. lapkričio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-408-687/2018, 40 punktas). Toks aiškinimas gali būti grindžiamas tuo, kad dalis byloje nurodytų argumentų gali būti nesusiję su byloje keliamu ginču, neturėti esminės reikšmės priimant sprendimą dėl pareikštų reikalavimų pagrįstumo. Tuo atveju, jeigu teismas įvertino byloje surinktus įrodymus, nustatė ir nurodė visas bylai teisingai išspręsti turinčias reikšmės aplinkybes, identifikavo ir įvertino esminius byloje keliamus klausimus bei į juos argumentuotai atsakė, pateikė motyvuotus argumentus dėl byloje nagrinėjamo ginčo išsprendimo, tai vien tai, kad bylai išnagrinėti esminės reikšmės neturinčios aplinkybės ar įrodymai nebuvo išsamiai aptarti teismo sprendime, paprastai nelemia šio sprendimo neteisėtumo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2023 m. liepos 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-205-701/2023, 24 punktas). Apeliantė nurodo, kad pirmosios instancijos teismas pažeidė procesinės teisės normas, reglamentuojančias įrodymų tyrimą ir vertinimą, teismo sprendimo motyvavimą, kadangi visiškai netyrė ir nevertino byloje surinktų įrodymų, nenurodė, kodėl juos atmeta, dėl ko padarė klaidingas ir nepagrįstas išvadas, kas lėmė neteisingo ir nepagrįsto sprendimo priėmimą. Teisėjų kolegija šį apeliacinio skundo argumentą atmeta. Pažymėtina, kad apeliantė, kvestionuodama teismo sprendimo motyvų išsamumą ir tinkamą įrodymų tyrimą bei vertinimą, apeliaciniame skunde iš esmės grindžia aplinkybių ir įrodymų vertinimu, kurie neatitinka jos procesinės pozicijos. Tačiau tai, kad teismas priėmė šaliai nepalankų teismo sprendimą ar tai, kad šalis turėjo asmeninį lūkestį dėl išsamesnių paaiškinimų dėl tam tikrų aplinkybių, nereiškia, kad teismo motyvai yra netinkami, neargumentuoti ir neišsamūs. Atitinkamai, tai nereiškia, kad būtini įrodymai byloje nėra ištirti.

30. Be to, įvertinus apeliantės apeliacinio skundo pagrįstumą, t. y. kad iš esmės visi jos nurodyti apeliacinio skundo argumentai yra niekuo neįrodyti arba suformuluoti taip, jog įrodinėjamos aplinkybės, neturinčios jokios teisinės reikšmės kilusio ginčo išsprendimui, taip siekiant sudaryti įspūdį/regimybę dėl pirmosios instancijos teismo sprendimo neteisingumo ir nepagrįstumo, nėra pagrindo pripažinti, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai ištyrė byloje esančius įrodymus ir nepasisakė dėl bylos rezultatui svarbių faktinių aplinkybių. Matyti, kad pirmosios instancijos teismas vertino visas aplinkybes reikšmingas nustatyti ar prašoma priteisti skola kilo iš sutartinių teisinių santykių tarp ieškovės ir atsakovės. Atsižvelgiant į tai, nėra pagrindo spręsti, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai vertino byloje esančius įrodymus ar skundžiamame sprendime pateikė neišsamius motyvus.

Dėl procesinės bylos baigties ir bylinėjimosi išlaidų paskirstymo apeliacinės instancijos teisme

31. Teisėjų kolegija, atsižvelgusi į tai, kas išdėstyta, pripažįsta, kad pirmosios instancijos teismas nustatęs, jog prašoma priteisti skola susidarė ne iš tarp ieškovės ir atsakovės sutartinių teisinių santykių visiškai pagrįstai ieškinį atmetė. Pirmosios instancijos teismas tinkamai ištyrė ir įvertino visas nagrinėjamam ginčui teisingai išspręsti reikšmingas faktines aplinkybes ir priėmė teisėtą bei pagrįstą sprendimą, kurį naikinti ar keisti apeliaciniame skunde išdėstytais argumentais nėra pagrindo, todėl apeliacinis skundas atmetamas, o skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

32. Kiti apeliacinio skundo argumentai nėra teisiškai reikšmingi ginčo klausimo išsprendimui, todėl apeliacinės instancijos teismas plačiau dėl jų nepasisako. Įstatymo nustatyta teismo pareiga tinkamai motyvuoti priimtą teismo sprendimą (nutartį) neturi būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną šalių byloje išsakytą ar pateiktą argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. birželio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-287/2010, 2009 m. gegužės 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-219/2009).

33. Atmetus apeliacinį skundą ieškovė neįgijo teisės į apeliacinėje instancijose patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.

34. Atsakovė pateikė prašymą priteisti 1 647,11 Eur išlaidų advokato pagalbai apmokėti už atsiliepimo į apeliacinį skundą surašymą, kartu su patirtas išlaidas pagrindžiančiais įrodymais (el. b. 4 t., b. l. 180-184). Patirtos išlaidos neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 (2015 m. kovo 19 d. įsakymo Nr. 1R-77 redakcija) „Dėl rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteisiamo užmokesčio už advokato teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio patvirtinimo“ nustatyto maksimalaus advokato atlyginimo dydžio, kuris pagal sąskaitos apmokėjimo datą yra 2 855,32 Eur, atitinka byloje suteiktų paslaugų pobūdį ir apimtį, todėl atsakovei iš apeliantės priteisiama 1 647,11 Eur apeliacinėje instancijoje patirtų bylinėjimosi išlaidų (CPK 93, 98 straipsniai).

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Marijampolės apylinkės teismo 2024 m. rugsėjo 103 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti iš ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Cost management solutions LT“, atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Nadiras“, 1 647,11 Eur (vieną tūkstantį šešis šimtus keturiasdešimt septynis eurus, 11 ct) išlaidų advokato teisinei pagalbai apmokėti

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.