Šiaulių apylinkės teismo sprendimas

atsakovės Lietuvos Respublikos, atstovaujamos valstybės įmonės „Turto bankas“ atstovui Remigijui Ilevičiui,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka per ZOOM vaizdo ir garso konferencinę programą išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo V. S. ieškinį dėl palikimo priėmimo fakto nustatymo, paveldėjimo teisės liudijimo panaikinimo, restitucijos taikymo atsakovei Lietuvos Respublikai, atstovaujamai valstybės įmonei Turto bankas, tretieji asmenys: Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, Kelmės rajono I-ojo notarų biuro notarė Nemira Barčauskienė, D. S., Ž. S., E. S.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Iš byloje esančių rašytinių įrodymų bei byloje dalyvaujančių asmenų paaiškinimų nustatyta, kad ieškovas V. S. yra (duomenys neskelbtini) mirusios O. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) vaikaitis. O. S. 2012 m. spalio 23 d. Testamentu visą jai priklausiusį turtą, turtines teises paliko sūnui A. S., kuris (duomenys neskelbtini) mirė. V. S. nuo 2021 m. gruodžio 6 d. yra deklaravęs gyvenamąją vietą adresu: (duomenys neskelbtini). 2022 m. vasario 2 d. V. S. duotas leidimas laidoti O. S.. 2025 m. sausio 28 d. Kelmės rajono 1-ojo notaro biuro notarė Nemira Barčauskienė išdavė Palikimo perėjimo valstybei liudijimą, kuriuo valstybei paveldėjimo teise perėjo O. S. priklausęs turtas: butas, esantis adresu: (duomenys neskelbtini) (toliau – Butas). UAB Kelmės vietinio ūkio filialas „Kelmės mokesta“ 2025 m. gegužės 13 d. rašte nurodė, kad už Butą laikotarpyje nuo 2022 m. vasario 1 d. iki 2025 m. sausio 31 d. paskaičiuotos komunalines paslaugas įsiskolinimų nėra, buvo nuolat atsiskaitoma. UAB „Litesko“ filialo „Kelmės šiluma“ mokesčių paskaičiavimo pažymoje pateikta mokėjimo istorija už Butą laikotarpiu nuo 2022 m. vasario mėn. iki 2025 m. sausio mėn. UAB „Ignitis“ 2024 m. lapkričio 29 d. raštu kreipėsi į VĮ Turto bankas, nurodydamas, kad laikotarpiu nuo 2024 m. birželio 30 d. iki 2024 m. spalio 31 d. yra susidariusi 447,03 Eur skola už patiektą elektros energiją mirusiai O. S. priklaususiame Bute. VĮ Turto bankas 2025 m. birželio 26 d. patirtų išlaidų detalizavimo pažymoje nurodyta, kad VĮ Turto bankas apmokėjo akcinės draudimo bendrovės „Gjensidige“ PVM sąskaitas-faktūras laikotarpiu nuo 2025 m. balandžio 30 d. iki 2025 m. liepos 4 d.; UAB „Ignitis“ – nuo 2025 m. balandžio 30 d. iki 2025 m. gegužės 31 d.; UAB „Kelmės vanduo“ – nuo 2025 m. vasario 26 d. iki 2025 m. gegužės 30 d., UAB „Litesko“ filialo „Kelmės šiluma“ – nuo 2025 m. vasario 28 d. iki 2025 m. gegužės 31 d., UAB „Kelmės vietinis ūkis“ – nuo 2025 m. vasario 28 d. iki 2025 m. gegužės 31 d., VĮ Registrų centras – 2025 m. vasario 28 d. O. S. sutuoktinis ir sūnūs mirę. Ieškovas V. S. nuo (duomenys neskelbtini) atlieka laisvės atėmimo bausmę.

Dėl juridinę reikšmę turinčių faktų nustatymo

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 444 straipsnio 1 dalimi, teismas nustato faktus, nuo kurių priklauso asmenų asmeninių ar turtinių teisių atsiradimas, pasikeitimas ar pabaiga. CPK 445 straipsnis numato, kad teismas nustato juridinę reikšmę turinčius faktus tik tada, kai pareiškėjas negali kitokia tvarka gauti tuos faktus patvirtinančių reikiamų dokumentų arba kai negalima atkurti prarastų dokumentų.

Palikimas yra mirusio asmens turtas, pereinantis paveldėjimo būdu jo įpėdiniams. Palikimo atsiradimo laiku laikomas palikėjo mirties momentas (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 5.3 straipsnio 1 dalis), nuo tada atsiranda įpėdinių teisė priimti palikimą ir prasideda termino priimti palikimą eiga – 3 mėnesiai nuo palikimo atsiradimo dienos (CK 5.50 straipsnis). Civilinė teisė numato, kad palikimo priėmimas – tai įpėdinio valios išreiškimas veiksmais, liudijančiais įpėdinio sutikimą įgyti visas teises į palikimą ir prisiimti visas pareigas, kilusias ar galinčias kilti iš palikimo.

Pagal CK 5.50 straipsnio 2 dalį paveldėtojai atsiradusį palikimą gali priimti jį faktiškai pradėję valdyti ar padavę palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą dėl palikimo priėmimo. Įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, jeigu jis pradėjo valdyti turtą, juo rūpintis kaip savo turtu (valdo, naudoja ir juo disponuoja, prižiūri, moka mokesčius). Įpėdinis, pradėjęs valdyti kokią nors palikimo dalį ar net kokį nors daiktą, laikomas priėmusiu visą palikimą (CK 5.51 straipsnio 1 dalis).

Taigi, palikimo priėmimo faktas, kaip juridinę reikšmę turintis faktas, nustatomas, kai įpėdinis nėra ir nebuvo padavęs palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimo apie palikimo priėmimą, tačiau faktiškai pradėjo palikimą valdyti. Nors asmens valia, pradėjus faktiškai valdyti paveldėtą turtą, nėra išreiškiama oficialia forma paduodant įgaliotai institucijai pareiškimą, prašymą ar pan., tačiau toks palikimo priėmimo būdas sukuria tokius pat teisinius padarinius, kaip ir pasinaudojus kitu įstatyme nustatytu palikimo priėmimo būdu – asmuo laikomas priėmusiu palikimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2016 m. gruodžio 13 d. nutartis, priimta civilinėje byloje J. K. v. R. K., bylos Nr. 3K-3-78-248/2016; 2011 m. spalio 11 d. nutartis, priimta civilinėje byloje S. V. W. v. R. E. S., kt., bylos Nr. 3K-3-381/2011; kt.).

Palikimo priėmimas savo esme yra vienašalis įpėdinio sudaromas sandoris, kuriuo įpėdinis išreiškia savo valią sukurti tam tikras teisines pasekmes – perimti palikėjo civilines teises ir pareigas. Veiksmų faktas reiškia, kad palikimo priėmimo veiksmai yra atlikti faktiškai – įpėdinis perima mirusiojo turtą ir pradeda jį valdyti. Veiksmų pobūdis – tai įpėdinio aktyvūs veiksmai, iš kurių matyti, kad jis perimtą turtą valdo kaip savo ir laiko save turto savininku (tvarko turtą, juo naudojasi, moka už jį mokesčius, atlieka kitus panašaus pobūdžio veiksmus) (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. gruodžio 30 d. nutartis, priimta civilinėje byloje S. Ž. ir kt. v. V. B., bylos Nr. 3K-3-484/2011; išplėstinės teisėjų kolegijos 2009 m. lapkričio 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje S. M. ir kt. v. E. P. ir kt., bylos Nr. 3K-7-468/2009; kt.).

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas savo praktikoje yra pažymėjęs, kad tais atvejais, kai palikimą sudaro gyvenamasis namas, faktiškas jo valdymas reiškia apsigyvenimą name po palikėjo mirties ar tolesnį gyvenimą tame name, jeigu įpėdinis jame gyveno iki palikėjo mirties; taip pat namo priežiūrą, prievolių, susijusių su namu, vykdymą (mokesčių, draudimo įmokų mokėjimą ir pan.) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2001 m. balandžio 4 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-392/2001).

Iš ieškovo nurodytų aplinkybių ir pateiktų rašytinių įrodymų matyti, kad ieškovas po jo močiutės O. S. mirties liko ir toliau gyventi, adresu: (duomenys neskelbtini), jam atliekant laisvės atėmimo bausmę, bute gyvena, jį prižiūri jo sutuoktinė. Po močiutės mirties atsakovas mokėjo mokesčius, ką patvirtina UAB „Kelmės vietinio ūkio filialo „Kelmės mokesta“, UAB „Litesko“ filialo „Kelmės šiluma“ mokesčių skaičiavimo pažymos. Pateiktos PVM sąskaitos-faktūros už elektros energiją, UAB „Ignitis“ raštas, leidžia daryti išvadą, kad po O. S. mirties ((duomenys neskelbtini)) iki skolos susidarymo pradžios – 2024 m. birželio 30 d., nors ir ne laiku, tačiau buvo mokėta už tiekiamą elektros energiją. Todėl išdėstyto pagrindu spręstina, jog ieškovas, nepraleidęs CK 5.50 straipsnio 3 dalyje nustatyto trijų mėnesių nuo palikimo atsiradimo dienos termino po palikėjos O. S. mirties, jos turtą prižiūrėjo kaip savo, juo rūpinosi ir tokiu būdu išreiškė valią dėl palikimo priėmimo.

Teismas nenustatė pagrindo abejoti byloje esančiais įrodymais, kadangi ieškovo nurodytos aplinkybės ir surinkti įrodymai yra nuoseklūs, neprieštaraujantys vieni kitiems (CPK 185 straipsnio 1 dalis). Civilinio proceso teisėje apie tam tikrų aplinkybių (faktų) egzistavimą ar neegzistavimą teismas pripažįsta remdamasis tikimybiniu pusiausvyros principu. Jeigu pateikti įrodymai teismui leidžia padaryti išvadą, kad yra didesnė tikimybė, jog tam tikri faktai egzistavo, teismas šiuos faktus pripažįsta nustatytais. Byloje nesant prieštaraujančių įrodymų, teismui nėra pagrindo abejoti dėl prašomo nustatyti juridinę reikšmę turinčio fakto pagrįstumo.

Įpėdinis, pradėjęs valdyti kokią nors palikimo dalį, laikomas priėmusiu visą palikimą. Kadangi ieškovas negali kitokia tvarka gauti dokumentų, patvirtinančių faktą, kad jis priėmė po O. S. mirties atsiradusį palikimą, ieškiniu prašomas nustatyti juridinę reikšmę turintis faktas nustatytinas teismine tvarka (CPK 444 straipsnio 1 dalis, 2 dalies 8 punktas, 445 straipsnis).

Dėl palikimo perėjimo valstybei liudijimo pripažinimo negaliojančiu

Paveldimas turtas paveldėjimo teise pereina valstybei, jeigu: 1) turtas testamentu paliktas valstybei; 2) palikėjas neturi įpėdinių nei pagal įstatymą, nei pagal testamentą; 3) nė vienas įpėdinis nepriėmė palikimo; 4) iš visų įpėdinių atimta paveldėjimo teisė (CK 5.62 straipsnio 1 dalis). Ši įstatymo norma yra imperatyvaus pobūdžio, nes joje nustatytas baigtinis sąrašas atvejų, kai paveldimas turtas paveldėjimo teise pereina valstybei.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje nuosekliai pabrėžiama, kad paveldėjimo teisės liudijimas yra tik įpėdinio turtines teises įforminantis dokumentas, kurio išdavimas nekeičia teisių į paveldėtą turtą atsiradimo momento, šių teisių apimties. Įpėdinis, priėmęs palikimą, turi teisę kreiptis į notarą dėl paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo – formalizuoti savo teises, kad galėtų jomis disponuoti. Nuosavybės teisė įgyjama palikimo priėmimu ir priklauso įpėdiniui nuo palikimo atsiradimo momento nepriklausomai nuo to, ar įpėdinis yra gavęs paveldėjimo teisės liudijimą (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. vasario 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-11/2009). Taigi, nuosavybės teisė į paveldėtą turtą įgyjama ne nuo paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo, tačiau palikimo priėmimu ir priklauso įpėdiniui nuo palikimo atsiradimo dienos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2020 m. gruodžio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-340-378/2020). Vadovaujantis CK 5.3 straipsnio 1 dalimi, palikimo atsiradimo laiku laikomas palikėjo mirties momentas.

Nagrinėjamoje byloje konstatavus faktą, jog ieškovas V. S. priėmė savo močiutės O. S. palikimą faktiniu valdymu, akivaizdu, jog nėra CK 5.62 straipsnyje numatyto teisinio pagrindo palikimui pereiti valstybei. Taigi, valstybė negalėjo įgyti įpėdinio statuso, todėl ir paveldėjimo teisiniai santykiai, kurių pagrindu buvo išduotas ginčijamas palikimo perėjimo valstybei liudijimas, nesusiklostė. Pagrindo išduoti paveldėjimo teisės liudijimą nebuvimas pats savaime patvirtina jo neteisėtumą, todėl yra teisinis pagrindas pripažinti Kelmės rajono I-ojo notarų biuro 2025 m. sausio 28 d. išduotą Palikimo perėjimo valstybei liudijimą, negaliojančiu ir taikyti restituciją (CK 1.80 straipsnio 1, 3 dalys, 6.222 straipsnio 1 dalis).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

CPK 93 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. CPK 93 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad teismas gali nukrypti nuo šio straipsnio 1, 2 ir 3 dalyse nustatytų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių, atsižvelgdamas į tai, ar šalių procesinis elgesys buvo tinkamas, ir įvertindamas priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos. Bylinėjimosi išlaidų atlyginimo srityje taip pat svarbią reikšmę turi kaltė (atsakomybė) dėl proceso. Atsakomybė ir kaltė dėl bylinėjimosi išlaidų nustatoma pagal procesinius šalių santykius, jų procesinį elgesį, t. y. vertinamas bylinėjimosi išlaidų priežastingumas, šalių apdairumas ir rūpestingumas, atliekant procesinius veiksmus, tarp jų ir paduodant ieškinį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. rugsėjo 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-360/2010).

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2014 m. balandžio 14 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-7-18/2014 nurodė, kad valstybė paveldi pagal įstatymą ir nuo kitų įpėdinių skiriasi tuo, kad negali atsisakyti priimti palikimo. Atsakovas, skirtingai nei CK 5.11 straipsnyje nurodyti įpėdiniai, neturi teisės pasirinkti ir nepriimti palikimo, CK 5.62 straipsnio 1 dalies 3 punkte numatyta valstybės pareiga priimti palikimą (palikimas pereina valstybei), jeigu kiti įpėdiniai per įstatyme nustatytą terminą savo teise į palikimą įstatyme nustatyta tvarka nepasinaudoja. Nagrinėjamu atveju, mirus ieškovo seneliai, per CK 5.50 straipsnio 3 dalį nustatytą terminą ieškovas ar kiti įpėdiniai dėl palikimo priėmimo į notaro biurą ar teismą nesikreipė, todėl nėra pagrindo vertinti, kad bylinėjimosi išlaidų atsiradimas buvo nulemtas atsakovės veiksmų.

Ieškovas dėl palikimo priėmimo po savo senelės mirties faktiniu valdymu įteisinimo kreipėsi tik daugiau nei po 3 metų. Taigi šioje byloje nebuvo pagrindo vertinti, kad atsakovės, ją atstovaujančios VĮ Turto bankas procesinis elgesys buvo netinkamas ir, kad atsakovė turėtų atlyginti ieškovo patirtas bylinėjimosi išlaidas. Priešingai, apie palikimo priėmimą faktiniu valdymu nebuvo žinoma dėl ieškovo pasyvumo, tai sukūrė valstybę atstovaujančioms institucijoms pagrindą inicijuoti palikimo priėmimo procedūrą. Nei VĮ „Turto bankas“, nei paveldėjimo bylą vedantis notaras neturi pareigos ieškoti galimų įpėdinių ir pranešti jiems apie jų turimą paveldėjimo teisę. Todėl nagrinėjamu atveju pats ieškovas nebuvo pakankamai apdairus ir rūpestingas ir laiku neįgyvendino savo teisių į atsiradusį palikimą. Ieškovas nurodė, kad į notarą nesikreipė dėl ikiteisminio tyrimo metu iš jo paimto asmens dokumento. Tačiau byloje ieškovas nepateikė duomenų, kokiu tiksliai laikotarpiu buvo paimtas jo asmens dokumentas, kad atsakovas prašė ikiteisminį tyrimą atliekančio prokuroro ar teismo laikinai išduoti jam asmens dokumentą paveldėjimo klausimams išspręsti. Be to, kaip matyti ieškovas nuo (duomenys neskelbtini) atlieka laisvės atėmimo bausmę. Laisvės atėmimo vietoje 2025 m. vasario 25 d. jis įgaliojo sutuoktinę, be kita ko, priimti palikimą. Taigi akivaizdu, kad palikimo klausimus ieškovas galėjo išspręsti dar iki valstybei iniciavus O. S. palikimo priėmimą. Išdėstyto pagrindu iš atsakovės nepriteistinos bylinėjimosi išlaidos.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 5.50 str., 5.51 str., Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 – 270 str., 442 – 448 str., teismas

nusprendžia:

ieškinį tenkinti visiškai.

nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą turto paveldėjimo tikslu, kad V. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) po savo močiutės O. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirties (duomenys neskelbtini) iš karto priėmė jos palikimą, faktiškai pradėdamas valdyti ir tvarkyti jos palikimą;

pripažinti negaliojančiu Kelmės rajono I-ojo notarų biuro 2025 m. sausio 28 d. išduotą Palikimo perėjimo valstybei liudijimą, notarinio registro Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo valstybė paveldėjo butą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), nuo liudijimo išdavimo momento;

taikyti restituciją – grąžinti iš Lietuvos Respublikos O. S. asmeninės nuosavybės teisėmis butą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), buvusio savininko vardu privačion nuosavybėn.

Sprendimui įsiteisėjus sprendimo kopijas išsiųsti Nekilnojamojo turto, Testamentų registrams.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo įteikimo gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmus.