Klaipėdos apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje:

D. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Ukrainoje, ukrainietis, pilietybė – Ukrainos, aukštojo išsilavinimo, gyvenantis (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje, deklaruota gyv. vieta (duomenys neskelbtini)., Kauno rajono sav., Lietuvoje, nevedęs, dirbantis firmoje „(duomenys neskelbtini)“ statybininku, neteistas, kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281¹ straipsnio 1 dalį.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

D. P. vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus: jis, 2024-07-13 apie 12:47 val., ties Baltijos pr. - Minijos g. sankryža, Klaipėdoje, pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 14 punktą, draudžiantį vairuoti transporto priemonę neblaiviems, vairavo transporto priemonę „Ford Fusion“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (Ukrainos reg.), būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 2,61 promilių neblaivumas.

Apklaustas kaltinamuoju D. P. kaltę pripažino visiškai. Parodė, kad jo draugė Y. išvažiavo į Ukrainą, todėl 2024-07-12 jis vartojo alkoholio, o 13 d., ryte, apie 6 val., dar išgėrė šampano. Tada nuėjo į servisą, kuriame buvo jo automobilis ,,Ford Fusion“. Kai serviso darbuotojai išvarė automobilį su pakeistais ratais, negalėjo apsispręsti dėl vairavimo, nes suprato, kad gali būti neblaivus. Jei būtų suvokęs, kad jo organizme dar yra tiek alkoholio, būtų nesėdęs už vairo. Nuvažiavus apie 200 metrų, pamatė iš galo policijos automobilį su garsiniu signalu. Pareigūnui pasiūlius atlikti blaivumo testą, įpūsti į prietaisą, šis parodė jo girtumą -2,61 promilę. Suprato, kad tokie prietaiso parodymai buvo todėl, kad alkoholį vartojo iš vakaro. Labai gailisi dėl savo elgesio. Prašo atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, kadangi tai pirmas toks įvykis jo gyvenime. Laiduotoja prašo skirti sužadėtinę Y. S., su kuria ketina tuoktis. Dabar negali įforminti savo santykių, nes pagal įstatymą tuoktis turi Ukrainoje, bet to padaryti negali, nes iškart paimtų į karą. Su Y. S. jie labai artimai bendrauja nuo vasaros pradžios (2024 m.), o pažįstami nuo metų pradžios. Kai jos 15 metų sūnus būna išvykęs į Ukrainą, jie gyvena kartu, o kai sūnus grįžta – jie gyvena atskirai. Taip daro, nes būstas mažas, o sūnus jau suaugęs, todėl trūksta vietos ir būna nekomfortiška. Jo ir Y. S. sūnaus santykiai geri. Jis ketina susirasti geresnį darbą, nuomotis didesnį butą. Kadangi su Y. S. gyvena kartu, jis faktiškai laiko ją savo žmona, kartu sprendžia visus klausimus, ji jam daro teigiamą įtaką, todėl mano, kad ji gali būti laiduotoja. Jis 2022-12-12 išvyko iš Ukrainos, o 2022-12-15 atvyko į Lietuvą, į įmonę, kuri yra Kaune, leidimą gyventi Lietuvoje turėjo, jis buvo išduotas, nes dirbo vairuotoju. Leidimas gyventi Lietuvoje galioja iki 2025-03-20. Žino, kad už šį nusikaltimą atimama transporto priemonė. Automobilis priklauso jam. Jo vertė nustatyta 9160 eurų, tačiau mano, kad ji yra mažesnė, nes jis yra 2017 m. gamybos, pirktas aukcione Amerikoje už 3000 dolerių, buvo po autoįvykio. Automobilį remontavo Ukrainoje. Todėl prašo konfiskuoti ne automobilį, o tik dalį jo vertės. Šiuo metu dirba įmonėje ,,(duomenys neskelbtini)“, pajamos apie 1000 eurų, turi santaupų. Dėl savo poelgio jaučiasi labai kaltas, labai pergyvena dėl to ir labai gailisi, iki šiol niekada nebuvo nusižengęs.

Apklaustas įtariamuoju D. P. taip pat prisipažino kaltu ir dėl savo poelgio gailėjosi (1 t., b. l. 148-151).

Be kaltinamojo prisipažinimo, jo kaltė, padarius inkriminuotą nusikaltimą, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, įrodyta ir kitais įrodymais, teisme ištirtais Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 291 straipsnio 1 dalies nustatyta tvarka, BPK 273 straipsnio pagrindu sutrumpinus įrodymų tyrimą.

Iš policijos sistemos duomenų bazės išrašo matyti, kad 2024-07-13, 12.37 val., gautas pranešimas, jog automobilio Ford, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vairuotojas yra galimai neblaivus. Išsiųsta pajėgos: Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Klaipėdos miesto policijos komisariato (toliau – Klaipėdos AVPK Klaipėdos m. PK) pareigūnai – D. S. ir V. K.. (1 t., b. l. 17-18).

Klaipėdos AVPK Klaipėdos m. PK pareigūno D. S. tarnybiniu pranešimu nustatyta, kad 2024-07-13 Klaipėdos AVPK Klaipėdos m. PK gautas Klaipėdos AVPK Klaipėdos m. PK vyriausiojo tyrėjo V. K. tarnybinis pranešimas apie tai, jog 2024-07-13, apie 12 val. 47 min., adresu Baltijos pr. 123, Klaipėda, patikrinimui sustabdytas automobilis „FORD FUSION“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (Ukrainos registracija), kurį vairavo Ukrainos pilietis D. P.. Apie 12 val. 49 min. alkotesteriu Drager Alcotest 7510 Nr. ARKA-0017 (patikros sertifikato Nr. 2068477) pirmu patikrinimu automobilio vairuotojui buvo nustatytas 2.61 prom. neblaivumo laipsnis. Antras patikrinimas buvo atliktas 13 val. 08 min. Patikrinimo metu nustatytas 2.61 prom. neblaivumo laipsnis. Automobilis „Ford Fusion“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), priverstinai nuvežtas į saugomų automobilių aikštelę adresu Šlapšilės k., Gobergiškės g. 18, Klaipėdos r. sav. Vadovaujantis BPK 140 straipsniu, D. P. sulaikytas ir uždarytas į Klaipėdos AVPK areštinę (1 t., b. l. 1-9).

Iš 2024-07-13 įvykio vietos apžiūros protokolo nustatyta, kad adresu Baltijos pr. 123, Klaipėda, autobusų sustojime apžiūrėtas automobilis „FORD FUSION“, V/Nr. (duomenys neskelbtini) (ukrainietiški), pilkos spalvos. Apžiūrint automobilį išorinių apgadinimų nestebima. Apžiūrint automobilio vidų matyti, kad automobilio vidus netvarkingas, jame sumesti įvairūs daiktai, rūbai, ant sėdynių mėtosi maisto likučiai. Kairėje pusėje už vairuotojo sėdynės ant grindų rasta ir užfiksuota numestos dvi tuščios alaus skardinės „Kalnapilis“ 7.30, dešinėje pusėje už priekinės sėdynės ant grindų rasta ir užfiksuota numestos dvi tuščios alaus skardinės „Kalnapilis“ 7.30. Automobilio spidometras rodo 053685.5 miles (1 t., b. l. 19-29).

Pagal 2024-07-13 Priverstinio transporto priemonės nuvežimo aktą Nr. (duomenys neskelbtini), automobilis „Ford Fusion“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), iš Baltijos pr. 123, Klaipėda 2024-07-13, 13.41 val., vilkiku buvo nuvežtas į UAB „Ožys“ , Gobergiškės g. 18, Šlapšilė (1 t., b. l. 30).

2024-07-13 neblaivumo nustatymo aktas Nr. (duomenys neskelbtini) patvirtina, kad prietaisu Drager Alcotest 7510 Nr. ARKA-0017 sertifikato Nr. 2068477, D. P. pirmu tikrinimu 2024-07-13, 12:49 val., buvo nustatytas 2.61 prom. girtumas, antru tikrinimu 2024-07-13, 13:08 val. – 2.61 prom. girtumas. Asmuo su rezultatu sutinka, pasirašyti atsisako, nes nesupranta kalbos (1 t., b. l. 31).

Iš Patikros sertifikato Nr. 2068477 matyti, kad 2024-05-06 alkotesteris Alcotest 7510 Nr. ARKA-0017atikrintas ir patikra galioja iki 2024-10-31 (1 t., b. l. 32).

Iš VšĮ „Emprekis“ išrašo nustatyta, kad vidutinė transporto priemonės rinkos kaina Lietuvoje su PVM sudaro 9160 eurų (1 t., b. l. 39).

2024-07-16 priimtas nutarimas skirti laikiną nuosavybės teisės apribojimą (1 t., b. l. 52-54).

Iš 2024-09-04 kitų daiktų apžiūros protokolo nustatyta, kad apžiūrėti vaizdo įrašai iš policijos pareigūno Body kameros. Juose užfiksuota, kaip policijos pareigūnas bendrauja su sulaikytu asmeniu, nustatyta iš ikiteisminio tyrimo bylos – D. P.. D. P. teigia, kad alkoholį vartojo prieš 5 valandas ir gėrė šampaną. Alkotesteriu tikrinamas D. P. girtumas. Nustatoma 2,61 promilė. D. P. informuojamas, kad po 15 minučių girtumas bus tikrinamas dar kartą. Paklausus ar su savimi turi dokumentą, D. P. patvirtina, kad turi. D. P. nurodo, kad vakar lydėjo merginą, ji šiandien išvažiavo, išgėrė su ja šampano ir jis ryte šiek tiek.... D. P. pateikia asmens dokumentą. Daromas girtumo nustatymo testas. D. P. nurodoma eiti tiesia linija, pirštu paliesti nosį atsimerkus ir užsimerkus. Užduotis D. P. vykdo nesklandžiai. D. P. įsodinamas į laikinojo sulaikymo kabiną policijos automobilyje. Atliekama automobilio valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (ukrainietiški numeriai) apžiūra. Procesiniai dokumentai D. P. išversti į rusų kalbą. D. P. pasirašyti dokumentuose atsisakė (1 t., b. l. 79-81).??

Motyvuojamoji dalis

Įrodymų vertinimas ir išvados.

Pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį, atsako tas, kas vairavo motorinę transporto priemonę, traktorių ar savaeigę mašiną arba mokė praktinio vairavimo būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, arba vengė neblaivumo patikrinimo, kai jam buvo nustatyti neblaivumo požymiai, arba vartojo alkoholį po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo ir jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas.

Šio straipsnio dispozicijose objektyvieji nusikalstamos veikos sudėties požymiai suformuluoti kaip alternatyvūs, todėl baudžiamajai atsakomybei kilti pakanka, kad būtų padaryta bent viena nurodytų veikų.

Įvertinęs ištirtų įrodymų visumą: kaltinamojo prisipažinimą, kurį patvirtina ir kiti byloje surinkti ir teismo ištirti įrodymai – apžiūros protokolai, tarnybiniai pranešimai, neblaivumo nustatymo aktas, kiti rašytiniai įrodymai, teismas pripažįsta įrodyta, kad D. P. 2024-07-13 apie 12:47 val., ties Baltijos pr. - Minijos g. sankryža, Klaipėdoje, vairavo transporto priemonę –automobilį „Ford Fusion“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (Ukrainos reg.), būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 2,61 promilių neblaivumas. Tokiais veiksmais jis pažeidė Kelių eismo taisyklių 14 punktą, draudžiantį vairuoti transporto priemonę neblaiviems. Kaltinamasis nusikalstamą veiką padarė tiesiogine tyčia: jis suvokė, kad vairuoja automobilį būdamas neblaivus, suprato pavojingą šių savo veiksmų pobūdį ir norėjo taip veikti. Kadangi D. P. vairavo transporto priemonę būdama neblaivus, kai jam buvo nustatytas daugiau nei 1,51 promilių neblaivumas, jo padaryta veika atitinka nusikaltimo, numatyto BK 281¹ straipsnio 1 dalyje sudėtį.

Dėl atsakomybės taikymo.

Kaltinamasis D. P. prašo atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą (BK 40 straipsnis), laiduotoju paskiriant jo sužadėtinę Y. S., kuri sutiko, kad kaltinamasis būtų perduota jos atsakomybei pagal laidavimą.

BK 40 straipsnyje (aktuali akto redakcija, galiojanti iki 2025-02-01) yra nustatyta, kad asmuo, padaręs baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, teismo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu yra asmens, kuris vertas teismo pasitikėjimo, prašymas perduoti kaltininką jo atsakomybei pagal laidavimą. Laidavimas gali būti paskirtas su užstatu arba be jo. Asmuo teismo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, jeigu: 1) jis pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką ir 2) visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką, ir 3) bent iš dalies atlygino ar pašalino padarytą žalą arba įsipareigojo ją atlyginti, jeigu ji buvo padaryta, ir 4) yra pagrindo manyti, kad jis visiškai atlygins ar pašalins padarytą žalą, laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų (BK 40 straipsnio 2 dalis).

Kaltinamasis D. P. padarė vieną tyčinį nusikaltimą, priskiriamą nesunkių nusikaltimų kategorijai. Jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažintina tai, kad jis prisipažino padaręs nusikaltimą ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Jis neteistas, ikiteisminis tyrimas Nr. 01-1-28832-24, kuriame D. P. buvo įtariamas padaręs BK 129 straipsnio 1 dalyje numatytą nusikaltimą, Klaipėdos apygardos prokuratūros 2024-12-12 nutarimu nutrauktas, kadangi jis nepadarė šio nusikaltimo. Administracine tvarka D. P. nebaustas. Jis dirba, turi faktinę šeimą. Tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisme pripažino savo kaltę ir davė nuoseklius parodymus. Jis dėl įvykdytos nusikalstamos veikos nuoširdžiai gailėjosi, savo veiksmus vertino neigiamai, teigė padaręs išvadas ir kad toks jo elgesys daugiau nepasikartos. Padaryta nusikalstama veika sunkių padarinių nesukėlė, civilinių ieškinių nėra. Nustatytos aplinkybės liudija, kad D. P. nėra būdingas priešingas teisei elgesys, nusikalstamą veiką įvykdė neapgalvotai, todėl spręstina, kad ateityje kaltinamasis laikysis įstatymų bei nedarys naujų nusikalstamų veikų. Išdėstytų aplinkybių visuma patvirtina, kad D. P. atitinka BK 40 straipsnio 2 dalyje nustatytas atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą sąlygas.

Pagal BK 40 straipsnio 3 dalį laiduotoju gali būti kaltininko tėvai, artimieji giminaičiai ar kiti teismo pasitikėjimo verti asmenys. Teismas, priimdamas sprendimą, atsižvelgia į laiduotojo asmenines savybes ar veiklos pobūdį ir galimybę daryti teigiamą įtaką kaltininkui.

Byloje yra pateiktas kaltinamojo sužadėtinės Y. S. prašymas perduoti kaltinamąjį jos atsakomybei pagal laidavimą. Y. S. neteista, administracine tvarka nebausta (1 t., b. l. 21, 22), dirba (duomenys neskelbtini) UAB. Darbovietė ją charakterizuoja teigiamai (1 t., b. l. 23). Nors yra Ukrainos Respublikos pilietė, Lietuvoje turi nuolatinę gyvenamąją vietą ir leidimą gyventi (1 t., b. l. 25, 28). Teisiamojo posėdžio metu Y. S., sutikdama, kad kaltinamasis būtų atiduotas jos atsakomybėn pagal laidavimą, patvirtino, kad nepaisant to, jog jie nėra sudarę santuokos, santykiai su D. P. yra artimi, jų ryšys glaudus, jie planuoja susituokti, todėl ji yra įsitikinusi, jog gali daryti jam teigiamą įtaką, kad ateityje tokie įvykiai nepasikartotų. Pagal teismų praktiką, tai, kad kaltinamasis ir laiduotojas gyvena atskirai ar kartais net skirtingose šalyse, nėra kliūtis taikyti laidavimo institutą. Ypač atsižvelgiant ir į tai, kad atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą nėra visiškas pastarosios išvengimas, o nustato įpareigojimą asmeniui elgtis tam tikru būdu, priešingu atveju sprendimas atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės nustos galioti ir gali būti taikoma atsakomybė (Klaipėdos apygardos teismo nuosprendis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-153-795/2022).

Teismas, įvertinęs Y. S., kaip laiduotojos, charakterizuojančią medžiagą, jos artimus santykius su kaltinamuoju, asmenines savybes, sprendžia, kad ji yra vertas teismo pasitikėjimo asmuo ir tinkama laiduotoja, turinti autoritetą kaltinamajam ir galinti daryti jam teigiamą įtaką, todėl yra pagrindas atleisti D. P. nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą be užstato (atsižvelgiant į laiduotojos materialinę padėtį, turimus finansinius įsipareigojimus ir auginamą nepilnametį sūnų (1 t., b. l. 24), perduodant jį Y. S. atsakomybei. Nustatydamas laidavimo terminą, teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojingumą, kaltinamojo atsakomybę lengvinančią aplinkybę ir atsakomybę sunkinančių aplinkybių nebuvimą, jo asmenybę, paties baudžiamojo proceso kaltinamajam padarytą įtaką ir daro išvadą, jog laidavimas taikytinas 2 metų laikotarpiui. Apibendrinant, D. P. atleistinas nuo baudžiamosios atsakomybės BK 40 straipsnio pagrindu ir baudžiamoji byla nutrauktina.

Dėl baudžiamojo poveikio priemonių skyrimo

Pagal BK 67 straipsnio 2 dalį, pilnamečiam asmeniui, atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės šio kodekso VI skyriuje numatytais pagrindais arba atleistam nuo bausmės šio kodekso X skyriuje numatytais pagrindais gali būti skiriamos šios baudžiamojo poveikio priemonės.

Pagal BK 68 straipsnio nuostatas, teismas gali uždrausti asmeniui naudotis specialiomis teisėmis tais atvejais, kai naudodamasis šiomis teisėmis asmuo padarė nusikalstamą veiką. Teismas uždraudžia naudotis specialiomis teisėmis nuo 1 iki 5 metų. Teismų praktikoje nustatyta, kad uždraudimas naudotis specialia teise paprastai skiriamas nustačius, kad kaltininkas sistemingai pažeidinėja KET, nusikaltimą padarė šiurkščiai, sąmoningai pažeisdamas KET ar būdamas neblaivus ar apsvaigęs nuo narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-252-677/2015, Nr. 2K-362-697/2018, Nr. 2K-262-303/2018, Nr. 2K-372-693/2018 ir kt.).

D. P. padarė vieną šiurkščiausių ir pavojingiausių nusikaltimų transporto eismui – vairavo transporto priemonę neblaivus, mieste, dienos metu, kai eismas būna intensyvus, todėl tuo kėlė itin didelį pavojų tiek savo, tiek kitų eismo dalyvių, aplinkinių saugumui ir tik atsitiktinumo dėka jokių pasekmių nebuvo sukelta. Dėl šių priežasčių, teismo vertinimu, uždraudimas naudotis specialia teise kaltinamajam yra būtinas. Nors kaltinamasis, prašydamas netaikyti pastarosios baudžiamojo poveikio priemonės, šį prašymą motyvavo tuo, kad teisė vairuoti jam būtina dėl darbo pobūdžio, tačiau pažymėtina, kad dėl uždraudimo naudotis teise vairuoti transporto priemones kaltinamojo patiriami tam tikri suvaržymai ir nepatogumai nereiškia, kad šios baudžiamojo poveikio priemonės paskyrimas prieštarauja teisingumo principui ir nesudaro pagrindo trumpinti jos taikymo termino. Priešingai, buitiniai, gyvenimiški nepatogumai ir yra tos pasekmės, kurių siekiama baudžiamojo poveikio priemonės paskyrimu, o vien kaltinamojo interesai nesudaro pakankamo pagrindo jam neskirti poveikio priemonės ar trumpinti jos taikymo terminą, ypač atsižvelgus į tai, kad D. P., būdamas brandi asmenybė ir vairuotojas profesionalas, žinodamas, kad vairavimas yra jo pragyvenimo šaltinis, pats turėjo suprasti galimas savo neteisėto elgesio pasekmes ir prieš pažeisdamas teisės normų reikalavimus, privalėjo tai įvertinti, o to nepadaręs, jis prisiėmė pasekmių, kilusių jam dėl padaryto nusikaltimo, riziką. Taigi, atsižvelgiant į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, jo padarymo aplinkybes, neblaivumo lygį, kaltinamojo asmenybę, taip pat įvertinus ir prevencinį šios baudžiamojo poveikio priemonės tikslą – užkirsti kelią kaltininkui toliau pažeidinėti Kelių eismo taisykles ir sukelti nusikalstamus padarinius, jam skirtina baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis specialia teise – teise vairuoti kelių transporto priemones – terminui, trumpesniam nei sankcijos vidurkis, t. y. 2 metams, šios baudžiamojo poveikio priemonės pradžią skaičiuojant nuo specialiosios teisės sustabdymo dienos, t. y. nuo 2024-07-14.

BK 72 straipsnio 1 ir 2 dalyse nustatyta, kad turto konfiskavimas yra priverstinis neatlygintinas konfiskuotino bet kokio pavidalo turto, esančio pas kaltininką ar kitus asmenis, paėmimas valstybės nuosavybėn. Konfiskuotinu turtu laikomas BK uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas. Pagal kasacinės instancijos teismo praktiką, BK 281¹ straipsnio 1 dalyje nustatytos nusikalstamos veikos padarymo atveju kelių transporto priemonė yra nusikalstamos veikos padarymo priemonė, atitinkanti turto, konfiskuotino pagal BK 72 straipsnį, požymius, todėl, nuteisus asmenį už šio nusikaltimo padarymą, taip pat atleidus kaltininką nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, transporto priemonė, kaip nusikalstamos veikos padarymo priemonė, paprastai turi būti konfiskuojama (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-392-699/2017, 2K-50-788/2018, 2K-80-511/2018). Turto konfiskavimas yra priemonė, kuria siekiama ne tik nubausti kaltininką, bet ir pačią nusikalstamą veiką padaryti ekonomiškai nenaudingą. Byloje neginčytinai nustatyta, kad kaltinamasis jam inkriminuotą nusikaltimą padarė vairuojant automobilį būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai transporto priemonių vairavimas apsvaigus yra neteisėtas. Nusikalstamai veikai daryti jis panaudojo jam asmenine nuosavybės teise priklausančią transporto priemonę „Ford Fusion“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Vadinasi, kaltinamojo vairuotas automobilis buvo nusikaltimo padarymo priemonė, atitinkanti konfiskuotino turto požymius (BK 72 straipsnio 2, 3 dalis.).

Nors kaltinamasis prašė nekonfiskuoti automobilio, nes jis nebeturės finansinės galimybės įsigyti kitą automobilį, bei konfiskuoti tik dalį jo vertės, nustatytos VšĮ „Emprekis“, tačiau išimtimi iš minėtos taisyklės galėtų būti tik tokie išskirtiniai atvejai, kai turto konfiskavimo taikymas būtų akivaizdžiai neproporcinga teisinė priemonė (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-83/2010, 2K-7-130-699/2015, 2K-7-304-976/2016). Šiuo atveju tokių išimčių nėra nustatyta. Kaltinamasis yra darbingo amžiaus ir dirbantis, gaunantis pajamas, išlaikytinių neturi, duomenų apie didelius finansinius įsipareigojimus taip pat nėra. Pats pripažino, kad galėtų sumokėti konfiskuotino automobilio vertės dalį, jeigu būtų priimtas toks sprendimas. Taigi, kaltinamasis nurodo prieštaraujančias aplinkybes, nes viena vertus, tvirtina, kad finansiškai nėra pajėgus įsigyti kitą automobilį, tačiau kita vertus, teigia, jog galėtų sumokėti automobilio vertės dalį. Tai leidžia daryti išvadą, jog kaltinamasis tik siekia nepagrįstai palankesnio sprendimo.

Be to, D. P. tvirtino, kad automobilį, 2017 m. gamybos, pirko už 3000 Eur iš Amerikos aukciono, nes automobilis buvo po eismo įvykio ir apgadintas, pats jį remontavo Ukrainoje. Jo nuomone, šiandien individuali suremontuoto automobilio vertė yra daug mažesnė, tačiau konkrečios sumos negalėjo nurodyti, kadangi individualus automobilio vertinimas neatliktas. Todėl teismo nuomone, automobilio, kurį pats kaltinamasis vertina mažesne, nei nurodyta VšĮ „Emprekis“ pažymoje, verte, konfiskavimas, įvertinus jo turtinę padėtį, juolab nesukels jam ypatingai didelių finansinių nuostolių, nes jis pats nurodė turintis galimybę sumokėti automobilio vertės dalį, jeigu tokia baudžiamojo poveikio priemonė būtų paskirta. Reiškia, jis turi ir finansinę galimybę įsigyti analogišką automobilį. Kita vertus, kaltinamajam yra skiriama baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis specialia teise – teise vairuoti kelių transporto priemones – 2 metams, vadinasi jis bet kokiu atveju vairuoti automobilio negalės dvejus metus, todėl ir būtinybės turėti automobilį šį laikotarpį nėra.

Kasacinės instancijos teismo praktikoje, aiškinant BK 72 straipsnio nuostatas, pažymėta, kad turto konfiskavimo tikslas – visų pirma panaikinti galimybę kaltininkui ar kitiems asmenims iš nusikalstamos veikos gauti turtinės naudos, t. y. padaryti nusikalstamą veiką ekonomiškai nenaudingą, taip pat išimti iš apyvartos turtą, kuris naudojamas nusikalstamai veikai daryti, užkirsti kelią toliau naudoti šį turtą tokiais tikslais (kasacinio teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-262-489/2017, Nr. 2K-262-489/2017, 2K-107-976/2021, Nr. 2K-208-511/2024). Teisingumo principo įgyvendinimas negali būti suprantamas vienpusiškai, siejant jį tik su kaltinamo asmens interesais ir pageidavimais, nes tai neatitiktų baudžiamojo poveikio priemonių paskirties. Atleidus D. P. nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, nors jis padarė pavojingą nusikalstamą veiką, ir netaikant baudžiamojo poveikio priemonės – turto konfiskavimo, o išieškant dalį konfiskuotino turto vertės, būtų sudaromos prielaidos asmens nebaudžiamumui ir nebūtų realaus poveikio nusikalstamą veiką padariusiam asmeniui (Klaipėdos apygardos teismo nutartis Nr. 1A-240-417/2024).

Atsižvelgus į teismų praktiką ir siekiant užkirsti kelią kaltinamajam D. P. naudotis automobiliu, taip pat į tai, kad nagrinėjamu atveju nenustatyta nė viena iš BK 72 straipsnio 5 dalyje nurodytų alternatyvių sąlygų išieškoti konfiskuotino turto vertę atitinkančią pinigų sumą, tai, kad konfiskuotinas turtas buvo asmeninė kaltinamojo nuosavybė ir pasekmės kils tik kaltinamajam, automobilis „Ford Fusion“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), konfiskuotinas (BK 72 straipsnio 2, 3 dalis).

Dėl procesinių išlaidų

Byloje gauta Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos išteklių administravimo skyriaus pažyma dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų, kuriose nurodoma, kad pagal advokatės Natalijos Fočenkovos prašymą buvo apskaičiuotas antrinės teisinės pagalbos, teiktos kaltinamajam D. P., išlaidų dydis, kuris yra 650 Eur. Nurodoma, kad išlaidos priteistinos valstybei.

BPK 106 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, priima sprendimą iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį, išskyrus šio Kodekso 51straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atvejus.

Šioje byloje kaltinamajam D. P. gynėjas buvo paskirtas BPK 51 straipsnio 1 dalies 3 punkto pagrindu, nes D. P. yra ukrainietis ir nemoka lietuvių kalbos. T. y., gynėjas kaltinamajam buvo skirtas siekiant įgyvendinti jo teisę į gynybą ir jo dalyvavimas buvo būtinas valstybės iniciatyva, nepriklausomai nuo kaltinamojo valios. Esant tokioms aplinkybėms, šių išlaidų priteisimas iš kaltinamojo būtų neteisingas, todėl proceso išlaidos dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos teikimo iš kaltinamojo D. P. nepriteistinos. Tokios pozicijos nuosekliai laikomasi ir teismų praktikoje (pvz. Vilniaus apygardos teismo nutartis Nr. 1A-258-908/2023, Kauno apygardos teismo nuosprendis Nr. 1-155-485/2024, Klaipėdos apygardos teismo nuosprendis Nr. 1-60-795/2021 ir kt.).

Dėl kitų procesinių klausimų

Kaltinamajam paskirtos kardomosios priemonės – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, dokumentų paėmimas ir specialiosios teisės sustabdymas – paliktinos galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo.

Įsiteisėjus nuosprendžiui, D. P. Ukrainoje išduoti asmens pasai Nr. (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), grąžintini kaltinamajam; D. P. išduotas transporto priemonės registracijos sertifikatas perduotinas baudžiamojo poveikio priemonę – turto konfiskavimą – vykdysiančiai institucijai. Atsižvelgiant į tai, kad D. P. gyvena Lietuvoje, vairuotojo pažymėjimas, Nr. (duomenys neskelbtini), ir vairuotojo kortelė perduotini teisės vairuoti atėmimą/uždraudimą vykdysiančiai institucijai.

Klaipėdos apygardos prokuratūros Klaipėdos apylinkės prokuratūros 2024-07-15 nutarimu skirtas laikinas nuosavybės teisės apribojimas D. P. turtui: lengvajam automobiliui „FORD FUSION“, registruotam Ukrainoje, reg. Nr. (duomenys neskelbtini), identifikavimo numeris (duomenys neskelbtini), kurio terminas pratęstas Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rūmų 2025-01-08 nutartimi, paliktinas galioti iki nuosprendžio įvykdymo turto konfiskavimo dalyje dienos. Įvykdžius baudžiamojo poveikio priemonę – turto konfiskavimą, laikinas nuosavybės teisės apribojimas panaikintinas.

Daiktas, turintis reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti: skaitmeninė laikmena –nuosprendžiui įsiteisėjus, paliktina baudžiamojoje byloje.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297–298 straipsniais, 301–308 straipsniais,

nusprendžia:

D. P. dėl nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalyje, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 40 straipsniu (aktuali akto redakcija, galiojanti iki 2025-02-01) , atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą ir baudžiamąją bylą nutraukti.

D. P. laiduotoja paskirti Y. S., gimusią (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) nustatant 2 (dviejų) metų laidavimo terminą be užstato.

Išaiškinti laiduotojai Y. S., kad ji turi teisę atsisakyti laidavimo. Tuo atveju teismas, atsižvelgdamas į laidavimo atsisakymo priežastis, spręs D. P. baudžiamosios atsakomybės už jo padarytą nusikalstamą veiką, kito laiduotojo paskyrimo ar jo atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės.

Išaiškinti D. P., kad jeigu jis laidavimo metu padarys naują baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų nusikaltimą, teismas gali panaikinti sprendimą atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės ir spręsti dėl jo baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas veikas. Jeigu jis laidavimo metu padarys naują tyčinį nusikaltimą, ankstesnis sprendimas atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės nustos galioti ir bus sprendžiama dėl jo baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 2 dalies 1 punktu, 68 straipsniu, D. P. paskirti baudžiamojo poveikio priemonę – uždrausti jam 2 (dvejus) metus vairuoti visų rūšių kelių transporto priemones, šios baudžiamojo poveikio priemonės terminą skaičiuojant nuo 2024-07-14.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 2 dalies 7 punktu, 72 straipsnio 2 dalimi, 3 dalimi, D. P. skirti baudžiamojo poveikio priemonę – konfiskuoti transporto priemonę – automobilį „FORD FUSION“, registruotą Ukrainoje, reg. Nr. (duomenys neskelbtini), identifikavimo numeris (duomenys neskelbtini).

Klaipėdos apygardos prokuratūros Klaipėdos apylinkės prokuratūros 2024-07-15 nutarimu taikytą laikiną nuosavybės teisės apribojimą D. P. turtui: lengvajam automobiliui „FORD FUSION“, registruotam Ukrainoje, reg. Nr. (duomenys neskelbtini), identifikavimo numeris (duomenys neskelbtini), kurio terminas pratęstas Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rūmų 2025-01-08 nutartimi, palikti galioti iki nuosprendžio įvykdymo turto konfiskavimo dalyje dienos. Įvykdžius baudžiamojo poveikio priemonę – turto konfiskavimą, laikiną nuosavybės teisės apribojimą panaikinti.

Kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, dokumento paėmimą ir specialiosios teisės sustabdymą, – palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, nuosprendžiui įsiteisėjus panaikinti.

Įsiteisėjus nuosprendžiui, D. P. Ukrainoje išduotus asmens pasus Nr. (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), grąžinti kaltinamajam; D. P. išduotą transporto priemonės registracijos sertifikatą perduoti baudžiamojo poveikio priemonę – turto konfiskavimą – vykdysiančiai institucijai, o D. P. vairuotojo pažymėjimą Nr. (duomenys neskelbtini) ir vairuotojo kortelę perduoti teisės vairuoti atėmimą/uždraudimą vykdysiančiai institucijai – AB „Regitra“.

Iš kaltinamojo D. P. nepriteisti Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybai antrinės teisinės pagalbos išlaidų.

Daiktą, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti: skaitmeninę laikmeną – nuosprendžiui įsiteisėjus palikti baudžiamojoje byloje.

Nuosprendis per 20 dienų nuo nuosprendžio paskelbimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui, skundą paduodant Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rūmams.